Byla 3K-3-291-701/2017
Dėl rangos sutarties darbų kainos sumažinimo; tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adakris“, S. R., N. Piekautienės individuali įmonė „Įspūdis“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ ieškinį atsakovei A. Norvido gamybinei-komercinei įmonei dėl rangos sutarties darbų kainos sumažinimo; tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adakris“, S. R., N. Piekautienės individuali įmonė „Įspūdis“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atsakovo byloje tinkamumo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio užsakovės teisę reikalauti statybos rangos darbų kainos sumažinimo dėl rangovės atliktų netinkamos kokybės darbų, aiškinimo ir taikymo, kai rangovė reikalavimo teisę į užsakovę dėl apmokėjimo už darbus yra perleidusi kitam asmeniui, kuris nėra rangos sutarties šalis ir kuriam užsakovė pareiškė reikalavimą sumažinti statybos rangos darbų kainą.
  2. Ieškovė prašė: sumažinti 2007 m. vasario 12 d. statybos rangos sutarties Nr. R-7/01, sudarytos tarp jos ir UAB „Adakris“, darbų kainą 189 191 Lt (54 794 Eur) suma ir įskaityti šią sumą į jos (ieškovės) pagal 2009 m. balandžio 2 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. 2009/0402/02A, sudarytą tarp UAB „Adakris“ ir atsakovės, atsakovei mokėtiną 189 191 Lt (54 794 Eur) sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės 189 191 Lt (54 794 Eur), 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. vasario 12 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Adakris“ sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo pastatyti ir perduoti daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, o ieškovė įsipareigojo jį priimti ir atsiskaityti. Sutartimi nustatyta darbų kaina – 1 366 547 Lt (395 779 Eur).
  4. Trečiasis asmuo UAB „Adakris“ ir atsakovė 2009 m. balandžio 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis, Cesijos sutartis), kuria UAB „Adakris“ perleido atsakovei 189 191 Lt (54 794 Eur) reikalavimo teisę į skolininkę – ieškovę - pagal 2007 m. vasario 12 d. statybos rangos sutartį.
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1585-460/2009) priteisė iš UAB „Westauto“ A. Norvido gamybinei-komercinei įmonei 189 169 Lt (54 794 Eur) skolą pagal Cesijos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą, pripažindamas UAB „Westauto“ teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Remdamasi šiuo teismo išaiškinimu ieškovė ir reiškia ieškinį atsakovei.
  6. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Adakris“ (rangovė) netinkamai vykdė Rangos sutartį, atliko netinkamos kokybės darbus ir trūkumų nepašalino. Rangovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl darbų defektų pašalinimo, tačiau, šiai nesiėmus jokių veiksmų dėl jų pašalinimo, ieškovė 2009 m. balandžio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Rangos sutartį.
  1. Rangovės atliktų darbų defektai konstatuoti defektų aktu, šiuo remiantis buvo apskaičiuota, kad defektų šalinimo vertė sudarytų 400 099,76 Lt (115 877 Eur). Remiantis ieškovę ir trečiąjį asmenį siejusios Rangos sutarties sąlygomis, užsakovė turi teisę nemokėti už atliktus darbus, jei jie atlikti nekokybiškai. Pagal Rangos sutartį likusi nesumokėta užsakovės suma sudaro 189 191 Lt (54 794 Eur). Kadangi mažinti darbų kainą galima tik nesumokėta rangos darbų kainos dalimi, todėl ieškovė prašė priteisti tik defektų šalinimo sąmatoje nurodytos darbų kainos dalį, neviršijančią reikalavimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, – 189 191 Lt (54 794 Eur).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Adakris“ 2007 m. vasario 12 d. sudarė Rangos sutartį, o 2009 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Adakris“ perleido atsakovei 189 191 Lt (54 794 Eur) reikalavimo teisę pagal Rangos sutartį į skolininkę – ieškovę.
  3. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.107 straipsnį ieškovė turi teisę reikšti atsakovei visus atsikirtimus, kuriuos atsakovė galėjo reikšti pradiniam kreditoriui, tačiau atsikirtimai negali būti reiškiami dėl visų 2007 m. vasario 12 d. statybos darbų rangos sutarties pažeidimų. Atsakovė įsipareigojo ieškovei atsakyti tik už tuos statybos darbus, už kurių atlikimą reikalavo iš ieškovės sumokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-581/2010 pagal A. Norvido įmonės ieškinį dėl skolos priteisimo konstatavo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai, už kuriuos reikalavo sumokėti A. Norvido įmonė, buvo UAB „Westauto“ priimti ir tai nulemia UAB „Westauto“ pareigą už priimtus darbus sumokėti, o A. Norvido įmonei pareigą atsakyti už priimtų darbų trūkumus.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai aiškina reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas ir nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė atsakytų už visus statybos darbų trūkumus pagal Rangos sutartį, nes atsakovė yra atsakinga tik už darbus pagal Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas sąskaitas faktūras.
  5. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1585-460/2009 konstatuota, kad darbų perdavimo–priėmimo aktai Rangos sutarties nepažeidžia ir pagal šių aktų duomenis iš ieškovės atsakovei priteista 189 169 Lt (54 794 Eur) skola. Tai, kad dalis darbų perdavimo–priėmimo aktų nebuvo pasirašyti statybos darbų prižiūrėtojo, nesutapo darbų kiekiai pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus ir kitus statybos dokumentus, neįrodo atsakovės perimtų darbų trūkumų. Būtent taip šias faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje aiškino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-581/2010.
  6. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog dalis darbų perdavimo–priėmimo aktų nebuvo pasirašyti statybos darbų prižiūrėtojo, nesutapo darbų kiekiai pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus ir kitus statybos dokumentus, neįrodo atsakovės perimtų darbų trūkumų; byloje pateiktos 2012 m. kovo 22 d. ekspertizės išvados dėl 196 047 Lt vertės darbų priėmimo nesuderinus su statybos prižiūrėtoju, darbų perdavimo–priėmimo aktų duomenų neatitikties neįrodo, kad darbai, už kuriuos atsakinga atsakovė, buvo atlikti su trūkumais.
  7. Teismas vadovavosi 2015 m. spalio 9 d. papildomos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta ieškovės nurodytų statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidos sudaro 13 387 Eur, ir sprendė, jog statybos darbų trūkumai nėra esminiai. Byloje pateiktas 2011 m. birželio 6 d. statinio užbaigimo aktas taip pat patvirtina, kad Rangos sutartis buvo iš esmės įvykdyta.
  8. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog papildomos ekspertizės metu buvo nustatyti trūkumai ir tų darbų, už kuriuos pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakinga atsakovė. Atsakovė neneigia atsakomybės už jos perimtų statybos darbų trūkumus, ji sutinka su realiai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimu. Rangos sutarties 7.1.10 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti garantinį remontą, šalinti darbų defektus, o šių pareigų nevykdant padengti užsakovo išlaidas, susijusias su defektų pašalinimu. Realių nuostolių atlyginimas nurodytas ir CK 6.665 straipsnio 1 dalyje. Byloje negali būti taikomos CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nėra pakankamai duomenų apie tai, jog ieškovė, gavusi iš atsakovės būsimų nuostolių atlyginimą, realiai šalins statybos darbų trūkumus. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nuostolių neįrodė ir tai yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.
  9. Ieškovė 2008 m rugpjūčio 22 d. ir vėliau pareiškė pretenzijas UAB „Adakris“ dėl atliktų statybos darbų trūkumų. 2008 m rugpjūčio 22 d. pretenzijoje nurodyti darbų trūkumai vėlesnėse pretenzijose buvo tik pakartojami. Ieškovė turėjo teisę ieškinį teisme pareikšti per vienerių metų terminą (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), o ieškinį teismui pateikė 2010 m. spalio 20 d. Taigi ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą ir tai taip pat yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnis).
  10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, tik pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, kuriais konstatuota, kad „teismas atsižvelgia ir į tai, jog papildomos ekspertizės metu buvo nustatyti trūkumai ir tų darbų, už kuriuos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį atsakinga atsakovė. Atsakovė neneigia atsakomybės už jos perimtų statybos darbų trūkumus, tačiau atsakovė sutinka su realiai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimu.“
  11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus laikomasi taisyklės, jog reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
  12. Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustato CK 6.665 straipsnis, kurio visos nuostatos dėl rangovo atsakomybės apimties iš esmės buvo perkeltos į ieškovės ir UAB „Adakris“ sudarytą Rangos sutartį. Ja rangovė įsipareigojo: apmokėti bet kokias darbų trūkumų šalinimo metu atsiradusias išlaidas (sutarties 5.4 punktas); per suderintą su užsakove terminą atlikti garantinį remontą (defektų šalinimą), o jo neatlikus, padengti užsakovės išlaidas, susijusias su defektų šalinimu (sutarties 7.1.10 punktas). Būtent rangovei nustatyta atsakomybė dėl darbų kokybės ir defektų šalinimo jai patikėtame statybos objekte. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą atsiranda ir be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
  13. Rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir šalių sudaryta rangos sutartis įtvirtina sutarties uždarumo principą, kuris lemia, kad užsakovė reikalavimus dėl darbų kokybės ir darbų trūkumų pašalinimo gali reikšti išimtinai rangos sutarties šaliai, kurią su užsakove sieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t. y. rangovei, šiuo atveju tai – UAB „Adakris“, o ne iš jos reikalavimo teisę atsisakyti už rangos darbus perėmusiai atsakovei A. Norvido gamybinei-komercinei įmonei. Rangos sutartis nustatė, kad sutartimi aptarti darbai turi būti atlikti rangovės, dėl to išimtinai jai kyla atsakomybė už rangos sutartimi prisiimtų darbų atlikimo kokybę ir pareiga, išryškėjus darbų trūkumams, imtis priemonių jiems pašalinti (Rangos sutarties 2, 5.4, 7.1.10 punktai).
  14. Tam, kad rangovė galėtų perleisti šią iš rangos teisinių santykių kylančią pareigą kitam asmeniui, tokia jos teisė turėtų būti aptarta šalis siejančioje rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju iš Rangos sutarties sąlygų nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo nustačiusios galimybę rangovei perkelti kitiems asmenims iš rangos sutarties kylančias pareigas. Rangovė, siekdama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti naujajam kreditoriui ne tik piniginį reikalavimą į užsakovę, bet ir išimtinai sutartimi jai nustatytas prievoles atsakyti už darbų kokybę, turėjo gauti užsakovės (ieškovės) sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Rangovė, Cesijos sutartimi perleisdama savo reikalavimo teises į užsakovę, nesikreipė dėl jos sutikimo kartu su piniginio pobūdžio reikalavimais perleisti ir iš sutarties kylančias prievoles (atsakyti už darbų kokybę).
  15. Atsakovei Cesijos sutartimi buvo perleistas tik rangovės piniginis reikalavimas į užsakovę, kilęs iš Rangos sutarties, nesiejant reikalavimo perleidimo su rangovės prievolių, kylančių iš Rangos sutarties, tinkamu įvykdymu. Cesijos sutartimi buvo sprendžiama tik dėl piniginės prievolės šalių pasikeitimo, tai patvirtina šios sutarties I straipsnio 6 punkte įtvirtintas šalių susitarimas – kreditoriaus prievolė naujajam kreditoriui yra subsidiari, t. y. naujasis kreditorius turi atgręžtinę teisę į kreditorių tuo atveju, jei skolininkai nesumoka skolos naujajam kreditoriui. Todėl teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl užsakovės galimybės nukreipti reikalavimus pagal Rangos sutartį į atsakovę Cesijos sutartimi perleistų reikalavimų apimtimi.
  16. Jau po Reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2009 m. balandžio 22 d.) ir užsakovei esant informuotai apie atsakovei perleistą reikalavimo teisę į 189 191 Lt (54 794 Eur) sumą (pranešimas-reikalavimas naujojo kreditoriaus užsakovei buvo išsiųstas 2009 m. gegužės 18 d.), užsakovė iš Rangos sutarties kylančius reikalavimus dėl darbų trūkumų šalinimo reiškė išimtinai rangovei UAB „Adakris“. Be to, rangovė jau ir po Cesijos sutarties sudarymo bendradarbiavo su užsakove, tarėsi dėl užsakovės konstatuotų rangos darbų trūkumų apžiūros, jų šalinimo galimybės. Šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovei buvo perleistas tik piniginis reikalavimas į užsakovę, o rangovė UAB „Adakris“ ir toliau liko atsakinga už Rangos sutartimi priimtų atlikti statybos darbų kokybę bei jų defektų šalinimą.
  17. Rangovui be užsakovo sutikimo perleidus visas iš rangos sutarties kylančias prievoles trečiajam asmeniui, nebūtų užtikrinta užsakovo teisių apsauga, kiltų grėsmė, jog, perleidus atsakomybę dėl statybos darbų defektų šalinimo asmeniui, kuris yra ties nemokumo riba ar neturi atitinkamų statybos darbų vykdymo leidimų, nebus galimybės tinkamai įvykdyti sutartimi nustatytus statybos darbus bei vėliau šalinti jų defektus, vykdyti iš tokios sutarties bei teisės aktų kylančius garantinius įsipareigojimus.
  18. Ieškovė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą, turi teisę reikšti tik teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, šaliai, t. y. rangovei – UAB „Adakris“, nes byloje neįrodyta, kad ši su piniginiu reikalavimu į užsakovę kartu perleido ir jai Rangos sutartimi nustatytą pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę ir šalinti jų trūkumus. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti užsakovės UAB „Westauto“ atsakovei A. Norvido gamybinei-komercinei įmonei pareikštų reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės ir jų pašalinimo, kadangi kaip nustatyta, ji nėra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, šalis ir jai neperėjo pareiga atsakyti už statybos darbų trūkumus, jei tokie bus nustatyti.
  19. Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos ir peržiūrimos pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepaisant teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, jei tai daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, t. y. sukuria prejudicinius faktus.
  20. Šalių atsakomybės dėl Rangos sutartimi aptartų darbų kokybės klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, susijęs su ieškovės reikalavimu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės pozicijos, prisiimant atsakomybę už rangovės atliktų darbų kokybę pagal Rangos sutartį, galėtų sukelti atsakovei prievoles ateityje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėtų atsakyti užsakovei dėl Rangos sutartimi, kurios šalis ji nėra, sutartų darbų kokybės. Šie nepagrįstais pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis, pagrindžianti nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas išvadas, todėl nurodyti argumentai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarties uždarumo principą kaip vieną pagrindinių sutarčių teisės principų, įtvirtintą CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, kuris reiškia, kad sutartis saisto tik šalis, o šalims, kurios nėra teisinio santykio dalyvės, teisės ir pareigos gali atsirasti tik išimtiniais atvejais. Ginčo atveju atsakovė negali būti laikoma nesusijusiu su sutartimi asmeniu, nes ji yra įgijusi reikalavimo teisę pagal rangos sutartį, t. y. pakeitė ankstesnį atsiskaitymo pagal rangos sutartį prievolę kreditorių. Tą patvirtina ir CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
    2. Pirminė prievolė siejo ginčo šalis, t. y. UAB „Adakris“ ir ieškovę. Reikalavimas atsakovei kildinamas iš Reikalavimo perleidimo sutarties. Šia sutartimi rangovė perleido vieną iš rangos sutarties teisių, t. y. teisę reikalauti apmokėti tinkamai atliktus darbus, kuriuos atitinka užsakovės pareiga įvykdyti apmokėjimus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šio reikalavimo teisės apimtis tiesiogiai priklauso nuo rangovės įvykdytų prievolių pagal rangos sutartį kokybės, t. y. reikalavimo dydis turi būti nustatomas pagal realiai ir tinkamai atliktų darbų kiekį ir kokybę. Priešingu atveju, nesiejant reikalavimo teisės apimties su rangos sutarties vykdymo kokybe, užsakovo sąskaita praturtėja tiek reikalavimą įgijęs asmuo (t. y. naujasis kreditorius), nes jis gauna daugiau, nei pagal sutartį priklausytų rangovui, tiek rangovas, kuris, perleidęs savo reikalavimo teisę, bankrutuoja.
    3. Tai, kad cesijos sutartis yra susijusi su pradiniu sandoriu ir jos vykdymas bei galiojimas priklauso nuo pagrindinės sutarties, ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Perleidus reikalavimo teisę pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė lieka nepakitusi. Cesijos sutartis nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimo perleidimo sutartis tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu yra perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už tą, kuri buvo buvus pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013).
    4. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad skolininkas neturi teisės reikšti reikalavimus pagal CK 6.665 straipsnio 2 dalį reikalavimą įgijusiam naujam kreditoriui, nes tokią teisę yra pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 konstatuota, kad užsakovas ginče su naujuoju kreditoriumi, perėmusiu reikalavimo teisę iš rangovo atsiskaityti už rangos darbus, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), be kita ko, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo statybos rangos sutartyje reikalavimas užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus. Ginčo dėl reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra. Spręsdami naujojo kreditoriaus ir skolininko dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismai turi nustatyti, kokius atsikirtimus ieškovė, kaip užsakovė, galėjo pareikšti rangovei (pradinei kreditorei) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
    5. Civilinis procesas šioje byloje dėl teismų negebėjimo tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, dėl priešingų sprendimų ir teismų praktikos nesilaikymo trunka jau 7 metus. Šio proceso metu paskirtos dvi ekspertizės. Vien papildoma ekspertizė, kurios prašė ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties išaiškinimais, ieškovei kainavo 10 000 Lt (2900 Eur), nekalbant apie atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Adakris“, į kurį pagal paskutinio teismo sprendimo motyvus turėtų kreiptis ieškovė, yra bankrutavusi. Todėl pažeista ne tik ieškovės teisė į operatyvų ir ekonomišką civilinį procesą, kurį jam garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 ir 7 straipsniai, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė, kad asmens bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, bet ir apskritai paneigta teisė į teisminę gynybą, nes po paskutinio teismo sprendimo ieškovė iš viso neturi galimybių apginti savo, kaip užsakovės, pažeistos teisės, kuri jai buvo pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1585-460/2009.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, šie reikalavimai jau buvo galutinai išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1585-460/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-581/2010; jie yra įsiteisėję, t. y. toje byloje A. Norvido gamybinė-komercinė įmonė kreipėsi su ieškiniu dėl Cesijos sutartimi perleistos skolos priteisimo iš UAB „Westauto“, ši nuo skolos priteisimo gynėsi argumentais dėl rangovės UAB „Adakris“ netinkamai (ne pagal Rangos sutarties sąlygas) atliktų statybos rangos darbų, tačiau teismai nustatė, kad statybos rangos darbai buvo atlikti ir UAB „Westauto“ priimti, todėl priteisė A. Norvido gamybinės-komercinės įmonės naudai skolą, kuri buvo perleista galiojančia Cesijos sutartimi. Nurodytuose procesiniuose sprendimuose teismai nustatė, kad PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę buvo pasirašytos abiejų šalių (UAB „Westauto“ ir UAB „Adakris“), tai reiškia, kad užsakovė UAB „Westauto“, pasirašydama atliktų darbų aktus, sutiko su jų atlikimu, dėl to nepagrįstas UAB „Westauto“ teiginys, kad UAB „Adakris“ darbus atliko netinkamos kokybės ir už juos sumokėjo per daug. UAB „Westauto“ neįrodė, kad UAB „Adakris“ nevykdė savo pareigų pagal Rangos sutartį. UAB „Westauto“ neįrodė, kad Cesijos sutartimi perleista 189 191 Lt (54 794 Eur) reikalavimo suma yra nepagrįsta ir turėtų būti sumažinta. Esant šioms aplinkybėms, nurodytoje byloje A. Norvido gamybinės-komercinės įmonės reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas. Be to, įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-581/2010, vertinant kreditorės perleisto reikalavimo pobūdį, šalis siejusią statybos rangos sutartį, atmestas kaip nepagrįstas UAB „Westauto“ apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Adakris“ negalėjo be UAB „Westauto“ sutikimo perleisti reikalavimo kitam asmeniui.
    2. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų (t. y. tų, kurie įprastai priimant darbą negalėjo būti nustatyti) arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų atvejus (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Dokumentų pasirašymas bei darbų priėmimas nenurodant darbų trūkumų sukūrė UAB „Westauto“ pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-581/2010 nurodė, kad, UAB „Westauto“ pasirašius PVM sąskaitas faktūras ir priėmus darbus nenurodant jų trūkumų, o tik vėliau paaiškėjus tam tikriems darbų trūkumams, UAB „Westauto“ turi teisę ateityje reikalauti iš rangovės juos pašalinti ar reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tai reiškia, kad, atsiradus garantinių statybos darbų defektų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į rangovę UAB „Adakris“, reikalaudama tokius defektus pašalinti arba atlyginti realias tokių defektų šalinimo išlaidas (Rangos sutarties 7.1.10 punktas).
    3. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Rangos sutartyje nebuvo nustatyta, kad UAB „Adakris“ negalėtų perduoti trečiajam asmeniui Rangos sutartyje nustatytos teisės į apmokėjimą už darbus be išankstinio raštiško kitos šalies UAB „Westauto“ sutikimo, todėl rangovė UAB „Adakris“ turėjo teisę Cesijos sutartimi perleisti savo turimas reikalavimo teises (dėl dalies apmokėjimo pagal Rangos sutartį) į užsakovę UAB „Westauto“, o rašytinio užsakovės sutikimo Cesijos sutarčiai sudaryti nereikėjo. Cesijos sutartis neprieštaravo jokiems teisės aktams, ja perleistas reikalavimas nebuvo susijęs su UAB „Adakris“.
    4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 nurodyta, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
    5. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumu, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia (be kita ko), atitinkamai sumažinti darbų kainą. Teismų praktikoje nurodyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis), naudotis įskaitymo teise (CK 6.108 straipsnis). Skolininko teisių apsauga, kreditoriui perleidus reikalavimą, taip pat užtikrinama kitomis teisės normomis. Pavyzdžiui, reikalavimo perleidimas neriboja užsakovo teisės rinktis jam priimtinas teisių gynimo priemones, įskaitant ir teisę reikalauti sumažinti kainą, kai pagal rangos sutartį atliktų darbų kokybė netinkama (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011). Nurodyta suformuota teismų praktika bylą nagrinėję teismai vadovavosi, išanalizavę, kokius atsikirtimus į atsakovės reikalavimą sumokėti už atliktus darbus reiškė (ir galėjo reikšti) ieškovė, kai rangos darbai ir jų rezultatas buvo priimti, o darbų perdavimas ir priėmimas yra nenuginčytas.
    6. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas – reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.).
    7. Ieškovė reikalavimus dėl vėliau (po statybos darbų atlikimo ir jų priėmimo) atsiradusių darbų trūkumų pašalinimo galėjo reikšti išimtinai rangos sutarties šaliai, t. y. rangovei UAB „Adakris“. Rangos sutartis nustatė, kad darbus turi atlikti išimtinai rangovė, dėl to išimtinai jai kyla atsakomybė už Rangos sutartimi prisiimtų darbų atlikimo kokybę ir pareiga, išryškėjus darbų trūkumams (t. y. atsakomybė už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus), imtis priemonių jiems pašalinti. Tam, kad rangovė galėtų perleisti šią iš rangos teisinių santykių kylančią pareigą kitam asmeniui, tokia jos teisė turi būti aptarta šalis siejančioje Rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju iš Rangos sutarties nuostatų nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo nustačiusios galimybę rangovei perkelti kitiems asmenims iš Rangos sutarties kylančias pareigas. Rangovė, siekdama Cesijos sutartimi perleisti naujajam kreditoriui ne tik piniginį reikalavimą į užsakovę, bet ir išimtinai sutartimi jai nustatytas prievoles atsakyti už darbų kokybę, turėjo gauti ieškovės sutikimą, tačiau tokio sutikimo nėra (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).
    8. Ieškovė neįrodė savo patirtų nuostolių. 2012 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas buvo įpareigotas pateikti pažymą, už kokią sumą buvo šalinti trūkumai, tačiau tokia pažyma nebuvo pateikta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad defektus šalino ir (ar) taisė, ir (ar), kad tai darė kiti asmenys, kad buvo būtinybė defektus taisyti. Pagal Rangos sutarties 7.1.10 punktą rangovė turi pareigą atlyginti užsakovės (ieškovės) patirtus nuostolius tik tada, jei užsakovė turėjo išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, t. y. pagal Rangos sutartį užsakovė pirmiausia turėjo pašalinti defektus savo sąskaita ir tik tokiu atveju rangovei būtų atsiradus pareiga tokias išlaidas padengti.
    9. Rangos sutarties dalykas – daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis Palangoje, Kretingos g. 11. Statybos užbaigimo akto 7 punkte nurodyta, kad patikrinusi statinių atitiktį statinio projektui ir pateiktus dokumentus komisija Nustatė pirma, statiniai atitinka statinio projekto sprendinius (7.1 punktas); antra, komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus (7.2 punktas); trečia, statinių bendrųjų rodiklių, nurodytų statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (7.3 punktas). Pastato statyba buvo tinkamai užbaigta, jis pripažintas tinkamu naudoti pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Tai paneigia ieškovės argumentus dėl darbų trūkumų bei tai, kad rangovė atliko netinkamos kokybės darbus. Daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis buvo pastatytas pagal projektą, tai patvirtino ir eksperto išvados. Ekspertizės akte teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar pastatas, pastatytas pagal Rangos sutartį, atitinka įprastus pastatui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nurodė, kad kadangi pastatas suprojektuotas pagal atitinkamą paskirtį ir priimtas kaip tinkamas naudoti, teismo eksperto nuomone, šis pastatas yra tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatas (namas).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl kasacinio skundo argumentų dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai (lot. auctoritate rationis); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016 9 punktą). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtose bylose pateikto teisės aiškinimo taisyklių taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimą ir atitinkamos teisės normos taikymą.
  3. Kai kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kasacijos pagrindu, kasaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, kad teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasatoriaus keliamu teisės klausimu. Kasatorius turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jo nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  4. Ieškovė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadas ir teigdama, kad jos prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl reikalavimo perleidimą (cesiją) reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, kasaciniame skunde iš esmės tik duoda nuorodą į atitinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, cituoja jose pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013), tačiau nepateikia teisinių argumentų, kad nurodomos nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje, taip pat kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nukrypus nuo nurodomų kasacinio teismo išaiškinimų. Dėl to konstatuotina, kad tokie kasacinio teiginiai yra neargumentuoti, nepagrindžiantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimo.
  5. Ieškovė, teigdama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pripažinęs skolininko (užsakovo) teisę reikšti reikalavimus pagal CK 6.665 straipsnio 2 dalį reikalavimą įgijusiam naujam kreditoriui, ir nurodydama, jog priešinga apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada yra nepagrįsta, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010. Anot ieškovės, nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad užsakovas ginče su naujuoju kreditoriumi, perėmusiu reikalavimo teisę iš rangovo atsiskaityti už rangos darbus, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą.
  6. Vertinant pastarąjį kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 buvo sprendžiamas ginčas pagal naujojo kreditoriaus, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijusio iš rangovo (pradinio kreditoriaus) reikalavimą užsakovui (skolininkui) pagal statybos rangos sutartį sumokėti už atliktus rangos darbus, reikalavimą skolininkui (užsakovui) dėl skolos priteisimo, t. y. ieškovu byloje buvo naujasis kreditorius, o atsakovu – užsakovas pagal rangos sutartį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra užsakovas pagal rangos sutartį, o atsakovas – naujasis kreditorius, ir yra aktualus atsakovo – naujojo kreditoriaus – tinkamumo klausimas. Toks, kaip nurodytas nagrinėjamoje byloje, aktualus teisės klausimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Taigi, šio nagrinėjamoje byloje aktualaus teisės klausimo aspektu jos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-469/2010 faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą ir nurodyto aktualaus klausimo išsprendimą, nėra tapačios ar iš esmės panašios. Jau vien dėl to negalima pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 priimtoje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai turi teismo precedento galią nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo tinkamumo.
  7. Pažymėtina ir tai, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 priimtoje nutartyje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (rezultatą), teisės remtis atliktų darbų trūkumais, be kita ko, konstatavo, kad užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Taigi, kasacinio teismo nutartyje pasisakyta tik dėl užsakovo, įgyvendinančio teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų konkrečiam subjektui – rangovui, galimybės naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą, tačiau nėra pasisakyta dėl galimybės analogiškais teisių gynimo būdais naudotis užsakovui, kaip ieškovui, atskiroje byloje reiškiančiam reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų naujajam kreditoriui, perėmusiam reikalavimo teisę iš rangovo atsiskaityti už rangos darbus. Taigi kasacinio teismo nutartyje nepasisakyta, kad užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, juos turi teisę kaip ieškovas pareikšti atskiroje byloje naujajam kreditoriui, kaip atsakovui, ir pastarasis turi pareigą atsakyti pagal tokius jam pareikštus reikalavimus. Konstatuotina, kad ieškovė kasaciniame skunde netiksliai cituoja kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 pateiktus išaiškinimus ir juos netinkamai, plečiamai interpretuoja kaip susijusius su užsakovo (ieškovo) teisėmis nagrinėjant jo inicijuotą ginčą (bylą) prieš naująjį kreditorių (atsakovą), perėmusį reikalavimo teisę iš rangovo atsiskaityti už rangos darbus, ir, atitinkamai, naujojo kreditoriaus pareigomis.
  8. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo teiginius ir argumentus, kuriais nurodoma į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013).

13Dėl atsakovo tinkamumo, užsakovui (ieškovui) pagal rangos sutartį reiškiant reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų atitinkamai sumažinti darbų kainą

  1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.
  2. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas. Byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos vienų kitiems nustatomos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą.
  3. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
  4. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
  5. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
  6. Ieškovė kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad šios bylos atsakovė, nebūdama teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, šalis, nėra tinkama atsakovė pagal ieškovės pareikštus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės, taip pat jog ieškovė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą, turi teisę reikšti tik teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, šaliai, t. y. rangovei – UAB „Adakris“. Ieškovės teigimu, tokios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja tiek esamam teisiniam reguliavimui, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikai, teismas nepagrįstai rėmėsi sutarties uždarumo principu, kuris ginčo atveju netaikytinas.
  7. Teisėjų kolegija, bylą kasacine tvarka nagrinėdama neperžengdama kasacinio skundo ribų, sprendžia, kad tokie kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys teisinio pagrindo padaryti kitokias nei ieškovės ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvadas bei naikinti apskųstą nutartį.
  8. Atsižvelgiant į apskųstos nutarties motyvus ir kasacinio skundo argumentus, vertintina, kad kasaciniame skunde ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja teisiniam reguliavimui. Kasaciniame skunde nenurodoma išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų tokį ieškovės teiginį ir šia prasme CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde net ir neteigiama, jog atsakovė yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas, o tik nurodoma, kad atsakovė negali būti laikoma nesusijusiu su Rangos sutartimi, iš kurios kilęs ginčas, asmeniu.
  9. Šioje nutartyje (37 punktas) jau konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo teiginių ir argumentų, kuriais nurodoma į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
  10. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Sudarius rangos sutartį jos šalims atsiranda sutartiniai materialieji teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos sutarties nuostatos ir įstatymų normos.
  11. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi, šioje teisės normoje tiesiogiai reglamentuojama būtent rangovo atsakomybė ir užsakovo teisė reikšti būtent rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
  12. Teismų praktikoje pripažįstamas ir taikomas sutarties uždarumo principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015), jį galėjo taikyti ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl, išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, prievolės asmenų pasikeitimas), turi teisinės įtakos tik jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 453/2010); sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015); teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, turėjo pagrindą remtis sutarties uždarumo principu ir jį taikyti, šio principo turinį aiškino tinkamai, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką.
  13. Konstatuotina, kad ieškovė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadas, nepagrįstai remiasi CK 6.107 straipsnio, reglamentuojančio skolininko atsikirtimus naujojo kreditoriaus reikalavimams, 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus reiškia ne naujasis kreditorius skolininkui, o priešingai – skolininkas naujajam kreditoriui. Tokia situacija nurodytos teisės normos dispozicija nereguliuojama. Taigi, šioje byloje nagrinėjimas ginčas nepatenka į CK 6.107 straipsnio 1 dalies reguliavimo dalyką ir dėl to ši teisės norma netaikytina jam išspręsti.
  14. Kasacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma į bylos proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo, teisinio tikrumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad šios bylos atsakovė, nebūdama materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turi pareigą atsakyti pagal pareikštus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės ir yra tinkama atsakovė byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1585-460/2009, deklaruojant užsakovės (ieškovės nagrinėjamoje byloje) teisę reikšti reikalavimus dėl darbų trūkumų pašalinimo bei nuostolių atlyginimo, subjektas, kuriam tokio pobūdžio reikalavimai pareikštini, nebuvo įvardytas. Aplinkybė, kad UAB „Adakris“ yra bankrutavusi, šios bylos aplinkybių kontekste nevertintina kaip reiškianti, jog ieškovės teisė į teisminę gynybą apskritai paneigta ir ji iš viso neturi galimybių apginti savo, kaip užsakovės, nurodomos pažeistos teisės.
  15. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasacinio skundo netenkinant ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą ir jame suformulavusi prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė PVM sąskaitos faktūros ir banko sąskaitos išrašus apie 2421,65 Eur sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto koeficiento 1,7. Banko sąskaitos išrašo duomenimis, atsakovė atliko mokėjimą advokatui 2017 m. vasario 20 d. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 748 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti atsakovės turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą dydis yra 1271,60 Eur, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
  4. Kasaciniame teisme patirta 9,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ (j. a. k. 152497647) atsakovei A. Norvido gamybinei–komercinei įmonei (j. a. k. 169881225) 1271,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 60 ct) ir valstybei 9,56 Eur (devynis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai