Byla 3K-3-381-421/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Megaturas“, išvadą teikianti institucija – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez tour“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., N. B., G. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tez tour“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Megaturas“, išvadą teikianti institucija – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo.

6Ieškovai R. B., N. B. ir G. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Tez tour“ ieškovui R. B. 2502,17 Lt (725 Eur) turtinės žalos atlyginimo, taip pat kiekvienam ieškovui po 7506 Lt (2173,89 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas.

7Ieškovai nurodė, kad, su atsakovu sudarius turizmo paslaugų teikimo sutartį, dėl jo neįvykdytos pareigos informuoti, jog asmens, vykstančio į Egiptą, pasas turi galioti mažiausiai du mėnesius po kelionės pabaigos, R. B. nebuvo įleistas į lėktuvą. Dėl to neišsipildė ieškovų pagrįsti lūkesčiai kartu švęsti Naujųjų metų šventę, jie patyrė nemalonių išgyvenimų.

8Byloje nustatyta, kad pagal 2012 m. gruodžio 6 d., tarpininkaujant kelionių agentūrai UAB „Megaturas“, UAB „Tez tour“ ir ieškovo R. B. sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizatorius įsipareigojo ieškovams užtikrinti poilsinę kelionę į Egiptą (Hurgadą) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. sausio 8 d. bei suteikti paslaugas, įskaitant kelionės dokumentų, t. y. vizų, sutvarkymą. Sutartyje nurodytas R. B. paso galiojimo terminas – 2021 m. gruodžio 15 d. Kelionė neįvyko, kelionių organizatoriui atsisakius suteikti turizmo paslaugą ieškovui R. B. dėl to, kad jo paso galiojimas neatitiko Egipto sienai kirsti būtinų reikalavimų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013 m. birželio 5 d. nutarimu konstatavusi, kad nei UAB „Tez tour“, nei kelionę pardavusi UAB „Megaturas“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių informacijos apie paso galiojimo reikalavimus vykstant į Egiptą vartotojui pateikimo faktą, vartotojui nebuvo suteikta visa teisės aktų reikalavimus atitinkanti informacija, rekomendavo UAB „Tez tour“ grąžinti vartotojui R. B. 2502,17 Lt (725 Eur). Kelionių organizatorius pinigų už neįvykusią kelionę ieškovui negrąžino.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad turisto dokumento galiojimo termino reikalavimas turi esminę reikšmę, sudarant turizmo paslaugų sutartį, todėl paslaugų pardavėjas turi pateikti išsamią informaciją apie paso galiojimo reikalavimus, vykstant į Egiptą, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar pirkėjo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją. Lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių tos srities žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Byloje esančių įrodymų – kompaktinio disko laikmenos su vaizdo įrašu, kurioje užfiksuotos ieškovo R. B. ir UAB „Megaturas“ turizmo paslaugų suteikimo sutarties sudarymo aplinkybės, liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, jog ieškovas R. B. kelionių agentūros darbuotojos buvo perspėtas, kad pasas vykstant į Egiptą turi galioti pusę metų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie dokumentų galiojimo reikalavimus kelionių agentūros darbuotojos buvo informuotas tinkamai. Ieškovui klausimų dėl kelionės sąlygų nekilo, pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad, įsigijęs kelionę, ja daugiau nesidomėjo, kelionių katalogo nepasiėmė, turizmo paslaugų sutartį pasirašė jos neskaitęs, neskaitė ir vėliau. Ieškovai į kitas šalis vyksta nebe pirmą kartą, ieškovas R. B. turi aukštąjį išsilavinimą, todėl ieškovai, kaip vidutiniai vartotojai, turintys nors ir minimalią keliavimo patirtį, privalėjo žinoti asmens dokumentų galiojimui keliamus reikalavimus. Teismas sutiko su ieškovo pastaba, kad turizmo paslaugų sutartis nėra tinkamai užpildyta, tačiau ieškovas, sudaręs sutartį ir ją patvirtinęs savo parašu, neatkreipė dėmesio į klaidingą įrašą apie jo paso galiojimo terminą, vėliau nesikreipė į kelionių agentūrą dėl klaidos ištaisymo. Teismas padarė išvadą, kad, esant pačių turistų neatidumui ir nerūpestingumui, patiriama žala negali būti perkeliama kelionių organizatoriui ar agentui, todėl atsakovui neatsirado prievolės atlyginti ieškovų turtinę ir neturtinę žalą.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą – ieškovų R. B. ir N. B. reikalavimus tenkino iš dalies: iš atsakovo UAB „Tez tour“ priteisė šiems ieškovams po 2502 Lt (725 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas, taip pat ieškovui R. B. – 2502,17 Lt (725 Eur) turtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį dėl ieškovės G. B. reikalavimo paliko nepakeistą.

13Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, aiškinant CK 6.719 straipsnio 1 dalyje, 6.748 straipsnio 2 dalyje ir Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias kelionės organizatoriaus pareigą suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją, darytina išvada, kad trečiasis asmuo kelionių agentūra UAB „Megaturas“, vykdydamas pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, privalėjo sutartį sudariusiam ieškovui įteikti rašytinį dokumentą, kuriame būtų buvusi išsami, neklaidinanti informacija apie nurodytas kelionės sąlygas, taip pat pasienio formalumus ir paso galiojimo terminą, kad ieškovas galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Agentūra privalėjo sutarties sudarymo metu informuoti vartotoją apie tai, kad vykstant į Egiptą reikalingas mažiausiai šešis mėnesius galiojantis pasas, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos. Atsakovas neįrodė, kad tokia informacija buvo suteikta. Trečiasis asmuo, nepateikdamas ieškovui katalogo, nors jis yra neatskiriamas sutarties priedas, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad ieškovas raštu būtų informuotas apie visas kelionės sąlygas. Kelionių organizatoriaus informacija interneto svetainėje www.teztour.lt apie paso galiojimo terminų reikalavimus yra neišsami, kadangi nėra nurodoma, kurios konkrečiai valstybės reikalauja ilgesnio paso galiojimo laiko. Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelionių organizatorius privalo vykdyti sutartį atsižvelgdamas į protingus turisto lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti. Jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į protingus turisto lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius (CK 6.754 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju dėl to, kad kelionės agentūra nesuteikė visos būtinos informacijos, ieškovas negalėjo pasinaudoti sutartomis turizmo paslaugomis, neišvyko į kelionę ir dėl to patyrė kelionės kainos dydžio turtinę žalą, kuri priteistina iš kelionės organizatoriaus.

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai dėl netinkamo turizmo paslaugų suteikimo patyrė gana didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Atostogos turi didelę reikšmę žmogui, nes visada siejamos tik su maloniais pojūčiais, naujais įspūdžiais, galimybe pailsėti, o tai labai svarbu tiek fizinei, tiek emocinei žmogaus savijautai. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovas R. B. neišskrido į Egiptą, o jo žmona ir dukra išskrido, nors buvo suplanavę ten kartu sutikti Naujuosius metus, be abejo, sukėlė neigiamus išgyvenimus visiems šeimos nariams, nes jie neteko galimybės kartu atšvęsti svarbią šventę, pailsėti, sustiprinti šeiminius ryšius. Teismas pripažino, kad netikėtumo faktorius, kai vienas iš šeimos narių neteko galimybės skristi kartu, sukėlė neigiamas emocijas, apmaudą ir stresą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas UAB „Tez tour“ kasaciniu skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti preliminarų nutarimą, išaiškinant, „ar 1990 m. birželio 13 d. Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta nuostata, kad „Prieš pasirašydami sutartį, kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas turi pateikti vartotojui raštiškai ar kita tinkama forma bendro pobūdžio informaciją apie paso ir vizos reikalavimus, taikomus valstybių narių ar atitinkamų valstybių piliečiams, o visų pirma laiką, per kurį turi juos gauti, bei informaciją apie sveikatos formalumus kelionei ir buvimui toje šalyje“, suprantama kaip imperatyvas visais atvejais nurodytą informaciją pateikti tik rašytine forma; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. CK 6. 754 straipsnio 5 dalyje nurodyta: „Jei dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą“, t. y. įstatyme apibrėžti būtinieji požymiai, kurių visuma suponuoja neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymų leidėjas išskiria subjektyviuosius (turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo, dėl to turistas lieka nepatenkintas kelione) ir objektyviuosius (kelionių organizatoriaus netinkamai įvykdyta sutartis) neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik į kelionę išvykusių ieškovių emocinę būklę, patirtus išgyvenimus, tačiau nevertino netinkamo sutarties įvykdymo jų atžvilgiu aspekto. Į kelionę išvykusios ieškovės N. B. ir G. B. nereiškia pretenzijų dėl kelionės ir jos kokybės, o tik apsiriboja nusiskundimais, susijusiais su R. B. nebuvimu kartu kelionės metu, t. y. su „šeimos poilsio“ negavimu. Sąvoka „šeimos poilsis“ teisės aktuose nevartojama, o sąvoka „poilsis“ yra subjektyvaus pobūdžio ir kiekvienas asmuo ją gali suvokti skirtingai. Poilsis gali būti vienas iš organizuotos turistinės kelionės tikslų, kurio įgyvendinimui kita sutarties šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą suteikti turistui atitinkamas paslaugas, tačiau negali būti vertinamas kaip turizmo paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez tour“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei N. B., jos nurodytu pagrindu – dėl negauto šeimos poilsio, nukrypo nuo nurodytos suformuotos teismų praktikos. Kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Viena iš jų yra neteisėti veiksmai, kurie turi pasireikšti konkrečių atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, o nepasitenkinimui kilus dėl „šeimos poilsio“ nebuvimo, negali atsirasti prievolė atlyginti ieškovei priteistą neturtinę žalą.

182. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad informacija apie paso galiojimą privalėjo būti įteikta išimtinai rašytine forma, ir nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų, kad ieškovas buvo klausiamas apie paso galiojimą, nepagrįstai susiaurino kelionių organizatoriaus teises. Į klausimą apie ieškovų pasų galiojimo terminą, užduotą prieš ginčo sutarties sudarymą, ieškovas atsakė, kad turi reikalingą pasą. Be to, kelionę aprašančiuose dokumentuose buvo aiškiai ir suprantamai įtvirtintos nuostatos, susijusios su paso galiojimo taisyklėmis. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam buvo pateiktos sutarties sudarymo sąlygos ir sudaryta galimybė su jomis susipažinti, tačiau jis jų neskaitė. CK 6.185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti“. Įstatymų leidėjas sutarties standartinių sąlygų privalomumą kitai šaliai sieja ne su susipažinimu, bet su galimybe susipažinti. Turistas, pasirašydamas turizmo paslaugų teikimo sąlygas, patvirtina, kad jis, prieš pasirašydamas sutartį, gavo rašytinį dokumentą (sutartį, katalogą, kitą kelionę aprašančią medžiagą, programą), kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija, taip pat kad yra informuotas apie kelionių organizatoriaus internetinį puslapį www.teztour.lt bei susipažino su pateikta sutartimi ir suprato visas jos nuostatas. Pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1.1 punktą, katalogas yra neatskiriamas sutarties priedas. Taigi ieškovų pasirašytos turizmo paslaugų teikimo sutartys ir jų sąlygos patvirtina, kad ieškovai katalogus, kuriuose yra su poilsine kelione susijusi informacija, gavo. Kataloge ir interneto svetainėje www.teztour.lt nurodyta, kad dauguma užsienio valstybių reikalauja, jog įvažiuojančiojo į šalį asmens pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos.

193. 1990 m. birželio 13 d. Direktyvos 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB) 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos yra netinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus, nes juose imperatyviai nurodyta informacijos suteikimo rašytinė forma (CK 6.748 straipsnio 2 dalis, Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4 dalis), o direktyvoje – rašytinė ar kita tinkama forma. Manytina, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai susiaurino kelionių organizatoriaus teises, kiek tai susiję su būtinos turistams pateikti informacijos forma, netinkamai taikydamas Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punktą. Dėl to tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti preliminarų nutarimą išaiškinant, ar Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta nuostata, kad „Prieš pasirašydami sutartį, kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas turi pateikti vartotojui raštiškai ar kita tinkama forma bendro pobūdžio informaciją apie paso ir vizos reikalavimus, taikomus valstybių narių ar atitinkamų valstybių piliečiams, o visų pirma laiką, per kurį turi juos gauti, bei informaciją apie sveikatos formalumus kelionei ir buvimui toje šalyje“, suprantama kaip imperatyvas visais atvejais nurodytą informaciją pateikti tik rašytine forma.

20Trečiasis asmuo UAB „Megaturas“ rašytiniu pareikšimu pareiškė apie prisidėjimą prie kasacinio skundo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nurodo šiuos argumentus:

221. CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, aiškintina taip, kad dėl netinkamo kelionių organizatoriaus turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo bet kuriame jos etape atsiradusią neturtinę žalą privalo atlyginti kelionės organizatorius, konkrečiu atveju atsižvelgiant į kilusius padarinius. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, yra atsižvelgiama ir į kelione vykstančių vaikų neišsipildžiusius lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. ir kt. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-30/2013). G. B. kelionės metu buvo nepilnametė. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, asmenims, kurie emociškai labai susiję, dėl patirtų išgyvenimų gali būti padaroma neturtinė žala. Ieškovai yra glaudžiai emociškai susiję, todėl jų išgyvenimai dėl neįvykusios ieškovo R. B. kelionės, dėl pagrįstų lūkesčių neišsipildymo, netikėtumo veiksnio, kai vienas iš šeimos narių neteko galimybės kartu skristi į kelionę, sukėlė neigiamas emocijas, apmaudą ir stresą.

232. 2012 m. gruodžio 16 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartimi kelionės organizatorius įsipareigojo teikti ir kelionės organizavimo paslaugas, apimančias informacijos apie sienos kirtimo ypatumus, vizas, paso galiojimą, suteikimą (Turizmo paslaugų sutarties 1.1.1, 1.1.4, 1.1.7 punktai). Kelionių organizatoriaus pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ir yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Paslaugų teikėjo pareiga suteikti informaciją klientui įtvirtinta CK 6.719 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje išvardytos informacijos sąrašas nėra baigtinis, informacijos, teikiamos sudarant sutartį, apimčiai taikytinas ikisutartinių santykių sąžiningumo principas (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Pagal Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalis ieškovui turėjo būti įteiktas rašytinis dokumentas, kuriame būtų buvusi išsami, neklaidinanti informacija apie nurodytas kelionės sąlygas, pasienio formalumus ir paso galiojimo terminą. Atsakovas neįvykdė pareigos suteikti ieškovams išsamią informaciją apie paso galiojimo termino reikalavimus vykstant į Egiptą, o nuorodos į internetinius tinklalapius negali būti prilyginamos tinkamam informavimui. Be to, sutartį sudariusiam ieškovui R. B. nebuvo pateiktas kelionių katalogas, nors jis nurodytas kaip sutarties priedas.

243. Direktyvos 90/314/EEB nuostatos turi būti aiškinamos vartotojų, kaip silpnesniosios šalies, naudai, todėl kelionių organizatoriui taikomi griežtesni elgesio standartai, paliekant teisę valstybėms narėms sukurti griežtesnius, nei įtvirtinti direktyvoje, turistų apsaugos kriterijus, taip pat ir dėl informacijos suteikimo. Turizmo įstatymo nuostatos neprieštarauja nurodytos direktyvos nuostatoms, todėl kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti preliminarų nutarimą nėra tikslinga.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti turistui informaciją

28Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos kelionių organizatoriui atsisakius suteikti turizmo paslaugą turistui, kurio paso galiojimo trukmė neatitiko kelionės tikslo šalies nustatytų reikalavimų, atlyginimo.

29Ieškovas R. B. su atsakovu, tarpininkaujant kelionių agentūrai UAB „Megaturas“, 2012 m. gruodžio 16 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo kelionę trims asmenims (sau ir savo šeimos nariams) į Egiptą, bendra kelionės kaina – 7506,50 (2174,03 Eur) Lt. Kelionių organizatorius atsisakė suteikti paslaugą vienam iš turistų – ieškovui R. B., nes jo paso galiojimo terminas neatitiko Egipto sienai kirsti nustatytų reikalavimų.

30Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų. Minėtuose teisės aktuose, inter alia, įtvirtintos kelionės organizatoriaus kaip verslininko (profesionalo) pareigos tiek iki turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymo, tiek šią sutartį sudarant ir vykdant.

31Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei (CK 6.747 straipsnio 3 dalis). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų teikėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigis tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kelionės organizatorius, kaip verslininkas, privalo užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Nebaigtinis paslaugų teikėjo privalomos suteikti informacijos klientui sąrašą įtvirtintas CK 6.719 straipsnio 1 dalyje. Informacijos, teikiamos sudarant sutartį, apimčiai taikytinas ir ikisutartinių santykių sąžiningumo principas (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Turizmo paslaugų teikimo atveju, atsižvelgiant į Direktyvoje 90/314/EEB įtvirtintą turisto (vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą, pareiga suteikti informaciją reglamentuojama, konkrečiai nustatant, kokius duomenis apie paslaugas turi suteikti kelionės organizatorius: CK 6.748 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją (nurodyti su pasu ir vizomis susijusius reikalavimus, informaciją apie sveikatos formalumus ir t. t.). Privalomos suteikti informacijos turinys detalizuojamas Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nustatant, kad iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo kelionių organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kelionių agentas privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame, be kita ko, būtų išsami informacija apie valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus.

33Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, jog, aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad trečiasis asmuo (nagrinėjamos bylos atveju – tarpininkaujanti kelionių agentūra UAB „Megaturas“), vykdydamas pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, privalėjo sutartį sudariusiam ieškovui įteikti rašytinį dokumentą, kuriame būtų buvusi išsami, neklaidinanti informacija apie nurodytas kelionės sąlygas, taip pat pasienio formalumus ir paso galiojimo terminą, kad ieškovas galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo suteikta turistui, tenka kelionių agentūrai ar kelionių agentui, jei agentūra ar agentas atstovavo kelionių organizatoriui, sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neįrodyta, kad ieškovui prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymą (ar po jos sudarymo) buvo įteiktas rašytinis dokumentas, kuriame būtų buvusi išsami, neklaidinanti informacija apie kelionės sąlygas, taip pat apie reikalavimą dėl paso galiojimo termino. Pažymėtina ir tai, kad pareiga įrodyti, jog privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių agentūrai ar kelionių agentui (Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Bylos faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, kasacinis teismas yra saistomas žemesnių instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

34Vadovaujantis Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, greta informavimo pareigos įtvirtinta ir kelionių pardavimo agentų, atstovaujančių kelionių organizatoriui, pareiga tinkamai sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartis su šių paslaugų vartotojais ir jose nurodyti visą pagal įstatymus privalomą informaciją. CK 6.749 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis), be kitos informacijos, privalo būti nurodyti turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad turizmo paslaugų teikimo sutartyje buvo nurodyta klaidinga ieškovo R. B. asmens dokumento galiojimo data iki 2021 m. gruodžio 15 d. (iš tiesų paso galiojimo laikas baigėsi ne 2021 m. gruodžio 15 d., kaip nurodyta sutartyje, o 2013 m. vasario 6 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kelionių agentas, elgdamasis sąžiningai, ieškovui, kaip vartotojui, turėjo ne tik suteikti įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą, bet ir teisingai užpildyti turizmo paslaugų teikimo sutartį, kartu užtikrinant, kad sutarties sudarymo metu turistas pateiktų visus būtinus dokumentus. Informacija, susijusi su asmens dokumento galiojimo termino reikalavimais, jei ji būtų suteikta, nagrinėjamu atveju būtų galėjusi turėti esminę reikšmę ieškovui, planavusiam poilsinę kelionę, apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju kelionių agentūra pareigą, susijusią su informacijos apie parduodamą turistinę kelionę teikimu, įvykdė netinkamai, t. y. neužtikrino, kad ieškovui būtų aiškus reikalavimo turėti nustatytą laikotarpį galiojantį asmens dokumentą turinys, taip pat pažeidė pareigą įrašyti teisingus duomenis į sutartį.

35Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kelionių organizatoriaus pareiga suteikti informaciją apie vizų gavimo, valstybių sienų perėjimo tvarką ir kita kildinama iš turizmo paslaugų teikimo sutarties. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotu išaiškinimu, CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, aiškintina taip, kad dėl netinkamo kelionių organizatoriaus turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo bet kuriame jos etape, taigi ir informacijos pasirašius sutartį teikimo stadijoje, atsiradusią neturtinę žalą privalo atlyginti kelionės organizatorius, konkrečiu atveju atsižvelgiant į kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. ir kt. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-659/2013).

37Kasatorius, ginčydamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ieškovei N. B. , teigia, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tik į kelionę išvykusių ieškovių emocinę būklę, patirtus išgyvenimus, tačiau nevertino netinkamo sutarties įvykdymo jų atžvilgiu aspekto. Kasatoriaus teigimu, į kelionę išvykusios ieškovės N. B. ir G. B. nereiškia pretenzijų dėl kelionės ir jos kokybės, o tik apsiriboja nusiskundimais, susijusiais su R. B. nebuvimu kartu kelionės metu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei N. B., jos nurodytu pagrindu – dėl negauto šeimos poilsio, nukrypo nuo nurodytos suformuotos teismų praktikos.

38Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas pažymi, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, o neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-454/2013; kt.).

39Analogiškoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo, kelionių organizatoriui pažeidus tinkamo informavimo, sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį, pareigą, t. y. pareigą pateikti rašytinę informaciją apie vizų gavimo, valstybių sienų perėjimo tvarką; informuoti turistą apie šalies, į kurią vykstama, pasienio kirtimo taisyklių ypatumus ir kita, ir dėl to praradus galimybę į organizuojamą kelionę vykti kartu visai šeimai, iš anksto planavusiai praleisti atostogas kartu, dėl šios priežasties neįvykus kelionei, buvo pripažinta, kad tai lėmė ieškovų teisėtų ir protingų lūkesčių pažeidimą, dėl ko ieškovai patyrė nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovų neturtinę žalą ir teisę į jos atlyginimą CPK 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. ir kt. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-659/2013). Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, yra atsižvelgiama ir į kelionę vykstančių vaikų neišsipildžiusius lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. ir kt. v. UAB „Novaturas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2013).

40Šią bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą sudarant sutartį, t. y. nesuteikė visos būtinos informacijos, ieškovas R. B. negalėjo pasinaudoti sutartomis turizmo paslaugomis, neišvyko į kelionę, kur kartu su šeima planavo sutikti Naujuosius metus, t. y. neteko galimybės kartu švęsti svarbią šventę, pailsėti, sustiprinti šeiminius ryšius, pripažino, kad toks netikėtumo veiksnys, kai vienas iš šeimos narių neteko galimybės skristi kartu, sukėlė neigiamų išgyvenimų visiems šeimos nariams, neigiamas emocijas, apmaudą ir stresą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nustatė visas aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti neturtinės žalos faktą ieškovei N. B., šios žalos priežastinį ryšį su nustatytais neteisėtais atsakovo veiksmais, teikiant paslaugas pagal sudaromą sutartį ir teisinį šios žalos atlyginimo pagrindą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatoriaus teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei N. B. jos nurodytu pagrindu, nukrypo nuo nurodytos suformuotos teismų praktikos, yra nepagrįstas.

41Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą

42Kasatorius pareiškė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Savo prašymą jis grindžia tuo, kad Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatos yra netinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus, nes pastaruosiuose imperatyviai nurodyta informacijos suteikimo rašytinė forma, o Direktyvoje 90/314/EEB – rašytinė ar kita tinkama forma. Tokiu būdu, pasak kasatoriaus, buvo nepagrįstai susiaurintos kelionių organizatoriaus teisės, kiek tai susiję su būtinos turistams pateikti informacijos forma.

43Kasacinis teismas pažymi, kad Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a) punktas nustato, jog, prieš pasirašydami sutartį, kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas turi pateikti vartotojui raštiškai ar kita tinkama forma bendro pobūdžio informaciją apie paso ir vizos reikalavimus, taikomus valstybių narių ar atitinkamų valstybių piliečiams, o visų pirma laiką, per kurį turi juos gauti, bei informaciją apie sveikatos formalumus kelionei ir buvimui toje šalyje. Atitinkamai Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo kelionių organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kelionių agentas privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame, be kita ko, būtų išsami informacija apie valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus.

44Teisėjų kolegija pažymi, jog direktyva, kaip ES teisinis instrumentas, pasižymi tuo, kad ji neveikia (nefunkcionuoja) kaip nepriklausoma teisinė priemonė, jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, kartu valstybėms narėms paliekant teisę nuspręsti, kaip direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti. Vadovaujantis nusistovėjusia praktika, nėra reikalaujama pažodinio direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, veikiau tai yra kiekvienos valstybės narės diskrecija nuspręsti, kokias teisines sąvokas ir terminologiją vartojant direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti. Svarbu tai, kad tais atvejais, kai direktyva yra paremta minimalaus suderinimo principu, valstybė narė net ir po direktyvos perkėlimo išlaiko teisę toliau taikyti ar priimti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta derinančiame akte, tol, kol šie reikalavimai suderinami su ES pirmine teise ir kitais antrinės teisės aktais.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 90/314/EEB būtent ir yra pagrįsta minimalaus suderinimo principu, paliekant valstybėms narėms laisvę turint omenyje turisto (vartotojo) interesų prioritetą priimti arba palikti galioti griežtesnes kelionių paketus reglamentuojančias nuostatas (Direktyvos preambulė, 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju griežtesnis reguliavimas yra išreikštas nustatant, kad informacija turistui turi būti pateikiama rašytine forma. Kartu pažymėtina, kad kasacinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo tik tada, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kasaciniam teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio).

46 Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

47Kasacinis teismas patyrė 14,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

48Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai savo atsiliepime į kasacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (250 Eur) už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, pagal kurių duomenis ieškovas R. B. už dokumento surašymą pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį advokatui sumokėjo 250 Eur. Netenkinus kasacinio skundo, ši suma ieškovams priteistina iš kasatoriaus.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo UAB ,,Tez tour“ (j. a. k. 111813515) 14,83 Eur (keturiolika Eur 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ir 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo.... 6. Ieškovai R. B., N. B. ir G. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš... 7. Ieškovai nurodė, kad, su atsakovu sudarius turizmo paslaugų teikimo... 8. Byloje nustatyta, kad pagal 2012 m. gruodžio 6 d., tarpininkaujant kelionių... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad turisto dokumento galiojimo termino reikalavimas turi... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, aiškinant CK 6.719... 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai dėl netinkamo turizmo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas UAB „Tez tour“ kasaciniu skundu prašo: panaikinti Klaipėdos... 17. 1. CK 6. 754 straipsnio 5 dalyje nurodyta: „Jei dėl netinkamo sutarties... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad informacija apie paso... 19. 3. 1990 m. birželio 13 d. Direktyvos 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva... 20. Trečiasis asmuo UAB „Megaturas“ rašytiniu pareikšimu pareiškė apie... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, priteisti iš... 22. 1. CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo... 23. 2. 2012 m. gruodžio 16 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartimi kelionės... 24. 3. Direktyvos 90/314/EEB nuostatos turi būti aiškinamos vartotojų, kaip... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti turistui informaciją... 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos... 29. Ieškovas R. B. su atsakovu, tarpininkaujant kelionių agentūrai UAB... 30. Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties,... 31. Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga atskleisti informaciją, turinčią... 33. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, jog,... 34. Vadovaujantis Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, greta informavimo... 35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kelionių... 37. Kasatorius, ginčydamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ieškovei N.... 38. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas... 39. Analogiškoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo,... 40. Šią bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog... 41. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti... 42. Kasatorius pareiškė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo... 43. Kasacinis teismas pažymi, kad Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a)... 44. Teisėjų kolegija pažymi, jog direktyva, kaip ES teisinis instrumentas,... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 90/314/EEB būtent... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 47. Kasacinis teismas patyrė 14,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 51. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Tez tour“ (j. a. k. 111813515) 14,83 Eur... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...