Byla 2-509-221/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, atsakovės viešosios įstaigos Kauno klinikos atstovams H. D., V. K., A. A., trečiajam asmeniui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno klinikos, trečiajam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė N. L. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno klinikos ieškovei 60 000 Lt neturtinės žalos dėl 2011 m. rugpjūčio 25 d. netinkamai atliktos operacijos bei priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 67-71).

4Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2003 m. vasario mėnesį ieškovei skydliaukės kairėje pusėje buvo operuota karcinoma. Po eilinio profilaktinio patikrinimo buvo pastebėti pokyčiai kaklo limfmazgiuose ir paskirta onkologo konsultacija. Po Vilniaus universiteto onkologijos institute atliktų tyrimų buvo rasta vėžinių dalelių suvešėjimas toje pačioje 2003 metais operuotoje vietoje, t. y. kairėje skydliaukės pusėje ir nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. liepos 29 d. atliktas spindulinis gydymas. Ieškovei VšĮ Kauno klinikos 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirta planinė operacija. Ieškovė į VšĮ Kauno klinikos atvyko 2011 m. rugpjūčio 25 d., kadangi buvo žadėta prieš operaciją atlikti papildomų tyrimų, tačiau gydytojo A. D. nurodymu ji buvo operuota jau 2011 m. rugpjūčio 25 d., neatlikus jokių papildomų tyrimų. Operacijos metu buvo pašalintas limfmazgis, esantis dešinėje skydliaukės pusėje (2x0,6 cm dydžio), kuriame navikinių pakitimų nerasta. Ieškovei 2011 m. spalio 25 d. nuvykus į Vilniaus universiteto onkologijos institutą, gydytojas Z. B. jai žodžiu paaiškino, kad VšĮ Kauno klinikose atliktos operacijos tikslai nepasiekti, nes išoperuota ne ta skydliaukės pusė – kairėje pusėje esantis navikas paliktas, o išoperuotas dešinės pusės limfmazgis. Gydytojas taip pat paaiškino, kad tolimesnis spindulinis tyrimas neefektyvus, kol nebus atlikta pakartotina operacija. Ieškovės nuomone, 2011 m. rugpjūčio 25 d. VšĮ Kauno klinikų gydytojas A. D. operaciją atliko nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, neatliko visų reikiamų tyrimų ir neįsitikino, kurioje skydliaukės pusėje yra operuotinas darinys. Gydytojas, prieš atlikdamas operaciją, vadovavosi 2010 m. kovo 26 d. gydytojų Purtokų klinikoje atlikta echoskopija, tačiau visiškai nekreipė dėmesio, kad nuo 2010 metų iki 2011 metų operacijos Vilniaus universiteto onkologijos institute buvo atlikta eilė tyrimų, kurių išvados buvo kitokios nei profilaktinio medicininio patikrinimo, atlikto dar 2010 metų pradžioje. 2011 m. rugpjūčio 25 d. operacijos tikslas buvo visų iki operacijos atliktų tyrimų metu skydliaukės guolyje matyto ir rasto naviko pašalinimas, tačiau šis operacijos metu nebuvo pašalintas, taigi operacijos tikslas nebuvo pasiektas. Gydytojas A. D. veikė ne kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas ir tai lėmė pakartotinės operacijos būtinumą, neigiamų padarinių ieškovei atsiradimą ir VšĮ Kauno klinikų civilinę atsakomybę. Sužinojusi, kad išoperuota visiškai ne ta skydliaukės pusė ir ne tas darinys, ieškovė patyrė šoką, išgyveno ne tik dėl netinkamos operacijos, bet ir dėl to, jog neatlikus kitos operacijos, ji negalės tęsti spindulinio gydymo. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovė susirgo depresija, kamuoja nerimas, ji buvo priversta vartoti antidepresinius vaistus. 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovė buvo stacionarizuota VšĮ Kauno klinikose detalesniam ištyrimui, vėl teko patirti daugybę nemalonių procedūrų ir tyrimų, kurių būtų išvengta po tinkamai atliktos operacijos 2011 m. rugpjūčio 25 d.

