Byla 3K-3-659/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Novaturas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. ir A. A. ieškinį atsakovei UAB „Novaturas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kauno Grūda“, išvadas teikiančioms institucijoms Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prie Teisingumo ministerijos ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje sprendžiami kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, taip pat turisto neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

6Ieškovai S. A. ir A. A. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ 5089 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

72011 m. rugsėjo 22 d. A. A. ir UAB „Novaturas“, tarpininkaujant kelionių agentūrai UAB „Kauno Grūda“, sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. KN 103462 trims asmenims – A. A. , jos sutuoktiniui S. A. ir jų nepilnametei dukteriai O. A. . Ieškovai sumokėjo kelionių organizatoriui 5639 Lt. 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovams nuvykus į Vilniaus oro uostą, kelionių organizatorius nurodė, kad A. A. į Egiptą neskraidins, nes jos paso galiojimo laikas baigiasi anksčiau nei 6 mėnesiai po kelionės pabaigos. Informacija, kad pasas turi galioti šešis mėnesius po kelionės pabaigos, ieškovams suteikta nebuvo. 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovai kreipėsi į UAB „Kauno grūda“ ir UAB „Novaturas“ dėl kainos, sumokėtos už neįvykusią kelionę, grąžinimo, tačiau gavo atsakymus, kad dėl neįvykusios kelionės kalti yra ieškovai, todėl atlyginti žalą buvo atsisakyta. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-247 ieškovų skundas buvo patenkintas – rekomenduota UAB „Novaturas“ iki 2012 m. balandžio 19 d. grąžinti ieškovams 5089 Lt, tačiau atsakovas nustatytu terminu žalos neatlygino. Atsakovas ginčo nagrinėjimo ne teisme metu grąžino ieškovams 550 Lt, todėl likusi negrąžinta suma už kelionę yra 5089 Lt.

8Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Novaturas“ 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartį, sudarytą tarpininkaujant kelionių agentūrai UAB „Kauno Grūda“, kelionių organizatorius įsipareigojo ieškovams užtikrinti poilsinę kelionę į Egiptą (Hurgadą) laikotarpiu 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. sausio 3 d., ieškovai įsipareigojo sumokėti 5639 Lt. Kelionė neįvyko dėl to, kad kelionių organizatorius atsisakė suteikti turizmo paslaugą ieškovei A. A. , nes jos paso galiojimas neatitiko Egipto sienai kirsti būtinų reikalavimų. Kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ir kelionių katalogo „Žiema 2011/12. Egiptas, Kanarų salos“ 10 puslapyje išdėstytos informacijos ir patarimų keliaujantiems skyrelyje „Pasas“ nurodyta, kad „Į užsienį galima vykti tik turint galiojantį pasą. Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Daugelis valstybių reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėn. skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos (gali būti reikalaujama ir 12 mėn. galiojančio paso). Patariama tai išsiaiškinti prieš išvykstant ir, esant reikalui, pasikeisti pasą arba prasitęsti jo galiojimo laiką. Tikslesnę informaciją apie tai gali suteikti migracijos tarnybos.“ Elektroninis ieškovės A. A. ir UAB „Kauno Grūda“ atstovo V. R. susirašinėjimas patvirtina jos nurodytą aplinkybę apie tai, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. ji nurodė savo paso galiojimo laiką ir užklausė, ar pasas tinkamas, ar reikėtų jį pasikeisti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10-227 šalių sudarytos sutarties 3.4 punktas buvo pripažintas atitinkančiu CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijus, o sutartyje nurodytas vartotojo patvirtinimas, kad „jis, prieš pasirašydamas šią sutartį, turėjo galimybę susipažinti su skrydį vykdančio oro vežėjo keleivių ir bagažo vežimo sąlygomis, raštu ar kitoje prieinamoje patvarioje laikmenoje gavo pagrindines vežimo sąlygas (jei perka kelionę lėktuvu), taip pat kad gavo rašytinį dokumentą (sutartį, katalogą, kainyną, kitą kelionę aprašančią medžiagą) arba nuorodą į elektroninį dokumentą (E-Katalogą ar kt.) kelionės organizatoriaus interneto svetainėje www.novaturas.lt, kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija: informacija apie apgyvendinimą bei transporto priemonę, kelionėje teikiamas paslaugas, kelionės maršrutą išvykimo ir grįžimo vietą laiką, lankomas vietas, jų epidemiologinę būklę, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones, valiutų keitimą valstybių sienų perėjimo tvarką daiktų įvežimo apribojimus, vizų gavimą, imunoprofilaktikos reikalavimus, informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje (jei į kelionę nepilnamečiai vyksta vieni, kelionės organizatoriaus ar agentūros atstovą jo telefoną ir kitus kontaktinius duomenis“ atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-247 rekomendavo UAB „Novaturas“ iki 2012 m. balandžio 19 d. grąžinti ieškovams 5089 Lt. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2012 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 10-426 nurodyti sutarties 3.4 punkto ir sutartyje nurodyto vartotojo patvirtinimo atitiktis CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. SD-341 nurodoma, kad kelionių organizatorius nepateikė turistams tinkamos ir tikslios informacijos apie kelionę, todėl jiems turėtų būti atlyginama turtinė žala.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovams iš UAB „Novaturas“ 5089 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

11Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.747 straipsnio 1 dalimi, 6.748 straipsnio 1, 2 dalimis, Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2–6 dalimis. Teismas nurodė, kad teisės aktuose įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga raštu (kataloge, kelionę aprašančioje medžiagoje ar pan.) suteikti išsamią informaciją apie reikalavimus, susijusius su pasu ir vizomis. UAB „Novaturas“ kataloge ir interneto svetainėje skelbiama informacija apie paso galiojimo terminų reikalavimus yra neišsami, nes nenurodoma, kurios konkrečiai valstybės reikalauja ilgesnio paso galiojimo laiko. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas imperatyviąsias CK ir Turizmo įstatymo nuostatas bei vadovaudamasis vartotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos principu, teismas sprendė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo ieškovams turėjo suteikti informaciją apie tai, kad vykstant būtent į Egiptą turisto pasas turi galioti ne trumpiau kaip šešis mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos. Teismas nurodė, kad turizmo paslaugų sutartis nėra tinkamai užpildyta, nes sutarties pirmame lape „paso serija“ ir „ paso galiojimas“ nėra įrašyti paso duomenys. Taigi sutartį sudarantis asmuo ne tik nepasidomėjo ieškovų pasų galiojimo terminu, bet ir neinformavo jų apie keliamus reikalavimus kertant sieną Egipte. Teismo nuomone, jeigu kelionių organizatoriaus atstovas būtų tinkamai užpildęs sutarties formą, būtų atkreipęs ieškovų dėmesį į per trumpą paso galiojimo terminą. Nustatęs, kad atsakovas ir UAB „Kauno Grūda“ prieš sutarties pasirašymą ieškovų tinkamai nesupažindino su visa privaloma informacija, įskaitant Egipto pasienio formalumus, paso galiojimo tvarką vykstant į šią šalį, teismas konstatavo, kad tai sukėlė neigiamus padarinius ir dėl to ieškovai patyrė turtinę žalą.

12Teismas nurodė, kad kelionė be ieškovės A. A. būtų netekusi prasmės, nes ieškovų mažametei dukteriai buvo ketveri metukai, tai buvo šeimos planuotos atostogos, taip pat Naujųjų Metų sutikimas; ieškovas S. A. dirba Didžiojoje Britanijoje, iki planuojamos kelionės jis penkis mėnesius nebuvo atvykęs į Lietuvą. Vykti į kelionę vienam S. A. su dukterimi būtų reiškę galimybės pabūti su sutuoktine per jo trumpas ir retas atostogas kartu praradimą. Teismas sprendė, kad S. A. atsisakymas į kelionę vykti tik su dukterimi buvo pagrįstas; visos šeimos pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė. Mažametės dukters išgyvenimai turėjo tiesioginę įtaką tėvų išgyvenimams. Pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį atlygintinos neturtinės žalos dydis negali viršyti trigubos kelionės kainos, todėl ieškovų prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala nėra per didelė.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

14Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, vadovavosi CK 6.747–6.755 straipsniais, Turizmo įstatymu, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB), CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, 6.754 straipsnio 5 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“ ir kt., Nr. 3 K-3-371/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. ir kt. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-560/2010). Teismas papildomai nurodė, kad Augustinavičių šeimai neišvykimas į suplanuotą kelionę galėjo sukelti didelius nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, nes į kelionę buvo išsiruošusi visa šeima, kelionės metu buvo suplanuota švęsti Naujųjų metų šventę, šeimos nariai dėl ieškovo S. A. darbo kitoje valstybėje retai mato vieni kitus, todėl pripažintina, kad kelionė šiai šeimai buvo ypač svarbi. Sutartį su kelionių organizatoriumi ieškovė sudarė 2011 m. rugsėjo 22 d., o išvykti turėjo 2011 m. gruodžio 27 d., tai rodo, kad šeima iš anksto planavo kelionę, jai ruošėsi, todėl ieškovai pagrįstai teigia patyrę didelius nepatogumus ir stresą dėl neišvykimo į kelionę. Ieškovai tikėjosi pailsėti kartu, todėl vien tik ieškovo S. A. ir dukters vykimas į kelionę šeimai buvo nepriimtinas. Be to, atsakovas nedėjo pastangų, kad būtų sumažinti ieškovų patirti nepatogumai dėl neįvykusios kelionės. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė A. A. į kelionę galėjo išvykti šiek tiek vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovų šeimai tokį pasiūlymą būtų teikusi.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad teismai nevertino ieškovams pateiktos informacijos suprantamumo ir pakankamumo pagal kasacinio teismo suformuotą vidutinio vartotojo sampratą. Nepasisakė ir nevertino atsakovo argumentų dėl pačių ieškovų neapdairumo ir neatidumo, lėmusių atsakovo atsakomybės apimtį (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Remdamasi CK 1.5 straipsnio 1 dalimi atsakovas nurodo, kad užsakinėjusi kelionę ieškovė A. A. asmeniškai bendravo su kelionių agentūros darbuotoju V. R. , ir nurodė, jog sutarties net neskaitė. Spręsdami dėl informacijos kataloge išsamumo, teismai nevertino aplinkybės, jog ieškovė net neskaitė sutarties, taigi ir sutarties priedo – katalogo. Taigi, esant paties turisto neatidumui ir nerūpestingumui, patiriama žala (ieškovė nesusipažino su sutartimi, t. y. kelionių į Egiptą kataloge pateikta informacija apie pasą), negali būti perkeliama kelionių organizatoriui ar agentui. Atsakovas nurodo CK 6.248 straipsnio 4 dalį. Dėl nurodytų priežasčių teismai nepagrįstai pasisakė dėl informacijos kataloge pakankamumo, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, taikomus vidutiniam vartotojui. Teismas sistemiškai nevertino visos ieškovams pateiktos informacijos, neatsižvelgė į bendrą pateiktos informacijos kontekstą (informacija pateikta Egipto keliones aprašančiame kataloge; išskirta, kad vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes taikomi griežtesni reikalavimai pasui; paso galiojimo trumpiausias terminas nurodomas 6 mėnesiai; tokios informacijos negalima suprasti, jog paso galiojimo terminas gali būti trumpesnis); pateiktas papildomas nuorodas (informaciją galima pasitikslinti kelionių agentūroje, pateiktos nuorodos į konkrečius atsakingų institucijų internetinius puslapius: www.migracija.lt, www.urm.lt). Teismas neatsižvelgė į tai, kad papildoma informacija buvo teikiama ieškovus aptarnavusioje kelionių agentūroje UAB „Kauno Grūda“.

18Teismai, vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo Nr. 10-426 dalimi dėl nesąžiningos atsakovo turizmo paslaugų teikimo sutarties nuostatos, pažeidė CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo principą. Nurodytos sutarties sąlygos nebuvo tiesiogiai susijusios su byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Tarnybos vertinimu, CK 6.188 straipsnio 2 dalį bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų atitinkanti sutarties nuostata pažymi tik faktą, kad turistui buvo įteiktas katalogas ar kita kelionę aprašanti informacija, vežimo taisyklės ir pan., tačiau nagrinėjamoje byloje katalogo įteikimo klausimas ieškovų net nebuvo ginčijamas – teismo posėdžio metu pati ieškovė A. A. nurodė, jog katalogą kelionių agentūroje gavo. Teismai, laikydami, kad katalogą ieškovai gavo, vertino kataloge pateiktą informaciją ir jos išsamumą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes ji nesilaiko nuoseklios pozicijos ir kiekvienu atveju esant tokioms pat ar panašioms aplinkybėms pasisako skirtingai (pvz., 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 10-188). Atsakovo teigimu, taikytina CK 6.720 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

192. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad neturtinė žala atlygintina tik įstatymo nustatytais atvejais. Pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį neturtinės žalos atlyginimas siejamas su jau prasidėjusia turistine kelione (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), t. y. su jau prasidėjusiu konkrečių turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytų paslaugų (skrydžio, apgyvendinimo, pervežimo, atstovo paslaugų) teikimu, ir turisto pagrįstų lūkesčių dėl teikiamų paslaugų neišsipildymu, kai, suteikus paslaugas, turistas lieka nepatenkintas kelione. Byloje ginčas kilo dėl galimo išsamios informacijos nepateikimo ir dėl to patirtos žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, neturtinė žala, suteikus neišsamią informaciją, pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį neatlyginama. Šią poziciją pagrindžia ir Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-168/00.

20Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006, išaiškinimais, ir nurodo, kad teismai nevertino ieškovų išgyvenimų intensyvumo, pakartotinumo ir trukmės. Su neigiamais išgyvenimais ir padariniais negali būti siejamas ilgas atostogų planavimas, jų suteikimas, ieškovo S. A. parvykimas į Lietuvą, nes tai yra subjektyvūs normalios gyvenimiškos praktikos veiksniai, nelemiantys neturtinės žalos. Teismai nepagrįstai vertino ieškovų kelionės tikslus, t. y. tai, kad į kelionę vykstama pabūti kartu ilgai nesimačius, gydytis ir pan. Kelionių organizatoriui nebuvo žinoma, kokiais tikslais vykstama į kelionę, todėl už ieškovų kelionės tikslų neįgyvendinimą jis negali būti atsakingas. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kelionė be ieškovės A. A. būtų netekusi prasmės – į kelionę tiek S. A. , tiek O. A. galėjo vykti. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad O. A. buvo būtina speciali priežiūra ir į kelionę ji galėjo vykti išskirtinai tik su A. A. . Be to, ieškovė A. A. į Egiptą galėjo nuvykti keliomis dienomis vėliau, skubos tvarka pratęsusi paso galiojimo terminą ir taip sumažinusi galimus nuostolius. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, išaiškinimais ir nurodo, kad byloje nenustatyta, kokius padarinius dėl neigiamų išgyvenimų patyrė ieškovai; nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai. Be to, teismai nepagrįstai ieškovų neturtinę žalą kildino iš mažametės dukters tariamų išgyvenimų dėl neįvykusios kelionės. Įstatymais nenumatyta asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su trečiojo asmens išgyvenimais. Abejotinas ir ketverių metų vaiko pakankamas sąmoningumas ir tinkamas emocinis situacijos vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų duktė net nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl jos išgyvenimai apskritai negalėjo būti vertinami (CPK 37, 186 straipsniai).

21Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pagal teismų praktikoje aptartus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus neturtinė žala turi būti apskaičiuojama tiksliai, atsižvelgiant į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Teismų procesiniuose sprendimuose šie kriterijai neaptarti, todėl neaišku, kuo vadovaujantis nustatytas būtent toks atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismai nepagrįstai ieškovams priteisė kelionės kainos dydžio neturtinę žalą.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinio skundo netenkinti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti iš atsakovo ieškovei A. A. išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl CK 6.747 straipsnio taikymo. Organizuotą kelionę sudaro ne tik vežimo ir apgyvendinimo paslaugos, bet ir kitos paslaugos, nesusijusios su vežimu ir apgyvendinimu, taip pat ir kelionės organizavimo paslauga (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10, 15 dalys, CK 6.747 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ą. S. ir kt. v. UAB „Tez tour“, Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010). 2011 m. rugsėjo 22 d. A. A. ir UAB „Novaturas“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios 1.1.1 punktu kelionės organizatorius įsipareigojo teikti ir kelionės organizavimo paslaugas, į kurias įeina ir informacijos apie sienos kirtimo ypatumus, vizas, paso galiojimą suteikimas (sutarties 1.1.4, 1.1.7 punktai). Nors CK 6.758 straipsnyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga tokią informaciją teikti ir viešai reklamuojant paslaugas iki sutarties sudarymo, tačiau šie įsipareigojimai buvo įtraukti į sutartį, jie laikytini turizmo paslaugų dalimi. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimas tuo atveju, kai kelionės organizatorius netinkamai vykdo sutartį ir už tai yra atsakingas. Byloje nustatyta, kad kelionės organizatoriui atstovavusi agentūra UAB „Kauno Grūda“ netinkamai vykdė sutartį, todėl neišsipildė turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai, nes kelionė dėl organizatoriaus kaltės iš viso neįvyko ir turistai tokia kelione liko nepatenkinti. Įstatymas nesieja neturtinės žalos atlyginimo būtent su prasidėjusia kelione, nes jai neįvykus dėl kelionės organizatoriaus kaltės galima likti nepatenkintu kelione. Ieškovų nuomone, neinformavimas apie paso galiojimo terminus ir sienos kirtimo ypatumus laikytinas neveikimu, pradėjus teikti paslaugą.

24Remiantis Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsniu kelionės paketą sudaro ne tik skrydis ir apgyvendinimas, bet ir kitos turizmo paslaugos, nepriklausančios transportui ar apgyvendinimui. Tai gana didelė paketo dalis. Teisingumo Teismas 2002 m. kovo 12 d. sprendime byloje Nr. C-168/00 pasisakė, kad Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip suteikiantis vartotojams teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl paslaugų, sudarančių kelionės paketą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovai akcentuoja, kad Teisingumo Teismas 2002 m. kovo 12 d. sprendime byloje Nr. C-168/00 nesusiaurino neturtinės žalos atlyginimo atvejų, t. y. neturtinės žalos atlyginimo nesiejo tik su netinkamai suteiktų paslaugų – skrydžiu ir apgyvendinimu – suteikimu. Neturtinė žala ieškovams priteistina ir CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes galima ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai jos priteisimo nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

252. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ą. S. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010). Dėl atsakovo agento kaltės į kelionę neišvyko visa šeima. Teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas S. A. dirba Didžiojoje Britanijoje, iki kelionės jis penkis mėnesius nebuvo atvykęs į Lietuvą ir nematė šeimos. Atostogos buvo skirtos šeimai pabūti kartu ir pailsėti, švęsti Naujųjų metų šventės. Kelionė buvo reikalinga šalių mažametei dukteriai dėl diagnozuoto dermatito. Ieškovai dėl neįvykusios kelionės patyrė realius išgyvenimus, neišsipildė jų teisėti lūkesčiai, susiję su kelionės įspūdžiais, poilsiu, šeimos bendravimu ne namų aplinkoje. Vykti į kelionę vienam S. A. su dukterimi būtų reiškę galimybės pabūti su sutuoktine per jo trumpas ir retas atostogas kartu praradimą. Be to, mažametė duktė O. yra labiau prisirišusi prie motinos, nes su tėvu būna retai, jai dėl diagnozuotos ligos reikalinga speciali priežiūra, kurios tėvas nesugebėtų suteikti. Atsakovas nesiūlė ieškovei išvykti keliomis dienomis vėliau, nes kelionė buvo suplanuota Naujiesiems metams, todėl visos vietos buvo užimtos. Be to, atsakovas neįrodė, kad buvo tokia galimybė; ši aplinkybė nebuvo nurodyta nei atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, išaiškinimais, asmenims, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju dėl pastarojo išgyvenimų, gali būti padaroma neturtinė žala. Ieškovai yra glaudžiai emociškai susiję su jų mažamete dukterimi O., todėl jos išgyvenimai dėl neįvykusios kelionės, neigiamos emocijos dėl pagrįstų lūkesčių neišsipildymo suteikė ir patiems ieškovams išgyvenimus, dėl kurių jie patyrė neturtinę žalą. Duktė O. yra gimusi 2007 m. rugpjūčio 2 d., o pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki 14 metų teises ir interesus gina jų atstovai pagal įstatymą. Pagrindinis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, buvo pažeidimu sukelti padariniai ir patirti išgyvenimai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai ir teismų praktika.

26Atsakovas yra verslininkas, teikiantis turizmo paslaugas. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Priteista neturtinė žala nesiekė vienos kelionės kainos; tai atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010).

273. Dėl turtinės žalos. Ieškovai tiek skunde Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tiek teismui neigė gavę katalogą, kuriame būtų buvusi suteikta išsami informacija apie paso galiojimą. Posėdžio metu atsakovo UAB „Novarturas“ atstovei parodžius katalogą, ieškovė patvirtino, kad tokį buvo gavusi, tačiau šio katalogo apimtis yra didelė, jame didžiausią dalį sudaro informacija apie viešbučius, todėl ieškovė, gaudama šį katalogą, suprato, kad tai katalogas apie viešbučius, o ne apie konkrečios kelionės ypatumus. Juolab kad agentas neinformavo ieškovės apie kataloge esančios informacijos svarbą, neišaiškino, kad šį būtina išsamiai išstudijuoti, nes jame gali būti svarbi informacija, kuri nebuvo suteikta sutarties sudarymo metu. Be to, aplinkybė, kad ieškovė gavo katalogą, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar atsakovas (jam atstovavusi agentūra) tinkamai atliko savo pareigas, nes kataloge esanti informacija yra neišsami, bendro pobūdžio, iš jos negalima suprasti, kad vykstant į Egiptą yra reikalaujama, kad asmens pasas galiotų ne mažiau kaip šešis mėnesius po kelionės pabaigos. Ieškovė A. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sutartį peržvelgė, detaliau jos neanalizuodama, tačiau, net ir išsamiai ją perskaičius, jokios informacijos apie paso galiojimą ji nebūtų radusi. Taigi sutarties (ne)perskaitymas negalėjo lemti kilusių padarinių – atsisakymo skraidinti ieškovę į Egiptą; ieškovės (ne)atidumas ir (ne)rūpestingumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą. Remiantis sutarties 1.1.7 punktu kelionės organizatorius privalėjo informuoti turistą apie šalies, į kurią vykstama, pasienio kirtimo taisyklių ypatumus (Turizmo įstatymo 7 straipsnio 5, 8 dalys). Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta klientui, tenka kelionių agentūrai ar kelionių agentui.

28Kelionių organizatoriaus UAB „Novaturas“ kataloge „Žiema 2011/12. Egiptas. Kanarų salos“ nėra išskirta informacija, kad vykstant į ne Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes taikomi griežtesni reikalavimai pasui. Jame tik nurodoma, kad daugelis valstybių reikalauja ilgesnio paso galiojimo. Tokia informacija nurodoma tiek vykstant į Egiptą, tiek ir į Kanarų salas, nors viena iš šalių nepriklauso Šengeno erdvei, o kita priklauso. Taigi pateikta informacija yra bendro pobūdžio, o ne apie Egiptą ar Kanarų salas. Vidutinis vartotojas nežino informacijos, susijusios su kiekvienos šalies sienos kirtimo ypatumais, jis pats įvairiuose tinklalapiuose turi išsiaiškinti informaciją, kurią privalo teikti kelionių agentūra. Kelionių organizatorius turėjo pareigą suteikti vartotojams informaciją apie konkrečios valstybės, į kurią vykstama (Egipto), sienos kirtimo ypatumus ir paso galiojimą, tačiau to nepadarė. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-201/2010). Kataloge pateiktoje informacijoje yra nurodoma, kad tikslesnę informaciją gali suteikti migracijos tarnybos, o ne agentūra. Teismai nustatė, kad ieškovams agentūroje tokia informacija nebuvo suteikta. Ieškovai, remdamiesi CK 6.747, 6.748 straipsniais, nurodo, kad atsakovas įsipareigojo pateikti už sutartą užmokestį turizmo paslaugų rinkinį, į kurį įeina ir vežimo paslauga. Taigi, atsakovas gavo užmokestį, kad tinkamai suteiktų šią paslaugą, o suteikti ją galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų pateikusi išsamią informaciją apie vykdomą vežimą. Remiantis šalių sutartimi UAB „Kauno grūda“ atstovas net nereikalavo ieškovų pasų ir neužpildė informacijos apie jų galiojimo terminus, nors tokia informacija turėjo būti nurodyta sutartyje.

29Ieškovai pažymi, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas nelaikytinas įrodymu CPK 177 straipsnio prasme, nes jame pateikiamas teisinis vartojimo sutarties vertinimas, o ne faktiniai duomenys. Nutarimas nėra privalomas teismui, tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą, gali pritarti jame išdėstytoms išvadoms. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-227 turi esminės reikšmės bylai, nes kelionės organizatorius (agentas), iš anksto įrašęs standartinę nuorodą, kad turistas yra gavęs katalogą apie kelionės detales, yra atleidžiamas nuo pareigos suteikti turistui išsamią informaciją raštu, kaip tą reglamentuoja Turizmo įstatymo 7 straipsnis. Visuose prie kasacinio teismo pridėtuose nutarimuose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, nes kelionės neįvyko dėl to, kad vartotojai neturėjo galiojančių asmens dokumentų.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo jų nenustatinėja, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamas ginčas yra dėl ieškovams kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui (kasatoriui) netinkamai suteikus paslaugas pagal šalių pasirašytą turizmo paslaugų teikimo sutartį.

33Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą

34Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį. Sutarties nuostatomis atsakovas inter alia įsipareigojo pateikti rašytinę informaciją apie vizų gavimo, valstybių sienų perėjimo tvarką; informuoti turistą apie šalies, į kurią vykstama, pasienio kirtimo taisyklių ypatumus ir kita. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas tinkamai šių savo pareigų neįvykdė, todėl ieškovams paslauga nebuvo suteikta, t. y. dėl per trumpo likusio ieškovės paso galiojimo termino jai nebuvo leista išvykti į Egiptą, todėl visos šeimos kelionė neįvyko. Kasatorius teigia, kad teismai priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus, nes jis savo sutartines pareigas įvykdė tinkamai, suteikė ieškovei visą būtiną informaciją, o kelionė neįvyko dėl pačių ieškovų neapdairumo ir neatidumo.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl turizmo paslaugų teikimo ypatumų, kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigys tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; kt.). 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama valstybių narių pareiga imtis reikiamų veiksmų užtikrinti, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, sutarties šalis, prisiimtų atsakomybę prieš vartotoją už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi vykdyti kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, ar kiti paslaugų teikėjai, nepažeidžiant kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento teisės išsiieškoti žalą iš kitų paslaugų teikėjų.

36Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kelionių organizatoriaus pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Paslaugų teikėjo pareiga suteikti informaciją klientui įtvirtinta CK 6.719 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje išvardytos informacijos sąrašas nėra baigtinis, informacijos, teikiamos sudarant sutartį, apimčiai taikytinas ikisutartinių santykių sąžiningumo principas (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Turizmo paslaugų teikimo atveju, atsižvelgiant į Direktyvoje 90/314/EEB įtvirtintą turisto (vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą, pareiga suteikti informaciją reglamentuojama, konkrečiai nustatant, kokius duomenis apie paslaugas turi suteikti kelionės organizatorius: CK 6.748 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą. Informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas individualias savybes (pvz., ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo reikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti tapatinamas vien su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos pateikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010).

37Nagrinėjamu atveju kasatorius teigia, kad teismai neteisingai sprendė, jog informacija ieškovei pateiktame kataloge buvo nepakankama, nes sistemiškai nevertino visos ieškovams pateiktos informacijos, neatsižvelgė į bendrą pateiktos informacijos kontekstą, pateiktas papildomas nuorodas internetiniuose tinklapiuose; teismai neatsižvelgė į tai, kad papildoma informacija buvo teikiama ieškovus aptarnavusioje kelionių agentūroje UAB „Kauno Grūda“. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant, kiek kelionių organizatoriaus pateikiama informacija yra pakankama ir suprantama turistui kaip vidutiniam vartotojui, svarbu pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010).

38Nagrinėjamu atveju teismai byloje konstatavo, kad atsakovas neįvykdė pareigos suteikti ieškovei išsamią informaciją apie paso galiojimo termino reikalavimus vykstant į Egiptą ir teismai sprendė, kad ieškovei įteiktame kelionių organizatoriaus kataloge „Žiema 2011/12 Egiptas, Kanarų salos“ informacija apie paso galiojimo reikalavimus nebuvo pakankama ir aiškiai suprantama vidutiniam vartotojui, o nuorodos į internetinius tinklapius negali būti prilyginamos tinkamam informavimui. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, be to, pareigos gauti informaciją nustatymas turistui nepagrįstai apsunkina jo padėtį, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovo veiksmai netinkamai informuojant ieškovę pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį neatitinka ir Turizmo įstatymo nuostatų bei Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punkto, kuriame teigiama, kad prieš pasirašydami sutartį, kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas turi pateikti vartotojui raštiškai ar kita tinkama forma bendro pobūdžio informaciją apie paso ir vizos reikalavimus, taikomus valstybių narių ar atitinkamų valstybių piliečiams, o visų pirma laiką, per kurį turi juos gauti, bei informaciją apie sveikatos formalumus kelionei ir buvimui toje šalyje. Kaip buvo byloje nustatyta, atsakovas tokios informacijos nepateikė, o ir turizmo paslaugų teikimo sutartyje nėra užpildyti skyriai „paso serija“ ir „paso galiojimas“, kuriuos užpildęs atsakovas, kaip pagrįstai sprendė teismai, būtų atkreipęs ieškovų dėmesį į per trumpą paso galiojimo terminą.

39Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto byloje Nr. C-168/00, išaiškinimų svarbos nagrinėjamos bylos atveju, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skirtingos.

40Kasacinis teismas, kaip buvo minėta, netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasatorius skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK įtvirtintą įrodymų sąsajumo principą, nevertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvados kritiškai, nes ši, anot kasatoriaus, nesilaiko nuosekliai savo pozicijos. Atsakydama į šiuos kasatoriaus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino ir analizavo atsakovo ieškovams pateikto katalogo turinį, esančios informacijos išsamumą ir suprantamumą, konstatavo, kad jame pateikta nepakankama vidutiniam vartotojui informacija apie paso galiojimo reikalavimus. Kitų įrodymų kontekste teismai įvertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadą, taip pat ieškovės pateiktus įrodymus apie tai, kad būtent dėl paso galiojimo ji kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo negavo. Teisimai sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog jis ieškovei dėl paso galiojimo suteikė informaciją žodžiu, nebuvo pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino įrodymų visumą ir nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių. Tai, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

41Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi suformuotą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, turizmo paslaugų teikimo teisinio reguliavimo ypatumus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino kelionių organizatoriaus – atsakovo – veiksmus vykdant sutartinius įsipareigojimus ir priėjo prie pagrįstų išvadų, jog šios pareigos buvo įvykdytos netinkamai.

42Dėl neturtinės žalos atlyginimo

43CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.754 straipsnio 5 dalis). Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnyje, o teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, pažymėta, kad civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. A. v. A. K. firma „Nilara“, bylos Nr. 3K-3-239/2011; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-454/2013; kt.).

44Pažymėtina, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Kasacinio teismo vertinimu, priteistina neturtinė žala nesiejama su kelionės kaina, kaip tokios žalos nustatymo kriterijumi, nors neatmetama ir galimybė, kad priteistina neturtinės žalos suma sutaps su kelionės kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-454/2013; kt.).

45Bylos duomenimis, į atsakovo organizuojamą kelionę į Egiptą turėjo vykti visa ieškovų šeima, kelionės metu buvo suplanuota sutikti Naujųjų metų šventę. Kadangi ieškovas S. A. dirba Didžiojoje Britanijoje, iki kelionės jis penkis mėnesius nebuvo atvykęs į Lietuvą, tai kelionė visai šeimai buvo ypač svarbi. Sutartį su kelionių organizatoriumi ieškovė A. A. sudarė 2011 m. rugsėjo 22 d., o šeima išvykti į kelionę turėjo 2011 m. gruodžio 27 d., taigi šeima iš anksto planavo kelionę, norėdami visi išvykti ir praleisti atostogas kartu. 2011 m. gruodžio 27 d. paaiškėjus, kad ieškovė A. A. į kelionę vykti negali, o S. A. išvykus į kelionę su dukterimi, šeima būtų praradusi galimybę pabūti kartu per atostogas, todėl bylos duomenimis pagrįstas ieškovo S. A. teiginys, kad vien tik ieškovo ir dukters vykimas į kelionę šeimai buvo nepriimtinas. Byloje nėra ir duomenų, kad atsakovas būtų siūlęs, jog ieškovė A. A. į kelionę išvyktų vėliau. Atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad būtų sumažinti ieškovų patirti nepatogumai dėl neįvykusios kelionės. Taigi ieškovų šeimai neišvykimas į suplanuotą kelionę sukėlė nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus. Byloje taip pat nustatyti mažametės ieškovų dukters išgyvenimai dėl neįvykusios kelionės, kurie turėjo įtakos ir tėvų išgyvenimams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, yra atsižvelgiama ir į kelionę vykstančių vaikų neišsipildžiusius lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. ir kt. v. UAB „Novaturas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2013). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovai dėl netinkamo sutarties vykdymo – informacijos apie tai, kad vykstant į Egiptą turisto pasas turi galioti ne trumpiau kaip šešis mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos, nesuteikimo ir dėl šios priežasties neįvykusios kelionės, kas lėmė jų teisėtų ir protingų lūkesčių pažeidimą, patyrė nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovų neturtinę žalą ir teisę į jos atlyginimą CPK 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu.

46Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą siejama su jau prasidėjusia turistine kelione, t. y. su jau prasidėjusiu konkrečių turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytų paslaugų teikimu, ir turisto pagrįstų lūkesčių dėl teikiamų paslaugų neišsipildymu, kai, suteikus paslaugas, turistas lieka nepatenkintas kelione. Kadangi ieškovų kelionė net neprasidėjo, tai, atsakovo teigimu, dėl to negalėjo atsirasti ir neturtinės žalos.

47Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, aiškintina taip, kad dėl netinkamo kelionių organizatoriaus turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo bet kuriame jos etape, taigi ir informacijos pasirašius sutartį teikimo stadijoje, atsiradusią neturtinę žalą privalo atlyginti kelionės organizatorius, konkrečiu atveju atsižvelgiant į kilusius padarinius. Toks aiškinimas atitinka ir Turizmo įstatymo bei Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Pastarosios 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas, susijusias su Bendrijoje parduodamais ar siūlomais parduoti paketais, o 2 jos straipsnyje nustatyta, kas sudaro turizmo paslaugas teikiančio subjekto parduodamo paslaugų paketo turinį. Tai iš anksto už bendrą kainą parengtas ir parduodamas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi iš toliau minimų turizmo paslaugų, kai paslaugų suteikimo trukmė yra daugiau nei 24 valandos arba yra įtraukta nakvynė: transportas, apgyvendinimas, kitos turizmo paslaugos, nepriklausančios transportui ar apgyvendinimui, ir sudarančios gana didelę paketo dalį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia atmesti kasatoriaus argumentą dėl neprasidėjusios kelionės ir dėl to nesant pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovams.

48Remiantis kasacinio teismo praktika dėl netinkamo sutarties vykdymo turistui iš kelionės organizatoriaus priteistinos neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-454/2013; kt.). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį faktinių bylos aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, todėl teisėjų kolegija tik nurodo, kad ieškovams priteisto žalos atlyginimo dydis pagrįstai nustatytas vertinant patirtą žalą pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, nepažeidžiant CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytos maksimalios atlygintinos neturtinės žalos ribos.

49Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatytas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 10 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 44,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškovei A. A. priteistina iš kasatoriaus 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti ieškovei A. A. (a. k. ( - ) iš kasatoriaus UAB „Novaturas“ (į. k. 135567698) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidoms advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginti.

55Priteisti iš kasatoriaus UAB „Novaturas“ (į. k. 135567698) 44,22 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami kelionių organizatoriaus pareigos suteikti... 6. Ieškovai S. A. ir A. A. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB... 7. 2011 m. rugsėjo 22 d. A. A. ir UAB „Novaturas“, tarpininkaujant kelionių... 8. Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Novaturas“ 2011 m. rugsėjo 22 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 11. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.747 straipsnio 1 dalimi, 6.748... 12. Teismas nurodė, kad kelionė be ieškovės A. A. būtų netekusi prasmės, nes... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 14. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir... 17. 1. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad teismai nevertino... 18. Teismai, vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos... 19. 2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje... 20. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 21. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinio skundo netenkinti... 23. 1. Dėl CK 6.747 straipsnio taikymo. Organizuotą kelionę sudaro ne tik... 24. Remiantis Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsniu kelionės paketą sudaro ne tik... 25. 2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo kasacinio teismo... 26. Atsakovas yra verslininkas, teikiantis turizmo paslaugas. Pagal CK 6.256... 27. 3. Dėl turtinės žalos. Ieškovai tiek skunde Vartotojų teisių apsaugos... 28. Kelionių organizatoriaus UAB „Novaturas“ kataloge „Žiema 2011/12.... 29. Ieškovai pažymi, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 33. Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu pasirašė turizmo paslaugų... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl turizmo... 36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kelionių organizatoriaus... 37. Nagrinėjamu atveju kasatorius teigia, kad teismai neteisingai sprendė, jog... 38. Nagrinėjamu atveju teismai byloje konstatavo, kad atsakovas neįvykdė... 39. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl Europos... 40. Kasacinis teismas, kaip buvo minėta, netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1... 41. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi suformuotą kasacinio teismo ir Europos... 42. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 43. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl netinkamo sutarties... 44. Pažymėtina, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali trigubos... 45. Bylos duomenimis, į atsakovo organizuojamą kelionę į Egiptą turėjo vykti... 46. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pareiga... 47. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama,... 48. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl netinkamo sutarties vykdymo turistui... 49. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas panaikinti... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 10 d.... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 54. Priteisti ieškovei A. A. (a. k. ( - ) iš kasatoriaus UAB „Novaturas“ (į.... 55. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Novaturas“ (į. k. 135567698) 44,22 Lt... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...