Byla 2-42-370/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.

22-4301-823/2015, kuria atmestas pareiškėjo VĮ Turto bankas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Rehau“, UAB „Bodesa“, G. V., ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimus (protokolas Nr. 10): 1) 3-iuoju darbotvarkės klausimu – „Dėl 2014-09-30 BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimais darbotvarkės 4, 5, 6 klausimais patvirtinto BUAB „Longista“ reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo“; 2) 4-uoju darbotvarkės klausimu – „Dėl 2014-12-01 BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 5 klausimu priimto sprendimo atšaukimo“; 3) 5-uoju darbotvarkės klausimu – „Dėl 2014-12-01 BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 6 klausimu priimto sprendimo atšaukimo“; 4) 6-uoju darbotvarkės klausimu – „Dėl įmonės pabaigos“. Nurodė, kad komiteto protokole nenurodyti nutarimų teisinis bei ekonominis pagrindai, neaišku, dėl kokių priežasčių neišnaudojamos visos teisinės galimybės siekti rezultatų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.

52-429-210/2015. Kreditorių teisė spręsti klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka, negali būti suprantama kaip jų teisė priimti balsų dauguma bet kokius, nemotyvuotus sprendimus, nes tokiu būdu yra galimi kitų kreditorių interesų pažeidimai. Nuolatinis reikalavimo teisių pardavimo procedūrų keitimas patvirtina, kad siekiama BUAB „Longista“ reikalavimo teises parduoti už kuo mažesnę kainą ir nutraukti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-429-210/2015. Nurodė, kad BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 10 neišsamus, negalima suprasti nutarimų esmės. Protokole nurodyta, kad 4 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 5 – uoju klausimu priimto sprendimo atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą darbotvarkės 6 – uoju klausimu. Protokole nurodyta, kad 5 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 6 – uoju klausimu atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą darbotvarkės 5 – uoju klausimu. Be to, kreditorių komitetas nepagrįstai nusprendė dėl BUAB „Longista“ pabaigos, nes įmonė dalyvauja teisminiuose procesuose ir nerealizavo reikalavimo teisių, kylančių iš teisminių procesų. Balsuodami už ginčijamus nutarimus, kreditoriai turėjo suprasti, kad jie pažeidžia teisės aktų nuostatas, o VĮ Turto bankas bei kitos valstybinės institucijos praras galimybę atgauti pinigines lėšas. Taip pat pažeistos kitų kreditorių teisės bei kreditorių interesų pusiausvyra, o priimtas nutarimas pažeidžia CK 1.2., 1.5. ir 1.137 straipsnius.

6BUAB „Longista“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kreditorių komiteto posėdis buvo teisėtas, nes dalyvavo visi 5 kreditorių komiteto nariai iš 5, nutarimai priimti balsų dauguma, nutarimų priėmimas neprieštarauja patvirtintai nutarimų priėmimo tvarkai ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė, kad reikalavimo teisių į BUAB „Senasis dvaras“ pardavimas nėra labai patrauklus, kadangi neaišku, ar finansinis reikalavimas realiai gali būti patenkintas. Kreditorių komitetui nustačius nepagrįstai didelę parduodamo turto kainą ir dėl to neatsiradus pirkėjų, turto pardavimo procedūros užtruktų.

7Trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ atsiliepime į skundą teismo prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėtas ginčas civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013 pagal trečiojo asmens UAB „Rehau“ skundą, kuriuo skųsti BUAB „Longista“ kreditorių komiteto sprendimai, įskaitant sprendimus dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių perleidimo už bendrą 50 000 Lt (14 481 EUR) kainą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino ginčijamus BUAB „Longista“ kreditorių komiteto sprendimus dėl reikalavimo teisių pardavimo per trumpų terminų, tačiau tokių reikalavimo teisių pardavimo teisės pagrįstumas bei analogiškos esamam ginčui kainos pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas bei patvirtintas minėta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi. Pareiškėjo ginčijamos reikalavimo teisės pardavimo pagrindu esantis BUAB „Longista“ ieškinys Šiaulių apygardos teisme jau išnagrinėtas ir 2013 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr.

82-910-154/2013 priimtas BUAB „Longista“ nepalankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į BUAB „Longista“ parduodamos reikalavimo teisės mažėjantį patrauklumą pardavimui, BUAB „Longista“ pagrįstai skuba parduoti šią reikalavimo teisę, turėdama tikslą atgauti bent minimalią dalį piniginių lėšų. Iki šios dienos nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo įsigyti minėtas reikalavimo teises už daugiau nei 2 proc. visų parduodamų reikalavimų vertės. Kreditorių komitetas pagrįstai rūpinasi kreditorių interesais ir, prieš parduodamas reikalavimo teises už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavinėja jas už 50 proc. ir 20 proc. vertės kainas. Kreditorių komitetas yra suinteresuotas bankroto proceso efektyvumo užtikrinimu, todėl vienu susirinkimu nusprendė dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos, aptariant atvejus, jeigu tokios reikalavimo teisės nebūtų parduotos už pasiūlytas pradines kainas. Tokie kreditorių komiteto veiksmai niekaip negali būti vertintini kaip kreditorių interesų pažeidimas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja panaikinti susirinkimo sprendimą dėl BUAB „Longista“ pabaigos, nes susirinkime 6 – uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta kreiptis į teismą dėl BUAB „Longista“ įmonės pabaigos su sąlyga, kad bus įvykdytos visos ĮBĮ įtvirtintos procedūros.

9Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą teismo prašė sprendimą dėl VĮ Turto banko skundo dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdyje priimtų sprendimų panaikinimo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad BUAB „Longista“ bankroto byla iškelta 2008 m. gruodžio 8 d., bankroto procesas tęsiasi jau šešti metai. Nuo 2009 metų bankroto procesą sunkina vykstantys teisminiai ginčai. Bankroto procedūros trukmė daro neigiamą įtaką kreditorių interesams, o augančios administravimo išlaidos mažina kreditorių galimybes iš parduoto BUAB „Longista“ turto patenkinti savo finansinius reikalavimus. Bankroto proceso tikslas yra eliminuoti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius ir patenkinti kreditorių interesus, todėl bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo atmetė.

12Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad pareiškėjas ginčijamų nutarimų neteisėtumą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – per maža turto pardavimo kaina, nors klausimas dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių pardavimo kainos jau spręstas civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi konstatavo nesant pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta 2012 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nustatytą BUAB „Longista“ reikalavimo teisių pradinio pardavimo kainą. Teismas nustatė, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu 3-iuoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas nustatė iš esmės tokią pat parduodamo turto kainą kaip ir 2012 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto, nustatydamas tik mažesnę antrojo etapo turto pardavimo kainą. Atsižvelgiant į tai bei nesant akivaizdžių tokio sprendimo nenaudingumo bendrovės kreditoriams įrodymų, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta ir šių teisių pardavimo kainą. Pareiškėjo argumentas, kad pardavus turtą gali nelikti lėšų finansinių reikalavimų dengimui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad turto kaina yra neprotinga, neteisinga ar pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus.

13Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais , nurodė, kad kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiama tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto sprendimo darbotvarkės 5 – uoju klausimu panaikinimo. Abiem atvejais buvo nuspręsta panaikinti atitinkamus sprendimus, tiek nutarimas 4-uoju, tiek nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu priimti kreditorių komiteto balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, susijęs su kreditorių komiteto posėdžio protokolo neišsamumu ir neaiškumu, laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus.

14Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, nurodė, kad byloje esantis kreditorių komiteto posėdžio protokolas patvirtina, jog ginčijamu nutarimu nutarta kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos tik atlikus visas bankroto procedūras.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

16VĮ Turto bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir tenkinti VĮ Turto banko skundą dėl BUAB „Longista“ kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. nutarimų panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Operatyvumo principas neturi prieštarauti pagrindiniam bankroto instituto tikslui atgauti kuo daugiau lėšų, kurios būtų skirtos sumažinti dėl bankroto nukentėjusių kreditorių nuostolius. Teismas nesiaiškino, ar yra BUAB „Longista“ inicijuotose civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir koks jų taikymo mastas. Vilniaus apygardos teismui 2010 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1606-262/2009 taikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/02783 pagal 2012 m. spalio 9 d. turto aprašą areštavo atsakovo R. A. turto už 1 262 728 Lt. Šio turto vertės turėtų užtekti padengti 48,80 proc. teisme pareikšto reikalavimo esant palankiam BUAB „Longista“ teismo sprendimui. Šiaulių apygardos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones R. A. turtui, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6646-258/2014 dar kartą areštavo šį turtą.
  2. Esminis skirtumas tarp BUAB „Longista“ kreditorių komiteto 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. kovo 3 d. posėdžiuose priimtų nutarimų iš esmės tuo pačiu klausimu yra tas, kad skundžiamu nutarimu nepardavus už sumažintą 30 proc. kainą nuo pradinio 2 587 365,91 Lt reikalavimo dydžio, nustatoma mažiausia fiksuota pardavimo kaina – 14 400 Eur. Priverstinio pardavimo atveju mažinant areštuoto turto kainą (CPK 718 str.) R. A. turto pakaktų padengti apie 30 proc. (776 209,77 Lt ) skolos. Tokiu atveju tikslinga nepardavus 2 587 365,91 Lt reikalavimo už 30 proc. jos vertės sulaukti galbūt palankaus teismo sprendimo ir pinigines lėšas atgauti priverstine tvarka antstoliams parduodant R. A. turtą, o ne perleisti vertingu nekilnojamuoju turtu užtikrintą reikalavimo teisę tik už 14 400 Eur.
  3. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodinėti nebuvo tikslinama (nebuvo aiškinamasi, ar reikalavimo teisių realizavimas palankių teismo sprendimų atveju užtikrintas taikius laikinąsias apsaugos priemones), padaryta nepagrįsta išvada, kad 2 587 365,91 Lt reikalavimo teisės pardavimas už 14 400 Eur sumą negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nenaudingas įmonei. Tokiu būdu liko neatskleista ekonomiškai pagrįstos, kreditoriams ir įmonei naudingos, reikalavimų teisių pardavimo žemutinės kainos ribos esmė.
  4. Apeliantas yra didžiausias UAB „Longista“ kreditorius, jo reikalavimai tenkinami antrąja eile, todėl kaina, už kurią bus realizuotos 2 587 365,91 Lt ir 307 553,20 Lt bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, tiesiogiai yra susijusi su apelianto reikalavimo patenkinimu bankroto byloje. VĮ Turto bankas suinteresuotas, kad reikalavimo teisės būtų parduotos už kainą ne mažesnę kaip atsakovų areštuoto turto vertė, t. y. kaip yra nustatyta 2014 m. gruodžio 1 d. posėdyje – ne mažiau kaip 30 proc. nuo pareikštų reikalavimų.

17Trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo: 1) atsisakyti priimti su pareiškėjo VĮ Turto banko atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) atmesti pareiškėjo VĮ Turto banko atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apeliantui nebuvo jokių ribojimų ir / ar suvaržymų su pirminiu skundu teikti teismui argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl posėdyje priimtais sprendimais perleidžiamų reikalavimo teisių užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, jų turinio, tačiau apeliantas šios pareigos neįvykdė. VĮ Turto banko kartu su skundu teikiami įrodymai ir argumentai nebuvo tirti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodyta ir nepaaiškinta, kodėl tokie naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar dėl kokių priežasčių tokių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, nauji įrodymai negali būti priimti (CPK 314 str.), o apelianto skundas vertintinas kaip reiškiamas nepagrįstais motyvais, nes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti aplinkybių, kurių neprašė vertinti nei pareiškėja, nei kiti proceso dalyviai.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame ginče negali būti siejamas su BUAB „Longista“ palankaus teismo sprendimo priėmimu (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pirminiu skundu pareiškėjos ginčijamos reikalavimo teisės pardavimo pagrindu esantis BUAB „Longista“ ieškinys Šiaulių apygardos teisme jau išnagrinėtas ir 2013 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr.

    182-910-154/2013 priimtas BUAB „Longista“ nepalankus teismo sprendimas. Iki šios dienos nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas įsigyti minėtas reikalavimo teises daugiau nei už 2 proc. visų parduodamų reikalavimų vertės. Esant priimtiems nepalankiems teismų sprendimams dėl ginčijamų BUAB „Longista“ reikalavimo teisių – pareiškėjo skundo motyvai dėl 2 587 365,91 Lt realios reikalavimo teisės egzistavimo – vertintini kritiškai.

  3. Priimti susirinkimo sprendimai atitinka BUAB „Longista“ kreditorių komiteto valią. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pirminiu skundu neginčija aplinkybių, jog ginčijami sprendimai kreditorių komiteto susirinkimo metu buvo priimti teisėtai, laikantis ĮBĮ tvarkos. VĮ Turto banko skunde nurodyto ginčo objektu yra išimtinai ginčijamų sprendimų turinys, nors tokiam ginčijimui pagrįsti nėra pateikti jokie įrodymai, o tapatūs argumentai dėl neva nepagrįsto parduodamų reikalavimo teisių kainos nustatymo, jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

    192-104-823/2013, kuria buvo konstatuota, jog 14 481 Eur (50 000 Lt) kaina parduodamos BUAB „Longista“ reikalavimo teisėms nustatyta pagrįstai ir neprieštarauja ekonominei logikai.

20BUAB „Longista“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo apelianto skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apelianto ginčijami nutarimai priimti kreditorių komiteto paprasta balsų dauguma, jokių procedūrinių pažeidimų apeliantas neginčija, jų nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, priimti nutarimai yra teisėti, atitinka ĮBĮ nuostatas (25 str. 4 d.); bankroto administratorius vykdo kreditorių valią.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas dėl iš esmės tokios pačios turto pardavimo kainos jau buvo spręstas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.

    212-104-823/2013. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog pardavus turtą gali nelikti lėšų finansiniams reikalavimams dengti, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad turto kaina yra neprotinga, neteisinga ar pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus.

  3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pareigą patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.).
  4. Apeliantas, nurodydamas, kad turto pardavimo kaina yra per maža, kadangi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės R. A. atžvilgiu, nevertina, jog byloje taip pat yra kiti atsakovai – BUAB „Senasis dvaras“ ir A. K.. Be to, nėra aišku, ar Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-429-210/2015 BUAB „Longista“ reikalavimas bus patenkintas ir areštuotas turtas pardavinėjamas priverstine tvarka.
  5. Civilinė byla pagal BUAB „Longista“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos priteisimo atsakovams BUAB „Senasis dvaras“, A. K., R. A. tęsiasi nuo 2009 m., o byla pagal BUAB „Longista“ ieškinį R. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais c. b. Nr. 2-6646-258/2014 yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-429-210/2015.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų, priimtų 3-iuoju, 4-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, pripažinimo negaliojančiais netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.).

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

27Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Longista“ kreditorių interesus atstovauja išrinktas kreditorių komitetas, susidedanti iš 5 narių: kreditorių komiteto pirmininkės – VSDFV Vilniaus skyriaus įgalioto asmens R. Ž., UAB „Rehau“ direktoriaus R. B., UAB „Bodesa“ direktoriaus R. G., VĮ Turto banko įgalioto asmens R. L., darbo santykių įgalioto asmens – G. V.. Pagal ĮBĮ 25 str. 3 d. kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Iš BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2015 m. kovo 3 d., protokolo Nr. 10 (b. l. 13-14) matyti, kad jame dalyvavo visi 5 komiteto nariai (kvorumas buvo). Už ginčijamus nutarimus, priimtus darbotvarkės 3-iuoju, 4-iuoju, 5-uoju ir 6-iuoju klausimais, balsavo 3 iš 5 komiteto narių, todėl ĮBĮ nustatyta nutarimų priėmimas balsų daugumos procedūra nepažeista. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas nei skunde, nei atskirajame skunde nekelia klausimų, susijusių su skundžiamų nutarimų priėmimo procedūriniais pažeidimais. Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad procedūrinių 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto sušaukimo tvarkos ar nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė, tokių argumentų savo skunde nepateikia ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertins pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl ginčijamų kreditorių komiteto priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą, tik priimtų nutarimų turinio (o ne procedūriniu) aspektu.

28Dėl BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu

29Iš BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 3 d., protokolo matyti, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti tokią BUAB „Longista“ 2 587 365,91 Lt reikalavimo Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-429-210/2015 (toliau - byla Nr. 1) ir 307 553,20 Lt finansinio reikalavimo, patvirtinto 2011 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-77-124/2015 (toliau – byla Nr. 2) pardavimo tvarką: 1) Respublikiniame dienraštyje „Respublika“ patalpinti skelbimą apie reikalavimo teisių byloje Nr. 1 ir byloje Nr. 2 finansinio reikalavimo pardavimą; 2) patvirtinti pradinę reikalavimo teisių byloje Nr. 1 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos byloje Nr. 1 pareikštame BUAB „Longista“ ieškinyje; 3) patvirtinti pradinę finansinio reikalavimo pardavimo kainą – 50 proc. nuo finansinio reikalavimo sumos, nurodytos byloje Nr. 2; 4) reikalavimo teisių byloje Nr. 1 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti reikalavimo teisių byloje Nr. 1 pardavimo kainą – 20 proc. nuo reikalavimo teisių paskutinės pardavimo kainos; 5) finansinio reikalavimo byloje Nr. 2 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti finansinio reikalavimo pardavimo kainą – 20 proc. nuo finansinio reikalavimo paskutinės pardavimo kainos; 6) reikalavimo teisių byloje Nr. 1 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti reikalavimo teisių byloje Nr. 1 pardavimo kainą – 20 proc. nuo reikalavimo teisių paskutinės pardavimo kainos; 7) finansinio reikalavimo byloje Nr. 2 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti finansinio reikalavimo pardavimo kainą – 20 proc. nuo finansinio reikalavimo paskutinės pardavimo kainos; 8) nepardavus reikalavimo teisių byloje Nr. 1 ir (ar) finansinio reikalavimo byloje Nr. 2 per 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo su galutinai sumažintomis kainomis dienos, reikalavimo teises byloje Nr. 1 ir (ar) finansinį reikalavimą byloje Nr. 2 parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, kaip 1) 13 000 Eur kainą už BUAB „Longista“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-77-124/2015; 2) 1 400 Eur kainą už BUAB „Longista“ ieškininį reikalavimą civilinėje byloje r. 2-429-210/2015.

30Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo, nurodė, kad klausimą dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių pardavimo kainos Vilniaus apygardos teismas jau sprendė civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013 ir 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nenustatė pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįstą 2013 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto nustatytą reikalavimo teisių pradinio pardavimo kainą, o nesant akivaizdžių tokio sprendimo nenaudingumo bendrovės kreditoriams įrodymų, nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįstą ir šių teisių pardavimo kainą, atsižvelgiant į nurodytų teisių patrauklumą ir kreditorių pagrįstą interesą pardavimo operatyvumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013, plačiau šiuo klausimu nepasisakydamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis vien tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, neatskleidė ir nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas yra susijęs su reikalavimo teisės ir finansinio reikalavimo perleidimo tvarka ir dydžiu, todėl vertinti 2015 m. kovo 3 d. priimto kreditorių komiteto nutarimo teisėtumą vien tik remiantis 2013 m. sausio 16 d. priimta nutartimi, nenustačius kitų svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių, nesiremiant bankroto bylos medžiaga, neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant priimtų kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumą, atitikimą protingumo ir sąžiningumo principams, reikalinga turėti ir įvertinti visą su jų priėmimu susijusią reikšmingą informaciją, t. y. visą ginčijamo kreditorių komiteto susirinkimo metu priimtų nutarimų lydimąją medžiagą, kurią įvertinus būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie nutarimų teisėtumą, atitiktį visų kreditorių interesams. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-1260-71/2011 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-1101-71/2011 pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo buvo sprendžiamas ne viename kreditorių komiteto posėdyje (2012-09-24, 2014-09-30, 2014-12-01, 2015-03-03), tačiau byloje pateikti tik šių kreditorių komiteto posėdžių protokolai, iš kurių matyti tik pačių nutarimų esmė (priimtas rezultatas - nutarimas), tačiau juose neatsispindi, kodėl dėl to paties klausimo buvo sprendžiama keliuose kreditorių komiteto posėdžiuose, kas inicijavo reikalavimų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimą, kokia medžiaga buvo pateikta komiteto nariams. Byloje taip pat nėra bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų, balsavimo biuletenių, t. y. visos 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto lydimosios medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti apie priežastis, sąlygojusias kreditorių komitetą priimti ginčijamą nutarimą (-us), taip pat vertinti jų turinio atitiktį teisingumo, protingumo principams, spręsti, ar toks nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad tokios medžiagos nepateikė ir bankroto administratorius, teikdamas atsiliepimą į skundą. Iš priimtos skundžiamos nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė, taip pat ir nevertino bei neanalizavo nurodytų aplinkybių, susijusių su priimto skundžiamo nutarimo nepagrįstumu, o rėmėsi išimtinai tik vieninteliu argumentu - Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. priimta nutartimi, plačiau neaptardamas ginčijamo nutarimo (ne)teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir teismas turi būti aktyvus. Nors ši (t. y. aktyvumo) pareiga nepaneigia rungimosi principo esmės ir nereiškia, kad teismas visus įrodymus turi surinkti savo iniciatyva, tačiau, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skundą grindžiant aplinkybėmis, susijusiomis su skundžiamo nutarimo nemotyvuotumu (pareiškėjas nurodė, kad kreditorių komitetas 2015 m. kovo 3 d. nutarime nenurodė, kodėl tokiomis sąlygomis parduodamos reikalavimo teisės, nenurodyti nutarimų teisinis bei ekonominis pagrindimai, neaišku, kodėl neišnaudojamos visos teisinės galimybės siekti rezultatų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.

322-429-210/2015), o iš bylos medžiagos matant, kad trūksta duomenų, siekiant patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumą, esant pateiktiems vien tik protokolams be jų lydimosios medžiagos (beje, pareiškėjas kreipdamasis su skundu, pats pateikė dokumento - UAB „Kavamedia“ 2012-05-16 Pasiūlymo dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių perleidimo dėl kainos - kopiją, tačiau teismas šio dokumento iš viso nevertino pasiūlymo datos ir kreditorių komiteto nutarimų priėmimo laiko kontekste), pirmosios instancijos teismas turėjo iš bankroto administratoriaus pareikalauti duomenų, susijusių su 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdžiu, ir juos vertinti kartu su byloje esančiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Be to, sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra BUAB „Longista“ inicijuotose civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, koks jų mastas bei kokią įtaką jos gali turėti ginčijamo nutarimo teisėtumui. Pažymėtina, kad dauguma apelianto kartu su atskiruoju skundu pridėtų dokumentų (Vilniaus apygardos teismo 2010-01-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1606-262/2009, patvirtinta kopija, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6646-258/2014, patvirtinta kopija, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2372-823/2011, patvirtinta kopija) yra pasiekiami naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas teisingo bylos išsprendimo, galėjo ir turėjo visas galimybes pats surinkti bylai reikšmingą informaciją ir ją įvertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

33Dėl BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais

34Iš BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 3 d., protokolo matyti, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą darbotvarkės 6 klausimu, nuo tokių sprendimų priėmimo momento; 5 –uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą darbotvarkės 5 klausimu, nuo tokių sprendimų priėmimo momento; 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarta atlikus visas ĮBĮ nustatytas procedūras kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

35Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komiteto priimti nutarimai 4-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais priimti tame pačiame kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 m. posėdyje, o byloje nėra šio kreditorių komiteto posėdžio lydimosios medžiagos, taip pat apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visos bylai reikšmingos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl šių nutarimų turinio, jų atitikimo teisingumo ir protingumo principams.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, nesurinko ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. VĮ Turto banko skundą dėl 2015 m. kovo 3 d. nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu iš esmės atmesdamas remiantis tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. priimta nutartimi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nerinko, netyrė ir nevertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 str. 1 d.), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų įvertinti ginčijamų kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, o atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinkama dėl prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų pridėjimo prie bylos, nes jie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Ginčas kilęs iš bankroto teisinių santykių, ir akivaizdu, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, dėl to teismas procese turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

38panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. 2-4301-823/2015, kuria atmestas pareiškėjo VĮ Turto bankas skundas dėl... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. 2-429-210/2015. Kreditorių teisė spręsti klausimus, susijusius su... 6. BUAB „Longista“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ atsiliepime... 7. Trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ atsiliepime į skundą teismo prašė atmesti... 8. 2-910-154/2013 priimtas BUAB „Longista“ nepalankus teismo sprendimas.... 9. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą teismo prašė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo VĮ... 12. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės... 13. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju... 14. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nutarimo 6-uoju darbotvarkės... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. VĮ Turto bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde teismo prašo... 17. Trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo... 18. 2-910-154/2013 priimtas BUAB „Longista“ nepalankus teismo sprendimas. Iki... 19. 2-104-823/2013, kuria buvo konstatuota, jog 14 481 Eur (50 000 Lt) kaina... 20. BUAB „Longista“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo apelianto... 21. 2-104-823/2013. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 25. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių... 27. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju BUAB... 28. Dėl BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo,... 29. Iš BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 3... 30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl šio... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant priimtų kreditorių... 32. 2-429-210/2015), o iš bylos medžiagos matant, kad trūksta duomenų, siekiant... 33. Dėl BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų... 34. Iš BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 3... 35. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komiteto priimti nutarimai 4-uoju,... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 38. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą...