Byla e2A-296-241/2020
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – D. B. (D. B.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EUGENSA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2099-864/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EUGENSA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – D. B. (D. B.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „EUGENSA“ 40 837,57 Eur skolą, 1 092,01 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė dalį reikalavimo pripažino ir sumokėjo 1 142,24 Eur, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, sumokėtą sumą skirdama delspinigiams ir skolos daliai padengti, ir prašė priteisti negrąžintą 40 787,34 Eur skolos dalį.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė nuo 2014 m. iki 2018 m. pirko prekes iš ieškovės sandėlio. Atsakovės 2018 m. gegužės – birželio mėn. užsakytos prekės buvo pateiktos ir atsakovės priimtos, o PVM sąskaitos faktūros už parduotas prekes patvirtintos atsakovės darbuotojo parašu. Tačiau atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki šiol nėra atsiskaičiusi už įsigytas prekes.

103.

11Ieškovė pažymėjo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką atsakovės vardu užsakymus teikė ir PVM sąskaitas faktūras priėmė atsakovės pardavimų vadybininkas D. B. Dėl to atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų bei apmokėdavo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias būdavo pasirašęs D. B. Atsakovė ilgo bendradarbiavimo metu nebuvo pateikusi ieškovei jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ar pristatymo, tačiau praėjus porai mėnesių po 2018 m. gegužės – birželio mėn. įsigytų prekių priėmimo, ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas, t. y. tvirtinti, kad PVM sąskaitas faktūras pasirašęs asmuo nėra UAB „EUGENSA“ darbuotojas, o dokumentai yra užpildyti netinkamai.

124.

13Atsakovė UAB „EUGENSA“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neginčija sutarties sudarymo bei tarp šalių susiklosčiusių prekių pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Tačiau pažymėjo, kad prekės pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras niekada atsakovei nebuvo perduotos, todėl su ieškove ji neprivalo atsiskaityti. Nurodė, kad ieškinio pagrindu nurodomos PVM sąskaitos faktūros atsakovės buhalterijoje nebuvo apskaitytos ir apie jas atsakovei tapo žinoma tik tuomet, kai 2018 m. birželio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje buvo sugeneruota kryžminio patikrinimo neatitikimo ataskaita, iš kurios nustatyta, kad ieškovė deklaravo PVM sąskaitas faktūras Nr. SLO256180, SL0255156, SL0255157, SL0254483 ir SL0254356, kurių UAB „EUGENSA“ nebuvo gavusi.

145.

15Atsakovė nurodė, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose minimų prekių niekada neužsakinėjo, transporto važtaraščius pasirašė atsakovei nežinomas asmuo E. J. (E. J.), todėl buvo kreiptasi į ieškovę, prašant pateikti dokumentus, kas pateikė užsakymą, kaip užsakymas buvo priimtas bei kokiu adresu buvo pristatytos prekės, tačiau ieškovė prašomų dokumentų nepateikė. Mėginant išsiaiškinti situaciją ir įtariant atsakovės darbuotoją D. B. sukčiavimu, 2018 m. birželio 26 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu buvo sustabdytas šio darbuotojo pareigų vykdymas. D. B. 2018 m. liepos 10 d. pasišalino iš darbo ir nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 12 d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad D. B. vengia pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir nesirodo darbe, nutraukė jų sudarytą darbo sutartį.

166.

17Trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasaros pabaigos dirbo UAB „EUGENSA“ pardavimų vadybininku. Jo funkcijos įmonėje buvo prekių užsakymas, prekių pardavimas, bendravimas su klientais, skolų valdymas. Patvirtino, kad ieškovė UAB „SLO Lithuania“ buvo atsakovės UAB „EUGENSA“ tiekėja ir jam, kaip vadybininkui, teko bendrauti su šia įmone. Nurodė, kad su ieškove UAB „SLO Lithuania“ buvo susiformavusi tokia praktika, kad užsakymą buvo galima pateikti telefonu ar elektroniniu paštu. Ieškovės darbuotojai informuodavo, kad užsakymas paruoštas, tuomet atsakovės vadybininkas arba net atsakovės klientas atvykdavo į ieškovės sandėlį ir atsiimdavo prekes, tada ieškovės darbuotojai išrašydavo sąskaitą ir pateikdavo ją atsakovei apmokėti. Sąskaitas iš ieškovės įprastai paimdavo tas, kas prekes užsakinėdavo ir pateikdavo buhalterijai apmokėti. Nurodė, kad kartais paprašydavo ieškovės vadybininkų persiųsti tiesiogiai sąskaitas atsakovės buhalterijai apmokėti, kartais atvažiuodavo ir pasirašydavo sąskaitas. Pažymėjo, kad nežino, koks vežėjas teikė klientams paslaugas, tačiau nėra buvę, kad ieškovė išrašytų sąskaitą, o prekių neperduotų.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „EUGENSA“ ieškovei UAB „SLO Lithuania“ 40 787,34 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

228.

23Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 23 d. sutartimi šalys susitarė, jog atsakovės užsakymai ieškovei pateikiami elektroniniu paštu, faksimiliniu ryšiu ar kitu būdu raštu. Iš trečiojo asmens D. B. paaiškinimų, liudytojų E. R., S. K., V. S. parodymų teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai užsakymus dėl prekių pirkimo ieškovei teikdavo telefonu ir elektroniniu paštu. Nors atsakovės vadovas teismo posėdyje ir ginčijo šią aplinkybę, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė užsakymus teikdavo ieškovei tik raštu (elektroniniu paštu ar kitu būdu raštu) byloje nėra. Iš tokių duomenų teismas darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė vykdė abipuses pareigas (užsakymo pateikimo ir priėmimo) pagal pateiktus prašymus telefonu ir (ar) raštu.

249.

25Teismas nustatė, kad šalys sutartimi susitarė, jog tinkamu prekės perdavimu bus laikomas PVM sąskaitos faktūros arba priėmimo perdavimo akto pasirašymas. Pagal byloje pateiktus įrodymus, neretai PVM sąskaitos faktūros pirkėjui apmokėti buvo teikiamos elektroniniu būdu, prekes pasiimdavo atsakovės vadybininkas ir atsakovės klientas. Viena sąskaita perduodama su prekėmis pirkėjui, kitas egzempliorius perduodamas įmonės buhalterijai, todėl jos galėjo būti pasirašytos tik vienos iš sutarties šalių darbuotojo, tačiau tai netrukdė sutarties šalims tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį. Todėl teismas darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė vykdė abipuses pareigas, PVM sąskaitas faktūras pasirašant (ar net nepasirašant) vienos iš sutarties šalių darbuotojams.

2610.

27Teismas nurodė, kad šalys sutarties 4.2 punkte numatė, jog prekės laikomos tinkamai perduotomis, kai PVM sąskaitas faktūras (važtaraščius) pasirašo atsakovės darbuotojas ar įgaliotas atstovas. Trečiasis asmuo D. B. dirbo atsakovės pardavimų vadybininku ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu. Jo pareigos buvo bendrauti su klientais, teikti užsakymus, parduoti prekes įmonei palankiomis sąlygomis, komunikuoti elektroniniu paštu, telefonu. Taigi D. B., veikdamas kaip įmonės darbuotojas, turėjo teisę prekių užsakymo ir pardavimo tikslu komunikuoti tiek su atsakovės klientais (užsakovais), tiek ir su įmonės tiekėjais, tame tarpe ir su ieškove. Įrodymų, kad D. B. atsakovė buvo suteikusi teisę komunikuoti tik su ribotu sąrašu tiekėjų, atsakovė į bylą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovės sandėlio darbuotojai nepagrįstai prekes išdavė atsakovės darbuotojui, neturinčiam įgaliojimo.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad sutartimi šalys nustatė atsakovės pareigą pateikti ieškovei įgaliotų atsiimti prekes asmenų sąrašą. Atsakovė į bylą ne tik nepateikė duomenų, kad tokį sąrašą teikė ieškovei, tačiau net nepateikė įrodymo, kad tokį įgaliotų asmenų sąrašą turi. Teismas darė išvadą, kad pati atsakovė, be pagrindo kaltindama ieškovę aplaidumu, elgėsi nerūpestingai, nepateikė ieškovei įgaliotų atsiimti prekes asmenų sąrašo, kaip tai numato sutarties 4.4 punktas, tokiu būdu prisiimdama verslo riziką. Be to, D. B. naudojosi jam atsakovės suteiktu įmonės telefonu, elektroniniu paštu, o tai nesudarė pagrindo ieškovei abejoti trečiuoju asmeniu, priimant jo užsakymus atsakovės vardu. Taigi ieškovės darbuotojai pagrįstai pagal tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką D. B. laikė atsakovės darbuotoju, atsakovės vardu teikiančiu prekių užsakymus bei atsiimančiu prekes.

3012.

31Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės, jog ieškovės darbuotojai sąskaitos nerodydavo atsakovės klientui, kad atsakovės sąskaitų apmokėjimui buvo taikomas atidėjimas, t. y. suteikta galimybė atsakovei gauti apmokėjimą iš jos kliento ir tik tuomet atsiskaityti su ieškove, patvirtina faktą, kad įmonės glaudžiai bendradarbiavo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios trečiojo asmens pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovės klientui Elelan, UAB, kuriose atitinkamai sutampa prekės ir jų pirkimo datos. Aplinkybė, kad Elelan, UAB vadovas, pats pasirašęs PVM sąskaitose faktūrose, šiuo metu neigia prekių gavimo faktą, yra santykis tarp atsakovės ir jos kliento, todėl nėra šios bylos dalykas. Taigi tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika numatė galimybę iš ieškovės sandėlio prekes atsiimti tiesiogiai atsakovės klientams, jos darbuotojui patvirtinus.

3213.

33Teismas nurodė, kad atsakovės neapskaitytas sąskaitas patvirtinta byloje esantys krovinio važtaraščiai, o tai leidžia daryti išvadą, kad prekės, sąskaitos ir važtaraščiai buvo pateikiami ieškovei, atsakovei ir atsakovės klientams įprasta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovei, atstovaujamai jos darbuotojo D. B., pateikus ieškovei užsakymą dėl prekių, kurias užsakė atsakovės klientas, ieškovės darbuotojai paruošė užsakymą, prekes su atsakovės (yra pateiktos atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros jos užsakovui) žinia atsiėmė jos klientas pagal krovinio važtaraščius, o PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos D. B. ir perduotos atsakovės buhalterijai.

3414.

35Teismas konstatavo, kad ieškovė prekes išdavė pagrįstai, prekės laikomos atsakovei perduotos, o pati atsakovė neatleidžiama nuo pareigos atsiskaityti už prekes, kadangi ji nesilaikė šalių sutarties 4.4 punkto reikalavimų ir tokiu būdu prisiėmė verslo riziką. Taigi atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei už pagal sąskaitas faktūras perduotas prekes.

3615.

37Teismas sprendė, kad 2014 m. gegužės 23 d. sutartyje nustatytas (0,05 procento) netesybų dydis yra pagrįstas, kadangi sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atsakovė yra verslo subjektas, turinti verslo patirties, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir laikytina, kad atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydama sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, jog netesybų (delspinigių) dydis yra neprotingas, neatitinka rinkos sąlygų.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3916.

40Atsakovė UAB „EUGENSA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4116.1.

42Ieškovė neįrodė, kad atsakovė užsakė prekes pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, nes nepateikė nei vieno rašytinio prekių užsakymo, nepateikė užsakymo patvirtinimo, kaip numatyta sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, nurodydamas, kad būtent atsakovė nepateikė nei vieno užsakymo pavyzdžio. Akivaizdu, kad atsakovei neigiant prekių užsakymą, ji negalėjo pateikti užsakymo pavyzdžio, tai reikštų neįmanomas įrodyti aplinkybes, o pareiga įrodyti, kad prekes, kaip teigė ieškovė, užsakė atsakovė, šiuo atveju pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę teko būtent ieškovei.

4316.2.

44Atsakovė, pripažindama dalį reikalavimo pagal ginčo sąskaitą faktūrą Nr. SLO256897, teismui pateikė prekių pagal šią sąskaitą faktūrą užsakymo patvirtinimą, kuris įrodo, kad tais atvejais, kai atsakovė iš tikrųjų užsakydavo prekes iš ieškovės, visada būdavo teikiamas rašytinis užsakymo patvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šio įrodymo reikšmės, dėl jo nepasisakė ir, nepaisant to, jog ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio prekių užsakymo faktą, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė užsakė prekes pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras.

4516.3.

46Atsakovė įrodinėjo, kad krovinio (prekių) nelydinti PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma prekių perdavimą patvirtinančiu dokumentu bei rėmėsi gausia kasacinio teismo praktika šiuo klausimu. PVM sąskaita faktūra, visų pirma, yra priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei. PVM sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Prekių perdavimo faktą būtų galima įrodinėti PVM sąskaitomis faktūromis tik tuo atveju, jei PVM sąskaita faktūra būtų išrašoma prekių perdavimo metu ir lydėtų prekes (krovinį). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros ne tik, kad nelydėjo krovinio, bet ir buvo D. B. pasirašytos vėliau. Šią aplinkybę patvirtina byloje duoti liudytojų parodymai.

4716.4.

48Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, atsikirtinėjo, jog ginčo prekės jai perduotos nebuvo, jos galimai buvo perduotos pagal važtaraščius juose nurodytam asmeniui E. J. arba J. Šiuos atsakovės atsikirtimus patvirtino ir patys važtaraščiai, taip pat liudytojas E. R., nurodydamas, kad prekių paėmimo metu buvo pasirašomas važtaraštis. Teismas pripažino nustatytu faktą, kad prekės buvo perduodamos pagal krovinio važtaraščius, tik neaišku, dėl kokios priežasties laikė, jog minėtais dokumentais prekės perduotos atsakovei, kai juos pasirašė byloje nenustatytas asmuo. Teismas turėjo spręsti, kad prekės perduotos nenustatytam asmeniui.

4916.5.

50Teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė vykdė abipuses pareigas (prekių perdavimo ir priėmimo), pasirašius PVM sąskaitą faktūrą vienos iš sutarties šalių darbuotojams, yra visiškai nepagrįsta, nelogiška ir prieštarauja skundžiamo sprendimo išvadai, kad prekes atsiėmė atsakovės klientas pagal krovinio važtaraščius. Nagrinėjamu atveju, teismas turėjo analizuoti ir vertinti ne susiklosčiusią verslo praktiką, o tai, ar prekės buvo perduotos laikantis sutartyje nustatytos prekių perdavimo tvarkos, t. y. ar prekės perduotos atsakovės įgaliotam asmeniui kartu su sutartyje nurodytu prekes lydinčiu dokumentu.

5116.6.

52Teismas neįvertino, kad ieškovė sutartį vykdė aplaidžiai, nesilaikydama jos nuostatų, netikrino įgaliojimų priimti prekes, o padarė abstrakčią išvadą, kad trečiasis asmuo D. B. turėjo teisę komunikuoti tiek su atsakovės klientais (užsakovais), tiek ir su įmonės tiekėjais, tame tarpe ieškove. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo, kad aplinkybės, jog D. B. naudojosi jam įmonės suteiktu telefonu, elektroniniu paštu, nesudarė pagrindo trečiuoju asmeniu abejoti priimant jo užsakymus įmonės (atsakovės) vardu, tačiau taip ir lieka neaišku, kaip teismo analizuotos aplinkybės yra susiję su prekių pagal ginčo sąskaitas faktūras perdavimu ir nuoseklia atsakovės pozicija bei byloje egzistuojančiais įrodymais, kad prekės buvo perduotos apskritai nenustatytam asmeniui E. J. arba J., o D. B. tik pasirašė sąskaitose faktūrose, kurios neįrodo realaus prekių perdavimo.

5316.7.

54Teismas, net ir darydamas išvadą, kad prekes priėmė atsakovės klientai, turėjo sprendime aiškiai konstatuoti, kurias prekes (pagal kurias ginčo sąskaitas) galėjo atsiimti atsakovės klientai. Teismo vartojamas žodis „neretai“ tik patvirtina, kad teismas taip ir nenustatė, kas ir kokias prekes priėmė, neanalizavo kiekvieno prekių perdavimo pagal konkrečią sąskaitą faktūrą, o išvadas grindė abstrakčiomis prielaidomis. Be to, jei teismas laikė, kad prekės perduotos atsakovės klientams, kodėl sprendė, jog prekės perduotos atsakovei.

5517.

56Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prašo atsakovės UAB „EUGENSA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5717.1.

58Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad užsakymai ieškovei buvo teikiami ir derinami tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, todėl ne visais atvejais raštu. Be to, atsakovė vieną iš ginčo šioje byloje sąskaitų, pagal kurią užsakymas taip pat buvo suderintas šalių žodžiu, bylos nagrinėjimo metu prieš pat paskutinį teismo posėdį, pripažino ir apmokėjo.

5917.2.

60Apeliacinio skundo argumentai, esą PVM sąskaitos faktūra ginčo situacijoje yra tik priemonė apskaityti valstybei mokėtinus mokesčius atmestini, kadangi tiek vadovaujantis šalių sudaryta rašytine pirkimo pardavimo sutartimi, tiek susiklosčiusia verslo praktika, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jas pasirašius atsakovės darbuotojui, priimančiam prekes, atliko prekių perdavimo atsakovei patvirtinimo funkciją. Skirtingai nei skunde bandoma interpretuoti, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog byloje pateiktos sąskaitos pačios savaime patvirtina prekių perdavimą. Svarbu įvertinti tai, kad teismas papildomai nuosekliai ir detaliai tyrė visas aplinkybes, susijusias su šalių bendradarbiavimo santykiais susiklosčiusiais dar nuo 2014 m, įprastą kontrahentų prekių užsakymo, įsigijimo ir pardavimo verslo praktiką, analizavo šalių sudarytą sutartį.

6117.3.

62Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo D. B. dirbo atsakovės padavimų vadybininku laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Visos ginčo sąskaitos, kurių nesutinka apmokėti atsakovė, buvo pasirašytos D. B., jo darbo pas atsakovę laikotarpiu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų apribojusi šiam asmeniui suteiktus įgaliojimus visus ar iš dalies. Atsakovė, gindamasi nuo reikalavimų ir vengdama atsiskaityti už įsigytas prekes, grubiai pažeisdama ieškovės teises, tiesiog teigia, kad ieškovės sandėlio darbuotojai išdavę atsakovės darbuotojui D. B. prekes nereikalavo iš jo pateikti įgaliojimo, todėl laikytina, kad ieškovė pateikė prekes neįgaliotam asmeniui.

6317.4.

64D. B., susipažinęs su byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis, patvirtino, kad visos sąskaitos pasirašytos jo asmeniškai tuo laikotarpiu, kai jis dirbo atsakovės vadybininku, jog jis asmeniškai priėmė prekes ir jas perdavė atsakovei. D. B. atsakydamas į klausimus paaiškino, kad pats sprendimų dėl prekių užsakymų niekada nepriimdavo, visus veiksmus derindavo su atsakovės direktoriumi, visi jo veiksmai buvo atliekami veikiant įmonės interesais su direktoriaus žinia, jo leidimu. Atsakovės direktorius žinojo visą įmonėje vykdomą pirkimo bei pardavimų procesą ir šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo neigdamas tikrai įsigytų ir jau parduotų klientams prekių gavimą.

6517.5.

66Nagrinėjamoje byloje buvo apklausti visi ieškovės sandėlio darbuotojai, kurie patvirtino, kad prekių išdavimo tvarka yra standartizuota, įprasta įmonės daugiametėje veikloje ir vykdoma nuosekliai bei sąžiningai, todėl įmonėje per visą darbo praktiką nėra buvę jokių ginčų dėl galimo prekių neperdavimo klientui.

6717.6.

68Byloje pateiktose PVM sąskaitos faktūrose, kurios išrašytos pačios atsakovės jos klientui ,,Elelan“, UAB, sutampa prekės, jų pirkimo datos, palyginus su ieškovės atsakovei išrašytomis ginčo sąskaitomis. Šie byloje pateikti duomenys tik patvirtina faktą, kad atsakovė įsigijo iš ieškovės užsakytas prekes ir šiuo metu visiškai nepagrįstai vengia už jas atsiskaityti, kadangi pačios atsakovės veiksmai (sąskaitų savo klientams už iš ieškovės įsigytas prekes išrašymas) patvirtina, kad atsakovė, įsigijusi prekes, jas siekė parduoti bei galimai pardavė savo klientams. Aplinkybė, kad ,,Elelan“, UAB vadovas, pats pasirašęs PVM sąskaitose faktūrose, šiuo metu neigia prekių iš atsakovės gavimo faktą, yra santykis tarp atsakovės ir jo kliento, todėl nėra šios bylos dalykas.

6917.7.

70Bylos nagrinėjimo metu atsakovė apmokėjo vieną ginčo sąskaitą tik todėl, kad ieškovė netikėtai kreipėsi į teismą su prašymu apklausti liudytoju atsakovės darbuotoją V. S., kuris patvirtino, jog prekes (upsus) pagal ginčo sąskaitą byloje užsakė ir gavo atsakovė. Taigi atsakovė, suprasdama, kad V. S. patvirtins, jog prekes pats atsiėmė iš ieškovės sandėlio, nedelsiant prieš pat posėdį apmokėjo ieškovės išrašytą sąskaitą bei, neturėdama jokio kito logiško paaiškinimo, tiesiog nurodė, kad sąskaita iki šiol nebuvo apmokėta dėl neva tai buvusio suklydimo.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7318.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

75Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

7619.

77Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „EUGENSA“ 40 837,57 Eur skolą ir 1 092,01 Eur delspinigius. Ieškovė savo reikalavimą grindė 2014 m. gegužės 23 d. šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 18 d. ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias atsakovė neatsiskaitė už jai parduotas prekes (pagal trylika PVM sąskaitų faktūrų bendra mokėtina suma 40 837,57 Eur). Bylos nagrinėjimo metu atsakovei iš dalies atsiskaičius – apmokėjus vieną PVM sąskaitą faktūrą ir sumokėtą sumą (1 142,24 Eur) ieškovei skyrus delspinigiams ir skolos daliai padengti, ieškovė sumažino ieškinio sumą ir prašė priteisti likusią 40 787,34 Eur skolos dalį. Atsakovė UAB „EUGENSA“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė nebuvo užsakiusi ir nėra gavusi ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių.

7820.

79Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad šalis ilgiau nei ketverius metus siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką atsakovės darbuotojai prekių užsakymus pateikdavo, o ieškovės darbuotojai užsakymus priimdavo telefonu ir (ar) raštu. Be to, tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika numatė galimybę iš sandėlio prekes atsiimti tiesiogiai atsakovės klientams, jos darbuotojui patvirtinus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei, atstovaujamai jos darbuotojo D. B., pateikus ieškovei užsakymą dėl prekių, kurias užsakė atsakovės klientas, ieškovės darbuotojai paruošė užsakymą, prekes su atsakovės žinia atsiėmė jos klientas pagal krovinio važtaraščius, o PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos D. B. ir perduotos atsakovės buhalterijai. Teismas darė išvadą, kad ieškovė prekes išdavė pagrįstai, o prekės laikomos atsakovei perduotos, todėl atsakovė neatleidžiama nuo pareigos atsiskaityti.

8021.

81Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog atsakovė užsakė prekes pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, nes ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio prekių užsakymo ar užsakymo patvirtinimo, kaip numatyta šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovės teigimu, teismas turėjo analizuoti ir vertinti ne susiklosčiusią šalių verslo praktiką, o nustatyti, ar prekės buvo perduotos laikantis sutartyje numatytos prekių perdavimo tvarkos, t. y. ar prekės perduotos atsakovės įgaliotam asmeniui kartu su sutartyje nurodytu prekes lydinčiu dokumentu. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog pagal į bylą pateiktus važtaraščius prekės buvo perduotos ne ieškovės darbuotojui D. B., o visiškai nežinomam asmeniui.

8222.

83Šiuolaikinėje sutarčių teisėje egzistuoja šie sutarties aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis aiškinimo metodas). Tuo atveju, kai tikrosios šalių valios negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (objektyvusis aiškinimo metodas). Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių elgesį iki sutarties pasirašymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties pasirašymo, papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020 32 punktas).

8423.

85Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktą).

8624.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, šalių sudarytos sutarties aiškinimas, kuris atliekamas vertinant ir tarp šalių egzistuojančią verslo praktiką, leidžia nustatyti, ar šalys tinkamai vykdė sutartį, atitinkamai patvirtinti arba paneigti atsakovės ginčijamas aplinkybes, susijusias su tinkamu prekių pagal PVM sąskaitas faktūras perdavimu.

8825.

89Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „SLO Lithuania“ ir atsakovė UAB „EUGENSA“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausančias prekes pagal atsakovės pateiktą užsakymą atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Šalys susitarė, jog pirkėjo (atsakovės) užsakymai pardavėjui (ieškovei) pateikiami elektroniniu paštu, faksimiliniu ryšiu ar kitu būdu raštu. Užsakyme turi būti nurodomi prekių pavadinimai, asortimentas, jų kodai, kiekis, pristatymo sąlygos, adresas bei kiti duomenys (sutarties 2.1 punktas). Priimti užsakymai pardavėjo patvirtinami, nurodant pristatomų prekių pavadinimus, kodus, kiekius, pristatymo sąlygas, prekių kainą, numatomą prekių pristatymo vietą ir laiką. Pardavėjas turi teisę nepriimti ir nepatvirtinti užsakymo, jeigu jis pateiktas pažeidžiant sutartyje ar jos prieduose nustatytą tvarką ir (arba) pardavėjas negali įvykdyti užsakymo reikalavimų (sutarties 2.2 punktas).

9026.

91Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad prekių pristatymui taikoma „INCOTERMS 2010 Pardavėjo sandėlis“ sąlyga. Pirkėjas paima prekes iš pardavėjo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Prekės perduodamos šalių atstovams pasirašant PVM sąskaitą faktūrą (važtaraštį) ir prekių priėmimo–perdavimo aktą. Prekės yra laikomos pardavėjo tinkamai perduotomis, o pirkėjo priimtomis sutartyje nustatytomis sąlygomis, kai pirkėjo darbuotojas ar įgaliotas atstovas pasirašo PVM sąskaitoje faktūroje (važtaraštyje) arba prekių priėmimo–perdavimo akte (sutarties 4.2 punktas). Pirkėjas privalo raštu nurodyti asmenis, įgaliotus priimti prekes pagal sutartį. Pasikeitus įgaliotiems asmenims, pirkėjas elektroninio ir (ar) faksimilinio ryšio priemonėmis privalo nedelsiant, be ne vėliau kaip per 24 valandas apie tai pranešti pardavėjui, nurodant įgaliotų asmenų vardus, pavardes bei datą, nuo kurios šiems asmenims suteikiami įgaliojimai priimti prekes. Pirkėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos atsiskaityti už prekes bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, jeigu apie pasikeitusius įgaliotus asmenis pardavėjui nepranešta arba praneša nesilaikant šios nustatytos tvarkos (sutarties 4.4 punktas).

9227.

93Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai – ieškovės darbuotojai – produktų pardavimo vadybininkas E. R., tiekimo sandėlio vadovas T. V., sandėlininkas E. J., logistikos vadybininkė T. S., pardavimų vadybininkas S. K. nurodė, kad užsakovai, įskaitant atsakovę UAB „EUGENSA“, ieškovei UAB „SLO Lithuania“ užsakymus dažnai pateikdavo telefonu, o prekės užsakovams būdavo išduodamos kartu su PVM sąskaita faktūra, atskirais atvejais, kai prašydavo užsakovai, būdavo išrašomas ir krovinio važtaraštis. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbų vadovas V. S., kuris nurodė, kad užsakymus ieškovei pateikdavo telefonu, o atsiimant prekes pasirašydavo tik ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

9428.

95Trečiasis asmuo D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė, kad ieškovei užsakymą buvo galima pateikti telefonu ar elektroniniu paštu; ieškovės darbuotojai informuodavo, kad užsakymas paruoštas, tuomet atsakovės vadybininkas arba net atsakovės klientas atvykdavo į ieškovės sandėlį ir atsiimdavo prekes, tada ieškovės darbuotojai išrašydavo sąskaitą ir pateikdavo ją atsakovei apmokėti. Sąskaitas iš ieškovės įprastai paimdavo tas, kas prekes užsakinėdavo ir pateikdavo buhalterijai apmokėti. Pažymėjo, kad kartais paprašydavo ieškovės vadybininkų persiųsti tiesiogiai sąskaitas atsakovės buhalterijai apmokėti, kartais atvažiuodavo atsiimti prekes ir tada pasirašydavo kitas sąskaitas. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovės darbuotojai kas mėnesį visas sąskaitas atsakovės buhalterijai dar pateikdavo ir elektroniniu būdu. Paaiškino, kad tuo atveju, kai prekes pasiimdavo pats atsakovės klientas, jis jau būdavo pasirašęs atsakovės jam pateiktą sąskaitą, ieškovės darbuotojai, jo prašymu, išrašydavo važtaraštį, kurį pasirašydavo jau prekes pasiimantis asmuo.

9629.

97Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinį, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančias PVM sąskaitas faktūras ir transporto važtaraščius, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi verslo praktika, kuomet atsakovės darbuotojai prekių užsakymus pateikdavo, atitinkamai ieškovės darbuotojai užsakymus priimdavo ir patvirtindavo telefonu, o prekės iš ieškovės sandėlio būdavo paimamos arba atsakovės darbuotojų, arba tiesiogiai pastarosios klientų, prekių perdavimą–priėmimą fiksuojant ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurias pasirašydavo atsakovės darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nurodyta verslo praktika iš esmės neprieštaravo ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, kadangi pagal sutarties 2.2 punktą ieškovė užsakymą galėjo priimti ir tais atvejais, kai pirkėjas (atsakovė) nesilaiko 2.1 punkte numatytos tvarkos – nesant užsakymo rašytine forma, o pagal sutarties 4.2 punktą tinkamas prekių priėmimas ir perdavimas pripažįstamas tik pirkėjo darbuotojo ar jo įgalioto atstovo pasirašymas sąskaitoje, nereikalaujant atskiro priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.

9830.

99CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016 22 punktas). Pažymėtina, kad tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

10031.

101Iš bylos duomenų matyti, kad visos ginčo PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma yra 40 837,57 Eur, priimtos ir pasirašytos trečiojo asmens D. B. Byloje nėra ginčo, kad sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu trečiasis asmuo buvo atsakovės UAB „EUGENSA“ darbuotojas, ėjo vadybininko pareigas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens D. B. funkcijos pagal jo pareiginius nuostatus, buvo bendrauti su klientais, teikti užsakymus, parduoti prekes įmonei palankiomis sąlygomis, komunikuoti elektroniniu paštu. Trečiasis asmuo D. B. taip pat patvirtino, kad jo funkcijos įmonėje buvo prekių užsakymas, prekių pardavimas, bendravimas su klientais, skolų valdymas ir pan. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė buvo atsakovės tiekėja ir jam kaip vadybininkui teko bendrauti su ieškove. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad D. B. naudojosi jam atsakovės suteiktu įmonės telefonu, elektroniniu paštu, jo kontaktai buvo viešai skelbiami įmonės internetiniame tinklapyje. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas E. R., anksčiau dirbęs ir atsakovės vadybininku, paaiškino, kad D. B. atsiimti prekių į ieškovės sandėlį atvykdavo atsakovės automobiliu, skambindavo irgi iš įmonės telefonų numerių, kurie jam gerai buvo žinomi, be to D. B. turėjo atsakovės darbuotojo pažymėjimą.

10232.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė UAB „SLO Lithuania“ (jos darbuotojai) turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo D. B. atstovauja atsakovės UAB „EUGENSA“ interesams, turi įgaliojimus teikti užsakymus ir atsiimti prekes įmonės vardu, atitinkamai patvirtinti tiesioginį prekių perdavimą atsakovės klientams. Įvertinus ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo papildomai įsitikinti trečiojo asmens teise užsakyti ir atsiimti prekes iš ieškovės sandėlio (patvirtinti kitų asmenų atsiėmimą). Be to, į byla yra pateikta ankstesnė D. B. priimta ir pasirašyta 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra, kurią atsakovė apmokėjo.

10433.

105Nors atsakovė teigė, jog 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ji apmokėjo todėl, kad sąskaita pasirašyta atsakovės sandėlio vedėjo G. G., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pastarojo asmens pasirašyta sąskaita nėra patvirtinta ieškovės darbuotojo parašu. Tą pačią, tačiau ieškovės darbuotojo E. R. išrašytą ir pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą yra pasirašęs tik trečiasis asmuo D. B. Taigi bylos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovės sandėlio darbuotojas pasirašė tik elektroniniu būdu persiųstą šios sąskaitos faktūros kopiją, o sąskaitos faktūros originalas buvo priimtas (tikėtina kartu su prekėmis, kurios perduotos į atsakovės sandėlį) ir pasirašytas būtent trečiojo asmens D. B. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik pagrindžia aplinkybę, kad trečiasis asmuo, priešingai nei teigia atsakovė, turėjo teisę teikti užsakymus ieškovei ir atsiimti prekes, o ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo yra tinkamas (įgaliotas) atsakovės atstovas.

10634.

107Atkreiptinas dėmesys, kad nors šalių sutarties 4.4 punkte numatyta, jog pirkėjas (atsakovė) privalo raštu nurodyti asmenis, įgaliotus priimti prekes pagal sutartį, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šios pareigos neįvykdė, t. y. per daugiau nei ketverius bendradarbiavimo metus tokio sąrašo nepateikė. Kaip minėta, sutarties 4.4 punkte taip pat nustatyta, kad pirkėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos atsiskaityti už prekes bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, jeigu apie pasikeitusius įgaliotus asmenis pardavėjui nepranešta arba praneša nesilaikant šios nustatytos tvarkos (sutarties 4.4 punktas). Taigi tiek pagal šios nutarties 30 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tiek pagal sutarties sąlygas atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už savo darbuotojo (šiuo metu buvusio) D. B. užsakytas ir jo žinion perduotas prekes.

10835.

109Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 22–23 punktus).

11036.

111Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovės darbuotojui trečiajam asmeniui D. B. ir (ar) jo patvirtinimu kitiems asmenimis. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant ginčo PVM sąskaitas faktūras, pasirašytas D. B., kuriomis šalys patvirtino prekių perdavimą–priėmimą, prie dalies sąskaitų išrašyti transporto važtaraščiai, aplinkybė, kad ieškovės veikloje buvo naudojama standartizuota apskaitos programa, pagal kurią vykdant užsakymą ir išduodant prekes automatiškai yra suformuojama PVM sąskaita faktūra.

11237.

113Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad važtaraščiuose pasirašęs asmuo E. J. arba J. nėra atsakovės darbuotojas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Kaip nustatyta, užsakymus pateikė ir prekių tinkamą priėmimą parašu ginčo PVM sąskaitose faktūrose patvirtino atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo D. B. Taigi vien šių atsakovės darbuotojo (atstovo) veiksmų pakako tam, kad ieškovė įsitikintų, jog prekės pagal sutartį yra parduodamos ir perduodamos atsakovei. Todėl tai, kad važtaraščiuose yra nurodytas nežinomas asmuo (vežėjas), įvertinus nustatytą aplinkybę, jog prekės atsakovės darbuotojų patvirtinimu buvo išduodamos tiesiogiai ir atsakovės klientams, laikytina teisiškai nereikšminga atsakovės prievolei tinkamai atsiskaityti su ieškove.

11438.

115Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. B. neneigė užsakęs ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, atitinkamai pasirašęs ir patvirtinęs jų perdavimą–priėmimą. Į bylą trečiasis asmuo taip pat pateikė atsakovės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės klientei Elelan, UAB, kuriose nurodytos tos pačios prekės, kurios ginčo sąskaitomis faktūromis įgytos iš ieškovės.

11639.

117Atsakovė byloje nurodė, kad Elelan, UAB vadovas neigia prekių pagal PVM sąskaitas faktūras gavimo faktą, taip pat į bylą pateikė pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopiją. Pareiškime atsakovė nurodo, kad buvęs jos darbuotojas D. B. dalyvavo mažiausiai penkiolikoje sandorių tariamai (ar iš tikrųjų) UAB „EUGENSA“ vardu iš tiekėjų įsigyjant prekes, kurių negavo nei įmonė, nei jos klientai, nors sąskaitos už šių prekių tariamą pristatymą jiems buvo išrašytos. Atsakovė pareiškime pažymi, kad D. B., būdamas įmonės darbuotoju ir veikdamas jos vardu, iš tiekėjų UAB „SLO Lithuania“ ir UAB „ELEKTROBALT“ užsakė prekių už ne mažiau kaip 60 533,10 Eur, galimai klastojo parašus ant PVM sąskaitų faktūrų ir transporto važtaraščių, inicijavo tariamai įmonės įsigytų prekių pardavimus klientams, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras ir (ar) pateikdamas melagingus duomenis UAB „EUGENSA“ buhalterijai.

11840.

119Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys iš esmės patvirtina, jog atsakovė pripažįsta nukentėjusi dėl buvusio darbuotojo D. B. galimai neteisėtų veiksmų, pastarajam atsakovės vardu užsakant prekes ir įgyjant jas ne tik iš ieškovės, bet ir iš kito tiekėjo. Taigi net ir pripažinus, kad atsakovė neturėjo valios įgyti iš ieškovės prekes pagal ginčo sąskaitas faktūras, ieškovės interesai dėl atsakovės darbuotojo galimai neteisėtų ir atsakovės valios neatitinkančių veiksmų negali nukentėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė veikė nesąžiningai ir (ar) ne pagal sutartį bei tarp šalių susiformavusią verslo praktiką, todėl atsakovė privalo atsiskaityti pagal ginčo sąskaitas faktūras, nepriklausomai nuo to, atsakovė (jos klientai) prekes gavo ar ne (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

120Dėl bylos procesinės baigties

12141.

122Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir patenkindamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12342.

124Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

125Dėl bylinėjimosi išlaidų

12643.

127Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prašo priteisti jos patirtas 1 645,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė taip pat sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinės instancijos teisme pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12844.

129Ieškovės patirtos 1 645,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nors ir nežymiai, tačiau viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytą maksimalią sumą (1,3 koef. x 1 262,70 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 1 641,51 Eur), todėl jos mažintinos iki 1 641,51 Eur. Šios išlaidos su 37,50 Eur žyminiu mokesčiu (iš viso 1 679 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

130Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

131Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

132Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SLO Lithuania“, juridinio asmens kodas 111748081, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EUGENSA“, juridinio asmens kodas 123789424, 1 679 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. su atsakove sudarė... 10. 3.... 11. Ieškovė pažymėjo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo... 12. 4.... 13. Atsakovė UAB „EUGENSA“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neginčija... 14. 5.... 15. Atsakovė nurodė, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose minimų prekių... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m.... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 23 d. sutartimi šalys susitarė, jog... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad šalys sutartimi susitarė, jog tinkamu prekės perdavimu... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad šalys sutarties 4.2 punkte numatė, jog prekės laikomos... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad sutartimi šalys nustatė atsakovės pareigą pateikti... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės, jog ieškovės darbuotojai... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad atsakovės neapskaitytas sąskaitas patvirtinta byloje... 34. 14.... 35. Teismas konstatavo, kad ieškovė prekes išdavė pagrįstai, prekės laikomos... 36. 15.... 37. Teismas sprendė, kad 2014 m. gegužės 23 d. sutartyje nustatytas (0,05... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 39. 16.... 40. Atsakovė UAB „EUGENSA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės... 41. 16.1.... 42. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė užsakė prekes pagal ginčo PVM sąskaitas... 43. 16.2.... 44. Atsakovė, pripažindama dalį reikalavimo pagal ginčo sąskaitą faktūrą... 45. 16.3.... 46. Atsakovė įrodinėjo, kad krovinio (prekių) nelydinti PVM sąskaita faktūra... 47. 16.4.... 48. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, atsikirtinėjo, jog ginčo... 49. 16.5.... 50. Teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, jog tiek... 51. 16.6.... 52. Teismas neįvertino, kad ieškovė sutartį vykdė aplaidžiai, nesilaikydama... 53. 16.7.... 54. Teismas, net ir darydamas išvadą, kad prekes priėmė atsakovės klientai,... 55. 17.... 56. Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prašo atsakovės UAB „EUGENSA“... 57. 17.1.... 58. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad užsakymai ieškovei buvo teikiami ir... 59. 17.2.... 60. Apeliacinio skundo argumentai, esą PVM sąskaitos faktūra ginčo situacijoje... 61. 17.3.... 62. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo D. B. dirbo atsakovės... 63. 17.4.... 64. D. B., susipažinęs su byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis,... 65. 17.5.... 66. Nagrinėjamoje byloje buvo apklausti visi ieškovės sandėlio darbuotojai,... 67. 17.6.... 68. Byloje pateiktose PVM sąskaitos faktūrose, kurios išrašytos pačios... 69. 17.7.... 70. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė apmokėjo vieną ginčo sąskaitą tik... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. 18.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 75. Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo... 76. 19.... 77. Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prašė priteisti iš atsakovės UAB... 78. 20.... 79. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė,... 80. 21.... 81. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame... 82. 22.... 83. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje egzistuoja šie sutarties aiškinimo... 84. 23.... 85. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant... 86. 24.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama atsakovės... 88. 25.... 89. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „SLO Lithuania“ ir atsakovė UAB... 90. 26.... 91. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad prekių pristatymui taikoma „INCOTERMS... 92. 27.... 93. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai – ieškovės... 94. 28.... 95. Trečiasis asmuo D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas... 96. 29.... 97. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties... 98. 30.... 99. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė... 100. 31.... 101. Iš bylos duomenų matyti, kad visos ginčo PVM sąskaitos faktūros, kurių... 102. 32.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė... 104. 33.... 105. Nors atsakovė teigė, jog 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ji... 106. 34.... 107. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šalių sutarties 4.4 punkte numatyta, jog... 108. 35.... 109. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra... 110. 36.... 111. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad ginčo PVM sąskaitose... 112. 37.... 113. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad važtaraščiuose pasirašęs... 114. 38.... 115. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. B.... 116. 39.... 117. Atsakovė byloje nurodė, kad Elelan, UAB vadovas neigia prekių pagal PVM... 118. 40.... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys iš esmės patvirtina, jog... 120. Dėl bylos procesinės baigties... 121. 41.... 122. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 123. 42.... 124. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo... 125. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 126. 43.... 127. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi... 128. 44.... 129. Ieškovės patirtos 1 645,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti... 130. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti... 132. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SLO Lithuania“, juridinio...