Byla 2K-576/2011
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,

4gynėjui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

5nuteistajam E. K.,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio.

7Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu E. K. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

8Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. K. nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) bauda, pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 800 Lt) bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 120 MGL (15 600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

9S. K. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 209 straipsnyje, nuteistas ir S. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11E. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, S. M., vieninteliam akcininkui duodant jam nurodymus ir taip padedant jam atlikti nusikalstamą veiką, apgaule vengė atsiskaityti už gautas iš UAB „Vildaiva ir ko“ prekes, t. y. UAB „S.-l.“ ir UAB „Vildaiva ir ko“ 2006 m. kovo 1 d. sudarius sutartį Nr. 06/03/01/01, pagal kurią UAB „S.-l.“ įsipareigojo iš UAB „Vildaiva ir ko“ pirkti stiklo paketus ir už prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo, pažeidė šios sutarties 8.2 punktą ir vengė privalomų įmokų – atsiskaityti už gautus stiklo paketus, nors UAB „S.-l.“ buvo moki ir turimu turtu galėjo užtikrinti atliktą laiku ir visišką atsikaitymą, tačiau avanso pinigų nenaudojo atsiskaitymams, o panaudojo kitiems tikslams, ir dėl to UAB „Vildaiva ir ko“ nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. patyrė 124 295,10 Lt turtinę žalą.

12Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas bendrovės UAB „S.-l.“ direktorius, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį bei UAB „S.-l.“ įstatų 75.1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydamas UAB „S.-l.“ įstatų 9.2 punkte nustatyto bendrovės veiklos tikslo – užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą, suderinęs veiklą su vieninteliu akcininku S. M., sąmoningai blogai valdydamas bendrovei padarė 530 680 Lt nuostolį, išmokėdamas S. M. 2007 m. sausį pagal kasos išlaidų orderius iš viso 315 000 Lt remiantis UAB „S.-l.“ ir S. M. 2007 m. sausio 2 d. sudaryta preliminaria sutartimi, pagal kurią bendrovė iš S. M. ketino pirkti 490 000 Lt vertės žemės sklypą ir kurioje buvo numatytos UAB„S.-l.“ nepalankios sąlygos, kad UAB „S.-l.“ per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo sumokės 315 000 Lt užstatą (Sutarties 3.3 punktas), jog nedelsiant po sutarties pasirašymo šalys pradės derybas dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kuri turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 2.2 punktas), kad tais atvejais, kai pirkėjas nutraukia sutartį, nesant pardavėjo kaltės, ne dėl su pirkėju susijusių aplinkybių sutarties 2.2 punkte numatytu terminu nesudaro turto pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjas negrąžina sutarties 3.3 punkto pagrindu sumokėtos sumos kaip minimalaus patirtų nuostolių atlyginimo (Sutarties 4.1.1 punktas); taip E. K. su UAB „S.-l.“ vieninteliu akcininku S. M. sudarė bendrovei nenaudingą sandorį, preliminarioje sutartyje įteisinę, kad sumokėtas 315 000 Lt užstatas bendrovei negrąžinamas neįvykus sandoriui, nesant pardavėjo kaltės, tačiau bendrais veiksmais sudarė sąlygas, kad šis sandoris nebūtų baigtas, nes nebuvo baigti mokėti likę 175 000 Lt, nors bendrovė turėjo galimybę šią sumą S. M. sumokėti; šiais bendrais sąmoningais veiksmais UAB „S.-l.“ buvo padarytas 315 000 Lt nuostolis; taip pat E. K. 2006 m. kovo-gruodžio mėnesiais išmokėjo 215 680 Lt verslo liudijimus turintiems asmenims, taip, neišreikalavus 530 680 Lt iš debitorių, žymiai pablogėjo UAB „S.-l.“ finansinė padėtis, tai lėmė bendrovės nemokumo atsiradimą ir bankrotą, todėl bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė 711 066,38 Lt turtinė žala.

13Jis nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pagal 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą būdamas atsakingas už tai, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 8 punktą būdamas atsakingas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą,

14nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. birželio 28 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, jog į apskaitą privalomai būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, to nepadarė, todėl pinigus išmokėjo verslo liudijimus turintiems asmenims už statybos remonto darbus be pateisinančių dokumentų, kurie išrašyti vėliau atgalinėmis datomis;

15nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. birželio 28 d. pažeisdamas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalį, pagal kurią privaloma buhalterinę apskaitą organizuoti taip, kad apskaitos duomenys būtų pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punktą, pagal kurį turėjo suorganizuoti inventorizaciją taip, kad būtų privalomai inventorizuotas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai, nebaigtos statybos, savos gamybos pusfabrikačiai, nebaigti mokslo tiriamieji darbai bei kitos atsargos, investicijos, vertybiniai popieriai, pinigai, gautinos skolos, mokėtinos skolos ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, to nepadarė, todėl nebuvo atliktos skolų, pinigų inventorizacijos už 2006 metus, nesudaryti atsiskaitymų registrai su debitoriais ir kreditoriais už 2006 metus;

16nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. pažeisdamas 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, pagal kurį privalėjo organizuoti apskaitą taip, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalomai perduotų administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, taip pat pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį, pagal kurį turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad finansinė atskaitomybė būtų sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, to nepadarė, todėl UAB „S.-l.“ finansinė atskaitomybė 2007 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2007 m. liepos 8 d. duomenimis nebuvo sudaryta, buhalterinės apskaitos registras nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nebuvo sudarytas, buhalterinės apskaitos registras už 2007 m. birželio mėnesį nebuvo sudarytas;

17Dėl visų šių pažeidimų nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.-l.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

18Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 8 punktą būdamas atsakingas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą,

19nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punktą, pagal kurį privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pinigai būtų priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną, to nepadarė, todėl 2006 metais nesutapo su pinigų apyvarta susijusių buhalterinių sąskaitų likučiai, t. y. nesutapo tai pačiai datai didžiųjų knygų, kurių skirtingos atspausdinimo datos, sudaromų už kiekvieną mėnesį, duomenys;

20taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. birželio 28 d. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad į apskaitą privalomai būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, pagal kurį privalėjo organizuoti apskaitą taip, kad į kasą pinigai būtų priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą; jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašytų pinigų priėmimo kvitą; pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius liktų atskaitingam asmeniui, o antras būtų atiduodamas pinigų mokėtojui; atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduotų į kasą; pinigų priėmimas į kasą būtų įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui būtų išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, taip pat pažeisdamas 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13 punktą, pagal kurį privalėjo organizuoti apskaitą taip, kad atskaitingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus įneštų į ūkio subjekto kasą arba sąskaitą banke, išrašyti kvitai būtų atiduodami į kasą arba atsakingam asmeniui, to nepadarė, todėl nuo 2006 m. kovo iki 2007 m. gegužės kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai išrašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms, kadangi šiuos grynus pinigus, gautus iš prekių ir suteiktų paslaugų pirkėjų, atskiri bendrovės padaliniai įnešdavo tiesiai į banko sąskaitą, todėl šie gryni pinigai į kasą tiesiai iš pirkėjų nebuvo gauti ir nebuvo galimas kasos pajamų orderių išrašymas, kadangi šios ūkinės operacijos realiai ir nebuvo įvykusios; tuo tarpu kadangi šie pinigai į kasą nebuvo gauti, tai pinigų išmokėjimo iš kasos įnešti į banką realiai taip pat nebuvo, todėl nebuvo galimas ir kasos išlaidų orderių išrašymas; taip neįvykusioms ūkinėms operacijoms už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. iš viso buvo išrašyta kasos pajamų orderių už 3 102 803,96 Lt; taip pat neįvykusioms ūkinėms operacijoms už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. iš viso buvo išrašyta kasos išlaidų orderių už 2 538 035,84 Lt;

21nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. birželio 28 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią turėjo suorganizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad į apskaitą privalomai būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, to nepadarė, todėl 2007 m. kovo 30 d. iš kasos nepagrįstai buvo nurašytas 4000 Lt trūkumas, nesant tai patvirtinančių jokių dokumentų, o grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas Nr. 01 surašytas neįvykusiai ūkinei operacijai;

22Dėl visų šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.-l.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

23Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nebuvo nustatyti visi šiame straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal teismų praktikoje susiklosčiusį apgaulės apibrėžimą apkaltinamąjį nuosprendį E. K. buvo galima priimti tik nustačius, kad jis teikė UAB „Vildaiva ir ko“ melagingą, objektyvią tiesą iškreipiančią informaciją, turėdamas tikslą suklaidinti UAB „Valdaiva ir ko“, taip pat tai, jog UAB „Vildaiva ir ko“ dėl to suklydo bei pateikė UAB „S.-l.“ prekes, už kurias UAB „S.-l.“, atstovaujama E. K., neketino atsiskaityti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsiskaitymai su UAB „Vildaiva ir ko“ vyko nuolat, mokėjimai buvo atliekami, įsiskolinimo kasatorius neneigė, sutiko su šiuo faktu. Iš liudytojo V. L. parodymų išplaukia, kad UAB „Vildaiva ir ko“ teikė prekes UAB „S.-l.“, už kurias ji turėjo atsiskaityti per 30 dienų; atsiradus skoloms, buvo surašytas skolos suderinimo aktas, vyko tolesnis bendradarbiavimas, nors UAB „S.-l.“ ir buvo skolinga, UAB „Vildaiva ir ko“ į teismą dėl skolos civiline tvarka nesikreipė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad E. K., vengdamas atsiskaityti už UAB „Vildaiva ir ko“ pateiktas prekes, panaudojo apgaulę. Kasatoriaus nuomone, byloje nenustatyta ir jo tyčia vengti atsiskaityti už UAB „Vildaiva ir ko“ tiekiamas prekes jau sutarties sudarymo dieną ar vėliau po sutarties sudarymo.

25Kasatorius tvirtina, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 209 straipsnį teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatyti visi šiame straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. E. K. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis sąmoningai blogai valdė bendrovę sudarydamas UAB „S.-l.“ nenaudingą preliminarią sutartį su S. M. dėl žemės sklypo pirkimo, išmokėdamas pinigus verslo liudijimus turintiems asmenims už statybos bei remonto darbus. Sutarties tarp UAB „S.-l.“ ir S. M. sudarymas buvo naudingas UAB „S.-l.“, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sudarant šią sutartį siekta gauti pelno. Žemės sklypą buvo siekiama įsigyti su detaliuoju planu, turint tikslą pakeisti sklypo paskirtį ir, padalinus į mažesnius sklypus, parduoti. Ketinto įsigyti žemės sklypo kaina ir vieta abejonių dėl šio sandorio pelningumo nekėlė, todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, kad toks verslo modelis bus pelningas. Byloje surinkta įrodymų, kad UAB „S.-l.“ akcininkas S. M. buvo priėmęs sprendimą gautais iš sklypo pardavimo 300 000 Lt didinti UAB „S.-l.“ įstatinį kapitalą. Statybos ir remonto darbus atlikti rekomendavo UAB „Oportunity development institute“, į kurią kreipėsi kasatorius ir bendrovės akcininkas, prašydami patarimo, kaip optimizuoti įmonės veiklą ir ją plėsti. Dėl to darytina išvada, kad abi veikos, kuriomis grindžiamas kaltinimas, atitinka bonus pater familias elgesio standarto reikalavimus ir negali būti laikomos blogu valdymu. Kasatorius teigia, kad byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta kreditoriams padaryta žala, nes UAB „S.-l.“ iškelta bankroto byla yra nepasibaigusi, todėl nėra aišku, kokį reikalavimų patenkinimą gaus kreditoriai. Kasatoriaus manymu, norėdamas nustatyti priežastinį ryšį tarp jo veikos ir padarinių, teismas turėjo pripažinti, kad sutarties dėl žemės sklypo pirkimo sudarymas ir avanso pagal ją sumokėjimas buvo pagrindinė ir privaloma UAB „S.-l.“ nemokumo atsiradimo sąlyga ir dėl to kreditoriai patyrė didelės turtinės žalos, be to, teismas turėjo pripažinti, kad paprastai tokio sandorio sudarymas priveda prie juridinio asmens nemokumo, t. y. nustatyti būtinąjį priežastinį ryšį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pagrindinė UAB „S.-l.“ nemokumo priežastis buvo Vilniaus padalinio, kurio veikla sudarė 50 procentų visos bendrovės realizacijos ir pelno, iširimas. Dėl to, taikant būtinosios sąlygos taisyklę, lieka nepaneigtos abejonės, kad net jei ir nebūtų sudaryta sutartis dėl žemės sklypo pirkimo ir pagal ją nebūtų sumokėtas avansas, UAB „S.-l.“ nebūtų pasidariusi nemoki, o tai savaime reiškia, kad E. K. veika nebuvo būtinoji sąlyga UAB „S.-l.“ nemokumui kilti. Jei ne Vilniaus padalinio iširimas, tai įmonė būtų gavusi pelno, todėl sutarties dėl žemės sklypo sudarymas ir pagal ją sumokėtas avansas, su įmonės bankrotu ir dėl to kilusia didele žala kreditoriams yra susijęs tik atsitiktiniu, teisinės reikšmės neturinčiu priežastiniu ryšiu. Kasatorius pažymi, kad Kauno apygardos teismas, 2008 m. kovo 3 d. nutartimi pripažinęs UAB „S.-l.“ bankrutavusia, nusikalstamo bankroto požymių nenustatė, o bankrutuojančios UAB „S.-l.“ administratorius patvirtino, jog E. K. perdavė visus „S.-l.“ dokumentus bei turtą, pretenzijų jam nėra. Jis, sudarydamas sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, siekė gauti pelno, t. y. veikė išimtinai šios bendrovės interesais, tikslo privesti bendrovę prie bankroto neturėjo, todėl darytina išvada, kad jo veikoje nėra kaltės padaryti nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje.

26Anot kasatoriaus, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, kad pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą turėjo bendrovės buhalterė R. A., todėl už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus ji ir turėtų atsakyti. Atlikti inventorizaciją įmonėje jis taip pat buvo pavedęs buhalterei R. A. Byloje nėra duomenų, kad inventorizacija nebuvo baigta dėl jo kaltės, todėl už inventorizacijos trūkumus taip pat turėtų atsakyti bendrovės buhalterė. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog jis būtų sunaikinęs, neišsaugojęs, neperdavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar bankrutuojančios UAB „S.-l.“ administratoriui kokių nors įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kad jis žinojo apie kvitų išrašymą atgalinėmis datomis, kad darė įtaką, skatino ar netiesiogiai išrašė kvitus atgalinėmis datomis, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

27Kasacinis skundas netenkintinas.

28Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies taikymo

29BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, ar vengimą privalomų įmokų, jei dėl to kitam asmeniui padaryta turtinės žalos. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. kovo 1 d. UAB „S.-l.“ sudarė su UAB „Vildaiva ir ko“ sutartį. Sutartimi UAB „Vildaiva ir ko“ įsipareigojo tiekti UAB „S.-l.“ stiklo paketus, o UAB „S.-l.“ įsipareigojo stiklo paketus priimti ir sumokėti už juos per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo. UAB „Vildaiva ir ko“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, tuo tarpu UAB „S.-l.“ vėlavo atsiskaityti, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo apmokėtas. Dėl to UAB „Vildaiva ir ko“ nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. patyrė 124 295,10 Lt turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visą šį laiką UAB „S.-l.“ buvo moki ir galėjo visiškai atsiskaityti su UAB „Vildaiva ir ko“, todėl 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. buvo sudaryti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai. Nepaisydamas susidariusio įsiskolinimo ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, UAB „S.-l.“ direktorius E. K. bendrovės pajamas ir kitą turtą naudojo ne atsiskaityti su UAB „Vildaiva ir ko“, tačiau dideles (bendrovės laisvų lėšų požiūriu) pinigų sumas 2006 m. kovo - gruodžio mėnesiais panaudojo atsiskaitydamas už „S. g.“, t.y. ne UAB „S.-l.“, nekilnojamojo turto statybos ir remonto darbus, o 2007 m. sausio mėnesį sumokėdamas kaip avansą pagal UAB „S.-l.“ nepalankią preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo iš vienintelio akcininko S. M., nors įmonė laisvų lėšų tokioms investicijoms neturėjo. E. K. veiksmai, kai, susidarius įsiskolinimui UAB „Vildaiva ir ko“, sudaromi UAB „Vildaiva ir ko“ bei UAB „S.-l.“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriais įsipareigojama visiškai atsiskaityti, tačiau atsiskaitymai pagal suderinimo aktus nėra vykdomi, nors įmonė yra pajėgi tai padaryti, o pinigai panaudojami finansuoti kitiems sandoriams, kurie aiškiai nenaudingi UAB „S.-1.“, vertintini kaip apgaulė. Akivaizdu, kad, pagal tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus įsipareigodamas visiškai atsiskaityti su UAB „Vildaiva ir ko“, tačiau UAB „S.-1.“ pajamas ir turtą panaudodamas ne atsiskaitymams su šia bendrove, bet UAB „S.-1.“ nenaudingiems sandoriams finansuoti, E. K., kaip bendrovės direktorius, neabejotinai suvokė, kad jo veika kelia pavojų UAB „Vildaiva ir ko“ nuosavybei, jos turtinėms teisėms ir interesams, bei numatė, kad dėl to UAB „Vildaiva ir ko“ bus padaryta turtinės žalos, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to E. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 186 straipsnio 1 dalį.

30Dėl BK 209 straipsnio taikymo

31BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „S.-1.“ vykdydama veiklą įsiskolino tiekėjams, tačiau nepaisydamas to UAB „S.-1.“ direktorius E. K. dideles (bendrovės laisvų lėšų požiūriu) pinigų sumas 2006 m. kovo – gruodžio mėnesiais panaudojo atsiskaitydamas už „S. g.“, t.y. ne UAB „S.-1.“, nekilnojamojo turto statybos ir remonto darbus, o 2007 m. sausio mėnesį sumokėdamas kaip avansą pagal UAB „S.-1.“ nepalankią preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo iš vienintelio akcininko S. M., nors neturėjo tiek laisvų lėšų, kad galėtų vykdyti tokias investicijas. Be to, E. K. nesiėmė veiksmų, kuriais šios lėšos būtų grąžintos UAB „S.-1.“, nors tokią galimybę turėjo. Dėl tokių E. K. veiksmų anksčiau buvusi sudėtinga įmonės finansinė padėtis tapo kritinė, įmonė tapo nemoki ir bankrutavo. Dėl įmonės bankroto bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė 711 066,38 Lt turtinė žala.

32Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo, kaip bendrovės direktoriaus, veikla atitiko gero valdymo reikalavimus. Pažymėtina, kad atsiskaitydamas už statybos ir remonto darbus ne

33UAB „S.-1.“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir nereikalaudamas UAB „S. g.“ už tai atsiskaityti, E. K., kaip bendrovės direktorius, neabejotinai neefektyviai naudojo bendrovės veiklos metu sukauptą turtą. Preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo iš vienintelio akcininko S. M. buvo itin nepalanki UAB „S.-1.“, nes numatė, kad kaip avansas sumokėti 315 000 Lt nebus grąžinti, jei sutartis nebus sudaryta dėl nuo pardavėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Reikšminga ir tai, kad 315 000 Lt avansas buvo numatytas perkant 490 000 Lt vertės žemės sklypą, t. y. kaip avansą buvo numatyta sumokėti didesnę sklypo kainos dalį. E. K., kaip UAB „S.-1.“ direktorius, turėjo galimybę sumokėti likusią 175 000 Lt sumą už žemės sklypą S. M., tačiau to nepadarė, todėl buvo prarasti bendrovės 315 000 Lt.

34Kasatorius deklaratyviai teigia, kad jo, kaip bendrovės direktoriaus, priimti sprendimai dėl atsiskaitymo už statybos ir remonto darbus už „S. g.“ nereikalaujant jų atlyginimo, preliminarios sutarties sudarymas dėl žemės sklypo pirkimo iš vienintelio akcininko S. M. ir veiksmų nesiėmimas, kad žemės sklypas būtų realiai įgytas, negali būti vertinami kaip priežastis, dėl kurios UAB „S.-1.“ bankrutavo, nes specialisto išvada nustatyta, kad dėl šių sprendimų padaugėjo pradelstų įsiskolinimų ir dėl to buvusi sunki bendrovės finansinė padėtis tapo kritinė, o bendrovė – nemoki. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra duomenų, kad Vilniaus padalinio iširimas būtų turėjęs panašių padarinių.

35Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nenustatyti dėl jo veikos kilę padariniai, nes UAB „S.-1.“ bankroto byla nėra baiga ir neaišku, kokia suma bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Pagal BK 209 straipsnį padariniais yra laikoma didelė turtinė žala, kuri atsiranda kreditoriams bankrutavus įmonei. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įmonė liko skolinga kreditoriams 711 066,38 Lt. Nekelia abejonių, kad didžioji dalis šios sumos kreditoriams nebus grąžinta, nes turto, kuriuo galėtų užtikrinti didžiąją dalį šios žalos atlyginimo, UAB „S.-1.“ neturėjo. Įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo abejoti, kad, UAB „S.-l.“ bankrutavus, kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala.

36E. K., kaip bendrovės direktorius, priimdamas UAB „S.-l.“ finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, kai įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktą turtą, prekes, paslaugas, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė tyčinio bankroto požymių, neužkerta kelio vėliau bylą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjančiam teismui pripažinti, kad bankrotas buvo tyčinis, nes bankroto procesas civilinėje teisėje ne visais atvejais sudaro galimybes nustatyti visas teisingai šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybes, kai tokias galimybes turi teismas, nagrinėjantis bylą baudžiamojo proceso tvarka.

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad E. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį.

38Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies taikymo

39Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis nėra atsakingas už apgaulingą ir aplaidų UAB „S.-l.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes už tai turėtų atsakyti buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiusi buhalterė. Pažymėtina, kad už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą pagal kaltinime nurodytus teisės aktus yra atsakingas ne tik bendrovės buhalteris, bet ir bendrovės vadovas. Byloje nustatyta, kad E. K., būdamas bendrovės vadovas, nekontroliavo, kaip vykdomi jo įsakymai dėl inventorizacijos, nesiėmė priemonių, kad įmonės turtas būtų perduotas administratoriui pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nekontroliavo, kad kasos operacijos būtų atliekamos realiai, o ne tik surašant apie tai dokumentus, ir atliko kitas veikas, dėl kurių buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal įstatymų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorius pats patvirtindamas savo parašu klastojo kai kuriuos buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl šių veiksmų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Dėl to darytina išvada, kad E. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės veikos tvarkymo, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

40Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,... 4. gynėjui advokatui Mindaugui Kazlauskui,... 5. nuteistajam E. K.,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu E.... 8. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 9. S. K. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo... 11. E. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius, atlikdamas... 12. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas bendrovės UAB „S.-l.“... 13. Jis nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius, pagal 2001... 14. nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. birželio 28 d., pažeisdamas... 15. nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. birželio 28 d. pažeisdamas Įmonių... 16. nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. pažeisdamas 2001 m. kovo... 17. Dėl visų šių pažeidimų nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3... 18. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S.-l.“ direktorius,... 19. nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. pažeisdamas... 20. taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. birželio 28 d.... 21. nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. birželio 28 d. pažeidė Buhalterinės... 22. Dėl visų šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007... 23. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 186... 25. Kasatorius tvirtina, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 209 straipsnį... 26. Anot kasatoriaus, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1... 27. Kasacinis skundas netenkintinas.... 28. Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies taikymo... 29. BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą... 30. Dėl BK 209 straipsnio taikymo... 31. BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą... 32. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo, kaip bendrovės direktoriaus, veikla... 33. UAB „S.-1.“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir nereikalaudamas... 34. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad jo, kaip bendrovės direktoriaus, priimti... 35. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nenustatyti dėl jo veikos kilę... 36. E. K., kaip bendrovės direktorius, priimdamas UAB „S.-l.“ finansinę... 37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad E. K. veika... 38. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies taikymo... 39. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis nėra atsakingas už apgaulingą ir... 40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti....