Byla 2S-623-440/2017
Dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. M

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-4941-776/2017 pagal pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. M..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto vertės nustatymo.
  2. Pareiškėjas J. Č. padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio A. L. 2017 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. ( - ) dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), varžytinių paskelbimo, atšaukti varžytinės ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėjui galimybę pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nurodė, kad antstolis prieš skelbdamas turto varžytines privalėjo iš naujo atlikti turto vertinimą, o ne nustatyti pradinę pardavimo kainą pagal beveik prieš vienerius metus atlikto turto vertinimo metu nustatytą vertę. Tuomet turto vertinimas buvo atliktas pernelyg atmestinai, padarant esminių klaidų vertinimo procese, nes antstolio pagal atliktą ekspertizę nustatyta turto vertė skiriasi nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatytos turto vidutinės rinkos vertės daugiau nei du kartus, t. y. turtas parduodamas už 39 200 Eur, nors pagal valstybės įmonės (toliau ? VĮ) Registrų centras internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis, vidutinė turto vertė yra 112 990 Eur (b. l. 12–15).
  3. Antstolis A. L. 2017 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 26–30).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo J. Č. skundo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad antstolio A. L. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. ( - ) vykdomas 36 398 Eur skolos išieškojimas iš skolininko J. Č. trečios eilės išieškotojai D. M. pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2015 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. ( - ). Antstolis 2017 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. ( - ) paskelbė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), varžytines ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą pagal 2016 m. gegužės 17 d. individualios įmonės (toliau ? IĮ) „Eksperts“ atliktos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės nustatytą turto rinkos vertę. Pareiškėjas nesutinka su atlikta turto vertės nustatymo ekspertize ir mano, kad prieš skelbdamas turto varžytines antstolis, privalėjo iš naujo atlikti turto vertinimą, nes nuo turto vertinimo ekspertizės praėjo beveik vieneri metai.
  3. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 – 682 straipsnių nuostatas teismas pažymėjo, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta tik antstoliui, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą yra pakankamas saugiklis, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, nešališkai. Todėl vykdymo proceso šalių interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami ne pareiškėjo pasirinktu būdu, t. y. skundžiant antstolio veiksmus, o suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus. Nepareiškus nušalinimų, asmuo turi teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei prašyti antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.
  4. Teismas nurodė, kad CPK nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepateikė nušalinimo ekspertui, todėl laikė, kad pareiškėjas sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
  5. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 4 d. gavo antstolio 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. ( - ) apie areštuoto turto įvertinimą, per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados bei neprašė antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisingos ir neobjektyvios ekspertize nustatytos turto rinkos vertės.
  6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.
  7. Teismo teigimu, kilus ginčui dėl antstolio nustatytos turto vertės, pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad antstolis neteisingai nustatė turto pardavimo iš varžytinių kainą. Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centras duomenis, kad 2017 m. sausio 1 d. atlikus masinį turto vertinimą nustatyta bendra 112 990 Eur vidutinė rinkos vertė, ši suma net 63 990 Eur skiriasi nuo 2016 m. gegužės 17 d. eksperto nustatytos turto vertės. Teismas pažymėjo, kad masinio turto vertinimo būdu nustatyta vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Tais atvejais, kai skirtumas tarp masinio vertinimo būdu nustatytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytinių turto pradinę pardavimo kainą, turėjo informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo turto vertė. Per beveik vienerius metus nuo turto vertės ekspertizės atlikimo rinkoje neįvyko esminių nekilnojamojo turto kainų pokyčių, todėl, teismas laikė, kad antstolio atliktas įkainojimas yra teisingas ir atitinkantis rinkos kainas.
  8. Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, pareikšdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nors ir antrą kartą vykdomojoje byloje Nr. ( - ), piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsisakė skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
    1. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, neištyrė jo skunde nurodytų aplinkybių, nors ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus, nes antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimas yra susijęs su viešuoju interesu. Teismas neįvertino ar turto rinkos vertė nustatyta tinkamai, nes VĮ Registrų centras internetiniame puslapyje pateikiami duomenys apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę dvigubai skiriasi nuo antstolio nustatytosios pardavimo kainos, tai leidžia manyti, kad turto įvertintas atliktas netinkamai. Pabrėžė tinkamos turto vertės nustatymo svarbą vykdymo procese, t. y. turtą įvertinus itin maža kaina skolos išieškotojui gali likti nepadengta.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą (b. l. 52–55). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad vertė nustatyta neteisingai, tuo tarpu turto vertinimo ataskaita, atlikta pagal įstatymo nuostatas turi oficialiojo rašytinio įrodymo galią. Individualų turto vertinimą atliko kompetentingas asmuo (IĮ „Eksperts“) nuvykęs turto apžiūrėti į vietą ir įvertinęs esamą nekilnojamojo turto būklę ir nusidėvėjimą. Be to, vertinimas atliktas neseniai, prieš 10 mėnesių.
    2. Pareiškėjas reikšdamas skundus siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo remiantis CPK 95 straipsniu skirti jam baudą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertę.
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2015 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. ( - ) dėl 36 398 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo vykdomoj įrašo išdavimo iki visiško įvykdymo išieškojimas iš skolininko J. Č. trečios eilės išieškotojai D. M. (vykdomoji byla, 1 t., b. l. 3). Skolininkui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), areštuoti dar 2015 m. birželio 29 d. (vykdomoji byla, 1 t., b. l. 7?10). Antstolio 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu paskirta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizė, ekspertizės įstaiga IĮ „Eksperts“ (vykdomoji byla, 1 t., b. l. 29). IĮ „Eksperts“ 2016 m. gegužės 17 d. atliko nekilojamojo turto vertinimą ir surašė turto vertinimo ataskaitą, kuria skolininkui priklausantis turtas įvertintas 490 000 Eur (vykdomoji byla, 2 t., b. l. 116?142), todėl antstolio 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu visas skolininkui priklausantis turtas įvertintas 490 000 Eur suma (vykdomoji byla, 3 t., b. l. 143?144). Nors vykdomosios bylos dalyviai buvo informuoti apie nustatytą turto vertę, tačiau nei skolininkas, nei išieškotoja per įstatymų nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto vertės (vykdomoji byla, 3 t., b. l. 145, 146, 147, 148). Antstolis 2017 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. ( - ) paskelbė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo varžytines ir nustatė 39 200 Eur pradinę turto pardavimo kainą (vykdomoji byla, 3 t., b. l. 171?172). Nesutikdamas su antstolio nustatyta turto pardavimo iš varžytinių kaina pareiškėjas skundė antstolio veiksmus.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
  5. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
  6. Nagrinėjamu atveju įkeisto turto vertė nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. paskyrus ekspertizę, turto vertinimą pavesta atlikti IĮ „Eksperts“ (vykdomoji byla, 1 t., b. l. 29), susipažinę su IĮ „Eksperts“ 2016 m. gegužės 17 d. turto vertinimo ataskaita nei išieškotojas, nei skolininkai nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės (vykdomoji byla, 2 t., b. l. 116?142; 3 t., 145, 146, 147, 148). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolio veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkas nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.
  7. Nagrinėjamu atveju praėjus daugiau nei 10 mėnesių po ekspertizės atlikimo ir turto vertinimo ataskaitos surašymo buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, tačiau antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl jis nustatė pardavimo iš varžytinių kainą, kuri yra lygi 80 procentų 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu nustatytos turto kainos (CPK 178 straipsnis). Taigi vien aplinkybė, kad turto vertinimas atliktas prieš metus ar ilgesnį laiko tarpą nesudaro pagrindo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, kadangi pakartotinės ekspertizės skyrimas yra siejamas su turto vertės pasikeitimu. Antstolio teigimu, nėra duomenų apie esminius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius.
  8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pavyzdžiui, dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl IĮ „Eksperts“ individualaus vertinimo metu netinkamai įvertinimo turtą, tik pateikė naujus duomenis iš VĮ Registrų centro apie turto vidutinę rinkos vertę (b. l. 10, 11).
  9. Nors atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad ypatingosios teisenos bylose, įskaitant bylas dėl antstolio veiksmų, teismas turi teisę būti aktyvus, nes jos susijusios su viešojo intereso apsauga. Kad viešojo intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius klausimus dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Ir kad nesant byloje pakankamai duomenų, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Tačiau pažymėtina ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Taigi byloje dalyvaujantys asmenys nėra atleidžiami nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis ir nebuvo pakankamai aktyvus spręsdamas klausimą, ar iš teisingai nustatyta turto vertė.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingą turto vertės nustatymą. Jei kompetentingas asmuo pagal nustatą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turo oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), taigi turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai). Nagrinėjamu atveju IĮ „Eksperts“ 2016 m. gegužės 17 d. turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjo pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis 2017 m. sausio 1 d. masinio vertinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 6 990 Eur, o gyvenamojo namo ? 106 000 Eur, taigi bendra nekilnojamojo turto vertė 112 990 Eur. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad masinio vertinimo metu ir individualaus turto vertinimo metu nustatyta turto vertė gali skirtis, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė gali skirti daugiau nei 20 procentų nuo masinio vertinimo metu nustatytosios. Taigi vien aplinkybė, kad skiriasi masinio vertinimo metu nustatytoji turto vertė ir individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė, tai savaime nereiškia, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių neteisingą įkeisto turto kainos nustatymą.
  11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, bylos Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Burdov prieš Rusiją, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą, bylos Nr. 41510/98). Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolio veiksmus nustatant turto rinkos vertę, priimant patvarkymą dėl pirminių varžytinių pastelbimo ir turto pardavimo kainos nustatymo, šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo.
  12. Nors CPK 95 straipsnyje numatyta, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas turi teisę skirti baudą, tačiau įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju, esamų duomenų nepakanka išvadai, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pareiškė siekdamos kitų tikslų, nei apginti savo teises, todėl netenkintinas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo.
  13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nustatydamas turto pardavimo iš varžytinių kainą bei paskelbdamas įkeisto turto varžytines procesinių teisės normų nepažeidė. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

6Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d nutartį.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ryšiai