Byla e2A-383-796/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams S. A. ir D. A., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „( - )“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovo E. M. atstovai advokatai H. M. ir K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą trečiajam asmeniui UAB „( - )“ atliekant žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kadastrinius matavimus, bei panaikinti UAB „( - )“ 2009 m. spalio 14 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus šio žemės sklypo duomenis. Ieškovas pareikšto ieškinio dalyku nurodytą 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. ir 1.90 str. pagrindu (kaip sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo).
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )). Ieškovo žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai. 2009 m. spalio mėnesį atsakovai atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytos žemės sklypo ribos įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Kadangi sukalti riboženkliai sutapo su žemės sklypų faktine naudojimosi riba (riba ėjo per vidurį šlaito, kuris skyrė šiuos žemės sklypus), ieškovas sutiko su nustatytomis ribomis ir pasirašė 2009 m. spalio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Įregistravus bendrą šalių sklypus skiriančią ribą, šalys ir toliau naudojosi savo žemės sklypais tokia pačia tvarka, nekeisdamos juos skiriančios ribos, riboženkliais pažymėtos 2009 m. spalio 30 d.
  3. 2014 metų vasarą ieškovas savo žemės sklype vykdė statybos darbus, kurių metu buvo pajudintas vienas iš ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančių riboženklių. Tikslinant prarasto riboženklio vietą, atsakovo iniciatyva patikrinti ir kiti riboženkliai, kurie perkelti į kitą vietą. Ieškovas teigė, kad atsakovai 2009 m. padedami matininko E. D. tyčia apgaule jį suklaidino dėl nustatomų ribų vietovėje, jas pažymėdami riboženkliais ne tose vietose, kokios buvo pažymėtos sudarytame plane atliekant kadastrinius matavimus. Matininkas E. D., būdamas kompetentingas specialistas, negalėjo nežinoti, kad 2009 m. spalio 30 d. riboženkliai buvo sukalti ne toje vietoje, kurioje jie nurodyti kadastrinių matavimų byloje. Ieškovo nuomone, šio suklaidinimo iniciatoriai buvo atsakovai. Ieškovas, nebūdamas geodezijos specialistas ir neturėdamas specialių matavimo prietaisų, neturėjo galimybės atliekant žemės sklypo ribų parodymą ir paženklinimą vietoje pasitikrinti, ar kadastrinėje byloje nurodomos riboženklių koordinatės atitinka koordinates tų riboženklių, kurie sukalami faktiškai vietovėje.
  4. Ieškovo prašymu UAB „( - )“ sudarė planą, iš kurio matyti, kokios buvo faktinės žemės sklypo naudojimo ribos, kurios buvo pažymėtos vietovėje 2009 metais, ir kokios užfiksuotos pagal atsakovų sklypo atliktus kadastrinius matavimus.
  5. Ieškinio reikalavimus dėl kadastrinės bylos duomenų panaikinimo ir jų išregistravimo ieškovas laikė išvestiniais iš reikalavimo dėl ribų ženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu – pripažinus negaliojančiu ribų paženklinimo aktą, turi būti panaikinta jo pagrindu sudaryta kadastrinių matavimų byla ir išregistruojami jų duomenys iš viešo registro.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo E. M. atsakovams S. A. ir D. A. 4204,31 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo sklypo ribų konfigūracija atitinka šiuo metu įregistruotus registre kadastrinius matavimus. Ieškovo sklypo ribos kaip atitinkančios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003-05-27 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13,6-1674, suprojektuotas ribas, įregistruotos kadastro žemėlapyje 2005-11-22. Atsakovų žemės sklypo ribos kaip atitinkančios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2008-04-18 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2606(1.3), suprojektuotas ribas, įregistruotos kadastro žemėlapyje. Todėl atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas su matininku tyčia iškraipė nustatomų ribų konfigūraciją vietoje jam parodytų ribų 2009-10-30 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo metu. Pažymėjo, kad šios pirminės ribos, jų konfigūracija nustatytos atsakovams dar nesant šio sklypo savininkais, tai yra iki 2009-05-19, kada sklypo savininkė buvo A. S.. Atsakovai pripažįsta, kad iškilus neaiškumų dėl ribų ir patikrinus jas, jos nedaug pasikoregavo, gal apie du metrus, tačiau ribų konfigūracija nesikeitė. Nelogiška, kad atsakovai, turėdami žemės sklypo planą, atliekant kadastrinius matavimus iš esmės būtų nurodę kitokią ginčo ribų konfigūraciją, nei ji pažymėta jų plane.
  3. Taip pat nurodė, jog UAB „( - )“ aiškinamajame rašte konstatuojama, kad atsakovų preliminariame plane ir abrise šalių sklypus skirianti riba yra iš dviejų tiesių, skirtingai, nei nurodyta ieškovo pateiktame UAB „( - )“ plane. Be to, ieškovo pateiktas planas negalėtų būti tvirtinamas, nes neišlaikyta sklypo konfigūracija ir plotas.
  4. Nustatė, kad, pagal 2015-06-22 pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos informaciją, ieškovas faktiškai naudojasi didesniu sklypu, nei turi nuosavybės teises, ir tai pagal UAB „( - )“ apskaičiavimus sudaro 510 kv. m.
  5. Šilutės rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, jog ginčo ribos, pažymėtos 2009 m. vietovėje, neatitiko atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatytų ir registre įregistruotų ribų. Kaip minėta, atsakovai neginčija šios aplinkybės, tačiau nesutinka, kad 2009 m. klaidingas ribų pažymėjimas skyrėsi ir savo konfigūracija.
  6. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai ir matavimus atlikęs matininkas būtų tyčia, apgaule suklaidinę ieškovą, todėl nėra pagrindo ribų paženklinimo aktą naikinti CK 1.91 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Priešingai, atsakovų teigimu, jie ir patys buvo suklaidinti. Dėl kokių priežasčių buvo netiksliai 2009 metais pažymėtos ribos, nenustatyta. Ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovų apgaulę patvirtina tai, kad 2014 m. kilus abejonių dėl vieno riboženklio atsakovo prašymu buvo patikrinti ir kiti riboženkliai juos perkeliant pagal kadastre įregistruotas ribas, o matininkas E. D. veikė atsakovų naudai, yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta.
  7. Nurodė, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti prieš šešerius metus, duomenys įregistruoti registre ir vieši. Per tą laiką iki kreipimosi į teismą ieškovas nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas šalia esančią sodybą ir atlikdamas statybos darbus, kaip rūpestingas šeimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis laisva valia pasirašė ginčijamą aktą. 2009 m. pažymėtos sklypų ribos vėliau pasikoregavo, tačiau vertinant viso ginčo kontekste, tai, kad ieškovo turimos nuosavybės teisės dėl to visiškai nenukentėjo, pasikoregavusios ribos nėra daug nutolusios nuo 2009 m. pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigūracija nepasikeitusios, laikytina, kad net ir esant suklydimui, jis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį CK 1.90 str. pagrindu.
  8. Pažymėjo, kad gretimo sklypo savininkui net ir atsisakius pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kadastrinių matavimų byla gali būti tvirtinama. Kai gretimų sklypų savininkai nedalyvauja tokiame veiksme, nedalyvavusiam asmeniui siunčiami nustatyti duomenys, nustatomas laikas, per kurį gali būti pareiškiamos pastabos ir jos nagrinėjamos.
  9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl UAB „( - )“ 2009-10-14 parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), duomenų panaikinimo, kadangi, kaip nurodo ieškovas, iš esmės šis reikalavimas išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, o kitų prašomų panaikinti duomenų negaliojimo pagrindų ieškovas nenurodė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovo E. M. atstovas advokatas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-516-635/2015, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai ir iš ieškovo E. M. atsakovams S. A. ir D. A. priteista 4204,31 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Teismas byloje neginčijamai konstatavo, kad 2009 metų spalį vietovėje sukaltų riboženklių realios vietos skyrėsi nuo kadastrinių matavimų byloje nurodytų riboženklių vietos, patys atsakovai pripažino, kad skirtumas buvo apie du metrus, tačiau žemės sklypus skiriančios ribos konfigūracija nesiskyrė. Nurodo, kad net jeigu skirtumas būtų tik apie du metrus, įvertinus ieškovo žemės sklypo plotą (3 arai), toks skirtumas nelaikytinas nereikšmingu.
  3. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas su ieškiniu teismui pateikė UAB „( - )“ 2014-12-16 sudarytą planą, kuriame raudona spalva pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir kurios sutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytomis žemės sklypo ribomis. Atitinkamai greta šiame plane mėlyna spalva pažymėta žemės sklypo riba, kuri iš tiesų buvo parodyta faktiškai ieškovui 2009 metų spalio mėn. atliekant atsakovų žemės sklypo ribų parodymą-pažymėjimą. Teismas suabejojo ir nepatikėjo, kad šiame plane mėlyna spalva nurodyta žemės sklypus skirianti riba ir yra būtent ta riba, kuri buvo faktiškai parodyta ieškovui 2009 metų spalio mėn. ir pagal kurią šalys iki pat 2014 metų faktiškai naudojo žemės sklypus. Nurodo, kad tarp 2009 metais faktiškai vietovėje sukaltų riboženklių vietos ir 2014 metais sukaltų riboženklių pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis nurodomas skirtumas yra 4,65 metro ir toks skirtumas negali būti laikomas neesminiu ir nepažeidžiančiu ieškovo teisių ir teisėtų interesų.
  4. Apeliaciniu skundu pažymima, kad sunku įsivaizduoti situaciją, kai žemės sklypus skirianti riba neatitinka savo tikrosios vietos, tačiau atitinka savo konfigūraciją, nes tokiu atveju viso žemės sklypo konfigūracija turi atitinkamai slinktis ir pan., tačiau jeigu iš tiesų, kaip teigia atsakovai ir kaip daro išvadą teismas, nors riboženklių vieta skyrėsi, tačiau ribos konfigūracija buvo išlaikyta, tada tenka pripažinti, kad tarp žemės sklypų ribos pagal 2009 metų spalio mėn. faktiškai sukaltus riboženklius ir pagal 2014 metais pažymėtus oficialiuosius riboženklius turėtų būti vienodas neatitikimas – visa riba vienodai turėjo būti pasislinkusi visose vietose.
  5. Apeliantas nurodė, kad jam nesuvokiama situacija, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypus skiriančios ribos parodymo-paženklinimo metu ieškovui, o galbūt ir atsakovams buvo parodyta ir vietoje paženklinta riba, kuri savo vieta erdvėje visiškai neatitiko dokumentuose parodomos ribos, tačiau teismas tai laiko nereikšminga aplinkybe, nesudarančia pagrindo ginti pažeistas ieškovo teises.
  6. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo panaikinti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktą nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.91 straipsnio, nei CK 1.90 straipsnio pagrindu. Mano, kad pats žemės sklypus skiriančios ribos parodymo-paženklinimo procesas, kai privaloma atlikti faktinį žemės sklypų ribų paženklinimą vietoje, patvirtina, kad esminį apsisprendimą sutikti ar nesutikti su sklypų ribomis lemia būtent faktinė žemės sklypų ribos vieta. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypų ribos parodymo-paženklinimo procedūros metu nors matininkas ir turi duomenis apie preliminarią sklypų ribos vietą, tačiau vietoje atliekant parodymą-paženklinimą iš esmės randamas savininkams tinkantis sprendimas, kuris gali ir nesutapti su preliminariai numatytomis žemės sklypus skiriančiomis ribomis.
  7. Apeliantas taip pat nurodo, kad visiškai nepagrįstais laikytini teismo teiginiai, neva ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir nepasitikrino, kad sklypus skirianti riba vietovėje sutampa su nurodoma riba dokumentuose. Teismų praktika įpareigoja vertinti apgautosios ar suklydusios šalies veiksmus vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atliko visus veiksmus, kuriuos įprastai atlieka protingas savininkas, kai atliekami gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl negalima teigti, kad ieškovas elgėsi nepakankamai apdairiai. Teigia, kad ieškovas neatliko jokio specialaus kadastrinių duomenų patikrinimo, kadangi nebuvo jokio pagrindo įtarti ir net pagalvoti, kad galima tokia situacija, kai dokumentuose bus nurodyta viena riba, o vietovėje suklaidinant ne tik ieškovą, bet, kaip teigia atsakovai, ir pačius atsakovus riba bus pažymėta kitoje vietoje. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nėra teritorijų planavimo ar geodezijos specialistas, todėl jis niekaip negalėjo pastebėti tos aplinkybės, kad žemės sklypų riba skiriasi pagal dokumentus ir pagal faktą.
  8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiškai nesuprantama, kodėl teismas nusprendė netenkinti ieškinio ir palikti būtent tokią žemės sklypų ribą, kuri yra numatyta dokumentuose ir kuri iki pat 2014 metų neatitiko nei faktinio sklypų naudojimo, nei šalių susitarimo bei lūkesčių dėl šios bendros sklypų ribos vietos. Nurodo, kad nei ieškovas, nei, kaip patys teigia, atsakovai, neturėjo valios ir ketinimo sudaryti būtent tokio turinio sandorį dėl ribos vietos, koks buvo oficialiai įformintas 2009 m. kadastriniais matavimais, nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas keičia aiškią abiejų šalių valią dėl žemės sklypų ribos vietos.
  9. Nurodė, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė dėl prieš jį panaudotos apgaulės. Jo valią pasirašyti akte lėmė būtent tai, kad jam buvo parodyta, kurioje vietoje eina sklypų riba. Teigia, jog teismas padarė išvadą, neva ir patys atsakovai nežinojo apie tai, kad faktiškai vietoje pažymėta riba eina kitoje vietoje, nei parodyta dokumentuose. Tačiau jeigu tai tiesa, tada visiškai nesuprantama, kodėl atsakovai nesutiko šio klausimo išspręsti dar iki teismo geranoriškai. Nurodė, kad nors atsakovai teigia nieko nežinoję apie žemės dalį, dėl kurios kyla ginčas, tačiau šia situacija noriai naudojasi teigdami, jog būtina vadovautis oficialiais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Apeliantui nesuprantama, kodėl atsakovai ir ieškovas nagrinėjamu atveju turėtų suderinti savo valią su Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, kurie įrašyti per klaidą. Priešingai, kaip tik Nekilnojamojo turto kadastro duomenys turi būti koreguojami, nurodant tikrąjį šalių susitarimo turinį.
  10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į E. M. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nemato priežasčių panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi mano, jog šis sprendimas yra pagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba nekeičia savo nuomonės ir, siekdama neapkrauti apeliacinės instancijos teismo pertekline informacija ir dokumentais, prašo nagrinėjant bylą vadovautis Šilutės skyriaus 2015-02-03 atsiliepime išsakyta pozicija ir argumentais.
  11. Taip pat byloje gautas atsakovų S. A. ir D. A. įgaliotojo atstovo T. A. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai nėra teisingi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
  12. Atsakovų atstovas pažymi, kad pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką. Nurodo, jog šiuo atveju nėra visiškai aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia iškeldamas šią civilinę bylą.
  13. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre įregistruojami vien tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir UAB „( - )“ parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Pažymi, kad vienas iš formuojamų reikalavimų ieškinyje turi būti prašymas panaikinti apskrities viršininko įsakymą dėl kadastro duomenų tikslinimo, kadangi šiuo atveju būtent įsakymas buvo pagrindas įregistruoti kadastrinius duomenis į VĮ Registrų centre. Mano, kad ieškovas sąmoningai nesuformulavo minėto reikalavimo, kadangi jam yra žinoma, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, skirtas įsakymui ginčyti.
  14. Atsakovų atstovas atkreipia dėmesį, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta Žemės tarnybos specialistų ir, nenustačius trūkumų, ji buvo suderinta ir priimtas įsakymas dėl kadastro duomenų patvirtinimo.
  15. Atsakovų įsitikinimu, ieškovo pagrindinis tikslas yra ne nustatyti tiesą šioje byloje, t. y. nustatyti, kokios iš tikrųjų yra ieškovų ir atsakovų sklypų ribos, kuriomis jie gali teisėtai naudotis, o siekis grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki atliktų kadastrinių matavimų, kadangi ieškovas faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypo plotu, nei jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovai ieškovo veiksmus vertina kaip ieškovo interesų gynimą atsakovų sąskaita, siekiant padidinti savo sklypo plotą.
  16. Taip pat atsakovai mano, jog teismas tinkamai pritaikė teismų praktiką dėl suklydimo ir apgaulės bei padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu nei pagal CK 1.91 straipsnį, nei pagal CK 1.90 straipsnį. Nurodė, jog ieškovas pats nėra visiškai tikras, ar jam atsakovai ir matininkas tyčia nurodė melagingus faktus ar kitaip suformavo jo klaidingą požiūrį į sandorį, ar vis dėlto atsakovas ir matininkas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti.
  17. Nurodė, kad atsakovai neturėjo jokio motyvo vieni ar su matininku tyčia ar netyčia suklaidinti ieškovą, kadangi įregistruoto žemės sklypo ribos atitinka pirmines ribas, jų konfigūraciją, buvusią dar prieš atsakovams įsigyjant žemės sklypą.
  18. Atsakovų atstovas teigia, kad šioje byloje nėra ginčo dėl suklydimo fakto, kadangi vien suklydimo faktas būtų nepakankamas siekiant pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, kadangi ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius bei teismų praktiką apie esminį suklydimą, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos atveju suklydimas nebuvo esminis.
  19. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą taip pat pažymima, kad ieškovo pateikiami UAB „( - )“ matavimai atlikti atsižvelgiant tik į paties ieškovo nurodytas aplinkybes, jo norus, lūkesčius. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo iniciatyva kviestas liudytojas matininkas A. G.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad abiejų šalių susitarimas buvo dėl 2009 m. spalio 30 d. suderintos žemės sklypo ribos, neva atsispindinčios UAB „( - )“ pateiktame sklypo plane.
  20. Atkreipia dėmesį, jog visą laikotarpį nuo sklypo įsigijimo (2006 m. balandžio 19 d.) iki dabar, t. y. net dešimt metų, ieškovas nėra atlikęs savo sklypo kadastrinių matavimų, todėl atsakovai mano, jog ieškovas veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad įsitikintų, jog faktiškai vietovėje pažymėta riba atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo koordinates.
  21. Pažymi, jog šiuo atveju 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. spalio 14 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo duomenų panaikinimas prieštarautų sandorių stabilumo tikslui, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principams.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5Apeliacinis skundas atmestinas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje

    7Nr. 3K-3-110-313/2016).

  4. Ieškovas naujus įrodymus pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė negalėjimu nustatyti ieškovui priklausančių sodinių, kurie po 2014 metais atlikto ribų patikslinimo atsidūrė atsakovų žemės sklype, pasodinimo momento, kad ši aplinkybė nebuvo esminė šioje byloje, reaguojant į šią teismo išvadą, ieškovui iškilo būtinybė pateikti papildomą įrodymą – specialisto A. Ž. pateiktą išvadą dėl ieškovui priklausančių, tačiau atsakovų žemės sklype atsidūrusių riešutmedžio bei obels amžiaus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtais įrodymais ieškovas grindžia aplinkybes, kurios iš esmės nesusijusios su šios bylos esme, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo naujai pateiktą minėtą įrodymą.
  5. Nagrinėjama civilinė byla jau buvo nagrinėta apeliacine bei kasacine tvarka ir kasacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-16 nutartį ir bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių šioje byloje argumentų – apgaulės ir suklaidinimo ieškovui pasirašant sklypų ribų paženklinimo aktą, t. y. nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal jau byloje esančius, teismo ištirtus ir įvertintus teisinius argumentus, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartį, apeliacinis skundas nagrinėtinas pakartotinai apeliacinės instancijos teisme.
  6. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „( - )“, atliekant žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastrinius matavimus. Taip pat prašo panaikinti UAB „( - )“ 2009-10-14 parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) esančio Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r., duomenis.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad 2009 metų spalį vietovėje sukaltų riboženklių reali vieta skyrėsi nuo kadastrinių matavimų byloje nurodytų riboženklių vietos, tačiau riboženklių vietų skirtumas buvo nedidelis, t. y. skyrėsi tik apie du metrus, o ribos konfigūracija nesiskyrė. Teigia, kad teismas neteisingai vertino, kad toks skirtumas laikytinas nereikšmingu, kadangi, ieškovo teigimu, dabar įregistruotos ribos sumažina jo žemės sklypo plotą 33 procentais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog žemės sklypo plano Nr. 305 (plotas 0,40 ha) ginčo ribų konfigūracija atitinka šiuo metu įregistruotus registre kadastrinius matavimus. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelogiška, jog atsakovai turėdami žemės sklypo planą, atliekant kadastrinius matavimus iš esmės būtų nurodę kitokią ginčo ribų konfigūraciją, nei ji pažymėta jų plane. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2002-12-30 Nr. 522“. Šiuose aktuose nurodyta, jog rengdamas žemės sklypo planą matininkas turi išnagrinėti visus pirminius teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, abrisus, pamatuoti sklypą vietovėje ir turėdamas visą šią informaciją nubraižyti žemės sklypo ribas, kurios atitiktų pirminius teritorijų planavimo dokumentus, stengtis išlaikyti sklypo konfigūraciją ir plotą. UAB „( - )“ aiškinamajame rašte (T. 2, b. l. 33–40) nurodoma, kad UAB „( - )“ parengtame žemės sklypo plane sklypo konfigūracija nesiskiria nuo teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypo plotas nesiskiria nuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto ploto, suformuotas sklypas nekerta gretimo (E. M.) sklypo ribų, suformuotas sklypas nekerta kelio ribų. Taip pat žemės sklypo planas, kurį atliko UAB „( - )“, yra patvirtintas Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Nurodoma, kad jeigu žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiktų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar būtų pažeistos gretimo sklypo ribos, žemėtvarkos skyriaus specialistai nederintų bylos.
  8. Pažymėtina, kad nors atsakovai pripažįsta, jog sklypų ribos, jas patikrinus 2014 metais, šiek tiek pasikoregavo, tačiau nustatyta, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl šių korekcijų sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas. Priešingai, byloje pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-04-24 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 17ŽN-42-(14.17.73) nurodoma, jog patikrinimo metu suvedus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso ieškovui E. M., koordinates nustatyta, kad jis naudoja žemės sklypą už jo privačios nuosavybės teise valdomo sklypo ribos. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (0,03 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) kadastrinius matavimus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ieškovo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus dėl neteisėtai sumažinto ieškovo žemės sklypo ploto kaip nepagrįstus.
  9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad kartu su ieškiniu teismui pateikė UAB „( - )“ 2014-12-16 sudarytą planą, kuriame pažymėtos įregistruotos žemės sklypo ribos bei faktiškai sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu užfiksuotos žemės sklypo ribos. Nurodo, kad skirtumas tarp šių ribų sudaro 4,65 metro, todėl toks skirtumas negali būti laikomas neesminiu ir nepažeidžiančiu ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, kadangi byloje esantys įrodymai šių argumentų nepagrindžia. Byloje esančiame UAB „( - )“ paaiškinime dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), matavimų (T. 1, b. l. 22) nurodyta, kad atliekant visus matavimo veiksmus, tikslas buvo ne parengti kadastrinių matavimų bylą, o pagal ieškovo E. M. prašymą paruošti jo parodytos faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos planą. Darytina išvada, kad UAB „( - )“, pateikdama žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir gretimo sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), bendros ribos brėžinį (T. 1, b. l. 24), neatliko kadastrinių matavimų pagal žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, bet pateikė žemės sklypų ribos planą pagal ieškovo parodytas jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „( - )“ pateiktas žemės sklypų bendros ribos brėžinys nelaikytinas įrodymu patvirtinančiu ieškovo teisių pažeidimą, kadangi jis sudarytas ne laikantis nustatytos tvarkos, o remiantis subjektyviu ieškovo įsitikinimu.
  10. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam nesuprantama situacija, kai žemės sklypus skirianti riba neatitinka savo tikrosios vietos, tačiau atitinka savo konfigūraciją. Teigia, kad tokiu atveju viso sklypo konfigūracija turi atitinkamai slinktis, kas, ieškovo nuomone, įrodo, jog UAB „( - )“ sudarytame plane ir yra atvaizduota tikroji padėtis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovo įrodymų vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, jog atsakovų plane ir abrise šalių sklypus skirianti riba yra iš dviejų tiesių, skirtingai, nei nurodyta ieškovo pateiktame UAB „( - )“ plane. Be to, ieškovo pateiktas planas negalėtų būti tvirtinamas, nes neišlaikyta sklypo konfigūracija ir plotas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įrodinėdamas, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, nesuformavo kadastrinių matavimų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-04-24 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 17ŽN-42-(14.17.73) nurodoma, jog ieškovas E. M. naudoja žemės sklypą už jo privačios nuosavybės teise valdomo sklypo ribos. UAB „( - )“ pateiktame aiškinamajame akte bei prie šio akto pridėtuose brėžiniuose nurodyta, kad UAB „( - )“ suprojektuota žemės sklypo riba neatitinka ieškovo žemės sklypo dydžio, kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), o pagal UAB „( - )“ suprojektuotas žemės sklypo ribas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dydis sudaro 461 lv. m, t. y. 0,0461 ha (T. 2, b. l. 39). Konstatuotina, kad ieškovo pateiktas UAB „( - )“ suprojektuotas žemės sklypas yra akivaizdžiai didesnis nei ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad dėl sklypo ribų pasikeitimo jo nuosavybės teise valdomas sklypas mažėja. Be to, ieškovo pateiktame UAB „( - )“ plane nurodytos sklypo ribos ir plotas neatitinka pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei abrise nurodytos sklypo konfigūracijos bei ploto.
  11. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo panaikinti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktą nei CK 1.90 straipsnio, nei CK 1.91 straipsnio pagrindu. Mano, kad pats žemės sklypų parodymo-paženklinimo procesas patvirtina esminį apsisprendimą sutikti ar nesutikti su sklypo ribomis. Nurodo, kad nors yra duomenys apie preliminarią sklypų ribos vietą, tačiau atliekant parodymą-paženklinimą iš esmės turi būti randamas savininkams tinkantis sprendimas, kuris gali ir nesutapti su preliminariai nustatytomis ribomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas ir vertinamas ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taip pat sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; kt.). Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad tiek atsakovai, tiek kadastrinius matavimus atlikęs matininkas siekė suklaidinti ieškovą bei apgaule priversti jį pasirašyti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ir patys atsakovai nežinojo apie tai, kad faktiškai vietoje pažymėta riba eina kitoje vietoje, nei parodyta dokumentuose. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl 2009 metais pažymėtų žemės sklypo ribų iš esmės būtų pažeistos ieškovo teisės ar teisiniai interesai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo argumentas, jog atsakovai su matininku tyčia iškraipė nustatomų ribų konfigūraciją, vietoje pažymėdami ne tuos taškus, kurie buvo pažymėti kadastrinėje byloje, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų susitaręs su matininku panaudoti apgaulę, kad jis pasirašytų ginčijamame akte, o tik deklaratyviai nurodo, kad buvo panaudota apgaulė.
  12. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė dėl prieš jį panaudotos apgaulės. Teigia, kad jo valią pasirašyti akte nulėmė būtent tai, kad jam buvo parodyta, kurioje vietoje eina sklypų riba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.3 punktą gretimo sklypo savininkui atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kadastrinių matavimų byla gali būti tvirtinama. Gretimo sklypo savininko sutikimas ar nesutikimas nelemia, ar bus suderinti kadastriniai matavimai, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad matininko parengtas planas buvo tikrinamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-12-30 įsakymu Nr.4-7789-(1.3) „Dėl privačios nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro nr. ( - ) Valstybinio kadastro duomenų registro patikslinimo Šilutės rajone“. Vėliau byla buvo nunešta į VĮ Registrų centrą, kur buvo atlikta bylos patikra ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad planas parengtas teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog prieš ieškovą nebuvo panaudota apgaulė.
  13. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t.y. CK 1.90 str. pagrindu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Ieškovo ir iš dalies atsakovų paaiškinimais byloje nustatyta, kad 2009 metais vietoje pažymėtos ribos neatitiko 2014 metais pažymėtų sklypo ribų, tačiau šis neatitikimas buvo ištaisytas 2014 metais atlikto ribų patikslinimo metu. Pasikoregavusios ribos nėra ženkliai nutolusios nuo 2009-10-30 pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigūracija nepasikeitusios ir tai patvirtina, jog tiek 2009-10-30 paženklinant sklypą, tiek 2014 metais buvo panaudotas tas pats riboženklių skaičius – 35 riboženkliai. Jei sklypo konfigūracija būtų pasikeitusi būtų daugiau arba mažiau posūkio kampų, todėl būtų turėjęs keistis ir riboženklių skaičius. Be to, kaip jau nustatyta byloje, patikslinus sklypo ribas ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotas nesumažėjo, jo teisės nebuvo pažeistos. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis, jog ta aplinkybė, kad ieškovas faktiškai valdo didesnį žemės sklypo plotą, nesukuria jam daugiau nuosavybės teisių nei jis turi, ir savaime nedaro negaliojančių atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pažymėtina, kad sklypo duomenys, taip pat ir sklypo koordinatės, bei ribos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, kuris yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors 2009-10-30 pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, vietoje pažymėtos ribos vėliau pasikoregavo, tačiau vertinant viso ginčo kontekste tai, kad ieškovo nuosavybės teise turimo sklypo ribos nesumažėjo, pasikoregavusios ribos nėra ypač nutolusios nuo 2009 metais pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigūracija nepasikeitusios ir jos atitinka VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje užfiksuotą sklypo konfigūraciją, sklypo abrisą, laikytina, kad net ir buvus suklydimui, jis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį šiuo pagrindu.
  14. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti prieš šešerius metus, duomenys įregistruoti registre ir vieši. Per tą laiką iki kreipimosi į teismą ieškovas nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas šalia esančią sodybą ir atlikdamas statybos darbus, be to, pažymėtina, kad kaip rūpestingas šeimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų.
  15. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  16. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.
  17. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme buvo patirta 13,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. ( - ) 13,47 Eur (trylika Eur 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai