Byla 2A-747-264/2016
Dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

3dalyvaujant apeliantei (ieškovei) A. M. ir jos atstovei advokatei S. J., atsakovės UAB „Baldų linija“ atstovams advokatei V. K. ir direktoriui A. P.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-490-584/2015 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei UAB „Baldų linija“ dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7

  1. Ieškovė A. M. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baldų linija“ 3 185,82 Eur už virtuvės baldų komplekto gamybą bei sumontavimą, 579,24 Eur neturtinės žalos, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-27 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta baldų gamybos sutartis, pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovei virtuvės baldų komplektą. Sumontavus virtuvės baldų komplektą buvo pastebėti trūkumai, apie juos pranešta atsakovei. 2012-04-30 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarime Nr.10-340 nurodė patenkinti ieškovės reikalavimą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus, tačiau trūkumai nepašalinti iki šiol.
  2. Atsakovė UAB „Baldų linija“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimui iš atsakovės priteisti 3 185,82 Eur už virtuvės baldų komplekto gamybą bei sumontavimą taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė baldus pagamino ir ieškovės bute sumontavo 2011-07-15. Ieškovė dėl baldų kokybės pretenzijų nereiškė. Ieškovė tik po kurio laiko pradėjo reikšti pretenzijas, o atsakovė siekdama išvengti konflikto tobulino gaminį, atsižvelgdama į atsakovės pageidavimus. Atsakovė įvykdė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą ir neatlygintinai pašalino nustatytus neesminius virtuvės baldų komplekto trūkumus, tačiau ieškovė atsakovei pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Kauno apylinkės teismas 2015-12-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
  2. Priteisė ieškovei A. M. iš atsakovės UAB „Baldų linija“ 1061,75 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (1061,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė.
  3. Priteisė atsakovei UAB „Baldų linija“ iš ieškovės A. M. 994,87 Eur ekspertizės išlaidų. Grąžino ieškovei A. M. 112,95 Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB DNB banke 2013-12-26 ir 2014-01-02 mokėjimo pavedimais. Priteisė iš atsakovės UAB „Baldų linija“ valstybės naudai 6,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
  4. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog senaties termino eiga prasidėjo 2013-11-26 ieškovei išsiuntus pranešimą dėl sutarties nutraukimo (1t. b. l. l.12), todėl senaties termino ieškovė nepraleido.
  5. Teismas nustatęs, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, šalino virtuvės baldų komplekto trūkumus, tiek nurodytus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos akte bei atliktos ekspertizės akte, tiek suformuluotus pagal individualius ieškovės pageidavimus, įvertinęs ginčo baldų pardavimo kitam vartotojui galimybę, pažymėjo, jog pagal individualų užsakymą pagamintas virtuvės baldų komplektas yra pritaikytas tik jį užsakiusio asmens poreikių tenkinimui, todėl sunku tikėtis, jog virtuvės baldų komplektas pilnai patenkins kito žmogaus individualius poreikius bei lūkesčius (ekspertizės aktas).
  6. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl gartraukio sumontavimo, iš ieškovės, atsakovės atstovų, liudytojos J. B. nurodytų aplinkybių, baldų gamybos sutarties ir projekto nustatė, kad dėl tokio projektinio sprendimo buvo ieškovės valia, kadangi prieš atsakovei pradėjus projektuoti baldus, ieškovės bute buvo išvedžiota buitinės technikos prijungimo įvadai, pakabintas gartraukis, išklotos plytelės. Be to, ieškovė, teikdama ieškinį ir nurodydama virtuvės komplekto trūkumus, minimo trūkumo dėl gartraukio sumontavimo neatitikimo kaitlentės padėčiai nenurodė, šis virtuvės baldų komplekto trūkumas buvo paminėtas ieškovės pasisakymuose po atliktos ekspertizės.
  7. Teismas, nustatęs, kad ginčo baldų komplektas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nors kai kurie projekto sprendiniai neatitinka sutarčiai, tačiau yra traktuotini, kaip pagerinimas, komplekto fasadinės dalys pagamintos rankiniu būdu, kas lemia jo išskirtinumą ir kt., likę komplekto trūkumai yra pašalintini, taip pat atsižvelgęs į ilgą laiką trunkantį vartotojo teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, baldų gamintojo patirtas sąnaudas, abiejų bylos šalių išlaidas ginčui išspręsti, sprendė, kad sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas ieškovės teisių gynimo būdas, todėl reikalavimo dėl sutarties nutraukimo netenkino.
  8. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas – kainos mažinimas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas (į šį straipsnį nukreipia specialioji vartojimo rangos sutarties norma – CK 6.678 straipsnio 1 dalis), mažinant sutarties kainą ieškovės sumokėtos 1/3 kainos dalies dydžiu – 1 061,75 Eur. (CPK 178 str.). Netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 579,24 Eur neturtinę žalą, konstatavęs, kad kainos sumažinimas pilnai padengia turėtus nepatogumus. Kadangi ieškovė baldų komplekto kainą jau yra sumokėjusi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo dienos (CK 6.210str.).
  9. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 28,20 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 73,51 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteisė 1068,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Atlikęs ieškovei (73,51 Eur) ir atsakovei (1068,38 Eur) priteistinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įskaitymą, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 994,87 Eur ekspertizės išlaidų, valstybės naudai iš atsakovės priteisė 6,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11

  1. Ieškovė A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015-12-07 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės A. M. ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas neturėjo pagrindo parinkti kitą ieškovės teisių gynimo būdą. Sutarties nutraukimo galimybė, įtvirtinta CK 6.363 str. 8 d., yra specialioji norma CK 6.217 str. atžvilgiu ir todėl jai bus teikiama pirmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Atsižvelgiant į išdėstytą pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas - nutraukti su atsakove 2011-04-27 baldų gamybos sutartį Nr. 11/04/27 yra tinkamas.
    2. Kad virtuvės baldų komplektas yra nekokybiškas ir atsakovei nepavyko pašalinti šio baldų gamybos trūkumų patvirtina 2015-07-30 ekspertizės aktas. Akte nurodytas esminis baldo gamybos trūkumas - kaitlentės suprojektavimas ne tiesiai po gartraukiu, o šone, patvirtina komplekto nekokybiškumą. Toks parengtas projektas neatitinka geros inžinierinės praktikos reikalavimų ir komplikuojantis baldų eksploataciją. Šio trūkumo iš karto apeliantė negalėjo nurodyti kreipdamasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kadangi bute negyvena, virtuvės baldų komplektu nesinaudoja. Šis trūkumas buvo pastebėtas, kai baldų komplektą apžiūrėjo specialių žinių turintys asmenys. Atsakovė taisydama virtuvės baldų komplekto dureles esančias virš kaitlentės, jas pastorino apklijuodama kraštus fanieruote. Tuomet ir buvo pastebėta, kad dėl kylančių garų nuo kaitlentės, kuri yra perstumta, gali atsiklijuoti fanieruotė. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotoja, turinti specialių žinių ir tikrinusi virtuvės baldų komplekto kokybę privalėjo iš karto pastebėti šį trūkumą ir nurodyti savo patikrinimo akte.
    3. Atmestinas teismo argumentas, kad atsakovė baldus projektavo, pagal tai, kaip buvo suvedžioti elektros įvadai, todėl kaitlentės negalėjo suprojektuoti tiesiai po gartraukiu. Virtuvėje jau buvo pakabintas gartraukis ir apie jį išklijuotos plytelės, įvadai kaitlentei pajungti yra įrengti tinkamai - po gartraukiu. Atsakovė privalėjo po juo suprojektuoti tinkamai kaitlentę, o tik toliau projektuoti kitas virtuvės dalis. Projekte kargo krepšio plotis nurodytas 300 mm, tačiau natūroje 240 mm, nors pats kargo krepšys yra tik 150 mm, taip pat už skalbimo mašinos paliktas tarpas yra 8 cm. Tai tik patvirtina, kad kaitlentei paslinkti vietos buvo pakankamai. Atsakovė turi specialių žinių, užsiima baldų gamyba ne vienerius metus, todėl žinodama, kad projektuoja kaitlentę ne tiesiai po gartraukiu, privalėjo įspėti ieškovę.
    4. Sutartyje buvo nurodyta, kad stalviršis akmuo „Montelli 944, tačiau nenurodyta, kad tai yra ne natūralus, o dirbtinas akmuo, nors savo svetainėje atsakovė teigia, kad gamyboje naudojamas natūralus akmuo, iš kurio gaminami įvairių profilių stalviršiai, kurie yra nepaprastai ilgaamžiški, visapusiškai funkcionalūs, elegantiški. Sumontavus stalviršį apeliantė pastebėjo, kad jis braižosi. Paskambinus užsakovui sužinojo, kad tai dirbtinas akmuo. Vėliau paaiškėjo, kad jo priežiūra yra ypatinga - būtina jį poliruoti, šveisti ir negalima ant jo gaminti maisto, kadangi jis braižysis.
    5. Nesutinka su argumentu, kad baldų komplektas yra pritaikytas būtent ieškovės virtuvei. Virtuvės baldų komplektas pagamintas daugiabučio namo standartinei virtuvei, todėl teigti, kad jis negalės patenkinti kito vartotojų poreikių pagrindo nėra.
    6. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat yra pagrįstas, nes keletą metų ieškovė negali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl to, kad vis nebaigtas montuoti virtuvės baldų komplektas, dėl ko patiriami nepatogumai.
  2. Atsakovė UAB „Baldų linija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė su ieškove ne tik susitarė dėl neesminių baldų montavimo trūkumų pašalinimo, bet atsakovė savo medžiagomis ir savo sąskaita pagamino ieškovei baldus, dėl kurių gamybos nebuvo susitarta 2011-04-27 sutartyje ir kurie nebuvo suprojektuoti. Ieškovė nuo 2011-07-15 eksploatuoja virtuvės komplektą. Neesminiai baldų montavimo trūkumai galėjo atsirasti dėl baldų eksploatavimo, nes baldai pagaminti iš natūralaus medžio, kuris eksploatavimo eigoje, atsižvelgiant į temperatūrų pokyčius, juda.
    2. Apeliantės teiginys, kad teismas neturėjo pagrindo parinkti kitą jos teisių gynimo būdą yra nepagrįstas ir neatitinkantis suformuotos teisminės praktikos.
    3. Apeliacinio skundo teiginys, kad virtuvės baldų komplektas nesuderintas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja ekspertės išvadoms. Ekspertizės akte tokios išvados nėra. Ekspertė pateikė išvadą, jog virtuvės baldų komplektas pagal išorinį vaizdą atitinka pateiktam prie sutarties projektui (brėžiniui) taip pat, kad pakabinamos spintelės yra sumontuotos tinkamai, horizontalumas ir vertikalumas atitinka įprastus reikalavimus. Apeliantė teigdama, kad virtuvės baldų komplekto detalės yra pagamintos su trūkumais, jų nedetalizuoja.
    4. Ieškovė nesąžiningai nurodo aplinkybes, susijusias su kaitlentės projektavimu ir pastatymu. Ieškovė, sudarydama virtuvės komplekto gaminimo sutartį, iškėlė sąlygą, jog virtuvės baldų komplektas būtų priderintas prie jau pakabinto gartraukio, suvedžiotų elektros įvadų ir išklijuotų virtuvės sienoje plytelių dangos. Ieškovė reikalavo, jog virtuvės pastatomoje spintelių dalyje būtinai būtų įmontuota skalbimo mašina, šalia jos kargo krepšys, orkaitė, indaplovė bei kampinės kriauklės pastatoma spintelė. Atsakovės darbuotoja iš karto informavo ieškovę, jog kaitlentės negalima sumontuoti tiesiai ties jau įrengtu gartraukiu. Tačiau ieškovė primygtinai reikalavo, jog būtų suprojektuota ir įrengta jos pageidaujama buitinė technika ir kargo krepšys. Apeliantei buvo pateiktas kartu su sutartimi projektas, kuriame akivaizdžiai matomas kaitlentės ir gartraukio neatitikimas. Todėl dėl šio trūkumo ieškovė negali reikšti pretenzijų atsakovei ir prašyti nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtą kainą. Pagal CK 6.327 str. 5 d. ieškovė neteko teisės prašyti naikinti sutartį dėl aplinkybių, kurios ieškovei buvo žinomos dar iki virtuvės baldų komplekto pagaminimo ir pati ieškovė reikalavo pagaminti baldų komplektą ir jį sumontuoti, esant nežymiam kaitlentės ir gartraukio vietų neatitikimui. Dėl gartraukio ir kaitlentės išdėstymo apeliantė nesiskundė vartotojų teises ginančioms institucijoms ir nenurodė šių aplinkybių kreipdamasi į teismą. Teismas tinkamai įvertino šalių pasirašytą sutartį dėl virtuvės baldų gamybos, virtuvės baldų projektą, liudytojos parodymus, ieškovės paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad dėl tokio projektinio sprendimo buvo išreikšta ieškovės valia.
    5. Atmestini apeliantės teiginiai, kad projekte nurodytas kargo krepšio plotis – 300 mm, o natūroje 240 mm, nors pats kargo krepšys yra tik 150 mm. Atsakovė siekė kiek galima maksimaliai sumažinti gartraukio ir kaitlentės neatitikimą, todėl atsakovei pasisekė sumažinti šį neatitikimą iki 50mm, sumontuojant mažesnio pločio kargo krepšį ir siekiant maksimaliai užtikrinti ieškovės interesus. Apeliantės pastebėjimas, kad už skalbimo mašinos paliktas 8 cm tarpas, neatitinka tikrovės. Tarp skalbimo mašinos ir spintelių turi būti tam tikras laisvumas, nes skalbimo mašina prie virtuvės komplekto sienelių netvirtinama, ji yra įstumiama į virtuvės baldų komplekto angą ir veikimo metu juda. Tarpas tarp skalbimo mašinos ir sienos yra paliktas tik tiek, kad ieškovė galėtų prieiti prie vamzdynų. Ekspertė nenustatė, jog esamas tarpas gali įtakoti virtuvės baldų komplekto kokybę bei virtuvės baldų tinkamumą eksploatacijai.
    6. Ieškovės pretenzijos dėl virtuvės baldų komplekto stalviršio yra nepagrįstos. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pateikė išvadą, kad stalviršis sumontuotas pagal sutarties reikalavimus. Ekspertė taip pat nurodė, kad sutartyje nėra aptarti ir įvardinti ieškovės reikalavimai lieto akmens stalviršiui. Pagal LR CK 6.333 str. 4 d. nuostatas, jeigu daiktų kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. UAB „Baltijos marmuras“ atstovas apžiūrėjo pas ieškovę esantį baldų komplektą ir taip pat konstatavo, jog pagamintas stalviršis atitinka kokybės reikalavimus ir pasiūlė ieškovei naudotis gamintojo instrukcija dėl šio stalviršio priežiūros.
    7. Apeliantė neteisi nurodydama, kad jos virtuvė yra daugiabučiame name ir yra standartinė. Ji pageidavo virtuvės baldų komplekto, kuris išsidėstęs kampu ir yra pritaikytas išskirtinai jos virtuvei, todėl mažai tikėtina, kad šis komplektas tenkintų kito žmogaus individualius poreikius bei lūkesčius. Ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai pagamintas baldų komplektas negali būti pritaikytas kitoje patalpoje. Be to, išmontavus minėtą baldų komplektą jo negalima sumontuoti, nepadarant žalos pagamintam produktui.
    8. Pažymėtina, kad ieškovės nuomonė dėl neva esamų virtuvės baldų komplekto trūkumų keitėsi ir buvo nepastovi. Ieškovė 2014-12-02 nagrinėjant ginčą teisme, tarėsi su atsakove dėl taikos sutarties. Vėliau ieškovė persigalvojo ir taikos sutarties nesudarė.
    9. Kai kurie virtuvės baldų komplekto neesminiai trūkumai atsirado dėl to, kad ieškovė neleido atsakovei sumontuoti pagamintų baldų taip, kaip reikalauja normatyvai. Ieškovė buvo užsakiusi pagaminti pastatomą ūkinę spintą, kurios aukštis 2458mm. Atsakovė nurodė ieškovei, kad tokio aukščio spinta turi būti tvirtinama prie sienos, tačiau ieškovė kategoriškai neleido minėtos spintos tvirtinti prie sienos, pageidavo, kad ši spinta būtų tik pastatoma. Dėl šių aplinkybių minėta ūkinė spinta nepritvirtinta prie sienos ir eksploatuojant yra nestabili, o jos eksploatavimo metu atsirado trūkumai dėl sumontuotų durelių vertikalumo. Tačiau, tai yra ne virtuvės baldų komplekto gamybos trūkumas, o ieškovės pageidavimo įvykdymo rezultatas.
    10. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog keletą metų apeliantė negalėjo gyventi nuosavybės teise priklausančiame bute, nes vis nebaigtas montuoti virtuvės baldų komplektas, dėl ko, ji patyrė nepatogumų. Ieškovė gyveno jai priklausančiame bute ir pilnai naudojosi virtuvės komplektu. Virtuvės komplektas buvo sumontuotas ir esančios nežymios montavimo problemos netrukdė naudotis virtuvės komplektu. Tai patvirtina ir ekspertizės aktas. Iš pilno buto apstatymo, esančių gėlių, drabužių ir kito inventoriaus, akivaizdu, kad ieškovė gyvena ( - ). Pažymėtina, kad ir ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose, ieškovė nurodo, kad šiuo adresu ji gyvena. Tai, kad vasaros metu ieškovė kurį laiką praleidžia sode, nepatvirtina fakto, kad ji nesinaudoja butu, esančiu ( - ).
    11. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, prašė taikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė atsakovei pinigus už virtuvės baldų komplektą sumokėjo 2011-07-15. Pirmą pretenziją dėl virtuvės baldų komplekto ieškovė raštu pateikė atsakovei 2011-11-10, t.y. reikalavo arba sutvarkyti virtuvės baldų komplektą, jį pakeisti kokybišku, arba grąžinti pinigus. Ieškovė apie savo tariamos teisės pažeidimą sužinojo 2011-11-10 ir per 2 metus turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme, t.y. iki 2013-11-10, o pateikė - 2014-01-02, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą piniginiams reikalavimams pareikšti. Ieškovė 2015-11-15 pateikė teismui prašymą „Dėl senaties termino atnaujinimo“. Šiame pareiškime ieškovė nurodo, kad ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012-05-21. Ieškovė neįrodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012-05-21, nes byloje yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo žymiai anksčiau - 2011-11-10. Be to, CK 6.667 str. reglamentuoja ieškinio senaties terminus rangos santykiams. Ši speciali teisės norma numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovės santykiams turėtų būti taikoma speciali norma (CK 6.667 str.) ir ieškinio senaties terminas laikytinas pasibaigusiu 2012-11-10.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Byloje kilo ginčas dėl vartotojo teisių gynimo būdo, apeliantei 2011 m. balandžio 27 d. sudarius su atsakove sutartį Nr. 11/04/27, kuria ji įsipareigojo sutartyje suderintais terminais ir pagal suderintą projektą pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldų komplektą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 3186 Eur (11 000 Lt) (1 t. b. l. 7-9). Apeliantė laiko, kad atsakovė pagamino nekokybišką virtuvinį baldų komplektą ir paaiškėjus ginčo baldų trūkumams (dėl kaitlentės suprojektavimo ne tiesiai po gartraukiu, o šone, ir dėl nekokybiško stalviršio akmens „Montelli 944), jų nepašalino. Ieškovė siekė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nurodytu savo teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas – kainos mažinimas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas (į šį straipsnį nukreipia specialioji vartojimo rangos sutarties norma – CK 6.678 straipsnio 1 dalis), mažinant sutarties kainą ieškovės sumokėtos 1/3 kainos dalies dydžiu – 1 061,75 Eur. (CPK 178 str.).
  5. Byloje nėra ginčo, kad šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 str.). Be specialiųjų normų, šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 str.), bei vartojimo pirkimo – pardavimo taisyklės (CK 6.350 – 6.370 str.). Vartojimo ranga turi atitikti šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 11 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 10 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).
  6. Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1dalies 4 punktas). Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1dalies 1–3punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016).
  7. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas jos pažeistų teisių gynimo būdas – sumažinti ginčo baldų kainą, neužtikrina ginčo šalių pusiausvyros, proporcingumo ir teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės pasirinktą gynybos būdą – sutarties nutraukimą bei sumokėtos kainos grąžinimą. Šie apeliantės argumentai pirmiausiai suponuoja pareigą teisėjų kolegijai pasisakyti dėl teismo teisės taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą savo iniciatyva.
  8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo–pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taigi, teismas nagrinėjamojoje byloje galėjo parinkti kitą apeliantės pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau tai turėjo tinkamai argumentuoti.
  9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, šalino virtuvės baldų komplekto trūkumus, tiek nurodytus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos akte bei atliktos ekspertizės akte, tiek suformuluotus pagal individualius ieškovės pageidavimus, įvertinęs ginčo baldų pardavimo kitam vartotojui galimybę, pažymėjo, jog pagal individualų užsakymą pagamintas virtuvės baldų komplektas yra pritaikytas tik jį užsakiusio asmens poreikių tenkinimui, todėl sunku tikėtis, jog virtuvės baldų komplektas pilnai patenkins kito žmogaus individualius poreikius bei lūkesčius (ekspertizės aktas). Iš atsakovės atstovų, liudytojos J. B. nurodytų aplinkybių, baldų gamybos sutarties ir projekto teismas nustatė, kad dėl tokio projektinio sprendimo - kaitlentės suprojektavimo ne tiesiai po gartraukiu - buvo ieškovės valia, kadangi prieš atsakovei pradėjus projektuoti baldus, ieškovės bute buvo išvedžiota buitinės technikos prijungimo įvadai, pakabintas gartraukis, išklotos plytelės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį ir nurodydama virtuvės komplekto trūkumus, minimo trūkumo dėl gartraukio sumontavimo neatitikimo kaitlentės padėčiai nenurodė, šis virtuvės baldų komplekto trūkumas buvo paminėtas ieškovės pasisakymuose po atliktos ekspertizės. Nustatė, kad stalviršis sumontuotas pagal sutarties reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, prisilaikant stalviršio gamintojų rekomendacijų dėl eksploatacijos ir priežiūros. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas kitą vartotojos teisių gynimo būdą, savo sprendimo neargumentavo.
  10. Dėl kaitlentės vietos. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad 2015-07-30 ekspertizės akte nurodytas kaip esminis baldų gamybos trūkumas - kaitlentės suprojektavimas ne tiesiai po gartraukiu, o nežymiai šone. Apeliantė teigia, kad toks parengtas projektas neatitinka geros inžinierinės praktikos reikalavimų ir komplikuojantis baldų eksploataciją ir kad šio trūkumo iš karto apeliantė negalėjo nurodyti kreipdamasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, nes bute negyvena, virtuvės baldų komplektu nesinaudoja. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo taikymui ( CPK 185 str., CK 6.327 str. 2 d.).
  11. Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindė atsakovės įsipareigojimu užtikrinti baldų kokybę jų perdavimo metu bei juos eksploatuojant per visą garantinį laikotarpį ir jo metu atsiradusiais baldų defektais, kuriuos atsakovė taisė, bet jų taisymo rezultatas ieškovės netenkino. Šį reikalavimą teismui ji pareiškė, kai išsiuntė atsakovei 2013-11-26 registruotą pranešimą, kuriame prašė grąžinti jos sumokėtus 11 000 Lt, nurodydama, kad virtuvės baldų komplektas nebaigtas montuoti ir nepašalinti trūkumai (pakabinamų spintelių durelių tarpai nesureguliuoti, durelės neužsidaro, nors ir buvo du kartus durelės išvežtos perdažymui, ir kt. trūkumai), tačiau kaitlentės suprojektavimo ne tiesiai po gartraukiu kaip trūkumo nenurodė nei minėtame 2013-11-26 rašte, nei ieškinyje.
  12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes dėl gartraukio sumontavimo, iš ieškovės, atsakovės atstovų, liudytojos J. B. nurodytų aplinkybių, baldų gamybos sutarties ir projekto nustatė, kad dėl tokio projektinio sprendimo buvo ieškovės valia, kadangi prieš atsakovei pradėjus projektuoti baldus, ieškovės bute buvo išvedžiota buitinės technikos prijungimo įvadai, pakabintas gartraukis, išklotos plytelės.
  1. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjui pareiškus reikalavimą dėl netinkamos kokybės daikto kaip esminio sutarties pažeidimo atsisakyti sutarties, priimti daiktą ir grąžinti už jį sumokėtas lėšas, teismas vertina, ar yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
  1. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad kartu su sutartimi ji gavo projektą (brėžinį), kuriame akivaizdžiai matomas kaitlentės ir gartraukio neatitikimas (1 t. b. l. 9). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. B. patvirtino aplinkybę, kad ieškovė sudarydama sutartį, iškėlė sąlygą, jog virtuvės baldų komplektas būtų priderintas prie jau pakabinto gartraukio, suvedžiotų elektros įvadų ir išklijuotų virtuvės sienoje plytelių dangos, kad virtuvės pastatomų spintelių dalyje būtinai būtų įmontuota skalbimo mašina, šalia jos kargo krepšys, orkaitė, indaplovė bei kampinės kriauklės pastatoma spintelė, kad iš karto informavo ieškovę, jog kaitlentės negalima sumontuoti tiesiai ties jau įrengtu gartraukiu. Ginčo baldų komplektas sumontuotas ir tarnauja daugiau nei 5 metus (sumontuotas 2011-07-15), baldų kokybės garantinių laikotarpiu (per 2 metus), ieškovė nekėlė atsakovei jokių pretenzijų dėl kaitlentės ir gartraukio neatitikimo
  1. Kaip nurodyta šios nutarties 24 punkte, ieškovė ieškinyje, kurį pareiškė 2014-01-02 teisme, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kaitlentės ir gartraukio neatitikimu, todėl akivaizdu, kad ji pati jo nelaikė baldų gamybos ar projektavimo trūkumu, kurio kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo nepastebėti negalėjo ir tam nereikia specialių žinių. Iš 2012-04-30 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patikrinimo akto turinio nustatyta, kad visi ieškovės įvardinti baldų trūkumai buvo siejami su baldų montavimo darbais (spintelių durelių sureguliavimu, pakabinamos lentynos sutvirtinimu, kargo krepšio papildomu tvirtinimu, dekoratyvinės karūnos sutvirtinimu ir kt.), spintos durelių perdažymu, įpareigojimu pagaminti du stalčius ir lentyną prie šaldytuvo bei pateikti stalviršio gamintojo nurodymus dėl stalviršio naudojimo ir priežiūros. Šis kaitlentės ir gartraukio neatitikimas kaip trūkumas nebuvo nurodytas ir ieškovės 2014-05-23, 2014-10-14, 2014-12-02 raštuose atsakovei (1 t.b.l. 78-81, 96, o pretenziją dėl to pareiškė tik po 2015-07-30 virtuvės baldų komplekto atitikties kokybės (ekspertizės) įvertinimo akto pateikimo teismui (1 t. b. l. 140-154). Be to, iš ekspertizės akto turinio skiltyje „ gartraukio montavimo vertinimas“ (7 lape) nurodyta, kad persislinkimas yra 50 mm, nors pagal brėžinį gartraukio persislinkimas kaitlentės atžvilgiu buvo numatytas 105 mm. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų kokybės ir kitų kriterijų neatitikimą sutarties sąlygoms ar įprastiniams reikalavimams, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju yra pagrindo konstatuoti, jog sudarydama sutartį, ieškovė žinojo apie šį neatitikimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad pasibaigus 2 metų garantiniam terminui dėl to virtuvės baldų komplektu negalima naudotis toliau pagal paskirtį. Nurodytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimą kaip esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
  1. Pirmiau nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neteikia pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo parinktas jos (vartotojos) gynimo būdas - kainos sumažinimas yra neproporcingas bei neadekvatus pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Dėl stalviršio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sutartyje buvo nurodyta, kad stalviršis akmuo „Montelli 944“, tačiau nenurodyta, kad tai yra ne natūralus, o dirbtinas akmuo, nors savo svetainėje atsakovė teigia, kad gamyboje naudojamas natūralus akmuo, iš kurio gaminami įvairių profilių stalviršiai, kurie yra nepaprastai ilgaamžiški, visapusiškai funkcionalūs, elegantiški. Sumontavus stalviršį apeliantė pastebėjo, kad jis braižosi, o paskambinusi atsakovei sužinojo, kad tai dirbtinas akmuo. Vėliau paaiškėjo, kad jo priežiūra yra ypatinga - būtina jį poliruoti, šveisti ir negalima ant jo gaminti maisto, kadangi jis braižysis. Tačiau šie apeliantės teiginiai, nepaneigia, jog stalviršis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
  3. Pažymėtina, kad jeigu prekės savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas; prekė tinkama naudoti tam, kam paprastai tokios rūšies prekės naudojamos; prekė atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į prekės prigimtį bei prekės gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl prekės kokybės, suponuoja išvadą, kad ji tinkamos kokybės ir gali būti eksploatuojama. Spalvų ir atspalvių skirtumai gali būti traktuojami kaip gaminio trūkumai, kurie iš esmės netrukdo gaminį eksploatuoti, tačiau suteikia teisę užsakovui prašyti gamintoją pašalinti minėtus trūkumus.
  4. 2015-07-30 ekspertizės akte Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pateikė išvadą, kad stalviršis sumontuotas pagal sutarties reikalavimus, nurodė, kad sutartyje nėra aptarti ir įvardinti ieškovės reikalavimai lieto akmens stalviršiui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovės prašymu, į bylą gauti iš UAB „Baltijos marmuras“ dokumentai: PVM sąskaita faktūra Nr. 0005165, išrašyta 2011 07 15 atsakovei UAB „Baldų linija“ dėl Dura stone gaminių komplekto ( - ) pardavimo ir 2015 03 23 atitikties deklaracija Nr. 1, kurioje nurodyta, kad Dura stone gaminių komplektas ( - ), sumontuotas adresu ( - ), stalviršis pagamintas iš polimerinio kompozito „Lietas akmuo“, atitinka ĮST 1085488.1:2001 reikalavimus, atitinka saugos sveikatai reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį. Plokštės gali būti naudojamos tiesioginiam sąlyčiui su karštais, kambario ar žemesnės temperatūros maisto produktais, maisto produktų temperatūrai esant 70-100 C, sąlyčio trukmė turi būti ne ilgesnė negu 15 min. (2 t. b. l. 77, 82 ). Aplinkybę, kad būtent iš lieto akmens „Dura stone“ pagaminto stalviršio priežiūros ir naudojimo instrukciją apeliantė yra gavusi pripažino kartu su 2016 03 21 prašymu pateikdama UAB „Marmuras“ gaminių iš lieto akmens „Dura stone“ priežiūros ir naudojimo instrukcijos kopiją (2 t.b.l. 32-33, 37).
  5. Apeliantė 2016-10-27 teismo posėdyje prašė skirti pakartotinę ekspertizę, kad išsiaiškinti aplinkybę koks stalviršis sumontuotas jos virtuvės baldams. Tačiau teisėjų kolegija šio prašymo netenkino, nes nėra ginčo dėl to, kad stalviršis yra ne iš natūralaus akmens, o yra dirbtinio lieto akmens, apeliantė nekėlė klausimo dėl jo netinkamumo naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija nemato jokio prieštaravimo eksperto išvadoje, kadangi atsakant į 6 klausimą, iš akto aprašomosios dalies matyti, kad ekspertei buvo pateiktas lieto akmens „Montelli 944“ pavyzdys, kuris pagal spalvą ir išorinį vaizdą buvo labai panašus į sumontuoto stalviršio vaizdą ir spalvą bei jau paminėta 2015-03-23 UAB „Baltijos marmuras“ atitikties deklaracija Nr. 1, o atsakant į 7 klausimą, nurodyta, kad virtuvės baldų komplektas iš esmės yra pagamintas pagal pateiktą prie sutarties brėžinį, sudėtį bei išmatavimus, o esami neatitikimai netrukdo ir neriboja virtuvės baldų komplekto naudoti pagal paskirtį.
  6. Pagal LR CK 6.333 str. 4 d. nuostatas, jeigu daiktų kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pagal sutarties 1. 5 punktą stalviršis „Montelli 944“ kaip nurodyta 2015-07-30 ekspertizės akte yra dirbtinio lieto akmens, todėl nepaneigia ekspertizės akto išvados, jog stalviršis atitinka kokybės reikalavimus ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.
  7. Apeliantės teiginiai, kad virtuvės baldų komplektas pagamintas daugiabučio namo standartinei virtuvei, todėl galėtų patenkinti kito vartotojo poreikius, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad baldų komplektas buvo pagamintas pagal individualų užsakymą, atitinkamų matmenų bei medžiagų, rodo jo išskirtinumą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad dėl to mažai tikėtina, jog galėtų tenkinti kito žmogaus individualius poreikius bei lūkesčius. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui kainą sumažinus 1061,75 Eur ,t.y. 1/3 dalimi kainos, buvo parinktas optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas, kurį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
  8. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nes keletą metų ji negali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl to, kad vis nebaigtas montuoti virtuvės baldų komplektas, dėl ko apeliantė patiria nepatogumus.
  9. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Be to, pastarojo straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 5 p.
  10. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015, 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016;kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
  11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, šalino virtuvės baldų komplekto trūkumus, tiek nurodytus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos akte bei atliktos ekspertizės akte, tiek suformuluotus pagal individualius ieškovės pageidavimus, todėl sutiktina su apeliantės teiginiais, kad ji nagrinėjamu atveju patyrė tam tikrus nepatogumus kol atsakovė ieškovės prašymu šalino baldų defektus. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė, sumontavus virtuvės baldus jos bute, adresu ( - ), jame negalėjo gyventi. Apeliantės į bylą pateikti duomenys dėl jos bute įrengtų skaitiklių apie vandens, dujų sunaudojimą bei duomenys, kad ji 2011-2013 m. balandžio - lapkričio mėnesiais ar vėlesniu laikotarpiu gyveno/gyvena sodų bendrijoje esančioje valdoje, reiškia tik jos pačios pasirinkimą ir nepatvirtina jos nurodytų priežasčių dėl negalėjimo gyventi bute (1 t. b. l. 95).
  12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad virtuvės baldų komplektas ieškovės bute buvo sumontuotas 2011-07-15, ieškovė už baldus pilnai atsiskaitė 2011-07-15 (1 t. b. l. 16-17), iš ieškovės 2011-11-10 pretenzijos turinio matyti, kad ji reiškė pretenzijas atsakovei dėl nekokybiškai pagamintų indaplovės, viršutinės spintelės durelių bei apatinės juostos (uždengimo), kurios buvo išvežtos taisymui, o iš 2012-10-10 paaiškinimo bei 2013-11-26 pranešimo turinio matyti, kad durelės buvo vežtos perdažymui du kartus ir sumontuotos, tačiau ieškovės netenkino defektų šalinimo rezultatas (1 t. b. l. 14, 15, 18 ), vėliau tenkino (1 t.b. l. 96). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie trūkumai nekliudė naudotis baldais ir tuo labiau – butu. Vien tai, kad ieškovė patyrė nepatogumų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant jos dydį. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto.
  13. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovai nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
  2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patirta 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Iš apeliantės (ieškovės) A. M. priteisti 10 Eur (dešimt eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai