Byla 1A-391-518/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. (T.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai D. G. (buvusi pavardė – T.), jos gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei, civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. (T.), civilinių ieškovų V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. (T.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

3Taip pat nuosprendžiu D. G. (T.) išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Civilinių ieškovų V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

61. D. G. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), reg. ( - ), direktore ir būdama atsakinga už UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 13 d.:

7- netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, pasirinko buhalterinės apskaitos sistemą, kuri yra neišsami, nėra naudinga sprendimams priimti, netinkamai apskaitė savo, kaip direktorės avansinėse apyskaitose esančias įmonės lėšas, dėl to avansinė apyskaita nesutampa su įrašais atskaitingo asmens apskaitos registruose, avansinėse apyskaitose ir apskaitos registruose netinkamai apskaitė į jos asmeninę sąskaitą 2011 m. spalio 10 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) pervestus 400 Lt (115,85 Eur) įmonės lėšų, nenustatė ir nepatvirtino avansinių lėšų įnešimo į kasą tvarkos ir terminų, nesudarė ir nepateikė tyrimui įmonės sutarčių registro, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 21 straipsnio l ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „1) už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2) Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; Kasos darbo organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 179, 10 punkto reikalavimus;

8- sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ apskaitos registruose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo atlikti sumų perkėlimai, įrašai padaryti be pateisinamųjų dokumentų, ūkinių operacijų nepagrindžiant apskaitos dokumentais, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojam pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

9- už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko ilgalaikio turto inventorizacijos, už 2007, 2009, 2010, 2011 metus neatliko piniginių lėšų kasoje inventorizacijos; už 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos; už 2009, 2010, 2011 metus neatliko statybinių medžiagų inventorizacijos, todėl nėra galimybės nustatyti ar faktiškai turimas turtas atitiko apskaitos dokumentams, ar bendrovės debitoriniai įsiskolinimai yra realūs, nėra nustatytos skolos kreditoriams kiekvienų metų pabaigai ir kitų buhalterinių straipsnių atitikimas faktiniams duomenims, tuo pažeidė 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas, mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus kartą prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „9. Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“;

10- nevedė pajamų ir sąnaudų kiekvienam statybos objektui apskaitos registrų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais“, taip pat Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-ojo verslo apskaitos standarto III dalies nuostatomis, kad „kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“;

11- nevedė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. XI-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės turto;

12šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

132. Be to, D. G. buvo kaltinama tuo, kad:

142.1. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), reg. ( - ), direktore ir pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės valdomu turtu, 2011 m. gegužės 11 d. atstovaudama UAB „R“ (duomenys pakeisti) su UAB „J“ (duomenys pakeisti) sudarė subrangos sutartį Nr. 2011-10S ( - ) kultūros centro pastato vidaus apdailos II-o etapo darbams bendrai 710 361,65 Lt (205 734,95 Eur) sumai, tuomet 2011 m. rugsėjo 20 d. atstovaudama UAB „R“ (duomenys pakeisti) su UAB „P“ (duomenys pakeisti) pasirašė „Statybos rangos sutartį Nr. 11/09-2“ dėl ąžuolo parketo – 380 m2 pagaminimo, sumontavimo, nušlifavimo, nulakavimo ir kitų darbų atlikimo bendrai 53 160,75 Lt (15 392,42 Eur) sumai, kuriuos UAB „P“ (duomenys pakeisti) atliko ( - ) kultūros centro pastate, pridavė UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir 2011 m. spalio 28 d. išrašė bei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą PKR Nr. 03621 54 612,75 Lt (15 816,95 Eur) sumai, o UAB „R“ (duomenys pakeisti) pagal minėtą sutartį pridavė darbus UAB „J“ (duomenys pakeisti) pagal 2011 m. spalio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą RAN Nr. 01001433 212 317,80 Lt (61 491,48 Eur) sumai, UAB „J“ (duomenys pakeisti) atsiskaičius su UAB „R“ (duomenys pakeisti) pagal sutartį, sumokant už atliktus darbus: 2011 m. lapkričio 11 d. grynais į kasą 5 000 Lt (1 448,10 Eur); 2011 m. lapkričio 18 d. grynais į kasą 10 000 Lt (2 896,20 Eur); 2011 m. gruodžio 14 d. grynais į kasą 6 000 Lt (1 737,72 Eur); 2011 m. gruodžio 1 d. pervedant į AB „Ūkio bankas“ esančią UAB „R“ (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. ( - ) 115 693,34 Lt (33 507,10 Eur), o taip pat pagal 2011 m. gruodžio 8 d. kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. 2011/01 padarius 116 723,61 Lt (33 805,49 Eur) užskaitą, UAB „R“ (duomenys pakeisti) už tuos pačius darbus faktiškai juos atlikusiai UAB „P“ (duomenys pakeisti) nesumokėjo sutartyje sutartos 54 612,75 Lt (15 816,95 Eur) sumos, o iš UAB „J“ (duomenys pakeisti) gautus apmokėjimus už UAB „P“ (duomenys pakeisti) suteiktus ir atliktus darbus panaudojo kitiems mokėjimams UAB „R“ (duomenys pakeisti) naudai: 2011 m. lapkričio 18 d. R. T. išmokėjo avansą kaip atskaitingam asmeniui 5 880 Lt (1 702,97 Eur); 2011 m. lapkričio 30 d. A. T. išmokėjo avansą kaip atskaitingam asmeniui 20 100 Lt (5 821,36 Eur); 2011 m. gruodžio 2 d. išmokėjo darbo užmokestį bendrovės dirbantiesiems 21 597,10 Lt (6 254,95 Eur); pervedė avansą atskaitingam asmeniui A. T. 10 000 Lt (2 896,20 Eur); pervedė VSDFV Kauno skyriui įmokas nuo darbo užmokesčio 8 588,39 Lt (2 487,37 Eur); pervedė VMI prie LR FM – 13 285,41 Lt (3 847,72 Eur); atliko kitus įvairius mokėjimus 27 123,29 Lt (7 855,45 Eur) sumai, tokiu būdu apgaule – lėšas, gautas už UAB „P“ (duomenys pakeisti) atliktus darbus panaudodama kitiems UAB „R“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimams apmokėti, o likusias lėšas 35 980 Lt (10 420,52 Eur) pervesdama kaip avansą atskaitingam asmeniui ir nepalikdama įmonės kasoje ir sąskaitose pakankamai apyvartinių lėšų, tuo pačiu laikotarpiu atsiskaitymams naudodama ne UAB „R“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitas, o savo asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, į kurią buvo pervedamos UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšos iš užsakovų, vengė atsiskaityti už UAB „P“ (duomenys pakeisti) atliktus darbus ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) padarė 54 612,75 Lt (15 816,95 Eur) turtinę žalą.

152.2. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), reg. ( - ), direktore ir pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės valdomu turtu, o taip pat būdama vienintele UAB „R“ (duomenys pakeisti) akcininke, 2010 m. gegužės 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė skirti sau, kaip vieninteliam akcininkui, 250 000 Lt (72 405 Eur) dividendų už 2009 metų veiklos rezultatus, po ko, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 straipsnio 4 dalies reikalavimą, neišmokėjo šios sumos per 1 mėnesį, o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. sausio 17 d. iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „Swedbank“, sau kaip atskaitingam asmeniui į savo asmeninę AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) per 25 kartus pervedė viso 118 720 Lt (34 383,69 Eur), UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausančių lėšų, šias paminėtas UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausančias lėšas iš savo asmeninės banko sąskaitos išleido ne įmonės naudai ir interesais, į įmonės apskaitą nepateikė jokių šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, o kaip šios avansinių pinigų sumos panaudojimo pagrįstumą pateisinantį dokumentą 2011 m. sausio 17 d. į įmonės apskaitą nepagrįstai pateikė 2010 m. gegužės 28 d. vienintelio akcininko sprendimo protokolą Nr. 10/1, kuriuo įformino faktą, kad 2011 m. sausio 10 d. ji, kaip direktorė ir atskaitingas asmuo, buvo skolinga bendrovei 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur), tokiu būdu savo kaip direktoriaus ir atskaitingo asmens skolą neteisėtai sudengė su jai, kaip įmonės akcininkei, paskirta ir iki tol neišmokėta 187 000 Lt (54 158,94 Eur) dividendų suma, kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) trumpalaike skola kreditoriui – jai pačiai;

16be to, UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu 2010 m. kovo 17 d. sudarė sutartį Nr. 20100317/KD/1 su UAB „( - )“ 18 219 Lt (5 276,58 Eur) sumai dėl garinės pirties įrengimo, kuri buvo įrengta jos privačiame name, ( - ), pagal 2010 m. spalio 21 d. sąskaitas faktūras SAU Nr. 1016167 ir 1016168 už šios pirties įrengimą ir plytelių mozaiką apmokėjo bendrą 22 981,85 Lt (6 656,00 Eur) sumą UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšomis, po to tik 2011 m. gruodžio 7 d. pagal sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001438 pardavė šią pirtį ir plytelių mozaiką sau pačiai, o šią sumą atgaline data – 2011 m. gruodžio 1 d. įtraukė į savo kaip atskaitingo asmens avansinę apyskaitą;

17be to, UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu 2010 m. birželio 21 d. sudarė sutartį Nr. 10/15 su UAB „( - )“ 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai dėl požeminio vandens gręžinio įrengimo, kuris buvo įrengtas jos privačiame sklype, esančiame ( - ), pagal 2010 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą V-124 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumą apmokėjo UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšomis, po to 2010 m. spalio 29 d. pagal sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001366 už tą pačią kainą pardavė šį gręžinį sau pačiai, o šią sumą tik 2011 m. vasario 25 d. pagal kasos pajamų orderį RAN Nr. 1254 įnešė į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą;

18be to, pagal sąskaitas faktūras pati sau pardavė UAB „R“ (duomenys pakeisti) turtą:

19- pagal 2011 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001384 santechnikos ir elektros prekes už 11 352,26 Lt;

20- pagal 2011 m. vasario 23 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001387 plyteles, šviestuvus, elektros ir santechnikos prekes už 10 500 Lt ;

21- pagal 2011 m. balandžio 29 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001401 elektros prekes, grindų dangą, izoliacines medžiagas už 2 904,02 Lt;

22- pagal 2011 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001432 santechnikos prekes už 15 778,41 Lt;

23- pagal 2011 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001431 plyteles už 1 197,57 Lt,

24už šias prekes nesumokėjo, o 2011 m. gruodžio 1 d. visus šiuos savo asmeninius įsiskolinimus bendroje 41 732,26 Lt (12 086,49 Eur) sumoje perkėlė į savo, kaip atsakingo asmens avansinę apyskaitą, po ko tik 2011 m. gruodžio 22 d. pagal kasos pajamų orderį RAN Nr. 1299 įmokėjo į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą 40 400,39 Lt sumą, šia suma mažindama savo avansinėje apyskaitoje esančių įmonės lėšų sumą;

25tokiu būdu D. G. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – lėšas 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur) ir padarė UAB „R“ (duomenys pakeisti) tokio pat dydžio turtinę žalą, be to, visais šiais veiksmais, faktiškai naudodama paminėtas įmonės lėšas kaip nuosavas arba kaip neterminuotą beprocentinę paskolą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atitraukė įmonės apyvartines lėšas bendroje sumoje 189 393,25 Lt (54 852,07 Eur), kurie galėjo būti panaudoti įmonės veiklai ir pelnui gauti, tuo padarė esminę neigiamą įtaką UAB „R“ (duomenys pakeisti) mokumui, pažeidė teisėtus kreditorių reikalavimus ir lūkesčius, sąmoningai blogai valdydama įmonę atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiu būdu nulėmė UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriams.

263. Nuteistosios D. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 100 MGL dydžio bauda, bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, išteisinant D. G. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

273.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl D. G. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, apygardos teismas atliko neteisingą įrodymų vertinimą, padarė materialinės normos taikymo klaidų konstatuodamas nuteistosios veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymius, nepagrįstai nevertino galimybių taikyti mažareikšmiškumo institutą. Nors nuosprendyje ir išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis teismas pripažino D. G. kalta, tačiau nėra nurodyti argumentai, kuriais teismas grindžia savo išvadas, nenurodyta kaip nusikaltimo požymiai konkrečiai pasireiškė D. G. veikoje, iš esmės skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje ir specialisto išvadoje nurodytų pažeistų atitinkamų teisės aktų reikalavimų ir nustatytų pavojingų padarinių deklaratyviu pakartojimu, taip iš esmės nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui.

283.2. Teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog D. G. neatliko įmonėje inventorizacijų. Buhaltere įmonėje dirbusi L. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įmonėje inventorizacijos buvo atliekamos. Apygardos teismo išvada dėl neatliktų statybinių medžiagų inventorizacijų už 2009, 2010, 2011 metus, prieštarauja specialistės Z. P. papildomoje specialisto išvadoje (išvados 5-6, 18-19 puslapiai) nurodytoms aplinkybėms, jog tyrimui buvo pateikti direktorės įsakymai dėl statybinių medžiagų inventorizacijos atlikimo bei statybinių medžiagų inventorizacijos aktai, kuriais remdamasi specialistė atsakė į tyrimo pateiktus klausimus apie statybinių medžiagų įsigijimo kainas ir kiekius. Byloje pateikti apyvartos žiniaraščiai Sąskaita Nr. 20110 Statybinių medžiagų įsigijimo savikaina, Sąskaita Nr. 278 Perkėlimai, Sąskaita Nr. 2411 Pirkėjų skolos, Sąskaitos Nr. 272 Kasa, Sąskaitos Nr. 2411 Pirkėjų skolos, Sąskaitos Nr. 443 Skolos tiekėjams, ilgalaikio turto kartotekos kiekvienais metais, kuriuose nurodyta informacija sutampa. Šie dokumentai sudaryti remiantis sertifikuota, buhalterine, profesionalia, darbui įmonėse skirta programa, atitinka vienas kitą, iš jų galima spręsti apie skolų, įsipareigojimų, turto dydį ir jo kitimą. Iš pateiktų „Pirkėjų skolų detalizacijos bei kreditorinių skolų detalizacijos“ matyti, kad įmonės tiek debitorinės, tiek kreditorinės skolos buvo derinamos bei į finansinę atskaitomybę pateiktos sutikrintos su apskaitos duomenimis skolos. Tai patvirtino ir L. A., nurodžiusi, kad skolų suderinimo aktai buvo sudaromi su visomis įmonėmis. Tuo tarpu piniginiai duomenys faktiškai būna inventorizuojami (faktiškai patikrinami) kartą per mėnesį, surašant kasos knygą, įmonės kasa perduodamų dokumentų registrais buvo perduota bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui, kuris jokių pretenzijų neturėjo.

293.3. Atkreipiamas dėmesys, kad aukščiau nurodyti dokumentai iš esmės turi visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ numatytus inventorizavimo aprašo rekvizitus, išskyrus, tai, kad jie nėra pavadinti inventorizacijos aktais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog D. G. atliko ilgalaikio turto, lėšų kasoje, įmonės skolų ir skolų įmonei, statybinių medžiagų inventorizaciją, tokius duomenis tinkamai suvedė į įmonėje naudotą buhalterinės apskaitos programą, juos užfiksavo, minėti duomenys tarpusavyje sutampa, yra aiškūs ir nedviprasmiški, jais remiantis galima nustatyti ne tik įmonės turtą, bet ir debitorinius bei kreditorinius sąrašus, kitą informaciją. Vien dokumentų nepavadinimas inventorizacijos aktais nepaneigia visos inventorizacijos procedūros atlikimo ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už inventorizacijos neatlikimą. Inventorizacijos dokumentų tinkamas įforminimas būtų aktualus tada, jei būtų nustatytas materialinių vertybių trūkumas, nes tik tinkamai įforminti inventorizacijos dokumentai būtų pagrindu išieškoti žalą dėl materialiųjų vertybių trūkumo iš materialiai atsakingų asmenų, bet šiuo atveju jokio materialinių vertybių ar pinigų trūkumo nebuvo nustatyta. Taigi, toks formalaus pobūdžio nusižengimas kaip tinkamas inventorizacijos neįforminimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes įmonės buhalterinės apskaitos neiškreipė, pavojingų padarinių nesukėlė.

303.4. Apelianto teigimu, neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo pažeidimą, jog UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinės atskaitomybės sudarytos pagal apskaitos registrus, kurių duomenų patikrinti nėra galimybės, nes neatlikus inventorizacijų nenustatyta ar faktiniai duomenys sutampa su įrašais apskaitos registruose. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai šiuo atveju buvo pažeisti ir kaip tariamas pažeidimas yra susijęs su D. G. inkriminuotais nusikalstamais padariniais. Pažymima, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinės atskaitomybės dokumentai yra tikrinti kompetentingų institucijų, Kauno apskrities VMI 2010 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo metu (2 t., b. l. 9-10), Kauno apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 19 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje (2 t., b. l. 3-4), finansinės atskaitomybės buvo teikiamos laiku ir tinkamai, dokumentai rengti ne D. G., o įmonės buhalterės. Iš liudytojų (buhalterės, bankroto administratoriaus įgaliotų asmenų) paaiškinimų, VMI dokumentų matyti, jog įmonėje nei audito, nei mokestinio patikrinimo metu, nei perdavus dokumentus bankroto administratoriui nebuvo nustatyti finansinių atskaitomybių dokumentų trūkumai ar neatitikimai, jokių pretenzijų niekada nebuvo reiškiama.

313.5. Taip pat tik formalaus pobūdžio pažeidimas buvo padarytas netinkamai atvaizdavus D. G. pervestus 400 Lt. Netgi skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tai labiau formalus pažeidimas, kuris buvo padarytas pavedimo nurodyme nurodžius netinkamą pavedimo paskirtį. Ši aplinkybė nesutrukdė nustatyti įmonės kapitalo, turto, įsipareigojimų, nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Iš byloje esančių UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad 2011 m. spalio 10 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) D. G. į asmeninę banko sąskaitą pervestos lėšos yra mokėtino atlyginimo dalis, tik darant bankinį pavedimą buvo likęs automatiškai sugeneruotos mokėjimo paskirties netinkamas pavadinimas kaip atskaitingam asmeniui. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) apyvartos žiniaraščių duomenimis 400 Lt atvaizduoti sąskaitoje Nr. 4 „Mokėtini atlyginimai.“ (10 t., b. l. 33). Taigi, aptariamą ūkinę operaciją galima identifikuoti tiek pagal bankinį pavedimą, tiek pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) apyvartos žiniaraščius (registrus).

323.6. Dėl skundžiamame nuosprendyje konstatuoto pažeidimo, kad į avansines apyskaitas neįrašė ūkinių operacijų, vykusių mėnesio 30 arba 31 dieną, paaiškinama, jog avansinės apyskaitos buvo sudaromos ne paskutinę kalendorinio mėnesio dieną, po jų sudarymo mėnesio pabaigoje dar buvo vykdomos ūkinės operacijos. Dėl to ir susidarydavo neženklus skirtumas tarp atskaitingo asmens piniginių lėšų likučių avansinėse apyskaitose ir apskaitos registruose. Specialistė Z. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėti nesutapimai buvo neesminiai, netrukdė nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vertinant šį pažeidimą, apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į įmonės darbo specifiką ir aplinkybes, dėl kurių ūkinės operacijos buvo pildomos tokiu būdu. Įmonė buvo pasirinkusi atitinkamą, įstatymų nedraudžiamą apskaitos politiką, kadangi paskutinę mėnesio dieną į apskaitą buvo įvedami kuro pirkimo čekiai. Iš esmės visas nesutampančias sumas ir sudaro tik kuro pirkimo ūkinės operacijos.

333.7. Be to, iš ekspertizės akto (akto 20 puslapis) matyti, jog D. G. už gautas ir išnaudotas lėšas atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį, sudarydavo avansines apyskaitas, bendrovės lėšų išdavimas atskaitingiems asmenims ir jų panaudojimas buvo apskaitomas sąskaitoje Nr. 2435 Atskaitingi asmenys. Taigi, iš esmės buvo vadovaujamasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis. Iš paminėtų dokumentų ekspertas nustatė lėšų kitimą, įsiskolinimo likučius pagal metus nuo 2007 m. iki 2012 m., bei galutinį skolos likutį, todėl jokie pavojingi padariniai nekilo. Atsižvelgiant į tai, vien formalios tvarkos, t. y. pinigų sumokėjimo tvarkos ir terminų nenustatymas atskiru dokumentu, kai Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis ir jos 10 punkte numatytais terminais bendrovėje buvo vadovaujamasi, negali būti laikomas pažeidimu, užtraukiančiu baudžiamąja atsakomybę.

343.8. Apygardos teismo išvada, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, nes 2009-2010 metų medžiagų nurašymo aktuose nenurodyta, kokiam objektui sunaudotos medžiagos, be to, iš nurašymo aktuose pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti iš kokio tiekėjo įsigytos medžiagos nurašytos yra paneigta 2017 m. liepos 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-1489(16), 11-1551(17) atsakyme į 18 klausimą, jog tyrimui pateikti UAB „R“ (duomenys pakeisti) nurašymo aktai surašyti laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Dėl 2011 metų medžiagų nurašymo tvirtinama, kad medžiagų nurašymai 2011 metais buvo atliekami. Tai matyti iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščio, sąskaitos Nr. 201, pavadinimas: „Atsargos“. Medžiagų nurašymo aktai su visais kitais įmonės dokumentais perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui A. M.. Be to, nuosprendyje nėra nurodyta kaip dažnai, kokiais terminais įmonės veikloje turi būti atliekami nurašymai, toks terminas nėra apibrėžtas jokiu buhalteriniu dokumentu. Šiuo atveju negalima vadovautis vien Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodytos tik bendrosios normos-principai, bet nėra numatytas joks imperatyvus reikalavimas, nenurodyta konkreti elgesio taisyklė. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėje nurašomos (į sąnaudas įtraukiamos) tos materialinės vertybės, kurios yra sunaudojamos iki metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, darytina išvada, kad 2011 m. medžiagų nurašymo aktai turėjo būti sudaryti ir patvirtinti iki metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo už 2011 metus, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2012 m. balandžio 30 d. Tačiau D. G. kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorės bei akcininkės įgaliojimai pasibaigė bankroto bylos Kauno apygardos teisme iškėlimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2012 m. balandžio 19 d., todėl D. G. negali atsakyti už 2011 metų medžiagų nurašymą, nes dar nebuvo suėjęs terminas bendrovės metinei finansinei atskaitomybei tvirtinti. Tiek medžiagų nurašymą atlikti, tiek metinę finansinę atskaitomybę patvirtinti turėjo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. M.. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. G. perdavė UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų registrus bankroto administratoriui, dokumentų trūkumas nebuvo nustatytas, bankroto administratoriaus atstovai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, šią aplinkybę patvirtino. UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. M. per visą įmonės administravimo laikotarpį nesikreipė jokių trūkstamų dokumentų, nors būtent bankroto administratoriaus pareiga yra patikrinti šiuos duomenis. Tai netiesiogiai patvirtina, kad bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui netrūko duomenų bendrovės turtui, kapitalui, įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai nustatyti.

353.9. Nesutinkama ir su tuo, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) privalėjo vadovautis Verslo apskaitos standartais ir kiekvienam statybos objektui vesti pajamų ir sąnaudų apskaitos registrą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Verslo apskaitos standarto III dalies nuostatų taikymą. Pagal 25-ojo Verslo apskaitos standarto I dalies 1 ir 2 punktą, šis standartas taikomas tik ilgalaikėms sutartims, t. y. toms, kurių veiklos pradžios ir pabaigos datos patenka į skirtingus ataskaitinius laikotarpius. Tuo tarpu UAB „K“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) sudarytos sutartys ne tik, kad nepriklauso statybos rangos grupei, tačiau savo esme yra pirkimo-pardavimo sutartys. Kitų sutarčių, kurių terminas viršytų vienerių metų vykdymo laikotarpį, nebuvo nurodyta. Tai, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) sudarinėjo tik trumpalaikes sutartis matyti iš to, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. statybų rangos sutartyje Nr. 11/09-2 su UAB „P“ (duomenys pakeisti) numatytas darbų atlikimo terminas 2011 m. rugsėjo 26 d. – 2011 m. spalio 20 d., 2010 m. rugsėjo 17 d. statybos subrangos sutartyje Nr. 243/S-10-288 su UAB „C“ (duomenys pakeisti) numatytas darbų atlikimo terminas 2010 m. rugsėjo 17 d. – 2010 m. gruodžio 28 d. Taigi, UAB „R“ (duomenys pakeisti) neprivalėjo vadovautis minėti Verslo apskaitos standarto nuostatomis. Tuo labiau kad minimas verslo apskaitos standartas tėra viešosios įstaigos patvirtinta rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, nenumatanti jokie imperatyvių reikalavimų, už kurių nevykdymą kiltų baudžiamoji atsakomybė.

363.10. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad D. G. veikoje nenustatyti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, kadangi arba teismo konstatuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai iš viso nebuvo padaryti, arba jie tėra formalaus pobūdžio, nesukeliantys įstatyme numatytų padarinių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi tinkamai, saugomi ir perduoti bankroto administratoriui, buhalterinė apskaita vesta ne aplaidžiai, o vadovaujantis galiojusiais privalomais teisės aktais. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta UAB „R“ (duomenys pakeisti) veikla, turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, todėl teismas nepagrįstai konstatavo esant BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu (t. y. vadovautis gramatinėmis, lingvistinėmis klaidomis), tačiau turi analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, prašoma atsižvelgti į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-895/2018 ir vadovautis ja kaip precedentu analogiškoje byloje.

373.11. Be to, skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aptarta, kaip pasireiškė D. G. kaltė, kokia kaltės forma ir rūšimi. Tačiau bet kokiu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, jog D. G. veiksmuose nebuvo nei vienos iš kaltės formų. D. G. atliko visus būtinus veiksmus turėdama tikslą tinkamai tvarkyti ir organizuoti buhalterinę apskaitą, veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, nesiekė ir nenorėjo, jog kiltų pavojingi padariniai, t. y. nebūtų galima nustatyti bendrovės kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Priešingai, nuteistoji dėjo visas pastangas, jog bendrovės buhalterinė apskaita būtų kuo aiškesnė, tvarkingesnė. UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo įdiegta „Pragma” – daugiavartotojiška sistema, skirta apskaitai tvarkyti įmonėse, užsiimančiose didmenine ir mažmenine prekyba, paslaugų teikimu, gamyba, ši programa atitinka apskaitą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir norminius teisės aktus, ja naudojasi daugelis įmonių, programa nuolat tobulinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pasikeitimus ir realius klientų poreikius, visos ūkinės operacijos ir visi buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi naudojantis minėta programa. Programa „Pragma” registruoti pirminiai dokumentai, ūkinės operacijos leidžia formuoti suvestinius registrus, kurie suteikia galimybę teisingai ir laiku paruošti mokestines ir finansines ataskaitas, teikti informaciją įmonės valdymui. Taip pat D. G. buhalterinei apskaitai vesti pasamdė profesionalią buhalterę L. A.. UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos laikotarpiu nebuvo gauta jokių pretenzijų iš valstybinių institucijų dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, informacijos nepateikimo laiku ar programos „Pragma” trūkumų.

383.12. Taip pat skunde prašoma taikyti mažareikšmiškumo institutą. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali pasiekti tais atvejais, kai vadovaujantis jokiais dokumentais nėra galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pažeidimai yra sistemiški, nuolatiniai ir tyčiniai, o ne pavieniai ir formalūs. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tiek ekspertai, tiek specialistai nustatė bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, sunkumų nustatyti bendrovės veiklai, turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai nekilo ir bankroto administratoriui, bankroto byloje buvo tinkamai sudaryti kreditorių ir debitorių sąrašai, o ekspertizės aktuose nustatytas tiek bendrovės pelnas, tiek nuostolis kiekvienais metais, bendrovės turtas ir jo vertė, bendrovės vykdytos ūkinės operacijos, visi mokesčiai valstybei buvo sumokėti, joks turtas nepaslėptas ir neprarastas. Taigi, akivaizdu, jog arba įstatyme numatyti padariniai neatsirado arba iš esmės nebuvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams. Vadovaujantis teisingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės principais, nustačius, jog buvo padaryta minimali žala, jei tokia iš viso buvo padaryta, D. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

394. Civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde prašoma:

40- panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. G. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį bei priimti naują nuosprendį – pripažinti D. G. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 186 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje;

41- panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu bei patenkinus civilinį ieškinį, priteisti iš D. G. 43 126,08 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

424.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. išteisinimas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, o kartu turi tiesioginę įtaką V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio patenkinimui, todėl civilinio ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžia ne tik skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, bet ir sprendimas išteisinti D. G. dėl kaltinimų pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, būtent D. G. veiksmai sąmoningai blogai valdant įmonę sąlygojo UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą, taip pat buvo apgaule vengiama atsiskaityti už atliktus darbus ir gautas prekes, padarant V. K. firmai „K“ (duomenys pakeisti) didelę – 43 126,08 Eur turtinę žalą.

434.2. Teigiama, kad byloje yra visos sąlygos V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio patenkinimui. D. G. nusikalstamų veikų pasėkoje V. K. firmai „K“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta 43 126,08 Eur dydžio turtinė žala, šiai sumai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas ir civilinis ieškinys, turtinės žalos dydį pagrindžia PVM sąskaitos-faktūros (7 t., b. l. 148-152; 9 t., b. l. 8-42). Analogiško dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankroto byloje. Bankroto procedūros metu su V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) nebuvo atsiskaityta, BUAB „R“ (duomenys pakeisti) yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

444.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtu prieštarauja BPK normoms. BPK 115 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra aiškiai numatyta, kokius sprendimus bylą išnagrinėjęs teismas gali priimti dėl civilinio ieškinio, tačiau nagrinėjamoje byloje apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris šiose teisės normose nėra numatytas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta padariusi BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apygardos teismas privalėjo spręsti, ar yra pagrindas patenkinti (visiškai ar iš dalies) V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį. BPK nėra numatyta, kad civilinio ieškinio patenkinimas galimas tik nuteisus asmenį pagal visus jam inkriminuotus BK straipsnius, net ir pripažinus asmenį kaltu vieno nusikaltimo padarymu, jis turi atlyginti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio dydis yra tikslus ir aiškus, pagrįstas rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis-faktūromis, tokio pat dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „R“ (duomenys pakeisti) bankroto byloje, dėl BUAB „R“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimo civiliniam ieškovui dydžio ir pagrįstumo ginčo byloje nėra.

454.4. Apelianto tvirtinimu, dėl D. G. nusikalstamų veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnį, V. K. firmai „K“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta žala. Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. G. netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, visi padaryti pažeidimai buvo nustatyti specialisto išvadose ir ekspertizės akte bei konstatuoti skundžiamame nuosprendyje. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšos buvo laikomos asmeninėje D. G. banko sąskaitoje arba paimamos grynais pinigais iš bendrovės kasos, kaip avansas atskaitingam asmeniui, ir buvo naudojamos D. G. nuožiūra, taip pat dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir bendrovės turto inventorizacijos nevykdymo nebuvo galima pilnai nustatyti bendrovės turto, lėšų ir įsipareigojimų dydžio bei pagrįstumo. Dėl šių veiksmų V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) ne tik patyrė žalos, bet negalėjo gauti jos atlyginimo nei civilinio proceso priemonėmis iš UAB „R“ (duomenys pakeisti), nei bankroto procedūros metu.

464.5. Apelianto nuomone, net ir nenustačius įmonės vadovo veiksmuose BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, įmonės vadovui kyla civilinė atsakomybė, jei yra konstatuojama, kad įmonėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Netinkamas buhalterinės apskaitos įmonėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

474.6. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma civiliniame procese, jei teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Minėta CPK norma negali atleisti teismo nuo BPK 115 straipsnio 1 dalies įpareigojimo, visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti, jeigu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo labiau kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1234-285/2017 yra neįsiteisėjęs, D. G. dėl šio sprendimo yra padavusi apeliacinį skundą, bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės skundžiamas nuosprendis. Be to, baudžiamojoje byloje patenkinus V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį, civilinė byla būtų nutraukta pagal CPK 293 straipsnį.

484.7. Nesutinkama su apygardos teismo sprendimu išteisinti D. G. pagal BK 209 straipsnį dėl sąmoningai blogo UAB „R“ (duomenys pakeisti) valdymo, nulėmusio įmonės bankrotą, dėl kurio buvo padaryta didelė žala įmonės kreditoriams. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog D. G. sąmoningai blogai valdė įmonę, o UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą nulėmė objektyvios aplinkybės, t. y. pasaulinė ekonominė-ūkinė-finansinė krizė, kuri prasidėjo dar 2008 m. ir baigėsi 2013-2014 m. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasaulinės ekonominės krizės pasekmių įtaka UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklai iš viso net nebuvo tiriama, dėl to nepasisakė nei specialistai, nei ekspertai. Nors pasaulinė ekonominė krizė prasidėjo 2008 m., bet 2009 m. UAB „R“ (duomenys pakeisti) veikla buvo sėkminga, taigi, įmonės veiklos rodikliams pasaulinė ekonominė krizė įtakos neturėjo. Tai patvirtino D. G., nurodydama, kad įmonė veikė pelningai, todėl D. G., kaip vienintelė bendrovės akcininkė, turėjo įstatyminį pagrindą priimti paskirti sau dividendus už 2009 metus. Kita vertus, D. G. nėra kaltinama dėl priimto sprendimo paskirti sau dividendus už 2009 metus, D. G. neteisėtai elgėsi ne pasiskirdama dividendus, bet juos išmokėdama (sudengdama). Laikantis apygardos teismo pozicijos, jog nuo 2008 iki 2014 metų vyko pasaulinė ekonominė krizė, nekyla abejonių dėl to, kad D. G. 2011 m. sausio 17 d. atliktas priešpriešinių įsipareigojimų sudengimas, dividendais dengiant savo skolą įmonei, nebuvo įmonei ekonomiškai naudingas ir atitinka sąmoningai blogo įmonės valdymo sąvoką BK 209 straipsnio prasme. D. G. teiginiai, kad sudengiant jos asmenines skolas įmonei su jai paskirtais dividendais, įmonėje kitų kreditorių nebuvo, neatitinka tikrovės ir esančių byloje dokumentų. V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 1 d. pateikė UAB „R“ (duomenys pakeisti) prekių pagal PVM sąskaitas-faktūras už 15 040, 31 Eur sumą, už kurias 2011 m. sausio mėnesį nebuvo atsiskaityta, todėl D. G. sprendimas sudengti savo skolas įmonei su sau paskirtais išmokėti dividendais pažeidė V. K. firmos „K“ (duomenys pakeisti) teisėtus interesus.

494.8. Apelianto teigimu, bylos medžiaga nepatvirtina apygardos teismo išvados, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotui įtakos turėjo ir patirti nuostoliai remontuojant KTU bendrabutį. Tokią versiją pateikė pati D. G., bet jos nepatvirtino teisme apklausti genrangovo UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovai. Priešingai, byloje nustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) iš anksto buvo susipažinusi su konkurso sąlygomis ir kainomis, dalyvavo projektavimo procese, todėl galėjo įvertinti visas rizikas. Be to, UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovai nurodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) dalies numatytų darbų neatliko, bet pinigus gavo visus, už tam tikrus papildomus darbus buvo sumokėta papildomai. Tačiau kadangi UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebuvo vedama apskaita pagal atskirus statybos objektus, todėl pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) apskaitą nėra galimybės nustatyti, ar KTU bendrabučio remontas buvo nuostolingas. Kita vertus, tokią situaciją sąlygojo D. G. aplaidžiai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita.

504.9. Nurodoma, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterės L. A. parodymai taip pat patvirtina, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma. Liudytoja nurodė, jog įmonėje visada buvo problemų su mokesčiais, net tais metais, kai buvo geri balansai, įmonė buvo skolinga VMI, nuolat augo D. G., kaip atskaitingo asmens, skola įmonei. Anot liudytojos, ji paaiškino D. G., kad išsimokėjus dividendus, augs skola VMI, trūks apyvartinių lėšų, kurių ir taip visada trūko, dėl skolų VMI užblokuodavo įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, tada mokėjimams būdavo naudojama D. G. asmeninė banko sąskaita, įmonės kasoje grynieji pinigai nebuvo laikomi, pinigai į kasą būdavo įnešami tik tada, kai reikėdavo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį.

514.10. Taip pat skunde vadovaujamasi specialisto išvadomis ir ekspertizės aktu, kurie patikimai patvirtina, kad D. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 ir 37 straipsniuose numatytų reikalavimų įmonės vadovui veikti išimtinai įmonės interesais. Kadangi UAB „R“ (duomenys pakeisti) tikslas buvo pelno siekimas, D. G. privalėjo įmonės veiklą organizuoti taip, kad įmonė veiktų pelningai, tačiau D. G., būdama ne tik įmonės vadove (direktore), bet ir vienintele akcininke, savo interesus iškėlė aukščiau įmonės interesų, nesilaikė turto atskirumo principo bei įmonės turtą ir lėšas naudojo kaip savo nuosavas. D. G. netinkamai organizavo UAB „R“ (duomenys pakeisti) turto tvarkymą ir apskaitą, nes nevykdė įmonės turto ir lėšų inventorizacijos, netinkamai organizavo įmonės veiklą, nes atliko statybinius darbus KTU bendrabutyje, kurie nebuvo numatyti pagal sutartį, tokiu būdu, prisiimdama nepamatuotą riziką, esant sunkiai UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinei padėčiai, kaip atskaitingas asmuo, valdė savo nuožiūra dideles įmonei priklausančias pinigų sumas, kurių įmonei negrąžino, be to, prašydavo UAB „R“ (duomenys pakeisti) užsakovų pervesti dideles pinigų sumas ne į įmonės, bet į savo asmeninę sąskaitą. D. G. elgėsi neteisėtai, pažeisdama CK 2.87 straipsnio 4 dalies reikalavimą, draudžiantį juridinio asmens valdymo organo nariui painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai gauti. D. G. vengė vykdyti savo prievoles UAB „R“ (duomenys pakeisti), ji negrąžino savo įsiskolinimų įmonei, bet juos sudengė išsimokėdama sau dividendus 2011 m. sausio mėnesį, taip suteikdama sau kaip kreditorei pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Jei D. G. būtų grąžinusi įmonei lėšas, kurias laikė kaip atskaitingas asmuo, iš šių lėšų proporcingai turėjo būti dengiami įsiskolinimai kreditoriams.

524.11. Be to, D. G., kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovė 2010 m. kovo 17 d. sudarė su UAB „( - )“ sutartį dėl garinės pirties įsigijimo ir įrengimo, bet garinė pirtis buvo įrengta D. G. namuose. Už pirties įrengimą ir plytelių mozaiką D. G. sumokėjo 6 656 Eur UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšomis. Už viską sumokėta pagal 2011 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą RAN Nr. 01001438, kai UAB „R“ (duomenys pakeisti) jau buvo nemoki. Minėta suma 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. atgaline data, buvo įtraukta į D. G. kaip atskaitingo asmens avansinę apyskaitą. Taip pat D. G. UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu 2010 m. birželio 21 d. sudarė sutartį Nr. 10/15 su UAB „( - )“ 4 344,30 Eur sumai dėl požeminio vandens gręžinio įrengimo, kuris buvo įrengtas D. G. privačiame sklype. Vėliau šiuos gręžinio įrengimo darbus D. G. pardavė sau ir tik 2011 m. vasario 25 d. pagal kasos pajamų orderį įnešė į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą nurodytą pinigų sumą. 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2011 m. spalio 28 d. pagal PVM sąskaitas-faktūras D. G. iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) įsigijo įvairių santechnikos ir elektros prekių, plytelių, šviestuvų, izoliacinių medžiagų, grindų dangą ir kt. bei už šias prekes nesumokėjo, kai 2011 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) jau buvo nemoki. Iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) įsigijusi prekių už bendrą 41 732,26 Lt (12 068,49 Eur) sumą, D. G. šią sumą perkėlė į savo kaip atskaitingo asmens avansinę apyskaitą ir tik 2011 m. gruodžio 22 d. pagal kasos pajamų orderį įmokėjo į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą 40 400,39 Lt. Tokiu būdu naudodama UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšas savo asmeninių poreikių tenkinimui, pati sau parduodama prekes ir už jas neatsiskaitydama, D. G. sunkino įmonės finansinę būklę ir darė žalą kreditoriams.

534.12. Apibendrinant aukščiau nurodytus skundo argumentus, daroma išvada, kad dėl D. G. veiksmų kreditoriui V. K. firmai „K“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta didelė žala, nes 43 126 Eur suma atitinka didelės žalos kvalifikuojantį požymį. D. G. kaltės dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo nepaneigia ir tai, kad D. G. veiksmuose nebuvo nustatyta turto pasisavinimo požymių. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, jokių kliūčių nusikalstamo bankroto požymiams konstatuoti nesudaro ir tai, kad civilinio proceso tvarka UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu. Vykstant UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankroto procedūrai, tuo pačiu vyko ir ikiteisminis tyrimas, V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) prašė pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant įvertinti D. G. veiksmų, vadovaujant UAB „R“ (duomenys pakeisti), teisėtumą, todėl nebuvo jokio poreikio dubliuoti procesus ir privalomai kreiptis dėl tyčinio bankroto civilinio proceso tvarka.

544.13. Skunde nesutinkama ir su D. G. išteisinimu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teigiama, kad šios nusikalstamos veikos atveju vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t.y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-487-693/2015), veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti, apgaulė šiuo atveju gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Taigi, apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. G. klaidino civilinį ieškovą, apgaudinėjo jį, sudarinėdama sutartis UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu, nors atsiskaityti neketino. D. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad ji pasiimdavo pinigus iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasos ir jais disponuodavo savo nuožiūra, prašydavo UAB „R“ (duomenys pakeisti) užsakovų pervesti pinigus už UAB „R“ (duomenys pakeisti) atliktus darbus ne į įmonės sąskaitą, o į D. G. asmeninę sąskaitą. Dėl paminėtų veiksmų tapo neįmanoma civilinio ieškovo interesų gynyba civilinio proceso tvarka, nes įmonės lėšos buvo laikomos D. G. asmeninėje sąskaitoje, o sutartiniai santykiai siejo išimtinai tik juridinius asmenis, todėl nebuvo galimybės civilinio proceso priemonėmis nukreipti išieškojimą į D. G. asmeninį turtą. Be to, apgaulė D. G. veiksmuose pasireiškė ir tuo, kad D. G. savo nuožiūra atsiskaitinėjo su UAB „R“ (duomenys pakeisti) kreditoriais, nepriklausomai nuo prievolių atsiradimo terminų, valdydama UAB „R“ (duomenys pakeisti) lėšas kaip įmonės atskaitingas asmuo, šias lėšas naudojo ne įmonės, bet asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat D. G., norėdama išvengti prievolės grąžinti nepanaudotas pinigines lėšas UAB „R“ (duomenys pakeisti), atliko neteisėtą užskaitą, 2011 m. sausio 17 d. savo įsiskolinimą įmonei įskaitė kaip dividendus už 2009 metus, nors įmonė pinigų neturėjo, ekspertizės metu nustatyta, kad tai apsunkino UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinę padėtį ir atsiskaitymą su kreditoriais, tuo labiau kad dividendų išmokėjimas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą buvo galimas per 30 dienų nuo akcininko sprendimo priėmimo, t. y. dividendai už 2009 metus galėjo būti išmokėti ne vėliau kaip 2010 m. birželio 28 d. Išvengdama prievolės vykdymo bendrovei, D. G. suteikė sau pirmenybės teisę, lyginant su kitais įmonės kreditoriais, taip pažeidžiant CK 6.923 straipsnį, reglamentuojantį mokėjimų eiliškumą.

554.14. Taip pat apygardos teismas nepagrįstai D. G. atleido nuo civilinio ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) dėl nusikalstamų D. G. veiksmų privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, 2016 m. sausio 12 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu advokatė S. E. Šalūgaitė dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą apygardos teisme, bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgiau nei dvejus metus, už teisines paslaugas V. K. firma „K“ (duomenys pakeisti) 2016 m. sausio 14 d. sumokėjo 2 000 Eur. Šios civilinio ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš D. G..

565. Civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde prašoma:

57- panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant D. G. kalta padarius šias nusikalstamas veikas;

58- UAB „P“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. 15 816,95 Eur.

595.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, išteisinta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos.

605.2. Teigiama, kad BK 186 straipsnio 1 dalies prasme vengimas atsiskaityti už atliktus darbus turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas, šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti, kitu atveju vien paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, vertintinas tik kaip civilinis deliktas.

615.3. Apelianto tvirtinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos D. G. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 186 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Byloje nustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) gavo apmokėjimą už UAB „P“ (duomenys pakeisti) (kaip subrangovo) atliktus darbus iš generalinio rangovo UAB „J“ (duomenys pakeisti), bet visos gautos lėšos iki termino atsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti) dienos buvo panaudotos VMI įmokoms, darbuotojų darbo užmokesčiui, UAB „R“ (duomenys pakeisti) išankstiniams apmokėjimams tiekėjams ir kt. privalomiems įmonės mokėjimams atlikti. Nesutinkama su apygardos teismo išvada neva D. G., sudarydama statybos rangos sutartį, sąmoningai nesiekė ir objektyviai neapsunkino sudarytos civilinės sutarties vykdymo, neturėjo ketinimo neatsiskaityti. Kaip parodė liudytoju apklaustas UAB „P“ (duomenys pakeisti) direktorius A. Ž., pagal pasirašytą sutartį darbai buvo padaryti, bet už juos nebuvo sumokėta, D. G. vis sakydavo, kad neturi pinigų ir kai tik su jos įmone bus atsiskaityta, iš karto atsiskaitys su UAB „P“ (duomenys pakeisti). Šiuo atveju apgaulės panaudojimo faktą patvirtina tai, kad D. G. tyčia, suvokdama, kad pateikia melagingą informaciją, nurodė, jog pinigai dar nepervesti, nors tuo pačiu metu buvo atsiskaitoma su kitais skolininkais. Ekspertizės akte konstatuota, jog su UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo atsiskaityta pervedant 61 491,49 Eur, todėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) galėjo visiškai atsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti), bet taip ir nesumokėjo 15 816,95 Eur. Apelianto teigimu, pagal statybos rangos sutartį UAB „R“ (duomenys pakeisti) tebuvo pinigų pervedimo iš UAB „J“ (duomenys pakeisti) į UAB „P“ (duomenys pakeisti) tarpinė grandis ir negalėjo jų panaudoti kitiems atsiskaitymams. Šiame kontekste remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad kai esant tam tikram įsipareigojimui atsiskaityti tokie atsiskaitymai nėra vykdomi, nors įmonė yra pajėgi tai padaryti, o pinigai, kurie galėtų būti panaudojami tokiems atsiskaitymams, panaudojami kitiems sandoriams, kurie aiškiai nenaudingi nukentėjusiajam, vertintini kaip apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2011). Be to, teismų praktikoje viena iš apgaulės formų pripažįstama atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nes tokiu atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2002). Kaip buvo nustatyta byloje, UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) siejo su ankstesniais projektais susiję tarpusavio pasitikėjimo santykiai, tačiau šiuo atveju UAB „R“ (duomenys pakeisti), žinodama apie blogėjančią įmonės padėtį ir naudodamasi susiklosčiusiu pasitikėjimu su UAB „P“ (duomenys pakeisti), pasinaudojo tuo, kad UAB „P“ (duomenys pakeisti) atliktų darbus, bet net neketino už šiuos darbus sumokėti, nors ir turėjo tam lėšų. Aptarti apgaulės požymiai, apgaulės panaudojimas bei dedamos pastangos neatsiskaityti rodo D. G., kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorės, tiesioginę tyčią išvengti prievolės vykdymo, ji suvokė, kad neteisėtais veiksmais panaudodama apgaulę siekia išvengti atsiskaitymo už paslaugas bei išvengdama mokėjimo siekia sukelti UAB „P“ (duomenys pakeisti) turtinę žalą.

625.4. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. G. išteisinimo pagal BK 209 straipsnį, skunde itin plačiai cituojama teismų praktika, kurioje aptariami nusikalstamo bankroto objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ypač akcentuojant, kuo gali pasireikšti sąmoningai blogas įmonės valdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017 ir kt.). Apygardos teismo išvada, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą lėmė pasaulinė ekonominė krizė ir jos sukelti nepalankūs verslo pokyčiai, o ne tyčiniai D. G. veiksmai valdant įmonę, yra nepagrįsta. Teigiama, kad būtent dėl nustatytų D. G. veiksmų kilo padariniai – UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotas, bei kreditoriams buvo padaryta didelė žala, ženkliai viršijanti būtiną 150 MGL dydį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G. būtent ekonominės krizės laikotarpiu (2010-2011 metais) UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė sutartis su UAB „( - )“ dėl garinės pirties įrengimo, kuri buvo įrengta D. G. gyvenamajame name, su UAB „( - )“ dėl požeminio vandens gręžinio įrengimo, kuris buvo įrengtas D. G. priklausančiame žemės sklype, taip pat sau pardavė santechnikos, elektros prekių, plytelių, šviestuvų, grindų dangos, izoliacinės medžiagos, plytelių, už viską sumokėjo UAB „R“ (duomenys pakeisti), o D. G. su UAB „R“ (duomenys pakeisti) atsiskaitė tik praėjus keletui mėnesių, padarydama UAB „R“ (duomenys pakeisti) 31 765,27 Eur turtinę žalą. Toks prekių ar paslaugų įgijimo būdas asmeniniams poreikiams, kai sumoka UAB „R“ (duomenys pakeisti), o D. G. vėliau prekes perperka, prilygintinas beprocentinei paskolai, dėl kurios teismų praktikoje yra pažymėta, jog esant beprocentės paskolos sau įforminimui bendrovės vardu, buvo atitrauktos įmonės lėšos, kas padarė didelę žalą įmonės kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009). Taigi, D. G. ekonominės krizės laikotarpiu priėmė ne vieną sau pačiai asmeniškai naudingą sprendimą. D. G. veikė pažeisdama verslo tvarką, kuri įpareigoja elgtis sąžiningai ir atsakingai, verslą vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Priešingai, D. G. nepaisė įmonės interesų, savo pačios nuosavus interesus iškėlė aukščiau įmonės interesų, siekė sau asmeniškai naudingų tikslų įmonės sąskaita, vienasmeniškai priiminėjo išimtinai sau naudingus sprendimus, priiminėjo įmonei nenaudingus sprendimus, sąmoningai ir naudodama apgaulę vengė atsiskaityti su kreditoriais. Tokie D. G. veiksmai vertintini kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas, dėl kurių visumos kilo nusikalstami padariniai – įmonės bankrotas ir didelė žala kreditoriams.

635.5. Taip pat nurodoma, kad byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymima, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės lėšomis, jas pasisavino, būtina aiškiai nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą jis turėjo paimdamas bendrovės lėšas: ar jas panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ar įmonės reikmėms. Apie bendrovės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-648/2017). D. G., būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktore ir vienintele akcininke, turėdama teisę disponuoti įmonės valdomu turtu, 2010 m. gegužės 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendusi skirti sau, kaip vieninteliam akcininkui, 250 000 Lt (72 405 Eur) dividendų už 2009 metų veiklos rezultatus, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. sausio 17 d. iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos sau kaip atskaitingam asmeniui pervedė į savo asmeninę sąskaitą pinigus bei tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur), be to, faktiškai naudodama įmonės lėšas kaip nuosavas arba kaip neterminuotą beprocentine paskolą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atitraukė įmonės apyvartines lėšas 189 393,25 Lt (54 852,07 Eur) sumai, kurie galėjo būti panaudoti įmonės veiklai ir pelnui gauti, tuo padarė esminę neigiamą įtaką UAB „R“ (duomenys pakeisti) mokumui, pažeidė teisėtus kreditorių reikalavimus ir lūkesčius.

645.6. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį D. G., UAB „P“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš D. G. 15 816,95 Eur (54 612,76 Lt). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjamas teisme, kadangi nors UAB „P“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys ir yra priteistas iš UAB „R“ (duomenys pakeisti), tačiau nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys pareikštas ne UAB „R“ (duomenys pakeisti), o D. G., dėl kurios kaltų ir tyčinių veiksmų buvo padaryta žala civiliniam ieškovui, todėl nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje.

656. Nuteistoji D. G. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo:

66- civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinio skundo dalį dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį palikti nenagrinėtą, likusią dalį atmesti, atsisakius tenkinti prašymą dėl dalies apeliacinio skundo palikimo nenagrinėta, civilinio ieškovo V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą atmesti;

67- UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, atsisakius tenkinti šį prašymą, UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą atmesti.

686.1. Atsiliepimuose nurodoma, kad civiliniai ieškovai neturi teisės apeliaciniuose skunduose kelti klausimų dėl D. G. kaltės, ginčyti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, reikalauti D. G. pripažinti kalta pagal dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu ji buvo išteisinta. Tokie civilinių ieškovų apeliaciniuose skunduose keliami reikalavimai ir motyvai yra nesuderinami su BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas. Atsižvelgiant į tai, civilinių ieškovų apeliacinių skundų motyvai, susiję su D. G. kaltės pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį klausimu, turėtų būti nenagrinėjami.

696.2. Teigiama, kad civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) prašoma priteisti žala siejama su nepasitvirtinusiais kaltinimais D. G., todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Nesutinkama su tuo, kad civilinis ieškinys galėtų būti tenkinamas D. G. nuteisus tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi tarp D. G. veikos, už kurią ji nuteista, t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, ir tariamai V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) patirtos turtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Analogiškai nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl išlaidų advokatui atlyginimo priteisimo, nes D. G. dėl nusikalstamų veikų, su kurių tariamu padarymu buvo siejamas civilinis ieškinys, buvo išteisinta.

706.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį D. G. pirmiausia pareiškė civilinio proceso tvarka, civilinės bylos nagrinėjimas tebevyksta, todėl akivaizdu, kad civilinis ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis pradėjęs du procesus dėl to paties dalyko. Civilinis ieškovas UAB „P“ (duomenys pakeisti) civiliniame ieškinyje nurodytą sumą yra prisiteisęs civiline tvarka iš UAB „R“ (duomenys pakeisti).

716.4. Nesutinkant su apeliacinių skundų argumentais dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) nusikalstamo bankroto, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankroto aplinkybių, kad įmonės bankrotą pirmiausia lėmė ne D. G. neteisėti veiksmai, o susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija dėl pasaulinės ūkinės-ekonominės-finansinės krizės. Teigiama, kad įstatymai nedraudžia įmonės akcininkei ir vadovei pirkti iš įmonės darbų, paslaugų ar prekių, jei sandoriai sudaromi rinkos kainomis, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad D. G. būtų pasinaudojusi savo padėtimi ir mažesne nei rinkos kaina įsigijusi iš įmonės prekes ar paslaugas, D. G. nėra likusi skolinga įmonei, taip pat nėra draudžiama įmonės vadovui naudoti asmeninę banko sąskaitą atsiskaitymams su tiekėjais ar pirkėjais. Tuo tarpu sprendimo dėl dividendų išmokėjimo ir jų sudengimo įskaitymu teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, be to, nagrinėjamoje byloje atlikus ekspertizę, dėl dividendų paskyrimo ir sudengimo įskaitymu taip pat nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų.

726.5. Dėl civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinio skundo argumentų dėl BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pažymima, kad apeliacinio skundo teiginiai apie apgaulės sąvoką neatitinka teismų praktikos, nesutinkama ir su tuo, kad D. G. piktnaudžiavo pasitikėjimu, kadangi vien ankstesnis sėkmingas bendradarbiavimas nesuponuoja išvados, jog sudarydama naują sutartį D. G. jau iš anksto ketino neatsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti). Apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. melavo sumokėsianti, kai tik gaus pinigus iš užsakovo, pagrįsti vien tik UAB „P“ (duomenys pakeisti) direktoriaus A. Ž. parodymais, kuris yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. Sudarydama statybos rangos sutartį su UAB „P“ (duomenys pakeisti) D. G. sąmoningai nesiekė ir objektyviai neapsunkino sudarytos sutarties vykdymo, neturėjo ketinimų neatsiskaityti su civiliniu ieškovu. Teigiama, kad D. G., skirstydama įmonės pinigines lėšas kreditoriams, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir kreditorių reikalavimus apmokėdavo proporcingai pagal reikalavimų eilę. Be to, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad yra visos sąlygos kilusį ginčą spręsti civilinio proceso tvarka.

737. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė nuteistosios D. G. ir civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant D. G. kalta pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Civilinio ieškovo V. K. firmos „K“ UAB (duomenys pakeisti) atstovė prašė civilinio ieškovo V. K. firmos „K“ UAB (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios D. G. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji D. G. ir jos gynėja prašė nuteistosios D. G. apeliacinį skundą tenkinti, civilinių ieškovų V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinius skundus atmesti.

748. Nuteistosios D. G. ir civilinio ieškovo V. K. firmos „K“ UAB (duomenys pakeisti) apeliaciniai skundai atmetami. Civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

759. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistoji D. G. apeliaciniame skunde prašo išteisinti ją dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Civilinio ieškovo V. K. firmos „K“ UAB (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde prašoma D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 209 straipsnyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde prašoma D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje ir 186 straipsnio 1 dalyje.

769.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus jei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nustatoma esminių BPK pažeidimų, teismas, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kartu pažymėtina, jog sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, reglamentuojančias baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, ir BPK 255 straipsnio nuostatas, apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji pirmosios instancijos teismo buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

779.2. Nors civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir D. G. pripažinti kalta dėl turtinės žalos V. K. firmai „K“, UAB (duomenys pakeisti) padarymo apgaule, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. G. buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 186 straipsnio 1 dalį tik dėl UAB „P“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Nei Kauno apygardos teismui surašytame kaltinamajame akte (8 t., b. l. 1-35), nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroro pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą (10 t., b. l. 182-185) nebuvo inkriminuota BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, padaryta V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) atžvilgiu. Taip pat 2016 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl tokios nusikalstamos veikos nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (8 t., b. l. 38-41), o ir skundžiamu nuosprendžiu D. G. nebuvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų dėl D. G. veikos perkvalifikavimo ar papildomo kvalifikavimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, todėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo prašymas nuteisti D. G. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir šios dalies apeliacinio skundo argumentai apeliacine tvarka nenagrinėjami.

789.3. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas baudžiamajame procese apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį ir dalyje dėl nepagrįsto asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, išteisinimo ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kai tai susiję su civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinio ieškinio patenkinimui, nustatymu. Nagrinėjamoje byloje civilinių ieškovų keliami reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra neatsiejami nuo D. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, todėl, priešingai nei teigė nuteistosios D. G. gynėja, civiliniai ieškovai turėjo teisę paduoti apeliacinius skundus prašydami D. G. pripažinti kalta dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo išteisinta skundžiamu nuosprendžiu.

79Dėl D. G. apeliacinio skundo

8010. Nuteistosios D. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismo išvados dėl D. G. veikoje nustatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių prieštarauja bylos aplinkybėms, taip pat apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

8111. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl D. G. kaltės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti – ne tik išsamiai apklausė nuteistąją, liudytojus, specialistes, bet ir paaiškėjus, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikto UAB „R“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu bylai reikšmingos aplinkybės galimai buvo įvertintos nevisapusiškai, buvo paskirta atlikti UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinė buhalterinė ekspertizė, apklausta ekspertizės aktą surašiusi ekspertė. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi apeliaciniame skunde kritikuojamais specialisto išvada ir ekspertizės aktu bei specialistės ir ekspertės paaiškinimais. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

8212. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistosios apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ginčijamas atsietai vertinant atskiras specialisto išvados ir ekspertizės akto, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų specialistės ir ekspertės paaiškinimų dalis, akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios atitinka nuteistosios ir jos gynėjos pateiktą versiją dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų laikymosi. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kurios iš esmės buvo įvertintos apygardos teismo priimant skundžiamą nuosprendį.

8313. BK 223 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, kai buvo privaloma tai daryti; 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita baudžiamojo įstatymo prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo būtų padaręs bet kurią iš nurodytų veikų. Be to, aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai veika sukelia bent vieną iš šiame BK straipsnyje numatytų padarinių.

8414. Nors nuteistoji D. G. savo kaltės dėl netinkamo UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, dėl ko įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina iš dalies pačios nuteistosios ir liudytojos L. A. parodymai, kompleksinės UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansų buhalterinės ekspertizės metu bylai reikšmingų duomenų visumos vertinimo pasėkoje padarytos išvados.

8514.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta D. G. neneigė, kad tam tikrų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų galėjo būti padaryta, bet tie pažeidimai, nuteistosios vertinimu, tėra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindu baudžiamajai atsakomybei. Nuteistoji nurodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo naudojama sertifikuota kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa „Pragma“, visgi D. G. pripažino, kad sutartys į kompiuterinę programą nebuvo vedamos, bet turėjo būti registruojamos sutarčių registre. Anot nuteistosios, visos UAB „R“ (duomenys pakeisti) sutartys buvo registruojamos, sisteminamos ir perduotos bankroto administratoriui. Taip pat D. G. pripažino, kad apskaita įmonėje nebuvo vedama pagal atskirus statybos objektus, kadangi labai sudėtinga atskirti išlaidas ir sąnaudas atskiriems objektams, bet tai, jos manymu, negalėjo iškreipti įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos rezultatų. D. G. pripažino ir tai, kad įmonėje nebuvo nustatyta atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, bet, jos teigimu, ji kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikdavo dokumentus, pagrindžiančius pinigų panaudojimą, be to, teisės aktai nedraudžia įmonės veikloje naudoti ir savo asmeninę banko sąskaitą, jei piniginių lėšų panaudojimas įmonės veikloje yra pagrindžiamas dokumentais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. D. G. teigimu, įmonėje nebuvo tikslo atlikti ilgalaikio turto inventorizacijos, nes visas turtas atsispindi ilgalaikio turto kartotekose, nuteistoji tvirtino, žinojusi, kokį turtą įmonė turi, todėl papildomai jo tikrinti nereikėdavo, taip pat būdavo derinamos skolos su kreditoriais ir skolininkais, buvo atliekamos medžiagų inventorizacijos, 2011 metais nurašymo aktai buvo vedami, tai galima matyti apskaitos registruose, sąskaitoje Nr. 201 „Atsargos“, apyvartos žiniaraštyje už 2011 metus, kur matosi medžiagų judėjimas. Dėl 400 Lt pavedimo į asmeninę banko sąskaitą D. G. paaiškino, kad registruose pavedimas apskaitytas teisingai kaip mokėtino darbo užmokesčio dalis, tik buvo suklysta nurodant mokėjimo pavedimo paskirtį. Nuteistoji pažymėjo, kad visus UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė bankroto administratoriui, iš kurio jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų ar neteisingai tvarkytos buhalterinės apskaitos negavo.

8614.2. Liudytoja apklausta UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi L. A. parodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinei apskaita vesti buvo naudojama kompiuterinė programa „Pragma“, ji ateidavo į įmonę kartą per savaitę sutvarkyti buhalterijos, bet ir pati D. G. atlikdavo kai kuriuos darbus – rengdavo darbų sąmatas, buvo atsakinga už medžiagų nurašymus, nes geriau žinodavo, kokiame objekte, kokios ir kiek medžiagų sunaudota, be to, D. G. buvo atsakinga už įmonės kasą, banko sąskaitų tvarkymą, nes tik D. G. turėjo slaptažodžių generatorių ir tik ji galėjo atlikti mokėjimo pavedimus. L. A. paaiškino, kad atsargų inventorizacija buvo atliekama pagal nustatytą tvarką, ją atlikdavo darbuotojai ir užpildydavo juodraštį, pati objektuose nesilankė ir netikrino, kaip daroma inventorizacija, o tiesiog užpildydavo nustatytos formos dokumentą. Taip pat buvo sudaromi skolų suderinimo aktai - su vienomis įmonėmis buvo derinama raštu, su kitomis telefonu, derinimai vyko kas ketvirtį, tačiau pripažįsta, kad metų gale nebuvo sudarytas galutinis aprašas, nes tai užima daug laiko, o iš esmės nieko nekeičia, tuo tarpu ilgalaikio turto inventorizacija nebuvo atlikta, bet ilgalaikio turto įmonėje buvo nedaug ir viską suskaičiuoti nebūtų ilgai užtrukę. Liudytoja nurodė, kad įstatymai nereikalauja vesti buhalterinės apskaitos pagal objektus, prie sąskaitų-faktūrų yra darbų atlikimo aktai, nurašymo aktai, sąmatos, iš to matosi, kas ir kokiam objekte buvo sunaudota, todėl pagal atskirus objektus viską galima atskirti. Kaip paaiškino liudytoja, medžiagų nurašymai vėluodavo, juos darydavo D. G., bet laiku nepateikdavo, pirminiai apskaitos dokumentai, sąskaitos-faktūros būdavo pateikiamos maždaug laiku, nes kiekvieno mėnesio pabaigoje reikėdavo teikti VMI deklaracijas. L. A. patvirtino, kad atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka įmonėje nebuvo nustatyta, D. G. kaip atskaitingo asmens skola vis augo, už dalį panaudotų piniginių lėšų buvo pateikti jų panaudojimą patvirtinantys dokumentai, bet dėl dalies nebuvo pateikta, ko neturėtų būti, nes atskaitingas asmuo turėtų atsiskaityti kas mėnesį ir nelikti skolingas įmonei.

8714.3. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: buhalteris, kai įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės darbuotojas; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su minėtomis įmonėmis; arba ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos organizavimas nėra tapačios sąvokos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o ne tvarkymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

8814.4. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų D. G. ir L. A. parodymų, nuteistoji D. G. įmonėje L. A. buvo įdarbinusi buhalterės pareigose ir pastaroji iš esmės turėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tai savaime dar neatleidžia D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Visų pirma, būtent D. G. kaip įmonės vadovė privalėjo nustatyti tokią buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, būtų išsami, aiški ir suprantama, be to, dalį buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų buvo įsipareigojusi atlikti pati D. G..

8914.5. Paprastai teismo išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tokio pobūdžio bylose yra grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais, o prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „R“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta 2013 m. birželio 20 d. specialisto išvada Nr. 5-2/113 (5 t., b. l. 42-59). Ikiteisminio tyrimo metu gavus papildomų duomenų, buvo atliktas papildomas tyrimas ir surašyta 2014 m. spalio 15 d. papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/162 (6 t., b. l. 9-28). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos specialistės Z. P. paaiškinimus, papildomai D. G. ir jos gynėjų nurodytas aplinkybes, siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus ir įvertinti papildomai pateiktų dokumentų reikšmingumą specialistų išvadoms, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016 m. liepos 7 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė finansų buhalterinė ekspertizė (9 t., b. l. 183-190), kurią atlikus buvo surašytas 2017 m. liepos 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1489(16), 11-1551(17) (10 t., b. l. 7-65). Atlikus UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinę buhalterinę ekspertizę, iš esmės buvo patvirtintos pirminė ir papildomos specialisto išvados (su tam tikromis išimtimis atsižvelgiant į papildomų duomenų įvertinimą).

9014.6. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:

91- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 straipsnio, kadangi UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos informacija nėra išsami, objektyvi ir palyginama;

92- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, kadangi pagal apyvartos žiniaraščius sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis ir D. G. avanso apyskaitas matyti neatitikimai dėl skolos įmonei, gautų piniginių lėšų atsiskaitymui, sunaudotų lėšų, taip pat vieno mėnesio avanso apyskaitos likučiai ne visada sutampa su sekančio mėnesio likučiais, be to, avanso apyskaitos nesunumeruotos, dėl to negalima nustatyti ar jos visos buvo pateiktos, 2011 m. spalio 10 d. D. G. pervesti 400 Lt netinkamai apskaityti atskaitingo asmens avansinėse apyskaitose ir apskaitos registruose, sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ operacijos nepagrįstos pirminiais dokumentais, nesudarytas ir nevestas sutarčių registras;

93- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ III dalies, kadangi pajamų ir sąnaudų apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskiras statybos sutartis;

94- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo taisyklių 10 punkto, kadangi nebuvo patvirtinta atskaitingų asmenų pinigų sumokėjimo tvarka;

95- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 3 punkto, kadangi ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti 2007, 2009-2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos aprašai, 2009-2011 statybinių medžiagų inventorizacijos aprašai, 2007-2011 metų ilgalaikio turto inventorizacijos aprašai, 2008-2011 metų kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos aprašai, 2011 metų medžiagų nurašymo aktai.

9614.7. Nors nuteistoji D. G. ir jos gynėja išreiškė abejones dėl specialisto ir ekspertės išvadų patikimumo, tačiau nei nuteistoji, nei gynėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti išvadų, kurios pagrįstos visapusišku turimų objektyvių bylos duomenų vertinimu, teisingumu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė Z. P. ir ekspertė T. Z. patvirtino savo išvadas, tuo tarpu D. G. ir jos gynėjos nesutikimas su konstatuotais buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimais grindžiamas subjektyviu ir jokio objektyvaus pagrindo neturinčiu įsitikinimu, kad tvarkant UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, o jei ir buvo padaryti, yra tik formalaus pobūdžio. Tokie nuteistosios paaiškinimai yra paneigti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašant tyrimą 9, 21, 63, 64, 71 klausimais, 15 klausimu, 16, 17, 18, 78 klausimais, 19, 20, 22, 79 klausimais, 23 klausimu nurodytomis aplinkybėmis bei ekspertės T. Z. paaiškinimais teisme.

9714.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama ta dalis ekspertizės akto dalis, kurioje pripažinta, jog D. G. už gautas ir sunaudotas pinigines lėšas faktiškai atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį pateikdama piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, kas iš esmės atitinka Kasos darbo organizavimo taisyklių 9 punkto reikalavimus, tačiau D. G. nuteista ne už šio punkto reikalavimų pažeidimą, o už Kasos darbo organizavimo taisyklių 10 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. kad įmonėje nebuvo nustatyta atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, nustatant atskaitingiems asmenims pareigą į kasą grąžinti per mėnesį išduotas ir nepanaudotas pinigines lėšas. Kaip pažymėjo tiek specialistė Z. P., tiek ekspertė T. Z., pagal buhalterinius dokumentus pas D. G. nuolat buvo piniginių lėšų likutis, už kurių panaudojimą įmonės interesams nuteistoji nebuvo pateikusi dokumentų, bet kadangi nebuvo numatyta pareiga į kasą grąžinti nepanaudotų piniginių lėšų, todėl negalima nustatyti, ar tos piniginės lėšos iš tikrųjų buvo pas D. G., ar jos galėjo būti panaudotos be pateisinančių dokumentų. Nors nuteistoji D. G. tvirtino, kad visas jai išduotas pingines lėšas panaudodavo įmonės reikmėms ir pateikdavo tai patvirtinančius dokumentus, bet tokius jos parodymus paneigė UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi L. A., nurodžiusi, kad D. G. pateikdavo tik dalies jai išduotų piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Dėl netinkamos kaip atskaitingam asmeniui išduotų ir panaudotų pinginių lėšų apskaitos susidarė neatitikimai tarp D. G. avanso apyskaitos ir sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“, be to, atskirų mėnesių pabaigos apyskaitos likučiai nesutampa su kito mėnesio pradžios likučiais, taip pat ekspertizės akte atkreiptas dėmesys ir į tai, kad avanso apyskaitos nesunumeruotos, dėl to negalima nustatyti, ar visos jos buvo pateiktos. Kaip paaiškino ekspertė, išvardinti pažeidimai itin apsunkina galimybę nustatyti, kokiomis iš tikrųjų pinigų sumomis kaip atskaitingas asmuo disponavo D. G., tuo labiau kad dalis įmonės piniginių lėšų buvo pervedama į nuteistosios asmeninę banko sąskaitą, kur taip pat buvo laikomos ir asmeninės pinginės lėšos. Apeliacinio skundo argumentai, kad skirtumai tarp avansinės apyskaitos ir apskaitos registro susidarė dėl to, jog avansinės apyskaitos buvo tvirtinamos ne paskutinę mėnesio dieną ir po to dar buvo vykdomos ūkinės operacijos jų nepapildant, tik patvirtina aplaidų požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymą.

9814.9. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant ekspertinį tyrimą nebuvo pateikti 2007, 2009-2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos aprašai, 2009-2011 statybinių medžiagų inventorizacijos aprašai, 2007-2011 metų ilgalaikio turto inventorizacijos aprašai, 2008-2011 metų kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos aprašai. Nuteistoji D. G. ir liudytoja L. A. iš esmės neneigia, kad pagal nustatytą tvarką inventorizacijos nebuvo atliekamos, tačiau nepagrįstai teigia, jog inventorizacijai gali būti prilyginti kiti buhalterinės apskaitos duomenys. Tiek D. G., tiek L. A. nurodė, kad su skolininkais buvo derinamos skolos kas ketvirtį, su vienais buvo pasirašomi skolų suderinimo aktai, su kitais tariamasi žodžiu, visgi L. A. pripažino, kad metų gale nesudarydavo visų kreditorių ir debitorių sąrašo, kadangi laikė tai pertekliniu veiksmu. Kaip ir pertekliniu veiksmu D. G. ir L. A. supratimu buvo ilgalaikio turto inventorizacija, nes neva turto buvo nedaug, jis visas atsispindėjo kartotekose, todėl ilgalaikio turto inventorizacijos nebuvo atliekamos. Dėl statybinių medžiagų inventorizacijos L. A. parodė, kad pati į objektus tikrinti atsargų nevažiuodavo, UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojai jai pateikdavo juodraštį su medžiagų kiekiais, kurį jį užpildydavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne tik nebuvo laikomasi formalaus reikalavimo surašyti inventorizacijos aktą, bet nebuvo atliekama reali inventorizacijos procedūra, iš esmės buvo vadovaujamasi tik buhalterinės apskaitos registruose esančiais duomenimis, nors inventorizacijos metu dokumentinis likutis turi būti sutikrinamas su faktiniu likučiu, kitaip inventorizacijos procedūra netenka prasmės. Ekspertizės akte pažymėta, kad gynybos pateikti UAB „R“ (duomenys pakeisti) sąskaitų Nr. 443 „Skolos tiekėjams“, Nr. 2411 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraščiai, Ilgalaikio turto kartotekos išrašai sutampa su UAB „R“ (duomenys pakeisti) šių sąskaitų apyvartos žiniaraščiais, bet negali būti prilyginti inventorizacijos aktams, kadangi nėra visų būtinų rekvizitų, numatytų Inventorizacijos tvarkoje (VII dalies 51, 52, 58, 60, 61 punktuose). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės pripažįstama, jog nebuvo atliekami 2011 metų medžiagų nurašymai, o siūloma vadovautis apyvartos žiniaraščio sąskaita Nr. 201 „Atsargos“, tačiau kaip ir neatliktų inventorizacijų atveju vien vadovavimasis kitais buhalterinės apskaitos duomenimis nešalina atsakomybės už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų, šiuo atveju medžiagų nurašymo, neatlikimą. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad iki galutinio termino nurašymams atlikti (2012 m. balandžio 30 d.) UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2012 m. balandžio 19 d. buvo iškelta bankroto byla ir pasibaigė D. G. įgaliojimai, nešalina D. G. atsakomybės dėl neatlikto 2011 metų medžiagų nurašymo, kadangi po įmonės finansinių metų pabaigos D. G. turėjo pakankamai laiko medžiagų nurašymui atlikti. Tuo labiau kad liudytoja L. A., patvirtindama nuteistosios aplaidumą, parodė, jog D. G. vis vėluodavo atlikti nurašymus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog neva piniginės lėšos buvo inventorizuojamos kartą per mėnesį surašant kasos knygą, kadangi byloje nustatyta, kad atskaitingi asmenys pateikdavo ne visus dokumentus, pateisinančius piniginių lėšų panaudojimą, mėnesio pabaigoje piniginių lėšų negrąžindavo į kasą, todėl reali piniginių lėšų inventorizacija taip pat nebuvo atliekama.

9914.10. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad tvarkant buhalterinę apskaitą nebuvo privaloma laikytis 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“. Priešingai nei tvirtino nuteistoji D. G. ir liudytoja L. A., imperatyvus įpareigojimas tvarkant buhalterinę apskaitą vadovautis verslo apskaitos standartais buvo numatytas veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies redakcijoje. Ekspertizės metu nustatyta, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) pajamų ir sąnaudų apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskiras statybos sutartis, nors 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ III dalyje „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskirų pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos rodiklių pagal kiekvieną atskirą objektą. Apeliaciniame skunde reikalavimas vadovautis minėtu verslo apskaitos standartu nepagrįstai ginčijamas teigiant, jog su UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) sudarytos sutartys buvo trumpalaikės, tačiau šiuo atveju kaltinimas nebuvo siejamas konkrečiai su civiliniais ieškovais sudarytomis sutartimis.

10014.11. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad nebuvo ekspertiniam tyrimui pateiktas sutarčių registras. Nors nuteistoji D. G. tvirtino, kad sutartys buvo registruojamos ir jų sąrašas buvo perduotas bankroto administratoriui, bet apklausti bankroto administratoriaus įgalioti asmenys nurodė, kad tyrimui perdavė visus iš D. G. gautus dokumentus, tarp kurių sutarčių registro nebuvo, todėl daroma išvada, jog sutarčių registras nebuvo vedamas. Dėl sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ ekspertizės akte pažymėta, kad šios sąskaitos operacijos yra nepagrįstos pirminiais dokumentais. Visgi nors ekspertizės akte ir paaiškinta, kad sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ įvykusių operacijų turinį galima nustatyti pagal UAB „R“ (duomenys pakeisti) apyvartos registrų duomenis, nes tvarkant apskaitą buvo daromas dvejybinis įrašas, tai nešalina baudžiamosios atsakomybės už aplaidų, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog jei realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą įmanoma nustatyti tik atliekant priešpriešinius patikrinimus, ūkinės finansinės būklės tyrimą ikiteisminio tyrimo metu ir pan., atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008).

10114.12. Atmetant kaip nepagrįstus kitus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad sertifikuotos kompiuterinės programos naudojimas tvarkant buhalterinę apskaitą neatleidžia nuo pareigos atlikti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus, kurie, kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju nebuvo atlikti. Finansinės atskaitomybės teikimas kiekvienais metais taip pat nepaneigia D. G. kaltės, kadangi finansinėse atskaitomybėse nurodytų duomenų teisingumo negalima patikrinti dėl aukščiau išvardintų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų. Baudžiamosios atsakomybės nešalina ir tai, kad D. G. perduodant UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos nei vėliau dokumentus bankroto administratoriaus įgalioti asmenys neturėjo pretenzijų dėl kokių nors dokumentų neperdavimo, nes bylai reikšmingas aplinkybes dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo atitikties teisės aktų reikalavimams galima nustatyti tik remiantis specialių žinių turinčių specialistų ir ekspertų atliktais tyrimais.

10214.13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. G. atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, nes netinkamai įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, jog buhalterinė apskaita būtų tvarkoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. D. G. ne tik nepatvirtino atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkos, tinkamai neatsiskaitė už jai išduotas pingines lėšas, neparengė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, bet ir nepriėmė įsakymų dėl inventorizacijų atlikimo, žinodama, kad įmonėje faktiškai nėra atliekamos inventorizacijos, nevedamas sutarčių registras, kiekvienam statybos objektui nebuvo vedamas pajamų ir sąnaudų apskaitos registras. Tokiu būdu, D. G. akivaizdžiai ignoravo buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad būtent išvardinti D. G. veiksmai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, kadangi negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistoji veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi būdama UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktore nuo 2007 iki 2012 metų netinkamai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, kuriuos, kaip matyti iš nuteistosios parodymų, neabejotinai žinojo, bei galėjo ir turėjo numatyti, kad šių reikalavimų nesilaikymas gali sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius.

10315. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl D. G. pagrįstai nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog D. G. inkriminuota veika turėjo užtraukti ne baudžiamąją, o nebent administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikos padarymo metu galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo numatyta tik atsakomybė už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus (ATPK 1731 straipsnis), tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį ir 223 straipsnį kyla nustačius šių straipsnių dispozicijose numatytus padarinius: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus. Įvertinus tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, buvo sistemingi, nevienkartinio pobūdžio, nesilaikant teisės aktų reikalavimų buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nuo 2007 iki 2012 metų, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl daroma išvada, jog pagal savo pavojingumą D. G. veika pagrįstai buvo pripažinta nusikalstama ir už jos padarymą nuteistoji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

10416. Taip pat nuteistosios apeliaciniame skunde prašoma atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, tačiau toks prašymas yra nepagrįstas. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tokiu atveju kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis. Veika yra mažareikšmė, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Atmetant nuteistosios apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta ne tik tada, kai jokiais dokumentais negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bet ir tada, kai dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, dalies būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo ir iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nėra vienetiniai, o buvo daromi sistemingai nuo 2007 metų iki pat įmonės bankroto 2012 metais, nėra pagrindo jų pripažinti formaliais, kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, apeliaciniame skunde akcentuojami kiti padariniai (mokesčių nesumokėjimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas ir kt.) paprastai nustatomi tada kai kartu su buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimais padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, bet tai, kad nagrinėjamoje byloje tokių padarinių nekilo, savaime nešalina aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaip nusikalstamos veikos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, objektyviai vertinant, D. G. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.

105Dėl D. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį

10617. Civilinių ieškovų UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį bei prašoma pripažinti D. G. kalta dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turto pasisavinimo ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) nusikalstamo bankroto. Kadangi kaltinimas dėl šių nusikalstamų veikų D. G. buvo surašytas bendrai, todėl šioje dalyje bendrai atsakoma į civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentus.

10718. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl D. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ko pasėkoje pagrįstai išteisino D. G. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį kaip nepadariusią veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10819. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

10920. Kaip matyti iš kaltinimo, D. G. inkriminuotas turto pasisavinimas siejamas su tuo, kad ji neteisėtai užskaitė savo 109 679,14 Lt dydžio įsipareigojimą įmonei su jai paskirta ir neišmokėta 187 000 Lt dividendų suma, tokiu būdu pasisavindama 109 679,14 Lt.

11020.1. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 28 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta iš ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir 2009 metų pelno dividendams skirti 250 000 Lt, iš 2011 m. sausio 30 d. D. G. avanso apyskaitos matyti, kad 2011 m. sausio 17 d. 187 000 Lt užskaityti kaip dividendų išmokėjimas už 2009 metus, užskaitant 109 679,14 Lt D. G. skolinį įsipareigojimą įmonei.

11120.2. Nors apeliaciniuose skunduose ir keliamos abejonės dėl dividendų paskyrimo, jų neišmokėjimo laiku bei įskaitymo užskaitant D. G. įsiskolinimą įmonei, tačiau visos dividendų paskyrimo ir užskaitymo aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirtos ir tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį, jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta.

11220.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. G. parodė, kad 2009 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) dirbo pelningai, todėl 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo nutarta išmokėti 250 000 Lt dividendų, iš kurių 187 000 Lt buvo užskaityti su D. G. skola įmonei atliekant vienarūšių reikalavimų užskaitymą. UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterė L. A. taip pat nurodė, kad 2009 metų UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinė situacija leido išmokėti dividendus, jos manymu, sudengiant D. G. neišmokėtus dividendus su jos skoliniu įsipareigojimu įmonei joks pažeidimas nebuvo padarytas.

11320.4. Nuteistosios D. G. ir liudytojos L. A. parodymus patvirtina ir aukščiau minėto ekspertizės akto išvados. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į 5, 6, 7, 8, 55, 68, 69, 72, 75, 77 klausimus, 1, 42, 44 klausimus dividendų išmokėjimo ir užskaitymo aplinkybės išsamiai buvo įvertintos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio nuostatų kontekste bei jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Ekspertizės akte konstatuota, jog 2009 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) dar dirbo pelningai, o 2010 metais jau dirbo nuostolingai, bet situacija leido paskirti ir išmokėti dividendus D. G., neišmokėtų dividendų ir D. G. skolinio įsipareigojimo užskaita buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduota tinkamai bei atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas, kad dividendai išmokami pinigais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė T. Z. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad dividendų išmokėjimas ir užskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstas.

11420.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dividendų išmokėjimo ir užskaitymo aplinkybės buvo nagrinėjamos ir civilinio proceso tvarka pagal bankrutavusios UAB „R“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį D. G. dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 konstatavo, jog D. G. ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir jokių kliūčių atlikti įskaitymą nebuvo (nutarties 29 pastraipa). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

11520.6. Atsižvelgiant į tai, kad tiek sprendimas D. G. išmokėti dividendus, tiek likusios neišmokėtos dividendų sumos užskaitymas su D. G. skoliniu įsipareigojimu įmonei yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad užskaitydama savo skolinį įsipareigojimą D. G. pasisavino UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, todėl D. G. pagrįstai buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

11621. Tuo tarpu BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017 ir kt.).

11722. Kaip matyti iš kaltinimo, D. G. sąmoningai blogas įmonės valdymas siejamas su tuo, kad pasisavindama UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, taip pat sudarydama sandorius, pagal kuriuos savo vardu pirko prekes ir darbus, bet už juos atsiskaitė UAB „R“ (duomenys pakeisti) piniginėmis lėšomis arba iš viso neatsiskaitė, taip atitraukė įmonės pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos įmonės veiklai ir pelnui gauti.

11822.1. Kadangi kaltinimo dalis dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavino nepasitvirtino, todėl taip pat nėra pagrindo dividendų išmokėjimo ir užskaitymo pripažinti nusikalstamu D. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 209 straipsnį kontekste. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į 5, 6, 7, 8, 55, 68, 69, 72, 75, 77 klausimus nurodyta, kad nors dividendų paskyrimo momentu UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasoje ir banko sąskaitose neturėjo pakankamai piniginių lėšų jų išmokėjimui, bet kadangi dividendai nebuvo išmokėti per įstatymo nustatytą terminą, todėl įmonės apyvartinės lėšos nebuvo sumažintos, be to, net jei dividendai ir būtų buvę išmokėti per įstatymo nustatytą terminą, 2010 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) vis tiek liktų moki. Atmetant kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, jog žala įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta užskaitant dividendus su D. G. skoliniu įsipareigojimu, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-849-516/2016, kuria buvo atmesta bankrutavusios UAB „R“ (duomenys pakeisti) ieškinio dalis dėl įskaitymu padarytos žalos bendrovei ir kreditoriams, pažymint, jog dividendų užskaitymo metu UAB „R“ (duomenys pakeisti) dar buvo moki (nutarties 46 pastraipa).

11922.2. Dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu sudarytų sandorių, kuriais buvo perkamos prekės ir darbai D. G. naudai, bei iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) pirktų prekių D. G. paaiškino, kad pagal visus kaltinime nurodytus sandorius ji su UAB „R“ (duomenys pakeisti) yra atsiskaičiusi, įstatymai nedraudžia įmonės vadovui iš įmonės pirkti prekių, už viską buvo sumokėta rinkos kainomis, dėl to UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokių nuostolių nepatyrė. Šie D. G. parodymai byloje yra nepaneigti.

12022.3. Negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir formaliai vertinant pripažinti, kad vien D. G. interesams tenkinti skirtų sandorių sudarymas nulėmė UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą ir padarė žalos kreditoriams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. UAB „R“ (duomenys pakeisti) piniginėmis lėšomis 2010 m. spalio 24 d. sumokėjo už gręžinio jos žemės sklype įrengimą 15 000 Lt, tačiau jau 2011 m. vasario 25 d. tokią pačią pinigų sumą įnešė į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą, už iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2011 m. spalio 28 d. pirktas prekes D. G. sumokėjo 2011 m. gruodžio 22 d. Taigi, su UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo atsiskaityta kelių mėnesių laikotarpyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks uždelsimo laikotarpis ir pati pinigų suma nėra pakankami tam, kad būtų galėję turėti lemiamos reikšmės UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotui. Nors už pirties ir plytelių mozaikos įrengimą D. G. sumokėjo tik už metų bei ilgai delsė atsiskaityti už 2011 m. sausio 28 d., vasario 23 d., balandžio 29 d. įsigytas prekes, tačiau šiuo atveju pavėluota sumokėti pinigų suma, atsižvelgiant į bendrus UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinius rodiklius, nebuvo reikšminga ir jokių BK 209 straipsnyje numatytų padarinių sukelti negalėjo.

12122.4. Taigi, nei viena iš kaltinime nurodytų aplinkybių, neva nulėmusių UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą nepasitvirtino. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar D. G. veiksmai nulėmė UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą, pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, galėjusias įtakoti UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinės padėties blogėjimą. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į 1, 42, 44 klausimus, 10, 11 klausimus nustatyta, jog 2009 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) dar turėjo pelno, bet 2010 metais jau dirbo nuostolingai, nors pagal apskaičiuotą bendrąjį mokumo koeficientą, įmonė dar buvo moki. UAB „R“ (duomenys pakeisti) tapo nemoki nuo 2011 metų, tačiau kada tiksliai UAB „R“ (duomenys pakeisti) tapo nemoki nustatyti negalima, nes įmonės balansas pateiktas tik 2011 m. gruodžio 31 dienai. Atsakant į 30, 36 klausimus, pagal 2007 – 2012 m. balandžio 30 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) balansų duomenis buvo apskaičiuoti bendrasis, kritinis ir absoliutus likvidumo koeficientai, rodantys, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) būklė nuosekliai blogėjo, jau 2010 metais UAB „R“ (duomenys pakeisti) rodikliai yra prastesni nei vidutiniai, o itin blogi rodikliai užfiksuoti 2011 metais. Nors būtent 2010 ir 2011 metais D. G. sudarė kaltinime nurodytus sandorius, bet net ir ekspertizės akte atsakant į 39 klausimą pažymėta, jog blogesnę UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinę situaciją galėjo įtakoti ir sumažėjusios pajamos bei santykinis savikainos padidėjimas 2010 metais, lyginant su 2009 metais. Be to, iš ekspertizės akto tiriamosios dalies atsakant į 2, 12, 56 klausimus, matyti, kad 2009 metais itin ženkliai padidėjo pirkėjų skolos UAB „R“ (duomenys pakeisti), kartu nustatytas ir ženklus UAB „R“ (duomenys pakeisti) skolų padidėjimas. Pastaroji aplinkybė atitinka tiek D. G., tiek kitų apklaustų UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojų parodymus, kad įmonės situacija itin pablogėjo tada, kai užsakovai pradėjo vėluoti atsiskaityti už atliktus darbus. Kaip matyti, UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinės padėties blogėjimas sutampa su 2008 metais prasidėjusia pasauline ekonomikos krize, todėl negalima atmesti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ir tai turėjo įtakos UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotui. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi tai, kad nepasitvirtino D. G. kaltinime nurodytos aplinkybės, dėl ko nėra pagrindo D. G. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 209 straipsnį, o kitos aplinkybės, galėjusios įtakoti UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą, kaip pasaulinė ekonominė krizė, nuostolingi statybos objektai (pvz., KTU bendrabučio renovacija) ar kita, nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

12223. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį yra teisėta ir pagrįsta bei jos naikinti civilinių ieškovų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

123Dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį

12424. Taip pat civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde nesutinkama su D. G. išteisinimu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir teigiama, kad byloje nustatytos visos sąlygos D. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėm pagal minėtą straipsnį.

12525. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra nepagrįstos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, konstatuodamas, jog D. G. veikoje nenustatyti BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai išteisino D. G. dėl turtinės žalos padarymo apgaule civiliniam ieškovui UAB „P“ (duomenys pakeisti) vengiant atsiskaityti už šio atliktus darbus.

12626. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas suprantamas kaip kaltininko neteisėti veiksmai, nevykdant įstatymo ar kito norminio akto arba juridinio fakto pagrindu atsiradusios prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Šios nusikalstamos veikos kaip ir sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Paprastas vengimas įvykdyti turtinį įsipareigojimą be apgaulės elementų, t. y. nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Aptariama nusikalstama veika padaroma esant kaltininko tyčiai.

12727. D. G. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje nepripažino ir parodė, kad jokios apgaulės UAB „P“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu nenaudojo, susidariusią situaciją vertina kaip įprastą versle, kai esant blogai įmonės finansinei padėčiai, tiesiog nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad tuo metu nei vieno kreditoriaus neišskyrė ir mokėjimus vykdė pagal nustatytą tvarką. Tokie D. G. parodymai yra paneigti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, ekspertizės metu nustatytais duomenimis.

12827.1. Byloje nėra ginčo dėl aukščiau išvardintų faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) sutarties sudarymu, darbų atlikimu ir pridavimu. Taip pat nėra ginčijamos ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pinigų sumos bei tai, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) su UAB „P“ (duomenys pakeisti) už atliktus darbus neatsiskaitė, nors kaip subrangovas už objekte atliktus ir priduotus darbus, tame tarpe ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) atliktus darbus, iš užsakovo UAB „J“ (duomenys pakeisti) gavo apmokėjimą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar su UAB „P“ (duomenys pakeisti) nebuvo atsiskaityta sąmoningai ar dėl objektyvių priežasčių.

12927.2. Pažymėtina, kad D. G. nebuvo kaltinama, jog dar prieš sudarydama sutartį su UAB „P“ (duomenys pakeisti) turėjo tikslą neatsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti), todėl ši aplinkybė, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia D. G. kaltės. Neturi įrodomosios reikšmės bylai ir tai, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) finansinės ataskaitos buvo skelbiamos viešai ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) galėjo įvertinti galimą nuostolių atsiradimo riziką. Šiame kontekste atsižvelgtina į UAB „P“ (duomenys pakeisti) komercijos direktoriaus A. Ž. parodymus, jog UAB „P“ (duomenys pakeisti) už anksčiau atliktus darbus atsiskaitydavo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad ir paskutiniu atveju bendradarbiavimas su šia bendrove bus sklandus.

13027.3. UAB „P“ (duomenys pakeisti) komercijos direktorius A. Ž., apklausiamas dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus aplinkybių, parodė, kad pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, suėjus atsiskaitymo terminui, UAB „R“ (duomenys pakeisti) už atliktus darbus nesumokėjo. Siekdamas išsiaiškinti neatsiskaitymo priežastis kelis kartus skambino D. G., bet ši vis sakydavo, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) nėra gavusi pinigų iš užsakovo, bei žadėdavo, jog iš karto atsiskaitys kai tik bus pervesti pinigai. Kaip parodė liudytojas A. Ž., vėliau pavyko išsiaiškinti, kad visgi užsakovas su UAB „R“ (duomenys pakeisti) atsiskaitė, tačiau D. G. ir toliau tikino neturinti pinigų sumokėti už atliktus darbus. A. Ž. vertinimu, UAB „P“ (duomenys pakeisti) buvo apgauta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. Ž. yra nepatikimas liudytojas, nes yra suinteresuotas bylos baigtimi, bet vien tai, kad liudytojas yra darbo santykiais susijęs su civiliniu ieškovu, savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai atmesti liudytojo parodymus. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti A. Ž. kaip liudytojo patikimumu.

13127.4. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į 13, 14, 80 klausimus nustatyta, kad pagal tarp UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) sudarytą statybos rangos sutartį buvo numatytas 30 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo darbų priėmimo-perdavimo aktų ir sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. UAB „P“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaita-faktūra 54 612,75 Lt sumai už atliktus darbus išrašyta 2011 m. spalio 28 d., tą pačią dieną UAB „R“ (duomenys pakeisti) kaip subrangovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „J“ (duomenys pakeisti) 212 317,80 Lt sumai, pagal pastarąją sąskaitą 2011 m. lapkričio 11, 18 d., gruodžio 14 d. į UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasą buvo įnešta 21 000 Lt, kurie panaudoti išduodant avansus, 2011 m. gruodžio 1 d. į UAB „R“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą pervesta 115 693,34 Lt, iš kurių 21 597,10 Lt išmokėti darbo užmokesčiui, 13 285,41 Lt sumokėta VMI, 8 775,67 sumokėta Sodrai, 10 000 Lt avansai atskaitingiems asmenims, o likusi pinigų suma skirta atsiskaityti su įvairiais kreditoriais. Iš dalies galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad būtinieji mokėjimai darbuotojams, VMI ir Sodrai yra pateisinami, nes su šiais kreditoriais turi būti atsiskaitoma pirmiausia, bet šių mokėjimų suma sudaro tik 43 658,18 Lt, todėl atmetus šiuos mokėjimus UAB „R“ (duomenys pakeisti) turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti). Tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, UAB „R“ (duomenys pakeisti) tuo metu pinigines lėšas skyrė apmokėti kitų kreditorių reikalavimus, nors šiems kreditoriams mokėtinos sumos buvo ženkliai mažesnės nei įsiskolinimas UAB „P“ (duomenys pakeisti). Pastaroji aplinkybė paneigia D. G. teiginius, jog ji nei vienam iš kreditorių nesuteikė pirmenybės prieš kitus. Šiame kontekste reikšmingi ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterės L. A. parodymai, kad kreditorinis eiliškumas būdavo pažeidžiamas, nors pagal teisės aktus visiems kreditoriams turėjo būti mokama proporcingai jų reikalavimams, bet pagal situaciją būdavo mokama tam, kam labiausiai reikėdavo.

13227.5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) iš UAB „J“ (duomenys pakeisti) buvo gavusi apmokėjimą už atliktus darbus, tame tarpe ir UAB „P“ (duomenys pakeisti), nors šios bendrovės atstovui D. G. tvirtino neturinti pinigų apmokėti už darbus, bet atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, išmokėjo avansus, turėdama galimybes atsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti), laikytina, kad D. G. panaudojo apgaulę UAB „P“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu. UAB „P“ (duomenys pakeisti) supratus, kad su jais nebus atsiskaityta, UAB „R“ (duomenys pakeisti) jau buvo tapusi nemoki, neturėjo turto, iš kurio būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai, todėl nors civiliniam ieškovui UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir yra civilinio proceso tvarka priteista UAB „R“ (duomenys pakeisti) nesumokėta pinigų suma, bet jos išieškoti nebuvo objektyvių galimybių. Be to, tuo pačiu metu kai vengė atsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti), D. G. naudojosi ir asmenine banko sąskaita vykdant atsiskaitymus UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu, taip dar labiau apsunkindama UAB „P“ (duomenys pakeisti) galimybes išsiieškoti sau priklausantį atlygį už atliktus darbus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, D. G. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir sąmoningai siekė neatsiskaityti su UAB „P“ (duomenys pakeisti).

13328. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant D. G. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

134Dėl bausmių

13529. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

13630. Nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta padariusi BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 186 straipsnio 1 dalies sankciją asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

13731. D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. charakterizuojama iš esmės teigiamai, anksčiau nebuvo teista, dirba, yra sukūrusi šeimą. D. G. nuteista už nesunkų tyčinį baigtą turtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo padaryta didelė turtinė žala, tačiau nuo nusikaltimo padarymo praėjo septyneri metai, duomenų, kad D. G. per tą laiką būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas, nėra.

13832. Įvertinus visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, D. G. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį skirtina jos asmenybę ir padarytos veikos aplinkybes atitinkanti, neprieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams bei padedanti įgyvendinti bausmės tikslus bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė už nesunkių nusikaltimų kategorijai numatytos baudos vidurkį (pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją).

13933. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 100 MGL dydžio bauda. Tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama iki 75 MGL dydžio bauda. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo paskirta bauda, kurios dydis viršija baudžiamajame įstatyme numatytą maksimalią ribą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės, sumažinant D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 30 MGL.

14034. Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

141Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

14235. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

14336. Įgyvendindami savo teisę UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) pareiškė baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius, kuriais prašė iš D. G. priteisti jiems padarytos turtinės žalos atlyginimą.

14437. Vienas iš esminių klausimų priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra ieškinio pagrindas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkretūs nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

14538. Kaip matyti iš V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio, turtinės žalos atsiradimas yra siejamas su D. G. veiksmais galimai pasisavinant UAB „R“ (duomenys pakeisti) turtą ir nulemiant UAB „R“ (duomenys pakeisti) bankrotą (7 t., b. l. 148-150). V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo (1 t., b. l. 52-54). Taigi, pats civilinis ieškovas sau padarytą turtinę žalą siejo su tomis nusikalstamomis veikomis, už kurias D. G. nebuvo nuteista. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su D. G. veika, kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 209 straipsnio, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai paliko V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį nenagrinėtą kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Be to, V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) analogiško pobūdžio reikalavimą D. G. yra pateikusi ir civilinio proceso tvarka, kuris buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1234-285/2017. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad žala, priteista dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje, negali būti priteista baudžiamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-222/2016).

14639. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje buvo konstatuoti D. G. nusikalstami veiksmai, jos tyčia veikiant nusikalstamai, taip pat civiliniam ieškovui UAB „P“ (duomenys pakeisti) nusikalstamais veiksmais padarytas turtinės žalos dydis. Todėl esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, UAB „P“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys tenkinamas ir iš D. G. priteistina 15 816,95 Eur (54 612,75 Lt).

14740. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi civilinio ieškovo V. K. firma „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl nėra pagrindo tenkinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareikšto civilinio ieškovo atstovės prašymo priteisti 2 000 Eur išlaidų advokatui atlyginimą. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. G. buvo nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama veika nėra susijusi su civiliniam ieškovui padaryta žala, o dėl nusikalstamų veikų, su kuriomis siejama galimai civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala, D. G. buvo išteisinta, todėl nėra pagrindo priteisti civiliniam ieškovui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

148Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

149Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti.

150Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje D. G. (buvusi pavardė – T.) išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, bei D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti D. G. 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio baudą.

151Sumažinti D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL dydžio baudą iki 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio.

152Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti D. G. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

153Nuteistosios D. G. ir civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinius skundus atmesti.

154Civiliniam ieškovui UAB „P“ (duomenys pakeisti) iš D. G. priteisti 15 816,95 Eur (54 612,75 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

155Atmesti civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) prašymą priteisti iš D. G. 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

156Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Taip pat nuosprendžiu D. G. (T.) išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 183... 4. Civilinių ieškovų V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) ir UAB... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. 1. D. G. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki... 7. - netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, pasirinko buhalterinės apskaitos... 8. - sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ apskaitos registruose nenurodyti... 9. - už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko ilgalaikio turto... 10. - nevedė pajamų ir sąnaudų kiekvienam statybos objektui apskaitos... 11. - nevedė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, tuo pažeidė 2001 m.... 12. šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę... 13. 2. Be to, D. G. buvo kaltinama tuo, kad:... 14. 2.1. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.... 15. 2.2. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.... 16. be to, UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu 2010 m. kovo 17 d. sudarė... 17. be to, UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu 2010 m. birželio 21 d. sudarė... 18. be to, pagal sąskaitas faktūras pati sau pardavė UAB „R“ (duomenys... 19. - pagal 2011 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001384 santechnikos... 20. - pagal 2011 m. vasario 23 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001387 plyteles,... 21. - pagal 2011 m. balandžio 29 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001401 elektros... 22. - pagal 2011 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001432 santechnikos... 23. - pagal 2011 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001431 plyteles už... 24. už šias prekes nesumokėjo, o 2011 m. gruodžio 1 d. visus šiuos savo... 25. tokiu būdu D. G. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „R“... 26. 3. Nuteistosios D. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos... 27. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžio... 28. 3.2. Teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog D.... 29. 3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad aukščiau nurodyti dokumentai iš esmės turi... 30. 3.4. Apelianto teigimu, neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo... 31. 3.5. Taip pat tik formalaus pobūdžio pažeidimas buvo padarytas netinkamai... 32. 3.6. Dėl skundžiamame nuosprendyje konstatuoto pažeidimo, kad į avansines... 33. 3.7. Be to, iš ekspertizės akto (akto 20 puslapis) matyti, jog D. G. už... 34. 3.8. Apygardos teismo išvada, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės... 35. 3.9. Nesutinkama ir su tuo, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) privalėjo... 36. 3.10. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad D. G.... 37. 3.11. Be to, skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aptarta, kaip pasireiškė... 38. 3.12. Taip pat skunde prašoma taikyti mažareikšmiškumo institutą. BK 37... 39. 4. Civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti)... 40. - panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio... 41. - panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio... 42. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. išteisinimas pagal BK 186... 43. 4.2. Teigiama, kad byloje yra visos sąlygos V. K. firmos „K“ (duomenys... 44. 4.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti V. K.... 45. 4.4. Apelianto tvirtinimu, dėl D. G. nusikalstamų veiksmų, kurie... 46. 4.5. Apelianto nuomone, net ir nenustačius įmonės vadovo veiksmuose BK 223... 47. 4.6. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 296... 48. 4.7. Nesutinkama su apygardos teismo sprendimu išteisinti D. G. pagal BK 209... 49. 4.8. Apelianto teigimu, bylos medžiaga nepatvirtina apygardos teismo išvados,... 50. 4.9. Nurodoma, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhalterės L. A. parodymai... 51. 4.10. Taip pat skunde vadovaujamasi specialisto išvadomis ir ekspertizės... 52. 4.11. Be to, D. G., kaip UAB „R“ (duomenys pakeisti) vadovė 2010 m. kovo... 53. 4.12. Apibendrinant aukščiau nurodytus skundo argumentus, daroma išvada, kad... 54. 4.13. Skunde nesutinkama ir su D. G. išteisinimu pagal BK 186 straipsnio 1... 55. 4.14. Taip pat apygardos teismas nepagrįstai D. G. atleido nuo civilinio... 56. 5. Civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde... 57. - panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį... 58. - UAB „P“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 59. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. dėl nusikalstamų veikų,... 60. 5.2. Teigiama, kad BK 186 straipsnio 1 dalies prasme vengimas atsiskaityti už... 61. 5.3. Apelianto tvirtinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos D.... 62. 5.4. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. G.... 63. 5.5. Taip pat nurodoma, kad byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji... 64. 5.6. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus apkaltinamąjį... 65. 6. Nuteistoji D. G. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo:... 66. - civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) apeliacinio... 67. - UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą,... 68. 6.1. Atsiliepimuose nurodoma, kad civiliniai ieškovai neturi teisės... 69. 6.2. Teigiama, kad civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys... 70. 6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. K. firma „K“, UAB (duomenys... 71. 6.4. Nesutinkant su apeliacinių skundų argumentais dėl UAB „R“ (duomenys... 72. 6.5. Dėl civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliacinio skundo... 73. 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje... 74. 8. Nuteistosios D. G. ir civilinio ieškovo V. K. firmos „K“ UAB (duomenys... 75. 9. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,... 76. 9.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos... 77. 9.2. Nors civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti)... 78. 9.3. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 312 straipsnio 3 dalies... 79. Dėl D. G. apeliacinio skundo... 80. 10. Nuteistosios D. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios... 81. 11. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus... 82. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistosios apeliaciniame skunde... 83. 13. BK 223 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių... 84. 14. Nors nuteistoji D. G. savo kaltės dėl netinkamo UAB „R“ (duomenys... 85. 14.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta D. G. neneigė, kad tam... 86. 14.2. Liudytoja apklausta UAB „R“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi L.... 87. 14.3. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK... 88. 14.4. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų D. G. ir L. A. parodymų,... 89. 14.5. Paprastai teismo išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme... 90. 14.6. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šie buhalterinės apskaitos... 91. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 straipsnio, kadangi UAB... 92. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 6 straipsnio 2 dalies, 12... 93. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies... 94. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 179... 95. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719... 96. 14.7. Nors nuteistoji D. G. ir jos gynėja išreiškė abejones dėl... 97. 14.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama ta dalis ekspertizės akto... 98. 14.9. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant ekspertinį tyrimą nebuvo... 99. 14.10. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad tvarkant... 100. 14.11. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad nebuvo ekspertiniam tyrimui... 101. 14.12. Atmetant kaip nepagrįstus kitus nuteistosios apeliacinio skundo... 102. 14.13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. G. atitinka BK 223... 103. 15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. G.... 104. 16. Taip pat nuteistosios apeliaciniame skunde prašoma atleisti D. G. nuo... 105. Dėl D. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį... 106. 17. Civilinių ieškovų UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir V. K. firma... 107. 18. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus... 108. 19. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 109. 20. Kaip matyti iš kaltinimo, D. G. inkriminuotas turto pasisavinimas siejamas... 110. 20.1. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 28... 111. 20.2. Nors apeliaciniuose skunduose ir keliamos abejonės dėl dividendų... 112. 20.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. G. parodė, kad 2009 metais UAB... 113. 20.4. Nuteistosios D. G. ir liudytojos L. A. parodymus patvirtina ir aukščiau... 114. 20.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dividendų išmokėjimo ir... 115. 20.6. Atsižvelgiant į tai, kad tiek sprendimas D. G. išmokėti dividendus,... 116. 21. Tuo tarpu BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 117. 22. Kaip matyti iš kaltinimo, D. G. sąmoningai blogas įmonės valdymas... 118. 22.1. Kadangi kaltinimo dalis dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) piniginių... 119. 22.2. Dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) vardu sudarytų sandorių, kuriais... 120. 22.3. Negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir formaliai... 121. 22.4. Taigi, nei viena iš kaltinime nurodytų aplinkybių, neva nulėmusių... 122. 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija... 123. Dėl D. G. išteisinimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį... 124. 24. Taip pat civilinio ieškovo UAB „P“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame... 125. 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. G.... 126. 26. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas... 127. 27. D. G. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos... 128. 27.1. Byloje nėra ginčo dėl aukščiau išvardintų faktinių aplinkybių,... 129. 27.2. Pažymėtina, kad D. G. nebuvo kaltinama, jog dar prieš sudarydama... 130. 27.3. UAB „P“ (duomenys pakeisti) komercijos direktorius A. Ž.,... 131. 27.4. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į 13, 14, 80 klausimus... 132. 27.5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „R“ (duomenys... 133. 28. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti visi objektyvieji ir... 134. Dėl bausmių... 135. 29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK... 136. 30. Nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta padariusi BK 186 straipsnio 1 dalyje... 137. 31. D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 138. 32. Įvertinus visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas... 139. 33. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 223 straipsnio 1... 140. 34. Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės... 141. Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų... 142. 35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 143. 36. Įgyvendindami savo teisę UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir V. K. firma... 144. 37. Vienas iš esminių klausimų priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio... 145. 38. Kaip matyti iš V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti) civilinio... 146. 39. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje buvo konstatuoti D. G. nusikalstami... 147. 40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį... 148. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 149. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti.... 150. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje D. G. (buvusi pavardė – T.)... 151. Sumažinti D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL dydžio... 152. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir 223... 153. Nuteistosios D. G. ir civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys... 154. Civiliniam ieškovui UAB „P“ (duomenys pakeisti) iš D. G. priteisti 15... 155. Atmesti civilinio ieškovo V. K. firmos „K“, UAB (duomenys pakeisti)... 156. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....