5Atsakovė VšĮ Kauno klinikos atsiuntė atsiliepimą (1 t., b. l. 48-52), nurodydama, kad su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime, kurį atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovė, kaip pacientė 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikas konsultacijai dėl operacinio gydymo. Kadangi pacientė yra didelės rizikos grupėje dėl skydliaukės galimo lokalaus vėžio recidyvo ir galimų ligos metastazių kakle, jai buvo rekomenduotas operacinis gydymas, prieš tai atlikus papildomą ultragarsinį kaklo tyrimą ir, pasitikslinus patologinio židinio lokalizaciją, jį pašalinti. Pacientei 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo suplanuotas stacionarizavimas į VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos kliniką, nurodant pacientei atvykti nevalgius ir negėrus, nes tą pačią dieną, esant galimybei atlikti ultragarsinį tyrimą, bus apsispręsta dėl operacijos pobūdžio ir pacientė bus operuojama. 2011 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė buvo stacionarizuota į chirurgijos skyrių, įtraukta į tos dienos operacijų planą, konsultuota otorinolaringologo, nustatytas kairios balso klostės paralyžius, pakonsultuota anesteziologo – kontraindikacijų bendrinei anestezijai nebuvo, todėl nuspręsta pacientę vežti į operacinę. Pacientei operacinėje atliktas kaklo ultragarsinis tyrimas jai nesant anestezijoje. Tyrimo metu radus patologinio pobūdžio limfmazgius dešinėje kaklo pusėje, pacientei buvo paaiškinta, kad jai bus atliktas šių limfmazgių pašalinimas. Kairėje kaklo pusėje ultragarsinio tyrimo metu patologinių židinių nesivizualizavo. Operacijos metu pašalinti pažymėti limfmazgiai nuo buvusios skydliaukės ložės dešinėje pusėje. Histologiniame atsakyme H16807/2011 navikinių pakitimų nebuvo konstatuota. Ieškovei 2011 m. gruodžio 12 d. VšĮ Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios tyrimai parodė, jog galimas radioizotopo kaupimosi židinys yra trachėjos užpakalinėje dalyje ir deformuoja stemplę iš priekio – šis židinys diferencijuotinas su naviko recidyvu, limfmazgių ar skydliaukės likutiniu audiniu. Taip pat kompiuterinės tomografijos tyrimo metu įtartas galimas minėto židinio peraugimas į stemplę. Turint šiuos duomenis, nuspręsta atlikti kaklo srities magnetinį rezonansą, stemplės ir trachėjos endoskopinius tyrimus, vertinant ligos išplitimą ir galimą tolimesnio gydymo galimybę. Tuo tikslu buvo nuspręsta pacientę stacionarizuoti į Kauno klinikų Chirurgijos skyrių 2011 m. gruodžio 27 d., visi tyrimai buvo atlikti ir 2011 m. gruodžio 29 d. Endoskopinių tyrimų rezultatai parodė, jog trachėjos ir stemplės peraugimo požymių nėra. Apie magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus ieškovė 2012 m. sausio 10 d. buvo informuota telefonu ir pakviesta atvykti aptarti turimus rezultatus ir galimus sprendimo būdus. 2012 m. sausio 12 d. ieškovei atvykus, jai buvo paaiškinti tyrimų rezultatai ir galimi sprendimo būdai, vienas iš jų – operacinis gydymas, kuris gali būti didelės apimties, šalinant dalį stemplės. Taip pat pacientei paaiškintos tokios operacijos galimos pasekmės ir komplikacijos bei paaiškinta, kad net ir ši operacija gali būti neradikali. Ieškovė reiškia įvairius nepagrįstus kaltinimus ją gydžiusiam gydytojui A. D.. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad rasta vėžinių ląstelių, kadangi pateiktuose išrašuose iš Vilniaus universiteto onkologinio instituto nurodytas tik labai apibendrintas radioizotopinio tyrimo rezultatas – radijodo kaupimasis kakle, skydliaukės ložėje. Ultragarsinio tyrimo metu kairėje kaklo pusėje patologinių židinių nebuvo pastebėta ir tokie patys duomenys yra nustatyti ir ankstesnių ieškovės kaklo ultragarsinių patikrinimų Marijampolėje gydytojų Purtokų klinikoje metu 2010 m. kovo 26 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. Ieškovė pateikia klaidinančią informaciją, kad chirurgas A. D. jai išoperavo ne tą skydliaukės pusę, kad kairėje skydliaukės pusėje navikas yra paliktas, nes pacientei 2003 metais buvo pašalinta visa skydliaukė. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo atliktas ultragarsinis tyrimas prieš planuojamą operaciją ir nebuvo įsitikinta židinio lokalizacija kakle, kadangi tyrimas buvo atliktas ir aprašytas operacijos protokole. Suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kauno klinikose, tai buvo atlikta kvalifikuotai ir laiku, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo, jog ją operavusio chirurgo A. D. veiksmai buvo nepakankamai atidūs, sąžiningi ir rūpestingi pacientės atžvilgiu. Atsakovės VšĮ Kauno klinikų administracija nemato jokios medicinos darbuotojų kaltės, kai ieškovei buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, atsakovė negali atsakyti už tariamai ieškovės patirtą neturtinę žalą.

7Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo nepateikė.

8Ieškinys atmestinas.

9Išklausius ieškovės (2 t., b. l. 14-17), jos atstovės (2 t., b. l. 18), atsakovės atstovų (2 t., b. l. 18-19, 26), trečiojo asmens (2 t., b. l. 21-28), paaiškinimus, liudytojų Z. B. (2 t., b. l. 29-32), M. P. (2 t., b. l. 32, 34), A. R. (2 t., b. l. 34), T. P. (2 t., b. l. 36-37) parodymus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, esančius byloje, bei susipažinus su VšĮ Kauno klinikos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pateiktais medicininiais dokumentais (gydymo stacionare istorijos, ambulatorinė kortelė, ligos istorija), konstatuotina, kad 2003 m. vasario 13 d. ieškovei N. L. buvo pašalinta skydliaukė. Po operacijos 2010 m. kovo 26 d. patikrinimo metu ieškovei buvo pastebėti pokyčiai kaklo limfmazgiuose ir paskirta onkologo konsultacija. Vilniaus universiteto onkologijos institute atliktų tyrimų metu ieškovei nustatytas J 131 kaupimosi židinys kakle, skydliaukės guolio projekcijoje, nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. liepos 29 d. atliktas spindulinis gydymas (1 t., b. l. 10). Ieškovė taip pat kreipėsi į VšĮ Kauno klinikas, kur jai 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo atlikta operacija, kurios metu pašalintas skydliaukės ložėje dešinėje pusėje esantis limfmazgis (2x0,60 cm dydžio) bei šalia esantys smukūs limfmazgiai, kuriuose navikinių pakitimų nerasta (1 t., b. l. 8, 11). 2011 m. spalio 25 d. Vilniaus universiteto onkologijos institute ieškovei buvo tęsiamas spindulinis gydymas, konstatavus J 131 kaupimosi židinį kakle (1 t., b. l. 9). Ieškovės nuomone, VšĮ Kauno klinikų gydytojas A. D. 2011 m. rugpjūčio 25 d. operaciją atliko nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, neatliko visų reikiamų tyrimų ir neįsitikino, kurioje skydliaukės pusėje yra operuotinas darinys, dėl ko jai buvo išoperuota ne ta skydliaukės pusė, todėl kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų vadovą dėl neturtinės žalos atlyginimo. VšĮ Kauno klinikos generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. įsakymu sudaryta komisija, išnagrinėjusi ieškovės skundą nustatė, kad VšĮ Kauno klinikose ieškovei atliktos paslaugos buvo savalaikės ir tinkamos (1 t., b. l. 13). Ieškovė ikiteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai (1 t., b. l. 14-16). Ieškovė su skundu taip pat kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri išnagrinėjusi skundą nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. – 2012 m. sausio 10 d. N. L. VšĮ Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 18; 2 t. b. l. 44, 53-57). Ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2011 m. rugpjūčio 19 d. ambulatorinio paciento sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo suklastojimo, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (2 t., b. l. 9). Jos prašymo pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo (2 t., b. l. 10, 46-48).

10Nesutikdama su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad VšĮ Kauno klinikų gydytojas A. D. 2011 m. rugpjūčio 25 d. operaciją atliko nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, neatliko visų reikiamų tyrimų, neįsitikino, kurioje skydliaukės pusėje yra operuotinas darinys, dėl ko jai buvo išoperuota ne ta skydliaukės pusė.

11Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

12Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas.

13Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Konkrečiu atveju iš byloje esančių įrodymų, t. y. paaiškinimų, medicininių dokumentų, ekspertizės išvados, liudytojų (specialistų) parodymų konstatuotina, kad ieškovei nustačius J 131 kaupimosi židinį kakle, skydliaukės guolio projekcijoje, taikius spindulinį gydymą, pasikonsultavus su chirurgu, buvo nuspręsta, jog būtina atlikti operaciją, t. y. pašalinti rastą darinį. Operacijos tikslas, kaip nurodo ieškovė, buvo visų iki operacijos atliktų tyrimų metu skydliaukės guolyje matyto ir rasto naviko pašalinimas. Ieškovė kaltina ją operavusį gydytoją A. D. neatlikus visų tyrimų, išoperavus dešinės pusės limfmazgį, kurio, anot ieškovės, šalinti nereikėjo, t. y. buvus neatidų, nerūpestingą, nesąžiningą, veikusį ne kaip kvalifikuotą specialistą, dėl ko nebuvo pasiektas operacijos tikslas.

14Teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skydliaukė ieškovei buvo pašalinta 2003 metais. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog buvo rastas vėžinių dalelių suvešėjimas toje pačioje 2003 metais operuotoje vietoje, t. y. kairėje skydliaukės pusėje, tačiau gydytojas A. D. pašalino dešinėje pusėje esantį limfmazgį, kurio, anot ieškovės, šalinti nereikėjo. 2010 m. kovo 26 d. „Gydytojų Purlokų klinikoje“ atlikto skydliaukės echoskopinio tyrimo išvadoje teigiama, jog įtariami specifiniai pokyčiai dešinės pusės kaklo limfmazgiuose. Ieškovės nurodytų duomenų nėra ir pateiktoje Lietuvos Onkologijos centro ambulatorinėje kortelėje Nr. 6592/04 bei pateiktuose išrašuose iš Vilniaus universitetinės onkologijos ligoninės (toliau VUOL (Nr. 2011/002931/00, Nr. 2011/007048/00), kuriuose nurodytas tik apibendrintas radioizotopinio tyrimo rezultatas – J 131 kaupimasis kakle, skydliaukės guolio srityje. Skydliaukės guolis, kaip patvirtino ieškovės prašymu iškviestas liudytojas, ją gydęs gydytojas Z. B., yra ir kairėje, ir dešinėje pusėje (2 t., b. l. 30). Ieškovės teiginių nepatvirtina ir jos prašymu paskirta (1 t., b. l. 91-94) bei atlikta teismo medicininė deontologinė ekspertizė (1 t., b. l. 109-122), kurios išvadoje nurodyta, jog pagal taikytą scintigrafijos metodiką, matomo scintigrafinio židinio priskirti kažkuriai kaklo pusei neįmanoma; karcinomos recidyvas nėra patvirtintas jokiais objektyviais tyrimais; limfmazgio būklės neparodytų ir kompiuterinis tomografinis tyrimas; skydliaukės papilinės karcinomos recidyvo nustatymui reikalingas morfologinis tyrimas; radijo jodą gali kaupti tiek normalus liekamasis skydliaukės audinys, tiek ir metastazinis limfmazgis (1 t., b. l. 121-122). Kad buvo jodo kaupimasis kakle, patvirtino liudytojas Z. B. (2 t., b. l. 30). Kad bus operuojamas limfmazgis, aiškino teismo posėdžio metu pati ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, kviesti ekspertą išvadai paaiškinti.

15Taigi tiek iš pateiktų medicininių dokumentų, tiek iš ekspertizės išvados, tiek liudytojų parodymų spręstina, jog iki operacijos buvo žinomas abstraktus radioizotopo kaupimosi židinys kakle ir ultragarsinių tyrimų metu nustatyti patologinių požymių turintys limfmazgiai, kurie galėtų būti radioizotopo telkimosi židinys įtariant, kad tai metastatiniai limfmazgiai, pT4 skydliaukės karcinoma gali išplisti į priešingos pusės kaklo limfmazgius, kuriuos, kaip aiškino trečiasis asmuo A. D. (2 t., b. l. 21-27, 29), tai nurodyta ekspertizės akte (1 t., b. l. 121-122), tai patvirtino ir gydytojas Z. B. (2 t., b. l. 29-32), šalinti būtina. Minėtas liudytojas patvirtino ir tai, jog jis rekomendavo pašalinti dešinėje pusėje echoskopiniais tyrimais rastą padidėjusį limfmazgį. Taigi operacijos tikslas buvo pašalinti žinomą ir ultragarsu matomą patologinį židinį, kuris ir buvo pašalintas. Anot liudytojo Z. B., operacijos tikslas buvo pasiektas, o kad pašalintame darinyje nebuvo vėžio, reikia tik džiaugtis. Kad operacija atlikta pagrįstai, patvirtina ekspertizės išvada.

16Teismas atmeta, kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog operacija buvo atlikta skubotai, nebuvo atliktas ultragarsinis tyrimas prieš operaciją, nebuvo įsitikinta židinio lokalizacija kakle. Kad minėtas tyrimas buvo atliktas, matyti iš operacijos protokolo (1 t., b. l. 11). Kaip aiškino, trečiasis asmuo A. D., židinio žymėjimas galimas tik kontroliuojant ultragarsiniu tyrimu. Šis aiškinimas patvirtintas eksperto išvada. Kaip galima spręsti iš minėto protokolo, ultragarsinio tyrimo metu kairėje kaklo pusėje patologinių židinių nebuvo stebėta. Pažymėtina, kad tokie duomenys nustatyti ir ankstesnių kaklo ultragarsinių patikrinimų „Gydytojų Purtokų klinikoje" metu 2010 m. kovo 26 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. Kad atlikto ultragarsinio tyrimo tinkamai patologinių židinių kakle vietai nustatyti pakako, nurodyta ekspertizės akto išvadoje.

17Nors ieškovė aiškino, jog buvo operuota skubos tvarka, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, tai, teismo nuomone, teisinės reikšmės ginčui neturi. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. D. aiškino, jog ieškovė buvo įtraukta į planinių operacijų sąrašą vieną dieną prieš stacionarizavimą, atvyko nevalgiusi ir negėrusi, kaip ir buvo perspėta iš anksto.

18Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos įstaigos, į kurias su skundais kreipėsi N. L., t. y. VšĮ Kauno klinikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėję paaiškinimus, medicininius dokumentus, nurodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo savalaikės (1 t., b. l. 13, 14-16; 2 t. b. l. 44, 53-57).

19Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, ją įrodinėja 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. sausio 24 d. R. B. pirminės sveikatos priežiūros centro medicininėmis pažymomis, iš kurių matyti, kad po taikytų tyrimų ir gydymų ieškovė patyrė didelę moralinę ir fizinę žalą, susirgo depresija, gydoma antidepresantais (1 t., b. l. 17, 137). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. vasario 2 d. pažymėjime nurodyta, pacientės būklė pablogėjo 2010 metais, po taikytų tyrimų ir gydymų ligonė patyrė moralinę ir fizinę žalą, tačiau neaišku, kokie taikyti tyrimai ir kada šią žalą sukėlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė aiškino, jog ji dėkojo gydytojui už sėkmingai atliktą ir neskausmingą operaciją. Pateikdama 2013 m. vasario 26 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. Vilniaus universiteto onkologijos instituto išrašus iš ieškovės medicininių dokumentų, ieškovės atstovė nurodė, jog jie patvirtina, kad ieškovės sveikatos būklė tiek prieš operaciją, tiek bylos nagrinėjimo metu, dėl to, kad navikas neišoperuotas, visiškai nepasikeitė (1 t., b. l. 135, 136, 139). Ekspertizės išvadoje taipogi nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad N. L. diagnozuota depresija, nenustatyta. Nors 2013 m. sausio 24 d. pateiktoje pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad pacientei depresiją diagnozavo šeimos gydytojas, vėliau patvirtino psichiatras, tačiau neaišku, kas ir kada tai diagnozavo. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog atvykusi po papildomų tyrimų 2011 m. pabaigoje, 2012 m. pradžioje laukė tik gydytojo atsiprašymo, ji nori, kad gydytojas suprastų ir ateityje nedarytų klaidų.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad gydytojas A. D. atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai, ieškovę gydė netinkamai, t. y. neįrodė neteisėtų gydytojo veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nesukėlusių neigiamų padarinių ieškovei, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė N. L. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti... 4. Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė... 5. Atsakovė VšĮ Kauno klinikos atsiuntė atsiliepimą (1 t., b. l. 48-52),... 6. Atsiliepime, kurį atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo nepateikė.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Išklausius ieškovės (2 t., b. l. 14-17), jos atstovės (2 t., b. l. 18),... 10. Nesutikdama su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų... 11. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 12. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs,... 13. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi... 14. Teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į... 15. Taigi tiek iš pateiktų medicininių dokumentų, tiek iš ekspertizės... 16. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog operacija buvo... 17. Nors ieškovė aiškino, jog buvo operuota skubos tvarka, tačiau šis teiginys... 18. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos įstaigos, į kurias su... 19. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, ją įrodinėja 2012 m.... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu,... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 22. ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas...