Byla 2A-819/2013
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kulminacija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-273/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kulminacija“ ieškinį atsakovams D. D., J. M. dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. D. ir J. M. solidariai 158 290,31 Lt BUAB „Kulminacija“ padarytos žalos, kurią sudaro 63 764,09 Lt darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti 2012 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-589-254/2012; 34 526,22 Lt kitų kreditorių reikalavimai, patvirtinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-1520-254/2011 ir 60 000 Lt - kreditorių susirinkime patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas (35 000 Lt) ir bankroto proceso administravimo išlaidos (25 000 Lt). Nurodė, kad pagal Registrų centro duomenis ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą UAB „Kulminacija“ direktoriumi nuo 2000 m. buvo D. D., kurį nuo 2010 m. lapkričio mėnesio pakeitė J. M.. Bankroto administratorius, remdamasis 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansais nustatė, kad UAB „Kulminacija“ buvo nemoki nuo 2009 m. gruodžio 31 d., o įmonės vadovai bei akcininkai nesprendė įmonės mokumo atstatymo ar bankroto bylos iškėlimo klausimų, bet didino skolą kreditoriams. Įmonės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą numatyta Akcinių bendrovių įstatyme bei CK 2.87 straipsnio 7 dalyje. Atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Manė, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai taikyti atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę už žalą, padarytą jų vadovavimo laikotarpiu UAB „Kulminacija“.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad iš 2009 m. gruodžio 31 d. balanso nėra pagrindo daryti išvados, kad įmonė jau nuo 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki arba atsakovų veiksmai privedė įmonę prie nemokumo. Nurodė, kad dėl teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kaip žalos atsiradimo, kaltė tenka ir patiems kreditoriams, nes jie, turėdami įstatymo suteiktą jiems teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodami bendrovės įsipareigojimus, to nepadarė ir sutiko, jog įmonė ir toliau vykdytų veiklą. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė įmonei žalą. Bankroto administratorius neginčijo nei vieno įmonės vadovų sudaryto sandorio. Įmonės mokumo atstatymo klausimo nesiėmė spręsti ne tik įmonės vadovai, tačiau ir įmonės dalyviai (akcininkai). Nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo priežastis. Ieškovas nepateikė teismui konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp vadovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti bankroto administratoriaus atlyginimą bei bankroto administravimo išlaidas yra nepagrįstas, nes nepriklausomai nuo to, kada atsakovai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus dalyvavimas procedūrose būtų buvęs būtinas ir išlaidos jo atlyginimui ir administravimui būtų neišvengiamos. UAB „Kulminacija“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, turintis savo atskirą turtą, ir civiliniuose santykiuose už savo prievoles atsako nuosavybės teise jam priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad UAB „Kulminacija“ vadovai vadovavo skirtingais laikotarpiais, todėl buvo būtina įrodyti kiekvieno iš atsakovų kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, nulėmusį ieškovo prašomų priteisti pinigų sumų atsiradimą kaip žalą, kurią patyrė ieškovas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas UAB „Kulminacija“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį (2 t., b. l. 14-22). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

91. Teismas nevertino bendrovės vadovų veiksmų privedant įmonę iki nemokumo būsenos. Inicijavus laiku bankroto bylą, kas yra imperatyvi bendrovės vadovų pareiga, būtų išvengta tokių didelių bankroto administravimo išlaidų, ilgo bankroto proceso ir atitinkamai bankroto administratoriaus išlaidų. Taip pat būtų buvęs galimas neteisminis bankroto procesas, kurio finansiniai kaštai yra nepalyginamai mažesni.

102. Iš 2009 m. gruodžio 31 d. balanso akivaizdu, kad įmonė yra nemoki. Bendrovės nuostolis 2009 m. buvo 41 478 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 33 997 Lt. Tuo tarpu bendrovės turtas balanso duomenimis siekia tik 48 702 Lt. Teismui pateikti įmonės 2007-2010 m. balansai rodo, kad nuo 2009 m. įmonės finansinė būklė nuolat blogėjo.

113. Kreditorių kaltės padarant bendrovei žalą nėra, nes kreditorių žinioje buvo tik ta dalis bendrovės įsipareigojimų, kuri buvo susijusi su kiekvienu iš kreditorių. Bendrovės kreditoriai negalėjo žinoti įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir numatyti įmonės nemokumo momento. Tokią pareigą turėjo įmonės valdymo organai.

124. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovės vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; nebuvo šaukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai ir juose nebuvo tvirtinama finansinė atskaitomybė; iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentacija. Tuo tarpu atsakovas J. M. išsimokėjo sau 5866,13 Lt. 2010 m. gruodžio 31 d. 22 217,72 Lt buvo išmokėti D. D., nors jis bendrovėje nedirbo nuo 2010 m. lapkričio 19 d. Nepasirašyta R. C. paskolos sutartis Nr. 18-1/10/10 ir 2010 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderis Serija KL Nr. 0078 rodo, kad bendrovės dokumentaciją jos vadovų buvo tvarkomai aplaidžiai ir galimai klastojama.

135. Priežastinis ryšys tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdžiai įrodytas. Dokumentais yra įrodyti bendrovės vadovų neteisėti veiksmai - jų sudaryti sandoriai akivaizdžiai kenkė įmonės tinkamai veiklai ir iš jų matyti, kad bendrovės vadovai, silpnindami įmonės finansinę padėtį, turėjo asmeninės naudos.

14Atsakovas D. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą (2 t., b.l. 27-33). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

151. Nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė jau nuo 2009 m. gruodžio 31 d. yra nemoki arba atsakovų veiksmai privedė įmonę prie nemokumo.

162. Ieškovas nenurodo ir neįrodinėja, kada ir kokiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė įmonei žalą. Taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad bendrovės vadovai žinojo ir turėjo numatyti, kad bendrovė, vykdydama veiklą, negalės atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu didino savo įsipareigojimus jiems.

173. Apeliantas nepagrįstai reikalauja perkelti visus neįvykdytus bankrutuojančios įmonės įsipareigojimus jos buvusiems vadovams, nes UAB „Kulminacija“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, turintis savo atskirą turtą, ir civiliniuose santykiuose už savo prievoles atsako jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

184. Apeliantas nenurodė ieškinyje aplinkybių dėl 2011 m. vasario 21 d. J. M. išduotų 5866,13 Lt, o D. D. 2010 m. gruodžio 31 d.- 22 217,72 Lt bei kitų duomenų dėl įmonės akcininkams suteiktų paskolų ir jų grąžinimo. Ieškovas nenurodė jokio ryšio tarp sudarytų sandorių, buvusių įmonės veiksmų ir žalos atsiradimo.

195. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokie konkrečiai vadovų sudaryti sandoriai pakenkė įmonės tinkamai veiklai, apeliaciniame skunde nenurodyti tokie sandoriai. Apeliantas nurodo, kad įmonės vadovai turėjo asmeninės naudos, tačiau neaišku apie kokią naudą kalbama.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

22Apeliantas atsakovų civilinę atsakomybę ir žalą įmonei kildina dėl laiku įmonės vadovų neiškeltos bendrovei bankroto bylos, padidėjusiais įmonės kreditorių reikalavimais, atsiradusiomis bankroto administravimo išlaidomis ir bankroto administratoriaus atlyginimu.

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė skolininko padaryta žala ir nustatyti jos dydį. Jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

25Pirmosios instancijos teismo išvados dėl 60 000 Lt BUAB „Kulminacija“ kreditorių susirinkime patvirtinto bankroto administratoriaus atlyginimo (35 000 Lt) ir bankroto proceso administravimo išlaidų (25 000 Lt) kaip žalos atlyginimo yra pagrįstos. Teisėjų kolegija sutinka, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus dalyvavimas procedūrose būtų buvęs būtinas ir išlaidos jo atlyginimui ir administravimo išlaidos būtų buvę neišvengiamos. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo metu net ir nėra aiški faktinė bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų suma, nes ji priklausys nuo bankroto procedūros trukmės, realiai patirsiamų išlaidų ir pan. Taigi, bankroto procesas dar nėra baigtas, aptariamos išlaidos apskritai dar nėra realiai patirtos, todėl net ir tuo atveju, jei, anot apelianto, administravimo išlaidas galima būtų pripažinti žala, nebūtų pagrindo pripažinti, jog konkretaus dydžio žala jau padaryta, o tik jau padaryta žala gali būti atlyginama.

26Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitos ieškinio dalies.

27Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

28Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą - įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Kita vertus, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo pats savaime dar nereiškia žalos padarymo. Tačiau nustačius vadovo tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Be to, pažymėtina, jog teisminėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, galima daryti išvadą, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda ne vien tik dėl (ne)padarytų veiksmų, esant teisinio nemokumo sąlygoms, bet ir esant faktiniam nemokumui.

29Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad įmonė jau nuo 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir įmonės vadovas jau tuo metu turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Teisėjų kolegija mano, kad ši išvada padaryta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pastebėtina, kad apskritai neaišku, kodėl teismas sprendė, jog 2009 m. pabaigoje įmonė nebuvo nemoki, nes įmonės būklės jokios analizės skundžiamame sprendime nenurodė ir tokios išvados visiškai nemotyvavo. Tuo tarpu teismui pateikti 2009-2010 metų balansai leidžia spręsti, kad apelianto finansinė padėtis nuo 2009 metų prastėjo (t. 1, b. l. 15-16). UAB „Kulminacija” 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turto vertė sudarė 48 702 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 33 997 Lt. 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turto vertė siekė 25 452 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 60 809 Lt. Bankroto byla apeliantui iškelta 2011 m. vasario 11 d. pagal įmonės akcininko R. C., kaip įmonės darbuotojo, ieškinį (1 t., b. l. 14, 25). Teismas nesiaiškino, kokia ir kada (2009 m. pabaigoje ar vėliau) minėtų įsipareigojimų dalis (ar visi) buvo pradelsta, kas reikšminga nustatant pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo atsiradimo momentą bei vertinant realų įmonės mokumą apskritai. Tuo tarpu minėti įmonės finansiniai rodikliai (t.y. įmonės turto vertės bei įsipareigojimų santykis) sudaro bent jau prielaidas manyti, kad įmonės būklė galimai jau ir nuo 2009 metų buvo teikianti pagrindą bankroto bylai inicijuoti arba bent jau apie faktinį nemokumą.

30Nagrinėjamu atveju apeliantas padaryta žala laiko skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų, administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų ir administratoriaus perimto bankrutavusios įmonės turto vertės. Todėl šiuo atveju, nustatant žalos (ne)atsiradimo faktą dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos neįvykdymo (tokį ieškinio pagrindą formuluoja apeliantas) bei žalos dydį jos atsiradimo atveju, būtina įvertinti įmonės išaugusią skolos apimtį. Tačiau apeliantas ieškinyje nurodo tik bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, kurią sudaro teismo nutartimis patvirtinti darbuotojų kreditoriniai reikalavimai - 63 764,09 Lt bei visi kitų kreditorių reikalavimai 34 526,22 Lt (t. 1, b. l. 140-141), visiškai nenurodant (ir teismui išsamiau nesiaiškinant) nei šių kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų ir priežasčių (kas susiję su vertinimu, ar atitinkami sandoriai buvo tikrai būtini įmonės veiklos prasme, ar jais nebuvo nesąžiningai siekiama gauti naudos tik kreditorių sąskaita a priori žinant, kad su jais nebus atsiskaityta ir pan.), nei įsipareigojimų atsiradimo laiko (ar jie prisiimti jau gerokai anksčiau iki atsiduriant įmonei nemokumo būklėje, ar po to), nei kuris iš dviejų atsakovų juos prisiėmė. Iš byloje esančių duomenų to negali nustatyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes iš jų nustatyti paminėtas aplinkybes nėra galimybės, taigi, jie nėra pakankami spręsti nei apie žalos padarymą ir dydį, nei apie jos priežastinį ryšį su atsakovų veiksmais/neveikimu, kita vertus, jie taip pat neleidžia daryti ir priešingas išvadas, t.y. kad savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vis tiek nelėmė žalos įmonei ir kitiems jos kreditoriams atsiradimo. Pažymėtina, kad bankroto bylose ryškus viešasis interesas, todėl teisminėje praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo veikimas. Sutiktina su teismo teiginiu, kad ieškovas nenurodo ir neįrodinėja, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais po pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovai padarė žalą išaugusių skolų kreditoriams pavidalu. Tačiau nepaisant to, kad apeliantas iš tikrųjų abstrakčiai grindžia savo reikalavimus, teismas turėjo savo iniciatyva aiškintis paminėtas aplinkybes ir iš jo pareikalauti pateikti jas sukonkretinančius duomenis, o tik po to daryti atitinkamas išvadas apie žalos (ne)padarymą, jos dydį.

31Taigi, iš aukščiau paminėto matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes – kada, kuriam iš atsakovų atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą, kokia apimtimi ir dėl kokių priežasčių po to pasikeitė įmonės įsipareigojimų apimtis, kuris iš atsakovų ir kokia apimtimi prisiėmė įsipareigojimus, ar jų prisiėmimo priežastys pateisinamos įprastinės verslo praktikos ir fiduciarinių pareigų įmonei ir kreditoriams vykdymo kontekste ir pan. Tuo tarpu argumentacija sprendime dėl priežastinio ryšio egzistavimo neįrodymo, dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatų (atsižvelgimo į kreditorių kaltę) įtakos, nenustačius žalos padarymo fakto ir jos dydžio, nėra teisiškai reikšminga - akivaizdu, kad esant pagrindui konstatuoti žalos nebuvimą nei priežastinio ryšio įrodinėjimas, nei žalos mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimų aptarimas nėra aktualus.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies - apimtyje dėl galimo žalos kreditoriams atsiradimo savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo - esmės ir esami byloje įrodymai neleidžia jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

33Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ir apelianto apeliaciniame skunde nurodomos paskola iš R. C., išmokos atsakovams pagal suformuluotą ieškinį nėra ieškinio dalykas - kaip jau minėta, apeliantas ieškinyje žala laiko ir ją apskaičiuoja kaip skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų ir administratoriaus perimto bankrutavusios įmonės turto vertės, taigi, prašoma priteisti suma nekildinama iš šių sandorių. Todėl nei pirmosios instancijos teismas neturėjo, nei teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti sandorių, nesančių ieškinio dalyku, legitimumo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl 98 290,31 Lt dydžio žalos atlyginimo panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Likusią sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. D. ir J. M. solidariai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas UAB „Kulminacija“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu... 9. 1. Teismas nevertino bendrovės vadovų veiksmų privedant įmonę iki nemokumo... 10. 2. Iš 2009 m. gruodžio 31 d. balanso akivaizdu, kad įmonė yra nemoki.... 11. 3. Kreditorių kaltės padarant bendrovei žalą nėra, nes kreditorių... 12. 4. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovės vadovai... 13. 5. Priežastinis ryšys tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra... 14. Atsakovas D. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 15. 1. Nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė jau nuo 2009 m. gruodžio 31 d. yra... 16. 2. Ieškovas nenurodo ir neįrodinėja, kada ir kokiais neteisėtais veiksmais... 17. 3. Apeliantas nepagrįstai reikalauja perkelti visus neįvykdytus... 18. 4. Apeliantas nenurodė ieškinyje aplinkybių dėl 2011 m. vasario 21 d. J. M.... 19. 5. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokie konkrečiai vadovų sudaryti... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Apeliantas atsakovų civilinę atsakomybę ir žalą įmonei kildina dėl laiku... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.... 25. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl 60 000 Lt BUAB „Kulminacija“... 26. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 27. Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės savininkui (savininkams) ir... 28. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo... 29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad... 30. Nagrinėjamu atveju apeliantas padaryta žala laiko skirtumą tarp bankroto... 31. Taigi, iš aukščiau paminėto matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 33. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl 98 290,31 Lt... 36. Likusią sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl administravimo...