Byla 2-2186-730/2012
Dėl nepagrįsto būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nepagrįsto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Simonai Šukytei, Danguolei Gedvilaitei,

2dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovams K. V., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovo atstovams G. N., advokatei Zitai Jurgaitienei, advokatui Vaclovui Janušauskui,

3civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos technikos mokykla“ dėl nepagrįsto būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nepagrįsto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

4civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo (patikslintą) ieškinį, kuriuo jis reiškė reikalavimus: pripažinti, kad atsakovės 2009-11-11 direktoriaus įsakymas Nr. 26 dėl ieškovo laikino pervedimo į kitą darbą, neteisėtas ir jį panaikinti; pripažinti, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, nutraukiant 1998-02-09 darbo sutartį Nr. 108, nesant tam teisinio pagrindo; priteisti iš atsakovės 11066,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2009-11-15 iki atleidimo iš darbo 2011-11-30; vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 4 dalimi priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos nepriemoką 3215,85 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 1271,20 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės įstatymo numatytas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5, 93-95, 1 tomas).

5Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurios 1.2 punktą ieškovas buvo priimtas į vairavimo instruktoriaus pareigas. 2009 metais ieškovas sutiko laikinai vienam mėnesiui būti pervestas į kitas – budinčiojo (sargo) pareigas. 2009-11-11 direktoriaus įsakymu nurodant, kad yra ieškovo prašymas, ieškovas nuo 2009-11-15 laikinai buvo pervestas eiti budinčiojo pareigas mokant budinčiojo atlyginimą, pakeistas darbo sutarties 1.2 punktas. Darbo sutarties punkto pakeitimo, mažesnio atlyginimo klausimas nebuvo suderintas su ieškovu, todėl toks darbo sutarties pakeitimas neteisėtas. Ieškovas niekada nepateikė prašymo būti pervestas eiti kitas pareigas. Dėl nuolatinio atsakovės spaudimo, ieškovas surašė sutikimą perkelti laikinai eiti į kitas pareigas, kuris buvo rašytas ranka kaip ir kitų įmonės darbuotojų. Kadangi ieškovas pats nerašė prašymo perkelti jį į kitas pareigas, taip pat nėra pasirašęs jokių tokio turinio spausdintų dokumentų, ieškovo pervedimas į kitas pareigas yra neteisėtas. Ieškovas į ankstesnes pareigas nebuvo grąžintas, į registruotu paštu išsiųstus reikalavimus grąžinti ieškovą į ankstesnes pareigas atsakovė nereagavo. Ieškovo į administraciją nunešti prašymai dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas, buhalterės V. Č. buvo suplėšomi ir išmetami ieškovo akivaizdoje. 2011-09-30 laikinai einantis direktoriaus pareigas A. M. įteikė ieškovui pranešimą apie atleidimą iš darbo, o 2011-11-30 remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsniu, nutraukus patalpų, kurias ieškovas saugojo, panaudos sutartį, ieškovą atleido. Tuo pat metu atsakovas į vairavimo instruktoriaus pareigas įdarbino kitą asmenį, atsakovo bendrovėje buvo laisva darbo vieta, todėl ieškovo nuomone nebuvo pagrindo jį atleisti iš pareigų. Dėl neteisėto perkėlimo į kitas pareigas, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas su juo neteisingai atsiskaitė. Atsakovas neišmokėjo 11066,40 Lt darbo užmokesčio skirtumo, kuris susidarė, kai ieškovą perkėlus į kitas pareigas jam buvo mokamas ne priklausantis 1271,20 Lt, o 810,20 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis. Taip pat atsižvelgiant į sumažintą darbo užmokestį, ieškovui nebuvo išmokėta 3215,86 Lt dydžio išeitinės kompensacijos dalis (b.l. 2-5, 93-95, 1 tomas).

6Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į (patikslintą) ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nesutikimo su ieškiniu motyvai – 2009-11-11 ieškovas pats laisva valia, atsakovui nedarant spaudimo parašė prašymą pervesti jį į budinčiojo (sargo) pareigas. Kaip ir kitų atsakovo darbuotojų ieškovo prašymas buvo surinktas ir atspausdintas kompiuteriu. Šiame prašyme nebuvo išreikštas noras pereiti dirbti kitas pareigas laikinai (nei mėnesiui, nei trims). 2009-11-15 atsakovo direktorės rezoliucijoje tokia pastaba taip pat nėra padaryta. 2009-11-11 įsakyme Nr. 26 padaryta techninė klaida, rašymo apsirikimas nurodant, kad atsakovė perkeliamas laikinai. Toks rašymo apsirikimas padarytas dėl to, kad kitas atsakovės darbuotojas V. M. buvo pervedamas laikinai eiti budinčiojo pareigas, ir tuo pačiu metu buvo ruošiami įsakymai dėl abiejų darbuotojų perkėlimo. Aplinkybes, kad ieškovas buvo perkeliamas eiti kitas pareigas nuolat, patvirtina darbo sutarties pakeitimai, kuriuos ieškovas pasirašė ir tai, kad ieškovas nurodytose budinčiojo pareigose dirbo beveik du metus, per visą tą laikotarpį įsakymo neskundė įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas niekada neprašė grąžinti jo į ankstesnes pareigas, registruotu paštu nepateikė tokių prašymų, juo nuolat skundėsi vairavimo mokyklos mokiniai, nes dirbdamas vairavimo instruktoriumi netinkamai vykdė pareigas, jam buvo skirta drausminė nuobauda, todėl ieškovo perkėlimo į vairavimo instruktoriaus pareigas atsakovė nesvarstė. Atleidžiant ieškovą iš darbo, nebuvo galimybės jo perkelti į kitą darbą. Kadangi nuo 2009-11-15 ieškovas ėjo tik budinčiojo pareigas, nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti jo kaip vairavimo instruktoriaus atleidimą iš darbo neteisėtu. Dėl tos pačios priežasties, darbo sutarties nutraukimas nutraukus patalpų panaudos sutartį, yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovo argumentas, kad po jo atleidimo įmonėje buvo vairavimo instruktoriumi buvo įdarbintas kitas asmuo, yra neteisingas, nes paskutinį kartą toks asmuo priimtas į darbą 2005-11-04. Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto viso priklausančio atlyginimo bei kitų mokėtinų sumų, nes atsakovė tinkamai suskaičiavo ir išmokėjo ieškovui darbo užmokestį, išeitinę išmoką. Pastaroji buvo išmokėta pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, paskaičiuotą už 2011 rugsėjo – lapkričio mėnesius, kuris yra didesnis nei būtų mokėtinas už 2011 birželio – rugpjūčio mėnesius, kaip to reikalauja ieškovas (b.l. 20-22, 101-104, 1 tomas).

7Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas, jo atstovai ieškinį palaikė, atsakovo atstovai ieškinio nepripažino.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1998-02-09 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 108, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į vairavimo mokymo instruktoriaus pareigas mokant ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį atlyginimą pagal etatų sąrašą 2 kartus per mėnesį už faktiškai dirbtą laiką (b.l. 6-7, 1 tomas). Darbo sutartis buvo keičiama septynis kartus. 1999-07-01 pakeistas pareigų pavadinimas, ieškovui suteikta vairavimo instruktoriaus kvalifikacija mokant 3,20 Lt valandinį tarifinį atlyginimą už faktiškai dirbtą laiką. 2009-11-15 darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė pervesti ieškovą į budinčiojo pareigas mokant budinčiųjų atlyginimą. Pirmą mėnesį mokėti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, pakeisti darbo sutarties 1.2 ir 4 punktus (b.l. 9, 1 tomas). Darbo sutartis nutraukta 2011-11-30 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 10k (b.l. 6, 1 tomas).

10Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškinio senaties taikymo.

11Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties, sudarytos ieškovo ir atsakovo, būtinųjų sąlygų pakeitimo ir atitinkamai dėl tokio pakeitimo teisėtumo. Byloje nėra ginčo, jog darbo sutarties sąlygos iš esmės buvo keičiamos šalių susitarimu, tai yra, ieškovas sutiko, kad būtų pakeistos jo darbo sutarties būtinosios sąlygos.

12Darbo sutarties sąlygų pakeitimas šalių susitarimu, tai yra universaliausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas. DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų, šalys gali pakeisti darbo sutartį jų pačių pageidaujamu būdu, žinoma, į darbo sutartį negalima įrašyti tokių sąlygų, kurios prieštarautų norminiams darbo teisės aktams.

13Tačiau ieškovas įrodinėjo, kad darbo sutartyje, pakeičiant darbo sutarties sąlygas, įformintas kitoks šalių susitarimas, nei šalys faktiškai susitarė. Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakovu buvo susitarta, jog ieškovas tik laikinai vienam mėnesiui bus perkeltas iš vairavimo instruktoriaus pareigų dirbti budinčiuoju, tačiau darbo sutartyje buvo įformintas kitoks darbo sutarties pakeitimas, tai yra, jog ieškovas pervedamas dirbti budinčiuoju, mokant budinčiojo atlyginimą, nenurodant sąlygos, jog pervedamas dirbti budinčiuoju laikinai.

14Formuojama teismų praktika, kad darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste (LAT 2008-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2008). Esminės darbo sutarties sudarymo nuostatos yra reglamentuotos DK 93 – 95 straipsniuose, 99 straipsnyje.

15Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos. DK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, dėl kurių darbo sutarties šalys privalo susitarti, laikomos darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų nustatymas, bet atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). DK 95 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja.

16Šalims sutarus dėl darbo sutarties sąlygų, jos sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio antrąja dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją (LAT 2003-05-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-597/2003), turi būti atsižvelgiama į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius ir kt.

17Šiuo atveju teismo nuomone, aiškinant ginčijamą darbo sutarties pakeitimą yra svarbu jo sudarymo aplinkybės, šalių elgesys po sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, jo nurodytą susitarimą su atsakovu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pagrindžia tokios aplinkybės, kad jis nepasirašė darbo sutartyje esančio darbo sutarties pakeitimo (b.l. 149 -150, 183, 1 tomas), nepasirašė prašymo perkelti jį dirbti budinčiuoju, buvo pateiktas tik jo prašymas perkelti jį dirbti budinčiuoju laikinai vienam mėnesiui (b.l. 149 – 150, 183, 1 tomas), ieškovas nuolatos teikė atsakovo darbuotojams direktorei G. K., buhalterei V. Č., K. A. prašymus grąžinti jį į vairavimo instruktoriaus pareigas, tačiau jie nebuvo priimami (b.l. 149, 1 tomas), tokį prašymą pateikė 2011 metais darbuotojų susirinkimo metu, prašymas nebuvo priimtas (b.l. 149, 1 tomas), buvo priimtas atsakovo įsakymas pervesti ieškovą dirbti budinčiuoju laikinai (b.l. 10, 1 tomas), darbo sutarties pakeitimo sudarymo metu nebuvo laisvos budinčiojo vietos, į kurią, ieškovas galėjo būti perkeltas nuolatos, ieškovas buvo atleistas iš darbo, nurodant, jog jis yra atleidžiamas ir iš budinčiojo, ir iš vairavimo instruktoriaus pareigų.

18Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

19Byloje aplinkybės, jog ieškovas nepasirašė darbo sutarties pakeitimo, prašymo jį perkelti dirbti budinčiuoju buvo įrodinėjamos ieškovo paaiškinimais, kitų įrodymų ieškovas pateikti negalėjo (b.l. 183, 1 tomas). Teismas du kartus siūlė ieškovui atlikti byloje rašysenos ekspertizę, ieškovas nesutiko (b.l. 183, 1 tomas, b.l. 27, 2 tomas).

20Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 186 straipsnis, LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

21Vertinant ieškovo paaiškinimus dėl darbo sutarties pakeitimo, prašymo pasirašymo aplinkybių, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovo paaiškinimai detalūs, nuoseklūs. Ieškovas iš pradžių neigė, jog pasirašė ne tik ginčijamą darbo sutarties pakeitimą, prašymą, bet ir įsakymą (b.l. 10, 1 tomas) dėl jo pervedimo dirbti budinčiuoju (b.l. 149, 1 tomas), vėliau ieškovas pripažino, jog jis pasirašė, kad susipažino su įsakymu dėl jo pervedimo dirbti budinčiuoju (b.l. 183, 2 tomas). Ieškovas iš pradžių ieškinyje išskirtiniu šriftu nurodė, kad sutiko būti pervestas į dirbti budinčiuoju trims mėnesiams (b.l. 2, 1 tomas), pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas nurodė, kad sutiko būti pervestas dirbti budinčiuoju tik vienam mėnesiui (b.l. 93, 1 tomas). Visos šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo asmeniu, byloje nėra įrodymų apie ieškovo neturėjimą galimybės normaliai rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, ieškovas yra neturintis sveikatos sutrikimų, šios aplinkybės, vertinant „protingo žmogaus požiūriu“ yra reikšmingos kiekvienam žmogui, todėl esant normaliam sugebėjimui rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, turėtų būti perteikiamos detaliai ir nuosekliai. Be to, teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovo sugebėjimas būti pakankamai objektyviam byloje šiuo atveju yra ribotas, nes jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovo paaiškinimų neabejotinai nepatvirtina kiti įrodymai. Tuo pagrindu, teismas vertina šiuos ieškovo paaiškinimus dėl darbo sutarties pakeitimo, prašymo pasirašymo kaip abejotinus įrodymus.

22Teismo nuomone, vizualiai parašas darbo sutartyje ties ginčijamu darbo sutarties pakeitimu yra identiškas parašams, esantiems kitiems toje pačioje darbo sutartyje, kurių ieškovas neginčija. Todėl teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, jog ieškovas nepasirašė prašymo perkelti dirbti jį budinčiuoju (b.l. 23, 1 tomas) ir darbo sutarties 2009-11-15 pakeitimo (b.l. 9, 1 tomas).

23Byloje įrodinėjant aplinkybes, jog buvo priimtas atsakovės įsakymas pervesti ieškovą dirbti budinčiuoju laikinai (b.l. 10, 1 tomas), atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog šiame įsakyme buvo padarytas rašymo apsirikimas.

24DK nėra reglamentuota, kad dėl darbo sutarties pakeitimų turi būti priimamas darbdavio įsakymas, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įsakymų priėmimas yra darbdavio prerogatyva. Darbdaviui nedraudžiama priimti įsakymus dėl darbuotojo priėmimo į darbą, dėl jam nustatyto darbo užmokesčio dydžio ar darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau tokie darbdavio vienasmeniškai priimami aktai, su kuriais darbuotojas dažniausiai net nėra pasirašytinai supažindinamas, neatstoja darbo sutarties, kuri turi būti sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą ir patvirtinta šalių parašais. Formuojama teismų praktika, kad negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas (LAT 2008-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2008). Todėl teismas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės įsakymas dėl ieškovo pervedimo dirbti budinčiuoju įrodo, kad šalys susitarė, jog ieškovas pervedamas dirbti budinčiuoju laikinai ir tokiu būdu darbo sutartis buvo pakeista. Be to, vertinant protingo žmogaus požiūriu, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog, remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai yra, kad 2009-11-13 buvo rengiamas atsakovės įsakymas pervesti laikinai dirbti budinčiuoju V. M. (b.l. 27, 1 tomas), o po to netrukus, 2009-11-15 buvo rengiamas įsakymas pervesti dirbti budinčiuoju ieškovą, šiame įsakyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Visumoje iš atsakovės byloje pateiktų parengtų dokumentų matyti, kad juose yra daug rašymo apsirikimo klaidų, pvz. V. M. prašymas pateiktas 2009-11-11 (b.l. 26, 1 tomas), tačiau įsakyme (b.l. 27, 1 tomas) nurodoma, kad jo prašymas pateiktas 2009-11-13, pateikiant šį prašymą kaip priedą prie atsiliepimo nurodoma, kad V. M. prašymas yra pateiktas 2011-11-11.

25Byloje, įrodinėjant aplinkybes, kad darbo sutarties pakeitimo sudarymo metu nebuvo laisvos budinčiojo vietos, į kurią, ieškovas galėjo būti perkeltas nuolatos, nustatyta, jog 2009-11-15, kai ieškovas buvo perkeltas budinčiuoju, galiojo 2009-12-14 atsakovės įsakymu Nr. 7 patvirtintas pareigų sąrašas, pagal kurį buvo 4 budinčiųjų darbo vietos (b.l. 85, 1 tomas), budinčiaisiais dirbo J. V., A. M., I. Z., J. S. (b.l. 90, 1 tomas). Atsakovas nesutiko, jog nebuvo galimybės perkelti ieškovą nuolatos į budinčiojo pareigas, faktiškai ieškovas buvo perkeltas į budinčiosios J. V. vietą, nes ji buvo nusprendusi nutraukti darbo sutartį, tai buvo žinoma iš anksto (b.l. 26, 2 tomas).

26Budinčiajai J. V. nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2009-11-16 iki 2009-12-15 (b.l. 164, 170, 1 tomas) ir nuo 2010-01-19 iki 2010-02-01 (b.l. 6, 2 tomas). Budinčiajai A. M. nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2009-11-16 iki 2011-11-30 (b.l. 169, 171, 1 tomas), nuo 2009-12-01 iki 2009-12-15 (b.l. 166, 172, 1 tomas), nuo 2010-01-05 iki 2010-01-18 (b.l. 5, 2 tomas), ir nuo 2010-02-03 iki 2010-02-26 (b.l. 5, 2 tomas). Budinčiajai I. Z. nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2009-12-15 iki 2010-01-16 (168, 173, 1 tomas). Budinčiajam J. S. nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2009-12-07 iki 2010-01-29 (b.l. 167, 169, 1 tomas). Atsakovo įsakymu 2010-02-26 Nr. K-02 budinčioji J. V. atleista iš darbo nuo 2010-03-02 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b.l. 3, 7, 2 tomas).

27Vertinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad laikotarpiu nuo 2009-11-15 (kai ieškovas buvo pervestas dirbti budinčiuoju) iki 2010-03-02 (budinčiosios J. V. atleidimo) 2009 metų lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį, 2010 sausio mėnesį nemokamos atostogos buvo suteikiamos dviem budintiesiems per mėnesį, o 2010 metų vasario mėnesį – vienam budinčiajam. Aplinkybės, jog darbo sutartis su budinčiąja J. V. buvo nutraukta, patvirtina atsakovo atstovės paaiškinimus, jog faktiškai ieškovas buvo perkeltas į budinčiosios J. V. darbo vietą, nes ji buvo nusprendusi nutraukti darbo sutartį. Teismo nuomone, neturi esminės reikšmės, jog ieškovo perkėlimo metu nebuvo atsilaisvinusios budinčiojo vietos nuolatos, nes darbdavys turi teisę, vertinant, jog tai privataus kapitalo įmonė, bet kuriuo metu perorganizuoti darbą, tai yra pakeisti darbo vietų skaičių ir panašiai, tuo atveju, jei budinčioji J. V. nebūtų nutraukusi darbo sutarties. Todėl teismas laiko, neįrodytomis aplinkybes, kad nebuvo pas atsakovą budinčiojo darbo vietos, į kurią buvo galimybė ieškovą perkelti.

28Byloje įrodinėjant, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nuolatos teikė atsakovo darbuotojams, tai yra, direktorei G. K., buhalterei V. Č., K. A. prašymus grąžinti jį į vairavimo instruktoriaus pareigas, kurie nebuvo priimami (b.l. 149, 1 tomas), tokį prašymą pateikė 2011 metais darbuotojų susirinkimo metu, prašymas nebuvo priimtas (b.l. 149, 1 tomas), teismas apklausė dėl šių aplinkybių atsakovo atstovę direktorę G. K., liudytojus buhalterę V. Č., K. A., ieškovo nurodytus (b.l. 149, 182-183, 1 tomas) darbuotojus (G. K., V. Č., A. M., L. J., A.U., V. P.), dalyvavusius jo nurodytame susirinkime. Atsakovės atstovė G. N. (b.l. 151, 1 tomas), liudytojai V. Č. (b.l. 23, 2 tomas), K. A. (b.l. 181, 1 tomas), A. M. (b.l. 180, 1 tomas), L. J. (b.l. 182, 1 tomas), A. U. (b.l. 182, 1 tomas), V. P. (b.l. 182, 1 tomas), E. L. (b.l. 24, 2 tomas), E. Z. (b.l. 25, 2 tomas) ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

29Ieškovas paaiškino, kad darbuotojai suinteresuoti teikti tokius paaiškinimus, nes nori dirbti (b.l. 182, 1 tomas). Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nes yra susijęs tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (LAT 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), pripažįstama, kad teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, nes ne visi liudytojai (K. A., E. L., E. Z.) šiuo metu yra atsakovės darbuotojai, tarpusavyje tarp liudytojų parodymų prieštaravimų nėra, iš esmės jie nurodo tapačias aplinkybes, jog nebuvo pateikti ieškovo prašymai grąžinti jį į instruktoriaus pareigas, darbuotojų susirinkimo, kuriame buvo pateiktas ieškovo prašymas grąžinti jį į instruktoriaus pareigas nebuvo arba neprisimena, kad toks susirinkimas buvo. Be to, ieškovas visada turėjo galimybę įteikti prašymą grąžinti jį į vairavimo instruktoriaus pareigas, atsakovui išsiunčiant jį paštu. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas buvo patenkintas budinčiojo darbu, niekada nesiskųsdavo, kad nori grįžti dirbti vairuotoju instruktoriumi (b.l. 180, 1 tomas, b.l. 23, 2 tomas). Todėl teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, jog ieškovas teikė prašymus grąžinti jį į vairavimo instruktoriaus pareigas.

30Be to, ieškovas du metus dirbo budinčiuoju, kitokia forma savo interesų negynė, nors asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, todėl kiekvienam asmeniui vienareikšmiškai tai yra labai svarbu, todėl toks ieškovo elgesys, teismo nuomone, neatitinka visuomenėje susiformavusių nuostatų, nes darbuotojai kaip paprastai savo interesus gina aktyviai, protingumo principų.

31Kadangi teismas laiko, kad šalys susitarė, kad ieškovas pervedamas dirbti budinčiuoju nuolatos, pats ieškovas pripažįsta, kad jis dirbo du metus tik budinčiuoju, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2011-11-30 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 10k kaip ir su vairavimo instruktoriumi, padarytas rašymo apsirikimas (b.l. 6, 1 tomas).

32Esant nurodytoms aplinkybėms, apie šalių sudaryto ginčijamo darbo sutarties pakeitimo sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, aiškinat darbo sutarties pakeitimo sąlygas, byloje nėra pagrindo laikyti nustatytomis tokias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą, spręsti, kad šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei įformino 2009-11-15 darbo sutartyje, tai yra dėl pervedimo ieškovo dirbti budinčiuoju, mokant jam budinčiojo atlyginimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2009-11-15 darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo neteisėtas, panaikinti atsakovės 2009-11-11 atsakovo direktoriaus įsakymą dėl ieškovo perkėlimo dirbti budinčiuoju.

33Kadangi teismas laiko, jog nenustatyta, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui jo prašomą skirtumą, susidariusį tarp budinčiojo ir vairavimo instruktoriaus darbo užmokesčio, tai yra 11066,40 Lt, už laikotarpį nuo 2009-11-15 iki 2011-11-30 (DK 297 straipsnio 1 dalis).

34Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nurodant, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2009-11-11, tai yra, kai buvo priimtas atsakovo direktoriaus įsakymas dėl ieškovo perkėlimo dirbti budinčiuoju (b.l. 104, 1 tomas, b.l. 26, 2 tomas).

35Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 straipsnio 1 dalis, CK 1.124 straipsnis). Jos (ieškinio senaties) socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, skatinant kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkertant kelią begaliniam bylinėjimuisi, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Todėl ieškinio institutas nustatytas abiejų šalių – tiek ieškovo, tiek atsakovės interesais. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

36Teismo nuomone, taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje.

37Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas, nesutikdamas su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Tai atitinka ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklę, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą momento. Teismas nesutinka su atsakovo nurodyta ieškinio senaties termino eigos pradžia, tai yra 2009-11-11, kai ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl jo pervedimo dirbti budinčiuoju (b.l. 10, 1 tomas, b.l. 26, 2 tomas), nes įsakyme padaryta rašymo apsirikimo klaida, jog jis pervedamas dirbti budinčiuoju laikinai, galėjo ieškovui sutrukdyti tinkamai suvokti savo teisės pažeidimą. Teismo nuomone, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2009-12-15, tai yra praėjus vienam mėnesiui po to, kai ieškovui buvo įteiktas pasirašyti darbo sutarties pakeitimas ir jis pasirašė darbo sutarties pakeitimą apie tai, kad jis pervedamas dirbti budinčiuoju, kai jis vieną mėnesį išdirbo budinčiuoju (ieškovas įrodinėjo, jog susitarė dėl perkėlimo vienam mėnesiui), ir po to nebuvo grąžintas į vairavimo instruktoriaus pareigas, jam buvo pradėtas mokėti budinčiajam nustatyto dydžio atlyginimas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas jau turėjo galimybę įsitikinti (jam buvo įteiktas pasirašyti darbo sutarties pakeitimas ir po to po mėnesio jis nebuvo grąžintas į vairavimo instruktoriaus pareigas), jog yra pažeistos jo teisės, kas sudaro teisinį pagrindą kreiptis gynybos teismine tvarka.

38Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos CK 1.129 straipsnis), nutraukta (Lietuvos Respublikos CK 1.130 straipsnis) ar pratęsta. Vertinant byloje esančius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo nustatyti aplinkybes, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, nutraukta ar pratęsta.

39Vertinant, taikytino ieškininės senaties termino trukmę (Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 dalis), aplinkybes, kad ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, nutraukta ar pratęsta, pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-01-15. Todėl teismas nesutinka su ieškovo nuomone, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas (b.l. 26, 2 tomas).

40Nors ieškovas laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ieškovas nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties termino (b.l. 113, 1 tomas), tačiau teismas turi spręsti ar teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių . Teismų praktika formuojama, kad sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atžvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas.

41Ieškovas paaiškino, kad nesutikdamas su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu nesikreipė į teismą, nes nežinojo, jog yra nustatytas toks terminas, neturėjo pinigų laiko, žinių (b.l. 25, 2 tomas). Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Elgiantis atidžiai ir rūpestingai savo interesų gynimo atžvilgiu, ieškovas turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos, pačiam neturint teisinių žinių, tuo metu ieškovas dirbo dviejose darbovietėse (pas atsakovę ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Miškas“), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog turtinė padėtis buvo labai bloga. Be to, galėjo kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, į Darbo inspekciją. Ieškinio senaties terminas praleistas nepateisinamai ilgai – beveik du metus.

42Teismo nuomone, priešingas ieškinio senaties termino skaičiavimas, vertinant faktines bylos aplinkybes, jog ieškovas du metus faktiškai dirbo budinčiuoju ir negynė savo interesų įstatymų nustatyta tvarka, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

43Kadangi pripažįstama, jog ieškovas į teismą, gindamas savo pažeistą teisę, kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą nenustatyta, atsakovė pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, todėl teismas turi pareigą taikyti ir taiko ieškinio senatį ieškovo pagrindiniam ir tiesiogiai su juo susijusiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos CK 1.131, 1.135 straipsniai).

44Dėl atleidimo pagal DK 129 straipsnį.

45Formuojama teismų praktika, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (LAT 2003-12-29 nutarimu Nr. 44 patvirtinta apžvalga, 189 psl.). Be to, darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra.

46Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių.

47DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (LAT 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

48Sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, esminis dalykas yra atleidimo iš darbo priežasties svarba, bet ne jos priskyrimas kuriai nors grupei (LAT 2011-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

492011-08-08 Lietuvos techninio sporto draugija pateikė atsakovui raštą dėl turto panaudos sutarties nutraukimo nuo 2011-09-01 (b.l. 73, 1 tomas). 2011-09-05 atsakovo darbuotojų susirinkime buvo svarstyta apie budinčiųjų atleidimą iš darbo dėl nutrauktos patalpų panaudos sutarties (b.l. 29-30, 1 tomas). 2011-11-07 atsakovas ir Lietuvos techninio sporto draugija sudarė susitarimą dėl 1998-12-02 turto panaudos sutarties Nr. 6 nutraukimo (b.l. 44, 1 tomas). Atsakovas ir UAB „Klaipėdos komprojektas“ 2011-10-06 sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 38-N/2011, 2011-11-08 patalpų nuomos sutartį Nr. 42-N/2011, pagal kurią atsakovas išsinuomojo dvi patalpas, esančias Taikos pr. 24A, Klaipėdoje. Patalpos atsakovui buvo perduotos 2011-10-30, 2011-11-10 (b.l. 74-84, 1 tomas). Sudarytų patalpų nuomos sutarčių 2.1.2. punktuose numatyta, kad nuomotojas (UAB „Klaipėdos komprojektas“) įsipareigoja užtikrinti išnuomotų patalpų komunalinį bei ūkinį aptarnavimą. Ieškovui kaip budėtojui pagal jo pareigybių aprašymą buvo priskirta teritorijos, patalpų priežiūra, tvarkymas (b.l. 24-25, 150, 1 tomas). 2009-12-14 atsakovo įsakymu Nr. 7 patvirtintas pareigų sąrašas, pagal kurį buvo 4 budinčiųjų darbo vietos (b.l. 85, 1 tomas), 2011-12-27 įsakymu Nr. 20 patvirtintas pareigų sąrašas, pagal kurį budinčiųjų darbo vietų nenumatyta (b.l. 85, 1 tomas), numatyta – direktoriaus, vyr. buhalterio, 0,5 kasininko, 4 vairuotojų mokytojų, 7 vairavimo instruktorių darbo vietos.

50Vertinant nurodytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovo darbovietėje įvyko struktūriniai pertvarkymai, nes atsakovui nutraukus panaudos sutartį ir išsinuomojus kitas patalpas (Taikos pr. 24A, Klaipėdoje), atsakovui nebuvo reikalingos tokios funkcijos kaip patalpų ir teritorijos priežiūra, nes nuomos sutartimi buvo numatyta, kad šias funkcijas (patalpų komunalinį bei ūkinį aptarnavimą) atliks nuomotojas, todėl buvę 4 budinčiųjų etatai buvo panaikinti.

51Formuojama teismų praktika, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga (LAT 2008-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008, 2003-12-29 senato nutarimas Nr. 44, 4.5. punktas).

52Struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ir pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, tai yra privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (LAT 2003-12-29 senato nutarimas Nr. 44, 4.5. punktas).

53Teismas laiko, jog atsakovo struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti atsakovo direktoriaus 2011-12-27 įsakymu Nr. 20, patvirtinant naują atsakovo darbo vietų struktūrą. Atsakovo įstatų 14 punkte numatyta, kad vadovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytų akcinių bendrovių įstatyme (b.l. 117, 1 tomas). Akcinių bendrovių įstatyme galiojusiame sprendimo priėmimo metu nenumatyta, kad darbuotojų pareigybių tvirtinimas yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (Įstatymo 20 straipsnis), valdyba bendrovėje nesudaroma, todėl yra pagrindas pripažinti, kad tokio sprendimo priėmimas priklauso vadovo kompetencijai, todėl yra teisėtas, Įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, nes visi budintieji realiai buvo atleisti. Teismo nuomone, aplinkybė, jog atsakovo direktoriaus 2011-12-27 įsakymas Nr. 20 buvo priimtas po darbuotojų įspėjimo, atleidimo, faktiškai ieškovo interesų nepažeidė, pertvarkymai realiai buvo įvykdyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad struktūrinių pertvarkymų įgyvendinimas vyko neteisėtai.

54Teismo nuomone, jei ir nepriskiriant nurodytų aplinkybių struktūrinių pertvarkymų grupei, ieškovo atleidimo priežastis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas pripažinti svarbiomis, nes atsakovei nutraukus patalpų panaudos sutartį ir išsinuomojus kitas patalpas, ieškovo atliekamos funkcijos tapo nebereikalingos.

55Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį darbdavys turi pareigą įspėti darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, įspėti darbuotoją ir atleisti iš darbo esant tam tikriems apribojimams, kurie nustatyti DK 131, 132, 133, 134 straipsniuose.

562011-09-30 raštu ieškovas pasirašytinai buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad 2011-09-01 nutraukus turto panaudos sutartį Nr. 6, 2011-11-30 bus nutraukta 1998-02-09 darbo sutartis Nr. 108 (b.l. 11, 1 tomas).

57Formuojama teismų praktika, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Jame turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (LAT 2005-04-11 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-238/2005). Neišsamus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (LAT 2008-03-28 nutartis civilinės bylos numeris Nr. 3K-3-186/2008; kt.).

58Teismo nuomone, ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas nepažeidžiant DK 130 straipsnio reikalavimų, tai yra įspėtas pasirašytinai, nurodant konkrečias darbo sutarties nutraukimo priežastis, aplinkybes, numatytu terminu – prieš du mėnesius, nes aplinkybių įspėti ieškovą prieš keturis mėnesius nebuvo, nebuvo įstatymu numatytų apribojimų įspėti ieškovą ir nutraukti darbo sutartį (ieškovas, jau gavo senatvės pensiją, nėra neįgalus, nebuvo sužalotas darbe, nebuvo profesinės sąjungos atstovaujamųjų organų narys, nebuvo ir kitų aplinkybių (b.l. 150, 1 tomas, b.l. 25, 2 tomas)).

59Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (DK 129 straipsnio 1 dalis).

60Formuojama teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, turi pareigą patikrinti ar nepažeista ši nuostata. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo. Spręsdamas, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidė įstatymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (LAT 2005-04-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2005). Turėdamas tokią galimybę darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus Darbdavio ne pasiūlymas atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais – ir sveikatos būklė, nėra tinkami, nelaikytinas materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pažeidimu (LAT 2007-11-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2007). Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą ir nepažeidžia DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl kito darbo siūlymo (LAT 2008-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-186/2008; Teismų praktika 29, p. 193–206).

61Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą, bet ir individualių darbo sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali siūlyti tik kitą laisvą vietą (LAT 2005-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2005).

62Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atleidžiant ieškovą kito darbo nepasiūlė, kitas darbas nebuvo pasiūlytas, nes nebuvo laisvų darbo, kurį ieškovas pagal savo profesiją specialybę, kvalifikaciją galėtų dirbti.

63Darbo sutartis vairavimo instruktoriaus pareigoms užimti pas atsakovą paskutinį kartą buvo sudaryta 2005-11-04 (b.l. 28, 1 tomas). 2011-08-05 V. P. pateikė prašymą priimti jį dirbti vairuotojų mokytoju nuo 2011-08-08 (b.l. 64, 1 tomas). 2011-08-05 įsakymu Nr. 03K V. P. buvo priimtas dirbti nepagrindiniame darbe į vairuotojų mokytojo pareigas nuo 2011-08-08 (b.l. 65, 1 tomas). Byloje nėra įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybę, kad priimant V. P., atsakovas faktiškai žinojo, jog bus nutraukta patalpų panaudos sutartis, sudaryta nuomos sutartis, ir ieškovo atliekamos funkcijos bus nebereikalingos. Po ieškovo įspėjimo – 2011-09-30 (kiti budintieji įspėti 2009-09-05) apie darbo sutarties nutraukimą iki jo atleidimo visi vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių etatai buvo užimti (b.l. 85, 1 tomas, b.l. 27, 2 tomas). Ieškovas yra įgijęs techniko – mechaniko specialybę, išklausant žemės ūkio mechanizavimo specialybės kursą (b.l. 144, 1 tomas). Ieškovas baigė specialius kursus ir jam buvo suteikta teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir vairavimo instruktoriumi nuo 2009-06-26 iki 2011-06-25 (b.l. 141, 143, 1 tomas). Atsakovo vairavimo kursų mokiniai laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2009 pateikė 13 nusiskundimų ir pretenzijų dėl netinkamo ieškovo elgesio, darbo pareigų atlikimo, ieškovui buvo taikyta drausminė atsakomybė (b.l. 124-140, 1 tomas). Todėl teismas laiko, kad atsakovas neturėjo galimybės perkelti ieškovo į vairuotojų mokytojo ir vairavimo instruktoriaus pareigas, nes nebuvo tokios laisvos vietos, be to, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovas tuo metu neatitiko tokiai darbo vietai keliamų reikalavimo dėl savo turimos kvalifikacijos. Ieškovo įspėjimo laikotarpiu buvo laisvos darbo vietos 0,5 etato kasininko, valytojos, santechniko (b.l. 26, 1 tomas). Ieškovas neturėjo reikiamo išsilavinimo kasininko, santechniko pareigoms atlikti, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo pasirengęs dirbti kasininko, santechniko, valytojos darbą, tai yra neturėjo teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir patirties dirbti tokį darbą, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovas neatitiko šioms laisvoms darbo vietoms keliamų reikalavimų, todėl atsakovas neturėjo pareigos šių darbo vietų pasiūlyti ieškovui.

64Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad atsakovas atleidžiant ieškovą, nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo atleisti darbuotoją tik tada, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

65Su ieškovu buvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, tai yra 2011-11-30, 2011-11-30 atsakovas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5054,52 Lt sumą išmokėdamas darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją (b.l. 32, 1 tomas). Ieškovui buvo priskaičiuota 5804,36 Lt išeitinė išmoka (45,85 Lt užmokestis, 6 mėnesiai, 21,1 vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį) (b.l. 35, 1 tomas), kuri teismo nuomone paskaičiuota teisingai. Byloje buvo išreikštos abejonės dėl atsiskaitymo su ieškovu, nes ieškovui buvo išduotos dvi pažymos apie darbo užmokestį už 2011 m. lapkričio mėn. ir išeitines išmokas (b.l. 51, 1 tomas), iš kurių matyti, kad priskaičiuojant darbo užmokestį antroje pažymoje darbo užmokesčio priskaičiuota daugiau, išeitinės išmokos suma nesikeičia, viso priskaičiuota daugiau nei pirmoje pažymoje (1 – 6602, 19, 2 – 6650,68 Lt), faktiškai išmokėta ieškovui pagal antrąją pažymą, tai yra 5054, 52 Lt, todėl ieškovo interesai nepažeisti.

66Kadangi teismo nuomone, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui išmokų, susijusių su neteisėtu darbuotojo atleidimu (DK 297 1 dalis).

67Esant tokioms aplinkybėms, jog teismas laiko, kad ieškovo 2009-11-15 darbo sutarties sąlygų pakeitimo, atleidimo iš darbo nėra pagrindo nėra pagrindo pripažinti neteisėtu, todėl ieškinys atmestinas.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

69Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 350,00 Lt antstolio paslaugoms (b.l. 142, 176, 1 tomas), 2300,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 33-35, 2 tomas). Kadangi ieškovo reikalavimai yra atmestini, todėl nėra pagrindo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).

70Byloje yra įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1000,00 Lt išlaidų advokato Vaclovo Janušausko teisinei pagalbai (b.l. 32, 2 tomas). Duomenų apie atsakovo išlaidas už advokatės Zitos Jurgaitienės atstovavimą byloje nėra.

71Atsakovas pateikia įrodymus tik apie išlaidas už advokato Vaclovo Janušausko suteiktas teisines paslaugas. Už dvi atstovavimo valandas teisme pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus įkainius susidarytų – 240,00 Lt. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į rekomendacijose nurodytus kriterijus kaip sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytus dydžius, konkrečias bylos aplinkybes, kad advokatas Vaclovas Janušauskas atstovavo atsakovą nuo 2012-04-05 (b.l. 31, 2 tomas), dalyvavo tik 2012-04-06 teismo posėdyje, Rekomendacijose nurodytus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas mažinti priteistinų išlaidų dydį iki 500,00 Lt. Taip pat teismas vertina ieškovo turtinę padėtį, tai yra, jog ieškovas yra senatvės pensininkas.

72Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 18,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kadangi ieškovo reikalavimai yra atmestini, išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

73Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

Nutarė

74ieškinį atmesti.

75Priteisti iš ieškovo L. P. atsakovui UAB „Klaipėdos technikos mokykla“ 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

76Priteisti iš ieškovo L. P. valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

77Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame... 2. dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovams K. V., advokatui Jurijui Stepanovui,... 3. civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos... 4. civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo (patikslintą) ieškinį,... 5. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė sudarė... 6. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į (patikslintą)... 7. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas, jo atstovai ieškinį palaikė, atsakovo... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1998-02-09 ieškovas ir atsakovas... 10. Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškinio senaties taikymo.... 11. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties, sudarytos ieškovo ir... 12. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas šalių susitarimu, tai yra... 13. Tačiau ieškovas įrodinėjo, kad darbo sutartyje, pakeičiant darbo sutarties... 14. Formuojama teismų praktika, kad darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti... 15. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas,... 16. Šalims sutarus dėl darbo sutarties sąlygų, jos sutartyje turi būti... 17. Šiuo atveju teismo nuomone, aiškinant ginčijamą darbo sutarties pakeitimą... 18. Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą... 19. Byloje aplinkybės, jog ieškovas nepasirašė darbo sutarties pakeitimo,... 20. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių –... 21. Vertinant ieškovo paaiškinimus dėl darbo sutarties pakeitimo, prašymo... 22. Teismo nuomone, vizualiai parašas darbo sutartyje ties ginčijamu darbo... 23. Byloje įrodinėjant aplinkybes, jog buvo priimtas atsakovės įsakymas... 24. DK nėra reglamentuota, kad dėl darbo sutarties pakeitimų turi būti... 25. Byloje, įrodinėjant aplinkybes, kad darbo sutarties pakeitimo sudarymo metu... 26. Budinčiajai J. V. nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2009-11-16 iki... 27. Vertinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad... 28. Byloje įrodinėjant, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nuolatos... 29. Ieškovas paaiškino, kad darbuotojai suinteresuoti teikti tokius... 30. Be to, ieškovas du metus dirbo budinčiuoju, kitokia forma savo interesų... 31. Kadangi teismas laiko, kad šalys susitarė, kad ieškovas pervedamas dirbti... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apie šalių sudaryto ginčijamo darbo sutarties... 33. Kadangi teismas laiko, jog nenustatyta, kad būtinosios darbo sutarties... 34. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl būtinųjų darbo... 35. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 36. Teismo nuomone, taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties... 37. Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 38. Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam... 39. Vertinant, taikytino ieškininės senaties termino trukmę (Lietuvos... 40. Nors ieškovas laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas,... 41. Ieškovas paaiškino, kad nesutikdamas su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu... 42. Teismo nuomone, priešingas ieškinio senaties termino skaičiavimas, vertinant... 43. Kadangi pripažįstama, jog ieškovas į teismą, gindamas savo pažeistą... 44. Dėl atleidimo pagal DK 129 straipsnį.... 45. Formuojama teismų praktika, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK... 46. Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl... 47. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų,... 48. Sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva,... 49. 2011-08-08 Lietuvos techninio sporto draugija pateikė atsakovui raštą dėl... 50. Vertinant nurodytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti,... 51. Formuojama teismų praktika, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai... 52. Struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo... 53. Teismas laiko, jog atsakovo struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti... 54. Teismo nuomone, jei ir nepriskiriant nurodytų aplinkybių struktūrinių... 55. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį darbdavys turi pareigą... 56. 2011-09-30 raštu ieškovas pasirašytinai buvo įspėtas apie darbo sutarties... 57. Formuojama teismų praktika, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio... 58. Teismo nuomone, ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas... 59. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu... 60. Formuojama teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje... 61. Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą, bet ir... 62. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atleidžiant ieškovą kito darbo... 63. Darbo sutartis vairavimo instruktoriaus pareigoms užimti pas atsakovą... 64. Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad atsakovas atleidžiant ieškovą,... 65. Su ieškovu buvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, tai yra 2011-11-30,... 66. Kadangi teismo nuomone, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129... 67. Esant tokioms aplinkybėms, jog teismas laiko, kad ieškovo 2009-11-15 darbo... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 69. Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 350,00... 70. Byloje yra įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1000,00... 71. Atsakovas pateikia įrodymus tik apie išlaidas už advokato Vaclovo... 72. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 73. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 74. ieškinį atmesti.... 75. Priteisti iš ieškovo L. P. atsakovui UAB „Klaipėdos technikos mokykla“... 76. Priteisti iš ieškovo L. P. valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika Lt 00 ct)... 77. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...