Byla 2-35-776/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovei R. D. ir jos atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, dalyvaujant atsakovių AB „NAUJOJI RŪTA“ atstovei J. B. ir atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA atstovui A. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovėms AB „NAUJOJI RŪTA“, UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 442,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio 16 d. apie 17 val. nelaimingo atsitikimo darbe metu darbo vietoje AB „NAUJOJI RŪTA“ pateko į techniškai netvarkingo krovininio lydimojo lifto šachtą ir nukrito iš antro aukšto ant pirmame aukšte buvusio lifto kabinos stogo ir dėl to patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė nurodė, kad darbdavys AB „NAUJOJI RŪTA“ nekontroliavo liftininko K. K. darbo, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomos su UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA sudarytos sutartys, nesudarė saugių darbo sąlygų, leido, kad būtų eksploatuojamas netvarkingas liftas bei AB „NAUJOJI RŪTA“, kaip lifto, kuris laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, savininkė nesielgė taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos kitiems asmenims. Ieškovės teigimu, UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA, kurioms atitinkamai buvo perduotos nuolatinės lifto techninės priežiūros bei kitos funkcijos ir techninės būklės ir tinkamumo naudoti tikrinimo funkcijos, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovių veiksmuose galima įžvelgti objektyviojo bendrininkavimo atvejį. Ieškovės nuomone, jos apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastis.
  2. Atsakovė UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdama su solidariąją atsakovių atsakomybe, nurodė, kad savo sutartinius įsipareigojimus pagal su AB „NAUJOJI RŪTA“ sudarytą sutartį dėl lifto techninės priežiūros paslaugų teikimo vykdė tinkamai, ieškovė neįrodinėja UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ veiksmuose buvusių civilinės atsakomybės sąlygų, o vien tai, kad atsakovė sutarties pagrindu vykdė nuolatinę lifto techninę priežiūrą savaime nereiškia žalos ieškovei padarymo. Atsakovės teigimu, žalos atsiradimą galėjo lemti AB „NAUJOJI RŪTA“ galimai nerūpestingi veiksmai arba pačios ieškovės neatsargus elgesys.
  3. Atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė įvykio metu pagal savo darbo funkcijas neturėjo būti įvykio vietoje, veikė savavališkai, ne pagal darbdavio nurodymus, be to, buvo neblaivi, todėl yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal su UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA sudarytas liftų priežiūros ir patikrų sutartis šiems asmenims yra perdavusi liftų priežiūros ir patikrų funkcijas, o šių sutarčių vykdymą ji užtikrino tinkamai. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad civilinės atsakomybės nebuvimą įrodo ir jos atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad darbdavio joks veiksmas (neveikimas) nebuvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui kilti, o pačios ieškovės veiksmai lėmė jos patekimą į lifto šachtą. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, padarytos darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo, nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas.
  4. Atsakovė VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai atliko krovininio lydimojo lifto dalinį techninės būklės patikrinimą ir techninė lifto būklė buvo tinkama, kad liftas galėtų būti naudojamas.
  5. Ieškovė R. D. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo metu dirbo vyriausiąja konditere ir buvo be kitų funkcijų atsakinga už krovininio lifto šachtos durų užrakinimą, tačiau dėl patirtos traumos įvykio aplinkybių neatsimena, bet remdamasi ilgalaike darbo patirtimi, mano, kad prieš užrakindama lifto duris turėjo įsitikinti, ar jame nebuvo žmonių, todėl, jei liftas būtų buvęs techniškai tvarkingas, nelaimingas įvykis nebūtų atsitikęs. Ieškovė nurodė, kad alkoholio įvykio dieną nevartojo, o kodėl jos kraujyje buvo rasta alkoholio nežino. Ieškovė nurodė, kad reguliariai lankosi pas gydytojus, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, būtų toliau dirbusi, patyrė išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo.
  6. Ieškovės R. D. atstovė advokatė Silva Balčiūnienė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu, lydimasis krovininis liftas buvo techniškai netvarkingas ir tai buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo ieškovė ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą, sąlyga. Atstovė nurodė, kad ieškovei nelaimingo atsitikimo metu nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,85 promilės etilo alkoholio) negali būti vertinama kaip pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga ar priežastis. Atstovės nuomone, specialisto išvada dėl ieškovės neblaivumo nelaimingo atsitikimo metu turi būti vertinama bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste, nes liudytojų parodymai patvirtina, kad niekas nematė ieškovės likus valandai iki nelaimingo įvykio neblaivios, ieškovė nebuvo bausta drausmine tvarka už pasirodymą darbe neblaivios, o AB „NAUJOJI RŪTA“ atstovai patvirtino, kad buvo vykdoma ypač griežta darbuotojų kontrolė. Atstovė pabrėžė, kad ieškovė įkrito į lifto šachtą, nes lifto šachtos durys buvo praviros, o tai, atstovės nuomone, reiškia, kad, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad lifto šachtos duris išlaužė ieškovė, lifto šachtos durys buvo praviros, esant lifto kabinai pirmame aukšte, todėl AB „NAUJOJI RŪTA“ naudojo techniškai netvarkingą lydimąjį krovininį liftą. Atstovė nurodė, kad atsakovės UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA formaliai, atsainiai ir neprofesionaliai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nepareiškė lifto savininkei pastabų dėl teisės aktų, reglamentuojančių lifto naudojimą ir priežiūrą, pažeidimų, formaliai ir neatsakingai pildė lifto patikros dokumentus, nebuvo atidūs ir pakankamai rūpestingi. Atstovės nuomone, atsakovių solidarioji atsakomybė yra taikytina dėl to, kad visas atsakoves sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų.
  7. Atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad nustatyta, jog ieškovė darbo vietoje įvykio metu buvo neblaivi. Atstovas paaiškino, kad pagal pareigybines instrukcijas ieškovė pastebėjusi netvarkingą įrenginį, turėjo nutraukti darbą ir pranešti apie netvarkingą įrenginį, be to, turėjo dirbti tik jai pavestą darbą, o į lifto tikrinimas neįėjo į darbo funkcijas. Atstovas nurodė, kad darbdavys AB „NAUJOJI RŪTA“, kai jis skyrė ieškovei apdovanojimą, nežinojo, kad įvykio dieną ieškovė buvo neblaivi. Atstovas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų dėl neįregistravimo į potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą. Atstovo nuomone, nelaimingas įvykis nėra susijęs su lifto veikla, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Ieškovė elgėsi labai neatsargiai, todėl tai šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Atstovo teigimu, jei būtų nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, neturėtų būti priteisti ieškovės prašoma žala, nes ji akivaizdžiai per didelė.
  8. Atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ atstovė J. B. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad apie šiurkštų darbo drausmės pažeidimą sužinojo po ieškovės atleidimo iš darbo jos prašymu, todėl vertindami šias aplinkybes nesiekė teisminio proceso metu pakeisti darbo santykių nutraukimo pagrindą.
  9. Atsakovės UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ atstovas advokatas Henrikas Oseckis teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad teikė lifto nuolatinės priežiūros paslaugas AB „NAUJOJI RŪTA“ ir iki įvykio nebuvo gauta jokių pranešimų apie lifto gedimus. Atstovas paaiškino, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, o be to, ieškovės neatsargus elgesys, kai ji vykdė pareiginėmis instrukcijomis nenustatytas funkcijas ir buvo neblaivi, lėmė nelaimingo įvykio atsitikimą. Atstovas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.
  10. Atsakovės VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA atstovas A. M. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu iškeliant sužalotą žmogų iš lifto šachtos siekiama įvykio vietą kuo labiau apsaugoti. Atstovas nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl lifto šachtos durys neužsidaro, nes lifto šachtos durų kontrolinis sijonėlis buvo mechaniškai sulaužytas, tam reikėjo mechaninio pašalinio poveikio, o atliekant nukentėjusiosios gelbėjimo darbus to padaryti negalėjo.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6

7Dėl turtinės ir neturtinės žalos darbuotojo sužalojimo atveju nustatymo sąlygų ir dydžio

  1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje taip patvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Darbdavio kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama, t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė buvo sužalota ne dėl atsakovės kaltės (dėl pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų kaltės).
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pagal 2004 m. gruodžio 1 d. darbo sutartį dirbo AB „NAUJOJI RŪTA“ konditerės pareigose, o darbo santykiai tęsiasi nuo 1966-01-27, laikotarpiais nuo 2008-11-17 iki 2008-11-30, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-06, 2010-11-08 iki 2010-11-12, nuo 2010-11-15 iki 2010-11-19, nuo 2010-11-22 iki 2010-11-26 ieškovė buvo perkelta į vyr. konditerės pareigas. Ieškovė laikotarpiu 2014 m. spalio 13 d. iki spalio 17 d. AB „NAUJOJI RŪTA“ laikinai einančios generalinės direktorės pareigas 2014-10-10 įsakymu Nr. P-500 „Dėl papildomo apmokėjimo“ buvo paskirta atsakinga antrojoje pamainoje už darbų organizavimą, darbų saugą, higienos, sanitarijos, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi bei materialinių vertybių apsaugą antrojoje pamainoje. Ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą 2014 m. spalio 16 d. apie 17 val. nelaimingo atsitikimo darbe metu, kai darbo vietoje AB „NAUJOJI RŪTA“ pateko į techniškai netvarkingo krovininio lydimojo lifto šachtą ir nukrito iš antro aukšto ant pirmame aukšte buvusio lifto kabinos stogo.
  3. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyta, kad 2014 m. spalio 16 d. nelaimingo atsitikimo priežastys iš esmės buvo dvi: darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisės aktų reikalavimams – krovininis lydimais liftas buvo naudojamas techniškai netvarkingas, nes antrame aukšte, pilnai neužsidarius (privėrus) lifto šachtos durų, nesuveikia blokavimo įtaisas –elektrinė saugos grandinė (neatjungia lifto valdymo), lifto kabina gali judėti, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų bei norminių teisės aktų pažeidimas – ieškovė darbo metu buvo neblaivi, nes jai nustatytas 0,85 promilės etilo alkoholio.
  4. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti ir ieškovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės neatsargių veiksmų ir kilusių padarinių akivaizdus. Jeigu ieškovė būtų taip pat pakankamai atidi ir vykdydama darbo funkcijas nebūtų priėjusi prie lifto šachtos durų taip arti, kad susidarė galimybė įkristi į lifto šachtą, ir norėdama, kaip teigia pati ieškovė, pažiūrėti, ar lifte nėra žmonių, ieškovė nebūtų žengusi į lifto šachtą, kurios kabina buvo ne antrame, o pirmame aukšte, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų tik ieškovės veiksmus įvertinti kaip didelį neatsargumą ir atleisti atsakovę AB „NAUJOJI RŪTA“ nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje numatytais pagrindais.
  5. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovės kaltės nepaneigia Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00272-14, kuris 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutrauktas, medžiaga. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 str.3p.); faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi; šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso nustatytas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai turi būti analizuojami ir vertinami visų nustatytų civilinės bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).
  6. Kaip minėta, darbdavio, nagrinėjamu atveju atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“, atsakomybė už darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, patirtą žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, jog nagrinėjamoje byloje darbdavys turėjo neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė. Taigi objektyviai darbdavys atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Nors Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyti pažeidimai – įrenginys neužregistruotas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, pasibaigus 25 metų lifto eksploatacijos terminui, neatliktas pavojų identifikavimas ir rizikos vertinimas – tiesiogiai ir nesukelia neigiamų padarinių, tačiau sudaro mažesnę ar didesnę galimybę žalai atsirasti. Tokiu atveju yra svarbu įvertinti, ar darbdavio padarytas darbų saugos pažeidimas galėjo tapti pakankama žalos atsiradimo priežastimi. Teismo vertinumu, byloje nesant vienareikšmiškų įrodymų, kas sugadino lifto šachtos durų kontrolinį sijonėlį, ar apskritai jis buvo mechaniškai sulaužytas, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymų pakankamumo taisykle, laikytina, kad AB „NAUJOJI RŪTA“ nebuvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos (krovininis lydimais liftas buvo naudojamas techniškai netvarkingas, nes antrame aukšte, pilnai neužsidarius (privėrus) lifto šachtos durų, nesuveikia blokavimo įtaisas – elektrinė saugos grandinė (neatjungia lifto valdymo), lifto kabina gali judėti), kas buvo pakankama priežastis žalai, ieškovės sveikatos sužalojimui, kilti.
  7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis, kaip nurodyta jo 4 dalyje, taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tais atvejais, kai nuostolių dalies socialinis draudimas dėl tam tikrų priežasčių neatlygina, tai padaryti turi už žalą atsakingas asmuo. Be to, paminėtina, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007;2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 149-167).
  8. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovei diagnozuota politrauma: dėl daugybinių šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės sužalojimu buvo sukeltas ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nustatytas hemotoroksas dešinėje pusėje, plaučių ir kepenų kontūzija, kairės mentės lūžimas, sumušta dešinė pakaušio pusė, dėl kvėpavimo nepakankamumo ieškovė buvo intubuota, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Ieškovė nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo gydoma VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Traumatologijos skyriuje, nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. – Vidaus ligų skyriuje, nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 8 d. – Reabilitacijos skyriuje. Ieškovės paaiškinimai, liudytojų R. G., ieškovės dukros, V. G., ieškovės dukros vyro, parodymai, patvirtina, kad po patirtos traumos iki tol buvusi žvali, sportiška, pakankamai sveika ir darbinga moteris, prarado galimybę dirbti, bendrauti su kolegomis, gyventi prasmingą ir visavertį gyvenimą, sutriko atmintis. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovės gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, sukėlęs ieškovei daug dvasinių kančių ir nepatogumų.
  9. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, sveikatos sužalojimo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) paprastai yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė), kurie yra daugiau reikšmingi vertinant, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Kaip minėta, šios kategorijos bylose yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, kurią nuginčyti turi pareigą pats žalą padaręs asmuo. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje darbdavys atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad ji nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas.
  10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.
  11. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo aiškinama dėl neturtinės žalos atlyginimo nelaimingo atsitikimo darbe sužalojus darbuotojų sveikatą, sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 7 240,50 Eur – 14 481 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 priteisė 21 721,50 Eur žalos atlyginimą darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius. Nagrinėjamoje byloje ieškovei teko lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.
  12. Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti reikšminga įvertinti ir pačios ieškovės kaltę ir prisidėjimą prie žalos atsiradimo. Neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas tik jei žala atsiranda dėl nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau nukentėjusiojo kaltė, priešingai žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Kaip minėta, nustatyta, kad, jeigu ieškovė būtų taip pat pakankamai atidi ir vykdydama darbo funkcijas nebūtų priėjusi prie lifto šachtos durų taip arti, kad susidarė galimybė įkristi į lifto šachtą, ir norėdama, kaip teigia pati ieškovė, pažiūrėti, ar lifte nėra žmonių, ieškovė nebūtų žengusi į lifto šachtą, kurios kabina buvo ne antrame, o pirmame aukšte, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Sutiktina su atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ argumentais dėl ieškovės didelio neatsargumo vykdant darbines funkcijas, nes byloje nustatyta, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015-06-01 specialisto išvadą Nr. T-A4258/15(01) Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2015-07-21 išvadą Nr. S229/15(01) ieškovės kraujyje 2014-10-16 19:20 val., t. y. praėjus nuo įvykio apie 1:20 val., rasta 0,86 promilės alkoholio, galėjo turėti įtakos ieškovės veiksmams ir nelaimingo atsitikimo įvykiui. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė iki nelaimingo įvykio likus vienai valandai nebuvo pastebėta neblaivi, negalėjo įvykio metu būti neblaivi ir dėl to minėtos specialistų išvados vertintinos kritiškai. Byloje paaiškinimus davusių liudytojų parodymai dėl ieškovės kaip asmens nelinkusios vartoti alkoholio nepaneigia ieškovės neblaivumo fakto. Liudytojų parodymai nelaikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią nei oficialios tyrimų išvados, o ieškovės vengimo vartoti alkoholio konstatavimas, nepaneigia to fakto, kad alkoholį ieškovė vartojo prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovių argumentais, kad nukentėjusios veiksmai gali būti pripažįstami dideliu neatsargumu, nes jie turėjo didelę reikšmę nelaimingam atsitikimui kilti ir neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad darbdavio, nenušalinusio neblaivaus darbuotojo nuo darbo, deliktinė atsakomybė neeliminuojama.
  13. Įvertinus tai, kad žalą lėmė tiek atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ neteisėtas neveikimas, tiek ieškovės didelis neatsargumas, spręstina, kad atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ ir ieškovės kaltės proporcija sudaro po 50 procentų darbdavio ir pačios nukentėjusiosios kaltės. Todėl teismas sprendžia, kad, atsižvelgiantį ieškovės kaltės laipsnį (50 procentų kaltės), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo dydžius šios kategorijos bylose, ieškovei priteistina 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Šių išlaidų priteisimą, esant ginčui, lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas. Ieškovė nurodė, kad jos prašomą priteisti 442,02 Eur turtinės žalos atlyginimą sudaro patirtos išlaidos vaistams ir pagerintam maitinimuisi bei maisto papildams, susijusiems su sveikatos sužalojimo gydymu, įsigijimui, bei pateikė vaistų, maisto papildų, maisto įsigijimą patvirtinančius kvitus. Ieškovės turėtos išlaidos vaistams, pagerintam maistui vertintinos kaip gydymo maitinimo išlaidos, o išlaidos maisto papildams vertintinos kaip papildomos žmogaus stiprinimo priemonės, t. y. kaip kitokios būtinos išlaidos, susijusios su organizmo stiprinimu, sveikatos atkūrimu. Kaip minėta, ieškovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 50 procentų, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis ieškovei priteistinas turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 221,01 Eur.
  15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ deliktinė civilinė atsakomybė kyla dėl to, kad darbuotojui nebuvo sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ deliktinės civilinės atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio taisykles nespręstinas.
  16. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovės UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA formaliai, atsainiai ir neprofesionaliai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal su AB „NAUJOJI RŪTA“ sudarytas sutartis, nepareiškė lifto savininkei pastabų dėl teisės aktų, reglamentuojančių lifto naudojimą ir priežiūrą, pažeidimų, formaliai ir neatsakingai pildė lifto patikros dokumentus, nebuvo atidūs ir pakankamai rūpestingi. Ieškovė nepateikė jokių atsakovių UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, todėl atstovėms UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ ir VšĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA civilinė atsakomybė nekyla. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę būtų tik nustačius, kad žala atsirado tik dėl visų atsakovių veiksmų.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ atžvilgiu tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų, ieškovė turi teisę iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ į 50 procentų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ iš ieškovės – taip pat 50 procentų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad jos išlaidas advokato pagalbai sudaro 1 879,24 Eur, iš kurių 579,24 Eur sudaro advokato išlaidos atliekant ikiteisminį tyrimą. Ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąją, buvo atstovaujama ir jai objektyviai buvo suteiktos teisinės paslaugos ikiteisminiame tyrime, todėl neteisinga būtų vertinti, kad ieškovei patirtos išlaidos ikiteisminiame tyrime iš esmės neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ ieškovei priteistina 939,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovei AB „NAUJOJI RŪTA“ priteistina 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ priteistina 334,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
  2. Ieškinį atsakovės UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ atžvilgiu atmetus iš ieškovės atsakovei UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“ priteistinos 1 240,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
  3. Ieškinį atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ atžvilgiu tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų, o ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ valstybei priteistinas 457,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 3 p.).
  4. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 14,50 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ ir ieškovės lygiomis dalimis priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
  5. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinys teisme priimtas 2016 m. balandžio 4 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 3 721,01 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

Nutarė

10ieškinį tenkinti iš dalies.

11Priteisti iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“, kodas 144788770, ieškovei R. D. a. k. ( - ), 221,01 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 1 ct) turtinės žalos atlyginimą, 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 721,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 334,62 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 62 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

13Priteisti iš ieškovės R. D. a. k. ( - ), atsakovei UAB „ŠIAULIŲ LIFTAS“, kodas 144707512, 1 240,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

14Priteisti iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“, kodas 144788770, valstybei 457,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

15Priteisti iš atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“, kodas 144788770, ir ieškovės R. D. a. k. ( - ), valstybei po 7,25 Eur (septynis eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai