Byla 2A-2043-553/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vialjans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Railana“ ieškinį atsakovui UAB „Vialjans“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Railana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 35 165,18 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas neįsiskaitė už ieškovo atsakovui teiktas transporto-ekspedijavimo paslaugas, krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais geležinkelių ir kitomis transporto rūšimis organizavimą. 2015-12-04 šalys pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitos aktą, kuriuo buvo užskaitytas tarpusavio įsiskolinimas ir galutinai suderinta įsiskolinimo suma - 35 165,18 EUR.
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai - iš atsakovo UAB „Vialjans“ ieškovo UAB „Railana“ naudai priteista 35 165,18 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 35 165,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 496,03 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-02 gauti atsakovo UAB „Vialjans“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovo ieškiniu: atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui, tačiau nevengia su ieškovu atsiskaityti, dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių šiuo metu atsakovas negali padengti viso įsiskolinimo ieškovui; gali atsiskaityti dalimis; prašo, kad ieškovas patikslintų įsiskolinimo sumą, nes atsakovas yra atlikęs papildomų mokėjimų ieškovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas rašo panaikinti preliminarų sprendimą, skirti terminą taikiai susitarti.
  1. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad ieškovas neneigia, kad atsakovas įvykdė dalį mokėjimų; šie mokėjimai atlikti po preliminaraus sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad bendras atsakovo įsiskolinimas mažintinas 370 EUR suma, tačiau mokėjimų sumos yra nereikšmingos lyginant su likusia įsiskolinimo suma. Ieškovas prašo pakeisti preliminarų sprendimą ir priteisti iš atsakovo 34 795,18 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismo posėdžiu metu prie bylos buvo prijungti papildomi rašytiniai įrodymai. Šalių atstovai nurodė, kad taikaus susitarimo pasiekti nepavyko, nes ieškovo netenkino atsakovo pasiūlytas 2 metų skolos išdėstymo terminas, tačiau ieškovas neatmeta galimybės taikos sutartį sudaryti vykdymo procese. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metus pripažino, kad atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovui 34 795,18 EUR skolos, taip pat prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 2 metų laikotarpiui motyvuojant tuo, kad atsakovas nevengia grąžinti skolą ieškovui, tačiau dėl ekonominės krizės Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane atsakovas šiuo metu negali padengti visos skolos ieškovui, kadangi atsakovas verčiasi automobilių gabenimu geležinkelio vagonais į minėtas valstybes; atsakovas tikisi, kad 2016m. gegužę prekyba automobiliais pagerės ir atsakovas galės atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo atstovas su tokiu atsakovo prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nesutiko. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Krovinių ekspedicijos sutartis Nr. 296/2011, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu ir už jo lėšas teikti transporto-ekspedijavimo paslaugas, organizuoti krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais geležinkelių ir kitomis transporto rūšimis, o atsakovas – už ieškovo suteiktas ekspedijavimo ir su tuo susijusias paslaugas sumokėti ieškovui atlyginimą Sutartyje nustatyta tvarka. 2015-12-04 šalys pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitos aktą, kuriuo buvo užskaitytas tarpusavio įsiskolinimas ir galutinai suderinta įsiskolinimo suma – 35 165,18 EUR. Atsakovas po preliminaraus sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo atliko šiuo mokėjimus ieškovui: 2016-01-29 - 170EUR; 2016-02-05 – 200 EUR; 2016-02-12 - 100 EUR; 2016-02-19 – 100 EUR. Iš viso 570 EUR. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 570 EUR, todėl likusi įsiskolinimo suma yra 345 95,18 EUR, kurios šalys neginčija.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 preliminarų sprendimą dalyje dėl 570 EUR skolos dalies priteisimo panaikino ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė, o likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 preliminaraus sprendimo dalį pakeitė: priteisė iš atsakovo UAB „Vialjans“ ieškovo UAB „Railana“ naudai 34 595,18 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 34 595,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-012 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 487,00 EURylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Vialjans“ į valstybės biudžetą 8,83 EUR pašto išlaidų; grąžino ieškovui UAB „Railana“ 66,03 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2016-01-07 mokėjimo nurodymu Nr. 01071512, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi šiuo sprendimu.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas preliminarų teismo sprendimą iš dalies įvykdė, todėl esant tokiai procesinei situacijai, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 9 dalimi, preliminaraus sprendimo dalis dėl 570 EUR skolos dalies priteisimo panaikinama ir byla toje dalyje nutraukiama. Kitoje dalyje preliminarus teismo sprendimas yra keičiamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama šalių neginčijama skolos suma 34 595,18 EUR. Teismas nurodė, kad atsakovas įrodymais nepagrindė savo prastos turtinės padėties, nenurodė ir neįrodė perspektyvų, kaip ateityje pasikeis jo padėtis, kad teismo sprendimo įvykdymą išdėsčius per 24 mėnesių terminą tai bus realiai vykdoma iš atsakovo pusės. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie prastą atsakovo turtinę padėtį yra neįrodytos (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, bei siekiant išlaikyti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių terminui suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui UAB „Vialjans“, todėl jo prašymą atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas UAB „Vialjans“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2016-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 sprendimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams ir priimti papildomai teikiamus įrodymus apie įmonės veiklą ir apelianto turtinę padėtį.

5Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad negalima išdėstyti teismo sprendimo 24 mėnesiams. Apeliantas teismui pažymi, kad jis savo veiksmais nevengė ir nevengia atsiskaityti su ieškovu ir mokėjo pagal šiuo metu esamas finansines galimybes, tai patvirtina po preliminaraus sprendimo priėmimo atlikti mokėjimai ieškovui. Teismas nurodė, kad apeliantas teikia apygardos teismui įrodymus, kuriuos jis prašo prijungti prie apeliacinio skundo – 2015-12-31 balanso ataskaita, 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, turto likutinės vertės pagal padalinius ataskaitą, išrašus iš įmonės sąskaitų, iš kurių matyti, kad įmonė neturi šiai dienai tokių piniginių lėšų, kad galėtų iš karto sumokėti priteistą skolą, įmonės situacija išties bloga ir išimtinė. Atsakovas UAB „Vialjans“ pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame paaiškina, kad įrodymai nebuvo pateiti primos instancijos teismui dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių: buvo ruošiamos metinis balanso ataskaitos. Jas pridavus anksčiau, ataskaitos būtų buvusios netikslios ir neparodančios tikslios įmonės padėties, be to, su buhalterija buvo atliekami pelno (nuostolių) ataskaitų bei turto likutinės vertės pagal padalinius ataskaitų suderinimai. Ataskaitose reikalingas direktoriaus suderinimas, ataskaitų derinimo laikotarpiu sirgo įmonės direktorius.

  1. Ieškovas UAB „Railana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apylinkės teismo 2016-03-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad atsakovas įrodymais nepagrindė savo prastos turtinės padėties, nenurodė ir neįrodė perspektyvų, kaip ateityje pasikeis jo padėtis, ir kad teismo sprendimą išdėsčius per 2 metų terminą tai bus realiai vykdoma. Atsakovo cituojama LAT nutartis netinka nagrinėjamu atveju, nes bylų faktinės aplinkybės visiškai skirtingos.
    2. Ieškovas prieštarauja papildomų įrodymų prijungimui, nes mano, kad jei atsakovas negalėjo pateikti 2015 m. ataskaitų, tai galėjo pateikti ketvirčio ataskaitą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sprendimo vykdymo taikymo būtinumą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad nuo gegužės mėnesio atsakovo finansinė padėtis pagerės. Ieškovas negali pasisakyti dėl naujai pateikiamų dokumentų turinio, nes atsakovas nepridėjo prie apeliacinio skundo reikalingo kiekio priedų egzempliorių.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimo vykdymą dvejiems metams.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
  1. Atsakovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
  1. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dėl sunkios turtinės padėties pagrįsti. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, turto likutinės vertės pagal padalinius ataskaitą, išrašus iš įmonės sąskaitų banke laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04, lizingo sutarčių kopijas.
  3. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 2 metų terminui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Nors apelianto teigimu jo blogą turtinę padėtį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai apie įmonės finansinę padėtį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visetas neleidžia spręsti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia sunki, kad tai galėtų pateisinti sprendimo vykdymo išdėstymą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.
  4. Antra, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties - apeliantui nei su prašymu, nei su apeliaciniu skundu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas - darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečiu atveju skolos ieškovui priteisimą sąlygojo būtent paties atsakovo veiksmai, pastarajam vėlavus sumokėti įsiskolinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik apelianto noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą, kurio atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo veiksmai.
  5. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymą atidėti sprendimo vykdymo išdėstymą taip pat pagrindžia aplinkybės, jog apeliantas nevengia skolos mokėjimo ir mokėjo ieškovui pagal finansines galimybes, elgėsi sąžiningai, o tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką 2006-02-13 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006. Teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi, kadangi nurodytoje civilinėje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo nutartyje yra kalbama apie sprendimo vykdymo atidėjimą kai šalys sprendimu yra įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Teismų praktikoje konstatuota, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
  6. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, turi įvertinti finansines galimybes įvykdyti prisiimtoms prievolėms ir nevykdyti veiklos trečiųjų asmenų sąskaita, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ekonominės situacijos pasaulyje, sumažėjusių klientų skaičiaus ar siauros specializuotos įmonės veiklos, negali būti vertinamos kaip pagrįstas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.
  7. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus teismui sprendžiant dėl šio prašymo ir nepažeidė CPK 284 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Apeliacinio skundo netenkinti.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai