Byla 3K-3-723/2013
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Klavista“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Altitudė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas, pagrįsdamas šį prašymą, nurodė, kad jis UAB „Klavista“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį (toliau – ir rangos sutartis), pagal kurią UAB „Klavista“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairius medienos gaminius, apsaugines tvoras bei sumontuoti ir demontuoti pastolius. UAB „Klavista“ ieškovui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, tačiau gaminių nepagamino, darbų neatliko. UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Vilungė“ reikalavimo teisę pagal su ieškove pasirašytą sutartį bei dvi PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas laikosi pozicijos, kad UAB „Klavista“, nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, todėl negalėjo jos perleisti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

7Teismai nurodė, kad ieškovo atstovas – direktorius priėmė ir pasirašė UAB „Klavista“ pateiktas 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. liepos 16 d. PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo teiginį, kad šiuos dokumentus jis priėmė suklydęs, teismai atmetė, pažymėję, kad įmonės direktorius – asmuo, turintis supratimą apie oficialius, buhalterinius dokumentus ir jų reikšmę, todėl turėjo žinoti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeltus finansinius padarinius įmonei. Be to, PVM sąskaitos faktūros buvo įrašytos į ieškovės gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, t. y. įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu atsirado debitorinis įsipareigojimas kreditorei, įmonės metiniame balanse nurodoma skola. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pretenzijų dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės nuo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo nereiškė iki 2012 m. kovo 23 d. t. y. iki ieškinio pareiškimo teisme, ieškovas buvo pasyvus. Jis apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną, pretenzijų nei dėl reikalavimo perleidimo, nei dėl reikalavimo sumokėti skolą naujajam kreditoriui UAB „Vilungė“ nereiškė. Atsakovui UAB „Vilungė“ pradėjus teisminį skolos, atsiradusios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, išieškojimą, ieškovas ginčijo tik prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui UAB „Vilungė“ priteista skola. Nustatę šias aplinkybes, teismai ieškinį vertino kaip neįrodytą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo savo sprendimus grindė teismai, apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjęs. Nurodytoje civilinėje byloje darbų atlikimas neįrodinėtas ir su darbų įvykdymu susijusios aplinkybės nenustatinėtos, o nustatytos aplinkybės prejudiciniais faktais pripažintinos tik tada, kai jos toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Dėl to skolos, kaip prejudicinio fakto konstatavimas šioje byloje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

112. Teismai nurodė, kad „ieškovo direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeltus padarinius įmonei“. Taigi teismai pripažino, kad teisiniai padariniai ieškovui kyla ne dėl atsakovo įvykdytos prievolės, o dėl priimto reikalavimo apmokėti, t. y. preziumavo prievolės įvykdymą tuo pagrindu, kad ieškovas priėmė mokėjimo dokumentą. Teismai netinkamai nustatė prievolės atsiradimo pagrindą.

123. Pagal rangos sutartį bei vadovaujantis įstatymais ieškovas UAB „Altitudė“ turėjo reikalavimo teisę UAB „Klavista“ į sutarto darbo rezultato gavimą, tinkamą darbų kokybę, kokybės garantiją pagal įstatymą, reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų defektų, nustatomų per garantinį terminą, ištaisymą, gauti gaminių atitikties deklaracijas, kt. Teismai turėjo patikrinti ir įsitikinti, ar reikalavimo teisės perleidimas nereiškė ir skolos perkėlimo. Jei šalis saistė dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, tai šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, o jei ne, tai laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 straipsnio 1, 3 dalys). UAB „Altitudė“ nedavė tokio sutikimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad turėjo būti taikomos CK 6.115–6.122 straipsnių nuostatos, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalis, 6.116 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo šių ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, pažeisdamas CPK 331 straipsnio reikalavimus.

134. Teismai, nurodę, kad reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, netyrė šio sandorio bei iš jo atsirandančių prievolių, byloje nenustatė jokių sutarties, iš kurios kildinama reikalavimo teisė, įvykdymo aplinkybių.

144.1. CK 6.644 ir 6.681 straipsniuose nustatyta, kad rangovo darbai gali būti atliekami tik pagal užsakovo užduotį. Rangos sutartis, iš kurios kildinama reikalavimo teisė, negalėjo būti įvykdyta, nes joje sutartyje nėra tiksliai apibrėžtas sutarties dalykas – viena rangos sutarties esminių sąlygų. Rangos sutartyje nenurodyta: gaminių specifikacija, kiekis, kur, kada ir kokiais terminais turi būti atliekami darbai. Analizuojant ir aiškinant šią rangos sutartį, akivaizdu, kad vien joje nurodytų sąlygų nepakanka prievolėms tinkamai įvykdyti.

154.2. Esant sutartyje nesureguliuotam klausimui dėl darbų priėmimo tvarkos ir darbų atlikimo fakto, turi būti vadovaujamasi CK 6.662 straipsnio 1 dalimi ir 6.694 straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai nurodyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį pareiga mokėti siejama ne tik su darbų rezultato priėmimu, bet ir su atliktų darbų tinkamumu, todėl, nenustačius darbų atlikimo fakto, negali būti sprendžiamas ir darbų rezultato tinkamumo klausimas. Nenustačius, kur, kiek sumontuotų langų ir durų atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė, ir koks darbų perdavimo–priėmimo aktas tai patvirtina, laikytina, kad teismas išvadą apie atliktus ir perduotus darbus grindė prielaida, o ne nustatytomis aplinkybėmis. Teismai, neįvykdę savo pareigos įsitikinti, ar darbų atlikimas yra realus tikrovėje egzistuojantis faktas, pažeidė CPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatas.

165. Teismai nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė tik po ginčo dėl skolos pagal reikalavimo sutartį išnagrinėjimo, o iki tol buvo pasyvus, atmetę ieškovo argumentus apie ilgai nepastebėtą klaidą; sprendimus motyvuodami tuo, kad ieškovas pavėluotai ėmėsi ginti savo teises, nenustatė, kad ieškovas taip jas gindamas pažeistų proceso teisės normas, todėl toks teismų motyvas vertintinas kaip pažeidžiantis dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).

176. Teismai, atmesdami ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas ieškinio neįrodė, nepagrįstai perkėlė pareigą ieškovui įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, taip pažeidžiant rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus bei CPK 12, 17 ir 178 straipsnių nuostatas.

18Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

191. UAB „Altitudė“, gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą, neginčijo nei Rangos sutarties, nei PVM sąskaitų faktūrų, bet pripažino skolą ir tai patvirtino 2011 m. gegužės 31 d. raštu. Raštas paneigia ieškovo teiginius, kad nebuvo atlikti ar netinkamai atlikti darbai.

202. CK 6.107 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Jokių atsikirtimų dėl reikalavimo perleidimo kasatorius naujajam kreditoriui nepareiškė, reikalavimo perleidimo neginčijo ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme. Kasatorius, savo veiksmais patvirtinęs sandorį ir nebūdamas šalis neteko teisės jo ginčyti.

21Atsakovas UAB „Klavista“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

221. UAB „Altitudė“, sutikusi su Rangos sutarties sąlygomis, šios sutarties neginčijusi nuo jos pasirašymo momento, negali remtis Rangos sutarties sąlygų neišsamumu, sprendžiant ginčą byloje dėl reikalavimo teisės perleidimo. UAB „Klavista“ atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, kur buvo sumontuoti pagaminti gaminiai, nes visi buvę darbuotojai atleisti, įmonė nevykdo veiklos.

232. Pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra oficialus ir informatyvus dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą, nes, jas priėmus, jos įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, yra apskaitomas PVM, atsiranda debitorinis šios sumos dydžio įsipareigojimas kreditoriui, skola matyti bendrovės metiniame balanse.

243. Apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamos nutarties motyvus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl reikalavimo perleidimo reglamentavimo ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo

28Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamus teisinius padarinius, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardytus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Lisausko IĮ v. AB „Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L., D. V., bylos Nr. 3K-3-494/2013; kt.).

29Atsakovai reikalavimo teisę, kuri yra 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalykas, kildina iš ieškovo ir UAB „Klavista“ 2010 m. gegužės 6 d. rangos sutarties. Šioje byloje ieškovas ginčija reikalavimo perleidimo sutartį, o kitoje civilinėje byloje, šiuo metu nagrinėjamoje apeliacine tvarka, kilo ginčas dėl prievolės, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas. Kadangi nurodytoje kitoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, t. y. dar vyksta šalių ginčas dėl nagrinėjamoje byloje analizuojamos reikalavimo perleidimo sutarties dalyko egzistavimo, tai ginčo baigtis kitoje byloje turi esminę reikšmę nagrinėjamos bylos baigčiai.

30Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl reikalavimo perleidimo sutarties, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl reikalavimo perleidimo teisės instituto normų aiškinimo ir taikymo, teismai turėjo analizuoti ginčo sutarties turinį, tačiau byloje ginčo reikalavimo perleidimo sutartis nepateikta. Pateiktas tik pranešimas ieškovui apie įvykusį reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo vien iš pranešimo apie jos sudarymą ieškovui nepakankamai aiškus ginčo sutarties turinys, kuris yra svarbus, sprendžiant dėl ieškovo iškeltų klausimų dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo, inter alia dėl skolos perkėlimo sandorio elementų ginčo sutartyje.

31Kadangi abiejose pirmiau nurodytose civilinėse bylose nustatinėtini faktai, reikšmingi tiek vienos, tiek kitos bylos baigčiai, tai bylų nagrinėjimas atskirai lemia vienos iš jų stabdymą, motyvuojant prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio tarp stabdomos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje byloje buvimu (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Tokia situacija sudaro kliūtis efektyviausiu būdu įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi sustabdyta civilinė byla pagal UAB „Vilungė“ ieškinį atsakovui UAB „Altitudė“ dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 2A-764/2013.

32CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

33Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti papildomas reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi šioje ir pirmiau nurodytoje sustabdytoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, abiejose jose sprendžiami ginčai dėl tos pačios piniginės prievolės, atsiradusios rangos sutarties pagrindu, tai, siekiant greičiau ir teisingai išnagrinėti šiuos ginčus, įstatyme nustatyta tvarka spręstinas klausimas dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Altitudė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismai nurodė, kad ieškovo atstovas – direktorius priėmė ir pasirašė... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 10. 1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo savo... 11. 2. Teismai nurodė, kad „ieškovo direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo... 12. 3. Pagal rangos sutartį bei vadovaujantis įstatymais ieškovas UAB... 13. 4. Teismai, nurodę, kad reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai... 14. 4.1. CK 6.644 ir 6.681 straipsniuose nustatyta, kad rangovo darbai gali būti... 15. 4.2. Esant sutartyje nesureguliuotam klausimui dėl darbų priėmimo tvarkos ir... 16. 5. Teismai nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė tik po ginčo dėl... 17. 6. Teismai, atmesdami ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas ieškinio... 18. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas... 19. 1. UAB „Altitudė“, gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą,... 20. 2. CK 6.107 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo... 21. Atsakovas UAB „Klavista“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį... 22. 1. UAB „Altitudė“, sutikusi su Rangos sutarties sąlygomis, šios... 23. 2. Pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra oficialus ir informatyvus... 24. 3. Apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl reikalavimo perleidimo reglamentavimo ir proceso koncentruotumo bei... 28. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose... 29. Atsakovai reikalavimo teisę, kuri yra 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo... 30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl reikalavimo perleidimo... 31. Kadangi abiejose pirmiau nurodytose civilinėse bylose nustatinėtini faktai,... 32. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo... 33. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...