Byla 1A-22-449/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas: pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams,pagal BK 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams Sigutei Malinauskienei, Ugniui Vyčinui, gynėjui Žilvinui Kalinauskui, nuteistajam D. V., civilinio ieškovo UAB „M“ atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, civilinio ieškovo BUAB „VS“ administratoriaus UAB „V“ atstovui V. V., ekspertui V. K.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, civilinio ieškovo UAB „M“ atstovo ir nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas:

  • pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams,
  • pagal BK 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
  • pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
  • pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, D. V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 MGL dydžio (3 900 Lt) baudą subendrinus bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

5D. V. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Iš nuteistojo D. V. priteista 1 662 422,54 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB „VS“. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

7Iš nuteistojo D. V. nuspręsta išieškoti 1 737,72 Eur advokato išlaidų BUAB „VS“.

8UAB „G“, UAB „M“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10D. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), adresu ( - ), direktoriumi ir tuo pačiu metu atlikdamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2007-04-16 iki 2008-04-08 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „X“, panaudodamas čekius grynaisiais pinigais paėmė 3 325 730 Lt, laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2008-08-06 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB Y banke, panaudodamas čekius grynaisiais pinigais paėmė 2 445 101 Lt, 2007-07-12 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke, panaudodamas čekį grynaisiais pinigais paėmė 66 850 Lt, 2007-11-22 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB GGG banke, panaudodamas čekį grynaisiais pinigais paėmė 178 900 Lt, 2008-05-26 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „YYG“ banke, panaudodamas čekį grynaisiais pinigais paėmė 300 000 Lt, 2008-08-27 iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB MXX banke, panaudodamas čekį grynaisiais pinigais paėmė 100 000 Lt, tokiu būdu D. V. iš UAB „VS“ bankų sąskaitų iš viso paėmė 6 416 581 Lt įmonės piniginių lėšų. D. V. nurodymu tyrimo metu nenustatytas UAB „VS“ atsakingas asmuo į D. V. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB Y banke, 2008-05-20 pervedė 814 622 Lt, D. V. nurodymu tyrimo metu nenustatytas UAB „VS“ atsakingas asmuo 2008-08-06 į D. V. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB Y banke, pervedė 140 000 Lt, D. V. nurodymu tyrimo metu nenustatytas UAB „VS“ atsakingas asmuo 2008-08-28 į D. V. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB Y banke, pervedė 309 400 Lt, taip iš UAB „VS“ sąskaitų į D. V. asmeninę sąskaitą buvo iš viso pervesta 1 264 022 Lt įmonės piniginių lėšų, kurias jis išsiėmė grynaisiais pinigais. Iš UAB „VS“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB Y banke, B. R., panaudodama čekius, grynaisiais pinigais paėmė 197 050 Lt (2007-01-17 – 26 450 Lt, 2007-02-22 – 51 700 Lt ir 2007-10-24 – 118 900 Lt) ir šiuos grynuosius pinigus įnešė į įmonės kasą, D. V. iš įmonės kasos per tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų grynaisiais pinigais paėmė 2 753 345,7 Lt įmonės piniginių lėšų. Šiais veiksmais D. V. iš UAB „VS“ bankų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė, taip pat į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta iš viso 10 635 011 Lt įmonės piniginių lėšų, iš kurių 5 740 012,53 Lt D. V. nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje ir jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, taip D. V. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės (5 740 012,53 Lt) svetimą turtą (pinigines lėšas) ir UAB „VS“ padarė 5 740 012,53 Lt turtinę žalą.

11Be to, nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „VS“ direktoriumi, apgaule gavo laidavimo raštą. 2008-05-07 D. V., pasirašęs statybos rangos sutartį Nr. TS-X su UAB „APC“ dėl 4 600 000 Lt statybos darbų – sandėliavimo pastatų su administracinėmis patalpomis rekonstrukcijos, ir įsipareigojęs pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą), žinodamas, kad UAB „VS“ yra nemoki, nes 2008-07-01 UAB „VS“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20 ir pasirašytoje D. V., jau buvo užfiksuotas UAB „VS“ nemokumas, 2008 m. rugpjūtį kreipėsi į UAB „X draudimas“ ir, siekdamas nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias draudiko apsisprendimą sudaryti sandorį su draudėjais, įmonės nemokumą, 2008-08-07 pateikė UAB „VS“ 2008-01-21 finansinę atskaitomybę (2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą), sudarytą 2007-12-31. Dėl šios D. V. apgaulės 2008-08-13 UAB „X draudimas“ su UAB „VS“ sudarė laidavimo draudimo sutartį ir UAB „X draudimas“ bendrovei „VS“ išdavė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) serija SĮLD Nr. X bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. XX (prie draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr. X) dėl laikotarpiu nuo 2008-08-15 iki 2008-12-31 draudiminės apsaugos naudos gavėjo UAB „APC“ galimiems nuostoliams, neviršijant 920 000 Lt, atsiradusiems dėl UAB „VS“ įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. TS-118 neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą.

12Be to, nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su kitu asmeniu, siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas, 2012 m. gegužės 30–31 dienomis atvykęs į UAB „V. S. K“ buveinę, esančią ( - ), prašymais ir įtikinėjimais siekė paveikti liudytoją V. S., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00016-10 metu duotų melagingus parodymus apie tai, jog V. S., dirbdamas „V. S. K“ direktoriumi, su UAB „VS“ direktoriumi D. V. sudarė žodinę preliminarią sutartį dėl 4 namų ( - ) projektavimo darbų atlikimo, palenkė V. S. suklastoti dokumentą ir šį suklastotą dokumentą pateikti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, D. V. pateikė UAB „VS“ pavadinimą, įmonės kodą, savo pareigas ir nurodė šiuos duomenis įrašyti į kasos pajamų orderį, kitas asmuo parinko ir pateikė 2007 m. gegužės darbo dieną – 2007-05-21, ir nurodė šią datą įrašyti į kasos pajamų orderį, 2012-05-31 V. S. „V. S. K“ kasos pajamų orderyje, serija LAE Nr. XXX, kompiuterine įranga įrašius savo, kaip įmonės vyr. buhalterio ir kasininko, parašais patvirtinus žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, D. V. savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2007-05-21 V. S. kaip „V. S. K“ kasininkas iš UAB „VS“ direktoriaus D. V. gavo 6 000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį už projektavimo darbus, taip suklastojo šį kasos pajamų orderį, nes tikrovėje UAB „VS“ jokių projektavimo darbų neatliko ir V. S. iš UAB „VS“ direktoriaus D. V. 6 000 Lt avansinio mokėjimo pagal sutartį už projektavimo darbus negavo, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą V. S. 2012-06-04 10.25 val. Kauno apskrities VPK NTV ENTS, esančiame ( - ), kabinete Nr. X, pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui.

13D. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2006-05-03–2008-11-06, būdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iš UAB „VS“ kasos bei įmonės bankų sąskaitų grynaisiais pinigais pasiėmė 6 516 707, 56 Lt, taip pat persivedė į savo asmeninę sąskaitą 1 264 021,95 Lt, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje, jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, tokiu būdu iš viso paslėpė 7 780 729,51 Lt, kurie galėjo būti pateikti kreditoriams skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 2 d.

14Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2006-05-03–2008-11-06, dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingas už UAB „VS“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas – pasisavindamas 7 780 729,51 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti ir bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui ir sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1 d. Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagrįsdamas šią išvadą apygardos teismas nurodė, kad D. V. neturėjo tikslo blogai valdyti įmonę, nenumatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybės. Kita vertus, teismas pripažino, kad UAB „VS“ bankrotui lemiamos įtakos turėjo D. V. nusikalstami veiksmai pasisavinant įmonės apyvartines lėšas.

15Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2007-04-03–2008-11-06, dirbdamas UAB „VS“, 2004-09-09 registruotos X miesto savivaldybėje, registravimo Nr. UAB 2004-XXX, kodas ( - ), adresas ( - ), direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, 2007-04-03 su UAB „G“ sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį Nr. B-X, pagal kurią UAB „VS“ įsipareigojo pirkti betono mišinius ir už prekes atsiskaityti per 20 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, UAB „G“ laikotarpiu, 2007-04-06–2007-12-22, vykdžius betono mišinių tiekimą ir išrašius 82 sąskaitas faktūras už 362 079,66 Lt, D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ privalo už gautas prekes atsiskaityti su UAB „G“ – apmokėti 245 572,90 Lt, pažeidė šios sutarties 4.1 punktą ir apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes – laikotarpiu, 2007-04-25–2008-09-17, iš UAB „VS“ bankų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 6 433 397,12 Lt, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje ar atsiskaityti su asmenimis (tarp jų ir su UAB „G“) ir jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, t. y. pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti už gautas prekes, D. V. pasisavino, dėl to UAB „G“ padarė 245 572,90 Lt turtinę žalą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d.

16Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2007-05-03–2007-07-11, ( - ), dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - ), generaliniu direktoriumi A. G. (miręs, ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veiksmų negali būti pradėtas), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, teikdamas priemones – UAB „VS“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje ir atliktų darbų akte, juos perduodamas bendrininkui A. G., taip pat jam perduodamas UAB „VS“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „M“ piniginių lėšų pervedimams daryti, UAB „M“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius, turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „M“ piniginių lėšų grąžinimo ir jų negrąžindamas, padėjo A. G. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės (112 100 Lt) svetimą UAB „M“ turtą, o būtent: 2007-05-03 su UAB „M“, atstovaujama A. G., atstovaudamas UAB „VS“ sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų darbus, adresu ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, o šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu buvo išrašytas UAB „VS“ 2007-07-02 atliktų darbų už 112 100 Lt aktas, bendrovei „M“ neatlikęs darbų – projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų, D. V. šiame atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbų atlikimą, nes iš tikrųjų šiuos darbus atliko „V. S. K“, įmonės kodas ( - ), vadovas V. S.. UAB „M“ generalinis direktorius A. G., žinodamas, kad tikrovėje UAB „VS“ pagal atliktų darbų aktą darbų UAB „M“ nėra atlikusi, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, UAB „M“ darbuotojui į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke 2007-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „B“ ir 2007-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY bankas X filialas, taip UAB „VS“ atstovaujamai generaliniam direktoriui D. V. neteisėtai buvo išmokėta iš viso 112 100 Lt, tokiu būdu – teikdamas priemones, D. V. padėjo iššvaistyti A. G. užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą ir įmonei padaryti 112 100 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d.

17Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu, 2007-05-03–2007-07-11, ( - ), dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), generaliniu direktoriumi A. G. (miręs, ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veiksmų negali būti pradėtas), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą klastoti dokumentus ir dėl to padaryti didelės žalos, suklastojo tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, ir juos panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinės žala, o būtent: 2007-05-03 su UAB „M“, atstovaujama A. G., sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualiųjų namų darbus, adresu ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui A. G., suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „VS“ 2007-07-02 atliktų darbų akte dėl 112 100 Lt vertės darbų UAB „M“ atlikimo, tikrovėje bendrovei neatlikus šiame akte nurodytų darbų, D. V. atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbų atlikimą UAB „M“, ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui A. G., suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „M“ generalinis direktorius A. G., remdamasis į UAB „M“ buhalterinę apskaitą įtrauktais jo ir D. V. žinomai suklastotais dokumentais – 2007-05-03 rangos sutartimi Nr. 07/X ir 2007-07-02 už 112 100 Lt atliktų darbų aktu, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „M“ darbuotojui, į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke, 2007-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „B“, ir 2007-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY banko X filiale, taip D. V. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinė žala, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.

18Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10 V. S. apklausus kaip liudytoją, šiam (V. S.) 2011-12-08 davus teisingus parodymus, kad iš UAB „VS“ jokių dokumentų dėl projektavimo darbų atlikimo negavo ir su jokiu UAB „VS“ atstovu nebendravo, bendrininkaudamas su A. B. ir V. S., siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas – padėjimą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, 2012 m. gegužės 30–31 dienomis su A. B. atvykęs į UAB „V. S. K“ buveinę, esančią ( - ), prašymais bei įtikinėjimais palenkė ir padėjo V. S. daryti nusikalstamas veikas – suklastoti tikrą dokumentą, pateikti žinomai suklastotą tikrą dokumentą ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, su A. B. sukurstė V. S. apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, V. S., D. V. ir A. B. sukurstytas, 2012-06-04 savanoriškai atvyko į Kauno apskrities VPK ir paprašė ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10 papildomai apklausti jį kaip liudytoją, nuo 09.30 iki 10.20 val., Kauno apskrities VPK patalpose, ( - ), apklausiamas kaip liudytojas, pasirašęs įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padėjimo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad dirbdamas „V. S. K“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi buvo su UAB „VS“ direktoriumi D. V. sudaręs žodinę preliminarią sutartį dėl 4 namų ( - ) projektavimo darbų atlikimo, 2007-05-21 iš UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), direktoriaus D. V. gavo 6 000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį už projektavimo darbus ir 2007-05-21 išrašė „V. S. K“, įmonės kodas ( - ), kasos pajamų orderį, serija LAE Nr. XXX, nes V. S. tikrovėje UAB „VS“ jokių projektavimo darbų neatliko ir iš UAB „VS“ direktoriaus D. V. 6 000 Lt avansinio mokėjimo pagal sutartį už projektavimo darbus negavo, tad žinojo ir suprato, kad 2007-05-21 kasos pajamų orderis, serija LAE Nr. XXX, yra suklastotas, taip bendrininkaudamas su A. B. sukurstė V. S. apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 235 str. 1 d.

19Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagrįsdamas šią išvadą apygardos teismas nurodė, kad UAB „VS“ bankrotui lemiamos įtakos turėjo D. V. nusikalstami veiksmai pasisavinant įmonės apyvartines lėšas. Tačiau jis neturėjo tikslo blogai valdyti įmonę, nenumatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybės.

20Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad D. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad šiuo atveju sandorį su UAB „G“ sudarė juridinis asmuo – UAB „VS“, kuri sutarties nevykdė dėl atsiradusio nemokumo. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad D. V. neturėjo tyčios apgaule vengti atsiskaitymo su UAB „G“. Be to, D. V. veikoje nėra ir kito būtinojo požymio – apgaulės. Tai, kad su UAB „G“ nebuvo visiškai atsiskaityta, lėmė UAB „VS“ bankrotas.

21Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisino, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tarp UAB „M“ ir UAB „VS“ sudarytoje rangos sutartyje Nr. 07/X numatyti namų projektavimo darbai buvo realiai atlikti, UAB „M“ šiuos darbus priėmė, todėl UAB „M“ nebuvo padaryta žala.

22Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir nuosprendžio dalies panaikinimo bei dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendžio dalies pakeitimo.

23Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 209 str. 1 d., BK 186 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., neatitinka bylos aplinkybių, todėl dalyje išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, turi būti pakeistas nuosprendis dalyje dėl D. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 207 str. 1 d. D. V. nusikalstama veika, numatyta BK 207 str. 1 d., turi būti perkvalifikuota į BK 182 str. 2 d. ir paskirta atitinkama bausmė.

24I. epizodas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., BK 209 str. 1 d.

25Apeliantas nurodo, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų (UAB „VS“ ir D. V. bankinių sąskaitų išklotinių bei specialistų išvadų) matyti, kad UAB „APC“ pagal 2008-05-07 statybos rangos sutartį Nr. TS-X pervedus 1 380 000 Lt į UAB „VS“ sąskaitą Nr.( - ), esančią AB YYG banke, į D. V. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB „Y bankas“, 2008-05-20 buvo pervesta 814 622 Lt įmonės piniginių lėšų. 2008-05-21 D. V. iš savo sąskaitos UAB „Y bankas“ paėmė grynais, konvertavus į 6 000 EUR, 20730 Lt, 2008-05-21 paėmė grynais 500 000 Lt, 2008-05-22 paėmė grynais 289 838,03 Lt, iš viso paėmė grynais pinigais – 810 568,03 Lt bei 4 053,97 Lt sumokėjo bankui už pinigų išgryninimą. 4 053,97 Lt, t. y. mokestis bankui, ir yra tas skirtumas, kurį teismas laikė kaip abejotiną bei šia suma sumažino pasisavintų pinigų sumą.

26BK 183 str. numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K- 7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012).

27Apeliantas nurodo, kad iš teisme nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad UAB „VS“ priklausančio turto pervedimas į savo asmeninę sąskaitą D. V. buvo atliktas ne dėl to, kad panaudoti įmonės reikmėms ar grąžinti D. V. kokią tai skolą (byloje ištirtais įrodymais paneigtos D. V. keltos versijos, kad jis skolino įmonei savo asmenines lėšas bei pervedinėjo pinigus į savo sąskaitą, nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos), o kitais tikslais – sąmoningai patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčiant savu turtu, numatant, kad pervestos lėšos bendrovei nebus grąžintos, taip padarant šiam turto savininkui UAB „VS“ didelės vertės (5 744 066,5 Lt) turtinę žalą.

28D. V. tvirtinimai, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, jog įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-138/2014). BPK 20 str. 4 d. numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. D. V. teiginiai, kad pinigines lėšas jis panaudojo bendrovės reikmėms, yra deklaratyvūs ir neinformatyvūs, neparemti konkrečiais duomenimis, todėl nekonkrečių teiginių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog D. V. jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „VS“ pinigines lėšas panaudojo šios bendrovės reikmėms, ir todėl pagrįstai pripažino, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė šį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas bendrovei didelės vertės turtinę žalą. Pasisavinus turtą, įgijus realią galimybę juo naudotis bei disponuoti savo nuožiūra, tolesni kaltininko veiksmai su šiuo turtu (kiek jis konkrečiai gavo išgrynintų pinigų, koks atlygis buvo sumokėtas tarpininkams, bankui ar pan.) neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose byloje (BK 274 str. ir BK 275 str.) pateiktame išaiškinime nurodyta, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-575/2010, 2K-94/2012, 2K-587/2013, 2K-332/2014). Be pagrindo ir neteisėtai pervedus 814 622 Lt įmonės piniginių lėšų į D. V. asmeninę banko sąskaitą, jis (D. V.) įgijo realią galimybę jomis naudotis bei disponuoti savo nuožiūra, t. y. pasisavino 814 622 Lt UAB „VS“ piniginių lėšų, todėl tolesni veiksmai su šiuo turtu, būtent 4 053,97 Lt sumokėjimas bankui už pinigų išgryninimą, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl 4 053,97 Lt taip pat turi būti D. V. inkriminuoti kaip dalis didelės vertės UAB „VS“ turto pasisavinimas.

29Nustačius, kad D. V. pasisavino ne 5 740 012,53 Lt, bet kaip ir buvo nurodyta kaltinime – 5 744 066,5 Lt, taip pat atitinkamai didintinas ir BUAB „VS“ civilinio ieškinio dydis, todėl iš D. V. turi būti priteista 1 663 596,65 Eur žalos atlyginimo BUAB „VS“.

30Kaltinime, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad 2007-01-01 D. V., turėdamas jam patikėtus 201 062,55 Lt UAB „VS“ grynųjų pinigų (tuo pačiu ir 2006-06-05 iš P. M. gautus 50 000 Lt), nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje bei jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino.

31Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 nurodyta, kad pagal UAB „VS“ 2006 m. kasos knygą nustatyta, jog grynųjų pinigų likutis 2007-01-01 buvo 151 062,55 Lt, be to, P. M. pagal 2006-06-05 kasos pajamų orderį be numerio sumokėjo D. V. 50 000 Lt (50 000 Lt sumokėjimas nebuvo įtrauktas į kasą ir į 151 062,55 Lt kasos likutį neįėjo), t. y. D. V. 2007-01-01 turėjo jam patikėtus 201 062,55 Lt UAB „VS“ grynųjų pinigų. Pagal specialisto išvadą bei specialistės I. V. paaiškinimus 201 062,55 Lt UAB „VS“ grynųjų pinigų 2007-01-01 buvusių pas UAB „VS“ direktorių ir kasininką D. V. buvo nurodyti kaip dalis 5 744 066,5 Lt sumos, kurią pasisavino D. V., todėl 201 062,55 Lt grynųjų pinigų likutis 2007-01-01 dienai turėjo būti nurodytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje (įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės), dėl kurio pasisavinimo D. V. pripažintas kaltu.

32Nuosprendyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., D. V. vykdė laikotarpiu, nuo 2007-04-16 iki 2008-04-08. Nustačius, kad tarp D. V. pasisavintų piniginių lėšų buvo ir 2007-01-01 jam patikėti 201 062,55 Lt UAB „VS“ grynųjų pinigų (taip pat ir 2006-06-05 iš P. M. gauti 50 000 Lt), taip pat jis pinigines lėšas savinosi ir po 2008-04-08 (paskutinis grynųjų pinigų 200 000 Lt gavimas iš UAB „D“ pagal 2008-09- 17 kasos pajamų orderį VNS Nr. YYY už UAB „VS“ atliktus darbus) iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodytas piniginių lėšų pasisavinimo laikotarpis, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 (įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės).

33Apelianto nuomone, pats teismas padarė teisingą išvadą, kad bendrovės bankrutavimo priežastimi tapo D. V. veiksmai pasisavinant bendrovės turtą, tačiau tuo pačiu konstatuoja, jog D. V. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 208 str. 2 d., BK 209 str. 1 d., požymių, nes D. V. turėjo tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą bendrovės „VS“ turtą – pinigines lėšas, tačiau neturėjo tikslo dėl bendrovės sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpti, iššvaistyti, perleisti, pervesti į užsienį ar nepateisinamai pigiai parduoti turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padaryti turtinės žalos kreditoriams, taip pat D. V. neturėjo tikslo blogai valdyti įmonę, numatyti bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę.

34Byloje surinktais įrodymai, t. y. liudytojų L. M., M. M., B. R., Š. P., P. M., R. K., D. B., D. V. parodymais, specialistės I. V. paaiškinimais, 2009-07-03 specialisto išvada Nr. 5-2/99, 2011-02-11 specialisto išvada Nr. 5-2/20, 2012-11-21 specialisto išvada Nr. 5-2/211/2012, 2014-09-29 specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014, 2012-06-04 dokumentų apžiūros protokolu, Kauno apskrities VMI 2011-08-11 raštu Nr. (31.2-32.1)-K-10510, 2010-03-24 Kauno apygardos teismo raštu Nr. (9.4)-E2-6527 su priedais, 2008 m. II ketvirčio UAB „VS“ finansine atskaitomybe, 2011-08-01 Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo raštu Nr. (3.9.3 .)-S-1491, nustatyta, kad UAB „VS“ direktorius D. V. akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, esant sunkiai bendrovės ekonominei būklei bei turint įsiskolinimus, bendrovės direktorius D. V. tyčia priėmė bendrovei nenaudingus ir žalingus sprendimus laikotarpiu, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, nesant jokio teisinio pagrindo bendrovės piniginės lėšos buvo pervedinėjamos į direktoriaus asmenines banko sąskaitas, iš bendrovės kasos bei įmonės sąskaitų paėmė dideles vertės (5 744 066,5 Lt) grynųjų pinigų sumas bei jas pasisavino. Tokia D. V. veika nulėmė UAB „VS“ bankrotą ir didelės žalos kreditoriams susidarymą (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-377/2011, Nr. 1A-349/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152/2014, LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2011, Nr. 2K-385/2012, Nr. 2K-352/2014).

35Apeliantas nurodo, kad akivaizdu, jog D. V., būdamas 33 m. amžiaus, baigęs aukštuosius mokslus, turėdamas ilgametę patirtį tiek versle, tiek ir vadovavimo didelėms įmonėms, be jokios abejonės žinojo ir suprato, kad savindamasis svetimą didelės vertės (5 744 066,5 Lt) bendrovės „VS“ pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino laiku atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Nusikalstama veika, numatyta BK 209 str. 1 d., gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. D. V. suvokė, kad valdė įmonę pažeisdamas elementarius protingam valdymui keliamus reikalavimus ir tuo nulėmė įmonės bankrotą bei numatė, jog dėl įmonės bankroto kreditoriams atsiras didelė turtinė žala ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2013).

36D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas pilnai bei iš D. V. priteistini 122 902,03 Eur (424 356,12 Lt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, taip pat ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai bei iš D. V. priteistini 178 673,77 Eur (616 924,79 Lt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

37II. epizodas dėl BK 186 str. 1 d. (vengimas atsiskaityti su UAB „G“)

38Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynyba civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008). Nagrinėjamoje byloje D. V. apgaulė vengiant atsiskaityti už UAB „G“ atliktus darbus inkriminuota konstatuojant apgaulės faktą ir išdėstant kitas jam inkriminuotas tyčines veikas – UAB „VS“ turto pasisavinimą ir nusikalstamą bankrotą, kurios ir rodo apgaulės būdą, dėl kurio UAB „G“ interesų gynyba civilinio proceso tvarka tampa neperspektyvi.

39Apelianto nuomone, D. V. užuot atsiskaitęs su UAB „G“, pasisavino didelės vertės (5 744 066,5 Lt) UAB „VS“ pinigines lėšas, o vėliau paties D. V. iniciatyva UAB „VS“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad UAB „VS“ direktorius D. V. vis žadėdavo atsiskaityti su UAB „G“, nurodydamas įvairias neteisingas, klaidinančias ir išgalvotas delsimo priežastis. Visos išdėstytos aplinkybės pagrįstai pripažintinos apgaule vengiant atsiskaityti už UAB „G“ tiektus betono mišinius. D. V. nusikalstama veika, numatyta BK 186 str. 1 d., inkriminuota pagrįstai ir tinkamai (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

40Akivaizdu, kad 2007-04-03 D. V., atstovaudamas UAB „VS“ kaip direktorius, pasirašęs pirkimo – pardavimo sutartį Nr. B-X, kuria UAB „G“ įsipareigojo parduoti, o UAB „VS“ įsipareigojo pirkti betono mišinius ir apmokėti už prekes pagal prekių specifikaciją Nr. 1, kuri yra neatskiriama nuo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. B-X dalis, tačiau UAB „VS“ pajamas ir turtą (pinigines lėšas) panaudodamas ne atsiskaitymams su šia bendrove, bet šias didelės vertės pinigines lėšas pasisavindamas, D. V., kaip bendrovės direktorius, neabejotinai suvokė, jog jo veika kelia pavojų UAB „G“ nuosavybei, jos turtinėms teisėms ir interesams bei numatė, kad dėl to UAB „G“ bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. D. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 186 str. 1 d. (LAT kasacinė nutartus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2011).

41D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d., UAB „G“ civilinis ieškinys tenkintinas pilnai bei iš D. V. priteistina 71 122,83 Eur (245 572,90 Lt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

42III. epizodas dėl BK 182 str. 2 d.

43CK 6.987 str. nurodyta draudimo sutarties samprata. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

44Apeliantas nurodo, kad 2008-08-13 UAB „X draudimas“ atstovei ir UAB „VS“ direktoriui D. V. pasirašius Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijime (polise) serija SĮLD Nr. X, taip pat UAB „X draudimas“ atstovei surašius 2008-08-13 Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. XX (prie draudimo liudijimą (polisą) serija SĮLD Nr. X), įvykus draudiminiam įvykiui (kuris šios sutarties sudarymo metu iš esmės jau buvo įvykęs, nes UAB „VS“ jau buvo nemoki bei negalėjo vykdyti pagal 2008-05-07 rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, D. V. tai suprato ir žinojo), UAB „X draudimas“ atsirado prievolė naudos gavėjui UAB „APC“ sumokėti 920 000 Lt draudimo išmoką, tuo pačiu UAB „APC“ įgijo turtinę teisę į tokio pat dydžio prievolės įvykdymą – 920 000 Lt draudimo išmoką.

45Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „VS“ ir UAB „X Draudimas“, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1554- 467/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-411/2014).

46Apelianto nuomone, panaudodamas apgaulę, nuslėpdamas svarbiausias aplinkybes, lemiančias draudiko apsisprendimą sudaryti sandorį su draudėjais – įmonės nemokumą bei negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y. jau sutarties sudarymo metu žinodamas, kad draudiminis įvykis neabejotinai įvyks, D. V. apgaule UAB „APC“ naudai įgijo būtent prievolinę turtinę teisę į 920 000 Lt draudimo išmoką, todėl D. V. atliko veiksmus, reglamentuojamus ne civilinės teisės normų, bet teisės normos numatytos BK 182 str. 2 d.

47Pagal BK 182 str. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 112 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos, sukčiavimo, sudėtis yra materiali, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 str. numatyti padariniai – nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas), arba skolų ar prievolių, kuriomis suvaržomas nukentėjusiojo turtas, atsiradimas ar jų padaugėjimas (pvz., apgaulės būdu sudaromos hipotekos, laidavimo, įkeitimo, draudimo ir pan. sutartys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 str.) apžvalga Nr. AB-36-1).

48Pagal BK 182 str. ir BK 207 str. nurodytas dispozicijas abi veikos – sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas – padaromos panaudojant apgaulę. BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius (toks buvo nagrinėjamu atveju), turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ar turtinę teisę ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, tokia veika kvalifikuojama pagal BK182 str. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013).

49BK 207 str. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje.

50Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „VS“ statybos rangos sutartį Nr. TS-X su UAB „APC“ pasirašė 2008-05-07, t. y. prieš daugiau nei 3 mėn. iki kol 2008-08-13 D. V. pasirašė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį. Taigi teismo padarytos išvados dėl D. V. tikslų pasirašant šią draudimo sutartį neatitinka bylos aplinkybių. UAB „VS“ direktorius D. V. buvo įsipareigojęs pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą), tačiau 2008-07-01 UAB „VS“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20 ir pasirašytoje paties direktoriaus D. V., jau buvo užfiksuotas UAB „VS“ nemokumas. Taigi D. V. be jokios abejonės suprato, kad 2008-08-13 pasirašant Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, UAB „VS“ buvo nemoki ir iš esmės finansiškai nepajėgi vykdyti sutartines prievoles UAB „APC“ pagal 2008-05-07 sudarytą statybos rangos sutartį ir laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu (2008-08-13) buvo aišku, jog įvykis, kuris laidavimo draudimo sutartyje apibrėžtas kaip draudžiamasis, neišvengiamai turės įvykti, t. y. elementariai panaudodamas apgaulę, nuslėpdamas, kad UAB „VS“ jau 2008 m. II ketvirtį de facto buvo nemoki, kad stokoja apyvartinių lėšų ir nebegali vykdyti statybos rangos sutarties, UAB „APC“ naudai įgijo turtinę teisę į 920 000 Lt draudimo išmoką. Apeliantas pažymi, kad UAB „APC“, vykdydama savo įsipareigojimus, 2008-05-19 pervedė 30 proc. statybos darbų kainos avansą (1 380 000 Lt), kurio didžiąją dalį UAB „VS“ direktorius panaudojo ne pagal paskirtį, o pasisavino. Laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu (2008-08-13) UAB „VS“ buvo nemoki ir statybos rangos sutarties nevykdė, avansu gauti pinigai jau buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o pasisavinti, todėl po sutarties pasirašymo UAB „VS“ jokių galimybių vykdyti statybos rangos sutartį nebeturėjo. Todėl D. V. tyčia ir buvo nukreipta ne į tai, kad būtų sudaryta rangos sutartis, kaip nurodoma teismo nuosprendyje, bet būtent į tai, jog panaudojus apgaulę sudaryti galimybę gauti 920 000 Lt draudimo išmoką ir bent jau tokiu, sukčiavimo būdu, kompensuoti verslo partneriams dalį iš jų gauto bei pasisavinto 1 380 000 Lt avanso.

51Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame epizode D. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1554-467/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-411/2014 nustatyti faktai, t. y. UAB „VS“ pateikė UAB „X Draudimas“ prašymą dėl laidavimo draudimo sutarties sudarymo ir 2007 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, jog 2007 m.UAB „VS“ klestėjo, nors jau prieš 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB „VS“ buvo nemoki, t. y. laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu objektyviai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų UAB „APC“ pagal statybos rangos sutartį, taip pat, kad iš UAB „APC“ gauto avanso, D. V. į jo asmeninę sąskaitą UAB „Y banke“ buvo pervesta 814 622 Lt ir išmokėta 810 568,03 Lt, kurių panaudojimo įmonės reikmėms D. V. nepagrindė įrodymais, taip pat, jog jau nuo 2008 m. birželio 19 d. statybos darbai UAB „APC“ objekte nebuvo vykdomi ir kt., negali būti kvestionuojami, nes jie šioje byloje turi res judicata galią t. y. teismų sprendimais nustatyti faktai negali būti paneigti ar ginčijami ir jais turi būti pagrįstai remiamasi (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2014).

52D. V. veiksmai šiame epizode turi būti kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d. Jis apgaule UAB „APC“ naudai įgijo turtinę teisę į 920 000 Lt draudimo išmoką (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013).

53IV. epizodas dėl BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d.

54BK 300 str. 1 d. numatyta atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą panaudojimą ar realizavimą. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K- 426/2006, 2K-37/2012 ir kt.). Jeigu minėtais veiksmais padaroma didelė žala, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 str. 3 d.

55Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turtas perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Ši veika gali būti padaryta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 str. 2 d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2006, 2K-388/2007, 2K-61/2008, 2K-273/2008, 2K-256/2010 ir kt.). Vadovaujantis BK 24 str. 6 d., asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, yra nusikalstamos veikos bendrininkas – padėjėjas.

56Apeliantas apeliaciniame skunde išdėsto skundžiamo nuosprendžio įrodymus ir nurodo, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, jog gyvenamųjų namų, ( - ), projektavimo darbus atliko „V. S. K“ vadovas V. S.. Už šiuos darbus A. B. (A. B. yra D. V. svainis) sumokėjo 9 000 Lt V. S.. Nors A. B. nei UAB „M“, nei UAB „ŽK“, nei UAB „VS“ nedirbo, neturėjo šių įmonių įgaliojimų ir pan., būtent A. B. kaip architektą UAB „M“ generalinis direktorius A. G. pristatė UAB „ŽK“ direktoriui. Būtent A. B. liepė A. M. visais projektavimo ir statybos leidimo klausimais bendrauti su V. S. ir būtent A. B. sumokėjo 9 000 Lt V. S.. 2011-12-12 akistatos metu A. B. patvirtino, kad A. G. jam perdavė avansą, tačiau jis nepamena kokią pinigų sumą jam padavė, ir jis šią pinigų sumą perdavė V. S.. Duomenų, kad A. B. būtų oficialiai gavęs 9 000 Lt (ar kokią kitą sumą), ar iš UAB „M“, ar iš UAB „ŽK“, ar iš UAB „VS“, nėra. Taigi akivaizdu, kad projektavimo darbus atliko „V. S. K“ vadovas V. S., o A. B. jam sumokėjo 9 000 Lt, tuo tarpu nėra jokių objektyvių duomenų, jog projektavimo darbų atlikimo organizavime, jų atlikime bei apmokėjime už juos dalyvavo, ar D. V., ar UAB „VS“. Priešingai, nei nurodoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp „V. S. K“ bei UAB „VS“ būtų susiklostę projektavimo darbų atlikimo santykiai. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp UAB „VS“ ir UAB „M“ tikrovėje būtų susiklostę projektavimo darbų atlikimo santykiai. Nors D. V. teigė, kad UAB „VS“ dalyvavo bei tarpininkavo atliekant projektavimo darbus, tačiau byloje nėra jokių šį jo aiškinimą patvirtinančių faktinių duomenų, jų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė ir pats D. V..

57Apeliantas taip pat nurodo, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, jog projektavimo darbus atliko „V. S. K“. Vadovas V. S. faktiškai atliko darbus, nurodytus tarp UAB „M“ ir UAB „VS“ sudarytoje 2007-05-03 rangos sutartyje Nr. 07/X bei 2007-07-02 atliktų darbų akte. Iš byloje esančių įrodymų, taip pat matyti, kad nei UAB „VS“, nei jos direktorius D. V. nė viename iš šių procesų nedalyvavo, be to, tam nebuvo jokio reikalo. V. S., kuris tiesiogiai atliko projektavimo darbus, D. T., kuri tvarkė V. S. įmonės apskaitą, UAB „ŽK“ direktorius A. M., kuris dėl projektavimo reikalų bendradarbiavo tik su V. S., savo parodymais iš esmės paneigė D. V. aiškinimą apie UAB „VS“ atliktus rangos sutartyje ir atliktų darbų akte nurodytus darbus UAB „M“ naudai.

58Iš 2011-04-22 specialisto išvados Nr. 5-2/71 dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų su priedais bei specialistės paaiškinimų matyti, kad gyvenamųjų namų, ( - ), projektavimo darbus atliko „V. S. K“. Tyrimui buvo pateikta UAB „M“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. G. ir UAB „VS“, atstovaujamos generalinio direktoriaus D. V., 2007 m. gegužės 3 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 07/X, kuria UAB „VS“ įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 6 sklypų 6 gyvenamųjų individualių namų, ( - ), darbus. Darbų kaina pagal šią sutartį – 112 100 Lt. UAB „VS“ projektavimo darbai ( - ) tyrimui nebuvo pateikti. Pagal papildomai surinktą informaciją, UAB „VS“ jokių darbų, įrašytų 2007-05-03 rangos sutartyje Nr. 07/X, neatliko, tačiau UAB „VS“ neįvykusias ūkines operacijas įformino dokumentuose:

591)

602007-07-02 surašė atliktų darbų aktą, kuriame įrašė neįvykusią ūkinę operaciją „Atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamieji individualūs namai“, darbų kaina iš viso – 112 100 Lt. Darbus perdavęs, pasirašė UAB „VS“ generalinis direktorius D. V. ir darbus priėmęs, pasirašė UAB „M“ generalinis direktorius A. G..

612)

622007-07-10 UAB „VS“ įformino PVM sąskaitą faktūrą VST Nr. 00081, kurioje įrašė 112 100 Lt (iš jų 17100 Lt PVM) vertės neįvykusią ūkinę operaciją „Už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr.07/X“. PVM sąskaitą faktūrą išrašė UAB „VS“ vyr. buhalterė B. R. (prie pavardės yra parašas), sąskaitą priėmusio UAB „M“ darbuotojo pavardės bei parašo nėra.

63UAB „M“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banko Kauno fil., į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banko „B“ Kauno fil., pervedė 112 100 Lt (2007-05-04 – 44 840 Lt, 2007-07-11 – 67 260 Lt). Dėl to UAB „M“ buvo padarytas 95 000 Lt (112 100 – 17 100) nuostolis. 2007-07-10 UAB „VS“ įformino PVM sąskaitą faktūrą VST Nr. 00081, kurioje įrašė 112 100 Lt (iš jų 17100 Lt PVM) vertės neįvykusią ūkinę operaciją „Už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 07/X“, prie kurios buvo pridėtas 2007-07-02 atliktų darbų aktas, kuriame įrašė taip pat neįvykusią ūkinę operaciją „Atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamieji individualūs namai“, darbų kaina iš viso – 112 100 Lt. UAB „M“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banko Kauno fil., į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banko „B“ Kauno fil., pervedė 112 100 Lt, dėl to UAB „M“ buvo padarytas 112 100 Lt nuostolis (15 t., b. 1. 63-88, t. 18, b. 1. 146-150).

64Apelianto nuomone, įvertinus vienas kitą papildančius faktinius duomenis, taip pat ir paties D. V. aiškinimą, kad rangos sutartyje ir darbų atlikimo akte nurodytų UAB „VS“ neatliko, darytina pagrįsta išvada, kad jokių su UAB „M“ 2007-05-03 sudarytoje rangos sutartyje Nr. 07/X bei jos pagrindu surašytame 2007-07-02 atliktų darbų akte nurodytų darbų UAB „VS“ neplanavo ir jų neatliko, todėl D. V. savo parašu patvirtindamas minėtuose dokumentuose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuos tikrus dokumentus, veikdamas kartu su A. G., suklastojo, suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, o A. G. davus neteisėtą nurodymą bendrovės vyr. buhalterei paminėtų dokumentų pagrindu į UAB „VS“ nurodytą banko sąskaitą perversti darbų atlikimo akte nurodytą pinigų sumą, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo. Tai, kad D. V. pats į rangos sutartį ir darbų atlikimo aktą jokių duomenų neįrašė, dokumentų suklastojimo nepaneigia, nes, kaip jau minėta, suklastojimo faktui BK 300 str. prasme konstatuoti pakanka, jog asmuo savo parašu patvirtintų kito asmens surašytą dokumentą, kuriame nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys.

65Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta ir ištirta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „VS“ būtų atlikęs kokius nors darbus ar suteikęs kokias nors paslaugas UAB „M“ naudai, juo labiau, tokias, kurių vertė siektų 112 100 Lt. Taigi UAB „M“ pinigai UAB „VS“ buvo pervesti neteisėtai, t. y. už realiai neatliktus darbus. Nors bendrovėje „M“ buvo griežta finansinių srautų kontrolė, todėl išmokėti atlyginimą už darbus realiai tų darbų neatlikus nebuvo jokios galimybės, tačiau liudytoja L. R. parodė, kad UAB „VS“ vardu išrašytas darbų atlikimo aktas buvo pateiktas su generalinio direktoriaus A. G. parašu, todėl, ar šiuose aktuose nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti, bendrovės darbuotojai netikrino. Be to, ta aplinkybė, kad bendrovės generalinis direktorius griežtai kontroliavo savo pavaldinių veiksmus, susijusius su bendrovės piniginėmis lėšomis, neeliminuoja jo paties galimybių su bendrovės pinigais elgtis neteisėtai. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365/2012 bei Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-348/2015, kuriais dėl analogiškų veikų buvo nuteisti du asmenys padėję iššvaistyti didelės vertės svetimą UAB „M“ turtą.

66Apelianto nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina objektyvi išvada, jog D. V. veiksmai, teikiant UAB „M“ generaliniam direktoriui A. G. UAB „VS“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį bei atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje bei atliktų darbų akte, juos perduodamas bendrininkui A. G., taip pat jam perduodamas UAB „VS“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „M“ 112 100 Lt piniginių lėšų pervedimams daryti už tikrovėje neatliktus darbus, UAB „M“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „M“ 112 100 Lt piniginių lėšų grąžinimo bei jų negrąžindamas, pagrįstai vertintini kaip padėjimas A. G. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį UAB „M“ didelės vertės (112 100 Lt) turtą ir šie nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d. D. V. nusikalstami veiksmai, suklastojant 2007-05-03 rangos sutartį Nr. 07/X bei jos pagrindu surašytą 2007-07-02 atliktų darbų aktą ir juos panaudojant, teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 3 d., nes šiais veiksmais UAB „M“ buvo padaryta didelė turtinė žala (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365/2012, LAT kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K- 455/2012, Nr. 2K-P-89/2014).

67D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., UAB „M“ civilinis ieškinys tenkintinas pilnai bei iš D. V. priteistini 32 466,40 Eur (112 100 Lt) nusikaltimais padarytai žalai atlyginti.

68Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl D. V. išteisinimo pagal BK 209 str. 1 d., BK 186 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

69D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1 d., ir nuteisti 1 m. laisvės atėmimo bausme;

70D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d., ir nuteisti 1 m. laisvės atėmimo bausme;

71D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., ir nuteisti 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

72D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d. ir nuteisti 1 m. laisvės atėmimo bausme.

73UAB „G“ civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 71 122,83 Eur žalos atlyginimo UAB „G“.

74UAB „M“ civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 32 466,40 Eur žalos atlyginimo UAB „M“.

75Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 122 902,03 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

76Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 178 673,77 Eur žalos atlyginimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai.

77Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

78Nuosprendžio aprašomojoje dalyje epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymo nurodyti, kad:

  • nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., D. V. vykdė laikotarpiu, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 (kaip ir buvo nurodyta kaltinime);
  • D. V. 2007-01-01 turėdamas jam patikėtus 201 062,55 Lt UAB „VS“ grynųjų pinigų (tame tarpe ir 2006-06-05 iš P. M. gautus 50 000 Lt);
  • iš kurių 5 744 066,5 Lt D. V. nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje ir jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, taip D. V. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės (5 744 066,5 Lt) svetimą turtą (pinigines lėšas) ir UAB „VS“ padarė 5 744 066,5 Lt turtinę žalą (nuosprendyje vietoj nurodytos pasisavintos sumos bei padarytos turtinės žalos dydžio – 5 740 012,53 Lt, nurodyti – 5 744 066,5 Lt, kaip ir buvo nurodyta kaltinime);
  • D. V. nusikalstamą veiką iš BK 207 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 182 str. 2 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams;

79Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., subendrinus paskirtas bausmes pagal BK 183 str. 2 d., BK 209 str. 1 d., BK 186 str. 1 d., BK 182 str. 2 d., BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., BK 300 str. 1 d., BK 233 str. 1 d. su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 str. 1 d. paskirta 30 MGL dydžio (1129,80 Eurų (3 900 Lt)) bauda, taikant jų apėmimo bei dalinio ir visiško sudėjimo būdus, galutinę subendrintą bausmę D. V. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir 30 MGL dydžio (1129,80 Eurų (3 900 Lt)) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

80Nuosprendžio pradžią skaičiuoti nuo D. V. suėmimo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

81BUAB „VS“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. V. priteisti 1 663 596,65 Eur (5 744 066,5 Lt) civilinio ieškovo BUAB „VS“ naudai.

82Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

83Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria UAB „M“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes D. V. šiame epizode buvo išteisintas.

84Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl UAB „M“ pareikšto civilinio ieškinio, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, nes D. V. šiame epizode buvo išteisintas, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų išaiškinimo ir taikymo. Nuosprendyje iš dalies netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi D. V., be tų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, įvykdė dar ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., už kurias nebuvo nuteistas, kadangi šiame epizode išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas išvadas padarė tik pagal nedidelę dalį bylos įrodymų, o ne pagal jų visumą, be to, UAB „M“ epizode dėl turto išvaistymo, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, o teismo padarytos išvados yra prieštaringos.

85Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią, todėl nepagrįstą išvadą, kad civilinis ieškovas UAB „M“ nepatyrė turtinės žalos bei byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog D. V., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d.

86Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino prieštaringai, atskirai vienus nuo kitų bei nuo jų visumos, kai kurių įrodymų iš viso nevertino arba vertino iškraipydamas jų prasmę, taip iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

87Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turtas perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Ši veika gali būti padaryta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 str. 2 d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2006, 2K-388/2007, 2K-61/2008, 2K-273/2008, 2K-256/2010 ir kt.). Vadovaujantis BK 24 str. 6 d., asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, yra nusikalstamos veikos bendrininkas – padėjėjas.

88Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingus faktinius duomenis, kurie, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, patvirtina UAB „M“ padarytą didelę turtinę žalą, o būtent:

892011-04-22 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansines veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/71 dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų, kurioje nurodoma, kad UAB „VS“ jokių darbų, įrašytų 2007-05-03 rangos sutartyje Nr. 07.X, neatliko, tačiau UAB „VS“, atstovaujama kaltinamojo D. V., neįvykusias ūkines operacijas įformino dokumentuose, neteisėtai surašė 2007-07-02 atliktų darbų aktą bei 2007-07-10 neteisėtai išrašė PVM sąskaitą faktūrą VST Nr. 00081, kurioje neteisėtai įrašė 112 000 Lt vertės neįvykusią ūkinę operaciją, kurios pagrindu buvo neteisėtai UAB „VS“ išmokėti pinigai ir tokiu būdu UAB „M“ buvo padarytas 112 000 Lt nuostolis, nes už įformintus neatliktus projektavimo darbus sumokėta minėta pinigų suma buvo fiksuota UAB „M“ apskaitoje kaip statomų namų ( - ) sąnaudos. Šią išvadą teisme patvirtino apklausta specialistė Š., kuri parodė, jog iš UAB „M“ buvo pervesta į UAB „VS“ 112 000 Lt suma, nors faktiškai šių darbų UAB „VS“ neatliko, ši pinigų suma buvo įtraukta į sąnaudas, ir tai yra laikytina UAB „M“ nuostoliu (15 t. b.l. 63-88).

902010-08-16 UAB „M“ ir UAB „ŽK“ vidaus audito ataskaita, kurioje nustatyta, kad UAB „VS“ neteisėtai buvo išmokėta 112 000 Lt už darbus, kurių faktiškai ši įmonė neatliko (14 t. b.l. 35-55).

91Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie tai, jog visus tuos projektavimo darbus atliko jis bei jokio sandorio ir jokio susitarimo su UAB „VS“ nei žodžiu, nei raštu nebuvo, UAB „VS“ jis jokių projektavimo darbų neatlikinėjo, su jokiu UAB „VS“ atstovu nebendravo, jokių dokumentų iš UAB „VS“ neperėmė, jokių pinigų, nei avanso iš UAB „VS“ negavo. Liudytojas V. S. patvirtino, kad D. V. jį įtikino, kad reikia parašyti ir pateikti kasos pajamų orderį, jog jis, kaip „V. S. K“ atstovas, gavo iš UAB „VS“ direktoriaus D. V. 6000 Lt avansą už projektavimo darbus, ir tai padarė žinodamas, jog faktiškai to nebuvo, t. y. liudytojas V. S. pripažino suklastojęs dokumentą. V. S. suprato, kad D. V. ir A. B. buvo apgautas ir sąmoningai suklaidintas, dėl to buvo išrašytas neatitinkantis tikrovės buhalterinis dokumentas. Siekdamas išvengti teisinių pasekmių, kurias gali sukelti minėtas kasos pajamų orderis, 2012 m. birželio 12 d. V. S. priėmė įsakymą, kuriuo panaikino surašytą dokumentą. Kadangi 2012-06-12 įsakymu minėtas kasos pajamų orderis LAE Nr. XXX pripažintas negaliojančiu, prašė pateiktu rašytiniu įrodymu – kasos pajamų orderiu LAE Nr. XXX, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00016-10 nesivadovauti ir laikyti jį niekiniu, nes jis buvo surašytas sąmoningai klystant ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė (t. 16, b. 1. 26).

92UAB „V. S. K“ 2012-06-12 įsakyme nurodyta kasos pajamų orderį LAE Nr. XXX laikyti negaliojančiu nuo išrašymo dienos (t. 16, b. 1. 27).

93Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-07-12 nutarimu Nr. 9-478 ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00060-12 dėl įtariamojo V. S. veiksmų suklastojant dokumentą ir duodant melagingus parodymus, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d., padarymo nutrauktas, kadangi kaltininkas perduodamas A. J. atsakomybei pagal laidavimą (16 t., b. 1. 65-67). Šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2012-07-13 nutartimi (16 t., b. 1. 68-69).

94Liudytojo A. B. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį padėti D. V. išvengti atsakomybės. D. V. parodymus teismas vertino kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ir nuosprendyje padarė išvadą, jog D. V. suklastojo oficialų dokumentą ir vertė liudytoją V. S. duoti melagingus parodymus, todėl D. V. pripažino kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 233 str. 1 d. Tačiau neatsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad tokiu būdu buvo iššvaistytas UAB „M“ turtas, kadangi teismo nuomone, abi bendrovės susitarė dėl atliktų darbų apimties ir jų kainos, darbai buvo atlikti, o už atliktus darbus buvo sumokėta sutarta kaina, todėl teismas konstatavo, jog negalima teigti, kad UAB „M“ patyrė žalą dėl neatliktų projektavimo darbų. Be to, nesant byloje jokių faktinių duomenų apie UAB „VS“ ir „V. S. K“ civilinius subrangos santykius, teismas, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą. Teismas nurodė, kad UAB „VS“ rado subrangovą „V. S. K“, kuris projektavimo darbus atliko už mažesnę kainą, ir tokiu būdu UAB „ VS“ galėjo užsidirbti piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į šios bendrovės sąskaitą.

95Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nuosprendyje nurodyti argumentai bei motyvai, vertinant liudytojų, paties D. V. parodymus, bylos rašytinius įrodymus, yra prieštaringi, be to, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

96Byloje nustatyta, jog buvo suklastota rangos sutartis, atliktų darbų aktas, PVM sąskaita faktūra, taip pat nustatyta, kad minėtuose dokumentuose išvardintus darbus atliko ne D. V. atstovaujama UAB „VS“, o „V. S. K“ projekto vadovas V. S., kurį užsakė UAB „M“ generalinio direktoriaus A. G. paprašytas A. B., kuris ir sumokėjo 9 000 Lt avansą.

97Teismo liko neįvertinti D. V. aiškinimai, kad jis jokių dokumentų neklastojo, o gavęs iš UAB „M“ 112 000 Lt, 90 000 Lt sumokėjo V. S.. Tačiau tokius D. V. aiškinimus liudytojas V. S. kategoriškai paneigė, todėl nesant byloje kitų duomenų, yra akivaizdžiai įrodyta, kad UAB „VS“, atstovaujama D. V. už neatliktus projektavimo darbus iš UAB „M“ nepagrįstai gavo 112 100 Lt sumą, kurios dalies (90 000 Lt) neperdavė V. S., todėl tokiais savo veiksmais padėjo iššvaistyti didelės vertės UAB „M“ priklausantį turtą, todėl UAB „M“ buvo padaryta 112 100 Lt turtinė žala. Teismo nuosprendyje nurodytas motyvas, jog gyvenamųjų namų projektavimo darbai buvo atlikti, todėl įmonei žala nepadaryta, yra nepagrįstas, nes ta faktinė aplinkybė D. V. padarytos nusikalstamos veikos nepaneigia, kadangi šiuos darbus atliko ne D. V. atstovaujama UAB „VS“, o V. S., o tai ir įrodo, jog UAB „VS“ be jokio pagrindo buvo pervesti pinigai ir UAB „M“ patyrė turtinę žalą.

98UAB „M“ civilinis ieškinys byloje yra pareikštas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka bei grindžiamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas nustatančiomis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, o taip pat deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

99CK 2.87 str. 7 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovas vadovauja bendrovei, veikdamas bendrovės ir jos akcininkų naudai. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos bendrovės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Aptariamos nuostatos esmė yra ta, kad bendroves vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkines – komercines veiklos organizavimą, privalo pavestas jam funkcijas vykdyti sąžiningai ir rūpestingai, siekti bendrovės tikslų bei vengti sprendimų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką ir/ar būtų akivaizdžiai ekonomiškai netikslingi ir nenaudingi bendrovei. Priešingu atveju preziumuojama, jog bendrovės vadovas veikia neteisėtai, todėl privalo pilnai atlyginti bendrovei patirtus nuostolius.

100Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju bendrovės vadovo A. G. kaltė preziumuojama, tačiau taip pat akivaizdu ir įrodyta, kad nuteistasis ir civilinis atsakovas D. V., pasirašydamas su UAB „M“ generaliniu direktoriumi A. G. (kurio atžvilgiu byla nutrauktajam mirus) žinomai neteisėtus (fiktyvius) dokumentus – rangos sutartį, darbų atlikimo aktą, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą, ir neteisėtai gaudamas pinigus, padėjo A. G. iššvaistyti svetimą UAB „M“ turtą – pinigus. Akivaizdu, kad už minėtos žalos bendrovei padarymą, nepagrįstai ją gavęs ir kartu, t. y. tyčia su A. G. veikęs asmuo, yra solidariai atsakingas ir civilinis atsakovas D. V., kuris UAB „M“ padarytą 112 100 Lt žalą privalo atlyginti.

101Visuma aptartų įrodymų patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad D. V., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, teikdamas tam priemones – UAB „VS“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje, atliktų darbų akte, PVM sąskaitoje faktūroje, juos perduodamas bendrininkui A. G., taip pat jam perduodamas UAB „VS“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „M“ piniginių lėšų pervedimams daryti, UAB „M“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „M“ piniginių lėšų grąžinimo ir jų negrąžindamas, padėjo A. G. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės (112 100 Lt) svetimą UAB „M“ turtą. Todėl tyrimo metu D. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir BK 184 str. 4 d. ir už šią veiką jis turi atsakyti.

102Apeliantas nurodo ir tai, kad D. V. veika pagrįstai bei tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 300 str. 3 d., nes ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad turėdamas tikslą padėti iššvaistyti svetimą turtą, D. V. pasirašė suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, kuriuose atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys, juos panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė (112 100 Lt) turtinė žala.

103D. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų, numatytų BK 184 str. 2 d. bei BK 300 str. 3 d., požymiai, nes veikos padarytos kaltininkui suvokiant, kad jis klastoja dokumentus, neteisėtai padeda kitam asmeniui iššvaistyti jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia to turto savininko interesus, daro jam turtinę žalą ir to nori. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltę, motyvus, tikslus) galima spręsti iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Byloje nustačius, kad civiliniam ieškovui UAB „M“ turtinė žala buvo padaryta, D. V. kaltės turinys (tiesioginė tyčia) faktiškai yra atskleistas remiantis jo padarytų veiksmų analize, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmuose kaltės nenustatė, nepagrįstai jį išteisino bei nepagrįstai UAB „M“ pateiktą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

104Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, nustačius, kad D. V. neteisėtais veiksmais UAB „M“ buvo padaryta turtinė žala, D. V. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir BK 184 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. bei paskirti bausmę straipsnių sankcijų ribose, taip pat patenkinti civilinį ieškinį ir iš D. V. priteisti 112 100 Lt turtinės žalos atlyginimo bei išieškoti bylinėjimosi išlaidas UAB „M“.

105Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d., BK 207 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 233 str. 1 d.

106Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas D. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 str. 2 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė suformuluotos teismų praktikos, pažeidė nekaltumo prezumpciją, taip pat teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nepašalino prieštaravimų bei visiškai nevertino D. V. kaltę paneigiančių įrodymų.

107Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis bei (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

108Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 183 str., būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

109Nagrinėjamos bylos kontekste turto pasisavinimu gali būti pripažinti D. V., kaip juridinio asmens vadovo, veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus paėmė iš bendrovės kasos, išėmė grynaisiais pinigais iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, pervedė iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą ir šias pinigines lėšas panaudojo ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 str. kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas D. V., neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas grynuosius pinigus iš bendrovės kasos bei atsiskaitomųjų sąskaitų bei pervesdamas pinigines lėšas iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Vertinant aukščiau išdėstyta, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 str. įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą

110Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, D. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., neprisipažino. D. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei patvirtinantys liudytojų B. R., L. M. parodymus dėl UAB „VS“ grynųjų piniginių lėšų panaudojimo.

111Kaltintojo iniciatyva, atnaujinus įrodymų tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, buvo paskirta papildoma specialisto išvada, siekiant nustatyti UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimą laikotarpyje, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06. Atliktos papildomos specialisto išvados (2014-09-29 Nr. 5-2/151/2014) pagrindu buvo pakeistas kaltinimas D. V. dėl veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. Pakeistame kaltinime nurodoma, kad iš UAB „VS“ bankų sąskaitų bei įmonės kasos D. V. buvo išduota, taip pat į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta iš viso 10 63 5011 Lt įmonės piniginių lėšų.

112Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „VS“ atsiskaitomųjų sąskaitų tiriamuoju laikotarpiu į D. V. atsiskaitomąsias sąskaitas buvo pervesta 1 264 021, 95 Lt. Likusi grynųjų pinigų dalis (9 370 989,05 Lt) nuimta grynaisiais pinigais iš bankinių sąskaitų ir paimta iš bendrovės sąskaitos.

113Tai, kad bendrovės piniginės lėšos buvo pervedamos ir į D. V. asmeninę sąskaitą, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir apklausiamos B. R. bei L. M., kurios atskirais bendrovės veiklos periodais tvarkė UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Tiek B. R., tiek L. M. nurodė, kad visos piniginės lėšos, kurios buvo pervedamos į D. V. atsikaitomąsias sąskaitas, buvo apskaitomos tiek D. V. avansinėje apyskaitoje, tiek kasoje. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad visų šių lėšų panaudojimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į apskaitą. B. R. ir L. M. taip pat nurodė, kad bendrovė tokiu būdu buvo priversta organizuoti savo veiklą dėl iškilusių finansinių sunkumų. Nesugebant laiku atsiskaityti su tiekėjais, buvo pradedamos vykdomosios bylos – areštuojamos bendrovės sąskaitos. Todėl, siekiant užtikrinti bendrovės veiklą, piniginės lėšos buvo paimamos grynaisiais pinigais bei pervedamos į atskaitingų asmenų sąskaitas – konkrečiai D. V..

114Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu D. V. davė nuoseklius parodymus, tvirtindamas, kad UAB „VS“ grynuosius pinigus, kuriuos jis gavo iš bendrovės kasos, ar bendrovėje dirbusios buhalterės nuėmė iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų. Šios bei UAB „VS“ piniginės lėšos, pervestos iš bendrovės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą, buvo apskaitytos ir panaudotos UAB „VS“ veikloje. Apklausiamas teismo posėdžio metu, jis patvirtino liudytojų B. R. ir L. M. parodymus dėl grynųjų pinigų panaudojimo. D. V. nurodė, kad disponavimą bendrovės grynaisiais pinigais sąlygojo rangovų keliamos sąlygos dėl atsiskaitymo sąlygų bei susiklosčiusi finansinė situacija bendrovėje. Atsakydamas į užduodamus klausimus, paaiškino, kad 2006 m. UAB „VS“ pasirašė rangos sutartį su UAB „D“ dėl ( - ), statybos. Rangos sutarties vertė – 30 mln. Lt. Jų Darbai vyko nuo 2006 m. Tuo metu bendrovė dar užsiėmė ir individualių namų statyba. Pagal rangos sutartį, sudarytą su užsakovu, UAB „D“ atsiskaitymas su rangovu UAB „VS“ vyko atlikus darbus, surašius UAB „L“ darbų atlikimo aktą ir UAB „D“ gavus kreditines lėšas iš finansuojančio projektą banko. Tai yra atlikus darbus apmokėjimas buvo gaunamas po 2-4 mėnesių. Dėl vėluojančių atsiskaitymų su subrangovais pastarieji kreipdavosi į teismą, todėl antstolis areštuodavo UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas.

115Aplinkybę, būtinybę naudoti grynuosius pinigus juos nuimant iš bankinių sąskaitų ar pervedant į D. V. asmeninę sąskaitą ir juos paimant grynaisiais pinigais, patvirtina pateiktas Lietuvos antstolių rūmų raštas Nr. XXXXX. Minėtame rašte nurodoma, kad per 2007 – 2008 m. laikotarpį UAB „VS“ atžvilgiu pradėtos 66 vykdomosios bylos. Vertinant liudytojų B. R. ir L. M. paaiškinimus, duomenis iš Antstolių rūmų, akivaizdu, kad visą šį laikotarpį buvo tikimybė, jog į bendrovės sąskaitą pervesti pinigai gali būti areštuoti, bendrovei bus apribojama galimybė atsiskaityti su tiekėjais. Ši situacija susiklostė todėl, kad bendrovei trūko apyvartinių lėšų, nes pagrindinis užsakovas UAB „D“ už atliktus darbus pagal 2006-05-03 rangos sutartį Nr. YY atsiskaitydavo tik po 2-4 mėnesių. Tokį ilgą atsiskaitymo laikotarpį sąlygojo sutarties sąlygos, kurios buvo aptartos atsižvelgiant į AB „X“, kreditavusio UAB „D“, sąlygas. Kadangi darbų apimtys buvo didelės, tai patvirtina rangos sutarties kaina, neatsiskaitant 2-4 mėnesius už atliktus darbus, bendrovė jautė didelį apyvartinių lėšų stygių. D. V. taip pat patvirtino šias aplinkybes, nurodydamas, kad per jam pareikštų kaltinimų laikotarpį bendrovės sąskaitos antstolių buvo areštuotos 66 kartus. Tai yra būtent šios aplinkybės ir sąlygojo, kad gaunamos į UAB „VS“ piniginės lėšos nebuvo saugomos šiose sąskaitose, tačiau siekiama kaip galima greičiau nuimti jas grynaisiais pinigais, o nesant šios galimybės, buvo pervedamos į D. V. asmeninę sąskaitą (1 264 021,64 Lt) ir, išėmus šias lėšas grynaisiais pinigais, naudojamos bendrovės tikslų įgyvendinimui.

116Nuosprendyje teigiama, kad D. V. versija apie tai, jog grynieji pinigai buvo reikalingi dėl to, kad įmonės sąskaitoms buvo uždėtas areštas, o įmonei reikėjo veikti, paneigiama tuo, jog pinigai iš įmonės sąskaitos buvo paimami grynaisiais ir pervedami į asmenines D. V. sąskaitas. Tai reiškia, kad sąskaitos areštuotos nebuvo ir D. V. paimdavo iš jų pinigus. Šis teiginys visiškai nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, šias aplinkybes patvirtino liudytojos B. R. ir L. M., Lietuvos antstolių rūmų raštas Nr. XXXXX. Piniginės lėšos iš sąskaitų buvo nuimamos ar pervedamos į D. V. asmeninę sąskaitą būtent tada, kai areštas, atsiskaičius su vienu kreditoriumi, būdavo panaikinamas ir atsirasdavo galimybė pasinaudoti neareštuota atsiskaitomąją sąskaitą gaunant į ją pinigines lėšas ir jas nuimant. Apeliantas nurodo, kad teismas atmetė gynėjo prašymą išreikalauti iš bankų, kuriuose UAB „VS“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, duomenis apie laikotarpius, kuriais disponavimas šiomis sąskaitomis buvo apibotas dėl taikomų priverstinio išieškojimo priemonių.

117Tai, kad šios finansinės operacijos (nuimant grynaisiais iš bendrovės sąskaitų, išmokant D. V. iš kasos, pervedant iš bendrovės sąskaitų į D. V. asmeninę sąskaitą) buvo atliekamos teisėtai, t. y. vadovaujanti Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, nuostatomis, išrašant kasos pajamų ir išlaidų orderius, įtraukiant lėšas į D. V. avansinę apyskaitą, patvirtino liudytojos B. R. ir L. M., vedusios bendrovės buhalterinę apskaitą. Įrodymų, paneigiančių liudytojų parodymus, tuo pačiu ir D. V. parodymus apie bendrovės grynųjų piniginių lėšų apskaitą bei įforminimą, apskaitos dokumentuose bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių finansinių operacijų neteisėtumą.

118Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu D. V. nuteistas už tai, kad nuo 2004-09-09 iki 2008-11-06 būdamas UAB „VS“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl to neišsaugojo bei tyrimui nepateikė buhalterinių apskaitos dokumentų. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „VS“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-01-01-2008-11-06 laikotarpį.

119BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K- 322/2008). Kauno apylinkės teismo 2009-11 -23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 str. 1 d. D. V. nuteistasis už tai, kad būdamas UAB „VS“ direktoriumi ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nenustatė bendrovės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, todėl dalis bendrovės apskaitos dokumentų už laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, nebuvo išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui. Kvalifikuojant šias veikas, visiškai nesvarbu, kokiu būdu šie dokumentai dingo (pagrobti, pamesti), kvalifikuojantis požymis – nenustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Tokiu būdu, įsiteisėjęs 2009-11-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas D. V. atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 223 str. 1 d., patvirtina, kad D. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sunaikinti, paslėpti UAB „VS“ apskaitos dokumentus siekiant išvengti galimų teisinių pasekmių dėl neteisėto bendrovės grynųjų pinigų panaudojimo. Tuo pačiu šis įsiteisėjęs teismo sprendimas nepaneigia B. R., L. M., D. V. parodymų apie tai, kad UAB „VS“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, buvo apskaitytos visos UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimo operacijos.

120Teismo nuomone, D. V. parodymai apklausiant jį 2013-08-28 teisiamajame posėdyje paneigia tą aplinkybę, kad laikotarpyje, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, visos grynųjų pinigų panaudojimą UAB „VS“ operacijos buvo apskaitytos bendrovės apskaitoje. Ši išvada grindžiama tuo, jog D. V. apklausos metu nurodė, kad apskaitos dokumentai jų perdavimo metu bankroto administratoriui buvo pagrobti. Kaip jau buvo nurodyta, BK 223 str. numatytų nusikalstamų veikų kaltė pasireiškia neatsargumu. Tai yra šiuo atveju kvalifikuojant veiką, numatytą 223 str. 1 d., visiškai nesvarbu, kokiu būdu buvo neišsaugoti apskaitos dokumentai. 2013-08-28 teisiamojo posėdžio metu D. V., nurodydamas, kad dokumentai buvo pagrobti, neneigė, jog tai įvyko dėl jo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, kaltės – nenustatant UAB „VS“ dokumentų saugojimo tvarkos. Šios aplinkybės jis neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu ir jo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu nepaneigia to, kad UAB „VS“ apskaita buvo vedama įtraukiant į apskaitą visas grynųjų pinigų operacijas. Teismas, darydamas šią išvadą, netinkamai vertino BK 223 str. 1 d. numatytas veikas jų padarymo kaltės turinio apsektu, nepasisakė dėl B. R., L. M. parodymų, atmesdamas juos toje dalyje, kurioje liudytojos patvirtino, kad visos grynųjų pinigų operacijos buvo apskaitytos bendrovės apskaitoje.

121Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą, ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 str. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-373/2013, Nr. 2K-138/2014 ir t.t.). Inkriminuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str., vien tik kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje.

122Šios konkrečios bylos atveju 2009-07-03 atlikus specialisto išvadą Nr. 5-2/99 (specialistė M. M.), nustatyta, kad, nepateikus tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat iš dalies negalima nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

123Apklausiamas ikiteisminio nagrinėjimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu D. V. nurodė, kad grynieji bendrovės pinigai, paimti iš bendrovės atsikaitomųjų sąskaitų, iš bendrovės sąskaitų pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir vėliau išimti grynais pinigais, buvo apskaitomi bendrovės kasoje ir panaudoti atsiskaitant su bendrovės subrangovais bei tiekėjais. Tai, kad bendrovė vykdė veiklą, sudarydama tiek prekybines sutartis, tiek statybos darbų ir kitų paslaugų atlikimo sutartis, patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės.

1242011-02-11 atliekant specialisto užduotį Nr. 5-2/20, buvo nustatyta, kad UAB „VS“ laikotarpyje, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, buvo sudariusi 104 sutartis su įmonėmis bei fiziniais asmenimis dėl transporto priemonių, prekių, medžiagų, detalių pirkimo, žemės sklypų, įrenginių bei įrankių nuomos. Taip pat nustatyta, kad buvo sudarytos 25 sutartys dėl įmonių (subrangovų) statybinių darbų atlikimo objektuose. Atliekant specialisto užduotį, buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai su 23 ūkio subjektais iš 129, kurių sutartys buvo pateiktos ikiteisminiam tyrimui. Šių patikrinimų rezultatai patvirtino, jog šios sutartys realiai egzistavo ir pagal jas buvo vykdomi realūs ūkiniai sandoriai, tame tarpe atsiskaitant ir grynaisiais pinigais. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neatlikti priešpriešiniai patikrinimai dėl tyrimui žinomų likusių 106 sandorių, siekiant nustatyti UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimo apimtis, bylos nagrinėjimo metu teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas paskiriant papildomą specialisto išvadą.

1252014-09-24 buvo atlikta specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014. Remiantis šioje specialisto išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimo laikotarpyje, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, 2014-12-10 buvo patikslintas kaltinamasis aktas dalyje dėl D. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. Patikslintame kaltinamajame akte nurodoma, kad D. V. , būdamas UAB „VS“ direktoriumi, laikotarpyje, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, iš bendrovės bankinių sąskaitų bei kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta 10 635 011 Lt, iš kurių už 5 744 066,50 Lt D. V. nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą. Tokiu būdu pasisavino UAB „VS“ priklausantį turtą – 5 744 066,50 Lt, padarydamas bendrovei žalą.

126Atlikus specialisto išvadą ir pakeitus kaltinimą pagal BK 183 str. 2 d., buvo papildomai apklaustas D. V.. Apklausos metu jis patikslino aplinkybes pagal naujai pareikštą kaltinimą ir davė paaiškinimus pagal 2014-09-24 specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių parodymų nevertino. Minėti parodymai nebuvo patikrinti jų patikimumo aspektu atmetant gynėjo prašymus dėl papildomų liudytojų iškvietimo apklausai.

127Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014, atsakant į užduodamą klausimą dėl UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimo, 1 lentelėje pateikiami duomenys apie sudarytus sandorius ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais:

1281.

12922 eilės numeriu aprašoma 2007-04-01 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „GT“. Nurodoma, kad gautas atsakymas, jog bankrutuojanti UAB „GT“ bankroto administratoriui dokumentų neperdavė. Pateikus užklausą, BUAB „VS“ gautas atsakymas, kad UAB „VS“ pavedimu apmokėjo 13 320 Lt. Sutartyje nurodomas tik valandinis paslaugos įkainis.

130Duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014, patvirtino, kad ūkiniai finansiniai santykiai pagal 2007-04-01 sutartį, sudarytą tarp UAB „VS“ ir UAB „GT“, realiai egzistavo, tačiau specialistė negalėjo atsakyti į klausimą, kokia grynųjų pinigų suma buvo apmokėta už paslaugas UAB „GT“. Kadangi UAB „GT“ teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų D. V. parodymus apie tai, kad UAB „VS“ grynaisiais pinigais UAB „GT“ sumokėjo 350 000 – 400 000, gynėjas prašė teismo iškviesti likviduotos UAB „GT“ bankroto administratorių G. M.. Šis prašymas buvo teikiamas siekiant pašalinti abejones, kilusias dėl UAB „VS“ atsiskaitymo su UAB „GT“, bet prašymas buvo atmestas, tuo pačiu paliekant abejonę dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apimties.

1312.

13223 eilės numeriu aprašoma 2007-04-26 sutartis Nr. K-7-2007, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „DD“. Sutarties kaina – 117 600 Lt. Nurodoma, kad iš FNTT gautas atsakymas, jog bendrovė pakeitusi pavadinimą į „SD“. Pateiktas suvestinis apskaitos registras – 500-oji sąskaita (realizacijos pajamos), kuriame užfiksuota iš UAB „VS“ gautos pajamos – 117 600 Lt. Pirminiai apskaitos dokumentai pateikti nebuvo. BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad pavedimu apmokėta 15 000 Lt.

133Tai, kad šis sandoris realiai egzistavo ir buvo vykdomas, patvirtina duomenys, gauti į pateiktas užklausas. Tačiau specialistė neįtraukė į panaudotų grynųjų pinigų sumą – 102600 Lt. Specialistės nuomone, tokios labai brangios 6 durys dengtos sidabro folija po 22,6-22,3 tūkst. Lt, ( - ), jos tikrai nepastatytos . BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad pavedimu apmokėta 15 000 Lt. Kadangi yra pateiktos išrašytos sąskaitos faktūros 117 600 Lt sumai bei suvestinis realizacijos pajamų registras, darytina išvada, jog sandoris įvyko. Duomenų, kad UAB „VS“ pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra neatsiskaičiusi su BUAB „SD“ , ar duomenų, kad BUAB „SD“ bankroto administratorius būtų pateikęs kreditorinį reikalavimą BUAB „VS“, byloje nėra. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad UAB „VS“ likusią sumą, t. y. 102 600 Lt, apmokėjo grynaisiais pinigais. Šiuo atveju specialistės teiginys, kad tokių brangių durų negalima statyti ( - ), negali būti vertinamas kaip turintis teisiškai argumentuotą pagrindą. Šia suma, t. y. 102 600 Lt, turėjo būti didinamos grynųjų pinigų išlaidos. 3-oje specialisto išvados lentelėje šios grynųjų pinigų išlaidos nėra apskaitytos. Šiuo konkrečiu atveju nėra paneigta, jog UAB „VS“ grynais pinigais nebūtų visiškai atsiskaičiusi su UAB „DD“ (UAB „SD“) už suteiktas paslaugas.

1343.

13527 eilės numeriu aprašoma 2007-05-03 sutartis Nr. 2007-01, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „KM“ dėl krovimo darbų su automobiliu kranu. Nurodoma, kad į pateiktą užklausą duomenų negauta. Sutarties kaina nenurodyta, įkainis 80 Lt/val. + PVM.

136Atliekant specialisto išvadą, gautas atsakymas BUAB „KM“, kad bendrovės direktorius R. R. bendrovės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, jam paskelbta paieška. Papildomai apklausiamas D. V. nurodė, kad pagal sutartį UAB „KM“ atliko statybos darbus ( - ). Bendrovė atliko kėlimo darbus dviem automobiliniais kranais keliant statybines medžiagas mūro darbams, perdengimo darbams. Visą šį laiką su minėta bendrove buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Per šį laikotarpį už suteiktas paslaugas bendrovei sumokėjo nemažiau kaip 385 000 Lt. Apeliantas nurodo, kad gynėjas teikė prašymą teismui iškviesti apklausai likviduotos UAB „KM“ bankroto administratorių E. R. siekiant jį apklausti liudytoju apie jam žinomas aplinkybes dėl UAB „VS“ ir UAB „KM“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimtį bei UAB „VS“ sumokėtų grynųjų pinigų šiai bendrovei sumos. Šis prašymas teismo taip pat buvo atmestas. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo D. V. parodymus apie tai, jog šiai bendrovei buvo sumokėta 385 000 Lt grynaisiais pinigais pagal 2007-05-03 sutartį Nr. 2007-01, sudarytą tarp UAB „VS“ ir UAB „KM“. Todėl šia suma taip pat turėjo būti didinamos UAB „VS“ grynųjų pinigų išlaidos.

1374.

13819 eilės numeriu aprašoma 2007-04-11 sutartis Nr. 07/04/11, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „YX“ dėl statinių, ( - ), statybos darbų techninės priežiūros. Sutarties kaina – 12 500 Lt/mėn. 98 eilės numeriu aprašoma 2008-06-04 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „YX“ dėl Konsultacijų vykdant UAB „APC“, ( - ), pastatų rekonstrukcijos darbus. Sutarties kaina – 5000 Lt/mėn.

139Į paklausimą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais su UAB „VS“ BUAB „YX“ bankroto administratorius nurodė, kad UAB „YX“ kasos dokumentai už 2007 – 2008 m. bankroto administratoriui nepateikti. Abiejų šių sutarčių atvejais lentelės Nr. 1 grafoje „Gauti atsakymai ir komentarai“ specialistė nurodo, kad gautas atsakymas iš FNTT, jog atsiskaitymas vyko per banką. Tuo remdamasi daro išvadą, kad grynaisiais pinigais atsiskaitoma nebuvo, nors iš BUAB „YX“ gautas atsakymas, kad negali nurodyti, kokios sumos buvo apmokėtos grynaisiais pinigais, kadangi bankroto administratoriui neperduoti kasos dokumentai. BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad atsiskaitė pavedimu už suteiktas paslaugas sumokėjusi 80 000 Lt. Byloje yra duomenys, patvirtinantys tai, kad UAB „YX“ pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „VS“ 122 893,84 Lt sumai. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad sutartis su UAB „YX“ dėl statinių, ( - ), techninės priežiūros galiojo nuo 2007-04-11 iki bankroto iškėlimo (2008- 11-06), t. y. 19 mėn. Per šį laikotarpį UAB „YX“ pagal 2007-04-11 sutartį Nr. 07/04/11 UAB „VS“ suteikė paslaugų už 12 500 x 19 = 237 500 Lt.

140Pagal 2008-06-04 sutartį dėl konsultacijų vykdant statybos rekonstrukcijos darbus, ( - ), paslaugos buvo teikiamos iki 2008-09-10, kol UAB „VS“ nutraukė rangos sutartį su UAB „APC“, t. y. 3 mėn. Paslaugos kaina pagal šią sutartį 5000 x 3 = 15 000 Lt + 18 proc. t. y. 17 700 Lt/mėn. Bendra paslaugų kaina, suteikta UAB „YX“ pagal sutartis su UAB „VS“, yra 237500 Lt + 17700 Lt = 255 200 Lt.

141Byloje yra pateikti duomenys, kad UAB „VS“ skola UAB „YX“ bankroto iškėlimo dienai sudarė 122 893,84 Lt.

142Atliekant 2014-09-24 specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad 80 000 Lt UAB „VS“ apmokėjo bankiniu pavedimu. Apmokėta bankiniu pavedimu už suteiktas paslaugas suma (80 000 Lt) ir įsiskolinimas už suteiktas paslaugas (122 893,84 Lt) sudaro 202 893,84 Lt. Kadangi paslaugų buvo suteikta už 255 200 Lt, iš šios sumos atėmus 202 893,83 Lt gaunama 52 306,17 Lt. Dėl šios sumos (52 306,17 Lt) UAB „YX“ nereiškė kreditorinio reikalavimo, t. y. esant nustatytoms aplinkybėms ( suteiktų paslaugų dydžiui, apmokėjimo pavedimu dydžiui ir kreditorinio reikalavimo dydžiui) akivaizdu, kad ši suma buvo apmokėta grynaisiais pinigais. Duomenų, kurie paneigtų šias faktines aplinkybes, byloje nėra. UAB „YX“ apskaitos dokumentai nepateikti tyrimui, byloje nėra duomenų, kad asmenys, suteikę paslaugas, tvirtintų kitaip. Specialistė visiškai nepagrįstai dėl savo šališkumo ar kompetencijos padarė išvadą, kad grynaisiais pinigais nebuvo mokama, nors tai paneigiančių apskaitos dokumentų jai nebuvo pateikta.

1435.

14467 eilės numeriu aprašoma 2007-11-07 sutartis Nr. 1107-01, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „P“ dėl PVC langų ir garažo vartų gamybos. Sutarties kaina – 53 255 Lt. Specialistui pateiktas FNTT atsakymas, kad UAB „P“ dokumentai neišsaugoti. BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad pavedimais buvo apmokėta 32 242,39 Lt.

145Kreditorių sąraše, patvirtintame Kauno apygardos teismo, UAB „VS“ bankroto byloje nėra patvirtinto UAB „P“ kreditorinio reikalavimo. Tai patvirtina, kad UAB „VS“ visiškai atsiskaitė su UAB „P“. Tai yra grynaisiais pinigais sumokėjo 21 012,61 Lt (53 255 – 32 242,39 = 21 012, 61 Lt). Byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad UAB „VS“ su UAB „P“ visiškai atsiskaitė, dalį sutarties apmokėdama grynaisiais pinigais. Specialistė, pateikdama duomenis specialisto išvados lentelėje Nr.3, šios sumos neapskaitė kaip UAB „VS“ grynųjų pinigų išlaidas. Gynėjas, siekdamas pašalinti galinčias kilti abejones dėl šio sandorio, teikė prašymą teismui iškviesti į teismo posėdį UAB „P“ direktorių G. J. ir apklausti jį liudytoju dėl UAB „VS“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais pagal 2007-11-07 sutartį Nr. 1107-01. Šis prašymas buvo atmestas.

1466.

14774 eilės numeriu aprašoma 2007-11-30 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „R“ dėl žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos.

148Specialistė nurodo, kad gauti duomenys apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais, įnešant 492,06 Lt į UAB „R“ banko sąskaitą. Tai yra ši suma turėjo būti įtraukta į 3 lentelę, kaip pagrindžianti grynųjų pinigų panaudojimą. 492,06 Lt į 3 lentelę nėra įtraukta. Dėl to šios lentelės suvestinis rezultatas neteisingai atvaizduoja UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimą, tuo pačiu yra nepagrįstai padidinama inkriminuojama D. V. pasisavintų piniginių lėšų suma.

1497.

15082 eilės numeriu aprašoma 2008-01-14 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „F“ dėl prekių tiekimo. Sutartyje nurodoma, kad atsiskaitymas vykdomas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Specialistei buvo pateiktas atsakymas iš FNTT, kad UAB „F“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriui apskaitos dokumentai neperduoti. Specialistei taip pat buvo pateiktos UAB „F“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „VS“ 315 355,83 Lt sumai. Specialistė, remdamasi jos turimais dokumentais, kaip UAB „VS“ grynųjų pinigų panaudojimą lentelėje Nr. 3 apskaitė mokėjimus grynaisiais: 2008-02-20 – 1 919,33 Lt, 2008-04-25 – 10 000 Lt, 2008-10-02 – 71 913,99 Lt, 2008-10-08 – 88 014,60 Lt, iš viso 171 847,92 Lt. BUAB „VS“ pateikė duomenis, kad 63 507,911 Lt buvo apmokėta pavedimu.

151PVM sąskaitos faktūros išrašymas patvirtina įvykusią ūkinę operaciją. Tai yra specialistei pateiktos PVM sąskaitos faktūros bendrai 315 355,83 Lt sumai, įrodo įvykusių tarp UAB „VS“ ir UAB „F“ sandorio piniginę išraišką. Duomenų, kad „VS“ būtų skolinga bendrovei „F“, nėra. UAB „F“ nėra pareiškusi kreditorinių reikalavimų UAB „VS“. Ši aplinkybė taip pat nurodoma ir specialistui aprašant šį sandorį 1 lentelėje. Apklausiamas D. V. nurodė, kad su UAB „F“ buvo visiškai atsiskaityta. Todėl šiuo atveju, t. y. kai nepateikti UAB „F“ apskaitos dokumentai, laikytina, kad savo įsipareigojimus UAB „VS“ yra visiškai įvykdžiusi. Kitų įrodymų, paneigiančių D. V. parodymus, byloje nėra. Todėl grynųjų pinigų panaudojimas 3 lentelėje turi būti didinamas 80 000 Lt (315 355,83-171 847,92-63 507,91).

1528.

15399 eilės numeriu aprašoma 2008 m. liepos mėn. sutartis Nr. 4-18/08, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „SKL“ dėl dvišlaičių sijų ekspertizės ir vienos sijos išbandymo. Paslaugos kaina – 3 540 Lt. Specialisto išvadoje nurodoma, kad šis mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais.

154Lentelėje Nr. 3, kurioje atvaizduotas grynųjų piniginių lėšų panaudojimas, nurodoma, kad 2008-07-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. LAB 0014 už suteiktas paslaugas apmokėta tik 2 000 Lt ir tuo pačiu sumažinant grynųjų pinigų likutį, atvaizduojamą šios lentelės grafoje „Likutis“. Tai yra ir šiuo atveju visiškai nepagrįstai specialisto išvadoje yra neapskaitomas grynųjų pinigų panaudojimas 1 540 Lt sumai pagal pateiktus tai patvirtinančius dokumentus.

1559.

1564 eilės numeriu aprašoma (Statybinės sutartys) 2007-09-10 statybos rangos sutartis Nr. 07/05, sudaryta tarp UAB „VS“ ir IĮ „VT“ dėl betonavimo darbų atlikimo objekte, esančiame ( - ). Sutarties kaina – 23 099,98 Lt. Iš FNTT gautas atsakymas, kad IĮ „VT“ šiuo metu veiklos nevykdo, o šios įmonės dokumentai neišsaugoti.

157Papildomai apklausiamas D. V. nurodė, kad pagal šią sutartį buvo atlikti betonavimo darbai, už kuriuos UAB „VS“ atsiskaitė grynaisiais pinigais sumokėdama sutartyje sulygtą kainą – 23 099,98 Lt. Duomenų, kad IĮ „VT“ būtų įtraukta į kreditorių sąrašą, nėra. Tai patvirtina, kad su minėta įmone už atliktus darbus buvo visiškai atsiskaityta. Gynėjas prašė iškviesti apklausai IĮ „VT“ atstovą siekiant panaikinti galimai kylančias abejones dėl atsiskaitymo su minėta įmone. Šis prašymas buvo atmestas. Įrodymų, paneigiančių, kad UAB „VS“ visiškai atsiskaitė pagal 2007-09-10 statybos rangos sutartį Nr. 07/05, byloje nėra.

15810. 23 eilės numeriu aprašoma (Statybinės sutartys) 2008-06-04 sutartis Nr. 2008/06/04G, sudaryta tarp UAB „VS“ ir UAB „T“ dėl bendrastatybinių darbų atlikimo statybos objekte, ( - ). Sutarties kaina – 525 000 Lt. Likviduotos UAB „T“ bankroto administratorė nepateikė visų prašomų dokumentų. FNTT buvo pateikti dalis dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „T“ išrašė sąskaitų už atliktus darbus 103 734,56 Lt sumai. Iš BUAB „VS“ gauti duomenys, patvirtinantys, kad pavedimu apmokėta tik 28 804,98 Lt.

159Kreditorių sąraše, patvirtintame Kauno apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi, tarp kreditorių UAB „T“ nėra. Papildomai apklausiamas D. V. nurodė, kad su UAB „T“ sutartis buvo įvykdyta pilna jos apimtimi. Darbus ši bendrovė atliko objekte, ( - ). Pagal šią sutartį UAB „VS“ visiškai atsiskaitė. Įrodymų, paneigiančių šiuos D. V. parodymus, byloje nėra. Gynėjas teikė prašymą teismui iškviesti apklausai likviduotos UAB „T“ bankroto administratorę A. P. ir apklausti ją liudytoja dėl 2008-06-04 sutarties Nr. 2008/06/04G, sudarytos tarp UAB „VS“ ir UAB „T“, įvykdymo apimties. Šis prašymas buvo atmestas tuo pačiu nepaneigiant, kad UAB „T“ atliko darbų už 525 000 Lt,už kuriuos buvo pilnai atsiskaityta. Tai, kad šis sandoris realiai vyko, patvirtina UAB „T“ išrašytos sąskaitos už atliktus darbus, kurių dalis buvo pateiktos FNTT. Šiuo konkrečiu atveju, nesant kitų, paneigiančių D. V. parodymus įrodymų, panaudotų grynųjų pinigų suma turi būti didinama 496 195,02 Lt (525 000 - 28 804,98).

1602009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 (22 1) nurodoma, kad UAB „VS“ įsiskolinimas UAB „MKK“ sudaro 150 522,52 Lt. Byloje yra 2013-04-09 UAB „MKK“ bankroto administratoriaus UAB „AX“ raštas, kuriame nurodoma, kad šis įsiskolinimas sudaro 144 985,66 Lt, t. y. 5 536,86 Lt mažiau nei specialisto išvadoje nurodyta suma. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iš UAB „VS“ atsiskaitomųjų sąskaitų butų atliktas 5 536,86 Lt pavedimas UAB „MKK“, dengiant įsiskolinimą. Darytina pagrįsta išvada, kad įsiskolinimas 5 536,86 Lt buvo padengtas grynais pinigais, kurių panaudojimas nebuvo vertintas teismo inkriminuojant D. V. pasisavinimą UAB „VS“ piniginių lėšų. Teismas, priimdamas nuosprendį, neištyrė duomenų, įrodančių, jog paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 str.) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012).

1614.

1622014-09-24 specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 dėl neoficialių avansinių apyskaitų, turinčių įtakos grynųjų pinigų likučiui, nurodoma, kad, atlikus apžiūrą neoficialių avansinių apyskaitų (pateiktos papildomai specialisto išvadai), rasta, jog UAB „VS“ neoficialiai apmokėti bendrovės darbuotojams išdavė 1 099 411,74 Lt grynųjų pinigų, iš kurių buvo išleista 1 043 826,56 Lt. Specialistė taip pat nustatė, kad neoficialiose avansinėse apyskaitose dalis medžiagų, darbų, paslaugų buvo apmokėta be dokumentų, t. y. jiems nebuvo surašyta nei pirkimo, nei mokėjimo dokumentų, tai sudarė 532 462,85 Lt. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad UAB „VS“ grynųjų pinigų 1 631 874,59 Lt buvo išlaiduoti bendrovės reikmėms, tačiau neišrašant apskaitos dokumentų. Tokiu būdu nustatyta, kad D. V., neteisėtai paėmęs iš bendrovės šias lėšas ir disponuodamas jomis, turėjo tikslą jas naudoti bendrovės poreikiams tenkinti ir jas panaudojo bendrovės poreikiams. Tai yra šių lėšų nepasisavino panaudodamas savo asmeniniams ar kitų, nesusijusių su bendrovės veikla, poreikių tenkinimu. Šias aplinkybes patvirtino ir D. V. papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika tokia jo veika negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 str.

163Teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 183 str. 2 d., konstatavo, kad visiškai nesvarbu, ar iš įmonės oficialios apyvartos paimti pinigai D. V. buvo naudojami „juodajai“ buhalterijai tvarkyti, ar kieno nors asmeniniams poreikiams tenkinti, svarbu, kad D. V. objektyvi veika, visiškai atitinka jam inkriminuojamų BK straipsnių sudėtis. Šiuo atveju D. V. tikslai ir motyvai panaudoti pinigus reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Teismas, darydamas šią išvadą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant tokio pobūdžio bylas, dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 183 str. 2 d.

1645.

1652009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 nurodoma, kad 2006-05-03 tarp UAB „D“ (užsakovas) ir UAB „VS“ (rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2006/12/01. Pagal šią sutartį UAB „D“, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, už atliktus statybos darbus UAB „VS“ paskutinį mokestinį pavedimą padarė 2008-08-27. Šių įsipareigojimų vykdymui už atliktus darbus grynaisiais pinigais į UAB „VS“ kasą pinigus paskutinį kartą įnešė 2008-09-17. Specialisto išvadoje taip pat pateikiami duomenys, kad po pastarųjų apmokėjimų UAB „VS“ užsakovui UAB „D“ pateikė dar tris sąskaitas už atliktus darbus: 2008-09-30 – VST Nr. 00124, 2008-10-01 – VST Nr. 00125, 2008-10-02 – VST Nr. 00126, bendrai 2 265 225,7 Lt sumai. Šios sąskaitos yra pateiktos kaip priedai prie specialisto išvados. Taip pat yra pateikti ir atliktų darbų aktai už šią sumą bei UAB „D“ direktoriaus R. K. ir UAB „L“ patvirtinimas, būtinas bankui, kad šie darbai tikrai atlikti. Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šia pinigų suma yra likęs UAB „D“ įsiskolinimas UAB „VS“.

166D. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad UAB „D“ pagal šias sąskaitas ir atliktų darbų aktus su UAB „VS“ neatsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina ir 2009-07-03 specialisto išvada Nr. 5-2/99, kurioje nurodoma, jog paskutinis atsiskaitymas su UAB „VS“ už atliktus darbus buvo atliktas 2008-09-17. Tuo tarpu sąskaitos už atliktus darbus laikotarpiu, nuo 2008-09-30 iki 2008-10-02.

167Teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB „VS“ buvo skolinga bendrovė „D“, yra paneigta liudytojo R. K. parodymais ir BUAB „VS“ bankroto administratoriaus UAB „V“ 2013-12-10 pažyma Nr. 778-13, kurioje yra nurodyta, jog BUAB „VS“ debitorinių įsiskolinimų neturi (21 t., b. 1.10).

168BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, darydamas išvadą, kad UAB „D“ nėra skolingas UAB „VS“ pagal 2006-05-03 statybos rangos sutartis Nr. 2006/12/01, vertino tik BUAB „VS“ 2013-12-10 pažymą Nr. 778-13 nepasisakydamas, kokiais motyvais vadovaujantis atmetė 2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5- 2/99 nustatytas faktines aplinkybes. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. M., atlikusi šią specialisto išvadą, patvirtino šių išvadų teisingumą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių ir kitų D. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, vadovavosi šiomis išvadomis ir tai patvirtina, kad dėl jų objektyvumo teismui nekilo abejonių. Šiuo konkrečiu atveju teismas nevertino jų kaip objektyvių, nepasisakė dėl jų atmetimo motyvų, tuo nepašalindamas prieštaravimų ir tuo pačiu abejonių dėl šio fakto.

1696. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos trys specialisto išvados dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų (2009-07-03 Nr. 5-2/99, 2011- 02-11 Nr. 5-2/20 ir 2012-11-21 Nr. 5-2/211/2012). Šioje baudžiamojoje byloje D. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., iš esmės grindžiamos tik FNTT prie LR Vidaus reikalų Ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities 2012- 11-21 specialisto išvadomis dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. 5-2/211/2012, kurį atliko vyriausioji specialistė I. V.. Minėta specialisto išvada yra iš esmės prieštaraujanti pateiktoms specialisto išvadoms dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (2009-07-03 – Nr. 5-2/99, 2011-02-11 – Nr. 5- 2/20), kurias atliko vyr. specialistė M. M.. Atliekant specialisto išvadas (Nr. 5-2/99, Nr. 5-2/20 ir Nr. 5-2/211/2012) tyrimui nebuvo pateikti UAB „VS“ dokumentai: buhalterinės apskaitos registrai, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, kasos dokumentai ir kasos knygos, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, dalis atsiskaitomųjų sąskaitų dokumentų už 2007 m., darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir apskaitos dokumentai nuo 2007-08-01 iki 2008-11-06, pardavimų apskaitos dokumentai, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, tiekimų ir pirkimų apskaitos dokumentai, nuo 2008-06-01 iki 2008-11-06, didžioji knyga už 2007 m. ir 2008 m. Tyrimą atlikusiems specialistams buvo žinoma, kad dėl šių UAB „VS“ dokumentų neišsaugojimo D. V. Kauno apylinkės teismo 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 223 str. 1 d.

170Atlikdamas ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistas privalo vadovautis FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-08-12 įsakymu Nr. V-73 patvirtintomis FNTT prie VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinė veiklos tyrimo nuostatomis. Šių nuostatų 25 p. nurodoma, kad apie specialistui pateiktus ne jo kompetencijos klausimus bei esant būtinybei patikslinti ar papildyti užduotyje nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ar specialistui pateiktus klausimus, raštu informuojamas užduotį pateikęs pareigūnas.

1712009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 (specialistė M. M.), atsakant į 5 klausimą, nurodoma, kad nepateikus tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat iš dalies negalima nustatyti jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

172Tuo tarpu vyr. specialistė I. V., atlikusi UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros dokumentinį tyrimą, 2012-11-21 specialisto išvadoje Nr. 5-2/211/2012, atsakydama į pirmą užduoties klausimą, nurodė, kad UAB „VS“ buvo padarytas nuostolis. Tai yra specialisto išvadoje vertinant tuos pačius apskaitos dokumentus, kaip ir 2009-07-03 išvadoje Nr. 5-2/99, daroma skirtinga išvada, nurodant, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos ne jos veiklai vykdyti, dėl to bendrovė patyrė nuostolį.

173Šiuo atveju specialistas peržengė savo kompetencijos ribas, darydamas išvadą, kad tarp neišsaugotų UAB „VS“ apskaitos dokumentų, už kurių neišsaugojimą D. V. buvo nuteistas pagal BK 223 str. 1 d., nebuvo apskaitos dokumentų, patvirtinančių bendrovės grynųjų pinigų panaudojimą.

174Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustos specialistės, atlikusios specialisto išvadas. Tiek M. M., tiek I. V. teismo posėdžio metu patvirtino šių išvadų teisingumą. Tačiau akivaizdu, kad šios išvados, pateiktos M. M. ir V. V., yra prieštaraujančios viena kitai. 2011-02-11 specialisto išvadoje Nr. 5-2/20 nurodoma, kad tyrimui nebuvo pateikti kasos dokumentai, kasos knygos, avansinės apyskaitos bei visi apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti, ar panaudojant grynaisiais pinigais išimtas lėšas buvo padaryti nuostoliai bendrovei, kitiems ūkio subjektams bei valstybės biudžetui. Tuo tarpu 2012-11-21 specialisto išvadoje Nr. 5- 2/211/2012 nurodoma, kad į D. V. sąskaitas pervestos bendrovės lėšos ir išimtos grynaisiais pinigais iš kasos nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms, dėl ko UAB „VS“ patyrė nuostolį. Apeliantas pažymi, kad specialisto išvados yra prieštaraujančios viena kitai visais jų tyrimo aspektais. 2012-11-21 specialisto išvados Nr. 5-2/211/2012 nurodoma, kad UAB „VS“ kasos išlaidas sudarė priskaičiuotas 1 919 855,94 Lt darbo užmokestis. Tačiau nustatyta, kad iš jų 603 788,20 Lt liko nesumokėta. Grįsdama šią išvadą, specialistė I. V. duoda nuorodą į 2011-02-11 specialisto išvadą, kurią atliko V. M.. Tuo tarpu 2012-06-04, daiktų apžiūros metu, V. M., susipažinusi su dokumentais, gautais iš UAB „D“ ir kitų UAB „VS“ tiekėjų, taip pat su UAB „VS“ buhalterinės apskaitos dokumentais, susijusiais su darbo užmokesčio priskaičiavimu ir išmokėjimu už 2007 – 2008 m. bei šiuos dokumentus vertindama kartu su specialisto išvadomis (Nr. 5-2/99, Nr. 5-2/20), darė kardinaliai skirtingą išvadą. Nurodoma, kad tyrimo metu iš surinktų duomenų, t. y. iš 2012-05-22 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 04/11-1-15-4272 gautų UAB „VS“ atsiskaitymų su tiekėjais dokumentų ir iš UAB „VS“ atlyginimų priskaitymų išmokėjimui suvestinių, o taip pat iš surašytų specialisto išvadų Nr.5-2/99 ir Nr.5-2/20 dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos, nustatyta, kad per laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-01, UAB „VS“ gavo iš viso 9 608 344,71 Lt pajamų ir 2 882 361,32 Lt išlaidų grynaisiais pinigais, tame skaičiuje 1 919 855,94 Lt buvo priskaityta darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui. Kadangi nebuvo pateikti UAB „VS“ 2007-01-01 - 2008-11-06 laikotarpio darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai bei kasos dokumentai, kasos knygos ir apskaitos registrai, todėl nėra galimybių nustatyti, ar ši darbo užmokesčio išmokėjimui priskaityta 1919 855,94 Lt suma buvo faktiškai išmokėta įmonės darbuotojams.

1752011-02-11 specialisto išvadoje Nr. 5-2/20 nurodyta, kad nepateikti tyrimui UAB „VS“ apskaitos registrai bei nepateikta dalis apskaitos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį, todėl nurodyti, kokios priežastys bei kokie UAB „VS“ atsakingų asmenų veiksmai nulėmė įmonės bankrotą, nustatyti nėra galimybės. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 5-2/211/2012 nurodyta, kad tiek UAB „VS“ patirtą nuostolį tiriamuoju laikotarpiu, tiek atsakingą už šio nuostolio kilimą – generalinis direktorius D. V.. Dar kartą pažymėtina, kad visų specialistų išvadų tiriamasis laikotarpis buvo tas pats bei išvados buvo teikiamos tiriant iš esmės tuos pačius UAB „VS“ apskaitos ir veiklos dokumentus.

176Specialisto išvadose Nr. 5-2/99, Nr. 5-2/20 ir Nr. 5-2/211/2012 skirtingas tų pačių faktinių aplinkybių vertinimas teikiant skirtingas išvadas tais pačiais klausimais pagrįstai leidžia abejoti šių išvadų, kaip įrodymų, objektyvumu. Teisminio nagrinėjimo metu gynėjas teikė teismui prašymą dėl buhalterinės ir finansinės ekspertizės skyrimo baudžiamojoje byloje, siekiant pašalinti prieštaravimus kylančius tarp aukščiau įvardintų specialistų išvadų. Šis prašymas buvo atmestas. Baigus teisminį nagrinėjimą, prieštaravimai tarp šių specialistų išvadų liko nepašalinti ir, apelianto nuomone, yra išlikusi abejonė dėl šių išvadų pagrįstumo ir objektyvumo.

177Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. išaiškinta, kad kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti įrodymai ir jų analizė neturi sukelti abejonių dėl rezoliucinėje nuosprendžio dalyje padarytų teismo išvadų. Šiuo atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nėra pagrįstos neabejotinais įrodymais, išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti išvadas dėl D. V. veikų kvalifikavimo.

1787. Pagal BPK 219 str. 3 p. kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013, 2K- 435/2013).

1792012-12-28 kaltinamajame akte, įteiktame D. V., nurodoma, kad D. V. per laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-16, iš UAB „VS“ bankinių sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 10 284 898, 63 Lt bendrovei priklausančių grynųjų pinigų.

180Teisminio nagrinėjimo metu byloje atliktos 2014-09-29 specialisto išvados Nr. 5-2/151/2014 pagrindu buvo patikslintas kaltinamasis aktas dėl inkriminuojamų veikų pagal BK 183 str. 2 d. 2014-12-10 pakeistame kaltinamajame akte konstatuojama, kad D. V. per laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-16, iš UAB „VS“ bankinių sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 10 635 011 Lt bendrovei priklausančių grynųjų pinigų.

181Atliekant specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, buvo papildomai nustatyta grynųjų pinigų paėmimo faktų. Papildomai nustatyta, kad D. V. per inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpį iš UAB „Y bankas“ buvo išduota bendrovei priklausančių 197 050 Lt grynųjų pinigų. Taip pat specialistė nustatė, kad pas atskaitingus asmenis ir bendrovės kasoje 2007-01-01 buvo 189 627,70 Lt grynųjų pinigų. Šia suma buvo padidinta grynųjų pinigų suma, kuria disponavo D. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 183 str. 2 d. laikotarpiu (197050+189627,70=386 677,70 Lt).

1822012-12-28 kaltinamajame akte nurodoma iš UAB „VS“ bankinių sąskaitų bei įmonės kasos paimtų grynųjų pinigų suma, kuri buvo paimta D. V., yra 10 284 898,63 Lt. Įvertinant tai, kad papildomai nustatyta perduotų D. V. grynųjų pinigų suma – 386 677,70 Lt, 2014-12-10 kaltinamajame akte turėtų būti nurodyta šiuo dydžiu didesnė išduotų grynųjų pinigų suma, t. y. ne 10 635 011 Lt. Tuo tarpu 2014-12-10 pakeistame kaltinamajame akte konstatuojama, kad D. V. per laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-16, iš UAB „VS“ bankinių sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 10 635 011 Lt.

183Specialistė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atlikus papildomą specialisto išvadą nustatyta, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys 4 437 003,40 Lt bendrovės grynųjų piniginių lėšų panaudojimą bei 6 035 469, 01 Lt, kurių išlaidavimui nėra pateikta pateisinančių dokumentų, (t. 24, b. 1. 188). Tai yra šios apklausos metu specialistė nurodė, kad per laikotarpį, nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06, D. V. iš bendrovės kasos ir atsiskaitomųjų sąskaitų buvo išduota 10 472 472,41 Lt (4 437 003,4+6 035 469,01). Ji, įvertinusi duomenis, gautus iš Y banko, nurodė, kad per D. V. inkriminuojamą nusikalstamos veikos laikotarpį paimtų grynųjų pinigų iš bendrovės kasos ir bendrovės sąskaitų suma turi būti padidinama 197 050 Lt. Tokiu būdu per D. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpį, vertinant šiuos duomenis, paimta grynųjų pinigų suma sudarytų – 10 669 522,41 Lt.

184Apelianto nuomone, iš kaltinamojo akto turinio ir apkaltinamojo nuosprendžio visiškai neaišku, kokia grynųjų piniginių lėšų suma D. V. buvo išduota iš bendrovės bankinių sąskaitų ir kasos. Ši aplinkybė yra svarbi kvalifikuojant D. V. padarytas veikas pagal BK 183 str.

185Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., BPK 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Šiuo konkrečiu atveju, apelianto nuomone, pažeidžiant BPK 219 str. 3 p. reikalavimus, nėra užtikrinamos kaltinamojo teisės, numatytos BPK.

1868. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 nustatyta, kad UAB „VS“ grynųjų pinigų likutis 2007-01-01 buvo 189 627,70 Lt. Šia suma buvo padidinta D. V. išduotų iš bendrovės kasos ir atsiskaitomųjų sąskaitų grynųjų pinigų suma. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad šią sumą (189 627,70 Lt) sudaro: kasos likutis pagal 2006 m. kasos knygą – 151 062,55 Lt, pas UAB „VS“ atskaitingus asmenis esantis grynųjų pinigų likutis – 38 565,15 Lt. Taip pat nustatyta, kad 2007-01-01 pas D. V., kaip pas atskaitingą asmenį, buvo 11 269,17 Lt. Likusi grynųjų pinigų suma – 27 295,98 Lt , avansines apyskaitos duomenimis buvo išduota bendrovės darbuotojams D. M. (11 967,54 Lt), A. L. (75 Lt), E. P. (6 809,17 Lt), D. K. (8 444,27 Lt). Tai yra 27 295,98 Lt buvo patikėti UAB „VS“ darbuotojams dėl jų užimamų pareigų. Specialisto išvadoje nustatyta, kad D. V. nedisponavo (27 295,98 Lt) grynaisiais UAB „VS“ pinigais. BK 183 str. 2 d. dispozicijoje nurodoma, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako tas asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Šiuo konkrečiu atveju 27 295,98 Lt buvo patikėti ne D. V. ir pastarasis jų pasisavinti negalėjo. Teismas nevertino šios aplinkybės ir grynųjų pinigų, nuimtų iš UAB „VS“ atsiskaitomųjų sąskaitų ir išduotų iš kasos D. V. sumą nepagrįstai padidino 27 295,98 Lt, tuo pačiu nepagrįstai padidindamas inkriminuojamų D. V. pasisavintų piniginių lėšų sumą.

187Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą.

188Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai. Tai yra teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (LAT nutartis Nr. 2K-43/2006).

189Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tuo pažeidė BPK 305 str., 20 str. nuostatas. Teismas taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d.

190Apelianto nuomone, teismas taip pat priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 207 str. 1 d., nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą , taip pat pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

191Pagal BK 207 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla ir tam, kas apgaule gavo laidavimo ar garantijos raštus. Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą galima tik tada, kai veika padaroma tyčia panaudojus apgaulę ir ši apgaulė yra esminė sąlyga kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą.

192Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. L., dirbusi UAB „X draudimo“ X regiono skyriaus vadybininke. Duodama parodymus, ji nurodė, kad UAB „VS“, sudarant Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, pateikė visus pareikalautus dokumentus, būtinus tokios draudimo sutarties sudarymui. Įvertinus šiuos pateiktus UAB „VS“ finansinės atskaitomybės dokumentus, tame tarpe ir įmonės balansą už 2007 m., buvo sudaryta Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas (liudijimo serija SĮLD Nr. X) bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas Nr. XX (prie draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr. X).

193Įrodinėjant D. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 str. 1 d., būtina įrodyti D. V. apgaulę siekiant laidavimo rašto išdavimo. Atsižvelgiant į tai, svarbu pažymėti, kad būtent UAB „X draudimas“, šiuo atveju atstovaujamas X regiono skyriaus vadybininkės J. L., nurodė UAB „VS“, kokius bendrovės veiklos ir apskaitos duomenis (tuo pačiu ir balanso duomenis už 2007 m.) būtina pateikti sudarant Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. XX. Šią aplinkybę patvirtino ir D. V. duodamas šiuo klausimu nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu.

194Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepaneigė liudytojos J. L. ir D. V. parodymų, dėl jų nepasisakė, tuo pačiu ir nenurodė jokių motyvų dėl šių parodymų atmetimo.

195Liudytojos J. L. ir D. V. parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad D. V. pateikė būtent tuos dokumentus, kurių buvo prašoma. Pateikdamas UAB „VS“ balansą už 2007 m., jis veikė ne savo iniciatyva, o vykdė UAB „X draudimo“ darbuotojos nurodymus. Todėl jo veiksmuose, pateikiant draudimo bendrovei finansinius atskaitomybės dokumentus už 2007 m., nebuvo tyčios siekiant suklaidinti draudimo bendrovę ir jos atstovę.

196Pirmos instancijos teismas išvadą apie tai, kad Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas), bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas Nr. XX buvo įgytas apgaule. Teismas, nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, iš esmės savo išvadas pagrindė vien tuo, kad šių draudimų sutarčių pasirašymo metu UAB „VS“ buvo sudarytas tarpinis balansas už 2008 m. II ketvirtį, kuriame, teismo nuomone, buvo užfiksuotas bendrovės nemokumas. Patvirtindamas tokią išvadą, teismas nevertino specialisto išvados Nr.5-2/20. Tuo pačiu tinkamai nepatikrino galimo prieš draudimo bendrovę panaudotos apgaulės esmingumo.

197Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta specialisto išvada Nr.5-2/20. Specialistė M. M., atlikusi tyrimą ir įvertinusi 2008 m. II ketvirčio balansą, konstatavo, kad pateikto balanso duomenimis UAB „VS“ 2008-07-01 buvo moki, kadangi trumpalaikio turto pakako trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, ir jos mokumo koeficientas 2008-07-01 buvo 1,14. UAB „X draudimo“ darbuotoja J. L., priimdama sprendimą sudaryti draudimo sutartį su UAB „VS“, vertino bendrovės mokumą. Tai yra netgi ir tuo atveju, jei D. V., sudarydamas UAB „VS“ vardu draudimo sutartį su UAB „X draudimu“ būtų pateikęs UAB „VS“ balansą 2008-07-01 datai, tai nebūtų turėję įtakos UAB „X draudimui“ priimti sprendimą pasirašyti Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. XX, kadangi šio balanso duomenimis bendrovė 2008-07-01 buvo moki ir pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

198Teismas, konstatuodamas, kad 2008-07-01 UAB „VS“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20, jau buvo užfiksuotas UAB „VS“ nemokumas ir, nepateikdamas šio balanso UAB „X Draudimas“, D. V. siekė nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias draudiko apsisprendimą sudaryti sandorį su UAB „VS“, nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu atmetė specialisto išvadą Nr.5- 2/20. Tai yra D. V. veikoje pateikiant draudimo bendrovei balansą už 2007 m. nėra subjektyvinės nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios, būtino kvalifikuojant šias veikas pagal BK 207 str. 1 d.

199Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 nurodyta, kad teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis. Nuosprendyje negali būti abejonių dėl nuteisiamo asmens kaltumo. Teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos ne atskirų įrodymų, o įrodymų viseto analize. Teismo nuosprendyje motyvai dėl įrodymų turėjo būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, D. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 str., taip pat pažeidė ir įrodymų vertinio taisykles, nustatytas BK 20 str. 5 d., todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

200Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nuomone, teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 233 str. 1 d ., pažeidė BPK 20 str. ir 305 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 p. ir 3.1.8 p. reikalavimus.

201Teismas, nuteisdamas D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir BK 233 str. 1 d., atmesdamas liudytojo A. B. ir D. V. parodymus, iš esmės rėmėsi tik V. S. parodymais.

202Apelianto nuomone, V. S. parodymai prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl turėtų būti vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualiųjų namų projektus, adresu ( - ), atliko V. S. K biuras. Tai patvirtino ir V. S.. Tačiau apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu V. S. negalėjo nurodyti, kas buvo šių darbų užsakovas, negalėjo pateikti sutartinius įsipareigojamus patvirtinančių dokumentų. V. S. tiesiog nurodė, kad nežino, kas užsakė atlikti projektavimo darbus, taip pat patvirtino, kad jam nėra žinoma, kas turėjo apmokėti už atliktus darbus, tuo pačiu neigė, kad šiuos darbus užsakė UAB „VS“ bei tai, jog ši įmonė apmokėjo jam už atliktus darbus. Akivaizdu, kad situacija, kai architektas, turintis ilgametę patirtį, dirbdamas individualiai, atlikdamas didelės apimties projektavimo darbus, nežino užsakovo, nežino, kiek bus apmokėta jam už darbą, nežino, kas jam apmokės už atliktą darbą, negali būti vertinama kaip suprantama ir aiški.

203Antroji priežastis, dėl kurios teismas, priimdamas nuosprendį D. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., BK 233 str. 1 d., turėjo atsisakyti vertinti liudytojo V. S. parodymus kaip objektyvius ta apimtimi, kuria jie liečia D. V. veikas, yra tai, jog jie yra įtakojami D. V. ir V. S. santykių, susiklosčiusių ikiteisminio tyrimo metu, bei V. S. siekio išvengti atsakomybės už veikas, numatytas BK 222 str., bei mokestinės atsakomybės. Pateikus V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad V. S. K priėmė iš UAB „VS“ 6 000 Lt avansą už projektavimo darbus, tyrimą atliekantys pareigūnai išėmė patikrinimui V. S. K apskaitos dokumentus už visą jo veiklos laikotarpį. Liudytoja D. T. nurodė, kad konsultavo V. S. dėl jo įmonės vedamos buhalterinės apskaitos. V. S. K apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi, nebuvo vedami apskaitos registrai, kasos knyga. Būtent ši aplinkybė ir sąlygojo tai, kad V. S. pakeitė savo parodymus neigdamas sutartinių santykių buvimą tarp UAB „VS“ ir jo vadovaujamo „V. S. K“, siekdamas išvengti jo įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo bei galinčios kilti baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės. Pripažinus, kad V. S. K neapskaitė gautų piniginių lėšų už projektavimo darbus iš UAB „VS“, kiltų neigiamos pasekmės tiek „V. S. K“, tiek pačiam V. S.. Būtent tai ir sąlygojo išskirtinį V. S. požiūrį į D. V..

204Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas teikė prašymą atlikti „V. S. K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, siekiant nustatyti ūkinių santykių buvimą tarp šios įmonės ir UAB „VS“. Šis parašymas buvo atmestas.

205Tik įvertinus bylos duomenis, jų patikimumo aspektu, galima pereiti prie įrodymų vertinimo. V. S. parodymų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu, t. y. lyginant jo ir D. V. bei A. B. parodymų turinį ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis apklaustų asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl nepakankamas. Teismas, neįvertinęs V. S. parodymų byloje esančio įrodymo viseto kontekste, padarė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pripažindamas D. V. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir BK 233 str. 1 d.

206Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. V. pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus ir trijų nesunkių nusikaltimų. Nors jis nuteistas už vieno sunkaus ir trijų nesunkių nusikaltimų padarymu, tačiau šios veikos priskiriamos prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad D. V. dirba, išlaiko du vaikus. Pastaruoju metu vaikai gyvena kartu su tėvu D. V., kuris jais rūpinasi. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme truko 6,5 m. Per šį laikotarpį D. V. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Tai patvirtina, kad D. V. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjime teisme metu D. V. nepažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių, dėl šios priežasties nebuvo stabdomas nei ikiteisminis tyrimas, nei bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Visą šį laikotarpį, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo bylos teisme metu, D. V. teisės ir laisvės buvo apribotos kardomosiomis priemonėmis. Be to, D. V. yra diagnozuotos sunkios nepagydomos ligos, dėl kurių jam nustatytas 50 proc. darbingumas. Nors ir turėdamas negalią, D. V. dirba, rūpinasi vaikais, juos išlaiko. Darbe charakterizuojamas teigiamai. Netaikant D. V. realios laisvės atėmimo bausmės, būtų užtikrinti ir galimų civilinių ieškovų interesai, kadangi dirbdamas ir gaudamas pajamas D. V. turėtų galimybę dengti civilinius ieškinius.

207BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba nedaugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

208Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

209Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto nuomone, teismas, darydamas išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neįvertino visų aplinkybių, sietinų su BK 75 str. nuostatų taikymu.

210Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., BK 207 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 233 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. ?

211Teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB „M“ apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas prašo civilinio ieškovo UAB „M“ ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas prašo patenkinti jo apeliacinį skundą, o prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti. Civilinio ieškovo BUAB „VS“ administratoriaus UAB „V“ atstovas prašo palikti galioti tą skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas BUAB „VS“.

212Prokuroro, civilinio ieškovo UAB „M“ atstovo ir nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

213Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, BK 186 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai).

214Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiose dalyse reikia priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį.

215Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi išnagrinėtų šioje byloje įrodymų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad D. V. yra kaltas ir padarė tokias nusikalstamas veikas.

216D. V., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 8 d., dirbdamas UAB „VS“, įm. K ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingu už UAB „VS“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 5 744 066, 5 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje.

217D. V. laikotarpiu 2007 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., dirbdamas UAB „VS“, 2004-09-09 registruotos X miesto savivaldybėje, registravimo Nr. ( - ), kodas ( - ), adresas ( - ), direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, 2007-04-03 su UAB „G“ sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį Nr. B-X, pagal kurią UAB „VS“ įsipareigojo pirkti betono mišinius ir už prekes atsiskaityti per 20 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, UAB „G“ laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d., vykdžius betono mišinių tiekimą ir išrašius 82 sąskaitas faktūras už 362 079,66 Lt, D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ privalo už gautas prekes atsiskaityti su UAB „G“ – apmokėti 245 572,90 Lt, pažeidė šios sutarties 4.1 punktą ir apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d., iš UAB „VS“ bankų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 5 744 066, 5 Lt ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje ar atsiskaityti su asmenimis (tarp jų ir su UAB „G“) ir jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, t. y. pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti už gautas prekes, D. V. pasisavino, dėl to UAB „G“ padarė 245 572,90 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.

218D. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. liepos 11 d., X, dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas: ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu: ( - ), generaliniu direktoriumi – asmeniu, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, teikdamas priemones – UAB „VS“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje ir atliktų darbų akte, juos perduodamas bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat jam perduodamas UAB „VS“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „M“ piniginių lėšų pervedimams daryti, UAB „M“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „M“ piniginių lėšų grąžinimo ir jų negrąžindamas, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą, o būtent: 2007 m. gegužės 3 d. su UAB „M“, atstovaujama asmens, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atstovaudamas UAB „VS“ sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų darbus, adresu: ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, o šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu buvo išrašytas UAB „VS“ 2007 m. liepos 2 d. atliktų darbų už 112 100 Lt aktas, bendrovei „M“ neatlikęs darbų – projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų, D. V. šiame atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbų atlikimą, nes iš tikrųjų šiuos darbus atliko V. S. K, įmonės kodas ( - ), vadovas V. S.. UAB „M“ generalinis direktorius – asmuo, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „VS“ pagal atliktų darbų aktą darbų UAB „M“ nėra atlikusi, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „M“ darbuotojui į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke 2007 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „B“ ir 2007 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY bankas X filialas, taip UAB „VS“ atstovaujamai generaliniam direktoriui D. V. neteisėtai buvo išmokėta iš viso 112 100 Lt, tokiu būdu – teikdamas priemones, D. V. padėjo iššvaistyti asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą ir įmonei padaryti 112 100 Lt turtinę žalą. D. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

219D. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d.–2007 m. liepos 11 d. X, dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas: ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), generaliniu direktoriumi asmeniu, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą klastoti dokumentus ir dėl to padaryti didelės žalos, suklastojo tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, ir juos panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinės žala, o būtent: 2007 m. gegužės 3 d. su UAB „M“, atstovaujama asmens, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualiųjų namų darbus, adresu: ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „VS“ 2007 m. liepos 2 d. atliktų darbų akte dėl 112 100 Lt vertės darbų UAB „M“ atlikimo, tikrovėje bendrovei neatlikus šiame akte nurodytų darbų, D. V. atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbų atlikimą UAB „M“, ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „M“ generalinis direktorius asmuo, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, remdamasis į UAB „M“ buhalterinę apskaitą įtrauktais jo ir D. V. žinomai suklastotais dokumentais – 2007 m. gegužės 3 d. rangos sutartimi Nr. 07/X ir 2007 m. liepos 2 d. už 112 100 Lt atliktų darbų aktu, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „M“ darbuotojui, į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke, 2007 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „B“, ir 2007 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY banko X filiale, taip D. V. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinė žala. D. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį.

  1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

220Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai pasisavino jam patikėtą, UAB „VS“ priklausiusį turtą – 5 740 012,53 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. V. iš UAB „VS“ banko sąskaitų bei įmonės kasos paėmė, taip pat į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta iš viso 10 635 011 Lt įmonės piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad dėl 5 740 012, 53 Lt sumos nuteistasis D. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje bei jų į įmonės banko sąskaitas ar kasą negrąžino ir tokiu būdu šią pinigų sumą pasisavino.

221Tų objektyviais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuteistasis D. V. grynindavo pinigus iš įmonės banko sąskaitų ir į jo asmenines banko sąskaitas būdavo pervedami UAB „VS“ pinigai, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija. Tačiau, prašydamas išteisinti D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, gynėjas nurodo, kad D. V. visus paimtus pinigus iš UAB „VS“ panaudojo išimtinai įmonės reikmėms tenkinti. Šias aplinkybes, anot apelianto, patvirtinta objektyvūs bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus. Su tokiais nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo D. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: specialistų išvadomis, paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, gauti teisėtais būdais, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

222Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

223Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai paimdamas bendrovės turtą, padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neužtenka nustatyti vien tik neteisėtą turto paėmimą, tačiau būtina nustatyti ir vadovo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tačiau kartu būtina pažymėti, kad vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme. Taigi kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Be to, kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Tokia formuojama teismų praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

224Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuteistasis D. V. iš esmės neneigia UAB „VS“ priklausiusių piniginių lėšų paėmimo ir pervedimo į savo asmenines banko sąskaitas faktų. Tačiau gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie veiksmai su piniginėmis lėšomis buvo atlikti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Taigi UAB „VS“ turtas yra atskirtas nuo asmeninio D. V. turto, todėl jis negalėjo įmonei priklausiusių piniginių lėšų pervesti į savo banko sąskaitą ar, paėmęs pinigus iš įmonės kasos, disponuoti jais savo nuožiūra. Piniginės operacijos su grynaisiais pinigais būtų laikomos teisėtomis tuo atveju, jei operacijos su grynaisiais įmonei priklausiusiais pinigais būtų pagrįstos buhalteriniais dokumentais, kurie šiuo atveju išsaugoti ir pateikti nebuvo.

225Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tokiu būdu D. V. įmonės piniginėmis lėšomis disponavo dėl blogos įmonės finansinės padėties, kuri lėmė nuolat areštuojamas įmonės banko sąskaitas. Tam, kad UAB „VS“ turėtų galimybę atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais, D. V. buvo priverstas išgryninti įmonės banko sąskaitoje esančius pinigus. Šie apeliacinio skundo argumentai, nors iš dalies ir pagrįsti gynybos teiktu Lietuvos antstolių rūmų raštu, tačiau nelaikytini paneigiančiais D. V. veiksmų neteisėtumą. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė I. V. patvirtino savo išvados Nr. 5-2/211/2012 teisingumą. Papildomai nurodė, kad, susipažinusi su jai perduotais UAB „VS“ dokumentais, nustatė, kad laikotarpu nuo 2007 metų iki 2008 metų įmonės finansinė padėtis buvo gera. Turimo turto pakako atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais. Nepaisant to, buvo atliekamos finansinės operacijos su grynaisiais pinigais, dėl kurių nebuvo pateikta jokių būtinų buhalterinių dokumentų (t. 18, b.l. 138-145). Liudytoja apklausta M. M., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi specialisto tyrimus ir davusi dvi išvadas, teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad įmonės veiksmai, kai iš banko sąskaitų buvo išgryninami pinigai ir jais atsiskaitoma su kitais asmenimis, nėra racionalūs. Tokiu atveju būtų buvę paprasčiau padaryti bankinį pavedimą (t. 18, b.l. 134-138). Taigi šiais objektyviais bylos duomenimis paneigiama nuteistojo kelta versija, kad pinigines operacijas su grynaisiais pinigais paskatino išimtinai bloga įmonės finansinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių aplinkybių nuteistasis D. V. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus pirmąjį kartą, jis teigė, kad grynaisiais pinigais buvo atsiskaitinėjama todėl, kad tokia buvo įmonės praktika (t. 12, b.l. 132-134). Tik apklausos pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis ėmė teigti, kad piniginių operacijų su grynaisiais pinigais poreikį lėmė nuolat areštuojamos banko sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė turėjo ne vieną banko sąskaitą ir, kaip nurodė abi tyrimus atlikusios specialistės, įmonės finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad nepakaktų turimo turto atsiskaityti su kreditoriais, D. V. paaiškinimas dėl grynųjų pinigų gryninimo neatrodo logiškas ir įtikinamas.

226Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad D. V. visas pinigines lėšas, kurios buvo paimtos iš įmonės banko sąskaitos arba pervestos į nuteistojo asmenines banko sąskaitas, buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms. Šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina nuteistojo D. V., liudytojų B. R., L. M. parodymai. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tokie teiginiai turi būti pagrindžiami objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas, taip pat tokias aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojų parodymai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs, konkretūs ir kad kaltinamasis nurodytų konkrečius, o ne abstrakčius duomenis apie tai, kur buvo panaudotos bendrovės piniginės lėšos.

227Nuteistojo D. V. parodymai dėl esminių pinigų panaudojimo aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju D. V. nurodė, kad 2007 – 2008 metais jis buvo UAB „VS“ direktorius. Šiuo laikotarpiu įmonė vykdė statybų projektus ir, pagal tuo metu buvusią praktiką, dalį atsiskaitymų už atliktas paslaugas subrangovams, statybinių medžiagų tiekėjams, atlyginimus darbuotojams mokėdavo grynaisiais pinigais. Įmonės pinigai būdavo pervedami į jo asmeninį banko sąskaitą ir vėliau išgryninami. Kodėl taip buvo daroma, D. V. nurodyti negalėjo. Šios apklausos metu D. V. įvardino eilę įmonių, su kuriomis už atliktus darbus arba įsigytas prekes galimai atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau pateikti tai patvirtinančių dokumentų negalėjo (t. 12, b. l. 132 - 134). Kitos apklausos metu D. V. parodė, kad visi pinigai, kuriuos įmonės buhalterės L. M. ir B. R. paimdavo grynaisiais iš įmonės banko sąskaitų, buvo grąžinami į įmonės kasą ir jie buvo naudojami įmonės reikmėms. Kur konkrečiai pinigai buvo panaudoti, nurodyti negali, tačiau teigė, kad viskas užfiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Grynieji pinigai buvo paimami dažnai, kadangi pagal tuo metu buvusią praktiką, daugelis atsiskaitymų vykdavo tik grynaisiais pinigais (t. 12, b.l. 136-138). Taigi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus D. V. nurodė šiuos kaltinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį svarbius aspektus: patvirtino, kad iš įmonės banko sąskaitų buvo nuimami pinigai ir buvo disponuojama būtent grynaisiais pinigais atsiskaitant su tiekėjais, subrangovas ir darbuotojais. Taip pat nurodė, kad visi grynieji pinigai, kuriais vyko tokie atsiskaitymai, būdavo fiksuojami įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Apklausus nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, jis savo parodymus iš dalies pakeitė.

228Pirmosios apklausos apygardos teisme metu nuteistasis parodė, kad jo vadovaujama UAB „VS“ 2006 metais pasirašė sutartį su užsakovu UAB „D“ ir pradėjo vykdyti didelį projektą, kuris tapo pagrindine UAB „VS“ veikla. Projektas buvo susijęs su kotedžų statyba. Vykdant šį projektą, UAB „D“ atsiskaitydavo su UAB „VS“ po darbų atlikimo. Tokia apmokėjimo tvarka lėmė tai, kad UAB „VS“ neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais, todėl įmonės banko sąskaitos būdavo areštuojamos. Dėl šios priežasties atlikusi darbus, tačiau negavusi už juos apmokėjimo, D. V. vadovaujama įmonė buvo priversta atsiskaityti su subrangovais, tiekėjais ir darbuotojais grynaisiais pinigais. Tuo metu įmonėje dirbo apie 70 darbuotojų ir visi jie atlyginimus gaudavo grynaisiais pinigais. D. V. parodė ir tai, kad buhalteriniai dokumentai buvo saugomi įmonėje, tačiau visi jie dingo dokumentų perdavimo bankroto administratoriui metu. D. V. teigė, kad visi pinigai, paimti iš UAB „VS“ banko sąskaitų, buvo panaudoti įmonės reikmėms (t. 20, b. l. 183 – 185).

229Ši D. V. proceso metu pateikta versija dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais su UAB „VS“ tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais, buvo tikrinama viso baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tą pavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių. Nors D. V. viso proceso metu tvirtino, kad visos piniginės operacijos grynaisiais pinigais buvo fiksuojamos buhalteriniais apskaitos dokumentais, tačiau šie dokumentai į baudžiamąją bylą pateikti nebuvo. Pats nuteistasis pateikė skirtingas versijas dėl šių buhalterinių dokumentų neišsaugojimo aplinkybių. Nors pirmųjų apklausų metu jis parodė, kad visos finansinės operacijos – grynųjų pinigų išėmimas, atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau vėlesnių apklausų metu jis teigė, kad ne visos operacijos buvo užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje. 2015 m. vasario 25 d. apklausos metu D. V., susipažinęs su patikslintu kaltinimu, nurodė, kad įmonės darbuotojams atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, nepateikdamas į įmonės buhalteriją tai patvirtinančių dokumentų. Teigė planavęs dokumentus sutvarkyti ateityje, tačiau to nepadarė (t. 26, b. l. 7, 8). Taip pat D. V. nurodė, kad visi kiti įmonės buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų panaudojimą, buvo perduoti įmonės bankroto administratoriui, kuris pats tuos dokumentus prarado. Tokia nuteistojo versija paneigiama Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamajame įsakyme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nenustatė buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir tyrimui nepateikė 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 6 d. laikotarpio buhalterinių dokumentų. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „VS“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 21, b.l. 30-31). Baudžiamasis įsakymas yra viena iš nuosprendžio rūšių, kuriuo nustatomas juridinis faktas. Taigi nuosprendžio medžiaga atitinkamai įforminus gali būti laikoma įrodymu ir kitoje byloje, kuri nagrinėjama dėl tų pačių įvykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–301/2014). Šiuo baudžiamuoju įsakymu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių, beje, duodamas parodymus dėl Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, neginčijo ir D. V., leidžia atmesti jo parodymus apie tai, kad visos finansinės operacijos su įmonės grynaisiais pinigais buvo tinkamai įforminamos, o dėl šių dokumentų neišsaugojimo yra atsakingas bankroto administratorius. Šiuo atveju reikšmės neturi apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma neatsargia kaltės forma.

230Liudytoja M. M., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi specialisto tyrimus ir davusi dvi išvadas, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tyrimui perduotuose UAB „VS“ dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie tai, kad įmonė būtų įforminusi atliktus apmokėjimus grynaisiais pinigais. Taip pat ji paaiškino, kad jeigu įmonė būtų atsiskaitinėjusi grynaisiais pinigais, turėjo būti rašomi grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (t. 18, b.l. 134-138). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė I. V. patvirtino savo išvados Nr. 5-2/211/2012 teisingumą. Papildomai nurodė, kad, susipažinusi su jai perduotais UAB „VS“ dokumentais, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2008 metų įmonės finansinė padėtis buvo gera. Turimo turto pakako atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais. Nepaisant to, buvo atliekamos finansinės operacijos su grynaisiais pinigais, dėl kurių nebuvo pateikta jokių būtinų buhalterinių dokumentų. Specialistė nurodė ir tai, kad tuo atveju, jei tokie įmonės buhalteriniai dokumentai iš tiesų buvo prarasti, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, juos buvo galima atkurti. Tačiau to padaryta nebuvo (t. 18, b.l. 138-145).

231Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia atmesti nuteistojo ir jo gynėjo keliamą versiją, jog visos operacijos su grynaisiais pinigais buvo tinkamai, laikantis nustatytos tvarkos, fiksuojamos buhalteriniuose dokumentuose. Nepaisant to, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo imtasi priemonių siekiant patikrinto nuteistojo gynybinę versiją apie pinigų panaudojimo aplinkybes. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, aktyviai dalyvavo specialistė I. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko specialisto tyrimą ir pateikė išvadą. Gynybos pusei teikiant papildomus duomenis dėl galimo atsiskaitymo grynaisiais pinigais su UAB „VS“ tiekėjais ir subrangovais, specialistė vertino pateiktus duomenis kitų, anksčiau surinktų ir ištirtų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 287 straipsniu, pavedė prokurorui surinkti papildomus dokumentus, organizuoti šių dokumentų apžiūrą dalyvaujant specialistei, kad ji galėtų atsakyti į klausimus dėl grynųjų pinigų judėjimo su kitomis įmonėmis, kurios nebuvo paminėtos perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 21, b. l. 141, 156). 2014 m. rugsėjo 29 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta specialisto išvada dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/151/2014, kurioje ištirti papildomai pateikti duomenys (t. 22, b. l. 3-48). Šioje išvadoje nurodoma, kad gautų dokumentų ir informacijos pagrindu papildyta 2011 m. vasario 11 d. specialistės M. M. išvados Nr. 5-2-/20, jos 5 klausimo tiriamojoje dalyje esanti lentelė (t. 8, b. l. 134-139) apie laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d, iki 2008 m. lapkričio 6 d. UAB "VS" sudarytas sutartis su įmonėmis bei fiziniais asmenimis. Taip pat, remiantis įvairių specialisto išvadoje nurodytų šaltinių duomenimis pateiktos pastabos apie tarp UAB ,,VS" ir bendrovių, su kuriomis buvo sudarytos ūkinės sutartys, atsiskaitymus. Pateiktoje 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 nurodoma, kad įvertinus įformintas UAB ,,VS" išlaidas nustatyta, jog UAB ,,VS" reikmėms panaudota 4 437 003,40 Lt grynųjų pinigų. Dokumentais nepagrįstas panaudojimas (likutis) sudaro 6 035 469,01 Lt. Įvertinusi po specialisto išvados iš UAB „Y bankas“ gautą informaciją, kad grynaisiais pinigais iš UAB "VS" sąskaitos per tris kartus B. R. paėmė 197 050 Lt, o taip pat, kad vekselių padengimui buvo sumokėti 492 506,48 Lt, specialistė I. V. teisiamojo posėdžio metu padarė išvadą, kad dokumentais nepagrįstas likutis sudaro 5 740 012,53 Lt. Pirmosios instancijos teisme laikantis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos prokuroras, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusius duomenis, tame tarpe 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Šiame naujai suformuluotame kaltinime D. V. inkriminuota pasisavinta pinigų suma sumažinta nuo 7 780 729, 51 Lt iki 5 744 066,50 Lt (t. 25, b. l. 165-166).

232Nuteistasis D. V., papildomai duodamas paaiškinimus, nesutiko su 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 pateiktomis išvadomis ir paaiškino, kad buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir su įmonėmis, kurios nenurodytos specialisto išvadoje. UAB „GT“ buvo sumokėta 480 000 Lt, tačiau tai nebuvo įvertinta; neįvertinti ir atsiskaitymai su UAB „KM“, „YX“, „P“, „F“, „T“, „VT“. Paprašytas nurodyti, kokie objektyvūs duomenys gali patvirtinti vykusius atsiskaitymus su šiomis įmonėmis, D. V. nurodė, kad tokių duomenų nėra. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad minėtoms įmonėms buvo išrašytos sąskaitos, jokių duomenų apie jų neapmokėjimą nėra, šios įmonės neįrašytos į UAB „VS“ kreditorių sąrašą (t. 26, b. l. 7-8). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nuteistojo aiškinimas dėl įvykusių atsiskaitymų su minėtomis įmonėmis nėra pakankamas pagrindas pagrįsti grynųjų pinigų panaudojimą. Kreditorinis reikalavimas UAB ,,VS" bankroto byloje galėjo būti nepareikštas dėl daugelio priežasčių, įskaitant tai, kad dėl minėtų bendrovių apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo bankroto administratoriui nebuvo galimybės tokių kreditorinių reikalavimų nei nustatyti, nei jų pagrįsti. Kreditorinio reikalavimo nepateikimas savaime nepatvirtina, kad UAB ,,VS" su šiomis bendrovėmis atsiskaitė sudarytose sutartyse nurodytomis sumomis.

233Be to tokių D. V. teiginių be paties jo parodymų nepatvirtina ir jokie kiti byloje esantys duomenys. Priešingai, byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 buvo vertinami ir galimi atsiskaitymai su D. V. parodymuose minimomis įmonėmis, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių įvykusius atsiskaitymus, negauta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentai, kuriais buvo bandoma pagrįsti piniginių lėšų panaudojimą UAB „VS“ veikloje, buvo pateikti ne ikiteisminio tyrimo metu ar pirmųjų teismo posėdžių apygardos teisme metu, tačiau tik 2013 m. rugpjūčio 28 d. teisiamojo posėdžio metu, kada buvo apklausiamos liudytoja M. M., specialistės N. D. ir I. V.. Ankstesnių apklausų metu D. V. deklaratyviai nurodydavo, kad visi pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, tačiau konkrečių duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą nenurodė, nepaaiškino, kur ir su kokiomis įmonėmis atsiskaitydamas jis panaudojo tokias pinigines lėšas.

234Iš 2015 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. V. gynėjas pateikė prašymą iškviesti liudytojus – likviduotos UAB „GT“ bankroto administratorių G. M., likviduotos UAB „KM“ bankroto administratorių E. R., UAB „P“ vadovą G. J., UAB „F“ bankroto administratorių A. R., likviduotos UAB „T“ bankroto administratorę A. P., tačiau tokie prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad byloje jau buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas, tyrimas atliktas pilnai, tolesnis tyrimas būtų bylos vilkinimas (t. 26, b. l. 9-10). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas nėra begalinis procesas, jis baudžiamajame procese turi ribas – turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

235Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tos aplinkybės, kad visos kaltinime nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms nepatvirtina ir liudytojų L. M. bei B. R. parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „VS“. Už grynųjų pinigų operacijas buvo atsakingas D. V.. Liudytojai nekilo abejonių, ar pinigai, paimti iš UAB „VS“ buvo panaudoti ne įmonės reikmėms. L. M. negalėjo pasakyti, kokius sandorius įmonė turėjo 2008 metais, ir neprisimena, kokią veiklą vykdė. Be to, ji nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl iš UAB „VS“ pinigai buvo pervedami į D. V. asmenines banko sąskaitas (t. 17, b. l. 150-151). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tokiais liudytojos L. M. parodymais negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados apie tai, kad pinigai buvo panaudoti būtent įmonės veikloje, kadangi pati liudytoja parodė, kad ji nematė, kaip atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ji šių operacijų nekontroliavo. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos L. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nustatyta, kad liudytoja L. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų D. V. versiją dėl piniginių lėšų panaudojimo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad konkrečiau, kur būdavo naudojami grynieji įmonės pinigai, kokie mokėjimai ar pirkimai atliekami, kam konkrečiai grynieji pinigai buvo išduodami, negali pasakyti, kadangi visas pinigines operacijas inicijavo ir kontroliavo D. V. (t. 12, b. l. 104-105). D. V. keliamos versijos dėl visų grynųjų pinigų panaudojimo išimtinai įmonės reikmėms nepatvirtina ir liudytojos B. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ši liudytoja parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „VS“, tačiau grynaisiais įmonės pinigais disponavo direktorius D. V., esminius reikalus dėl atsiskaitymų, pervedimų tvarkė tik jis (t. 18, b. l. 11, 12). Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad liudytojų L. M. ir B. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nepatvirtina nuteistojo D. V. versijos, kad visos kaltinime nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „VS“ veikloje.

236Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos keturios specialisto išvados, kuriomis buvo remtasi priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį: Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 3 d. specialisto išvada dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų Nr. 5-2/99; 2011 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr. 5-2/20, 2012 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-2/211/2012 ir 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje teiktose trijose specialisto išvadose „Dėl UAB ,,VS" ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų“ (specialistės M. M. 2009 m. liepos 3 d. išvada Nr. 5-2/99 ir 2011 m. vasario 11 d. išvada Nr. 5-2/20 bei specialistės I. V. 2012 m. lapkričio 21 d. išvada Nr. 5-2/211/2012) yra prieštaravimų, o tai gynėjo manymu sudaro pagrindą abejoti jų, kaip įrodymų, patikimumu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad poreikis skirti naujas specialisto išvadas kilo dėl didelio kiekio byloje teiktų papildomų dokumentų, kuriuos buvo būtina apžiūrėti ir įvertinti. Nauji dokumentai buvo teikiami tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jų buvo daug, todėl natūralu, kad atlikus papildomų dokumentų vertinimą kai kurios ankstesnių specialistų darytos išvados buvo keičiamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjo cituojamos išvados skiriasi dėl to, kad specialistėms buvo užduoti skirtingi klausimai, t. y. jos nustatinėjo skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, išanalizavus specialistų išvadas Nr. 5-2/99 ir Nr. 5-2/211/212 matyti, kad specialistės, teikusios išvadą Nr. 5-2/99, buvo klausiama (gynėjo nurodomas 5 užduoties klausimas) - „Ar iš UAB ,,VS" tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2007 01 01 iki 2008 11 06? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, už kurį konkrečiai laikotarpį ir kas už tai atsakingas?“. Tuo tarpu specialistės, teikusios išvadą Nr. 5-2/211/212, pirmuoju klausimu buvo klausta - „Ar dėl iš UAB "VS" bankinių sąskaitų įmonės atsakingų asmenų paimtų grynųjų pinigų bei UAB "VS" piniginių lėšų pervedimų į atsakingų asmenų asmeninę (-es) bankinę (-es) sąskaitą (-as), kurių panaudojimo įmonės reikmėms ir veikloje, atsakingi asmenys nepateikė patvirtinančių dokumentų, buvo padarytas nuostolis UAB "VS“?“. Taigi gynėjas lygina išvadas, kurios nėra palyginamos ne tik dėl to, kad buvo vertinami skirtingi dokumentai, bet ir dėl to, kad specialistėms buvo užduoti skirtingi klausimai.

237Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialisto išvados Nr. 5-2/211/2012 ir specialisto išvadų Nr. 5-2/99 ir 5-2/20. Specialisto išvadose Nr. 5-2/99 ir Nr. 5-2/20 iš esmės remiamasi tapačiu argumentu, kad nepateikus buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės atsakyti į pateiktus klausimus (t. 8, b. l. 113, 114, 125, 156, 157; t. 2, b. l. 91). Pirmosios instancijos teismas kaip liudytoją apklausė šias išvadas surašiusį asmenį – M. M., kuri parodė, kad įmonė nepagrindė dokumentais lėšų panaudojimo, kadangi nėra kasos dokumentų, apskaitos dokumentų, registrų ir kai kurių kitų dokumentų. Jei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai turėtų būti užfiksuota kasos dokumentuose, tačiau jų nėra (t. 18, b. l. 134, 135). Taigi iš esmės specialisto išvadose Nr. 5-2/99 ir 5-2/20 pateiktus atsakymus didžiąja dalimi lėmė tai, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie buhalteriniai dokumentai. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 5-2/211/2012 jau užduodant klausimą buvo klausiama išimtinai apie tuos atvejus, kai piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas dokumentais (t. 11, b. l. 10).

238Įvertinus gynėjo nurodomus išvadų skirtumus darytina išvada, kad jie nėra esminiai. Specialisčių teiktose išvadose pateikiamos iš esmės tapačios, viena kitai neprieštaraujančios išvados, kurių formuluotės nors ir skiriasi, tačiau turinys iš esmės yra tapatus arba turinio skirtumus lėmė tai, kad buvo įvertinti papildomi dokumentai. Todėl abejoti specialisčių M. M. ir I. V. teiktų išvadų patikimumu nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamajame procese nei vienam iš įrodymų nėra suteikiama išskirtinė reikšmė, visi įrodymai yra vertinami pagal tas pačias taisykles, vertinami tiek atskirai, tiek siejant juos į loginę visumą. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismas specialistų išvadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, taigi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

239Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su specialisto išvados Nr. 5-2/151/2014 dalimis, kuriose buvo neįskaitytos sumos, susijusios su sandoriais tarp UAB „VS“ ir UAB „GT“, UAB „DD“, UAB „KM“, UAB „YX“, UAB „P“, UAB „R“, UAB „F“, UAB „SKL“, IĮ „VT“, UAB „T“. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesigilino į su minėtomis įmonėmis atliktus atsiskaitymus, jokių duomenų, paneigiančių teiginius, kad su minėtomis įmonėmis buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, nėra, todėl turėtų būti didinamos UAB „VS“ grynųjų pinigų išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad tokių apelianto teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Dar kartą pažymėtina, kad vien tik nuteistojo D. V. teiginių nepakanka išvadai, kad iš tikrųjų buvo atsiskaitoma su minėtomis įmonėmis. Teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie leistų abejoti specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014, savo išvadas specialistė I. V. patvirtino ir duodama paaiškinimus teismo proceso metu. Specialistės I. V. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, apeliantas nenurodė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014. Tuo tarpu jokių papildomų duomenų, kurie nebūtų pateikti prieš pateikiant į bylą specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, apeliantas nenurodė. Kaip jau minėta, vien deklaratyvus teiginys, kad šios įmonės nepareiškė kreditorinių reikalavimų UAB „VS“ nesudaro pagrindo teigti, kad D. V. sumokėjo tokias sumas minėtoms įmonėms iš piniginių lėšų, kurias išėmė grynaisiais ar kurios buvo pervestos į jo asmenines banko sąskaitas iš UAB „VS“ banko sąskaitų.

240Įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viso proceso metu buvo imtasi priemonių patikrinti D. V. pagrindinę versiją apie iš įmonės banko sąskaitų ir kasos paimtų grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes. Tiek kaltinimui, tiek gynybai teikiant duomenis, reikšmingus šios aplinkybės nustatymui, piniginių lėšų panaudojimas bendrovės naudai pagrįstas iš dalies, t. y. nustatyta, kad iš paimtos bendros 10 635 011 Lt sumos bendrovės naudai panaudota 5 740 012,53 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ir 5 740 012,53 Lt buvo panaudoti UAB „VS“ reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šias pinigines lėšas D. V. pasisavino. Teisėjų kolegija šioje vietoje dar kartą pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „VS“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos 5 740 012,53 Lt minėtos bendrovės piniginės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio D. V. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, nes D. V. jau nuo paėmimo ar pervedimo momento įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „VS“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o D. V. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė, taip padarydamas bendrovei turtinės žalos. Taigi UAB „VS“ turto pasisavinimas buvo baigtas, todėl tokie D. V. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.

241Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino patikslintame kaltinime nurodytą pasisavintą piniginių lėšų sumą iki 5 740 012,53 Lt. Prokuroro teigimu, pinigų suma, kuri buvo nuskaityta kaip banko mokestis už piniginių lėšų išgryninimą taip pat patenka į bendrą pasisavintų įmonės pinigų sumą. Todėl pasisavinto turto suma turi būti padidinta 4 053,97 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

242Turto pasisavinimo atveju padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą ar turtinės naudos negavimą ir bendrovės turto balanse pasireiškia turto aktyvo sumažėjimu. Todėl teismas, nustatydamas pasisavinto turto dydį, atsižvelgia ir įvertina tai, kiek dėl bendrovės vadovo veiksmų, pasisavinant bendrovės turtą, sumažėjo bendrovės turto aktyvas.

243Prokuroro pareikštame pakeistame kaltinime D. V. inkriminuota pasisavintų pinigų suma – 5 744 066, 50 Lt. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisavinto turto dydį nustatė remdamasis specialistės I. V. 2014 m. lapkričio 27 d. teisiamajame posėdyje nurodyta suma. Šio posėdžio metu specialistė nurodė, kad iš viso nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis 5 740 012,53 Lt panaudojimas (t. 25, b. l. 153). Kaip matyti iš specialistės duotų paaiškinimų turinio, nustatant šią galutinę sumą, buvo vertintos tos sumas, kurios buvo paimtos grynaisiais pinigais iš įmonės banko sąskaitų ir D. V. asmeninių banko sąskaitų. Tuo tarpu į vertinimą nepateko tos sumos, kurios buvo sumokėtos kaip banko komisiniai mokesčiai už pinigų išgryninimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad gryninant UAB „APC“ pagal statybos rangos sutartį į D. V. asmeninę banko sąskaitą pervestą 814 622 Lt sumą per kelis kartus, nuo šios sumos iš viso buvo nuskaičiuota 4 053,97 Lt banko mokesčių. Taigi D. V. grynaisiais pinigais pasiėmė ne visą – 814 622 Lt sumą, pagal statybos rangos sutartį priklausiusią UAB „VS“, kadangi dalis pervestų pinigų buvo sumokėta kaip banko mokesčiai. Nepaisant to, kad ši suma buvo sumokėta kaip banko mokesčiai, į UAB „VS“ aktyvą nepateko visa 814 622 Lt suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. V. pasisavino ir UAB „VS“ pinigines lėšas, kuriomis buvo sumokėti banko mokesčiai, kadangi tokios lėšos jau nuo pervedimo momento į D. V. asmeninę sąskaitą buvo pasisavintos. Tai, kad ši pinigų suma vėliau buvo panaudota kaip banko mokestis neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tokių lėšų pasisavinimo.

244Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumų, kurios buvo sumokėtos kaip banko mokesčiai, nevertino kaip pasisavintų, todėl šioje vietoje sutiktina su prokuroro nurodytais teiginiais, kad D. V. taip pat pasisavino UAB „VS“ priklausiusius 4 053, 97 Lt. Tokia suma nekeičia D. V. veikos kvalifikavimo, todėl keistinos tik byloje nustatytos faktinės aplinkybės – vietoje 5 740 012,53 Lt sumos nurodoma 5 744 066,5 Lt. Atsižvelgiant į tai, keistina ir apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl BUAB „VS“ priteisto civilinio ieškinio dydžio. Priteistina BUAB „VS“ naudai 1 663 596,65 Eur (5 744 066, 5 Lt).

245Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, kuriuo D. V. realizavo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pasak prokuroro, D. V. UAB „VS“ priklausiusias pinigines lėšas pradėjo savintis 2007 m. sausio 1 d., kadangi tuo metu įmonė jau disponavo vėliau pasisavintais pinigais (201 062, 55 Lt), o šios nusikalstamos veikos darymo laikotarpio pabaiga reikėtų laikyti 2008 m. lapkričio 6 d., kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro argumentais nesutinka.

246Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad D. V. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius realizuojančius neteisėtus veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. (t. 17, b.l. 1-55). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, 2013 m. liepos 3 d. prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame buvo suformuluotas naujas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis – nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. (t. 18, b.l. 111-113). Pagal antrąjį pateiktą kaltinimo keitimą, D. V. inkriminuota Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. (t. 25, b.l. 165-166). Būtent šį laikotarpį apeliaciniame skunde prašoma nustatyti.

247Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. V. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 8 d., vis dėlto iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jį priėmęs teismas nusikalstamos veikos padarymo laiką nustatė nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nors teismo nuosprendyje nėra pasisakyta, kokie duomenys lėmė tokio laikotarpio nustatymą, tačiau iš teismo nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies formuluotės galima daryti išvadą, kad nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, apygardos teismas vertino konkrečių atliktų veiksmų, kuriais buvo pasisavintos įmonės lėšos, atlikimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

248Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-697/2015). Taigi tai, kad, kaip nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, jau 2007 m. sausio 1 d. UAB „VS“ disponavo piniginėmis lėšomis, kurias vėliau pasisavino D. V., nereiškia, kad buvo realizuoti Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Taip pat prielaidomis grįstas prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas nusikalstamos veikos darymo laikotarpį pratęsti iki 2008 m. lapkričio 6 d., kai buvo iškelta bankroto byla UAB „VS“. Kaip jau minėta, turto pasisavinimo baigtumo momentas sietinas su konkrečiais kaltininko veiksmais, kuriuos atlikus kaltininkas įgyja galimybę naudotis jam patikėtu, svetimu turtu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, vertino konkrečius D. V. atliktus veiksmus išgryninant įmonei priklausančius pinigus ar pervedant juos į savo asmeninę banko sąskaitą.

  1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje.

249Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį. Kaltinime nurodyta, kad D. V., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., sąmoningai blogai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių reikalavimus, valdė įmonę, pasisavino iš jos 7 780 729, 51 Lt apyvartinių lėšų, apsunkino atsiskaitymą su įmonės tiekėjais bei kreditoriaus ir tokiais veiksmais sukėlė UAB „VS“ nemokumą, bankrotą bei padarė didelės žalos kreditoriams.

250Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagrįsdamas šią išvadą apygardos teismas nurodė itin lakoniškus ir iš dalies prieštaringus motyvus. Viena vertus, pripažino, kad UAB „VS“ bankrotui lemiamos įtakos turėjo D. V. nusikalstami veiksmai pasisavinant įmonės apyvartines lėšas. Kita vertus, nurodė, kad D. V. neturėjo tikslo blogai valdyti įmonę, nenumatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybės.

251Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalimi ir prašo ją panaikinti bei priimti naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Anot apelianto, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis D. V. blogai organizavo UAB „VS“ darbą, buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, esant sunkiai bendrovės ekonominei būklei bei turint įsiskolinimus, bendrovės direktorius D. V. tyčia priėmė bendrovei nenaudingus ir žalingus sprendimus, iš bendrovės kasos bei įmonės sąskaitų paėmė didelės vertės – 5 744 066,50 Lt sumą bei ją pasisavino, tai nulėmė UAB „VS“ bankrotą ir didelės žalos kreditoriams padarymą.

252Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Veika šios nusikalstamos veikos sudėtyje apibūdinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla lemia kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos.

253Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad UAB „VS“ bankrutavo todėl, kad UAB „D“, kuris buvo pagrindinis užsakovas, 2008 metais pradėjo keisti atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygas. Tuo metu UAB „VS“ ėmė rastis skolos, kurių padengti nebuvo įmanoma. Todėl 2008 m. lapkričio mėnesį D. V. buvo priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. D. V. parodė ir tai, kad jis buvo vienas iš trijų UAB „D“ akcininkų, jam priklausė 33 proc. įmonės akcijų (t. 20, b.l. 183-197).

254Tokio pobūdžio bylose svarbus įrodymų šaltinis yra specialistų išvados. Pirmoji specialisto išvada, reikšminga vertinant Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą D. V. veikoje, pateikta 2011 m. vasario 11 d. (specialisto išvada Nr. 5-2/20). Joje konstatuota, kad pagal trumpalaikio mokumo rodiklio apskaičiavimą pateikto balanso duomenimis UAB „VS“ 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 6 d. buvo moki, trumpalaikio turto pakako trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. į D. V. banko sąskaitas iš įmonių ir fizinių asmenų pervestų piniginių lėšų bei iš banko paskolų D. V. buvo išmokėta grynaisiais pinigais iš viso 3203254,03 Lt ir 32810,00 EUR (113286,37 Lt), tame skaičiuje: iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB GGG bankas, buvo išmokėta 139765,47 Lt, iš AB bankas „X“ esančios sąskaitos Nr. ( - ) buvo išmokėta 160455,64 Lt ir 32810,00 EUR (113286,37 Lt) bei iš sąskaitos Nr. ( - ) buvo išmokėta 9000,00 Lt, ir iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB „Y bankas“, buvo išmokėta 2894032,92 Lt. Detalus piniginių lėšų judėjimas D. V. vardu atidarytose bankų sąskaitose pateiktas išvados 41-48 lapuose esamose lentelėse. Iš bankų pateiktos informacijos taip pat buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. į D. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB „Y bankas“, iš UAB „VS“ bankų sąskaitų buvo pervesta iš viso 1264022,00 Lt. Į UAB „Y bankas“ sąskaitą Nr. ( - ) UAB „VS“ 2008 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais pervestas 1264022,00 Lt pinigines lėšas D. V., atskaičius banko mokesčius, išėmė grynaisiais pinigais iš viso 1 258 618,03 Lt (detaliau pateikta išvados 49-50 lapuose esamoje lentelėje). UAB „VS“ banko dokumentuose yra pateiktas 2008 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų kvitas VNS Nr. 00195, kuriame įformintas D. V. avanso grąžinimas 140 000,00 Lt, ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų kvitas VNS Nr. 00196, kuriame įformintas D. V. avanso grąžinimas 309400,00 Lt. Per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 6 d. iš UAB „VS“ bankų sąskaitų D. V. vardu grynaisiais pinigais buvo išimta iš viso 3256550,00 Lt, iš jų 1626550,00 Lt išimtiems gryniesiems pinigams banko dokumentuose yra pateikti kasos pajamų orderio kvitai, o 1 630 000,00 Lt išimtiems iš bankų gryniesiems pinigams kasos pajamų orderio kvitų nėra. UAB „VS“ pagal sudarytą 2008 m. gegužės 7 d. rangos sutartį Nr.TS-X su UAB „APC“ dėl sandėliavimo pastatų rekonstrukcijos ir statybos savo jėgomis neturėjo galimybių įvykdyti sutartines prievoles, kadangi statybos darbams atlikti tą pačią dieną, t.y. 2008 m. gegužės 7 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. X su subrangovu UAB „PR“. UAB „VS“ gavusi iš UAB „APC“ 1380000 Lt avansą turėjo galimybę atsiskaityti su subrangovu UAB „PR“ bei vykdyti sutartines prievoles, jeigu gautą avansą būtų panaudojusi šios statybos išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu iš UAB „APC“ į UAB „VS“ sąskaitą, esančią AB „YYG bankas“, pervestų piniginių lėšų buvo išimta grynaisiais pinigais iš viso 1110568,03 Lt, tame skaičiuje UAB „VS“ buhalterei L. M. buvo išmokėta 300000,00 Lt ir iš D. V. į jo asmeninę sąskaitą, esančią UAB „Y bankas“ pervestų 814622,00 Lt buvo jam išmokėta 810568,03 Lt, kurių panaudojimo dėl nepateiktų apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų tyrimo metu nustatyti nėra galimybės (t. 8, b.l. 88-166). Ikiteisminio tyrimo metu atlikęs UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistas davė išvadą Nr. 5-2/211/2012, kurioje nurodyta, kad tirtu laikotarpiu – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., į UAB „VS“ generalinio direktoriaus D. V. asmenines banko sąskaitas buvo nepagrįstai pervesta 1 264 022 Lt bendrovės piniginių lėšų, kurios nebuvo panaudotos įmonės veikloje. Padaryta išvada, kad jei UAB „VS“ lėšos nebūtų pervestos į D. V. asmenines banko sąskaitas, jei būtų įmonės veikloje panaudotos lėšos, gautos už vykdytus darbus neapskaitytuose objektuose, tai UAB „VS“ bankrotas nebūtų grėsęs, nes gautų lėšų pilnai būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais (t. 11, b.l. 10-53). Teisiamajame posėdyje apklausta pastarąją išvadą pateikusi specialistė I. V. patvirtino, kad jeigu D. V. nebūtų pasisavinęs dalies įmonės piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į jo asmenines banko sąskaitas ir paimtos grynaisiais pinigais iš įmonės banko sąskaitų, 2008 metais UAB „VS“ bankrotas nebūtų įvykęs (t. 18, b.l. 138-142).

255Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas D. V. ieškinio pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti bankroto bylą UAB „VS“ (t. 3, b.l. 130-131). Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „VS“ atžvilgiu nutarta iškelti bankroto bylą (t. 3, b.l. 114-115). Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-262-259/2010 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių yra: kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais (603788,2 Lt); kreditorių finansiniai reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (897660, 3 Lt); kiti kreditoriniai reikalavimai (5578805,48 Lt). Iš viso patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 7 080 254 Lt, patvirtina 141 kreditorius (t. 3, b.l. 149-153).

256Sprendžiant klausimą dėl D. V. atsakomybės dėl nusikalstamo bankroto, reikšmingi yra duomenys, patvirtinantys, kad jis netinkamai tvarkė UAB „VS“ buhalteriją, tokiu būdu netinkamai valdydamas įmonę. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nenustatė buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir tyrimui nepateikė 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 6 d. laikotarpio buhalterinių dokumentų. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „VS“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 21, b.l. 30-31).

257Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino aukščiau aptartus bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad D. V. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. D. V., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas, atliko veiksmus, dėl kurių įmonė tapo nemokia, t.y. pasisavino 5 744 066,50 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti ir tokiu būdu lėmė įmonės bankrotą. Aukščiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. V. nusikalstamais veiksmais įmonei padarytų nuostolių suma darė esminę įtaką ir paspartino įmonės nemokumo ir bankroto procesą. Įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastimi. Nusikalstamos bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem asmenims – kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl UAB „VS“ bankroto net 141 kreditoriui padaryta turtinė žala, ir ji gerokai viršija 150 MGL dydžio sumą – 7 080 254 Lt. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti netiesioginę tyčią D. V. veiksmuose. D. V., būdamas UAB ,,VS“ direktoriumi, žinodamas ir suprasdamas, kad yra įsiskolinęs įmonės kreditoriams (šią aplinkybę patvirtina paties nuteistojo teiginiai apie nuolat areštuojamas įmonės banko sąskaitas taip pat apie įsiskolinimą UAB „G“ ir vengimą atsiskaityti su šia įmone) priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus ir blogai valdydamas įmonę, netinkamai elgdamasis su bendrovės turtu (įmonės pinigines lėšas pasisavindamas), negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktą turtą, prekes, paslaugas, ir numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams bei tokių padarinių norėjo, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

258Kaltinamajame akte kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį D. V. buvo suformuluotas taip: jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-09-17 dirbdamas UAB „VS“, įm. k ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingu už UAB „VS“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 7 780 729,51 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje.

259Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Pagal naujai suformuluotą kaltinimą D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., dirbdamas UAB „VS“, įm. k ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingu už UAB „VS“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 7 780 729,51 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje.

260Taigi matyti, kad pakeistame kaltinime prokuroras siekė inkriminuoti ilgesnį Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos darymo laikotarpį. Analizuojant visą D. V. pareikštą kaltinimą šioje byloje matyti, kad visais atvejais (tiek kaltinamajame akte, tiek pateiktame patikslintame kaltinime) valstybinis kaltintojas nusikalstamo bankroto padarymo laikotarpį tiesiogiai sieja su turto pasisavinimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta dėl turto pasisavinimo padarymo laikotarpio, atitinkamai keistina ir kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį.

261Kaip jau minėta, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atliktas dar vienas specialisto tyrimas ir pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014. Šio specialisto tyrimo išvadų pagrindu buvo pareikštas kaltinimo pakeitimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Naujai pareikštame kaltinime, atsižvelgiant į naujai į bylą pateiktus ir specialistės įvertintus duomenis, buvo sumažintas D. V. inkriminuojamo turto pasisavinimo dalyko dydis – nuo 7 780 729, 51 Lt iki 5 744 066,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį turto pasisavinimas iš UAB „VS“ yra esminė aplinkybė, leidžianti svarstyti klausimą dėl D. V. atsakomybės už nusikalstamą bankrotą, kaltinimo pakeitimas dėl turto pasisavinimo turi įtakos ir vertinant šiuos D. V. veiksmus. Teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad pasisavinto turto vertė, atsižvelgiant į likusį pasisavinto turto dydį, sumažėjo ne taip ženkliai, kad tai būtų pagrindas pripažinti, jog D. V. veiksmai savinantis įmonės pinigines lėšas negalėjo nulemti ir nenulėmė įmonės bankroto.

262Taigi konstatuotina, kad D. V. Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis:

263D. V., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 8 d., dirbdamas UAB „VS“, įm. k ( - ), adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „VS“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingu už UAB „VS“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 5 744 066, 5 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „VS“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „VS“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt.

264Šioje baudžiamojoje byloje, gindamas viešąjį interesą, valstybinis kaltintojas yra pareiškęs civilinius, prašydamas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl nusikalstamo bankroto. Prokuroras prašo priteisti VSDFV Kauno skyriaus naudai 280 735, 53 Lt (t. 17, b.l. 66-67), Kauno apskrities VMI - 616 924, 79 Lt (t. 17, b.l. 68-69). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį reikalauti žalos atlyginimo galima dėl žalos, padarytos nusikalstama veika. Pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Įstatymų leidėjas, kvalifikuodamas veiką kaip nusikalstamą bankrotą, taiko tik kiekybinį kriterijų žalai nustatyti. Žalą pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat gali būti ir negautos pajamos. Aukščiau aptartais bylos duomenis – specialistų išvadomis ir paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad dėl D. V. nusikalstamų veiksmų VSDFV Kauno skyrius patyrė 603 788,20 Lt žalos, o Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekciją – 897 660, 3 Lt. Todėl prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai dėl šios žalos atlyginimo tenkinami.

265III Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje (vengimas atsiskaityti su UAB „G“)

266D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį kaltintas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, su UAB „G“ sudaręs 2007 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. B-X, nesilaikė šios sutarties sąlygų atsiskaityti už tiektus betono mišinius ir apgaule vengė šiuos įsipareigojimus vykdyti. Kaltinime nurodyta ir tai, kad D. V. pasisavino iš UAB „VS“ 6 433 397, 12 Lt tokiu būdu apsunkindamas atsiskaitymą su UAB „G“ pagal pateiktas sąskaitas – faktūras.

267Pirmosios instancijos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad D. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti savininką ar paslaugų tiekėją. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojant apgaulę paprastai atimama iš kreditoriaus galimybė įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Vien paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis. Šiuo atveju sandorį su UAB „G“ sudarė juridinis asmuo – UAB „VS“, kuri sutarties nevykdė dėl atsiradusio nemokumo. Apygardos teismas nurodė, kad D. V. neturėjo tyčios apgaule vengti atsiskaitymo su UAB „G“. Be to, D. V. veikoje nėra ir kito būtinojo požymio – apgaulės. Tai, kad su UAB „G“ nebuvo visiškai atsiskaityta, lėmė UAB „VS“ bankrotas.

268Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantas nurodo, kad D. V. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. D. V., užuot atsiskaitęs su UAB „G“, pasisavino didelės vertės UAB „VS“ turtą. Vėliau, paties D. V. iniciatyva, įmonei iškelta bankroto byla. D. V. vengė atsiskaitymo su UAB „G“ nurodydamas įvairias, klaidinančias priežastis. Prokuroras nurodo, kad apgaulė D. V. veikoje pasireiškė UAB ,,VS" turto pasisavinimu ir nusikalstamu bankrotu, dėl kurių UAB „G“ interesų gynyba civilinio proceso tvarka tampa neperspektyvi. Šios aplinkybės, anot prokuroro, leidžia teigti, kad D. V. apgaule vengė įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsiskaityti už betono mišinius.

269Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, netinkamai aiškino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, pernelyg siaurai interpretavo teismų praktiką ir nevisapusiškai įvertino šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

270Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, pavyzdžiui, vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008). Taigi, iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje.

271Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „VS“, atstovaujama direktoriaus D. V., ir UAB „G“, atstovaujama V. L., 2007 m. balandžio 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. X, kuria susitarė, kad UAB „G“ tieks prekes – betono mišinius, UAB „VS“ už šias prekes laiku, per 20 kalendorinių dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo, atsiskaitys (t. 5, b.l. 57-58). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu UAB „G“ generalinis direktorius V. L. parodė, kad UAB „G“ 2007 m. balandžio 3 d. su UAB ,,VS" sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. X, kurios pagrindu UAB ,,VS" tiekė prekes – betono mišinius. Duomenų (mokus ar nemokus, finansinė padėtis, kliento patikimumas) apie betono mišinių pirkėją UAB „G“ nerinko. Tokius duomenis pradėjo rinkti tik tada, kai pradėjo vėluoti atsiskaitymai už produkciją. Asmuo, vardu D. (apklausos pirmosios instancijos teisme metu liudytojas patikslino, kad tai buvo D. V.), vis žadėdavo atsiskaityti už tiektą produkciją, tačiau jo pažadai dėl finansinių įsipareigojimų buvo neteisingi, klaidinantys ir turintys apgaulės požymių. UAB „G“ savo prievolę pagal minėtą sutartį vykdė laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d.. Paskutinį dalinį mokėjimą už produkciją UAB ,,VS" atliko 2008 m. balandžio 8 d. Liudytojas parodė, kad UAB ,,VS" už jai parduotus betono mišinius liko skolinga 245 572,90 Lt, dėl šios sumos priteisimo iš UAB ,,VS" yra priimtas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1094-436/2008 (t. 5, b. l. 62-63). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad iš pradžių įtarimų ši įmonė nekėlė. Įnešdavo pinigus į įmonės sąskaitą grynais, kartais pavedimu, paskui pradėjo strigti atsiskaitymai. Liudytojo teigimu, UAB ,,VS" direktorius D. V. nurodydavo įvairias priežastis dėl ko negali atsiskaityti, kartais net juokingas. Liudytojas nurodė, kad UAB „G“ įvairiomis formomis bandė priminti apie vėluojančius atsiskaitymus, bet šie priminimai – nei raštiški, nei telefoniniai, nedavė jokio rezultato. Liudytojo manymu, sąlygas atsiskaityti su UAB „G“ UAB "VS" turėjo, bet dėl nesuprantamų priežasčių, sąmoningai neatsiskaitė, neinformavo apie savo finansinę būklę, o UAB „G“ toliau vykdė savo įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį. Pirmosios instancijos teismui liudytojas parodė, kad užstrigę atsiskaitymai, nereagavimas į skambučius, suformavo nuomonę, kad atsiskaityti vengiama sąmoningai (t. 17, b. l. 151-152).

272Teisiamajame posėdyje apklaustas D. V. pripažino faktines inkriminuojamas Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. V. patvirtino, kad su UAB „G“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią buvo tiekiami betono mišiniai. UAB „VS“ su šia įmone atsiskaitė tik iš dalies. D. V. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis neatsiskaitė už visas pateiktas prekes. Nurodė, kad tuo metu įmonė turėjo ir daugiau kreditorių, su kuriais buvo atsiskaitinėjama. D. V. patvirtino, kad tuo metu, kai buvo išrašomos sąskaitos – faktūros, UAB „VS“ buvo moki ir turėjo realią galimybę atsiskaityti su UAB „G“ (t. 20, b.l. 183-197).

273Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „VS ir UAB „G“ 2007 m. balandžio 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartimi UAB „G“ įsipareigojo tiekti UAB „VS“ betono mišinius, o UAB „VS“ įsipareigojo betono mišinius priimti ir sumokėti už juos per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų - faktūrų gavimo. UAB „G“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, tuo tarpu UAB „VS“ vėlavo atsiskaityti, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo apmokėtas. Dėl to UAB „G“ patyrė 245 572,90 Lt turtinę žalą, kuri buvo pripažinta Kauno apygardos teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje aptartais duomenimis – specialistų išvadomis, specialistų paaiškinimais ir paties D. V. parodymais, visą šį laiką UAB „VS“ buvo moki ir galėjo visiškai atsiskaityti su UAB „G“. Nepaisydamas susidariusio įsiskolinimo ir raginimų atsiskaityti, UAB „VS“ direktorius D. V. bendrovės pajamas ir kitą turtą naudojo ne atsiskaityti su UAB „G“, tačiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais ir didelę sumą pinigų neteisėtai pasisavindamas. Tokie D. V. veiksmai, kai, susidarius įsiskolinimui UAB „G“, ir įmonė yra pajėgi atsiskaityti, o pinigai, be kita ko, yra neteisėtai pasisavinami, vertintini kaip apgaulė. Akivaizdu, kad, žinodamas apie savo prievolę visiškai atsiskaityti su UAB „G“, tačiau UAB „VS“ turtą panaudodamas ne atsiskaitymams su šia bendrove, D. V. kaip bendrovės direktorius, neabejotinai suvokė, kad jo veika kelia pavojų UAB „G“ nuosavybei, jos turtinėms teisėms ir interesams, bei numatė, kad dėl to UAB „G“ bus padaryta turtinės žalos, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, D. V. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl Kauno apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis teismo nuosprendis.

274Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pilnai tenkinti UAB „G“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 245 572, 9 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo.

275Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

276Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „G“ atstovu buvo paskirtas V. L. (t. 5, b.l. 64). UAB „G“, atstovaujama V. L., pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 5, b.l. 65). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad UAB „G“ atstovas V. L. civilinio ieškinio atskiru procesiniu dokumentu nėra pareiškęs. Jo reikalavimai D. V. išdėstyti apklausos protokole (t. 5, b.l. 62-63). Šiame apklausos protokole yra užfiksuotas V. L. prašymas pripažinti UAB „G“ civiliniu ieškovu ir priteisti iš kaltų asmenų 245 572, 09 Lt. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks UAB „G“ atstovo pareikštas reikalavimas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nelaikytinas formos ir turinio reikalavimus atitinkančius civiliniu ieškiniu. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šio prokuroro apeliacinio skundo prašymo. IV. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje

277Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Kaltinime nurodoma, kad D. V. padėjo iššvaistyti UAB „M“ direktoriui – asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą ir įmonei padaryti 112 100 Lt turtinę žalą. Taip pat nurodoma, kad D. V. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė turtinė žala.

278Pirmosios instancijos teismas D. V. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, motyvuodamas tuo, kad tarp UAB „M“ ir UAB „VS“ sudarytoje rangos sutartyje Nr. 07/X numatyti namų projektavimo darbai buvo realiai atlikti, UAB „M“ šiuos darbus priėmė, todėl UAB „M“ nebuvo padaryta žala. Tokie išteisinamojo teismo nuosprendžio motyvai neatitinka byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių.

279Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys patvirtina, kad projektavimo darbus atliko „V. S. K“ vadovas V. S., o duomenų, kad UAB „VS“ būtų atlikusi kokius nors darbus ar suteikusi kokias nors paslaugas UAB „M“ naudai, nėra. Todėl, anot apelianto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „M“ priklausiusios piniginės lėšos buvo nepagrįstai pervestos UAB „VS“ ir taip padaryta UAB „M“ didelė turtinė žala.

280Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, įrodymus vertino netinkamai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, todėl nepagrįstai šioje dalyje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

281Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo neatlygintinumas pasireiškia tuo, jog turtas iššvaistomas neatlyginant jo vertės arba ją atlyginant aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui.

282Byloje esančiais objektyviais duomenimis – paties D. V. parodymais, liudytojos L. R. parodymais, specialisto išvada Nr. 5-2/71, specialistės N. D. paaiškinimais, nustatyta, kad UAB „M“, atstovaujama asmens, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir UAB „VS“, atstovaujama D. V., 2007 m. gegužės 3 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią UAB „VS“ įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų darbus, adresu ( - ). UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. Iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios XXY banko X filiale, į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „B“ banko X filiale, UAB „M“ pervedė 112 100 Lt (2007 m. gegužės 4 d. – 44 840 Lt, 2007 m. liepos 11 d. – dar 67 260 Lt). Taip pat nustatyta, kad „V. S. K“ atliko gyvenamųjų individualių namų projektavimo darbus. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teisme pripažino ir D. V., parodydamas, kad UAB „M“ ir UAB „VS“ buvo sudariusi sutartį dėl namų projektavimo darbų, šiuos darbus atliko V. S., UAB „M“ pervedė 112 100 Lt į UAB „VS“ sąskaitą (t. 20, b. l. 192, 193). Prokuroras taip pat neginčija šių faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo minėtas aplinkybes, tačiau padarė išvadą, kad UAB „M“ nebuvo padaryta žala, kuri yra būtinasis turto iššvaistymo požymis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

283D. V. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir parodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. UAB „VS“ pasirašė rangos sutartį su UAB „M“, kurią atstovavo A. G., kartu dalyvavo ir kiti darbuotojai. V. S. atliko projektus, nes pati UAB „VS“ jų nedaro, projektai buvo perduoti A. G., UAB „M“ už juos atsiskaitė, sumokėdama UAB „VS“ apie 112 000 Lt, iš kurių jis V. S. sumokėjo 90 000 ar 95 000 Lt. Su V. S. įmone taip pat buvo pasirašyta sutartis, sutvarkyti visi buhalteriniai dokumentai. UAB „VS“ perdavė 4 projektus pagal perdavimo aktą, išrašė sąskaitą-faktūrą, jis perdavė tokį aktą, koks yra pateiktas į bylą. A. B. netarpininkavo dėl namų projektavimo darbų (t. 20, b. l. 192-196). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi šiais D. V. parodymais ir jo pateikta versija, kad UAB „VS“ ir UAB „M“ sudarytoje sutartyje numatyti darbai buvo atlikti pagal UAB „VS“ ir „V. S. K“ sudarytą subrangos sutartį, t. y. kad „V. S. K“ užsakovas buvo UAB „VS“, o ne UAB „M“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi D. V. pateikta versija, kadangi ją paneigia byloje esančių duomenų visuma.

284Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra turtinės žalos padarymas. Šios nusikalstamos veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą ar turtinės naudos negavimą. Jei toks turtas priklauso juridiniam asmeniui, tai pastarojo turto balanse ši veika pasireiškia turto aktyvo sumažėjimu. Byloje nustatyta, kad UAB „M“ priklausę 112 100 Lt perduoti trečiajam asmeniui – UAB „VS“. Šią aplinkybę patvirtina ir D. V. parodymai, kuriuose jis neneigė, kad minėta pinigų suma buvo pervesta UAB „VS“ (t. 20, b. l. 193). Ši aplinkybė nustatyta ir UAB „M“ raštu Nr. 1-6-X bei mokėjimo nurodymų Nr. XXXX, YYYY kopijomis (t. 15, b. l. 90–92).

285Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už padėjimą iššvaistyti svetimą turtą ar turtinę teisę klausimą esminė aplinkybė yra tai, ar toks piniginių lėšų perleidimas turi faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju D. V. kaip faktinį lėšų pervedimo UAB „VS“ pagrindą nurodė 2007 m. gegužės 3 d. pasirašytą rangos sutartį su UAB „M“, pagal kurią buvo atlikti projektavimo darbai, kuriuos pagal sutartį su UAB „VS“ atliko „V. S. K“. Vis tik tokia D. V. nurodoma versija yra paneigiama byloje esančiais objektyviais duomenimis – liudytojų V. S., J. G., A. M. parodymais, specialisto išvada 5-2/71, specialistės N. D. paaiškinimais. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad UAB „M“ ir UAB „VS“ pasirašė rangos sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo. Kita vertus, neužtenka nustatyti vien sutarties pasirašymo fakto, būtina nustatyti ir tai, ar UAB „VS“ realiai įvykdė iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Pagal D. V. pateiktą versiją, UAB „VS“, siekdama įvykdyti sutartį su UAB „M“, pasamdė „V. S. K“. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad „V. S. K“ tiesiogiai dėl namų projektavimo darbų atlikimo bendravo su UAB „M“, o ne UAB „VS“. Nors rašytinių dokumentų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad UAB „M“ ir „V. S. K“ sudarė sutartį dėl namų projektavimo darbų ir kad buvo atliekami atsiskaitymai, nėra, ši aplinkybė nustatyta žemiau aptartais liudytojų parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiagoje nėra ir sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „VS“ ir „V. S. K“ susitarė dėl namų projektavimo darbų.

286Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras apeliaciniame skunde remiasi V. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Iš 2013 m. gegužės 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, apklausdamas V. S., jį įspėjo pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 straipsnį ir Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį (t. 18, b. l. 15, 19). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. K. miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00060-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą (t. 16, b. l. 68-69). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teisme V. S. buvo apklausiamas ir apie faktines aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kad tokie asmenys apklausiami kaip liudytojai, atsižvelgiant į jų ankstesnį statusą, teismas turi išaiškinti tokiems asmenims teisę atsisakyti duoti parodymus ir jie neįspėjami už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškindamas V. S. teisės atsisakyti duoti parodymus ir įspėdamas, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punktą. Todėl V. S. parodymai, duoti 2013 m. gegužės 13 d. pirmosios instancijos teisme, gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytas taisykles. Kita vertus, byloje yra ne tik V. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, tačiau ir V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant jį kaip įtariamąjį. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais ir tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltinamojo teisė į gynybą nėra pažeidžiama tais atvejais, kai bylos aplinkybės nustatinėjamos remiantis asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, duotais apklausiant jį kaip įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors tokioje apklausoje kaltinamasis ir nedalyvavo (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-211-489/2016).

287V. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis projektavo 6 namus, už kuriuos jam A. B. davė avansą – 9 000 Lt. Jis jokių darbų UAB „VS“ neatliko ir jokio avanso iš UAB „VS“ negavo, jų nesiejo jokie santykiai (t. 16, b. l. 38-39). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tokiais V. S. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais parodymais. Vien egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nesudaro rimto pagrindo manyti, kad tokie parodymai gali būti neobjektyvūs. Be to, nors V. S. pirmosios instancijos teisme buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, kas laikytina baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimu, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme duoti parodymai sutampa su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra nepatikimi. Juolab, kad V. S. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys – liudytojo A. M. parodymai, kuriais nustatyta, kad UAB „M“ nusprendus statyti namus, generalinis direktorius A. G. surado ir pasamdė V. S. dėl namų projektų parengimo. Liudytojas teigė apie UAB „VS“ sužinojęs tik apklausų metu (t. 18, b. l. 17-19). Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad jis A. G. nurodė architektą V. S., kadangi A. G. norėjo statyti namus. A. G. prašius perduoti pinigus, jis (A. B.) perdavė pinigus V. S.. Mano, kad perduotų pinigų suma galėjo būti 9 000 Lt, t. y. tokia pinigų suma, kurią per akistatą nurodė pats V. S. (t. 18, b. l. 45-47). Minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs, tokias aplinkybes jie nurodė ir apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūno bei akistatos metu (t. 15, b. l. 169–170).

288Iš aptartų parodymų seka, kad V. S. su UAB „M“ bendradarbiavo tiesiogiai, o ne per tarpininką – UAB „VS“. Šių parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „VS“ nebuvo susitarusi su „V. S. K“ dėl subrangos santykių ir neatliko jokių apmokėjimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „M“ nepagrįstai pervedė pinigines lėšas UAB „VS“, nes UAB „VS“ neatliko ir neketino atlikti jokių sutartyje numatytų darbų nei pati, nei pasamdydama subrangovą. D. V. žinojo, kad dėl namų projektavimo darbų atlikimo UAB „M“ direktorius turės ieškoti kito rangovo ir darbus atliks kitas subjektas, su kuriuo bus atsiskaitoma atskirai.

289Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, UAB „VS“ vadovas D. V. neturėjo sutartinių santykių su „V. S. K“ dėl kaltinime nurodytų namų projektavimo darbų. Tai patvirtina ir 2011 m. balandžio 22 d. Nr. 5-2/71 Specialisto išvada dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodoma, kad gyvenamųjų namų ( - ), projektavimo darbus atliko „V. S. K“. UAB „VS“ įformino PVM sąskaitą faktūrą VST Nr. 00081, kurioje įrašė 112100 Lt (iš jų 17100 Lt PVM) vertės neįvykusią ūkinę operaciją „Už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 07/X“ (t. 15, b. l. 65-68). Šias išvadas specialistė N. D. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, paaiškindama, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog gyvenamųjų namų, esančių ( - ), projektavimo darbus atliko „V. S. K“, kuris nepateikė nei sutarčių, nei apmokėjimo, nei darbų atlikimo aktų. UAB „M“ patyrė nuostolį, nes UAB „VS“ buvo sumokėta 112 100 Lt už neatliktus darbus (t. 18, b. l. 146–150).

290Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai piniginės lėšos perleidžiamos trečiajam asmeniui pagal fiktyvią sutartį, t. y. žinoma, kad sutarties šalis realiai nevykdė savo įsipareigojimų, atitinka turto iššvaistymo požymius. Aplinkybė, kad fiktyvioje sutartyje numatytus darbus įvykdė kitas subjektas, negali savaime reikšti, kad žala nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju žala pasireiškia tuo, kad piniginės lėšos nepagrįstai perleidžiamos asmeniui, kuris neatliko darbų, o šiuos darbus atliko kitas asmuo, su kuriuo atsiskaitoma atskirai. Tokia situacija parodo, kad piniginių lėšų pervedimas yra neatlygintinis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „M“ nepadaryta žala, nes šiuo atveju žalos atsiradimas siejamas ne su tuo, kad numatyti darbai atlikti ar neatlikti, tačiau su tuo, kad UAB „VS“ buvo pervestos piniginės lėšos, nesant teisėto pagrindo, ir šios lėšos nesugrįžo į UAB „M“, t. y. iš minėtų lėšų nebuvo atsiskaityta su „V. S. K“, su kuriuo buvo susitarusi UAB „M“.

291Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. UAB „M“ priklausiusios didelės vertės piniginės lėšos – 112 100 Lt pervestos UAB „VS“, atstovaujama D. V., nesant jokiam faktiniam pagrindui, tokiu būdu UAB „M“ padaryta 112 100 Lt dydžio žala.

292Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas padėjėju pasisavinant svetimą turtą laikytinas ir toks asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones. Toks asmuo sąmoningai suteikia pagalbą, sudarančią realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, ir šiais veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. V. nurodė uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, priėmė be jokio faktinio pagrindo į UAB „VS“ sąskaitą pervestas UAB „M“ priklausiusias pinigines lėšas ir jų negrąžino UAB „M“. Tokie D. V. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį kaip padėjėjo, kadangi D. V. sudarė sąlygas asmeniui, kuriam mirus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, iššvaistyti UAB „M“ didelės vertės turtą. Nusikalstamų veiksmų kryptingumas patvirtina, jog D. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais prisideda prie UAB „M“ turto iššvaistymo ir norėjo taip veikti. Tokie D. V. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.

293Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad aukščiau nurodyti duomenys – specialisto išvada, liudytojų parodymai, patvirtina, kad D. V. suklastojo tikrus dokumentus – rangos sutartį Nr. 07/X ir jos pagrindu surašytą atliktų darbų aktą, taip pat juos panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė turtinė žala. Tokie D. V. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį.

294Prokuroro pateiktame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nurodomas ir A. G., kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija, pripažindama, kad D. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nustato tokias D. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes:

  • D. V. 2007 m. gegužės 3 d.–2007 m. liepos 11 d., laikotarpiu X, dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas: ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu: ( - ), generaliniu direktoriumi – asmeniu, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, teikdamas priemones – UAB „VS“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje ir atliktų darbų akte, juos perduodamas bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat jam perduodamas UAB „VS“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „M“ piniginių lėšų pervedimams daryti, UAB „M“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „M“ piniginių lėšų grąžinimo ir jų negrąžindamas, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą, o būtent: 2007 m. gegužės 3 d. su UAB „M“, atstovaujama asmens, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atstovaudamas UAB „VS“ sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų darbus, adresu: ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, o šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu buvo išrašytas UAB „VS“ 2007 m. liepos 2 d. atliktų darbų už 112 100 Lt aktas, bendrovei „M“ neatlikęs darbų – projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų, D. V. šiame atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbų atlikimą, nes iš tikrųjų šiuos darbus atliko V. S. K, įmonės kodas ( - ), vadovas V. S.. UAB „M“ generalinis direktorius – asmuo, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „VS“ pagal atliktų darbų aktą darbų UAB „M“ nėra atlikusi, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „M“ darbuotojui į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke 2007 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „B“ ir 2007 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY bankas X filialas, taip UAB „VS“ atstovaujamai generaliniam direktoriui D. V. neteisėtai buvo išmokėta iš viso 112 100 Lt, tokiu būdu – teikdamas priemones, D. V. padėjo iššvaistyti asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „M“ turtą ir įmonei padaryti 112 100 Lt turtinę žalą.
  • D. V. 2007 m. gegužės 3 d.–2007 m. liepos 11 d. laikotarpiu, X, dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas: ( - ), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „M“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), generaliniu direktoriumi asmeniu, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą klastoti dokumentus ir dėl to padaryti didelės žalos, suklastojo tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, ir juos panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinės žala, o būtent: 2007 m. gegužės 3 d. su UAB „M“, atstovaujama asmens, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, sudarė rangos sutartį Nr. 07/X, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualiųjų namų darbus, adresu: ( - ), o UAB „M“ įsipareigojo UAB „VS“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „VS“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „VS“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „VS“ 2007 m. liepos 2 d. atliktų darbų akte dėl 112 100 Lt vertės darbų UAB „M“ atlikimo, tikrovėje bendrovei neatlikus šiame akte nurodytų darbų, D. V. atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „VS“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbų atlikimą UAB „M“, ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui asmeniui, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „M“ generalinis direktorius asmuo, kurio atžvilgiu, jam mirus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, remdamasis į UAB „M“ buhalterinę apskaitą įtrauktais jo ir D. V. žinomai suklastotais dokumentais – 2007 m. gegužės 3 d. rangos sutartimi Nr. 07/X ir 2007 m. liepos 2 d. už 112 100 Lt atliktų darbų aktu, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „M“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „M“ darbuotojui, į D. V. nurodytas UAB „VS“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „M“ darbuotojas iš UAB „M“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banke, 2007 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. X pervedė 44 840 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „B“, ir 2007 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. Y pervedė 67 260 Lt į UAB „VS“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB XXY banko X filiale, taip D. V. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB „M“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinė žala.

295Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniu skundu skundžia nuosprendžio dalį, kuria UAB „M“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl padarė prieštaringas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija jau pasisakė dėl D. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. V. dėl minėtų veikų padarymo, toliau pasisakytina tik dėl UAB „M“ civilinio ieškinio pagrįstumo.

296Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

297Neteisėti D. V. veiksmai, kuriais UAB „M“ buvo padaryta žala, civilinio ieškovo nuomone, pasireiškė tuo, kad D. V. nepagrįstai gavo pinigines lėšas – 112 100 Lt, priklausiusias UAB „M“. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu argumentu. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad UAB „VS“, atstovaujama D. V. už neatliktus projektavimo darbus iš UAB „M“ nepagrįstai gavo 112 100 Lt sumą, taip D. V. padėjo iššvaistyti didelės vertės UAB „M“ priklausantį turtą – 112 100 Lt. Tokiais veiksmais UAB „M“ padaryta 112 100 Lt turtinė žala. D. V. tiesiogiai gavęs šias lėšas yra atsakingas už žalos UAB „M“ padarymą. Pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas nurodė, kad valstybė UAB „M“ grąžino 17 100 Lt (4 952,50 Eur), nes PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į apskaitą, todėl prašo priteisti ne 112 100 Lt (32 466,40 Eur), o 95 000 Lt (27 513,90 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „M“ atstovo civilinis ieškinys yra pagrįstas. Todėl UAB „M“ priteistina 95 000 Lt (27 513,90 Eur) turtinės žalos atlyginimo iš D. V..

298Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo iš D. V. priteisti visas civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo kokio dydžio išlaidas patyrė ir nepateikė jokių jas patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų kolegija šio civilinio ieškovo atstovo prašymo nenagrinėja.

  1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

299Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. V. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekė paveikti liudytoją V. S., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00016-10 metu duotų melagingus parodymus. Be to, D. V. nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis suklastojo tikrą dokumentą – 2007 m. gegužės 21 d. „V. S. K“ kasos pajamų orderį Serija LAE Nr. XXX.

300Nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. ir 3.1.8. punktų reikalavimus, kadangi, nuteisdamas D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai rėmėsi V. S. parodymais ir atmetė liudytojo A. B. bei D. V. parodymus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

301Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. V. neigė padaręs jam inkriminuotas veikas ir parodė, kad A. B. nuvežė jį pas V. S., kur jis paprašė V. S., kad pastarasis paieškotų kažkokių dokumentų. Kitą dieną jam atvažiavus pas V. S., pastarasis jam davė kasos pajamų orderio dublikatą, kuriame buvo parašyta, kad UAB „VS“ sumokėjo V. S. 6 000 Lt. (t. 20, b. l. 193). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis nuvežė D. V. pas V. S.. D. V. nurodė, kad jam reikėjo dokumento. Jis matė, kaip D. V. pasirašė dokumentą, tačiau, koks tai dokumentas, jis nežino. (t. 18, b. l. 45). Taigi D. V. versiją, kad jis nesiekė paveikti V. S. ir neprašė suklastoti kasos pajamų orderio, patvirtina tik A. B.. A. B. parodymai vertintini atsargiai, kadangi A. B. taip pat buvo teisiamas iš esmės pagal analogiškas faktines aplinkybes, todėl buvo suinteresuotas duoti palankius jam ir D. V. parodymus. D. V. ir liudytojo A. B. parodymus įvertinus kitų byloje esančių duomenų kontekste, konstatuotina, kad byloje esančiais objektyviais duomenimis – V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir liudytojo A. M. parodymais yra paneigiami D. V. ir A. B. parodymai.

302Liudytojas A. M. parodė, kad jis dėl projektavimo darbų bendravo tik su V. S., tuo tarpu apie tai, kad UAB „M“ ir UAB „VS“ pasirašė sutartį sužinojo tik apklausos metu. UAB „M“ direktorius A. G. surado ir pasamdė V. S. (t. 18, b. l. 17–19). Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais duotais teisme. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. liepė bendrauti su V. S. darbų projektavimo klausimais. V. S. pasamdė A. G.. Jis nematė UAB „M“ ir UAB „VS“ sudarytos rangos sutarties dėl projektavimo darbų (t. 15, b. l. 149, 153).

303Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir pats A. B. akistatos su V. S. metu parodė, kad jis A. G. rekomendavo V. S., kaip asmenį, galintį suprojektuoti šešis namus (t. 15, b. l. 170). Tokie A. B. parodymai leidžia teigti, kad V. S. tiesiogiai bendradarbiavo su UAB „M“, o ne per tarpininką – UAB „VS“.

304Kaip jau minėta, teisėjų kolegija, aukščiau konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme atlikta V. S. apklausa, įspėjant jį už melagingų parodymų davimą, neatitinka baudžiamojo proceso nuostatų. Todėl teisėjų kolegija iš esmės nesiremia V. S. parodymais, duotais minėtos apklausos metu, o vadovaujasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir neįspėtas už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu V. S. kaip įtariamasis parodė, kad 2012 m. gegužės 30 d., apie 10 val., į jo biurą atvyko D. V. ir A. B.. Daugiausiai kalbėjo A. B., kuris ir pasakė, kad D. V. iškelta baudžiamoji byla. D. V. ir A. B. pasakė, kad reikia pateikti kasos pajamų orderį, kuris patvirtintų, kad UAB „VS“ atsiskaitė su V. S.. Nebuvo sudaryta jokio sandorio su UAB „VS“, jis nebuvo gavęs jokių dokumentų ir avanso. D. V. ir A. B. įtikinėjo dėl kasos pajamų orderio surašymo ir pateikimo. 2012 m. gegužės 31 d. atvyko D. V. ir A. B.. Jis kasos pajamų orderyje parašė D. V. nurodytą tekstą (t. 16, b. l. 38-39).

305Remiantis tokiais liudytojų V. S., A. M. parodymais nustatyta, jog V. S. su UAB „VS“ nebuvo sudaręs jokių sutarčių ir iš šios įmonės nėra gavęs pinigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, išskyrus apklausą, kai pateikė suklastotą kasos pajamų orderį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir nesivadovaujama pirmosios instancijos teisme V. S. duotais parodymais, tačiau tokie parodymai taip pat neprieštarauja ir sutampa su ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu V. S. nurodytomis aplinkybėmis. Objektyvių duomenų, kad V. S. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl to duotų A. B. ir D. V. nepalankius parodymus, byloje nėra. Tokius jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – A. M. parodymai, tam tikra apimtimi ir A. B. parodymai.

306Taigi, byloje įrodyta, kad D. V., atvykęs kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas kitoje byloje, įkalbinėjimais palenkė V. S. suklastoti kasos pajamų orderį bei, nurodydamas UAB „VS“ pavadinimą, įmonės kodą, savo pareigas, nurodė šiuos duomenis įrašyti į kasos pajamų orderį. Vėliau D. V. savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taip nuteistasis suklastojo kasos pajamų orderį.

307Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė prašymą atlikti tyrimą dėl „V. S. K“ (t. 18, b. l. 74). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad papildoma išvada nereikalinga, nes šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės nustatytos kitais, aukščiau aptartais, duomenimis.

308Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai D. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio naikinti D. V. gynėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. VI. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje.

309Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis apgaule UAB „APC“ naudai įgijo turtinę teisę į 920 000 Lt draudimo išmoką.

310Pirmosios instancijos teismas D. V. padarytą veiką perkvalifikavo iš prokuroro kaltinime nurodytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „VS“ direktoriumi, panaudodamas apgaulę – nuslėpdamas įmonės nemokumą, iš UAB „X draudimas“ gavo laidavimo draudimo liudijimą.

311Nuteistojo D. V. gynėjas ir prokuroras skundžia šią nuosprendžio dalį. Prokuroras skundžia veikos perkvalifikavimą iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl D. V. tyčios kryptingumo. Anot apelianto, D. V. tyčia buvo nukreipta į siekį, panaudojus apgaulę, sudaryti UAB „APC“ galimybę gauti draudimo išmoką, o ne sudaryti rangos sutartį.

312Byloje esančiais duomenimis – liudytojos J. Š. parodymais (t. 17, b. l. 93-94), Statybos rangos sutarties Nr. TS-X kopija (t. 1, b. l. 89-97) neginčijamai nustatyta, kad UAB „APC“, atstovaujama J. Š., ir UAB „VS“, atstovaujama D. V., 2008 m. gegužės 7 d. sudarė rangos sutartį. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad UAB „VS“ minėta sutartimi įsipareigojo užtikrinti sutarties vykdymą banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu. Iš byloje esančių Prašymo sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir šio prašymo priedų kopijų matyti, kad D. V. 2008 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą dėl laidavimo draudimo rašto gavimo UAB „X draudimas“ (t. 3, b. l. 64-69).

313Anot nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nustatė apgaulę ir tyčią D. V. veiksmuose, pateikiant draudimo bendrovei finansinius atskaitomybės dokumentus už 2007 m.

314Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl nuteistojo D. V. gynėjo argumentų, pagal kuriuos D. V. veiksmuose nėra apgaulės ir jis neturėjo tiesioginės tyčios gauti iš UAB „X draudimas“ laidavimo draudimo raštą. Apeliantas teigia, kad D. V. pateikė tuos dokumentus, kurių jo prašė, įmonė buvo moki, nebuvo tyčios suklaidinti draudimo bendrovę. Anot apelianto, tai įrodo liudytojos J. L. ir nuteistojo D. V. parodymai.

315Pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad jam „X draudimas“ nurodė dokumentus, kuriuos jis turi pateikti. Todėl jis pateikė UAB „VS“ 2007 metų pelno nuostolių ataskaitą ir 2007 metų įmonės balansą. Teikiant paminėtus dokumentus, įmonės finansinė padėtis buvo normali. Jis tuo metu negalvojo apie įmonės bankrotą, todėl nenurodė „X draudimas“ apie UAB „VS“ nemokumą (t. 20, b. l. 188-190, 191).

316Pažymėtina, kad apgaulė gali būti tiek aktyvi – kaltininkas teikdamas neteisingus duomenis meluoja, tiek ir pasyvi – kaltininkas neatskleidžia, nutyli nukentėjusiajam asmeniui reikšmingas aplinkybes ir faktus.

317D. V. nurodytą versiją, kad UAB „VS“ buvo moki, kai buvo kreipiamasi į UAB „X draudimas“ dėl laidavimo draudimo rašto gavimo, paneigia byloje esančių duomenų visuma – prašymo sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir šio prašymo priedų kopijos (t. 3, b. l. 64-69), D. V. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 130-131), UAB „VS“ 2008 m. II ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaita, kuri sudaryta 2008 m. liepos 20 d. ir pasirašyta UAB „VS“ direktoriaus D. V. (t. 3, b. l. 139), T. P. parodymai (t. 17, b. l. 89-91).

318Iš Prašymo sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį nustatyta, kad D. V. 2008 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į UAB „X draudimas“ dėl laidavimo draudimo rašto gavimo (t. 3, b. l. 64-69). Prie šio prašymo D. V. pridėjo UAB „VS“ 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri buvo sudaryta 2008 m. sausio 21 d. (t. 3, b. l. 66). Teisėjų kolegija sutinka, kad vien tai, kad D. V. pateikė 2007 m. ataskaitą, savaime nelaikytina apgaule. Tokių metų ataskaitą buvo galima pateikti, tai pirmosios instancijos teismui patvirtino ir T. P.. Liudytojas paaiškino, kad turi būti pateikiama finansinė ataskaita, to reikia, kad būtų įvertinta įmonės būklė. Ataskaitos daromos kartą į metus, todėl matyt buvo pateikta 2007 metų ataskaita. Taigi laikytina, kad reikalaujami dokumentai buvo pateikti (t. 17, b. l. 90). Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris kreipiasi dėl laidavimo ar garantijos rašto, pareiga pateikti ataskaitą apie įmonės finansinę būklę negali būti suprantama formaliai. Šiuo atveju asmuo turi įstaigai nurodyti ir pateikti visą esminę informaciją apie esamą įmonės finansinę būklę, kurią jis žino kreipimosi metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. V. tokios pareigos neįvykdė. D. V. 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo žinoma apie sunkią UAB „VS“ finansinę padėtį. Tokią aplinkybę įrodo ir tai, kad jis 2008 m. liepos 20 d. pasirašė UAB „VS“ 2008 m. II ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 3, b. l. 139), iš kurios matyti, kad įmonės finansinė padėtis sunki. Pats D. V. 2008 m. spalio 9 d. pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 130–131), kartu pateikdamas ir minėtą UAB „VS“ 2008 m. II ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje užfiksuotas įmonės nemokumas balanso sudarymo dieną (t. 3, b. l. 130, 139). Iš to seka, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. D. V. buvo žinoma apie tai, kad UAB „VS“ finansinė padėtis sunki, ji yra nemoki. Tačiau jis tokią informaciją, kreipdamasis į UAB „X draudimas“ dėl laidavimo draudimo rašto gavimo, nutylėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, daro išvadą, kad D. V. nenurodė UAB „X draudimas“, kad UAB „VS“ yra nemoki, tokiu būdu jis UAB „X draudimas“ atžvilgiu panaudojo apgaulę. Tokia D. V. apgaulė laikytina esminė, kadangi liudytojas T. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jei D. V. būtų nurodęs, kad įmonė nemoki, tai sutartis nebūtų buvusi sudaryta (t. 17, b. l. 90).

319Atmetamas ir gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada Nr. 5-2/20, kurioje nurodoma, kad 2008 m. liepos 1 d. UAB „VS“ buvo moki. Šioje vietoje būtina įvertinti tai, kad specialisto išvadoje nurodyta data yra 2008 m. liepos 1 d., o į klausimą, ar UAB „VS“ buvo moki 2008 m. rugpjūčio 13 d., specialistė negalėjo atsakyti (t. 8, b. l. 113, 114). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra svarbu, kokia įmonės finansinė padėtis buvo kreipimosi dieną, t. y. 2008 m. rugpjūčio mėn. Aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad tuo metu UAB „VS“ finansinė padėtis buvo sunki.

320Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu nustatyta, kad D. V. 2008 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į UAB „X draudimas“, siekdamas gauti laidavimo draudimo sutartį. D. V. nuslėpė esmines aplinkybes – UAB „VS“ nemokumą, turinčias reikšmės UAB „X draudimas“ apsisprendimui. Dėl to UAB „X draudimas“, nežinodamas apie „UAB „SV“ nemokumą, išdavė laidavimo draudimo raštą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. V. panaudota apgaulė buvo esminė, lėmusi UAB „X draudimas“ apsisprendimą dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad D. V. panaudojo apgaulę UAB „X draudimas“ atžvilgiu.

321Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad D. V. veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. V. veiką, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl neteisingai nustatė D. V. tyčios kryptingumą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus duomenis, ir nustatė, kad D. V. tyčia nebuvo nukreipta į lėšų pasisavinimą.

322Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Esminis šių dviejų veikų atribojimo kriterijus yra subjektyvioji pusė, t. y. ko iš tikrųjų siekė kaltininkas.

323Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo draudimo sutartis savo pobūdžiu skiriasi nuo kredito ar paskolos. Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – ją įvykdys laiduotojas draudikas. Taigi laidavimo draudimo sutarties sudarymas lemia tai, kad suma, kuri numatyta laidavimo draudimo sutartyje, atitenka trečiajam asmeniui – draudėjo kreditoriui. Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 182 ir 207 straipsniuose numatytų veikų atribojimo klausimą, būtina nustatyti, ar asmuo apgaulę naudojo, siekdamas gauti laidavimo draudimo raštą, ar siekė, kad draudimo išmoka būtų išmokėta trečiajam asmeniui – kreditoriui. Taigi tokiu atveju būtina nustatyti, jog kaltinamasis, panaudodamas apgaulę, išimtinai siekė, kad kiti asmenys neabejotinai gautų draudimo išmoką. Tai reiškia, kad iš byloje esančių duomenų turi būti neginčijamai nustatyta, kad asmuo siekė veikti kito asmens naudai. To nenustačius negalima asmens veikos kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį.

324D. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „VS“ su UAB „APC“ susitarė dėl rangos sutarties sudarymo. Viena iš šios sutarties kylančių UAB „VS“ pareigų buvo gauti iš banko garantą arba draudimo bendrovės liudijimą (t. 20, b. l. 188). Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. Š. paaiškino, kad UAB „APC“ su UAB „VS“ sudarė sutartį. UAB „VS“ bendrovei buvo pranešta, kad bus reikalingas laidavimo raštas. UAB „VS“ neatliko visų darbų, nes bankrutavo (t. 17, b. l. 93-94). Byloje esanti Statybos rangos sutarties Nr. TS-X kopija patvirtina, kad UAB „APC“, atstovaujama J. Š., ir UAB „VS“, atstovaujama D. V., 2008 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį, kurios 4.1. punkte buvo numatyta, kad sutarties vykdymas turės būti užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu (t. 1, b. l. 89-97). Taip pat nustatyta, kad 2008 m. gegužės 19 d. UAB „APC“ atliko avansinį mokėjimą UAB „VS“ (t. 1, b. l. 98). Liudytojo S. D. parodymai patvirtina, kad minėta sutartis buvo realiai vykdoma. Liudytojas parodė, kad UAB „VS“ samdė subrangovus, tačiau objekte dirbo UAB „VS“ darbuotojai, buvo technika (t. 17, b. l. 91). Tokios aplinkybės patvirtina, kad UAB „VS“ ir UAB „APC“ sudaryta rangos sutartis buvo pradėta vykdyti.

325D. V. dėl laidavimo draudimo rašto kreipėsi į „X draudimas“, nes tai buvo viena iš UAB „VS“ ir UAB „APC“ sudarytos rangos sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl D. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jau konstatavo, kad D. V., kreipdamasis į „X draudimas“ ir siekdamas gauti laidavimo draudimo raštą, panaudojo apgaulę, nuslėpė įmonės tikrą finansinę būklę. Prokuroras nepagrįstai, įrodinėdamas tyčios turinį, jį iš esmės sutapatina su apgaulės įrodinėjimu. Aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, apibrėžia D. V. panaudotos prieš „X draudimas“ apgaulės turinį. Tuo tarpu tyčios kryptingumas vertintinas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

326Įvertinus aukščiau nurodomus duomenis, negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. V., gaudamas laidavimo draudimo raštą, siekė UAB „APC“ kompensuoti iš jų gautą avanso dalį, t. y. siekė veikti šios įmonės interesais. To nenustačius negalima teigti, kad D. V. tyčia buvo nukreipta būtent į tai, kad UAB „APC“ gautų draudimo išmoką iš UAB „X draudimas“. Priešingai byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad priežastis, kuri lėmė, kad D. V. kreipėsi į UAB „X draudimas“ dėl laidavimo draudimo rašto gavimo, yra būtent UAB „VS“ siekis pasirašyti sutartį su UAB „APC“ ir įvykdyti dėl to kylančius įsipareigojimus.

327Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai D. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio naikinti D. V. gynėjo ir prokuroro apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. VII. Dėl D. V. paskirtų bausmių.

328Pripažinus D. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, būtina išspręsti jam už šias nusikalstamas veikas skirtinų bausmių klausimus.

329Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų minėtame baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis) įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. Minėtoje BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

330Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

331Teisėjų kolegija, skirdama D. V. bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, atsižvelgia į aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Byloje nenustatyta D. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. D. V. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių du nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (didelės vertės turto pasisavinimas ir padėjimas iššvaistyti didelės vertės turtą), vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (dokumento suklastojimas padarant didelę turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalis)), penki – nesunkių nusikaltimų kategorijai (nusikalstamas bankrotas, kreditinis sukčiavimas, dokumentų klastojimas (Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalis), poveikis liudytojui, turtinės žalos padarymas apgaule). Nors D. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius yra didelis, tačiau daugelis šių nusikalstamų veikų yra tarpusavyje susijusios, padarytos tuo pačiu laikotarpiu (išskyrus Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką). Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl D. V. nusikalstamų veikų buvo padaryti didelė turtinė žala tretiesiems asmenims (turto pasisavinimo, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą, žalos padarymo apgaule, nusikalstamo bankroto, dokumento suklastojimo atvejais). Ši aplinkybė rodo didesnį D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

332Vertindamas D. V. asmenybę, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau jau buvo teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį. Vertindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad minėtu Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta iš esmės panašiu laikotarpiu, kaip ir šiuo teismo nuosprendžiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir yra glaudžiai susijusi su veikomis, kurias D. V. padarė veikdamas kaip UAB „VS“ direktorius. Todėl ta aplinkybė, kad D. V. už Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas anksčiau, iki priimant teismo nuosprendį šioje byloje, nerodo didesnio D. V. asmenybės pavojingumo ir neleidžia jo vertinti kaip linkusio nusikalsti asmens, kurio daromos nusikalstamos veikos yra tendencingas ankstesnio gyvenimo būdo padarinys. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo paskutinės D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2012 m. gegužės 30-31 dienos), praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį negauta duomenų, jog D. V. galėjo padaryti naujų teisei priešingų veikų.

333Sprendžiant klausimą dėl D. V. skirtinų bausmių, atsižvelgtina ir į tai, kad jis dirba UAB „LX“ vadybininku, yra charakterizuojamas teigiamai. D. V. turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis. Kaip nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, šiuo metu abu vaikai gyvena su D. V., jis juos išlaiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. yra diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas (t. 27, b.l. 37-38). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. paaiškino, kad nors 1 tipo cukriniu diabetu sergantis asmuo yra priklausomas nuo insulino, tačiau liga nepatenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto sunkių nepagydomų ligų, kurioms esant būtina spręsti klausimą dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę, sąrašą (t. 27, b.l. 61). Taigi nors D. V. liga negali būti pagrindu svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio taikymo, tačiau yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgtina individualizuojant bausmę.

334Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. V. paskirtos bausmės turėtų būti sušvelnintos todėl, kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko 6, 5 metų. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentais, kad 6, 5 metus trukęs baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas laikytinas ilgu. Tačiau ilgas bylos tyrimas ir nagrinėjimas turi būti vertinamas baudžiamosios bylos apimties ir sudėtingumo kontekste. Nagrinėjama byla sudėtinga ir didelės apimties, be to, baudžiamasis procesas užtruko daugiausia dėl atliekamų UAB „VS“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimų. Byloje gautos net keturios specialisto išvados, tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės aktyviai dalyvavo įrodinėjimo procese teikdamos naujus duomenis. Būtent dėl šių priežasčių ir užtruko baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas. Jokių duomenų apie tai, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai šioje byloje būtų nepateisinamai vilkinę bylos tyrimą ar nagrinėjimą, nėra. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ilgu bylos tyrimu ir nagrinėjimu buvo pažeista D. V. teisė į teisingą baudžiamąjį procesą.

335Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei įtvirtintų bausmių vidurkis. Taip pat pirmiau aptartos aplinkybės leidžia atmesti gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pernelyg griežtų laisvės atėmimo bausmių, D. V. paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad gynėjo apeliacinio skundo prašymas taikyti D. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrįstas.

336Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.

337Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bylos aplinkybes, apibūdinančias D. V. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, D. V. nepilnamečio vaiko interesus, taip pat tai, kad per beveik penkerius metus, praėjusius nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, jis jokių teisės pažeidimų ar naujų nusikaltimų nepadarė, daro išvadą, kad šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Minėta, kad skiriant kaltininkui bausmę, būtina įvertinti tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo, tiek visuomenės interesus, kurių dermė yra svarbi sąlyga teisingos bausmės paskyrimui. D. V. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su jo veikla UAB „VS“ ir didžiąja dalimi buvo nukreiptos į siekį gauti turtinės naudos. Kita vertus, šiais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala tretiesiems asmenims. Šios žalos pašalinimas yra pagrindinis nukentėjusiųjų ir kitų asmenų, bankroto byloje pareiškusių kreditorinius reikalavimus BUAB „VS“ interesas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais atlyginti numatytą dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, labiau užtikrina bausmės paskirties tikslus, nenutrūkstamą nuteistojo darbinę veiklą, jo socialinių priedermių vykdymą bei nukentėjusiųjų interesus dėl nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo negu realiai vykdoma laisvės atėmimo bausmė.

338Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

339Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio aprašomąją dalį dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių ir nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

340D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

341D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

342D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

343D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

344Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti nuteistajam D. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL dydžio (1129, 52 Eur) baudą.

345Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam D. V. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

346Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi, paskirti D. V. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat įpareigoti D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui.

347Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. V. pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. sausio 6 d.

348Nustatyti, kad nuteistasis D. V. nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d., pasisavino jam patikėtą UAB „VS“ didelės vertės turtą – 5 744 066,5 Lt.

349Panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria UAB „M“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Priteisti iš nuteistojo D. V. 27 513,90 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „M“.

350Panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai palikti nenagrinėti. Priteisti iš nuteistojo D. V. 81 306, 48 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Priteisti iš nuteistojo D. V. 178 673, 77 Eur turtinės žalos atlyginimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai.

351Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria iš D. V. priteista 1 662 422, 54 Eur (5 740 012, 53 Lt) BUAB „VS“ naudai, pakeisti. Priteisti iš nuteistojo D. V. 1 663 596,65 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui BUAB „VS“.

352Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., Kauno apygardos teismo 2015 m.... 5. D. V. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1... 6. Iš nuteistojo D. V. priteista 1 662 422,54 Eur turtinės žalos atlyginimo... 7. Iš nuteistojo D. V. nuspręsta išieškoti 1 737,72 Eur advokato išlaidų... 8. UAB „G“, UAB „M“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. D. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „VS“, įmonės kodas ( - ),... 11. Be to, nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „VS“ direktoriumi, apgaule gavo... 12. Be to, nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su kitu asmeniu, siekdamas... 13. D. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2006-05-03–2008-11-06,... 14. Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2006-05-03–2008-11-06,... 15. Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2007-04-03–2008-11-06,... 16. Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2007-05-03–2007-07-11, ( -... 17. Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu, 2007-05-03–2007-07-11, ( -... 18. Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10... 19. Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 išteisino... 20. Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1... 21. Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6... 22. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo,... 23. Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nusikalstamų... 24. I. epizodas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., BK 209 str.... 25. Apeliantas nurodo, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų (UAB... 26. BK 183 str. numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam... 27. Apeliantas nurodo, kad iš teisme nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių... 28. D. V. tvirtinimai, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms,... 29. Nustačius, kad D. V. pasisavino ne 5 740 012,53 Lt, bet kaip ir buvo nurodyta... 30. Kaltinime, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad 2007-01-01 D. V.,... 31. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 nurodyta, kad pagal UAB „VS“ 2006 m.... 32. Nuosprendyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., D.... 33. Apelianto nuomone, pats teismas padarė teisingą išvadą, kad bendrovės... 34. Byloje surinktais įrodymai, t. y. liudytojų L. M., M. M., B. R., Š. P., P.... 35. Apeliantas nurodo, kad akivaizdu, jog D. V., būdamas 33 m. amžiaus, baigęs... 36. D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1... 37. II. epizodas dėl BK 186 str. 1 d. (vengimas atsiskaityti su UAB „G“)... 38. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė... 39. Apelianto nuomone, D. V. užuot atsiskaitęs su UAB „G“, pasisavino... 40. Akivaizdu, kad 2007-04-03 D. V., atstovaudamas UAB „VS“ kaip direktorius,... 41. D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1... 42. III. epizodas dėl BK 182 str. 2 d.... 43. CK 6.987 str. nurodyta draudimo sutarties samprata. Draudimo sutartimi viena... 44. Apeliantas nurodo, kad 2008-08-13 UAB „X draudimas“ atstovei ir UAB... 45. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas sutartinių... 46. Apelianto nuomone, panaudodamas apgaulę, nuslėpdamas svarbiausias aplinkybes,... 47. Pagal BK 182 str. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 48. Pagal BK 182 str. ir BK 207 str. nurodytas dispozicijas abi veikos –... 49. BK 207 str. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo... 50. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „VS“... 51. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame epizode D. V. kaltę dėl... 52. D. V. veiksmai šiame epizode turi būti kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d.... 53. IV. epizodas dėl BK 24 str. 6 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d.... 54. BK 300 str. 1 d. numatyta atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro... 55. Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje... 56. Apeliantas apeliaciniame skunde išdėsto skundžiamo nuosprendžio įrodymus... 57. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų... 58. Iš 2011-04-22 specialisto išvados Nr. 5-2/71 dėl UAB „M“ ūkinės... 59. 1)... 60. 2007-07-02 surašė atliktų darbų aktą, kuriame įrašė neįvykusią... 61. 2)... 62. 2007-07-10 UAB „VS“ įformino PVM sąskaitą faktūrą VST Nr. 00081,... 63. UAB „M“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB XXY banko... 64. Apelianto nuomone, įvertinus vienas kitą papildančius faktinius duomenis,... 65. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta ir ištirta jokių įrodymų, kurie... 66. Apelianto nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina objektyvi... 67. D. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6... 68. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio... 69. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1... 70. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1... 71. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6... 72. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3... 73. UAB „G“ civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 71... 74. UAB „M“ civilinį ieškinį patenkinti pilnai, iš D. V. priteisti 32... 75. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį... 76. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 77. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį... 78. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos... 79. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d.,... 80. Nuosprendžio pradžią skaičiuoti nuo D. V. suėmimo, vykdant šį... 81. BUAB „VS“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. V. priteisti 1... 82. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 83. Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad... 84. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl UAB... 85. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė byloje esantiems... 86. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu ir... 87. Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje... 88. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai... 89. 2011-04-22 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansines... 90. 2010-08-16 UAB „M“ ir UAB „ŽK“ vidaus audito ataskaita, kurioje... 91. Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie tai,... 92. UAB „V. S. K“ 2012-06-12 įsakyme nurodyta kasos pajamų orderį LAE Nr.... 93. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-07-12 nutarimu Nr. 9-478... 94. Liudytojo A. B. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį padėti D. V.... 95. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nuosprendyje... 96. Byloje nustatyta, jog buvo suklastota rangos sutartis, atliktų darbų aktas,... 97. Teismo liko neįvertinti D. V. aiškinimai, kad jis jokių dokumentų... 98. UAB „M“ civilinis ieškinys byloje yra pareikštas baudžiamojo proceso... 99. CK 2.87 str. 7 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys,... 100. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y.... 101. Visuma aptartų įrodymų patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad D. V.,... 102. Apeliantas nurodo ir tai, kad D. V. veika pagrįstai bei tinkamai kvalifikuota... 103. D. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų, numatytų BK... 104. Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniu skundu prašo Kauno... 105. Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su... 106. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas D. V. pripažinti kaltu ir nuteisti... 107. Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje... 108. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 183 str., būtina nustatyti ir... 109. Nagrinėjamos bylos kontekste turto pasisavinimu gali būti pripažinti D. V.,... 110. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, D. V.... 111. Kaltintojo iniciatyva, atnaujinus įrodymų tyrimą nagrinėjamoje... 112. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „VS“ atsiskaitomųjų... 113. Tai, kad bendrovės piniginės lėšos buvo pervedamos ir į D. V. asmeninę... 114. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu D. V.... 115. Aplinkybę, būtinybę naudoti grynuosius pinigus juos nuimant iš bankinių... 116. Nuosprendyje teigiama, kad D. V. versija apie tai, jog grynieji pinigai buvo... 117. Tai, kad šios finansinės operacijos (nuimant grynaisiais iš bendrovės... 118. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2009-11-23... 119. BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos... 120. Teismo nuomone, D. V. parodymai apklausiant jį 2013-08-28 teisiamajame... 121. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad... 122. Šios konkrečios bylos atveju 2009-07-03 atlikus specialisto išvadą Nr.... 123. Apklausiamas ikiteisminio nagrinėjimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu D.... 124. 2011-02-11 atliekant specialisto užduotį Nr. 5-2/20, buvo nustatyta, kad UAB... 125. 2014-09-24 buvo atlikta specialisto išvada Nr. 5-2/151/2014. Remiantis šioje... 126. Atlikus specialisto išvadą ir pakeitus kaltinimą pagal BK 183 str. 2 d.,... 127. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014, atsakant į užduodamą klausimą dėl... 128. 1.... 129. 22 eilės numeriu aprašoma 2007-04-01 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir... 130. Duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014, patvirtino, kad... 131. 2.... 132. 23 eilės numeriu aprašoma 2007-04-26 sutartis Nr. K-7-2007, sudaryta tarp UAB... 133. Tai, kad šis sandoris realiai egzistavo ir buvo vykdomas, patvirtina duomenys,... 134. 3.... 135. 27 eilės numeriu aprašoma 2007-05-03 sutartis Nr. 2007-01, sudaryta tarp UAB... 136. Atliekant specialisto išvadą, gautas atsakymas BUAB „KM“, kad bendrovės... 137. 4.... 138. 19 eilės numeriu aprašoma 2007-04-11 sutartis Nr. 07/04/11, sudaryta tarp UAB... 139. Į paklausimą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais su UAB „VS“ BUAB... 140. Pagal 2008-06-04 sutartį dėl konsultacijų vykdant statybos rekonstrukcijos... 141. Byloje yra pateikti duomenys, kad UAB „VS“ skola UAB „YX“ bankroto... 142. Atliekant 2014-09-24 specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, BUAB „VS“... 143. 5.... 144. 67 eilės numeriu aprašoma 2007-11-07 sutartis Nr. 1107-01, sudaryta tarp UAB... 145. Kreditorių sąraše, patvirtintame Kauno apygardos teismo, UAB „VS“... 146. 6.... 147. 74 eilės numeriu aprašoma 2007-11-30 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir... 148. Specialistė nurodo, kad gauti duomenys apie atsiskaitymą grynaisiais... 149. 7.... 150. 82 eilės numeriu aprašoma 2008-01-14 sutartis, sudaryta tarp UAB „VS“ ir... 151. PVM sąskaitos faktūros išrašymas patvirtina įvykusią ūkinę operaciją.... 152. 8.... 153. 99 eilės numeriu aprašoma 2008 m. liepos mėn. sutartis Nr. 4-18/08, sudaryta... 154. Lentelėje Nr. 3, kurioje atvaizduotas grynųjų piniginių lėšų... 155. 9.... 156. 4 eilės numeriu aprašoma (Statybinės sutartys) 2007-09-10 statybos rangos... 157. Papildomai apklausiamas D. V. nurodė, kad pagal šią sutartį buvo atlikti... 158. 10. 23 eilės numeriu aprašoma (Statybinės sutartys) 2008-06-04 sutartis Nr.... 159. Kreditorių sąraše, patvirtintame Kauno apygardos teismo 2013-04-09... 160. 2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 (22 1) nurodoma, kad UAB „VS“... 161. 4.... 162. 2014-09-24 specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 dėl neoficialių avansinių... 163. Teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 183 str. 2 d., konstatavo, kad... 164. 5.... 165. 2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 nurodoma, kad 2006-05-03 tarp UAB... 166. D. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad UAB „D“ pagal... 167. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB... 168. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje... 169. 6. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos trys specialisto išvados dėl UAB... 170. Atlikdamas ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistas privalo... 171. 2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. 5-2/99 (specialistė M. M.), atsakant į 5... 172. Tuo tarpu vyr. specialistė I. V., atlikusi UAB „VS“ ūkinės finansinės... 173. Šiuo atveju specialistas peržengė savo kompetencijos ribas, darydamas... 174. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustos specialistės, atlikusios... 175. 2011-02-11 specialisto išvadoje Nr. 5-2/20 nurodyta, kad nepateikti tyrimui... 176. Specialisto išvadose Nr. 5-2/99, Nr. 5-2/20 ir Nr. 5-2/211/2012 skirtingas tų... 177. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40... 178. 7. Pagal BPK 219 str. 3 p. kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką,... 179. 2012-12-28 kaltinamajame akte, įteiktame D. V., nurodoma, kad D. V. per... 180. Teisminio nagrinėjimo metu byloje atliktos 2014-09-29 specialisto išvados Nr.... 181. Atliekant specialisto išvadą Nr. 5-2/151/2014, buvo papildomai nustatyta... 182. 2012-12-28 kaltinamajame akte nurodoma iš UAB „VS“ bankinių sąskaitų... 183. Specialistė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atlikus papildomą... 184. Apelianto nuomone, iš kaltinamojo akto turinio ir apkaltinamojo nuosprendžio... 185. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219... 186. 8. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/151/2014 nustatyta, kad UAB „VS“ grynųjų... 187. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai... 188. Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 189. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepašalino byloje esančių... 190. Apelianto nuomone, teismas taip pat priėmė nepagrįstą ir neteisėtą... 191. Pagal BK 207 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla ir tam, kas apgaule gavo... 192. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja... 193. Įrodinėjant D. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 str. 1... 194. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepaneigė liudytojos J. L. ir... 195. Liudytojos J. L. ir D. V. parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės... 196. Pirmos instancijos teismas išvadą apie tai, kad Sutartinių įsipareigojimų... 197. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta specialisto išvada Nr.5-2/20.... 198. Teismas, konstatuodamas, kad 2008-07-01 UAB „VS“ finansinėje... 199. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40... 200. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nuomone, teismas, pripažindamas... 201. Teismas, nuteisdamas D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d.... 202. Apelianto nuomone, V. S. parodymai prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms... 203. Antroji priežastis, dėl kurios teismas, priimdamas nuosprendį D. V.... 204. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas teikė... 205. Tik įvertinus bylos duomenis, jų patikimumo aspektu, galima pereiti prie... 206. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. V. pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus... 207. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 208. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės... 209. Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės... 210. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo... 211. Teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus... 212. Prokuroro, civilinio ieškovo UAB „M“ atstovo ir nuteistojo D. V. gynėjo... 213. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. V.... 214. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį,... 215. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi išnagrinėtų šioje... 216. D. V., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.,... 217. D. V. laikotarpiu 2007 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d.,... 218. D. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. liepos 11 d., X,... 219. D. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d.–2007 m. liepos 11 d. X,... 220. Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos... 221. Tų objektyviais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuteistasis... 222. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas,... 223. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 224. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuteistasis D. V. iš esmės neneigia... 225. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tokiu būdu D. V. įmonės... 226. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad D. V. visas pinigines... 227. Nuteistojo D. V. parodymai dėl esminių pinigų panaudojimo aplinkybių viso... 228. Pirmosios apklausos apygardos teisme metu nuteistasis parodė, kad jo... 229. Ši D. V. proceso metu pateikta versija dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais... 230. Liudytoja M. M., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi specialisto tyrimus ir... 231. Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia atmesti nuteistojo ir jo gynėjo... 232. Nuteistasis D. V., papildomai duodamas paaiškinimus, nesutiko su 2014 m.... 233. Be to tokių D. V. teiginių be paties jo parodymų nepatvirtina ir jokie kiti... 234. Iš 2015 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. V.... 235. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tos... 236. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos keturios specialisto išvados, kuriomis... 237. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 238. Įvertinus gynėjo nurodomus išvadų skirtumus darytina išvada, kad jie nėra... 239. Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su... 240. Įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viso... 241. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 242. Turto pasisavinimo atveju padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas,... 243. Prokuroro pareikštame pakeistame kaltinime D. V. inkriminuota pasisavintų... 244. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 245. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jo nuomone, pirmosios... 246. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad D. V. Lietuvos Respublikos BK 183... 247. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 248. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę... 249. Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo... 250. Kauno apygardos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 išteisino... 251. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia Kauno apygardos teismo... 252. Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už... 253. Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad UAB „VS“... 254. Tokio pobūdžio bylose svarbus įrodymų šaltinis yra specialistų išvados.... 255. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 9 d. Kauno apygardos... 256. Sprendžiant klausimą dėl D. V. atsakomybės dėl nusikalstamo bankroto,... 257. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir... 258. Kaltinamajame akte kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį D.... 259. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme,... 260. Taigi matyti, kad pakeistame kaltinime prokuroras siekė inkriminuoti ilgesnį... 261. Kaip jau minėta, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos... 262. Taigi konstatuotina, kad D. V. Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje... 263. D. V., laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.,... 264. Šioje baudžiamojoje byloje, gindamas viešąjį interesą, valstybinis... 265. III Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio... 266. D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį kaltintas tuo, kad... 267. Pirmosios instancijos teismas D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 186... 268. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos... 269. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir... 270. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį... 271. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „VS“, atstovaujama... 272. Teisiamajame posėdyje apklaustas D. V. pripažino faktines inkriminuojamas... 273. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „VS ir UAB „G“ 2007... 274. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pilnai tenkinti UAB „G“ pareikštą... 275. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 276. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „G“ atstovu buvo paskirtas V.... 277. Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo... 278. Pirmosios instancijos teismas D. V. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 24... 279. Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D.... 280. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad... 281. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam... 282. Byloje esančiais objektyviais duomenimis – paties D. V. parodymais,... 283. D. V. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir parodė, kad 2007 m.... 284. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties... 285. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už padėjimą iššvaistyti svetimą... 286. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras apeliaciniame skunde... 287. V. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis projektavo... 288. Iš aptartų parodymų seka, kad V. S. su UAB „M“ bendradarbiavo... 289. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, UAB... 290. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai piniginės lėšos perleidžiamos... 291. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra... 292. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas padėjėju... 293. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad aukščiau nurodyti duomenys –... 294. Prokuroro pateiktame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6... 295. Civilinio ieškovo UAB „M“ atstovas apeliaciniu skundu skundžia... 296. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 297. Neteisėti D. V. veiksmai, kuriais UAB „M“ buvo padaryta žala, civilinio... 298. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo iš D. V.... 299. Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. V. taip pat nuteistas pagal... 300. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios... 301. Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. V. neigė padaręs jam inkriminuotas... 302. Liudytojas A. M. parodė, kad jis dėl projektavimo darbų bendravo tik su V.... 303. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir pats A. B. akistatos su V. S. metu... 304. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija, aukščiau konstatavo, kad pirmosios... 305. Remiantis tokiais liudytojų V. S., A. M. parodymais nustatyta, jog V. S. su... 306. Taigi, byloje įrodyta, kad D. V., atvykęs kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu... 307. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 308. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 309. Perduodant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, D. V. buvo... 310. Pirmosios instancijos teismas D. V. padarytą veiką perkvalifikavo iš... 311. Nuteistojo D. V. gynėjas ir prokuroras skundžia šią nuosprendžio dalį.... 312. Byloje esančiais duomenimis – liudytojos J. Š. parodymais (t. 17, b. l.... 313. Anot nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas, pažeidė Lietuvos... 314. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl nuteistojo D. V. gynėjo... 315. Pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad jam „X draudimas“ nurodė... 316. Pažymėtina, kad apgaulė gali būti tiek aktyvi – kaltininkas teikdamas... 317. D. V. nurodytą versiją, kad UAB „VS“ buvo moki, kai buvo kreipiamasi į... 318. Iš Prašymo sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo... 319. Atmetamas ir gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 320. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu nustatyta, kad D. V. 2008 m. rugpjūčio... 321. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl prokuroro apeliaciniame skunde... 322. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam,... 323. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo draudimo sutartis... 324. D. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „VS“ su UAB... 325. D. V. dėl laidavimo draudimo rašto kreipėsi į „X draudimas“, nes tai... 326. Įvertinus aukščiau nurodomus duomenis, negalima daryti neabejotinos... 327. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 328. Pripažinus D. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 186... 329. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių... 330. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 331. Teisėjų kolegija, skirdama D. V. bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 209... 332. Vertindamas D. V. asmenybę, pirmosios instancijos teismas, be kita ko,... 333. Sprendžiant klausimą dėl D. V. skirtinų bausmių, atsižvelgtina ir į tai,... 334. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. V. paskirtos bausmės... 335. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D.... 336. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės... 337. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bylos aplinkybes,... 338. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 339. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V.... 340. D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį ir... 341. D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį ir... 342. D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 343. D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir... 344. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies... 345. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam D. V.... 346. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, 3... 347. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. V. pradėti skaičiuoti nuo šio... 348. Nustatyti, kad nuteistasis D. V. nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2008 m.... 349. Panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria UAB „M“... 350. Panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria prokuroro... 351. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria iš... 352. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....