Byla 3K-3-247/2012
Dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties pratęsimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M.–M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M.–M. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties pratęsimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nurodė, kad šalių 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu jai suteiktas 80 000 Lt kreditas buto, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), remontui; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. rugpjūčio 26 d., nustatyta kintama metinių palūkanų norma, o kredito grąžinimas užtikrintas remontuotino buto hipoteka. Padidėjus palūkanų šešių mėnesių VILIBOR normai, išaugo įsipareigojimų bankui dydis, viršijęs ieškovės pajamas ir sumažinęs galimybes vykdyti prievoles. Ieškovės teigimu, atsakovas, žinodamas, kad ji dirbo užsienyje ir į Lietuvą grįždavo retai, nepranešė apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį; nors ir vėluodama, pagal galimybes ji vykdė iš sutarties kilusius įsipareigojimus ir jų neatsisakė, o iš Šiaulių apylinkės teismo Hipotekos skyriaus sužinojo, kad bankas vis dėlto nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nurodęs, jog apie tai ieškovę informavo 2009 m. lapkričio 11 d. raštu, kuriame kartu prašė įvykdyti finansinius įsipareigojimus, to nepadarius – įspėjo sutartį nutrauksiąs. Kai po dešimties dienų nuo laiško išsiuntimo 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, ieškovė buvo nesumokėjusi 985,20 Lt kredito, 3014,65 Lt palūkanų ir 21,70 Lt delspinigių. Ieškovės vertinimu, atsakovui neatsirado neigiamų padarinių (žalos), todėl šiuo atveju vien tik dėl formalaus sutarties esminių nuostatų pažeidimo nebuvo pagrindo sutarčiai pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį nutraukti; atsakovas nesiekė išsaugoti sutarties, o dėl laikinai pablogėjusios ieškovės turtinės padėties jo patirti nuostoliai atlyginti palūkanų ir delspinigių forma. Dėl to ieškovė nelaikė, kad įmokos, už kurių pavėluotą sumokėjimą apskaičiuotos papildomos palūkanos, yra esminis sutarties pažeidimas ir kad tai yra pagrindas kreditavimo sutarčiai vienašališkai nutraukti. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą ir įpareigoti atsakovą tęsti sutarties vykdymą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavo kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą. Teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis sutarties specialiojoje dalyje (kredito grąžinimo grafike) nustatytais terminais; šalys sutarties 41 punkte susitarė, kad, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjai raštišką pranešimą; kredito gavėjo bet kurios įmokos uždelstas mokėjimas sutartyje tiesiogiai numatytas kaip esminis sutarties pažeidimo atvejis (sutarties 44.1 punktas). Teismo byloje nustatytais duomenimis, 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovė vėlavo sumokėti 985,20 Lt kredito, 3014,65 Lt palūkanų ir 21,70 Lt delspinigių, iš viso 4021,55 Lt, todėl atsakovas ją įspėjo sumokėti skolą per dešimt dienų nuo rašto išsiuntimo ir nurodė, jog priešingu atveju sutartį nutrauks kitą dieną, šiam terminui pasibaigus. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų prašiusi pakeisti sutarties sąlygas ar atidėti įmokų pagal grafiką sumokėjimą, teigdama, jog pablogėjo finansinė padėtis. Teismas vertino ieškovę kaip neaktyvią sutarties šalį, nesiekusią derinti su atsakovu sutarties vykdymo sąlygų; dėl sutarties vykdymo atnaujinimo ji kreipėsi 2010 m. liepos 1 ir 9 d., kai atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. buvo išsiuntęs jai pranešimą, kad nutraukia sutartį. Teismui tai leido spręsti, kad ieškovė, priešingai nei kreditorius, operatyviai susirašinėjęs su ieškovės atstovais, teikęs susitarimo dėl skolos grąžinimo projektą, kelis kartus keitęs šio sąlygas, 2011 m. kovo 18 d. raštu siūlęs iki 2011 m. kovo 31 d. sumokėti palūkanas, kredito dalį, žyminį mokestį, informacijos spaudoje išlaidas bei pasirašyti susitarimą, nebendradarbiavo, nedėjo pastangų sutarčiai įvykdyti iki jos nutraukimo ir po to. Teismas sprendė, kad susitarimo nepasirašyta ne dėl kreditoriaus veiksmų, bet šalims nepavykus suderinti jo sąlygų. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji negavo pranešimo iš banko apie sutarties nutraukimą; paraiškoje kreditui gauti nurodytu adresu, kuris deklaruotas kaip ieškovės gyvenamoji vieta, ieškovei išsiųstą pranešimą teismas pripažino įteiktu tinkamai, o ieškovę – neįrodžiusia, kad pranešimo neįteikta ne dėl jos kaltės. Pareigos bendradarbiauti aspektu teismas laikė nepateisinamais ieškovės veiksmus, šiai nepranešus apie gyvenamąją vietą, ilgą laiką gyvenant kitur.

7Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patikrindamas esminio sutarties pažeidimo fakto tikrumą ir tai, ar jis galėjo būti laikomas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu, vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais; šiuo atveju šalių sutarties 41 punkte numatytas vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas suteikė atsakovui teisę sutartį vienašališkai nutraukti ir ši sutarties sąlyga, kolegijos vertinimu, neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 1 daliai. Pažymėjusi, kad sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio) ir kad jam taikyti turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindai, kolegija akcentavo, jog dėl esminio sutarties pažeidimo kaip pagrindo sutarčiai vienašališkai nutraukti sprendžiama individualiai, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai yra vertinamojo pobūdžio, todėl kita šalis gali įrodinėti, jog sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kolegija kartu atskleidė šiame straipsnyje įtvirtintų normų esmę ir pažymėjo kasacinio teismo praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009; kt.). Kadangi atsakovas esminiu sutarties pažeidimu, kaip pagrindu sutarčiai vienašališkai nutraukti, laikė aplinkybę, kad ieškovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nesilaikė mokėjimo terminų, juos sistemingai pažeidinėjo, grąžino nedidelę skolos dalį, tai kolegija pažymėjo, jog sutarties esminiam pažeidimui vertinti turi reikšmės ne tik nukentėjusios šalies nuostoliai, bet ir pažeidimų pobūdis bei jų kiekis, ir šių sąlygų visuma suponuoja prielaidas spręsti, ar nukentėjusioji šalis gali tikėtis tolesnio tinkamo sutarties vykdymo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kreditavimo sutartis iš esmės pažeidžiama, kai kyla grėsmė negauti to, ko tikėtasi iš sutarties – susigrąžinti paskolintas lėšas ir gauti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad sutarties pažeidimas atsakovui nesukėlė didelių praradimų ir nepadarė žalos, nes kaip nuostolių atlyginimą jis gavo delspinigius ir palūkanas, kad skolos grąžinimas užtikrintas hipoteka. Ieškovei neginčijant, kad ji nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, taip pat tai, jog šalių sutartyje aptartas jos nutraukimo pagrindas esminio sutarties pažeidimo atveju, kolegijai leido spręsti, kad ieškovė sutiko su sąlyga, jog ir vienos įmokos sumokėjimas ne laiku ar nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas. Remdamasi bylos medžiaga, kolegija nustatė, kad nuo sutarties sudarymo ieškovė dažnai mėnesį laiko vėluodavo sumokėti kelis šimtus litų, o nuo 2009 m. gegužės iki 2009 m. lapkričio mėn. iš esmės nevykdė mokėjimų, per šį laikotarpį kelis kartus sumokėjus palūkanas ir delspinigius, skola išaugo iki 5225,83 Lt. Ieškovė neprašė išdėstyti skolos sumokėjimo, nepranešė apie sunkią finansinę padėtį, t. y. ji visiškai nebendradarbiavo. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, suponavo atsakovui nepagrįstai didelę riziką, kad ieškovė netinkamai vykdys sutartį ateityje; jos argumentus, kad nebendradarbiavo atsakovas, kolegija atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

8Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, ar nebuvo pažeista sutarties nutraukimo tvarka, kolegija pažymėjo, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas antrajai sutarties šaliai iš anksto pranešti apie numatomą sutarties nutraukimą, aiškintinas ne tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas; taip aiškinant, sutartį pažeidžiančiai šaliai būtų suteikta nepagrįsto pranašumo ir skatintų piktnaudžiauti savo teisėmis; šalys privalo bendradarbiauti ir teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Kolegija laikė nepateisinamu ieškovės elgesį, kai ji, pakeitusi gyvenamąją vietą ir ilgam laikui išvykusi, neinformavo kitos šalies ir nenurodė kontaktinių duomenų. Tokiu atveju dėl skolininko gyvenamosios vietos spręsta pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nepagrįstai remiasi pranešimo neįteikimo aplinkybe, nes, kolegijos vertinimu, ji nenuginčijo CK 6.166 straipsnyje įtvirtintos žinojimo prezumpcijos. Nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. apskritai nevykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, ieškovė, kolegijos teigimu, patvirtino, kad po 2009 m. gruodžio 22 d. žinojo apie sutarties nutraukimą ir nebeketino atkurti nutrauktos sutarties galiojimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Dėl CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių aiškinimo ir taikymo. Vertindami, kad atsakovui nesumokėta kredito eilinė įmoka yra sutarties esminis pažeidimas, teismai neatsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta su vartotoju, todėl nepagrįstai neišsiaiškino aplinkybės, ar sutarties sąlyga vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia vartotojo, sudariusio sutartį prisijungimo būdu ir negalėjusio daryti įtakos kredito sutarties bendrosios dalies sąlygoms, rengiamoms neapibrėžtam skaičiui asmenų, interesų. Teismai nepagrįstai netyrė, ar šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti papildomą protingą terminą sutarčiai įvykdyti, neįvertino, kad atsakovas, kaip sutarties šalis, kasatorei neįvykdžius įsipareigojimų, gauna turtą kaip sutarties įvykdymą ir nepraranda reikalavimo teisės iki tol, kol skola bus išieškota; hipotekos teisėjo nutartimi atsakovui priteista 11,96 proc. palūkanų iki visiško skolos išieškojimo, apskaičiuojant nuo negrąžintos sumos. Tokia palūkanų norma yra dvigubai didesnė už vidutinę, už kurią bankai skolina lėšas. Atsakovas nepatiria realių nuostolių, o kasatorė po sutarties nutraukimo nebeturi gynybos priemonių, privalo vykdyti įsipareigojimus, iš kurių neturėjo naudos; atsakovas įgis turtą, jam bus grąžinta skola ir gaus pelno. Tokia situacija reiškia, kad vartotojo interesai visiškai neginami. Nuo 2006 m. atsakovas nereiškė pretenzijų dėl kasatorės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nors ji ir vėlavo sumokėti įmokas, bet už tai mokėjo delspinigius, taip atlygino atsakovo nuostolius. Tai atitiko šalių interesus ir iki 2009 m. lapkričio 11 d. jos bendradarbiavo, keitėsi informacija telefonu. Dėl to teismai turėjo įvertinti aplinkybę, kad kasatorė apie planuojamą sutarties nutraukimą pagrįstai galėjo tikėtis gauti informaciją telefonu; atsakovas turėjo pasinaudoti šia galimybe, to nepadaręs, sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai.

122. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai, kasatorės vertinimu, nepagrįstai atmetė jos ir netinkamai įvertino atsakovo įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė, nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. balandžio 28 d. nemokėjusi įmokų, apie sutarties nutraukimą žinojo nuo 2009 m. gruodžio 22 d., neatitinka byloje esančių įrodymų visumos. Teismai remiasi aplinkybe, kad atsakovas nutraukė sutartį po trisdešimties dienų nuo 2009 m. lapkričio 11 d. rašto išsiuntimo 2009 m. lapkričio 13 d., nors daro išvadą, jog sutartis nutrūko po dešimties dienų nuo kreditoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. rašto, nes jis pirmosios instancijos teismui pateikė skolos, apskaičiuotos 2009 m. lapkričio 23 d., išklotinę. Kasatorės vertinimu, teismai nemotyvuotai konstatavo, kad kreditorius neprivalėjo skirti papildomo laiko prievolei įvykdyti, kaip tai nustatyta CK 6.217 straipsnyje, nes, jų nuomone, sutartyje (41 punkte) nustatytas dešimties dienų terminas pakankamas prievolei įvykdyti. Kasatorė remiasi jos pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenimis, kad ji 2009 m. gruodžio 22 d. sumokėjo atsakovui 223 Lt, 2010 m. balandžio 28 d. – 657,87 Lt, 2010 m. gegužės 8 d. – 1000 Lt, 2010 m. gegužės 24 d. – 1500 Lt, 2010 m. gegužės 28 d. – 1000 Lt; šių įmokų teismai neįvertino ir nepasisakė dėl neįvykdytos prievolės dydžio. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad kasatorės sąskaitoje nenurodyta, jog sutartis nutraukta ir tai, kad atsakovas iki 2010 m. birželio 28 d. vykdė šioje sąskaitoje operacijas, t. y. apskaičiavo įmokas, delspinigius ir palūkanas.

133. Dėl vienodos teismų praktikos. Šalių sudaryta ginčo sutartis turėjo būti kvalifikuota kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, o sutarties sąlygos ex officio įvertintos pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismai negalėjo remtis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, kurios kasacinio teismo praktikoje nurodomos kaip nesąžiningos vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Dėl to sutarties 41 punktas, kuriame atsakovui nustatyta teisė vienašališkai, nesikreipiant į teismą, prieš dešimt dienų išsiunčiant raštišką pranešimą kredito gavėjui, nutraukti sutartį, kasatorės vertinimu, negalioja pagal CK 6.188 straipsnį; vartojimo teisiniuose santykiuose teismai šias aplinkybes turėjo konstatuoti ex officio, negalėjo jomis remtis, priimdami sprendimus. Ginčijamą sąlygą pripažinus neteisėta ir negaliojančia kaip prieštaraujančia esminiams vartotojo interesams, turėtų būti taikomos įstatymo nuostatos dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, nagrinėjant šalių ginčą (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindami CK 6.217 straipsnio nuostatas ir jas taikydami, teismai neatsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta su vartotoju ir kad sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti kreditą ir visas kitas įmokas, nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, negalioja pagal CK 6.188 straipsnį, todėl turi būti ginamos kasatorės teisės.

14Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstas išvadas dėl sutarties esminio pažeidimo ir galimybių ją vienašališkai nutraukti, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus. Teismai, nustatę, kad kasatorė nuo 2009 m. gegužės iki 2009 m. lapkričio mėn. iš esmės nevykdė įsipareigojimų ir kad dėl to skola išaugo iki 5225,83 Lt, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, ir kad nėra pagrindo tikėtis, jog kasatorė atnaujins sutarties vykdymą, todėl šiuos pažeidimus vertino kaip esminius. Tai, kad kasatorė 2010 m. liepos 1 d. kreipėsi į atsakovą dėl sutarties vykdymo atnaujinimo, teismų pagrįstai neįvertinta kaip tinkamas bendradarbiavimo pareigos vykdymas. Atsakovo 2009 m. lapkričio 11 d. rašte nurodoma skola, kuri susidarė, kasatorei apie pusę metų nevykdant sutartinių įsipareigojimų; tai nėra viena negrąžinto kredito dalis, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde. Šiuo raštu kasatorės buvo prašoma sumokėti nesumokėtą kredito dalį, palūkanas ir delspinigius, bet ne visą kreditą. Atsakovo vertinimu, šalių sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo kredito sutartimi, atsižvelgiant į CK 6.886 straipsnio 3 dalies 1 punktą (iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). Atsakovas pažymi, kad iki 2009 m. gruodžio mėn., kai atsakovas kreipėsi į teismą, ir vėliau iki 2010 m. gegužės 11 d., kai buvo priimta hipotekos teisėjo nutartis parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, kasatorė turėjo visas galimybes gera valia grąžinti skolą, susitarti dėl kitų jos grąžinimo terminų. Kasatorei buvo sudarytos visos galimybės ir sąlygos pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus bei atnaujinti įsipareigojimų vykdymą; tai, kad ji nepasinaudojo šiomis galimybėmis, bet kreipėsi į teismą, atsakovas vertina kaip siekį vilkinti skolos išieškojimą, bet ne sutartinių įsipareigojimų vykdymo atnaujinimą. Po sutarties nutraukimo kasatorės sumokėtos lėšos skirtos skolai atlyginti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl teismo pareigos kvalifikuoti kreditavimo sutartį ir vertinti jos nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu, kai sutartis yra vartojimo (CK 6.188 straipsnis)

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

19Aiškindamas CK 6.188 straipsnio taikymą kreditavimo ir hipotekos sutartims išieškojimo neginčo procedūroje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga ex officio vertinti kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu teismui tenka ir ieškinio teisenos procedūroje, kai nagrinėjama byla pagal pareikštą ieškinį dėl kreditavimo sutarties pripažinimo neteisėtu, kai sutartis nutraukiama sutartyje nustatyta tvarka.

20Byloje nustatyta, kad atsakovas nutraukė kreditavimo sutartį 2009 m. lapkričio 13 d. išsiuntęs jai pranešimą apie nutraukimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame 2009 m. lapkričio 11 d. datuotame pranešime Nr. 30.58.17/5898 nutraukimas grindžiamas kreditavimo sutarties 41 punktu ir nurodoma, kad, praėjus dešimties dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkei neįvykdžius rašte nurodytų įsipareigojimų, bankas, kitą dieną, einančią po pirmiau nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto ir lėšų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia kreditoriaus suformuota pozicija reiškia, jog sprendžiant dėl sutarties nutraukimo turi būti vadovaujamasi sutartinėmis sąlygomis. Jos ex officio patikrinamos sąžiningumo aspektu, jeigu sutartis yra vartojimo (CK 6.188 straipsnis).

21Šalių sudarytos kreditavimo sutarties 41 punkte nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Iki sutarties nutraukimo termino suėjimo bankas turi teisę vienašališkai atšaukti sutarties nutraukimą. Sutarties nutraukimo pagrindus numatančiame sutarties 44.1 punkte kaip pagrindas nurodyta: kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Minėta, kasacinio teismo praktikoje kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra pripažįstamos kaip prieštaraujančios bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2011 m. spalio 20 d. nutartį tokia kasacinio teismo praktika nesivadovavo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimu apie sutarties nutraukimą atsakovas nustatė kasatoriui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, taigi toks sutarties pažeidimas – kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas – savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, todėl tiesiogiai netaikytini ir esminį pažeidimą bei sutarties nutraukimą tokiam pažeidimui esant reglamentuojantys CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys bei 6.218 straipsnis, o turi būti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės bylą nagrinėjančių teismų nebuvo nustatinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Kasacinės instancijos teismas turėjo 34,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nurodė, kad šalių 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarytos kreditavimo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, ar nebuvo pažeista sutarties... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti apeliacinės... 11. 1. Dėl CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių aiškinimo ir taikymo. Vertindami, kad... 12. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai,... 13. 3. Dėl vienodos teismų praktikos. Šalių sudaryta ginčo sutartis turėjo... 14. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti,... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl teismo pareigos kvalifikuoti kreditavimo sutartį ir vertinti jos... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių... 19. Aiškindamas CK 6.188 straipsnio taikymą kreditavimo ir hipotekos sutartims... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovas nutraukė kreditavimo sutartį 2009 m.... 21. Šalių sudarytos kreditavimo sutarties 41 punkte nustatyta, kad esant... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 23. Kasacinės instancijos teismas turėjo 34,03 Lt išlaidų, susijusių su... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...