Byla e2-12824-772/2018
Dėl 475,62 Eur priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant atsakovo atstovui E. R., neatvykus ieškovo atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB ,,Šiaurės banga“ dėl 475,62 Eur priteisimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas 2018-09-06 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 475,62 Eur skolos iš atsakovo priteisimo.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ) tarp UAB „Autlit“ ir atsakovo UAB „Šiaurės banga“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. ( - )(toliau - Sutartis). Sutartimi šalys numatė, kad Pardavėjas (UAB „Autlit“) įsipareigoja teikti autoserviso paslaugas ir parduoti prekes, o Pirkėjas (UAB „Šiaurės banga“) įsipareigoja nupirkti ir sumokėti už jas sutartyje nustatytais tvarka ir terminais. Vadovaujantis minėta Sutartimi, atsakovui buvo suteiktas paslaugos bei parduotos prekes, kurių pagrindu buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma siekė 379,02 Eur. Šios PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, todėl susidarė įsiskolinimas.

8Šį įsiskolinimą UAB „Autlit“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Minėtos sutarties 1 punkte buvo numatyta, kad Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui (ieškovui) savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas, tarp kurių buvo ir atsakovo įsipareigojimas, kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiai), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti Skolininko sumokėti Pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su Skolininkų skolomis Pradiniam kreditoriui, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą, kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę, buvo informuotas pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo. Visgi atsakovas iki šiol neįvykdė savo prievolės ir netgi neatsakė į pateiktą pranešimą siekdamas suderinti prievolės įvykdymo grafiką ar terminą, todėl ieškovas neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo.

9CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) pirkėjui nuosavybės ar pasitikėjimo teise, o pirkėjas - priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) pinigų sumą (kainą). Taigi, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, kad pastarasis šį daiktą galėtų valdyti nuosavybės teise, tuo pačiu patvirtindamas savo turtą nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tik savininkas pats arba per įgaliotą asmenį turi teisę parduoti arba kitokiu būdu perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.). Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, vienas iš tokiu pagrindu yra nuosavybės teisės įgijimas sandoriu pagrindu. CK 4.49 straipsnis nustato, kad daikto įgijėjui nuosavybės teisė j daiktą atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-924- 512/2015).

10CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas - nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016.

11Nagrinėjamu atveju šalys kitokio susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo nesudarė, todėl taikytinas CK 4.49 straipsnio 1 dalyje numatytas nuosavybė teisės perėjimo momentas, t. y. nuo prekių perdavimo atsakovui momento. Kaip matyti iš pateikiamų kartu su ieškiniu duomenų, atsakovui prekės buvo perduotos, kaip minėta tai patvirtina PVM sąskaitos - faktūros, kadangi šiose atsakovas minėtose sąskaitose pažymėjo, kad prekės yra gautos, o paslaugos yra suteiktos, todėl jokių pretenzijų atsakovas neturi. Sutarties 2.3. punkte buvo numatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos per 30 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos, tačiau atsakovas šių sąskaitų laikų neapmokėjo, nors pats patvirtino paslaugų bei prekių suteikimo faktą ir tai, kad neturi jokių pretenzijų. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi Įstatymo galia (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymu ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei palūkanas, kurios kompensuotų ieškovo patirtus nuostolius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Įvertinus pateiktus įrodymus, ieškovo paskaičiavimus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir delspinigių priteisimo yra teisėtas ir pagristas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis, 6.344 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).

12CK 6.63 str. 2 d. numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.245 str. 3 d. numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 180/2011).

13Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.5. punktas numato, kad vėluojant atsiskaityti, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, nuo nesumokėtos sumos, moką 0,2 proc. dydžio delspinigius. Tokiu būdu yra apskaičiuojami 96,60 Eur dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos, kurie buvo skaičiuojami pusės metų laikotarpiui nuo atlikto pažeidimo apmokėti prievolę momento:

14Eilės

15Nr.

16PVM sąskaitos - faktūros suma ir išrašyto data

17Pradelstų dienų skaičius

18Prievolės

19įvykdymo

20terminas

21Delspinigių

22suma

231.

242017-12-19 PVM sąskaita faktūra 89,02 Eur dydžio sumai

25181 dienų

262018-01-

2718

2832,22 Eur

292.

302018-04-17 PVM Sąskaita faktūra 290,00 Eur dydžio sumai

31111 dienų

322018-05-17

3364,38 Eur

34Viso:

3596,60 Eur

36Ieškovui priteistina 40,00 Eur dydžio išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. Atitinkamai CK 6.256 str. nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 4 d. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

37Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu bei nacionalinių teismų formuojama praktika, ieškovo patirtos išieškojimo išlaidos turi būti priteistos, kadangi jos buto patirtos teisėtai ir pagrįstai, nes ieškovas bandė išieškoti susidariusį įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo. Juo labiau, kad tokio ieškovo teisę numato norminis teisės aktų reglamentavimas. Ieškovas patyrė 40,00 Eur dydžio išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., kurios turėtų būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, todėl už jas nėra mokamas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, kad ginčo šalys yra ūkio subjektai (atsakovas teikia krovinių gabenimo vietinės automobilių transporto bei krovinių gabenimo tarptautinės automobilių transporto paslaugas) ir tarp bylos šalių buvo sudaryti komerciniai sandoriai, kadangi yra susiję su abiejų šalių verslu ir yra atlygintiniai. Juo labiau, kad pagrįstai yra įrodyta, kad atsakovas laiku neatsiskaitė už jo nuosavybėn perduotas prekes. Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent dėl atsakovo kaltės, jo vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovas patyrė skolos išieškojimo išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir šios išlaidos jam privalo būti atlygintos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-10 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-104/2009). Šios išlaidos yra protingos, teisingos bei neperteklinės, kadangi buvo realiai patirtos pagal norminių teisės aktų reikalavimus, todėl yra prisiartinos bylinėjimosi išlaidoms, už kurias žyminis mokestis nėra mokamas, todėl yra mokamas 15,00 Eur žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, kurią sudaro pagrindinė skola ir delspinigiai.

38Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., numatytas taisykles. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 06 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „ Teismų praktika“ Nr. 23. P. 381-382). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šis ieškinys teismui teikiamas 2018 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu, remiantis Įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., iš atsakovo priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8,00 %.

39Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta ieškovas teismo prašome: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 475,62 Eur (379,02 Eur pagrindinės skolos bei 96,60 Eur delspinigių); priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 355,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (300,00 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 15,00 Eur dydžio išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, 40,00 Eur įsiskolinimui išieškoti); taip pat 8 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kaip skolininkui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir vėliau pateiktu prašymu. Šiame procesiniame dokumente ieškovas nurodė šiuos motyvus.

41Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui UAB „Šiaurės banga“. Nagrinėjamoje byloje 2018-10-19 14:00 val. buvo paskirtas teismo posėdis. Atsižvelgiant į tai, teismo prašome bylą nagrinėti ieškovui bei jo atstovui nedalyvaujant. Ieškovo pozicija išsamiai yra išdėstyta ieškinyje, kurio pagrįstumą įrodo kartu su ieškiniu pateikti objektyvūs duomenys.

42Papildomai ieškovas nurodo, kad atsisako nuo 470,92 Eur dydžio ieškinio dalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018-09-04 atliko apmokėjimą, kuris padengė dalį įsiskolinimo, kas iš esmės įrodo, kad atsakovas pripažino ieškovo ieškinio pagrįstumą, atsisakome nuo sumokėtos 470,31 Eur dydžio sumos bei 0,58 Eur dydžio delspinigių sumos, t. y. viso nuo 470,92 Eur dydžio sumos. Pažymėtina, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovui (vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) yra žinomos.

43Pasisakytina ir dėl atsakovo veiksmų. Vadovaujantis LR CK 6.59 str., vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievole ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galia (LR CK 6.189 str.) Kaip jau buvo minėta, ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovą įgijo remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo perleidimą atsakovai buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu registruotu paštu 2018-08-24, kuris jam įteiktas buvo 2018-04-28. Atsakovas mokėjimo pavedimą atliko 2018-09-04 pradiniam kreditoriui jau po informavimo apie perimtą prievolę, t. y. žinodamas, kad prievolė yra perleista. Pažymėtina, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamų skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tokiu būdu yra konstatuotina, kad ieškovas tinkamai atliko savo pareigas ir atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą tinkamai informavo. Atsakovo atsiskaitymas nelaikomas tinkamu ir teisėtu, tačiau ieškovas vadovaudamasis geranoriškumo principu bei siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, laiko, kad prievolė įvykdyta, nors ji iš esmės buvo įvykdyta vienašališkai keičiant prievolės įvykdymo sąlygas, taip pat atsakovui dėl tokio atsiskaitymo prisiimant atitinkamą riziką. Paminėtina, kad norminių teisės aktų reikalavimai nenumato kokiu būdu turi būti informuota apie priemonės perleidimą, todėl laikoma, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prievolės perleidimą. Perleidimas yra galiojantis ir teisėtas, o atsakovas jokiais veiksmais jo neginčijo, todėl įvykdydamas pagrindine prievole pradiniam kreditoriui, prisiėmė atitinkamą rizika dėl savo veiksmu. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovo pateiktas skolų suderinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios, kadangi nėra pasirašytas pradinio kreditoriaus ar ieškovo, tačiau kartu patvirtina ta faktą, kad atsakovas sutinka su įsiskolinimo egzistavimu.

44Paminėtina ir tai, kad dėl delspinigių priteisimo pagrindo yra pasisakyta aukščiau, todėl yra laikoma, jog delspinigių priteisimo iš atsakovo reikalaujama pagrįstai. Pabrėžtina, kad atsakovo deklaratyvūs teiginiai prieštarauja tiek taip šalių sudarytam susitarimui, tiek ir norminių teisės aktų reikalavimams, kadangi vienašališkai yra keičiamos prievolės įvykdymo sąlygos, todėl atsakovo reikalavimai yra neteisėti bei negali būti tenkinami. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Šiuo atveju dėl delspinigių skaičiavimo buvo susitarta bendradarbiavimo sutarties Nr. ( - )2.5. punkte. Atsižvelgiant i tai, kad pagal 2018-04-17 PVM sąskaita faktūra delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2018-09-05, o apmokėjimas buvo atliktas 2018-09-05 todėl papildomai atsisakome nuo 0.58 Eur dydžio delspinigių sumos.

45Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta, ieškovas atsisako nuo 470,92 Eur dydžio ieškinio sumos, kitoje apimtyje ieškinio reikalavimus palaikant, bei prašome nagrinėti civilinę bylą ieškovui ir jo atstovei 2018-10-19 teismo posėdyje nedalyvaujant.

46Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nurodydama šiuos atsikirtimus.

47Atsakovė UAB „Šiaurės banga“ teikia atsiliepimą į ieškovės UAB ,,Juris LT“ ieškinį ir prašo atmesti kaip nepagrista vadovaujantis išdėstytais motyvais.

48Ieškovė ieškinį grindžia ( - ) tarp UAB „Autlit“ ir atsakovės „Šiaurės banga“ sudaryta bendradarbiavimo sutartimi Nr. ( - )(toliau - Sutartis) bei jos pagrindu išrašytomis dviem PVM sąskaitomis - faktūromis: 2017-12-19 PVM sąskaita faktūra ( - ) - 89,02 Eur suma; 2018-04-17 PVM sąskaita - faktūra ( - ) - 290 Eur suma.

49Ieškovė šioje byloje nurodo, kad pagal minėtas PVM sąskaitas - faktūras 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Autlit“ perleido reikalavimą ieškovei. Po šios reikalavimo sutarties sudarymo, UAB „Šiaurės banga“ ir UAB „Autlit“ S2018-09-04 sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą 2018-08-31 datai, kuriame nurodytos neapmokėtos PVM sąskaitos - faktūros, tame tarpe ir 2017-12-19 PVM sąskaita faktūra ( - ) - 89,02 Eur suma; 2018-04-17 PVM sąskaita - faktūra ( - ) - 290 Eur suma.

50Sudarius su UAB „Autlit“ tarpusavio skolų suderinimo aktą, atsakovė UAB „Šiaurės banga“ tą pačią dieną (2018-09-04) apmoka nurodytas sąskaitas. Taigi, prieš ieškovei pateikiant ieškinį, atsakovė jau buvo sumokėjusi nurodytą skolą. Pažymėtina, kad tiek bendraujant telefonu su UAB „Autlit“ atstovais, tiek sudarant tarpusavio skolų suderinimo aktą, tiek atsiskaitant atsakovei UAB „Šiaurės banga“, nurodyta mokėjimus pagal minėtas PVM sąskaitas - faktūras atlikti tiesiogiai UAB „Autlit“.

51Šiuo atveju ieškinys jau pateiktas po skolos apmokėjimo, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų.

53CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK3 str. 1d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

54Pagal ieškovės reikalavimą bylinėjimosi išlaidos sudaro 355 Eur, t. y. beveik tokio pat dydžio suma, kaip ir nurodytose PVM sąskaitose faktūrose. Nėra pagrindo teigti, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovės UAB „Šiaurės banga“ kaltės. Ieškovė šioje byloje neįsitikinusi, kad atsakovė atsiskaitė su pagrindiniu kreditoriumi, jau po skolos sumokėjimo kreipėsi j teismą, todėl turi prisiimti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55Dėl netesybų.

56Ieškovė prašo priteisti 96,60 Eur delspinigius, tačiau UAB „Autlit“ pagal tarpusavio skolų suderinimo aktą, delspinigių iš atsakovės nereikalavo, todėl atsakovei atsiskaičius su pagrindiniu kreditoriumi ir šiam nereikalaujant delspinigių, turėtų būti atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

57Atsakovė UAB „Šiaurės banga“ mato galimybę dėl taikos sutarties sudarymo, jeigu ieškovė atsisakytų pareikšto ieškinio.

58Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatomis, atsakovas teismo prašė:

591. Ieškovės „Juris LT“ ieškinį atmesti.

602. Priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Šiaurės banga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas pateikė teismui į tarpusavio skolų suderinimo aktą ir mokėjimo nurodymą.

62Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir nurodė, kad ieškovo ieškinys esąs nepagrįstas, todėl jis atmestinas. Papildomai teigė, kad ieškovas pareiškė ieškinį po įvykdyto apmokėjimo.

63Ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies, o kitoje dalyje jis atmestinas ir tenkintinas prašymas dėl atsisakymo, o byla toje dalyje nutrauktina.

64Dėl reikalavimo teisės perleidimo įtakos šalių ir trečiojo asmens (materialine prasme) pradinio kreditoriaus santykiams bei jų vertinimo.

65CK 6.101 straipsnis leidžia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį kitam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.).

66Reikalavimo perleidimas teisinėje literatūroje yra vadinamas cesija. Pradinis kreditorius, perleidžiantis savo reikalavimo teisę, yra vadinamas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidžiamą teisę, - cesionarijumi. Reikalavimo perleidimą reglamentuojančios normos nenumato reikalavimo perleidimo pagrindų. Todėl dažnai cesijos sandorį teisinių santykių dalyviai laiko abstrakčiu sandoriu, neturinčiu pagrindo, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausančiu, t. y. egzistuojančiu savaime.

67Bet jei laikytumės nuomonės, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos atveju reikalavimo teisė pereis naujam kreditoriui, net jei niekada nebus pasiektas tikslas, kurio šalys siekė tokio reikalavimo perleidimu. Toks supratimas nebūtų pagrįstas. Tai, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o susijęs su pagrindiniu asmenų pasikeitimo sandoriu, rodo šie faktai: 1) CK Šeštosios knygos VI skyriuje „Reikalavimo perleidimas“ reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolininko ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties forma susijusi su pagrindinės prievolės forma, t. y. reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei; 3) cesijos sandoriai gali būti atlygintiniai ir neatlygintiniai, vienašaliai ir dvišaliai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todėl cesija nėra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojančiuose atskiras sutarčių rūšis, t. y. nėra išskirta kaip savarankiška sutartis (išskyrus faktoringą, kuris turi aiškius šią sutarti kvalifikuojančius požymius).

68Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikra teise sutarties arba įstatymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisių perdavimo pagrindas, siejantis cedentą ir cesionarijų, yra sutartis, o antruoju - įstatymas. Jei teisės perduodamos pagal sutartį, tai ta sutartis yra ne cesija, kaip dažnai manoma, o sutartis, pagal kurią perleidžiami reikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esmę (pagrindą).

69Reikalavimas niekada neperleidžiamas savaime, tik tam, kad ankstesnis kreditorius perduotų reikalavimą naujajam. Šalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo susitarimą, visada turi kokį nors tikslą (įvykdyti prievolę, atsiradusią iš pirkimo - pardavimo sutarties reikalavimo perleidimu padovanoti reikalavimo teisę, grąžinti reikalavimo perleidimu skolą ir pan.). Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, o reikalavimo teisė.

70Todėl vertinant cesijos teisinius santykius būtina atskirti 3 dalykus:

711) prievolę, iš kurios atsirado teisės - reikalavimo perleidimo dalykas;

722) sandorį, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindas);

733) pati cesijos sandorį kuriuo perleidžiamas reikalavimas (atsisakoma reikalavimo teisės).

74Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja visada, nors ir ne visada matomas. Be to, nėra reikalaujama pranešant skolininkui apie reikalavimo perleidimą informuoti ji apie perleidimo pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas drauge su pačiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą.

75Cesija gali būti vykdoma įvairiausių sandorių pagrindu. Dažniausiai cesija vyksta pagal pirkimo - pardavimo sutartį, bet gali būti taip pat ir pagal mainų, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tikslo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojančios, neabejotinai cesijos tikslas yra reikšmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas, perleidėjas turi turėti teisę reikalauti iš naujojo kreditoriaus jo be pagrindo įgyto turto.

76Nuo reikalavimo perleidimo būtina skirti atvejus, kai kreditorius nenori perleisti savo reikalavimo teisės, o tik nurodo trečiąjį asmenį kaip subjektą, kuriam turi būti pateiktas įvykdymas. Toks teisinis santykis atsiranda kuomet, pagal sutartį viena įmonė parduoda prekes kitai, o pastaroji už prekes pardavėjo nurodymu sumoka trečiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vykdymo peradresavimas trečiajam asmeniui, kuris kildintinas iš pirkimo - pardavimo sutarties ir negali būti laikomas reikalavimo perleidimu.

77Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus sutartis. Sisteminė CK normų analizė leidžia daryti išvadą, jog vienašališko kreditoriaus pareiškimo, kad jis perleidžia reikalavimą, neužtenka, reikia, kad su tuo sutiktų naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas, bet reikalavimo teisių perėjimas naujajam kreditoriui paprastai nesiejamas su momentu, kai apie tai sužino skolininkas. CK 6.109 straipsnis tik pateikia nuorodą į reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prieš trečiuosius asmenis momentą ir sieja tai arba su skolininko sutikimu arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo įrodymą.

78CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perduotų dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Šios pareigos neįvykdymas nereiškia cesijos nebuvimo, nes cesija įvyko, ir naujasis kreditorius turi teisę reikalauti dokumentų perleistai teisei įgyvendinti.

79CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandorių formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.71-1.77 str. ).

80Pagal bendrą taisyklę kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, bet sutartis arba įstatymas gali numatyti tokio sutikimo būtinumą (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita įstatymas nenustato, niekas nedraudžia šalims įtraukti į sutartį sąlygą, pagal kurią kreditorius netenka teisės perleisti reikalavimą trečiajam asmeniui. Jei tokios sąlygos sutartyje nėra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teisę neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu skolininko asmuo turi kreditoriui esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.). Tačiau sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent tik su tam tikru kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo šiuo atveju yra esminė sutarties sąlyga. Reikalavimo perleidimas bet kuriuo atveju neturi pažeisti skolininko teisių. Naujasis kreditorius negali, pavyzdžiui, įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius.

81CK, pripažindamas reikalavimo perleidimo teisę kaip bendrą taisyklę, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavimą perleisti draudžiama: 1) draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str.). Tačiau, kaip nurodo prof. V. M., ši norma draudžia perleisti reikalavimo teisę vienašališkai, sutarčių laisvės principas leidžia šalims, t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo ir minėtais atvejais.

82Nors CK 6.102 straipsnyje išvardyti tik trys atvejai, kai draudžiama perleisti reikalavimą, bet šio sąrašo negalėtume laikyti baigtiniu, nes specialūs įstatymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi išplaukti iš įstatymų nuostatų arba sutarties esmės aiškinimo.

83Be to, CK aptarti specialūs atvejai, kai reikalavimų perleisti negalima, reglamentuojant atskiras sutarčių rūšis (pvz. CK 6.536 straipsnio 2 dalis, CK 6.783 straipsnio 3 dalis ir kt.).

84CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tai reiškia, kad tokios teisės pereina reikalavimo įgijėjui, net jeigu sutartyje tai ir nėra nurodyta. Bet CK nedraudžia šalims sutartyje numatyti, kad perleidžiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. M. teigimu, tokiu atveju reikalavimas perleidžiamas tik iš dalies. Bet jeigu papildoma prievolė neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teisės, kylančios iš papildomos prievolės, negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teisės, kylančios iš pagrindinės prievolės.

85CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavimų perėjimo įstatymą pagrindu atvejus.

86Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dali galima perleisti visą reikalavimą arba jo dalį. Tai natūralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu atveju netenka reikalavimo teisės perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis iš prievolės pasitraukia, jį pakeičia naujasis kreditorius. Skolininko padėtis nesikeičia, nes nesikeičia skolos suma.

87Atskirai pastebėtina, jog sutarties tęstinumas neturi įtakos galimybėms perleisti reikalavimą arba jo dalį.

88CK 6.104 straipsnis įpareigoja ankstesnį kreditorių perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, Įskaitant ir teisę į palūkanas. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.).

89Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdžiui, reikalavimo negalima įgyvendinti pasibaigus ieškinio senaties terminui arba skolininkas jau yra įvykdęs prievolę ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti iš pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teisė yra perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teisės egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal įstatymą), išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kiek gavo už perleidimą (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui už reikalavimo perleidimą, tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidžiant reikalavimo teisę, pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas neįvykdo prievolės. Tačiau šiuo atveju iš pradinio kreditoriaus negalima išieškoti daugiau, nei jis gavo iš naujojo kreditoriaus už reikalavimo teisės perleidimą.

90Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko, jog reikalavimas būtų perleistas, arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimą patvirtinančio dokumento kopiją. Jei skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 1.65 str.). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą laikoma, kad skolininkas turi vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. CK nenumato pranešimo skolininkui formos reikalavimų. Todėl laikytina, kad tai gali būti padaryta ir raštu, ir žodžiu, telekomunikacijos priemonėmis. Bet šalys gali būti sutartyje aptarusios specialią tokio pranešimo formą. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius netenka reikalavimo teisės skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtintų, kad skolininkas turi vykdyti prievolę ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis kreditorius, norėdamas, kad skolininkas įvykdytų prievolę jam, turi įrodyti skolininkui turįs reikalavimo teisę.

91Teismas priimdamas byloje sprendimą, atsižvelgia į anksčiau pateiktus teisinius argumentus ir žemiau nurodytas faktines aplinkybes. Pradinis kreditorius UAB ,,Autlit“ ir skolininkas (atsakovas) UAB ,,Šiaurės banga“ 2017-12-20 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 2017-379, kurios 6 punkte numatė pardavėjo teisę skolų išieškojimą perduoti tretiesiems asmenims. Ten pat šio sandorio šalys nurodė, kad išlaidas susijusias su skolų išieškojimu padengia pirkėjas (atsakovas) (10-11 b. l.). Skolininkui (atsakovui) nevykdant įsipareigojimo kylančio iš sutarties, pardavėjas (pradinis kreditorius) su naujuoju kreditoriumi (ieškovu) 2018-08-23 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (12-14 b. l.). Iš šios sutarties preambulės seka, kad pradinis kreditorius turimą 379,02 Eur reikalavimo teisę (pagal dvi PVM sąskaitas - faktūras) į skolininką (atsakovą) naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidžia už 345,53 Eur. Tuo pačiu šalys susitarė, kad kartu su skolininko (atsakovo) skola, naujajam kreditoriui perleidžiamas ir reikalavimas dėl netesybų, palūkanų bei nuostolių atlyginimo (sutarties 1 p.). Ten pat šalys susitarė, kad naujasis kreditorius apie įgytą reikalavimo teisę informuos ir skolininką (atsakovą) (sutarties 7 p.). Ieškovas pranešimą atsakovui apie kreditoriaus pasikeitimą išsiuntė 2018-08-23, nurodydamas, jog skolininkas turi sumokėti naujajam kreditoriui 430,27 Eur sumą (379,02 Eur skolos + 11,25 Eur materialinių palūkanų + 40,00 Eur išieškojimo išlaidų) (18-21 b. l.). Tačiau atsakovas ir pradinis kreditorius 2018-08-31 sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą 470,34 Eur sumai, įskaitant ir 379,02 Eur sumą, kadangi reikalavimo perleidimo sutartyje, jokių draudimų dėl tokio susitarimo nenumatyta, kaip ir neaptarta situacija dėl pradinio kreditoriaus veiksmų, jeigu pastarasis priima iš skolininko skolos sumokėjimą (27 b. l.). Šio buhalterinio dokumento pagrindu atsakovas 2018-09-04 mokėjimo nurodymo Nr. 09040903 pagrindu pradiniam kreditoriui sumokėjo 470,34 Eur už tris PVM sąskaitas - faktūras, įskaitant ir minėtą 379,02 Eur sumą (28 b. l.). Iš anksčiau paminėto seka, kad pradinis kreditorius už naująjį kreditorių (ieškovą) iš buvusio skolininko (atsakovo) priėmė apmokėjimą ne tik pagal 2018-08-23 reikalavimo perleidimo sutartį 379,02 Eur sumai, kuri jau priklausė naujajam kreditoriui, bet ir 91,32 Eur, kurie skirti pradiniam kreditoriui (12-14 b. l.).

92Ieškovas 2018-10-18 prašyme teismui nurodė, kad atsisako savo reikalavimo atsakovui 470,31 Eur ir 0,58 Eur delspinigių, iš viso: 470,92 Eur sumai (31-32 b. l.). Tačiau teismui įvertinus anksčiau nurodytas faktines aplinkybes pripažintina, kad pirmiausia, ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio tik 379,02 Eur sumai, todėl šis jo prašymas tenkintinas. Antra, teismui nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo atsisakymo dėl 2018-08-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. ( - ) 91,32 Eur, kadangi teismui nėra pateikti įrodymai, jog trečiasis asmuo (materialine prasme), tai yra pradinis kreditorius yra perleidęs naujajam kreditoriui ir reikalavimo teisę į šią sumą iš atsakovo. Todėl ieškovo procesinis prašymas dėl 91,32 Eur reikalavimo atsisakymo atmestinas.

93Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas prasideda ir gali baigtis šalies iniciatyva. Ieškinio ar jo dalies atsisakymas yra viena iš nedaugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str.), kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. CPK 140 str. 1d. numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Ieškovas pateikė teismui ieškinį 2018-09-06, kurį teismas priėmė pirmą dieną po teismo sudėties atostogų, tai yra 2018-09-10. Kadangi atsakovas dėl ieškovo 2018-10-18 pateikto teismui prašymo dėl dalies ieškinio atsisakymo neprieštaravo, todėl kaip jau teismas yra nurodęs, jis tenkintinas iš dalies. Be to ieškovas minėtame prašyme nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės.

94Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl dalies ieškinio sumos (379,02 Eur) atsisakymo tenkintinas, kadangi jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas negalės ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

95Teismui patenkinus šį ieškovo prašymą ir bylą toje dalyje nutraukus (CPK 293 str. 1 d. 4 p.), ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, nuo nurodytos sumos, tai yra 8,53 Eur (CPK 87 str. 2 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad iš reikalavimo perleidimo sutarties atsakovui kylančios prievolės yra tęstinio pobūdžio ir ginčo atveju jos pasibaigia ne skolos sumokėjimu, o visišku jų įvykdymu.

96Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir ieškovo prašomų netesybų dydžio.

97Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6. 71 straipsnį netesybomis laikoma įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybomis laikoma bauda, nustatyta konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu, arba delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną praleisto termino dieną. Netesybos gali būti nustatytos įstatymu, šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Teisės teorija ir praktika skiria dvejopą netesybų prigimtį - tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6. 258 str.). Kitaip nei 1964 m. CK, kuriame buvo nustatytos baudinės netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant paprasčiausia atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Dėl to, taikant netesybas kaip sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo.

98Suteikdamas teisę šalims susitarti dėl netesybų, CK nenustato jokio konkretaus jų dydžio - sutartines netesybas šalys gali nusistatyti savo nuožiūra. Susitardamos dėl netesybų šalys iš esmės iš anksto nurodo galimus nuostolius, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti jų dydžio. Šiuo atveju civilinė atsakomybė yra ribota, nes šalių valia išreiškiama nežinant, ar nuostolių bus, o jeigu bus, tai kokio dydžio. Kadangi nuostoliai yra tik numatomi, spėdamos, ar jų iš viso gali atsirasti ir kokio dydžio, rizikuoja abi sutarties šalys. Tačiau susitardamos dėl netesybų dydžio šalys neturėtų piktnaudžiauti ir siekti nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, CK 6. 73 str. 2 dalies ir 6. 258 str. 3 dalies pagrindu teismas turi teisę jas sumažinti savo nuožiūra. Tokiu būdu teismas turi teisę vertinti šalių susitarimo dėl netesybų teisėtumą. Kaip jau yra pastebėta, šalių netesybos apskaičiuojamos pagal dydį, kurį vienasmeniškai pasiūlė ieškovas ir kuri visiškai netaikoma jo atžvilgiu.

99Nors įstatyme sąvokos aiškiai per didelės netesybos pagal CK 6. 73 str. 2 dalį arba neprotingai didelės netesybos pagal CK 6. 258 str. 3 dalį nėra sukonkretintos, tačiau teismų praktika suformulavo šių sąvokų kriterijus. Dėl to pagal kriterijus yra sprendžiama, ar netesybos ne per didelės ir pagal juos teismas vertina netesybas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Be to LAT yra išskyręs keletą aplinkybių, kurios vertintinos sprendžiant, ar sutartinės netesybos nėra aiškiai per dideles. Šios aplinkybės yra:

1001) šalių sutartinių santykių pobūdis,

1012) prievolės vertė,

1023) aplinkybė, ar šalys nebuvo susitarusios taikyti išimtinių ar alternatyvių netesybų.

1034) prievolės pažeidimo aplinkybės,

1045) kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.

105Teismas vertindamas šalių sutartas netesybas, taip pat vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir įvertina, ar netesybos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/ 2007, LAT Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/ 2009, kt.).

106Kaip minėta, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Civilinėje teisėje galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6. 251 str.), dėl to teismas, mažindamas sutartines netesybas, kurios yra šalių iš anksto aptarti nuostoliai, negali jų sumažinti daugiau, nei šalys patyrė nuostolių (CK 6. 258 str. 3 d.).

107Pažymėtina, jog LAT 2007 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 nurodė, kad aplinkybė, jog abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pateikia prašymą. Reikia turėti omenyje, kad nustatant sutarties sąlygas, viena sutarties šalis gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi, kitos šalies silpnumu (neapdairumu, nepatyrimu ir pan.) ir nesąžiningai pasiekti susitarimą, kuriuo nustato gerokai palankesnes sau sutarties sąlygas, t. y. įgyti nepagrįstą pranašumą (pavyzdžiui, užsitikrinti labai dideles netesybas). Tam tikrais atvejais LAT leidžia nukrypti nuo objektyvaus susitarimo dėl netesybų vertinimo principo ir atsižvelgti į šio susitarimo sudarymo ar sutarties pažeidimo aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu dideles netesybas pasiūlo aiškiai ekonomiškai stipresnė šalis vienašališkai parengtame susitarime. Teismas jau yra nurodęs, kad ieškovas būdamas pardavėju atsakovo atžvilgiu, neturėtų šia padėtimi piktnaudžiauti. Taip pat pastebėtina, kad didelės netesybos gali būti nesumažintos, jeigu skolininkas nesąžiningas, elgiasi netinkamai kitos sutarties šalies atžvilgiu, nebendradarbiauja su ja, neinformuoja apie svarbias sutarčiai vykdyti aplinkybes, tačiau šiame šalių ginče tokių aplinkybių nenustatyta. Tačiau pagrįstu argumentu sumažinti sutartyje nustatytų didelių netesybų dydį taip pat laikoma aplinkybė, kad prievolės šalys įsipareigoja nevienodai. Ginčo metu labai didelės netesybos teismo turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į tai, ar jų dydis protingas ar ne, o ne į tai, kad abi šalys savo įsipareigojimus užtikrino neprotingo, bet vienodo dydžio netesybomis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

108Remiantis ankščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas peržiūrėti ieškovo prašymą dėl netesybų priteisimo.

109Ieškovas 2018-08-23 pranešime atsakovui nurodė sumokėti 11,25 Eur palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, o dėl netesybų nepasisakė. Tačiau teismui pateiktame ieškinyje ieškovas kelia reikalavimą ir dėl 96,60 Eur netesybų iš atsakovo priteisimo, o 2018-10-18 prašyme nurodo, kad atsisako reikalavimo skolininkui dėl 0,58 Eur delspinigių priteisimo. Pirmiausia, teismas priima ieškovo atsisakymą dėl 0,58 Eur netesybų priteisimo iš skolininko (atsakovo), o likusioje dalyje (96,02 Eur) šį reikalavimą mažina remiantis žemiau nurodytais motyvais.

110Netesybų mažinimo teisinis pagrindas.

111Teismas gali sumažinti netesybas tiek savo nuožiūra ex officio, tiek šalies prašymu. Tokiu būdu realizuojama sutarties šalių interesų pusiausvyros principo apsauga. Teismų vykdoma netesybų dydžio kontrolė grindžiama viešojo intereso gynimu taikant sąžiningumo ir protingumo principus sutartiniams santykiams ir neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-158- 2271 2009). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Dėl to teismas, keisdamas (mažindamas) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę, gali atsižvelgti ir į CK 6. 223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6. 223 str. 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6. 228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6. 73 str. 2 dalimi ir 6. 258 str. 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą bei pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. CK 6. 228 str. 1 dalyje išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį. Tokiais pagrindais pripažįstama, kad, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėta pranašumą, jeigu viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, be to reikšmės turi ir sutarties prigimtis bei tikslas. CK 6. 228 str. 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pašalinant esminę nelygybę pakeista sutartis, t. y. pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Ginčo atveju nekilo šalių 2017-11-29 sudarytos sutarties sąlygų keitimo būtinybė, todėl teismas kol kas jų nekeičia. Tačiau kaip teismas jau yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo metu svarstytinas klausimas dėl nevienodos šalių atsakomybės, todėl pripažintina, jog egzistuoja ir teisinis pagrindas peržiūrėti ieškovo prašomų netesybų dydį. Be to atkreiptinas ginčo šalių dėmesys, kad pastaruoju metu keičiasi ir LAT praktika dėl sutartinių netesybų dydžio bei jų priteisimo (LAT 2010-11-02, civ. byla Nr. 3K-7-409/2010, kat. 36.1.; 42.8.). Todėl atsakovo motyvai susiję su netesybomis atmestini, kadangi šis reikalavimas kyla iš 2017-12-20 sutarties kuri yra 2018-08-23 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindas (10-14 b. l.).

112Dėl netesybų ir nuostolių santykio.

113Kaip minėta, netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai, kurių nebereikia įrodinėti. Tačiau nukentėjusioji šalis gali patirti ir realių nuostolių dėl sutarties pažeidimo arba netinkamo vykdymo. Nukentėjusiajai šaliai pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos pagal CK 6. 73 str. 1 dalį įskaitomos į nuostolius. Šia norma CK įtvirtina įskaitinių netesybų principą, dėl to šalys negali reikalauti baudinių netesybų, t. y. kad būtų išieškotos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų. Toks pats principas įtvirtintas ir CK 6. 258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad, kreditoriui reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir nuostolius bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, į kurią įeina mažesnioji. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6. 73 str. 1 dalį priteisiama atlyginti nuostolius, apimančius įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6. 73 str. 1 d.); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6. 73 str. 2 d.); nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

114Netesybų įskaitymo principas taikomas ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl abiejų rūšių netesybų (baudos ir delspinigių) taikymo už tą patį pažeidimą. 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2009 LAT išaiškino, kad tokiu atveju atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Įskaitant netesybas į nuostolius atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų). Atsižvelgiant į bendrą netesybų sumą mažinamos ir netesybos, išlaikant garantiją, kad sumažintos netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

115Teismas vertindamas ieškovo pateiktame procesiniame dokumente nurodyto reikalavimo (netesybų) pagrįstumą konstatuoja, kad šis pastarojo reikalavimas atsakovui laikytinas tik iš dalies pagrįstu (1-5 b. l.). Pirmiausia, tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pagal 2017-12-20 sutarties nuostatą (2.5 p.) turi mokėti 0,2 proc. dydžio netesybas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną kalendorinę dieną (10 b. l.). Antra, tokiu atveju metinis netesybų dydis būtų 73 proc., kas rodo kitos šalies norą nepagrįstai praturtėti. Todėl šis ieškovo reikalavimas atsakovui remiantis paminėtu tenkintinas iš dalies. Atskirai pažymėtina, kad įstatymas numato, jog pagal pareikštą ieškovo pradinį reikalavimą negali priteisti pastarajam delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į ieškinio pateikimo teismui datą (CK 1. 126 str. 2 d.). Ieškovas nepažeisdamas minėto termino kelia reikalavimą atsakovui ir prašo teismo priteisti iš pastarojo delspinigius už 292 k. d. pagal dvi PVM sąskaitas faktūras.

116Teismas laiko, kad esant ankščiau nurodytiems pagrindams, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo netesybų suma 96,02 Eur mažintina iki 50 procentų, įskaitant į sumažintą dalį ir 0,58 Eur sumą, dėl kurios priimtas ieškinio reikalavimo atsisakymas, bei priteisiant ieškovui iš atsakovo tik 48,30 Eur delspinigių (netesybų), o likusioje dalyje šį ieškovo prašymą atmetant.

117Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį ir dėl jo teisės į ieškinio patenkinimą.

118Ieškinys yra tarpšakinis teisinis institutas, turintis materialųjį teisinį turinį ir procesinę teisinę formą. Todėl teisę į ieškinį būtina aptarti dviem aspektais - materialiuoju teisiniu ir procesiniu teisiniu.

119Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo patenkinimą, t. y. teisė į teigiamą teismo sprendimą. Ši teisė, be abejo, priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Pirma, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, jeigu šis jį įrodytų, pagrįstų tam tikrais faktais, patvirtinančiais, kad atsakovas pažeidė ieškovo subjektinę teisę, kitaip tariant, jeigu ieškovas įrodytų ieškinio pagrindą. Antra, teismas ieškinį patenkintų, jeigu jis būtų teisiškai pagrįstas, t. y. jeigu konkreti teisės norma ar normos nurodo atsakovo pareigą atsakyti. Trečia, ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, jeigu jis nėra praleidęs ieškinio senaties terminų (CK 1.131 str.), išskyrus atvejus, kai įstatymas tam tikram reikalavimui ieškinio senaties netaiko arba atsakovas nereikalauja jos taikyti. Ketvirta, ieškovas turi teisę į savo reikalavimo patenkinimą, jeigu toks reikalavimas nėra pareikštas prieš įstatymo ar sutarties nustatytą terminą. Pavyzdžiui, kai įstatymas ar sutartis numato terminą, per kurį skolininkas privalo įvykdyti prievolę, kreditorius įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir patraukti skolininką atsakomybėn tik jam šį terminą pažeidus.

120Pirmos dvi aplinkybės vadinamos bendrosiomis teisės į ieškinį prielaidomis, kitos dvi - specialiosiomis teisės į ieškinį prielaidomis. Teisė į ieškinį yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, turi asmuo teisę į ieškinį ar ne, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus bei teisingai nustačius reikiamą taikyti materialiosios teisės normą. Į šį klausimą atsako teismas priimdamas sprendimą. Jeigu ieškovas turi teisę į ieškinį, teismas jo ieškinį savo sprendimu patenkina (iš dalies ar visiškai), jeigu neturi - atmeta. Būtent todėl keliant bylą nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į ieškinį. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl materialiųjų teisinių motyvų.

121Teisė į ieškinį procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį, teisė kreiptis į teismą. Taigi tai yra procesinė subjektinė teisė. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė pareikšti ieškinį (teisė kreiptis į teismą) priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų faktinių aplinkybių.

122Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ar ši redakcija reiškia, kad tokią subjektinę teisę bet kada turi bet kuris asmuo? Be abejonės, ne. Aptariamame Konstitucijos straipsnyje nurodyta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Taigi jame yra ne pati subjektinė teisė, o tik vienas iš asmens teisnumo elementų - galimybė turėti tokią teisę. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis i teismą) prielaidomis. Tokios prielaidos yra numatytos CK 2.1 str., CPK 137 str. 2 d.

123Vienos šių prielaidų vadinamos teigiamomis. Tai privalomos prielaidos, kad asmuo turėtų teisę pareikšti ieškinį. Kitos prielaidos vadinamos neigiamomis. Tai tokios aplinkybės, kurių neturi būti, kad asmuo įgytų teisę pareikšti ieškinį.

124Teisė pareikšti ieškinį atsiranda tik tada, kai laikomasi šios teisės prielaidų. Pirmiausia, pastebėtina, kad atsakovas dar iki ieškovui pateikiant teismui ieškinį, patenkino dalį pastarojo materialinių reikalavimų, dėl ko šis jų atsisakė 2018-10-18 prašymu. Tačiau pagal ieškinį liko dalis nepatenkintų materialinių ir procesinių reikalavimų. Kadangi kaip jau minėta ieškovas šią teisę į atsakovą įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir įstatymą, dėl to pripažintina, kad pirmiausia, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 40,00 eur išlaidų įsiskolinimui išieškoti, kurios susidarė iki ieškinio pareiškimo ir apie kurias atsakovui buvo žinoma gavus ieškovo 2018-08-23 pranešimą (20 b. l.). Antra, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 11,25 Eur materialinių palūkanų priteisimo, kurios nurodytos minėtame kreditoriaus pranešime (20 b. l.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 51,25 Eur sumą šių išlaidų atlyginimui.

125Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Teisėjas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimą, o teismas - nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, pavyzdžiui, dėl ieškinio senaties termino praleidimo, reikalavimo teisės neturėjimo ir panašiai. Šios aplinkybės, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą. Todėl atsakovo atsiliepime pateiktas atsikirtimas dėl to, kad ieškovas po 2018-09-04 neteko teisės reikšti atsakovui reikalavimų atmestinas.

126Teisės į ieškinį prielaidos bei jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos svarbios ir atsakovo gynimuisi. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto jam ieškinio, gali panaudoti šias prielaidas ar sąlygas kaip procesinius teisinius atsikirtimus į ieškinį.

127Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad buvusį įsiskolinimą po suderinimo su pradiniu kreditoriumi jis sumokėjo pastarajam, o ne ieškovui, nors apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai (18-20, 25-28 b. l.). Atsakovas mano, kad tokiu atveju jis galėjo vykdyti ankstesnį įsipareigojimą pradiniam kreditoriui, o ne naujajam kreditoriui (ieškovui) ir nelaiko, jog pastarasis dėl to patyrė nuostolių. Atsakovas pripažino, kad sumokėjo pradiniam kreditoriui mokėjimo pavedimu ne tik ankstesnio reikalavimo dydžio sumą, kurią pastarasis jau buvo perleidęs naujajam kreditoriui, bet tuo pačiu atliko ir apmokėjimą dėl sumos, kuri nepatenka pagal reikalavimo perleidimo sutartį, dėl to nelaiko savęs atsakingu ir skolingu naujajam kreditoriui (25-26 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovas pateikė ieškinį teismui 2018-09-06, kuris buvo priimtas 2018-09-10, o atsakovas mokėjimą pradiniam kreditoriui įvykdė 2018-09-04 (28 b. l.). Iš anksčiau nurodytų teisinių argumentų ir paminėtų faktinių aplinkybių seka, jog atsakovas dar iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl teisminės gynybos, jau buvo pažeidęs 2017-12-20 sutartines prievoles, kurios kaip jau minėta yra tęstinio pobūdžio, todėl ir kilo jo atsakomybė prieš abu kreditorius. O tai, kad ieškovas kreipėsi jau po to, kai jam priklausančią pinigų sumą iš skolininko priėmė pradinis kreditorius, nesudaro teismui teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą tik dėl pagrindinės skolos, kurią atsakovas jau buvo sumokėjęs, tačiau išliko skolingas dėl kitų atsiradusių prievolių. Nors paminėti atsakovo ir pradinio kreditoriaus veiksmai laikytini pažeidžiančiais 2018-08-23 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau reikalavimai dėl kitų prievolių neįvykdymo suteikia ieškovui teisę kreiptis į teismą ir dėl kitų sumų priteisimo. Todėl atsižvelgiant į ankščiau paminėtą teismas tenkina dalį ir kitų ieškovo reikalavimų atsakovui. Tuo pačiu atmestini ieškovo motyvai, kad pradinio kreditoriaus ir skolininko sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas neturi teisinės įtakos ginčo šalių teisiniams santykiams, kadangi kaip jau minėta teismas remiasi ne šiuo buhalteriniu dokumentu, o 2018-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 09040903, dėl kurio jis atsisakė dalies reikalavimo teisių į atsakovą, tai yra jį pripažino galiojančiu.

128Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti iš dalies kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui. Atskirai pastebėtina, kad vienos sutarties sąlygos įvykdymas kreditoriui, neturi įtakos kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka ir toliau galioti.

129Dėl 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

130Palūkanų esmė teisniu požiūriu yra ypatinga. Jos nelaikytinos netesybomis, bet minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR civilinio kodekso (CK) 6.261 str.), todėl, skirtingai nei netesybos (delspinigiai ar baudos), kilus teisminiam ginčui, palūkanos nėra mažinamos. Tai, kad palūkanos nėra netesybų rūšis, rodo ir skirtingi ieškinio senaties terminai: CK - 1.125 str. numato netesyboms sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, o reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo - 5 metų ieškinio senaties terminą.

131Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu, todėl pagal kilmę - gali - būti skiriamos į: įstatymines ir sutartines palūkanas (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.).

132Pagal paskirtį palūkanas reikėtų skirti į dvi grupes:

1331) palūkanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkciją, ir

1342) palūkanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją

135Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“ yra išaiškinęs, kad prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo Įvykdymo (CK 6.37 str. 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Žyminiu mokesčiu šis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo neapmokestinamas. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 dalis). Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme, šioje teisės normoje numatyta taisyklė (palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) netaikytina. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., CK 6.874 straipsnis). Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeiną bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

136Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridinio asmenys - tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 konsultacija Nr. A3 130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“).

137Ginčo atveju ieškovas remiasi specialiąja teisės norma Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuri irgi taikytina bylos šalims. Tačiau ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo tik procesines palūkanas, tai yra nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018-09-10), nors minėtas įstatymas suteikia kreditoriui teisę reikalauti iš skolininko ir materialinių palūkanų pasibaigus mokėjimo terminui, tai yra dar iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į anksčiau teismo pateiktus argumentus laikytina, kad ieškovo reikalavimui priteisti iš skolininko 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra teisinis pagrindas tik iš dalies ir tik nuo teismo priteistinos sumos pagal iš dalies patenkintą reikalavimą. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas nuo ieškinio priėmimo dienos.

138Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

139Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi.

140Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad tik nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

141Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui juos tenkina iš dalies, todėl, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, jam turėtų būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d.). Pirmiausia, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 300 Eur pagal 2018-04-19 atstovavimo sutartį ir 2018-09-04 sąskaitą už teisines paslaugas (6-7 b. l.). Antra, nors ieškovas tokias išlaidas patyrė iki bylos iškėlimo teisme pradžios, tačiau jos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Kaip jau teismas yra nurodęs, šios išlaidos atsirado iki ieškovo bylos iškėlimo teisme, tačiau jos pagal pateiktą į bylą rašytinį įrodymą laikytinos konsultacinės paslaugos išlaidomis (CPK 88 str. 3 d.). Trečia, tačiau šių išlaidų dydis laikytinas neatitinkančiu tokiam veiksmui reikalingų sąnaudų. Todėl šios ieškovo patirtos išlaidos mažintinos 50 proc. (7 b. l.). Teismas įvertinęs ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti šių išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta, todėl šis jo prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo mažintinas iki 150 Eur.

142Teismas, mažindamas šias ieškovo išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl įsiskolinimo priteisimo nesudėtingas, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistinų šių bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 150,00 Eur šios išlaidoms atlyginti, o likusioje dalyje šis ieškovo procesinis prašymas atmestinas. Taip pat atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį ieškovui iš atsakovo priteistinas 2,24 Eur žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

143Atskirai pažymėtina, kad teismas turi teisę įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas.

144Patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies, iš pastarojo į valstybės biudžetą priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

145Visuma ankščiau nurodytų faktų sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui tik iš dalies.

146Teismas, spręsdamas kitų bylinėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog iš pastarųjų nepriteistinos šios sumos, kadangi jų dydis nesiekia 3,00 eurų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

147Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 - 270 str.,

Nutarė

1481. Priimti byloje ieškovo ieškinio dalies atsisakymą atsakovui dėl 379,02 Eur sumos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

1492. Priteisti ieškovui UAB ,,Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovo UAB ,,Šiaurės banga“ (į. k. 302657631) 48,30 Eur netesybų, 51,25 Eur išlaidų atlyginimui ir 150,00 Eur būtinų advokato pagalbos išlaidų atlyginimui, bei 2,24 Eur žyminio mokesčio, iš viso: 251,79 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 79 ct).

1503. Priteisti ieškovui UAB ,,Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovo UAB ,,Šiaurės banga“ (į. k. 302657631) 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2018-09-10 (bylos iškėlimo dienos) nuo 99,55 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 55 ct) sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

1514. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui UAB ,,Juris LT“ (į. k. 303262509) dalį (75 proc.) žyminio mokesčio, tai yra 8,53 Eur (aštuonis eurus 53 ct) sumokėtą 2018-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 130921787.

1525. Likusioje dalyje ieškovo UAB ,,Juris LT“ ieškinio reikalavimus atsakovui UAB ,,Šiaurės banga“ atmesti.

153Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui E. R., neatvykus ieškovo atstovei, gautas... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas 2018-09-06 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 475,62 Eur skolos... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ) tarp UAB „Autlit“ ir atsakovo UAB... 8. Šį įsiskolinimą UAB „Autlit“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo... 9. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi... 10. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas:... 11. Nagrinėjamu atveju šalys kitokio susitarimo dėl nuosavybės teisės... 12. CK 6.63 str. 2 d. numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas... 13. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.5. punktas numato, kad vėluojant atsiskaityti,... 14. Eilės... 15. Nr.... 16. PVM sąskaitos - faktūros suma ir išrašyto data... 17. Pradelstų dienų skaičius... 18. Prievolės... 19. įvykdymo... 20. terminas... 21. Delspinigių... 22. suma... 23. 1.... 24. 2017-12-19 PVM sąskaita faktūra 89,02 Eur dydžio sumai... 25. 181 dienų... 26. 2018-01-... 27. 18... 28. 32,22 Eur... 29. 2.... 30. 2018-04-17 PVM Sąskaita faktūra 290,00 Eur dydžio sumai... 31. 111 dienų... 32. 2018-05-17... 33. 64,38 Eur... 34. Viso:... 35. 96,60 Eur... 36. Ieškovui priteistina 40,00 Eur dydžio išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos... 37. Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu bei nacionalinių teismų... 38. Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos... 39. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta ieškovas teismo prašome: priteisti... 40. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kaip skolininkui grindė į bylą... 41. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla... 42. Papildomai ieškovas nurodo, kad atsisako nuo 470,92 Eur dydžio ieškinio... 43. Pasisakytina ir dėl atsakovo veiksmų. Vadovaujantis LR CK 6.59 str.,... 44. Paminėtina ir tai, kad dėl delspinigių priteisimo pagrindo yra pasisakyta... 45. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta, ieškovas atsisako nuo 470,92 Eur... 46. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo... 47. Atsakovė UAB „Šiaurės banga“ teikia atsiliepimą į ieškovės UAB... 48. Ieškovė ieškinį grindžia ( - ) tarp UAB „Autlit“ ir atsakovės... 49. Ieškovė šioje byloje nurodo, kad pagal minėtas PVM sąskaitas - faktūras... 50. Sudarius su UAB „Autlit“ tarpusavio skolų suderinimo aktą, atsakovė UAB... 51. Šiuo atveju ieškinys jau pateiktas po skolos apmokėjimo, todėl ieškovei... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 53. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo... 54. Pagal ieškovės reikalavimą bylinėjimosi išlaidos sudaro 355 Eur, t. y.... 55. Dėl netesybų.... 56. Ieškovė prašo priteisti 96,60 Eur delspinigius, tačiau UAB „Autlit“... 57. Atsakovė UAB „Šiaurės banga“ mato galimybę dėl taikos sutarties... 58. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus,... 59. 1. Ieškovės „Juris LT“ ieškinį atmesti.... 60. 2. Priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Šiaurės banga“ patirtas... 61. Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas pateikė teismui į tarpusavio skolų... 62. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus... 63. Ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies, o kitoje dalyje jis... 64. Dėl reikalavimo teisės perleidimo įtakos šalių ir trečiojo asmens... 65. CK 6.101 straipsnis leidžia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį kitam... 66. Reikalavimo perleidimas teisinėje literatūroje yra vadinamas cesija. Pradinis... 67. Bet jei laikytumės nuomonės, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos... 68. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikra teise sutarties arba... 69. Reikalavimas niekada neperleidžiamas savaime, tik tam, kad ankstesnis... 70. Todėl vertinant cesijos teisinius santykius būtina atskirti 3 dalykus:... 71. 1) prievolę, iš kurios atsirado teisės - reikalavimo perleidimo dalykas;... 72. 2) sandorį, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam... 73. 3) pati cesijos sandorį kuriuo perleidžiamas reikalavimas (atsisakoma... 74. Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja visada, nors ir... 75. Cesija gali būti vykdoma įvairiausių sandorių pagrindu. Dažniausiai cesija... 76. Nuo reikalavimo perleidimo būtina skirti atvejus, kai kreditorius nenori... 77. Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus sutartis.... 78. CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius naujajam... 79. CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai... 80. Pagal bendrą taisyklę kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą be... 81. CK, pripažindamas reikalavimo perleidimo teisę kaip bendrą taisyklę, kartu... 82. Nors CK 6.102 straipsnyje išvardyti tik trys atvejai, kai draudžiama... 83. Be to, CK aptarti specialūs atvejai, kai reikalavimų perleisti negalima,... 84. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo įgijėjui pereina ir... 85. CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavimų perėjimo įstatymą... 86. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dali galima perleisti visą reikalavimą arba jo... 87. Atskirai pastebėtina, jog sutarties tęstinumas neturi įtakos galimybėms... 88. CK 6.104 straipsnis įpareigoja ankstesnį kreditorių perduoti naujajam... 89. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo... 90. Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko,... 91. Teismas priimdamas byloje sprendimą, atsižvelgia į anksčiau pateiktus... 92. Ieškovas 2018-10-18 prašyme teismui nurodė, kad atsisako savo reikalavimo... 93. Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo, kad... 94. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl dalies ieškinio sumos... 95. Teismui patenkinus šį ieškovo prašymą ir bylą toje dalyje nutraukus (CPK... 96. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir ieškovo prašomų netesybų dydžio.... 97. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6. 71 straipsnį netesybomis... 98. Suteikdamas teisę šalims susitarti dėl netesybų, CK nenustato jokio... 99. Nors įstatyme sąvokos aiškiai per didelės netesybos pagal CK 6. 73 str. 2... 100. 1) šalių sutartinių santykių pobūdis,... 101. 2) prievolės vertė,... 102. 3) aplinkybė, ar šalys nebuvo susitarusios taikyti išimtinių ar... 103. 4) prievolės pažeidimo aplinkybės,... 104. 5) kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.... 105. Teismas vertindamas šalių sutartas netesybas, taip pat vadovaujasi CK 1.5... 106. Kaip minėta, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir jomis... 107. Pažymėtina, jog LAT 2007 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007... 108. Remiantis ankščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad egzistuoja... 109. Ieškovas 2018-08-23 pranešime atsakovui nurodė sumokėti 11,25 Eur... 110. Netesybų mažinimo teisinis pagrindas.... 111. Teismas gali sumažinti netesybas tiek savo nuožiūra ex officio, tiek šalies... 112. Dėl netesybų ir nuostolių santykio.... 113. Kaip minėta, netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs... 114. Netesybų įskaitymo principas taikomas ir tais atvejais, kai šalys susitaria... 115. Teismas vertindamas ieškovo pateiktame procesiniame dokumente nurodyto... 116. Teismas laiko, kad esant ankščiau nurodytiems pagrindams, ieškovo prašoma... 117. Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį ir dėl jo teisės į ieškinio... 118. Ieškinys yra tarpšakinis teisinis institutas, turintis materialųjį teisinį... 119. Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo... 120. Pirmos dvi aplinkybės vadinamos bendrosiomis teisės į ieškinį... 121. Teisė į ieškinį procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė... 122. Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad asmuo, kurio... 123. Vienos šių prielaidų vadinamos teigiamomis. Tai privalomos prielaidos, kad... 124. Teisė pareikšti ieškinį atsiranda tik tada, kai laikomasi šios teisės... 125. Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti... 126. Teisės į ieškinį prielaidos bei jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos svarbios... 127. Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad buvusį įsiskolinimą... 128. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir byloje nustatytas... 129. Dėl 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.... 130. Palūkanų esmė teisniu požiūriu yra ypatinga. Jos nelaikytinos netesybomis,... 131. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu, todėl... 132. Pagal paskirtį palūkanas reikėtų skirti į dvi grupes:... 133. 1) palūkanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkciją, ir... 134. 2) palūkanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją... 135. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2005 m. birželio 29 d.... 136. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško... 137. Ginčo atveju ieškovas remiasi specialiąja teisės norma Mokėjimų,... 138. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 139. Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi... 140. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio... 141. Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovo ieškinio reikalavimų... 142. Teismas, mažindamas šias ieškovo išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl... 143. Atskirai pažymėtina, kad teismas turi teisę įvertinti, ar nebuvo įmanoma... 144. Patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies, iš pastarojo į valstybės... 145. Visuma ankščiau nurodytų faktų sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškovo... 146. Teismas, spręsdamas kitų bylinėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų)... 147. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 - 270 str.,... 148. 1. Priimti byloje ieškovo ieškinio dalies atsisakymą atsakovui dėl 379,02... 149. 2. Priteisti ieškovui UAB ,,Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovo UAB... 150. 3. Priteisti ieškovui UAB ,,Juris LT“ (į. k. 303262509) iš atsakovo UAB... 151. 4. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti... 152. 5. Likusioje dalyje ieškovo UAB ,,Juris LT“ ieškinio reikalavimus atsakovui... 153. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...