Byla 2A-1039-431/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams V. B. ir J. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti atsakovus kaltais pagal CK 6.263 straipsnį dėl turto sunaikinimo ir priteisti iš atsakovų solidariai 94.400 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2013 m. kovo 16 d. atsakovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje kilo gaisras, dėl kurio nukentėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas ir jame buvęs kilnojamasis turtas. Dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenustačius asmenų, kurie sukėlė gaisrą, buvo sustabdytas prokuroro nutarimu. Pripažintina, kad deliktinė atsakomybė tenka asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausančiame sklype ar pastate buvo sukeltas gaisras. Ieškovei priklausančiame gyvenamajame pastate dėl gaisro sugadinti kilnojamieji daiktai priklauso ieškovės sūnui, kuris gyveno jos namo dalyje.

6Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie atsakovų kaltę dėl kilusio gaisro. Gaisras kilo ieškovės sklype, o ne atsakovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė neįrodė atsakovų nerūpestingų veiksmų. Nustatant galimą atsakovų kaltę, būtina nustatyti iki gaisro buvusių statinių būklę, galimas prielaidas gaisro kilimui ir jo plitimą, gaisro metu apdegusių statinių būklę, šių statinių savininkų ir naudotojų veikas jais naudojantis ir prižiūrint.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė priteisti iš ieškovės 820,20 € (2.832 Lt) žyminio mokesčio ir 4,32 € pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

9Teismas nustatė, kad statinio, kuriame buvo spėjamas gaisro židinys, savininkė yra tik J. Š., todėl ieškinio reikalavimai V. B. yra atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui, neturinčiam pareigos atsakyti ieškovei dėl kilusio gaisro padarytos žalos.

10Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose, nekentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Esant tokiai situacijai savininkas, kurio patalpose kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Teismas nustatė, kad atsakovės valdoje buvo spėjamas gaisro židinys. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos darytina išvada, kad atsakovės pagalbinėje patalpoje kilo gaisras dėl trečiojo nenustatyto asmens veiksmų, todėl nėra pagrindo kaltinti atsakovę nerūpestingumu, kuris galėjo sudaryti sąlygas gaisro kilimui. Taigi byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovus kaltais pagal CK 6.263 straipsnį.

11Byloje nustatytas žalos faktas, tačiau nenustačius nors vienos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, žalos faktas negali būti pagrindas ieškinio tenkinimui. Be to, ieškovė tinkamomis ir leistinomis priemonėmis neįrodė ir žalos dydžio. Ieškovė prašė priteisti 50.000 Lt už apdegusio namo vidaus ir lauko būsimus apdailos darbus bei 44.000 Lt nuostolius dėl kilnojamųjų daiktų sunaikinimo, kurie priklauso jos sūnui. Teismas pažymėjo, kad žalos dydis – tai fakto klausimas, jos dydis tokiuose ginčuose įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Ieškovė žalos dydį dėl būsimų apdailos darbų įrodinėja 2014 m. rugpjūčio 9 d. lokaline sąmata, sudaryta pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas, kurią pasirašo K. R. ir patvirtina UAB |“Sodo gidas“ antspaudu. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad K. R. yra atestuotas specialistas, turintis teisę ir kvalifikaciją sudaryti tokio pobūdžio sąmatas. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būto nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusiojo asmens patirtų nuostolių dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo)) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Pagal rungimosi proceso principus žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ieškovė neįrodė tinkamais įrodymais žalos dydžio. Jos pateikta sąmata dėl išvardintų argumentų nėra tinkamas įrodymas. Ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės. Atsakovai skirti ekspertizės irgi neprašė. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį nustatyta teismo teisė, o ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t.y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui, kurį teismas gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismas neturi galimybės nustatyti pats žalos dydžio, nes nepateiktas nė vienas tinkamas objektyvus įrodymas, kuriuo teismas galėtų paremti savo skaičiavimus. Ieškovė neatliko savo procesinės pareigos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys, jei būtų nustatyta atsakovės kaltė, šiuo pagrindu dėl 50.000 Lt žalos atlyginimo turėtų būti atmestas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalą už kilnojamuosius daiktus, nes ji nėra šių daiktų savininkė, kadangi savininkas yra jos sūnus, kuris ieškinio šioje byloje nereiškė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo yra sustabdytas prokuroro nutarimu, kadangi nenustatyti asmenys, kurie sukėlė gaisrą. Todėl už gaisro padarytą žalą atsako asmuo, kurio sklype ar pastate kilo gaisras. Ikiteisminiame tyrime ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja, buvo nustatyta gaisro padaryta žala, todėl teismo teiginys apie nepareikštas ieškovės pretenzijas yra nepagrįstas. Teismo teiginiai, kad trečiajam asmeniui sukėlus gaisrą, padidinto pavojaus šaltinio savininkas nėra atsakingas už padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą, yra nepagrįsti. Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė gaisro metu buvo namuose, todėl galėjo ir turėjo pasirūpinti, kad joks pašalinis asmuo nepatektų į jai priklausančias patalpas. Toks atsakovės nerūpestingumas pripažintinas pakankamu deliktinės atsakomybės sąlygų įrodymu. Teismas neatsižvelgė į šį faktą ir nepasisakė apie atsakovės pareigą rūpintis patalpų saugumu. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas CK 6.266 straipsnyje nustatytas statinio valdytojo atsakomybės be kaltės institutas. Ikiteisminiame tyrime padaryta išvada, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu bei esamais įrodymais, gaisro židinys buvo atsakovės valdomoje namo dalyje. Atsakovė nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai žala padaroma kilus gaisrui vieno iš kelių pastato patalpų valdytojų valdomoje pastato dalyje, pastato dalies valdytojas atsako be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį, jeigu neįrodo, kad buvo nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Todėl atsakovės kaltės klausimas deliktinės atsakomybės konstatavimui yra nereikšmingas. Pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį, jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Tokiu atveju nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp valdytojo neatsargumo ir padarytos turtinės žalos, nes kaltė kyla iš nerūpestingumo, o padariniai vertinami pagal faktą. Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad gaisro židinys yra žemės sklype, kurio dalies savininkai yra V. B. ir J. Š.. Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti ne tik pastate, bet ir sklype, kurio bendrasavininkas yra V. B.. Jo atsakomybė turėjo būti pripažinta solidariąja.

14Atsakovai J. Š. ir V. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, įrodančių atsakovų kaltę ar jų neteisėtus veiksmus dėl kilusio gaisro. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gaisro židinys buvo būtent J. Š. nuosavybės teise priklausančiame statinyje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir kokia nors atsakovų netiesioginė kaltė ar nerūpestingumas, dėl kurių galėjo kilti gaisras.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame kilo gaisras, savininko atsakomybės už kitų asmenų turtui padarytą žalą, dėl šios žalos dydžio nustatymo.

18Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo priestate kilo gaisras, dėl kurio apdegė ir šalia esantis ieškovei priklausantis gyvenamasis namas (b.l. 50). Pirmos instancijos teismas nenustatė nepateisinamo savininko nerūpestingumo, pasireiškiančio tuo, kad atsakovė nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-319-13 duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės pagalbinėje patalpoje gaisras kilo dėl trečiojo nenustatyto asmens veiksmų, todėl nėra pagrindo kaltinti atsakovę nerūpestingumu, kuris galėjo sudaryti sąlygas gaisro kilimui. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovus kaltais pagal CK 6.263 straipsnį.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovės atsakomybė turi būti nustatoma pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate kilo gaisras ir dėl jo ieškovė, gretimo pastato savininkė, patyrė nuostolių. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-319-13 duomenys patvirtina, jog gaisro kilimo nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos atsiradimo būdai, tai yra gaisras kilo ne dėl atsakovei priklausančio statinio ar jo konstrukcijų trūkumo. Todėl žala ieškovei padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu pastato viduje. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką byloje vadovavosi bendrais deliktinės atsakomybės nustatymo pagrindais (pvz., žr. LAT 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, kad skundžiamame sprendime netinkamai buvo įvertinti atsakovės veiksmai ir jos kaltė dėl kilusio gaisro, nebuvo analizuojama visų ikiteisminio tyrimo duomenų visuma.

20Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

21Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

22Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. kovo 18 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, jog 2013 m. kovo 16 d. statinyje, esančiame ( - ), sudegė medinis statinio priestatas, apdegė statinio, priklausančio atsakovei, stogas, iš dalies apdegė šalia esančio namo, priklausančio ieškovei, stogas, pradegė perdanga, apdegė sienos, aprūko vidus, apdegė šalia esančio sklypo medinė tvora bei nuo terminio poveikio sutrūkinėjo minėtame sklype esančio namo sienų apdaila. Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, spėjama nenustatyto asmens neatsargus elgesys su ugnimi (b.l. 50). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriaus D. V. 2013 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisras kilo vieno aukšto su palėpe ir priestatu mediniame statinyje. Pagal medžiagų degimą ir ugnies plitimo kelią gaisro židinio zona yra toje vietoje, kurioje buvo atsakovės medinio statinio priestatas, kuris sudegė visiškai. Elektros įvadas į minėtą statinį įrengtas kitoje statinio pusėje, kurioje gaisro požymių nesimato. Pačioje gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos likučių nerasta, todėl gaisro priežastis, susijusi su elektros instaliacijos gedimu, atmestina. Atsakovė paaiškino, kad statinyje niekas negyveno, kieto kuro krosnis kūrenta nebuvo. Savaime užsiliepsnojančių medžiagų likučių gaisravietėje nerasta. Gaisras kilo dienos metu, namo savininkė tuo metu buvo name, kuris yra tame pačiame sklype, pašalinių asmenų pastebėta nebuvo. Akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Įvertinus gyventojų parodymus bei apibendrinus atlikto gaisro patikrinimo informaciją, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, spėjama nenustatyto asmens neatsargus elgesys su ugnimi (b.l. 51-52). Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja parodė, jog gaisro metu namuose buvo švenčiamas jos gimtadienis, bute buvo sugyventinis V. B. ir jos sesuo L. S.. Jie pastebėjo gaisrą ir iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Gaisras kilo pagalbinėse patalpose, kurios nerakinamos, todėl pašaliniai asmenys gali ten patekti. Ten vasarą buvo naudojama dujinė viryklė ir kiti daiktai, tačiau dėl ko galėjo kilti gaisras, atsakovė nieko neįtaria. Pati atsakovė priestatą vadino lauko virtuve, pripažino, kad jos sesuo rūko, bet gaisro kilimo metu ji nerūkė. Ikiteisminis tyrimas 2013 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu buvo sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas.

23Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės pagalbinėje patalpoje gaisras kilo tik dėl trečiojo nenustatyto asmens veiksmų. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte nurodyta, kad gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, spėjama nenustatyto asmens neatsargus elgesys su ugnimi. Prokuroro nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenustatytas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu kol kas yra konstatuota, kad atsakovei priklausančio priestato viduje kilo gaisras dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, šį gaisrą sukėlęs asmuo nenustatytas. Tačiau šie duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad gaisrą sukėlė būtent tik trečiasis asmuo, tai yra ne atsakovė ar pas ją tą dieną buvę asmenys. Byloje nustatyta, jog du šalia esantys ieškovei ir atsakovei priklausantys namai buvo mediniai, todėl tokių pastatų savininkas privalo itin atidžiai prižiūrėti turtą, kad jame nesusidarytų sąlygos, galinčios nulemti gaisro kilimą. Atsakovės pastato priestatas taip pat buvo medinis ir vasarą naudojamas kaip lauko virtuvė, tai yra jame buvo laikoma dujinė viryklė ir, tikėtina, kiti ugniai užkurti naudojami daiktai ar prietaisai (degtukai, žiebtuvėlis ir kt.). Kadangi priestatas sudegė visiškai, negalima nustatyti, kad jame nebuvo laikoma ugniai užkurti skirtų prietaisų ar daiktų. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba užfiksavo tik tai, kad priestate nebuvo rasta savaime užsiliepsnojančių medžiagų likučių. Gaisro kilimo metu atsakovė su seserimi ir sugyventiniu buvo namuose. Pats namas nėra didelis, tik vieno aukšto, todėl atsakovė, dienos metu būdama namie, galėjo girdėti, ar priestate nevaikšto svetimas asmuo, nes dėl neatsargių veiksmų gaisrui įsiplieksti reikalingas tam tikras laiko tarpas, o tyčinio padegimo požymių tyrimo metu nenustatyta. Pažymėtina, kad atsakovė pati pripažino, jog priestatas, kuriame kilo gaisras, nebuvo rakinamas. Todėl pripažintina, kad atsakovė nepakankamai prižiūrėjo savo turtą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė gyveno mediniame name, žinojo, jog šalia esantis ieškovės namas taip pat yra medinis, tačiau neužtikrino, kad į jai priklausančio medinio priestato, kuris įprastai buvo naudojamas kaip lauko virtuvė, tai yra buvo skirtas maisto gaminimui, kurio metu parastai naudojamos degios medžiagos, patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. Todėl pripažintina, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, ir neužtikrino, kad į jai priklausančias patalpas nepatektų pašaliniai asmenys.

24Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, neužtikrino, jog į priestatą negalėtų patekti pašaliniai asmenys, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu įvertinti nustatytą aplinkybę, kad byloje gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiais atvejais, kai yra duomenų, jog gaisrą galimai galėjo sukelti ir nenustatyto pašalinio asmens (asmenų) panaudotas atviros ugnies šaltinis, pastato savininkas už tokius trečiojo asmens (asmenų) veiksmus neatsako, o atsako tik už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas tokiems trečiojo asmens (asmenų) veiksmams ir nesiėmė reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į nustatytus jam priklausančio statinio ypatumus, padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą. Tokiu atveju galima spręsti, jog yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir pastato, kuriame kilo gaisras, savininką iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl galimų trečiojo asmens veiksmų (LAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra svarstytinas klausimas tik dėl iš atsakovės priteistinos žalos dydžio sumažinimo.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

26Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos ieškovės namo po gaisro nuotraukos, kuriose matyti sudegęs stogas, aplietos vidaus patalpos (b.l. 54-55). Ieškovė nurodė, jog vidaus ir lauko apdailai atlikti reikia 50.000,00 Lt, taip pat išvardino gaisro metu sunaikintus kilnojamuosius daiktus bei nurodė jų kainas, iš viso – 44.400,00 Lt (b.l. 60-61; 108). Ieškovė pateikė K. R. sudarytą preliminarią atstatymo po gaisro sąmatą, pagal kurią darbų ir medžiagų kaina – 53.597,56 Lt (b.l. 111-112). Minėtoje sąmatoje pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas detaliai išvardinti reikalingi namo atstatymo darbai, reikalingos medžiagos, atitinkančios nuotraukose užfiksuotos padarytos žalos pašalinimą. Taip pat ieškovė pateikė sugadintų kilnojamųjų daiktų įsigijimo kvitus, kai kuriuose iš jų nurodytas pirkėjas E. S. (b.l. 113-126).

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktoje K. R. sudarytoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyti darbai, kurie atitinka Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. kovo 18 d. akte ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriaus D. V. 2013 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytų ieškovės gyvenamajam namui gaisro padarytų nuostolių atstatymą į pradinę padėtį, tai yra sudegusio stogo pakeitimo nauju darbai, sienų paviršių aptaisymas gipso kartonu ir keramikinėmis plytelėmis ir kt. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kokia yra sąmatą sudariusio asmens profesija ir kompetencija, tačiau iš karto įvertino ieškovės pateiktą sąmatą kaip netinkamą įrodymą. Pripažintina, kad toks vertinimas yra nepagrįstas. Sąmatoje yra išvardinti visi numatyti atlikti remonto darbai, kurių reikalingumą teismas gali patikrinti, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie namo būklę po gaisro. Sąmatoje yra taip pat nurodytos reikalingos medžiagos ir jų kainos, kurių realumas taip pat gali būti lengvai patikrinamas, atsižvelgiant į šiuo metu rinkoje esančias statybinių medžiagų viešai skelbiamas kainas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovei dėl gaisro tikrai yra padaryta žala, yra nustatyta ir dėl jos ginčo nėra. Spręstinas tik klausimas dėl šios žalos dydžio. Atsakovai nepateikė jokio šių galimų nuostolių dydžio įvertinimo, nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainų pagrindimą. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismas neturi galimybės nustatyti žalos dydžio, nes nepateiktas nė vienas tinkamas objektyvus įrodymas, kuriuo teismas galėtų paremti savo skaičiavimus.

28Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

29Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog gyvenamasis namas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis ieškovei ir V. J. (b.l. 109-110). Viešajame registre nėra registruota, taip pat byloje nėra kitų duomenų galinčių patvirtinti, kad ieškovė su kita bendrasavininke būtų sudariusi notaro patvirtintą susitarimą dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi, pripažintina, kad pagal CK 4.75 straipsnį abi namo bendrasavininkės namą valdo bendrai. Todėl pirmos instancijos teismas privalėjo pasiūlyti V. J. byloje dalyvauti ieškove arba, jai nesutinkant būti ieškove, savo iniciatyva traukti bendrasavininkę į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu. Tačiau teismas šios pareigos neatliko ir išnagrinėjo bylą dėl žalos gyvenamajam namui atlyginimo, neįtraukdama dalyvaujančiais byloje asmenimis visų šio namo bendrasavininkų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pripažintina, kad yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kadangi apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuota kita per gaisrą nukentėjusio pastato savininkė, ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.

30Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas nustatė, kad gaisro metu sugadintų baldų ir kitų namų ūkyje naudojamų daiktų savininkas yra ieškovės sūnus E. S.. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-319-13 ieškovės sūnus E. S. taip pat buvo pripažintas nuketėjusiuoju. Teismo posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 10 d. metu, ieškovės sūnus nurodė, jog nenori būti ieškovu, tačiau teisėja neišaiškino ieškovei ir jos sūnui šio atsisakymo pasekmių, neįpareigojo ieškovės tikslinti ieškinio reikalavimų ir bendraieškovu nurodyti E. S. arba, jam nepageidaujant dalyvauti byloje, reikalauti tik jai nuosavybės teise priklausančiam turtui padarytos žalos atlyginimo.

31Byloje nėra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie pastato, kuriame kilo gaisras, savininkus. Kad gyvenamojo namo savininkė yra tik atsakovė J. Š., pirmos instancijos teismas nustatė tik iš atsakovų paaiškinimų bei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. kovo 18 d. akto. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame kilo gaisras nuosavybės teise priklauso 11 savininkų, tarp kurių yra ir V. B. (b.l. 10-11). Byloje nėra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie gyvenamojo namo, kuriame kilo gaisras, savininkus, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakove byloje yra tik J. Š..

32Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovų teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Be to, pirmos instancijos teismas neįtraukė į bylą visų nekilnojamojo turto, kuriam buvo padaryta žala, bendrasavininkų. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti atsakovus kaltais pagal CK 6.263 straipsnį dėl... 6. Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė nepateikia jokių... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad statinio, kuriame buvo spėjamas gaisro židinys,... 10. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais... 11. Byloje nustatytas žalos faktas, tačiau nenustačius nors vienos būtinos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Atsakovai J. Š. ir V. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame kilo gaisras, savininko atsakomybės... 18. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d. atsakovei nuosavybės teise... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė skunde nepagrįstai... 20. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą,... 21. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas,... 22. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. kovo 18 d.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas... 24. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš... 26. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos ieškovės namo po gaisro nuotraukos,... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktoje K. R. sudarytoje... 28. Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės... 29. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog... 30. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad... 31. Byloje nėra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie pastato, kuriame... 32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti...