Byla e2-3043-816/2016
Dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros atstovės prokurorės I. I. ir atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovės J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas prašo iš atsakovės priteisti patirtą 22 094,13 EUR dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 12 094,13 EUR tiesioginiai nuostoliai nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negavus darbo užmokesčio ir 10 000,00 EUR dydžio turtinė žala patirta dėl baudžiamojo proceso metu ieškovui teiktos advokato T. M. teisinės pagalbos bei 100 000,00 EUR dydžio neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-07 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00113-10, kuriame 2012-07-02 ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju dėl dviejų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 str. 2 d. (kyšininkavimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo. 2012-07-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovas laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2012-10-03 buvo laikinai nušalintas nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų, vėliau nušalinimas buvo pratęstas iki 2015-01-05 (iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). 2013-05-07 ieškovui buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 1 d. (kyšininkavimas), padarymo. 2013-06-28 ikiteisminis tyrimas dėl trijų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas. 2013-07-08 ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius BK 225 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. 2013-12-12 buvo atskirtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-01155-13, kuris 2013-12-16 buvo pabaigtas, o 2014-01-24 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris 2014-12-15 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-830-288/2014 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenustatęs ieškovo dalyvavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 1 d., padaryme. Dėl nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2015-01-05, t. y. 2,5 m. jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų ir prarado darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų nušalintas nuo minėtų pareigų, taip pat patyrė išlaidų, skirtų apmokėti už gynėjo suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas teigia, kad prašoma priteisti neturtinė žala jam atsirado dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų bei teismo kaltės. Ieškovo nuomone, neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju pasireiškė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 160 str. numatytos procesinės prievartos priemonės – slapto sekimo sankcionavimo tvarka, kadangi nutartis taikyti slaptą sekimą priimta neužregistravus prašymo minėtą prievartos priemonę sankcionuoti. Atsižvelgiant į tai, 2011-11-05 9.30 val. vykusio susitikimo metu padarytas vaizdo įrašas yra gautas neteisėtai, taip pažeidžiant asmens teises ir laisves. Be to, daro išvadą, jog teismui nebuvo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl laiko, jog nutartis negalėjo būti priimta pagrįstai. Dėl to, ieškovo teigimu, buvo nepagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu. Taip pat nurodo, jog BPK 157 str. numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovo atžvilgiu taip pat buvo taikoma nepagrįstai, kadangi Kauno apylinkės teismas 2013-09-30 nutartimi pratęsdamas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymą rėmėsi argumentais, kad ieškovas ar jo gynėjas neskundė ankstesnių nutarčių dėl nušalinimo nuo pareigų aukštesniajam teismui, jog ieškovas atsisakė duoti parodymus ir nepripažino kaltės, taip pat rėmėsi tuo, kad ikiteisminiame tyrime dar nėra atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, galintys suteikti svarbios informacijos nusikaltimo tyrimui, nors nuo 2013-09-30 nutarties priėmimo iki 2013-12-16 (ikiteisminio tyrimo pabaigos) nebuvo atlikta daugiau jokių procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu. Be to, teismas motyvuodamas procesinės prievartos priemonių taikymo pratęsimą rėmėsi motyvais, jog ieškovas eidamas užimamas pareigas tyčia siekė priešingų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tikslų, jog užimamų pareigų ėjimas gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimai ir daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Taip pat nurodo, jog ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ilgai (nuo 2012-07-02 iki 2013-12-16) ir taip buvo pažeistos BPK 176 str. 1 d. 2 p. nuostatos, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, dėl apysunkių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, todėl šis terminas atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes truko nepateisinamai ilgai. Taip pat nurodo, jog kaltinamasis aktas ieškovui buvo surašytas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, todėl baudžiamoji byla teismui buvo perduota neteisėtai ir iš esmės buvo suvaržyta ieškovo teisė į gynybą bei teisingą teismą, o būtent prokuroras surašęs kaltinamąjį aktą nenustatė pagrindų nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai tuo tarpu teismo jis buvo išteisintas, neįrodžius nusikalstamos veikos sudėties požymių – padarytos žalos ir padarymo būdo. Teigia, kad jis taip pat patyrė neturtinės žalos, kuri atsirado dėl ieškovo reputacijos ir gero vardo viešo pažeminimo bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimo prokurorui A. M. pasisakius visuomenės informavimo priemonėse, jog ieškovo gynėjas tyčia klaidina teismą ir vilkina procesą. Be to, ieškovas dėl didelio streso, sukelto jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, 2012-11-29 patyrė infarktą, gydėsi dėl jo sukeltų padarinių, laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2015-12-17 ieškovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, 2014-01-29 ieškovas antrą kartą patyrė infarktą ir buvo sunkios būklės, buvo taikoma intensyvi reabilitacija, todėl atsižvelgiant į tai, patirtą neturtinę žalą taip pat grindžia pablogėjusia sveikata dėl valstybės institucijų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu (e. b. l. 1t., 1-17).

3Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas neigia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra konstatuoti jokie šiurkštūs ar akivaizdūs baudžiamojo proceso pažeidimai, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, turint pakankamą pagrindą įtarti ieškovą kyšininkavimu. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Taip pat pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo gynėjo prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, 2014-05-30 nutartyje pažymėjo, kad teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, nenustatė jokių kaltinamojo akto trūkumų. Be to, teismas 2014-12-15 nuosprendyje konstatavo, jog operatyviniai veiksmai buvo atlikti teisėtai, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo normų. Nurodė, jog procesinės prievartos priemonės laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindai ir tikslingumas nagrinėjamu atveju buvo nulemti ieškovo einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis buvo įtariamas, pobūdžio. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog: 1) vien tik nepagrįstų įtarimų pagrindu liko be darbo ir pajamų, 2) kaip apskaičiuota neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir, 3) jog sumokėjo advokatui T. M. 10 000,00 EUR sumą. Pažymėjo, jog nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (e. b. l. 1t., 102-110).

4Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas neigia ieškovo ieškinyje dėstomas aplinkybes, nurodo, jog ieškovas pateikdamas su ieškiniu sąskaitą už T. M. suteiktas teisines paslaugas nepateikia dokumentų, patvirtinančių, jog šias paslaugas ieškovas iš tikrųjų yra apmokėjęs. Nurodė, jog ieškovas neįrodo, jog prašymas dėl slapto sekimo taikymo nebuvo pateiktas iki 2011-11-05 9.30 val., remiasi liudytojos D. Z. parodymais, jog į informacinę teismų sistemą LITEKO rezultatai būdavo suvedami ir vėliau, nebūtinai iš karto po teismo nutarties ar sprendimo priėmimo, kadangi pasitaikydavo ir sistemos trukdžių, be to, prašymo skirti slaptą sekimą neužregistravimas raštinėje esminės reikšmės ieškovo interesams neturėjo, t. y. nebuvo tokio masto, jog būtų pažeistos jo teisės ir laisvės, kas sudarytų pagrindą valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Nurodė, jog slapto sekimo veiksmai buvo sankcionuoti Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi turint informacijos, jog kitas įtariamasis P. L. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., todėl siekiant surinkti šių nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingus duomenis buvo nutarta prašymą skirti slaptą sekimą tenkinti. 2013-12-06 P. L. buvo pripažintas kaltu padaręs 227 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ikiteisminį tyrimą pradėjus remiantis 2011-11-05 atlikto slapto sekimo duomenimis. Pažymėjo, jog procesinės prievartos priemonės laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas, o vėliau ir šios priemonės pratęsimas buvo būtinas, nes ieškovo einamos pareigos buvo tiesiogiai susijusios su galimai padaryta nusikalstama veika. Nurodė, jog nors laiko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko gana ilgai, tačiau atkreipia dėmesį, jog tyrimas buvo tęsiamas ne dėl pareigūnų veiksmų, tačiau dėl paties ieškovo jam vengiant atvykti į apklausas ir atsisakant duoti parodymus, t. y. pats vilkino procesą. Teigia, jog nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama bei neužfiksuotas nepateisinamas delsimas. Be to, tiek ieškovas, tiek jo gynėjas turėdami teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, šia teise nepasinaudojo. Atsiliepime daroma išvada, jog nors ieškovas ir buvo išteisintas pirmosios instancijos teisme, tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnai vertindami pirminius duomenis apie ieškovą padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nurodė, jog ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, o faktas, jog sveikatos sutrikimai laiko požiūriu sutapo su baudžiamuoju procesu, nelaikytinas pakankamu priežastinio ryšio įrodymu dėl patirtos neturtinės žalos, kadangi ieškovas nepridėjo įrašų apie savo sveikatos būklę iki baudžiamojo proceso pradžios (e. b. l. 1t., 152-164).

5Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismo priimti procesiniai sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, ikiteisminio tyrimo duomenys leido teismui daryti išvadą, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas buvo būtinas. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodo išsamaus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašo (e. b. l. 1t., 189-193).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas visiškai palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodomas aplinkybes bei išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog sąskaita už advokato teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu nėra apmokėta, ir pažymėjo, jog prievolės atsiradimas siejamas ne su sąskaitos apmokėjimo ar jos išrašymo faktu, tačiau su atstovavimo paslaugų suteikimu pagal atstovavimo sutartį, konkrečiai nurodydamas šios sutarties 3.2 p., jog ieškovas privalo atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, atkreipė dėmesį, jog atsakovas paslaugų suteikimo fakto neginčija. Nurodė, jog baudžiamojo proceso metu ieškovas, naudodamasis savo procesine teise atsisakyti duoti parodymus, nevilkino ikiteisminio tyrimo, nes tai jo teisė, o ne pareiga. Nurodė, jog nėra duomenų, jog nušalinimas nuo pareigų 2,5 m. buvo būtinas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 341 str. 2 d. nustatyto, jog už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, tačiau valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, todėl atkreipė dėmesį, jog teisinis reguliavimas numato tokių situacijų kaip ši sprendimo būdą. Taip pat paaiškino, jog ieškovas patyrė sveikatos sutrikdymą baudžiamojo persekiojimo metu, kurį sąlygojo stresas ir atliekami baudžiamojo proceso metu veiksmai bei taikomos prievartos priemonės. Pažymėjo, jog kaltinamasis aktas surašomas turint tik neabejotinų duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju būtent teismo buvo nuspręsta, jog tokie duomenys nenustatyti.

7Teismo posėdyje atsakovo, atstovaujamo Generalinės prokuratūros, atstovė visiškai palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog Kauno apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus baudžiamojoje byloje pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu padarė išvadą, kad nesant objektyvių ir neginčitinų įrodymų ieškovas buvo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, tačiau teismas nekonstatavo jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pirminis pareikštas įtarimas 2012-07-02 buvo siejamas su kitomis nusikalstamomis veikomis, tačiau ne su 2011-11-05 padaryta nusikalstama veika. Teigė, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nurodomus atsiliepime, buvo pagrįsta manyti dėl ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėjo, jog realiai nuo įtarimo padarius nusikalstamą veiką 2011-11-05 epizode pareiškimo ieškovui iki kaltinamojo akto surašymo praėjo tik apie 7 mėn. ir duomenų, kad tuo metu nebūtų atliekami jokie veiksmai nebuvo nustatyta. Nurodė, jog kaltinamasis aktas yra teismui tik išeities taškas ir jame negali būti sprendžiami klausimai ar nurodomos aplinkybės, kurias gali vertinti tik teismas. Pažymėjo, jog iš byloje ieškovo pateiktų medicininių išrašų matyti, jog ieškovo sveikatos sutrikimai buvo nustatyti dar gerokai iki ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradžios, teigė, jog kai kurios sveikatos būklės ir ieškovo nusiskundimai sveikatos pablogėjimu net negali būti laikomi susijusiais su baudžiamuoju persekiojimu, kaip antai, nugaros skausmai ir pan., t. y. negalėjo būti sąlygoti patirto streso. Nurodė, jog tik sąskaita faktūra už ieškovui suteiktas advokato teisines paslaugas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtos turtinės žalos dydį.

8Teismo posėdyje atsakovo, atstovaujamo Specialiųjų tyrimų tarnybos, atstovė visiškai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją bei palaikė Generalinės prokuratūros atsiliepime nurodomus argumentus bei pateiktus papildomus paaiškinimus teismo posėdyje. Papildomai paaiškino, jog 2011-11-05 užfiksuotos slapto sekimo metu aplinkybės leido objektyviai ir pagrįstai manyti, jog ieškovas dalyvavo nusikalstamos veikos daryme. Pažymėjo, jog baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme, posėdis realiai įvyko tik po kelių mėnesių būtent dėl ieškovo užimtumo, teismas tuo pagrindu priėmė nutartį dėl ieškovo atvesdinimo.

9Ieškinys iš dalies tenkintinas.

10Vienas iš žalos atlyginimo atvejų yra žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 str. 1 d. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 str., ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Be to, civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Nepagrįsti atsakovo atstovų atsikirtimai, kad nėra pagrindo konstatuoti valstybės pareigą atlyginti asmeniui žalą, jei nenustatyti šiukštūs ar akivaizdūs baudžiamojo proceso pažeidimai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.245 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Taip pat pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; kt.).

11Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą CK 6.272 str. pagrindu, iš esmės nurodo šiuos neteisėtus valstybės institucijų pareigūnų veiksmus: neteisėtas jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pradėjimas, slapto sekimo neteisėtumas, nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumas, per ilga tyrimo trukmė, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas teismui, surašant kaltinamąjį aktą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

12Dėl ikiteisminio tyrimo G. L. atžvilgiu pradėjimo

13Ikiteisminis tyrimas, kurio eigoje vėliau buvo pareikštas pirminis įtarimas G. L., pradėtas 2010 metais tarnybiniu pranešimu apie tai, kad gauti operatyviai duomenys, jog keli gydytojai, neteisėtai klastodami dokumentus, išdavė nedarbingumo pažymėjimus A. M. ir A. G. (prijungtos baudžiamosios bylos 1 t., b.l.12) bei pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu (b.b. 1 t., 14-15). Ieškovui pirmą kartą pareikštas įtarimas 2012-07-03 dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. (kyšininkavimas nustatant nedarbingumo lygį), padarymo, o būtent, kad jis 2011-06-23 ir 2011-11-29 priėmė kyšį – pinigus - už neteisėtą V. A. ir R. Č. darbingumo lygio nustatymą (b. b. l. 3t., 116-117). Duomenys, leidę pradėti ikiteisminį tyrimą buvo iš esmės kitų įtariamųjų, liudytojų parodymai, rašytinė surinkta medžiaga, atliktų ikiteisminio tyrimo metu procesinių prievartos priemonių duomenys, jų analizės. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui pakankama vada yra nusikalstamos veikos požymių nustatymas (BPK 166 str.), o įtarimai pareiškiami asmenims, kurie įtariami padarę nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką. Pradinėse ikiteisminio tyrimo stadijose tyrimo pradėjimui taip pat turi būti pakankamai duomenų apskritai asmenį pripažinti byloje įtariamuoju, tačiau duomenų pakankamumas nereiškia, kad dar pradinėse ikiteisminio tyrimo stadijose turi būti surinkta neabejotinai asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Įvertinus anksčiau nei įtarimai pareikšti ieškovui surinktą tyrimo medžiagą, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, kad ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą galėtų būti pradėtas, o asmuo pripažintas įtariamuoju. Neteisėto ikiteisminio tyrimo pradžios nesuponuoja ir tai, kad vėliau tyrimas pagal pirminį įtarimą buvo nutrauktas. Tai normali ikiteisminio tyrimo eiga, kai tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų asmens kaltei pagrįsti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.

14Dėl BK 160 str. taikymo

152011-11-05 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą paskirti slaptą P. L. ir galimų jo bendrininkų sekimą nuo 2011-11-05 iki 2012-01-05, leidžiant sekimo metu daryti vaizdo ar garso įrašą (b. b. l. 1t., 160), kuris 2011-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo visiškai tenkintas (b. b. l. 1t., 161). Taip pat 2011-11-05 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-01-05 pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės nuolat patekti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patalpas, esančias Savanorių pr. 369, Kaune, darant garso bei vaizdo įrašus slapta sekti P. L. bei galimus jo bendrininkus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos tarnybines patalpas, leidžiant jas apžiūrėti bei jose sumontuoti garso ir vaizdo įrašymo įrangą, baigus slaptą sekimą arba esant būtinumui išmontuoti įrangą (b. b. l. 1t., 162-163), kuris 2011-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taip pat buvo tenkintas visiškai (b. b. l. 1t., 164-165). Ieškovas teismui pateikė įrodymus dėl šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimo tvarkos pažeidimo: 2014-10-14 teismo Raštą (e. b. l. 1t., 27), kuriame nurodoma, kad prokurorų prašymų registracijos tvarką 2011-11-05 nustatė „Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir kitas operatyvias funkcijas, darbo organizavimo tvarkos“, patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko 2011-01-21 įsakymu Nr. 1.7-10-V, kuriuo patvirtinta tvarka nenumatė atvejų, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas gali priimti nutartį dėl prašymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atėjus į teisėjo kabinetą ir paprašius, prieš tai jo neužregistravus raštinėje, taip pat nenustatė, kokia baudžiamosios bylos medžiaga turi būti pateikta su prašymu ar pareiškimu. 2014-08-29 Rašte (e. b. l. 1t., 42) Kauno apylinkės teismas nurodė, jog 2011-11-05 prašymas savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams leisti atlikti slaptus tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00113-10 Kauno apylinkės teisme registruotas 2011-11-05 14.02 val., redaguotas (įvestas nagrinėjimo rezultatas) „patenkintas“ – 2011-11-05 15.08 val., redagavo D. Z.. Tuo tarpu iš 2011-11-05 Slapto sekimo protokolo, surašyto tik 2012-07-16 (b.b.3 t., b.l.5-8), kad slaptas sekimas pradėtas 2011-11-05 9.30 val., baigtas 9.44 val. Išteisinamajame nuosprendyje teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu, nurodė, kad „operatyviniai veiksmai atlikti teisėtai, prisilaikant baudžiamojo proceso įstatymo, tačiau įrodymais neužfiksuotas kyšininkavimo faktas“ (b.b. 5 t., b.l. 71), tad neteisėtumo slapto sekimo sankcionavimo procedūroje baudžiamajame procese nenustatyta. Vertinant šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimą ir įgyvendinimą civiliniame procese per žalos iš valstybės pagal CK 6.272 str. priteisimo prizmę matyti, kad slaptas sekimas atliekamas asmens ar kito objekto sekimui, siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos. Prašyme sankcionuoti šią tyrimo priemonę turi būti nurodyti konkretūs duomenys: tiriami objektai, trukmė, būtinumas taikyti šią priemonę, nes iš principo ji gali būti taikoma prieš neapibrėžtą asmenų raštą. Prašymas paskirti slaptą sekimą buvo labai lakoniškas, iš esmės buvo prašoma leisti slapta sekti P. L. ir galimus jo bendrininkus. Susipažinus su slapto sekimo sankcionavimo duomenimis, nustatyta, kad sankcionavimo procedūros buvo laikytasi (buvo prašymas su nurodytais duomenis, teismo nutartis, surašytas protokolas), tačiau įvertinus, kad reikšmingiausia slapto sekimo rezultatų dalis buvo būtent sankcionavimo dienos įrašo pradžioje, nors prašyta ilgesnės slapto sekimo trukmės, kad teisme nebuvo užtikrinta aiški ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo tvarka ir nežinoma, kada iš tikrųjų prašymas 2011-11-05 ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas, kad jau tos pačios dienos 9.30 val. buvo vykdomas slaptas sekimas ir jo metu gauta informacija buvo panaudota ieškovui pareiškiant įtarimus dėl kyšininkavimo nustatant V. Š. darbingumo lygį, - būtina pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs slapta sekdami ir nepašalinta abejonė, kad šis slapto sekimo veiksmas tikrovėje galėjo būti pradėtas atlikti iki ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo jo atlikimą. Teismo neįtikino STT atstovės paaiškinimas teismo posėdžio metu apie pareigūnų gebėjimus per kelias minutes sumontuoti slapto sekimo vykdymui būtiną įrangą darbo patalpose darbo dieną. Nepagrįstas atsakovų atsikirtimas, kad ieškovas neįrodė slapto sekimo sankcionavimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovas sukėlė labai pagrįstų abejonių dėl procedūros laikymosi, o ypač šios procesinės prievartos priemonės įgyvendinimo tvarkos, o atsakovo atstovai pagrįstų abejonių nepašalino ir teisminio nagrinėjimo metu. Dėl to pripažintini neteisėtais valstybės veiksmai atliekant slaptą sekimą, kurio duomenys vėliau panaudoti reiškiant ieškovui įtarimą ir pagal jį perduodant bylą teismui.

16Dėl nušalinimo nuo pareigų

172012-07-02 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą nuo 2012-07-03 iki 2012-10-03 ieškovą laikinai nušalinti nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (b. b. l. 3t., 138-139), kuris 2012-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas visiškai (b. b. l. 3t., 140-141). 2012-10-02, 2012-12-21, 2013-03-25, 2013-06-28, 2013-09-30, 2013-12-30 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei pateikus Kauno miesto apylinkės teismui prašymus dar 3 mėnesiams pratęsti ieškovo laikiną nušalinimą nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (b. b. l. 3t., 143-144, 148-149, 153-154, 158-160, 163-165, 172-174), 2012-10-02, 2012-12-21, 2013-03-26, 2013-07-01, 2013-09-30, 2013-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis prokurorės prašymai buvo patenkinti ir nušalinimo terminas pratęstas (b. b. l. 3t., 145-146, 150-151, 155-156, 161, 166-167, 175-177). 2013-10-22 Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė ieškovo gynėjo skundą dėl 2013-09-30 Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo pratęstas ieškovo nušalinimas nuo užimamų pareigų, kaip nepagrįstą (b. b. l. 3t., 170-171). 2014-01-14 Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė ieškovo gynėjo skundą dėl 2013-12-30 Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo pratęstas ieškovo nušalinimas nuo užimamų pareigų iki 2014-04-03, kaip nepagrįstą (b. b. l. 4t., 22-23). 2014-05-06 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą nuo 2014-05-06 iki 2014-11-06 (6 mėnesiams) ieškovą laikinai nušalinti nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (b. b. l. 4t., 118-119), kuris 2014-05-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas visiškai (b. b. l. 4t., 121-122). 2014-10-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pratęsta 3 mėnesių laikotarpiui skaičiuojant nuo 2014-11-06 ieškovo atžvilgiu taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų (b. b. l. 5t., 25-26). Vėliau laikinas nušalinimas nuo pareigų paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2015-01-05 (b.b. 5 t., b.l.64-72).

18Ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė nustatyta BPK 157 str., kurio 1 d. įtvirtintas šios priemonės taikymo pagrindas: jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas) pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 str. 1 d.).

19Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė (nušalinimas nuo pareigų) buvo paskirta teisėtai, laikantis įstatymo nuostatų ir įprastai pradiniame ikiteisminio tyrimo etape tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrime įprasta. Dalis nutarčių buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka, ieškovas naudojosi teise apskųsti jas. Tačiau įvertinus paskirtos kardomosios priemonės trukmę, taip pat tai, kad apie mėnesį (nuo 2014-04-03 iki 2014-05-06) kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir nėra duomenų apie tai, kas iš esmės pasikeitė, kad iškilo poreikis atnaujinti šios kardomosios priemonės ieškovui taikymą, darytina išvada, kad pareigūnai veikė nepakankamai atidžiai ir kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką, o juo labiau atnaujinimas po pertraukos nesant duomenų apie būtinybę iš naujo skirti šią kardomąją priemonę, atkartojant šablonines įstatymų nuostatas ir anksčiau rašytų nutarčių motyvus, nebuvo tiek rūpestingas ir pagrįstas, kiek tai priklausytų. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą, t. y. ko jomis siekiama. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo procese, šaukiamas atvykdavo pas pareigūnus. Duomenų apie daromas naujas nusikalstamas veikas taip pat nebuvo gauta, nors iš esmės nušalinimas nuo pareigų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrime ir skiriamas tam, kad užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą bei sudaryti sąlygas surinkti tyrimo metu objektyvius duomenis apie nusikalstamą veiką. Prašymuose pratęsti nušalinimo terminą buvo nuolat nurodoma, kad tyrimas didelės apimties, dar neapklausti liudytojai (jų neįvardijant) bei neįteikti įtarimai, neapklausti įtariamieji, negauti atsakymai į klausimus, specialistų išvados, neatlikti kiti procesiniai veiksmai, jų nedetalizuojant bei nenurodant, kas buvo atlikta ir konkrečiai kas planuojama atlikti ir kuo tai susikę su prašymu eilinį kartą pratęsti nušalinimą nuo pareigų. Nėra byloje ginčo, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, tačiau jis buvo pradėtas dar 2010 metais ir visos veikos, kurios nurodytos ieškovui pareikštuose įtarimuose buvo taip pat identifikuotos kaip atliktos 2011 metais. Be to, ieškovui buvo paskirta ir galiojo viso proceso metu ir kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykdyti (b.b. 3t., b.l. 135-137) ir nespręsta, ar nepakanka vėlesnėse tyrimo stadijose vien šios kardomosios priemonės, kurioje, be kita ko, buvo uždrausta ir bendrauti su nurodytais pasižadėjime asmenimis. Dėl to konstatuotinas valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas, atidumas sprendžiant dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo ir atnaujinimo, kas suponuoja valstybės atsakomybę už šiuos neteisėtus veiksmus.

20Dėl baudžiamojo proceso trukmės

21Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti neturtinę žalą grindė taip pat ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme, kadangi šis procesas užtruko 2,5 metų. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktuali kaltinamojo teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 str. 5 d. įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Sprendžiant buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.; taip pat žr., pvz., 2000-10-10 sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, § 60;2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05). Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; kt.).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė – 2 metai 6 mėnesiai 29 dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 1 metai 7 mėnesiai 22 dienas (nuo 2012-07-03 iki 2014-01-24, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – 11 mėnesių 7 dienos (nuo 2014-01-24 iki 2015-01-05 (iki nuosprendžio įsiteisėjimo)). Pati tyrimo trukmė nėra laikytina ilga, įvertinus EŽTT praktiką, nagrinėtas bylas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nesutiktina su prokurorės pozicija, kad vertintina ikiteisminio tyrimo trukmė yra gerokai trumpesnė, nes baudžiamoji byla perduota į teismą pagal patikslintą įtarimą, išskyrus šią ikiteisminio tyrimo dalį į atskirą bylą Nr. 20-9-01155-13. Pažymėtina, kad techninis tyrimo dėl vienos veikos išskyrimas, kai asmuo buvo nepertraukiamai visą laikotarpį įtariamas (nepaisant įtarimų tikslinimo), viso tyrimo metu taikytos jo atžvilgiu kardomosios priemonės (nušalintas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), nesudaro pagrindo vertinti proceso ilgumo trukmę tik išskirto ikiteisminio tyrimo ribose.

23Tyrimas pradėtas prieš ieškovą 2012-07-02 pripažįstant jį tariamuoju ir 2012-07-03 pareiškiant jam pirminius įtarimus dėl kyšininkavimo R. Č. ir V. A. darbingumo lygio nustatyme), po metų 2013-05-07 ieškovui buvo įteiktas patikslintas įtarimas dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 1 d. (kyšininkavimo), padarymo, o būtent, kad 2011-06-27, 2011-11-08, 2011-11-22 ir 2011-11-23 priėmė kyšį – pinigus už neteisėtą V. A., V. Š., R. Č. ir L. M. darbingumo lygio nustatymą (b. b. l. 3t., 125-127). 2013-06-28 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00113-10 dalyje dėl 2011-06-23, 2011-11-29 ir 2011-11-30 epizodų (b. b. l. 1t., 37-87).

242013-07-08 buvo surašytas galutinis pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 1 d., padarymo, o būtent, kad 2011-11-05 priėmė kyšį – pinigus iš P. L. už neteisėtą V. Š. darbingumo lygio nustatymą, įtarimas ieškovui įteiktas 2013-09-03 (b. b. l. 3t., 131). Pagal šį kaltinimą byla perduota teismui 2014-01-24 (b.b. 4 t., b.l. 35), o teismas 2014-12-15 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenustatęs ieškovo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu) ir konstatavęs, kad nuosprendis negali būti pagrįstas spėlionėmis, prielaidomis, jokių kalbų apie atsilyginimą, pažadą garso įrašais neužfiksuota, t. y. neįrodytas ir neužfiksuotas kyšininkavimo faktas (b.b.5 t., b.l.64-72).

25Vertinant atskirai kiekvieno tyrimo etapo trukmę matyti, kad tyrimas prieš ieškovą buvo pradėtas ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-00113-10 didelėje byloje gerokai pažengus, iš esmės atlikus visus pagrindinius tyrimo veiksmus. Duomenys, kuriais remiantis byla perduota į teismą buvo surinkti ar galėjo būti surinkti iš esmės netgi iki įtarimų 2012 metais ieškovui pareiškimo: įtariamųjų P. L., V. Š., G. G. parodymai, slaptų sekimų 2010-2011 metais duomenys (b.b. 1 t., b. l. 128-129, 138-139, 158-159, 164-165, 161), P. L. telekomunikacijų įvykio analizė 2011-2012 metais (3 t., b.l. 20-24), 2011-12-08 gauta rašytinė medžiaga iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 1-179), kiti nurodomi kaip reikšmingi duomenys. Pastebėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo veiksmų po pirminio įtarimo ieškovui yra nedaug fiksuota prisijungtoje baudžiamojoje byloje, tačiau pirminis įtarimas buvo pareikštas dėl kitų veikų ir po metų vykdyto ikiteisminio tyrimo buvo nutrauktas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo pareigūnų vykdyto tyrimo apimtį, atliktus tyrimo veiksmus, įtariamųjų skaičių, gautos rašytinės, vaizdo ir garso medžiagos apimtis ir būtinybę jas išanalizuoti, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo stadija ieškovo atžvilgiu užtruko pernelyg ir nepateisinamai ilgai. Dėl nepateisinamos trukmės vertinant viso tyrimo trukmę matyti, kad pareigūnai, nustatę, kad dalis įtarimų nepasitvirtino ir nesurinkta pakankamai duomenų tam, kad perduoti bylą teismą, buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs ir tyrimą pagal pirminius įtarimus nutraukė. Nei atskirai įvertinus nutraukto tyrimo trukmę (nuo 2012-07-02 iki 2013-12-16), nei bendrai ieškovo atžvilgiu vykdyto tyrimo trukmę negalima sutikti, kad procesas buvo nepateisinamai ilgas dėl jau aukščiau minėtų motyvų. Tai, kad BPK 176 str. numatyta, jog tyrimas turi būti atliktas per trumpiausius terminus, dėl apysunkių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, nesudaro pagrindo konstatuoti per ilgo tyrimo, nes tyrimo trukmė pagal to paties straipsnio 2 dalį gali būti teisėtai ir pagrįstai pratęsiama, kas konkrečiai šiame tyrime ir buvo nuosekliai daroma.

26Atskirai vertinant teisminio nagrinėjimo stadiją matyti, kad byloje per 11 mėnesių buvo surengta 10 posėdžių, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas 2014-05-30. Nenustatyta, kad teisiamieji posėdžiai buvo neįvykę dėl valstybės pareigūnų ar institucijų kaltės. Dažniausios posėdžių atidėjimo ar pertraukų teisiamajame posėdyje darymo priežastys: neįteikti teismo šaukimai kaltinamajam, liudytojams, teisėjos nedarbingumas, be to, teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo išnagrinėtas ne vienas kaltinamojo gynėjo prašymas, šaukti papildomi liudytojai. Dėl to taip pat nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veiksmų dėl pernelyg nepateisinamai ilgos proceso trukmės.

27Tad nors sutiktina su ieškovo pastebėjimu, kad ikiteisminis tyrimas nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki jo nutraukimo gruodžio mėnesį nebuvo tiek intensyvus, kaip galėjo būti, nes šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kokie nors esminiai tyrimo veiksmai, tačiau siekiant konstatuoti per ilgą tyrimo trukmę būtina vertinti kompleksiškai visumą byloje surinktų duomenų. Įvertinus visumą aukščiau aprašytų aplinkybių, bylos ir tyrimo pobūdį, proceso dalyvių elgesį proceso metu, teismas neturi pagrindo konstatuoti pernelyg ilgo ir nepateisinamo tyrimo ar delsimo kaip neteisėtų valstybės veiksmų.

28Svarstant ieškovo argumentus dėl nepagrįsto kaltinamojo akto surašymo ir baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo į teismą, pažymėtina, kad BPK 219 str. numato kaltinamojo akto turinį, o BPK 220 str. perdavimo tvarką, o BPK 218 str. nurodyta, kad prokuroras yra tas asmuo, kuris turi būti įsitikinęs tyrimo metu surinktos medžiagos pakankamumu įtariamojo asmens kaltei pagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokuroras buvo įsitikinęs, jog surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamo asmens kaltę, o teismas konstatavo, kad tokių duomenų nepakako, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Juo labiau, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo spręstas gynėjo prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti ir atmestas (b.b.4 t., b. l. 136-141). Ieškovo nurodomų kaltinamojo akto trūkumų nebuvo konstatuota baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad ne visos baudžiamosios bylos, kurios perduodamos teismui, baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu ir, kaip jau minėta, išteisinamasis nuosprendis nėra savaime laikomas neteisėtu valstybės veiksmu.

29Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

30Ieškovas kaip valstybės pareigūnų, konkrečiai prokuroro, veiksmų neteisėtumą nurodė ir tai, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą, o būtent neužtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis, prokurorui duodant interviu. Kaip įrodymą pateikė 2014-06-03 www.lrytas.lt publikuotą straipsnį „Svarstant kyšininkavimo bylą, iš teismo dingo svarbus liudytojas“ (e. b. l. 1t., 70-73). Susipažinus su pateikto straipsnio turiniu darytina išvada, kad straipsnio rengėjas ir/ar leidėjas nebuvo prokuratūra ar konkretus prokuroras, o valstybė negali būti atsakinga už privataus masinės informacijos leidėjo publikuoto straipsnio turinį. Be to, pateikta straipsnyje prokuroro citata apie gynėjo tyčinį teismo klaidinimą ir proceso vilkinimą nesusijusi su ieškovu atžvilgiu atliktais kokiais nors veiksmais. Teismas neįžvelgė nurodytame straipsnyje jokių valstybės institucijų veiksmų, galėjusių pažeisti ieškovo teisę į nekaltumo prezumpciją.

31Ieškovo argumentai, jog nekaltumo prezumpcija pažeista teismo procesinių sprendimų motyvais, kuriais buvo grindžiama procesinės prievartos priemonės (nušalinimo nuo pareigų) skyrimas, nepagrįstas, nes teismai motyvavo procesinės prievartos priemonės skyrimą pagal įstatymo nuostatas preliminariai įvertindami tyrimo dalyką, apimtį, einamas ieškovo pareigas, tačiau neteigdami, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. dėl jo kaltės nepasisakė.

32Kitokių aukščiau nepaminėtų esminių ikiteisminį tyrimą, kaltinimą ir teisminį procesą vykdžiusių valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti valstybės atsakomybė CK 6.272 str. pagrindu, ieškovas neįrodė.

33Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

34Jau minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ryšio buvimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys (sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo), o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.). Įvertinus visumą aukščiau aprašytų baudžiamosios bylos duomenų, darytina išvada, kad nustatytas valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas, atidumas (neteisėtumas CK 6.272 str. prasme) dėl kardomųjų priemonių ieškovui pratęsimo, atnaujinimo, dėl slapto sekimo procesinės prievartos priemonės įgyvendinimo tvarkos yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo patirtais baudžiamame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais, dėl kurių dydžio pasisakytina atskirai.

35Dėl turtinės žalos

36CK 6.272 str. įtvirtinta nuostata, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

37Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Ieškovas patirtą turtinę žalą nurodo baudžiamajame procese patirtas gynėjo atstovavimo išlaidas ir negautą nušalinimo metu darbo užmokestį. Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kitokių žalos priteisimo iš valstybės taisyklių įstatymas nenumato, kaip ir išimčių. Ieškovas pateikė Teisinių paslaugų sutartį Nr. TM-110/12 su baudžiamajame procese jį atstovavusiu gynėjumi T. M. (e. b. l. 1t., 97-98) ir 10000 EUR sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 1t., 99). Sąskaitoje nurodoma, kad sąskaita išrašyta už 50 val., skaičiuojant vieną atstovavimo baudžiamajame procese valandą už 200 EUR. Ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas iki šiol neturi galimybių gynėjo sąskaitos apmokėti. Nė vienas atsakovo atstovų nepateikė sąskaitos nuginčijimo, joje nurodytų duomenų neteisingumo įrodymų, nors civilinis procesas yra rungtyniškas ir nepakanka vien tik nesutikti, nepripažinti. Išrašyta sąskaita ir suteiktos joje nurodytos paslaugas sukuria asmeniui turtinę prievolę ją apmokėti. Ieškovui neapmokėjus sąskaitos, advokatas įgytų teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti suteiktų atstovavimo paslaugų kainą teisminiu keliu, t. y. asmuo antrą kartą patirtų nepatogumus ir išgyvenimus. Tai, kad ieškovas gavo gynėjo paslaugas patvirtina baudžiamosios bylos duomenys: gynėjas yra surašęs ne vieną prašymą, skundą, dalyvavęs ne viename teismo posėdyje, taip pat ir teisiamajame, dalyvavęs ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausose ir t.t. Ieškovui nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas. Asmuo turi teisę turėti gynėją baudžiamajame procese ir jis naudojosi šia įstatymo suteikta teise gintis nuo pareikštų įtarimų ir per gynėją. Teismas neturi pagrindo, nustatęs aukščiau aprašytus neteisėtus veiksmus, atmesti reikalavimo atlyginti asmens baudžiamajame procese per 2,5 metų patirtų atstovavimo išlaidų. Pagrindo sumažinti priteistinas išlaidas atsakovo atstovai nenurodė.

38Taip pat ieškovas prašo priteisti negautą darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį. Teigia, kad ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2015-01-05. Ieškovas teismui pateikė Pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2015 m. sausio mėn. (e. b. l. 2t., 127), iš kurios matyti, jog ieškovui iš viso buvo neišmokėta 12 094,68 EUR darbo užmokesčio. Iš 2014-04-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rašto (e. b. l. 1t., 143) matyti, jog Kauno apygardos prokuratūra buvo informuota, jog ieškovas nuo 2014-04-04 iki 2014-04-25 nepasirodė tarnyboje ir nepateikė jokių objektyvių duomenų bei nenurodė svarbių priežasčių dėl neatvykimo į darbą. Įvertinus aukščiau aprašytus nušalinimo faktinius duomenis, t. y. tai, kad ieškovas buvo nušalintas nuo 2012-07-03 iki 2014-04-03 ir nuo 2014-05-06 iki 2015-01-05, kad nušalinimas galėjo būti pagrįstas tik pirminiame tyrimo etape, o vėliau pratęstas (antrą kartą paskirtas) nepakankamai motyvuojant jo būtinumą, - priteistinas nušalinimo laikotarpiu negautas darbo užmokestis mažintinas iki 8000 EUR. Tai, kad asmuo turėjo kitas antraeiles pareigas ir jose gavo darbo užmokestį, neturi teisinio loginio ryšio su prašymu atlyginti negautas pajamas dėl nušalinimo nuo konkrečių pareigų. Tai, kad asmuo nušalinimo laikotarpiu sirgo taip pat nesudaro pagrindo mažinti priskaičiuotą jam darbo užmokestį, nes jis, turėdamas mažesnes draudžiamąsias pajamas, ir taip nukentėjo gaudamas mažesnę ligos pašalpą nušalinimo laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš pažymos ne už visus mėnesius apskritai buvo priskaitytas darbo užmokestis. Kitokių skaičiavimų atsakovo atstovai nepateikė.

39Dėl neturtinės žalos dydžio

40Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Konkretus atlygintinos žalos dydis sietinas su nustatytais neteisėtais veiksmais ir jų padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-2010). Be to, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas tuo pagrindu, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008-07-08 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-364/2008). Neturtine žala laikoma CK 6.250 str. nurodyti asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama įstatymo nustatytais atvejais, ką numato CK 6.272 str. 3 d.

41Neturtinę žalą, patirtą dėl baudžiamojo persekiojimo, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu ieškovas grindžia 2012-12-11 išrašu iš medicininių dokumentų (e. b. l. 1t., 74-75), 2013-01-08 išrašu iš medicininių dokumentų (e. b. l. 1t., 76), 2013-03-14 išrašu iš medicininių dokumentų (e. b. l. 1t., 77), 2013-04-17 Darbingumo lygio pažyma Nr. 073807 (e. b. l. 1t., 78), 2014-02-06 išrašu iš medicininių dokumentų (e. b. l. 1t., 92-94), 2014-02-24 medicinos išrašu Nr. 134/14 (e. b. l. 1t., 95). Iš 2014-02-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, jog ieškovo nedraudiminis laikotarpis buvo laikotarpiais nuo 2012-12-19 iki 2013-03-29, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-29 bei nuo 2014-01-27 iki 2014-02-07 (e. b. l. 1t., 138). Iš 2014-02-04 Kauno teritorinės ligonių kasos Rašto (e. b. l. 1t., 132), 2014-01-31 VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinikos“ (e. b. l. 1t., 136) ir 2014-02-11 VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ Rašto (e. b. l. 1t., 140) matyti, jog ieškovas gydymo įstaigose lankėsi bei gydėsi nuo 2012-12-18 iki 2013-01-07, nuo 2013-03-01 iki 2013-03-12, 2013-04-10, 2013-04-18, 2013-06-04, 2013-06-19, 2013-07-15, 2013-11-08, 2013-11-21, 2013-11-27, 2013-11-29, 2014-01-15, 2014-01-27, 2014-01-29-2014-02-06, nuo 2014-02-19 iki 2014-02-07.

42Iš VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ 2016-01-29 Rašto (e. b. l. 2t., 113) matyti, jog 2007-2008 m. ieškovas lankėsi pas šeimos gydytoją dėl padidinto kraujospūdžio, skirtas medikamentinis gydymas, tačiau iki 2010-10-08 nedarbingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų neturėjo (e. b. l. 2t., 113).

43Įvertinus visumą aukščiau aprašytų faktinių duomenų, tai, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu tapo nedarbingas dėl ligos, kurios neturėjo iki ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas turėjo sveikatos būklės pakitimus, kurie galėjo ateityje iššaukti širdies ir kraujagyslių ligą (rūkymas, kraujospūdis), taip pat įvertinus ikiteisminio tyrimo trukmę, intensyvumą, aukščiau aprašytus neteisėtus veiksmus bei tai, kad ieškovas iš valstybės gauna reabilitacines ir kitas priemones, sveikatos pablogėjimui gydyti, įvertinus priteistinų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose, teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sveikatos pablogėjimo mastą ir nurodomą nedarbingumo lygio nustatymo trukmę (iki 2015-12-17, e.b.l. 1 t., b.l. 78), nurodomus bei žmogiškai suprantamus patirtus nepatogumus ir išgyvenimus ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis remiantis nurodytais įstatyme kriterijais sudaro 3000 EUR (CPK 178, 185 str., CK 6.250 str., 6.272 str.).

44Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 18000 EUR turtinės ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178, 185 str., CK 6.272, 6.249, 6.250 str.).

45Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

46iš dalies tenkinti ieškinį.

47Priteisti ieškovui G. L. (a. k. ( - ) iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955), Generalinės prokuratūros (kodas 288603320) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (kodas 188659948), 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) EUR turtinės ir 3 000 (tris tūkstančius) EUR neturtinės žalos atlyginimo.

48Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo iš atsakovės priteisti patirtą 22 094,13 EUR dydžio... 3. Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros,... 4. Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos,... 5. Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas visiškai palaikė ieškinio... 7. Teismo posėdyje atsakovo, atstovaujamo Generalinės prokuratūros, atstovė... 8. Teismo posėdyje atsakovo, atstovaujamo Specialiųjų tyrimų tarnybos,... 9. Ieškinys iš dalies tenkintinas.... 10. Vienas iš žalos atlyginimo atvejų yra žalos, padarytos neteisėtais... 11. Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą CK 6.272... 12. Dėl ikiteisminio tyrimo G. L. atžvilgiu pradėjimo... 13. Ikiteisminis tyrimas, kurio eigoje vėliau buvo pareikštas pirminis įtarimas... 14. Dėl BK 160 str. taikymo... 15. 2011-11-05 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 16. Dėl nušalinimo nuo pareigų... 17. 2012-07-02 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 18. Ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė nustatyta BPK 157 str., kurio... 19. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė (nušalinimas nuo pareigų) buvo... 20. Dėl baudžiamojo proceso trukmės... 21. Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti neturtinę žalą... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė – 2... 23. Tyrimas pradėtas prieš ieškovą 2012-07-02 pripažįstant jį tariamuoju ir... 24. 2013-07-08 buvo surašytas galutinis pranešimas apie įtarimą dėl... 25. Vertinant atskirai kiekvieno tyrimo etapo trukmę matyti, kad tyrimas prieš... 26. Atskirai vertinant teisminio nagrinėjimo stadiją matyti, kad byloje per 11... 27. Tad nors sutiktina su ieškovo pastebėjimu, kad ikiteisminis tyrimas nuo 2013... 28. Svarstant ieškovo argumentus dėl nepagrįsto kaltinamojo akto surašymo ir... 29. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo... 30. Ieškovas kaip valstybės pareigūnų, konkrečiai prokuroro, veiksmų... 31. Ieškovo argumentai, jog nekaltumo prezumpcija pažeista teismo procesinių... 32. Kitokių aukščiau nepaminėtų esminių ikiteisminį tyrimą, kaltinimą ir... 33. Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos... 34. Jau minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei... 35. Dėl turtinės žalos... 36. CK 6.272 str. įtvirtinta nuostata, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 37. Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl... 38. Taip pat ieškovas prašo priteisti negautą darbo užmokestį už visą... 39. Dėl neturtinės žalos dydžio... 40. Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio... 41. Neturtinę žalą, patirtą dėl baudžiamojo persekiojimo, pasireiškusią... 42. Iš VšĮ „Kauno Kalniečių poliklinika“ 2016-01-29 Rašto (e. b. l. 2t.,... 43. Įvertinus visumą aukščiau aprašytų faktinių duomenų, tai, jog asmuo... 44. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys tenkintinas iš... 45. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,... 46. iš dalies tenkinti ieškinį.... 47. Priteisti ieškovui G. L. (a. k. ( - ) iš Lietuvos Respublikos valstybės,... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...