Byla 2S-1088-480/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų/įkeistų daiktų savininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-839-570/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų/įkeistų daiktų savininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N.,

Nustatė

2D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N., užtikrindami gauto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu, kodas ( - ), įregistruotu hipotekos registre, AB bankui „Hansabankas“, kurio pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, u/n ( - ), 0,4417 h ploto, esantį ( - ), gyvenamąjį namą, u/n ( - ), 119,06 kv.m. ploto, ūkinį pastatą, u/n ( - ), pastatą- kiemo rūsį, u/n ( - ), garažą, u/n ( - ), pirtį u/n ( - ), kitus statinius (inžinerinius), u/n ( - ), kitus statinius, u/n ( - ), esančius ( - ). Bendra įkeičiamų daiktų vertė sandorio sudarymo metu 2 250 000 Lt.

3Skolininkams neįvykdžius 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA sąlygų (nuo 2011-07-30 visiškai negrąžinus kredito dalių, nemokėjus palūkanų ir kt. mokėjimų), kreditorius po 2011-11-09 raštiško raginimo skolininkams/įkeistų daiktų savininkams nuo 2011-12-15 paskolos sutartį nutraukė ir kreipėsi į hipotekos skyrių, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą įkeistam daiktui ir įspėti skolininkus/įkeistų daiktų savininkus, kad skolos negrąžinus per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.

4Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. vasario 3 d. nutartimi (b.l. 57-58) nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, u/n ( - ), 0,4417 h ploto, esantį ( - ), gyvenamąjį namą, u/n ( - ), 119,06 kv.m. ploto, ūkinį pastatą, u/n ( - ), pastatą- kiemo rūsį, u/n ( - ), garažą, u/n ( - ), pirtį u/n ( - ), kitus statinius (inžinerinius), u/n ( - ), kitus statinius, u/n ( - ), esančius ( - ), atitinkamai nuosavybės teise priklausančius D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N.. Įspėjo skolininkus/daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.

5Nutartyje nurodyta, kad 2008-07-17 kredito sutartis Nr. 08-077627-FA nutraukta prieš terminą dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, skolininkai per kreditoriaus nustatytą įspėjimo terminą jokių įmokų kreditoriui neįmokėjo, su kreditoriumi nebendradarbiavo ir vykdant paskolos sutartį nesikooperavo.

6Skolininkas atskiruoju skundu (b.l. 85-91) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir sprendimo dėl jo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad teismas netyrė kreditoriaus pareiškimo padavimo metu buvusių aplinkybių, t.y., ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kuo remdamasis konstatuoja, jog skolininkas laiku nevykdė prievolės kreditoriui ir šis įgijo teisę kreiptis į teismą prieš terminą. Taip pat nėra aišku, ar kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė įrodymus dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, teismas nenurodė, kokia hipoteka yra įkeistas turtas, nes iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar kreditoriui teisėtai skaičiuotos kredito palūkanos ir delspinigiai. Teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti kreditavimo sutartį kaip vartojimo sutartį ir ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudaro pagrindą ją panaikinti CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pagrįstumo, netyrė, ar kreditorius teisėtai nutraukė pagrindinę sutartį prieš terminą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kaip skolininkas vykdė prievolę per nustatytą papildomą terminą, kuris pagal negrąžintos skolos dydį laikytinas neprotingai trumpu, iš ko darytina išvada, kad tokių duomenų kreditorius nepateikė.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas „Swedbank“, AB (b.l. 104-109) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius bendradarbiavo su kredito gavėjais, stengėsi ieškoti galimų skolininkų mokumą padėsiančių atstatyti sprendimų, tačiau net ir pakeitus kredito sutarties sąlygas kredito gavėjų prašomu būdu įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi tinkamai, dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta. Šiuo atveju kredito sutartis buvo nutraukta, kai skolininkai nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, jų tinkamai nevykdo ir toliau. Atskirajame skunde pateikti argumentai ir įrodymai neleidžia teigti, kad kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar suteikia nepagrįstą pranašumą kreditoriui. Teismas priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nepažeidė.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkai/įkeisto turto savininkai D. V. ir A. V. (b.l. 113-117) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas netyrė kreditoriaus pareiškimo padavimo metu buvusių aplinkybių, t.y., ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kuo remdamasis konstatuoja, jog skolininkas laiku nevykdė prievolės kreditoriui ir šis įgijo teisę kreiptis į teismą prieš terminą. Taip pat nėra aišku, ar kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė įrodymus dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, teismas nenurodė, kokia hipoteka yra įkeistas turtas, nes iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar kreditoriui teisėtai skaičiuotos kredito palūkanos ir delspinigiai. Teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių nutraukimą ir hipotekos teisnius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šiuo atveju sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys yra vartojimo ir atlieka jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėja nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo sutartis ir nevertino, ar ginčo kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių sąlygos atlieka sąžiningumo kontrolę, ar kreditorius konkrečiu atveju nutraukdamas sutartį elgėsi sąžiningai. Skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudaro pagrindą ją panaikinti CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pagrįstumo, netyrė, ar kreditorius teisėtai nutraukė pagrindinę sutartį prieš terminą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kaip skolininkas vykdė prievolę per nustatytą papildomą terminą, todėl neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė/įkeisto turto savininkė J. K. (b.l. 119-123) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo tapačius skolininkų/įkeisto turto savininkų D. V. ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiesiems argumentus.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. Tačiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr.3K-7-272/2011, teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Vartojimo santykiai turi viešą interesą, todėl teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. ir AB bankas „Hansabankas“, kurio pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB, 2008-07-17 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 08-077627-FA (su vėlesniais jos pakeitimais ir/ar papildymais), kuria kredito gavėjams suteiktas 1 350 000,00 Lt kreditas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių ( - ), įsigijimui. Užtikrindami šio kredito grąžinimą ir visų su juo susijusių mokėjimų vykdymą, sutartinės hipotekos lakštu, kodas ( - ), pastarieji įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, u/n ( - ), 0,4417 h ploto, esantį ( - ), gyvenamąjį namą, u/n ( - ), 119,06 kv.m. ploto, ūkinį pastatą, u/n ( - ), pastatą- kiemo rūsį, u/n ( - ), garažą, u/n ( - ), pirtį u/n ( - ), kitus statinius (inžinerinius), u/n ( - ), kitus statinius, u/n ( - ), esančius ( - ). Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi kreditavimo sutarties duomenis bei vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011), daro išvadą, kad minėtos kredito ir hipotekos sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys. Todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja turėjo pareigą atlikti sutarčių sąlygų sąžiningumo bei pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę (CPK 353 str. 2 d.).

14Iš 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA Bendrosios dalies 4.1, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7.1, 7.2 punktų matyti, kad kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, iki viso kredito grąžinimo kreditoriui dienos mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal kredito sutartį. Pažymėtina, kad eilinės paskolos sumos dalies negrąžinimas laiku (kai yra numatyti daliniai kredito grąžinimai) pagal CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d. yra esminis sutarties pažeidimas.

15Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (CK 6.217 str., 6.209 str., 4.192 str.). Iš 2011-11-09 kreditoriaus „Swedbank“, AB raštų „Dėl skolos „Swedbank“, AB sumokėjimo“ kredito gavėjams (b.l. 32-39) matyti, kad 2011-10-03 pradelsta skola bankui dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, buvo 12 261,07 EUR, atitinkamai 2011-11-09 - 15 843,35 EUR, ir kad kreditorius informavo kredito gavėjus, jog nuo 2011-12-15, nesumokėjus pradelstos skolos pagal sutartį, bankas vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat prašė per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo sumokėti visą skolą. Kaip nurodoma kreditoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininkai/įkeistų daiktų savininkai įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.209 straipsnio pagrindu, būtina įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėja pripažįsta, jog griežtas prievolės sąlygų laikymasis ir nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę.

16Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjai sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju kredito gavėjams sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, kredito davėjas įgijo teisę prieš laiką nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą - areštuoti D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą.

17Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad, nors hipotekos teisėja nagrinėjamu atveju ex officio nevertino kredito (vartojimo) sutarties sąlygų sąžiningumo, pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir sprendimo dėl jo įsiteisėjimo dienos, kaip to prašoma atskirajame skunde, pagrindo nėra, todėl prašymas atmestinas.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkui J. K. padavus atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties, hipotekos teisėja 2012 m. vasario 20 d. nutartimi (b.l. 83) įpareigojo jį sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. 2012 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu (b.l. 92) nurodytą pareigą skolininkas įvykdė ir sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 2 d. nurodyta, jog žyminiu mokesčiu apmokestinami tik atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už tokius skundus mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju skundas paduotas dėl nutarties, kuria skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti areštuotas įkeistas turtas, skolininkai ir įkeisto turto savininkai įspėti, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojama praktika, CPK 144 str. apibrėžiamos laikinosios apsaugos priemonės yra grynai procesinis institutas, orientuotas į galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, tuo tarpu CPK 558 str. reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka skirta patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas, įspėti įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, įkeisto turto areštas, skirtingai nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra privaloma šios procedūros sudedamoji dalis, sukelianti kitokius padarinius, todėl įkeisto daikto arešto, taikomo CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu, negalima pripažinti tik laikinąja apsaugos priemone CPK 144 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Pažymėtina, kad hipotekos teisėja nepagrįstai minėtoje 2012-02-20 nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2011, kadangi vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. priimtoje nutartyje yra pasisakyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. BUAB ,,Naujasodžių valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2011, esanti išvada, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas įkeisto daikto areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, patenkanti į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį, neatitinka specialioje supaprastintą procedūrą reglamentuojančioje teisės normoje – CPK 558 straipsnio 1 dalyje – nustatytos procedūros paskirties. Šiuo atveju skolininko J. K. atskirasis skundas Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 20 d. nutartimi nepagrįstai pripažintas kaip paduotas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už kurį turėtų būti mokamas 100 litų žyminis mokestis. Kadangi už nurodytą atskirąjį skundą žyminis mokestis neturi būti mokamas, jis skolininkui grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

19Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti skolininkui J. K. (asmens kodas ( - )) 2012 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 200 sumokėtą žyminį mokestį – 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė... 2. D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N., užtikrindami gauto... 3. Skolininkams neįvykdžius 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA... 4. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. vasario 3 d.... 5. Nutartyje nurodyta, kad 2008-07-17 kredito sutartis Nr. 08-077627-FA nutraukta... 6. Skolininkas atskiruoju skundu (b.l. 85-91) prašo Marijampolės rajono... 7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas „Swedbank“, AB (b.l. 104-109)... 8. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkai/įkeisto turto savininkai D. V.... 9. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė/įkeisto turto savininkė J. K.... 10. Atskirasis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos procedūros turi sudaryti... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R.... 14. Iš 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA Bendrosios dalies 4.1, 5.1,... 15. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet... 16. Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjai sistemingai laiku nevykdė... 17. Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkui J. K. padavus atskirąjį skundą... 19. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87... 20. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 3 d.... 21. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos...