Byla 2A-665-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-670-160/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ir Taem projektų valdymas).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ginčas byloje kilo dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties, tinkamo darbų vykdymo ir pareigos atsiskaityti pagal sutartį apimties aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kotesa“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš UAB „IREC Baltic“ 44 915,04 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 8 077,50 Eur delspinigių, 8,75 proc. procesines palūkanas bei pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „IREC Baltic" 2014-10-27 pranešimu atliktą statybos darbų rangos sutarties Nr. 12/07-03 nutraukimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2012-07-03 sudarytą rangos sutartį Nr. 12/07-03 UAB „Kotesa“ įsipareigojo atlikti apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo (įrengimo) darbus smulkaus ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ prekybos paviljono B korpuse, esančiame Gariūnų g. 70, Vilniuje. Atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti sutartą kainą, iš viso 101 367 Eur be PVM. Darbai turėjo prasidėti 2012-07-09, o baigtis 2012-09-01. Tačiau atsakovė nevykdė sutarties sąlygų dėl darbų fronto perdavimo laiku. Ieškovė paaiškino, kad dėl darbų fronto laiku neperdavimo ji taip pat vėlavo atlikti sutartus darbus, kuriuos užbaigė iš dalies 2013-02-28 priėmimo–perdavimo aktu bei 2013-04-15 – 2013-04-17 aktu. Tačiau nei vieno iš aktų atsakovė nepasirašė. Ieškovė nurodė, kad 2013-04-24 ji gavo atsakovės techninio prižiūrėtojo Taem Urbanistai, UAB pretenziją Nr. 13 dėl nekokybiškai atliktų darbų bei sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Ieškovės teigimu, nurodyti trūkumai buvo neesminiai, tuoj pat pašalinti ir trūkumų pašalinimas įformintas 2013-05-13 aktu. Pagal sutarties 9.4 punktą, nors dėl dalies darbų atsakovė turėjo pretenzijų, darbų priėmimo aktus privalėjo pasirašyti ir už darbus apmokėti. Darbo rezultatu atsakovė naudojasi, tačiau liko už darbus neapmokėjusi 44 915,04 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad sutarties 12.5 punkte šalys susitarė, jog už kiekvieną uždelstą atsikaityti dieną, atsakovė moka 0,1 proc. delspinigius, todėl pagal neapmokėtas sąskaitas priskaičiuoti delspinigiai ieškinio padavimo dieną sudaro 8 077,50 Eur. Papildomai ieškovė paaiškino, kad jokių sutarčių su UAB „IREC Baltic“ dėl darbų atlikimo A korpuse ir abiejų korpusų apsaugos sistemų sujungimo į vieną nebuvo sudaryta, rangovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių užsakovė turėtų teisę nutraukti sutartį.
  4. Atsakovė UAB „IREC Baltic“ pateikė priešieškinį (vėliau jį patikslino), prašydama iš ieškovės UAB „Kotesa“ priteisti 58 151,42 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 proc. procesines palūkanas. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė darbus atliko vėluodama ir su esminiais defektais, kurių neištaisė, nors darbai turėjo būti atlikti iki 2012-09-01. Atsakovė nurodė, kad Sutarties 4.1.2. punkte ieškovė patvirtino, kad išsamiai išanalizavo techninį projektą, įvertino visus reikiamus atlikti darbus, o darbo projektas laikytinas techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Techninis ir darbo projektai yra parengti bendrai visam „Gariūnų“ kompleksui, kurį sudaro A ir B prekybos paviljonai, t. y. A ir B prekybos paviljonai techniškai sudaro vieną ir vientisą kompleksą – pastatą, kuriam naudojamos bendros inžinerinės sistemos, komunikacijos ir kuriame turėjo būti įrengta vientisa signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistema. Ieškovei buvo puikiai žinoma aplinkybė dėl bendros apsaugos sistemos įrengimo A ir B korpusams, nes UAB „Kotesa“ atliko signalizacijos ir praėjimo sistemos įrengimo darbus anksčiau nei B korpusas pastatytame A korpuse, kadangi ieškovė A korpuse darbus atliko kaip UAB „Sareme sistemos“ subrangovas. Atsakovės įsitikinimu, UAB „Kotesa“ turėjo įrengti B korpuso signalizaciją ir praėjimo kontrolę taip, kad vėliau įrengto B korpuso sistema butų suderinta ir veiktų su anksčiau įrengta A korpuso sistema, tačiau ieškovė to neatliko, todėl viso komplekso (A ir B korpusų) sistema neveikia taip, kaip turėtų ir tai laikytina esminiu darbų defektu.
  5. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kadangi UAB „Kotesa“ savo darbo trūkumų nepašalino, atsakovė kreipėsi į UAB „Fungerta“, kuri parengė lokalinę darbų sąmatą, pagal kurią pašalinti defektus kainuos 36 969,51 Eur plius PVM. Atsakovės įsitikinimu, šiuos nuostolius turi atlyginti UAB „Kotesa“. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2014-10-27 raštu informavo ieškovę, jog nutraukia darbų rangos sutartį. Nutraukus sutartį, UAB „Kotesa“ turi sumokėti sutarties 12.6 punkte nustatyto dydžio baudą, t. y. 6 302,99 Eur, o pagal sutarties 12.1 punktą ieškovė už darbų vėlavimą už kiekvieną sutarties priede Nr. 2 nustatytą tarpinį ir galutinį terminą moka užsakovei 10 000 Lt baudą ir už kiekvieną pavėluotą dieną 0,1 proc. delspinigius. Atsakovės nuomone, UAB „Kotesa“ taip pat turi sumokėti 4 906,16 Eur už komunalinius mokesčius, remiantis sutarties 4.1.21 punktu; 2 896,20 Eur baudą pagal 2012-10-09 pretenziją; 5202,59 Eur delspinigių už laikotarpius nuo 2013-01-01 iki 2013-03-28 bei 2013-03-28 iki 2013-06-30; 1 288,42 Eur išlaidų už suteiktas techninės priežiūros paslaugas sutarties 12.1 punkto pagrindu; 61,40 Eur išlaidų už kito rangovo, dirbusio objekte, darbų sugadinimą; 550,65 Eur išlaidų už praėjimo kontrolės mygtukų sumontavimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino UAB „IREC Baltic“ 2014-10-27 pranešimu vienašališką Statybos rangos sutarties Nr. 12/07-03, nutraukimą negaliojančiu; priteisė ieškovei iš atsakovės 44 915,04 Eur skolą, 8 077,50 Eur delspinigius ir 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-01-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; taip pat iš dalies tenkino priešieškinį bei priteisė atsakovei iš UAB „Kotesa“ 1 226,54 Eur komunalinių paslaugų atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo 2014-10-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad 2012-07-03 statybos darbų rangos sutartyje šalys susitarė dėl statybos darbų B korpuse. Sutartyje nėra aptarta, kad rangovė įsipareigoja darbus atlikti taip, kad A ir B korpusų sistemos butų sujungtos į vieną sistemą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pasirašydama rangos sutartį, ieškovė sutarties 4.1.2 punkte patvirtino, jog statybos darbus privalo vykdyti pagal techninio projekto dokumentaciją, nepatvirtina, kad ieškovės pareiga buvo apjungti korpuso A ir B korpuso signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistemas. Ieškovė darbams atlikti paruošė savarankišką darbo projektą, šį projektą suderino su užsakovės techniniu prižiūrėtoju bei juo vadovaudamasi atliko darbus ir juos perdavė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog gamybinių pasitarimų metu atsakovė pareiškė pageidavimą apjungti A ir B korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemas į vieną monitorių, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos sutartį, buvo susitarusios dėl tokių darbų. Be to, aplinkybė, kad dalis ieškovės darbuotojų dirbo bendrovėje UAB „Sareme sistemos“, kai pastaroji įrenginėjo korpuso A apsaugos ir praėjimo kontrolės darbus, niekaip nelėmė ieškovės ir atsakovės susitarimų. Teismo vertinimu, atsakovės ir techninio prižiūrėtojo pastabos, kad atliktų darbų kokybė neatitinka susitarimo dėl to, jog ieškovė neapjungė korpuso A ir B sistemų į vieną, nepagrįstos. Tai, teismo įsitikinimu, patvirtina ir ekspertizės išvada.
  3. Teismas akcentavo, kad nei sutartyje, nei darbo projekte šalys nesusitarė, jog patalpų nuomininkai galėtų įjungti ar išjungti signalizaciją iš bet kurio taško. Papildoma eksperto išvada, kad įvertinus sąmatos pakeitimą, ieškovė turėjo sistemą įrengti taip, jog patalpų nuomininkai galėtų įjungti ar išjungti signalizaciją iš bet kurio taško, teismo įsitikinimu, neįrodo, kad šalys sudarė papildomą susitarimą dėl tokių darbų atlikimo, nes susitarimas dėl sudarytos sutarties pakeitimo nebuvo pasiektas. Kadangi dėl atsakovės nurodomų darbų susitarta nebuvo, o faktiškai atsakovė pagal sutartį atliktus darbus priėmė ir jais naudojasi (ekspertizės išvadoje patvirtina, kad sistema veikia ir yra eksploatuojama), teismas priėjo išvadą, kad atsakovė už atliktus darbus privalo sumokėti 44 915,04 Eur skolą. Be to, teismas akcentavo, kad atsakovė sutartį nutraukė jau ginčo dėl apmokėjimo už darbus nagrinėjimo metu, o nustačius, jog sutartimi nebuvo susitarta dėl darbų, kuriuos atsakovė reikalauja atlikti, sutarties po sutartų darbų atlikimo nutraukimas yra nepagrįstas ir pripažintinas negaliojančiu.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad neįrodžius, jog ieškovė privalėjo atlikti A ir B korpusų sistemų apjungimo darbus bei įrengti sistemą taip, kad B korpuse patalpų nuomininkai galėtų įjungti ar išjungti signalizaciją iš bet kurio taško, priešieškinio dalis dėl 36 969,51 Eur priteisimo iš ieškovės atmetama. Teismas pažymėjo ir tai, kad pripažinus, jog ieškovė pagal sutartį sutartus darbus atliko ir atsakovė sutartį nutraukė nepagrįstai, atsakovės reikalavimas dėl 6 302,99 Eur baudos už sutarties nutraukimą esant rangovės kaltei nepagrįstas.
  5. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2013-03-05 pasitarimo protokole fiksuota, kad be užsakovės objekte dar dirbo 22 rangovai (taip pat ir ieškovė) ir daugumos rangovų darbai nebuvo baigti, be kita ko bendrastatybiniai darbai, patvirtina, jog, sudarydama sutartį dėl statybos darbų rangos, užsakovė neįvertino darbų apimties ir rangovų gausos ir aplinkybės, kad apsaugos sistemos darbai gali būti užbaigti ir suderinti tik tuomet, kai yra užbaigti kiti statybos darbai. Kadangi neužbaigus kitų statybos darbų užsakovė negalėjo pastato eksploatuoti pagal paskirtį, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės darbų atlikimo vėlavimas padarė užsakovei nuostolių. Vien formalus sutarties sąlygos taikymas, kad ieškovė turėjo baigti darbus iki 2012-09-01, kai kitų rangovų darbai dar 2013-03-05 nebuvo užbaigti, yra nepagrįstas. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo iš ieškovės atsakovei priteisti baudą už rangos sutartyje numatytų atlikti darbų vėlavimą. Dėl tos pačios priežasties nepriteisiami ir delspinigiai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad baudą ieškovei atsakovė skyrė 2012-10-09, delspinigius apskaičiavo už laikotarpius 2013-01-01 iki 2013-03-28 bei nuo 2013-3-28 iki 2013-06-30, o reikalavimą dėl šių sumų priteisimo pareiškė 2014-10-28, t. y. praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
  6. Teismas nurodė ir tai, kad darbai užsitęsė dėl kitų rangovų darbų neatlikimo laiku, todėl laikyti, jog užsakovė nuostolių dėl techninio prižiūrėtojo darbo laikotarpiu po 2012-09-01 iki darbų užbaigimo turėjo dėl ieškovės kaltės, nėra pagrįsta. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad techninis prižiūrėtojas laikotarpiu po 2012-09-01 atliko tik ieškovės atliekamų darbų priežiūrą.
  7. Teismas taip pat konstatavo, kad reikalavimas atlyginti kitam rangovui, dirbusiam objekte, subrangovo padarytus nuostolius – 121 Eur, atmetamas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog sumokėjo kitam rangovui šią sumą kaip nuostolių atlyginimą, o ieškovė nurodė, kad šiuos nuostolius tiesiogiai rangovui atlygino UAB „Telekonta“. Savo ruožtu 550,65 Eur išlaidų, patirtų praėjimo kontrolės mygtukams sumontuoti, suma ieškovė sumažino ieškinį, todėl faktiškai yra atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir atsakovei iš ieškovės ši suma nebepriteisiama.
  8. Galiausiai, teismas nustatė, kad sutarties 4.1.21 punkte šalys susitarė, jog rangovė turi padengti visas išlaidas už komunalines paslaugas, reikalingas statybos darbams vykdyti. Užsakovė 2012-09-07 išrašė ieškovei 4 235 Lt sąskaitą už komunalines paslaugas, ieškovė šią sąskaitą priėmė, tačiau nepateikė įrodymų, kad dėl jos teisingumo prieštaravo ar ją apmokėjo, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1226,54 Eur suma už komunalines paslaugas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „IREC Baltic“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti priešieškinio reikalavimai ir tenkinti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Vadovaujantis sutarties 4.1.1. punktu, ieškovė darbus turėjo vykdyti pagal techninio projekto reikalavimus. Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „šioje projekto dalyje numatyta įrengti vieningą pastatų: „A“ prekybos paviljono ir „B“ prekybos paviljono automatikos sistemą <..>“. Be to, A ir B paviljonų „Struktūrinėje schemoje ir signalų lentelėje“ aiškiai nurodyta, kad B korpuso esančios sistemos jungiamos prie A korpuso sistemų ir visi sistemų signalai siunčiami į vieną patalpą su vienu kompiuteriu, iš kurio galima valdyti abu korpusus. Tačiau ieškovė to nepadarė ir kažkodėl sukūrė dvi atskiras apsaugos sistemas, nors pasirašydama sutartį raštu patvirtino, kad išanalizavo techninį projektą. Teismo proceso metu ir pati ieškovė neneigė, kad buvo susipažinusi su techniniu projektu.
    2. Darbo projektas laikytinas techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, todėl ieškovės parengtas darbo projektas turėjo atitikti techninio projekto sprendinius ir jais vadovaujantis apsaugos sistema turėjo būti sujungta. Dar 2010 m. buvo parengtas UAB „Sareme sistemos“, kuri įrenginėjo apsaugos signalizaciją A korpuse, darbo projektas bendrai visam „Gariūnų“ kompleksui, kurį sudaro A ir B korpusai. Jo aiškinamajame rašte tiesiogiai nurodyta, kad visa sistema yra centralizuota ir veikia kaip vieninga visuma. Ieškovei buvo puikiai žinomos šios aplinkybės. Nors ieškovė kategoriškai klaidino teismą, kad apskritai neatliko darbų A korpuse, šiuos teiginius paneigia A korpuso apsaugos žurnalas, kuriame aiškiai fiksuota, jog prisidengdami UAB „Sareme sistemos“ vardu A korpuse darbus atliko ieškovės darbuotojai A. R., A. N., A. A., D. J., G. C., G. J., M. S., M. B., M. M. (ieškinį pasirašęs ieškovo direktorius), P. S., V. K., M. Z. ir tik vienintelis ieškovės darbuotojas A. D. pasirašė, kaip ieškovės UAB „Kotesa“ darbuotojas. Tai, kad minėti asmenys laikotarpiu, kai vyko A korpuso statyba, dirbo UAB „Kotesa“ patvirtino VSDFV 2015-09-02 raštu. Tai patvirtino ir buvęs UAB „Sareme sistemos“ vadovas A. S. 2015-08-12 raštu. Be to tai, kad ieškovei minėtas darbo projektas ir jo sprendiniai buvo žinomi patvirtina ir tokia aplinkybė, jog ieškovė neva atskirai ir vėliau parengtame 2012 m. darbo projekte keliuose lapuose dešinėje pusėje apačioje nurodė 2010 m. rengto darbo projekto numerį 10/03/30-DP-AS-T, nors ieškovė savo rengtam darbo projektui kituose jo lapuose yra priskyrusi numerį 12/07/16-DP-AS-AR.
    3. Iš įvykių chronologijos matyti, kad ieškovė darydama darbus neturėjo jos pačios parengto ir suderinto su atsakove darbo projekto, o pastarąjį parengė ir perdavė tik jau po darbų atlikimo (2013-04-17). Statybos darbų žurnale taip pat nėra nei vieno įrašo apie tai, kad ieškovė būtų parengusi darbo projektą ir pagal jį dirbusi, nors toks įrašas turėtų būti specialiai tam skirtame žurnalo lape.
    4. Svarbi aplinkybė, patvirtinanti atsakovės poziciją, yra tai, kad 2012-09-07 buvo pakeista statybos rangos sutarties sąmata, numatant, jog bus įdiegta A ir B korpusų apjungimui reikalinga programinė įranga Insight Professional. Sąmatos pakeitimą parengė ir pateikė pati ieškovė. Techninis sąmatos pakeitimas įtraukiant brangesnę ir funkcionalesnę programinę įrangą B korpuse, kuri techniškai gali būti prijungta prie A korpuso apsaugos sistemos negali būti paaiškinimas niekaip kitaip kaip tik šalių susitarimu, jog A ir B korpusų apsaugos sistemos turėjo būti apjungtos. Papildomoje sąmatoje nurodytos licencijos atsakovės buvo nupirktos, o ieškovė el. laiškais prašė atitinkamų duomenų, kad galėtų apjungti A ir B korpusų apsaugos sistemas, tačiau to nepadarė.
    5. Teismo ekspertas papildomoje ekspertizėje patvirtino, kad šalys buvo susitarusios, jog prekybinių patalpų nuomininkai savo patalpų apsaugos sistemą galės įjungti ir išjungti iš bet kurios signalizacijos įjungimo ir išjungimo bazės, sumontuotos B korpuse, tačiau teismas nepagrįstai, nepaaiškindamas savo motyvų, atsisakė vadovautis išvados dalimi palankia atsakovei. Pati ieškovė savo dublike pripažino, kad centralės pakeitimu buvo siekiama, jog apsaugos sistemą būtų galima įjungti ir išjungti iš bet kurio skaitytuvo. Tiek atsakovė, tiek techninė priežiūra nuo pat sutarties vykdymo pradžios reikalavo, kad minėta funkcija būtų įgyvendinta. Ieškovė nenurodė nei vieno rašto, kuriame ji būtų ginčijusi tai, kad sistema turėjo vykdyti minėtą funkciją.
    6. Šalių susitarimas buvo įformintas šalims pasirašant sąmatos pakeitimą, o sąmata yra neatskiriama sutarties dalis, kas reiškia, kad sąmatos pakeitimas laikytinas ir sutarties pakeitimu. Tai, kad atsakovė darbus priėmė ir jais naudojasi, neįrodo, jog apsaugos sistema buvo įrengta taip, kaip buvo šalių sutarta. Sutarties 9.1 punkte aiškiai numatyta atsakovės teisė reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir po darbų priėmimo, jeigu trūkumai paaiškėja vėliau. Sutarties 9.6 punkte numatyta, kad pabaigus objekto statybos darbus, šalys pasirašo baigiamąjį statybos darbų priėmimo aktą, kuris iki šiol nėra pasirašytas, kas reiškia, jog atsakovė apsaugos sistemos galutinai nepriėmė iki šiol, nors atsakovė yra jau sumokėjusi ieškovei 80 275,82 Eur sumą, kuri yra proporcinga gautam rezultatui, t. y. tik iš dalies veikiančiai apsaugos sistemai.
    7. Ieškovė nepaaiškino, kokie konkretūs bendrastatybiniai darbai buvo atliekami ieškovės darbų atlikimo metu, kurie trukdė ieškovei atlikti jos darbus pagal sutartį. 2012-09-05 Aktu–Leidimu ieškovei buvo faktiškai perduotas darbų frontas, o ieškovė, priimdama darbų frontą, jokių pretenzijų dėl to, kad statybos darbų atlikimo vieta būtų netinkama, nereiškė. Atsakovė nėra praleidusi 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalauti priteisti delspinigius, nes pagal teismų praktiką 6 mėn. senaties terminas reiškia ne laikotarpį ieškiniui pareikšti, o laikotarpį, už kurį galima skaičiuoti delspinigius.
    8. Kad 2013-03-06 sąskaita už komunalines paslaugas buvo pateikta ieškovei patvirtina 2013-07-12 atsakovės raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2013-07-05 elektroniniu pranešimu sutiko su 1 226,54 Eur suma už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31 (2 mėnesiai), tačiau nesutiko su 3 679,62 Eur sąskaita už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-03-01 (už 6 mėn.) tik dėl to, kad jos nuomone, šalys buvo sutarusios, jog komunalinės paslaugos neviršys 1 proc. nuo bendros sumos. Teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės 550,65 Eur išlaidų praėjimo kontrolės mygtukams sumontuoti atlyginimą, nors byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo padarytas koks nors reikalavimų įskaitymas. 2013-07-05 el. laiške ieškovė dėl šios sumos nurodė, kad „Dar buvo sąskaita išrašyta už lentelių maketavimą, ir sukabinimą –1571,30 Lt be PVM, brangu – bet sutinkame“. Galiausiai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Telekonta“ kompensavo padarytus nuostolius tiesiogiai kitam rangovui, todėl rangovui padaryta nuostolių suma turėtų būti priteista iš ieškovės.
  2. Ieškovė UAB „Kotesa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Jokių įsipareigojimų B korpuse atliktus darbus sinchronizuoti su A korpuso darbų rezultatu ieškovė neprisiėmė. Net jei pagal kitą, su ieškove nederintą statybinę dokumentaciją A ir B korpusų sistemos ir turėjo būti apjungtos, tai nebūtinai turėjo atlikti ieškovė, ypač šalims dėl to nesitarus. Tokią išvadą patvirtina ir teismo ekspertizės išvados. Atsakovė nepilnai cituoja techninio projekto aiškinamąjį raštą, nes jame nurodyta, kad visos objekto inžinerinės sistemos turi (pagal galimybę) dirbti kartu, jog užtikrintų reikiamus eksploatacijos parametrus. Išlyga „pagal galimybę“ reiškia sistemų veikimą kartu kaip siekiamą, bet nebūtinai privalomą rezultatą, o tuo pačiu – kad ieškovės parengtas darbo projektas nėra prieštaraujantis techninio projekto sprendiniams. Įrodymų, kad apeliantės minimas bendras abiem objekto korpusams darbo projektas ieškovei buvo pateiktas, atsakovė nepateikė.
    2. Aplinkybė, kad kai kurie ieškovės darbuotojai daviklių montavimui buvo išnuomoti UAB „Sareme sistemos“, savaime neleidžia daryti išvados, jog šie darbuotojai buvo supažindinti su A korpuso darbo projektu ir, atlikdami darbus B korpuse, turėjo vadovautis tokio projekto sprendiniais. UAB „Sareme sistemos“ 2015-09-24 raštu patvirtino, kad A korpuso darbo projektas nebuvo teikiamas ieškovės darbuotojams, nes tam nebuvo poreikio, o A korpuse numatytus programavimo darbus atliko UAB „Sareme sistemos“ darbuotojai.
    3. Insight Profesional įranga turi platesnes panaudojimo galimybes, tačiau byloje dvi ekspertizes atlikęs ekspertas, tyręs šios įrangos pakeitimo faktą, nenustatė, kad jos pakeitimas būtų susietas su šalių susitarimu apjungti abiejų korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemas į vieną. 994405 Advanced Report licence ir 994409 Dynamic User Interface licence licencijas pardavusi UAB „Sareme sistemos“ 2015-09-24 raštu patvirtino, kad jų paskirtis kita: pirmoji generuoja automatines ataskaitas, kurios importuojamos į bendrą verslo parko duomenų darbo bazę, o antroji naudojama iš duomenų bazės integruoti vartotoją į apsaugos sistemą, tačiau šios programos nėra skirtos atlikti A ir B korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemų apjungimo darbus.
    4. Atlikti darbai nėra su esminiais trūkumais, kurie neleistų atsakovei jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovė iš esmės kelia naudojimo patogumo, o ne funkcijos atlikimo klausimą, o tokio patogumo reikalavimas yra išeinantis už rangos sutarties ribų. Tuo atveju, jei darbų rezultatas būtų netinkamas naudoti, kaip kad teigia atsakovė, tai per visą šį laiką atsakovė jau būtų jį modernizavusi.
    5. Reikalavimas dėl signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistemos įjungimo (išjungimo) iš bet kurios bazės yra papildomas, dėl kurio įrengimo nieko nėra nurodoma nei rangos sutartyje, nei techniniame projekte, nei su atsakovės atstovu suderintame darbo projekte. Be to, A korpuse esanti analogiška sistema tokių funkcinių galimybių neturi. Centralės Concept 4000 keitimo į Concept 5000 iniciatore buvo pati UAB „IREC Baltic“ ir tai buvo daroma rangos sutarties 8.2 punkto, nustatančio galimybę užsakovui siūlyti, kad rangovas naudotų kitokias medžiagas ar įrengimus, pagrindu. Jei atsakovė ir vadovavosi gamintojo bukletuose pateikiama informacija apie naujas funkcijas (įskaitant funkciją įjungti (išjungti) sistemą iš bet kurio taško), tai pripažintina, kad dėl to nuspręsdama pakeisti įrangą, ji tai darė savo rizika.
    6. Papildomos ekspertizės akte padaryta išvada, kad įrangos pakeitimas lokalinėje sąmatoje rodo, jog šalys buvo susitarusios, kad apsaugos sistemos vartotojai galėtų ją įjungti iš bet kurio taško, yra teisinė, t. y. paremta ieškovės dubliko teiginių, paimtų iš konteksto, interpretavimu. Vien todėl šiuo klausimu eksperto išvada kritikuotina. Papildomos ekspertizės akto 1 klausimo išvada yra prieštaraujanti gamintojo pateikiamai informacijai apie programinę įrangą ir jos turimas funkcijas, todėl teismas pagrįstai ja nesivadovavo.
    7. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja tokių darbų rezultato funkcijų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, teismas pagrįstai atmetė ir atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl tariamų būsimų atsakovės nuostolių priteisimo. Kita vertus, atsakovės pateiktos galimų išlaidų sumos kritikuotinos, nes neaišku, kokios informacijos pagrindu pasiūlymą teikė UAB „Fungerta“: ar buvo apžiūrėtas ir audituotas esamas darbų rezultatas, įvertinta esama įranga ir licencijos.
    8. Darbai buvo atlikti vėliau, nes objekte vėlavo darbus atlikti kiti atsakovės rangovai ir ieškovė dėl to negalėjo laku atlikti darbus pagal sutartį, t. y. pati atsakovė neįvykdė sutarties 4.2.3 punkto, nustatančio pareigą atsakovei kontroliuoti, kad kiti rangovai laikytųsi darbų atlikimo grafiko bei reikalavimo užtikrinti darbų frontą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovei buvo perduotas darbų frontas ir perdavimo metu nebuvo pareikšta pretenzijų, nereiškia, jog vėliau (darbų atlikimo metu), negali atsirasti nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, apsunkinančių darbų fronto naudojimą.
    9. Atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalauti priteisti baudą bei delspinigius. Net ir pripažįstant atsakovės teisę į netesybas, laikytina, kad ji už tą patį tariamą teisių pažeidimą prašo priteisti trigubas netesybas: baudą už sutarties nutraukimą, kuris grindžiamas aplinkybe, jog ieškovė laiku neatliko jo nurodomų darbų; baudą už nesilaikymą sutartinių terminų bei papildomai delspinigius už terminų nesilaikymą.
    10. Atsakovė siekia visų komunalinių išlaidų naštą perkelti ieškovei, nors iki 2013-03-01 darbus objekte atlikinėjo didelis kiekis kitų rangovų. Be to, atsakovė privalėjo pateikti tokių išlaidų apskaičiavimą, atliktą remiantis sutarties 4.1.21 punktu, taip pat įrodymus, kad tokio dydžio išlaidas yra pati realiai patyrusi. Atsakovė taip pat nepagrįstai reikalauja apmokėti už techninio prižiūrėtojo paslaugas, nors šis asmuo paslaugas teikė ne ieškovei, o atsakovei, todėl mokėjimo pareiga atsiranda atsakovei, be to, darbų atlikimas objekte užtruko ne dėl ieškovės kaltės – iki 2013-03-01 objekte rangovų buvo atliekami įvairūs darbai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokio dydžio išlaidas ji pati patyrė.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Rangos sutartis nustatė ieškovei pareigą parengti darbo projektą, pagal kurį turėjo būti vykdomi darbai. Atsakovės techninis prižiūrėtojas, patvirtindamas parengtą darbo projektą jame įrašė „PRITARIU STATYTI“, taip nurodydamas, kad ieškovė visus darbus B korpuse privalo vykdyti pagal patvirtintą darbo projektą ir šis projektas atitinka techninio projekto sprendinius. Darbo projekte nebuvo numatyta, kad B korpuse įrengta sistema turi būti apjungta su A korpuso sistema. Darbo projekte nebuvo numatytas reikalavimas, kad apsaugą būtų galima įjungti ir išjungti iš bet kurios B korpuse esančios vietos (prekybinės patalpos). Jei šalys būtų dėl tokių reikalavimų tarusios, tai techninis prižiūrėtojas niekada nebūtų patvirtinęs darbo projekto, kuriame tokios funkcijos nebuvo.
    2. Aplinkybė, kad techniniame projekte buvo numatyta, jog A ir B korpuso inžinerinės sistemos, esant galimybei, turėtų būti apjungtos, nereiškia, kad tokį apjungimą turėjo padaryti ieškovė ir jog galimybė padaryti apjungimą apskritai egzistavo. Jei darbai B korpuse turėjo būti atliekami pagal UAB „Sareme sistemos“ parengtą 2010 darbo projektą, tai atsakovė nebūtų reikalavusi, kad ieškovė parengtų atskirą darbo projektą, nebūtų jo tvirtinusi. Aplinkybė, kad dalis UAB „Kotesa“ darbuotojų galbūt vykdė darbus A korpuse, nedaro įtakos ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties turiniui ar jos vykdymui, nes dėl B korpuso darbų vykdymo buvo sudaryti aiškūs susitarimai ir patvirtinti jų vykdymui atskiri techniniai dokumentai.
    3. Atsakovė teigia, kad ieškovė darbų negalėjo vykdyti pagal jos darbo projektą, nes darbų atlikimo metu jis neegzistavo. Tačiau pateiktas darbo projektas yra patvirtintas techninio prižiūrėtojo, be to, atliktus darbus atsakovės techninis prižiūrėtojas taip pat įvertino pagal darbo projektą, nurodydamas „Taip pastatyta“.
    4. Sąmata buvo keičiama ne dėl to, kad ieškovės diegiamai apsaugos sistemai buvo priskiriamos sutartyje nenumatytos funkcijos, o todėl, jog atsakovė pageidavo naujesnio modelio centralių – Concept 5000 ir atitinkamai pažangesnės programinės įrangos joms valdyti. Kaip atsakovė ketino naudoti savo vienašaliu sprendimu įgytą įrangą, nedaro įtakos ieškovės pareigų apimčiai ir negali jai sukurti pareigą užtikrinti sistemos funkcijas, dėl kurių niekada šalys nesitarė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja pagal apeliantės UAB „IREC Baltic“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir (ar) jais nesivadovavo, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) nebuvo susitarusios, jog ieškovės verslo parko „Gariūnai“ B korpuse įrengta sistema turės atlikti ir šias funkcijas: 1) B korpuse esančių prekybinių patalpų nuomininkai savo nuomojamų prekybinių patalpų apsaugos sistemą galės įjungti ir išjungti iš bet kurios signalizacijos išjungimo (įjungimo) bazės, esančios B korpuse; 2) B korpuso sistema bus prijungta prie A korpuso sistemos ir šios sistemos veiks kaip vientisa apsaugos sistema. Kadangi minėtų funkcijų įrengta apsaugos sistema neatlieka, taigi, apeliantės vertinimu, turi esminių defektų, teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti likusią už darbus nesumokėtą sumą, bei atmetė priešieškinio dalį dėl atsakovės nuostolių, patirtinų minėtoms funkcijoms sistemoje įrengti. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl netesybų už ieškovės vėlavimą atlikti darbus laiku priteisimo bei dėl užsakovės nuostolių, patirtų techninio prižiūrėtojo darbui, mokesčių už komunalines paslaugas ir kito rangovo žalai apmokėti, atlyginimo.
Dėl šalių susitarimo ir ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimties
  1. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra nuosekliai formuojama kasacinio teismo nutartyse. Aiškindamasis rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, darydamas išvadą dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų) teismas gali spręsti, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir gali remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Tačiau priešingu atveju (sutarties tekstui esant dviprasmiškam, neaiškiam, prieštaraujančiam kitiems byloje esantiems įrodymams, sutartis, kaip ne kartą buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; kt.).
  2. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  4. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. liepos 3 d. UAB „IREC Baltic“ (užsakovė) ir UAB „Kotesa“ (rangovė) sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 12/07-03, kurios objektas – smulkaus ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ prekybos paviljono B korpuso statybos darbai – apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo (įrengimo) objekte darbai. Statybos darbų pradžia – 2012-07-09, darbų pabaiga – 2012-09-01 (5.3 punktas). Sutarties 17.1 punkte įtvirtinta, kad sutartis gali būti keičiama ir pildoma tik rašytiniu abiejų šalių įgaliotų atstovų pasirašytu susitarimu.
  5. Nei pačioje statybos darbų rangos sutartyje, nei jos prieduose nėra įtvirtinti reikalavimai ieškovei sujungti A ir B korpusų apsaugos sistemas ir (ar) sudaryti galimybes išjungti (įjungti) signalizaciją iš bet kokios bazės, esančios B korpuse. Tokių reikalavimų nėra ir ieškovės (rangovės) su trečiuoju asmeniu (subrangove) 2012 m. liepos 5 d. pasirašytoje statybos darbų rangos sutartyje.
  6. Nors atsakovė akcentuoja, kad sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, jog statybos darbus rangovė privalo vykdyti pagal techninio projekto dokumentaciją ir sutarties 4.1.2. punkte rangovė patvirtino, kad, pasirašydama sutartį, ji išsamiai išanalizavo techninį projektą, o techniniame projekte nurodyta, jog numatyta įrengti vieningą pastatų (A prekybos paviljono ir B prekybos paviljono) automatikos sistemą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina, jog būtent ieškovė, kuri, kaip minėta pirmiau, pasirašė sutartį dėl darbų atlikimo tik B korpuse, turėjo atlikti korpusų sistemų sujungimą. Kita vertus, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, techniniame projekte be kita ko nurodyta, kad visos objekto inžinerinės sistemos turi dirbti kartu pagal galimybę, kad užtikrintų reikiamus eksploatacijos parametrus, taigi, net ir susipažinusi su techninio projekto dokumentacija, ieškovė, pasirašydama rangos sutartį dėl darbų atlikimo tik B korpuse, savaime neturėjo pagrindo laikyti, kad darbų atlikimas tik B korpuse prieštarauja techniniam projektui arba jog ji, nesant dėl to konkretaus susitarimo sutartyje, turėtų pati apjungti dviejų korpusų sistemas.
  7. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei šalys būtų susitarusios dėl to, jog būtent ieškovė turi atlikti dviejų korpusų apsaugos sistemų apjungimą, o taip pat ir užtikrinti, kad B korpuse esančių prekybinių patalpų nuomininkai savo nuomojamų prekybinių patalpų apsaugos sistemą galėtų įjungti ir išjungti iš bet kurios signalizacijos išjungimo (įjungimo) bazės, techninis prižiūrėtojas nebūtų patvirtinęs UAB „Kotesa“ parengto atskiro darbo projekto Nr. 12/07/16-DP-AS, kuriame tokias funkcijas užtikrinančių darbų atlikimas nėra numatytas. Tuo labiau toks darbo projektas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų patvirtintas, jeigu būtų manoma, kad A ir B korpusų apsaugos sistemų nesujungimas (atskiros sistemos B korpusui įrengimas) prieštarauja techninio projekto reikalavimams. Tačiau minėtame, ieškovės parengtame, darbo projekte yra tiek techninio prižiūrėtojo padaryta žyma „pritariu statyti“, tiek ir žyma „taip pastatyta“.
  8. Nors (įvertinus aplinkybę, kad dar 2012 m. liepos 16 d. techninės priežiūros ieškovei pateiktoje pretenzijoje (t. 1, b l. 124–125) reikalaujama, jog ieškovė paruoštų darbo projektą, o 2012 m. spalio 9 d. atsakovės pretenzijoje ieškovei (t. 1, b. l. 126) nurodyta, kad darbo projektas dar nėra suderintas) sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovė, pradėdama atlikti darbus pagal sutartį, iš pradžių neturėjo savo paruošto darbo projekto, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepagrindžia, kad ieškovė darbus atlikinėjo pagal UAB „Sareme sistemos“ 2010 metais paruoštą darbo projektą, kuris, kaip ir ieškovės darbo projektas, taip pat nėra minimas atsakovės akcentuojamame statybos žurnalo 14 puslapyje, kuriame turėtų būti įvardyta statybų dokumentacija. Priešingai, pirmiau nurodytos atsakovės ir techninio prižiūrėtojo pretenzijos ieškovei dėl laiku neparuošto darbo projekto patvirtina aplinkybę, kad ieškovė darbus turėjo atlikti ne pagal kito juridinio asmens 2010 metais parengtą darbo projektą, o pagal savo pačios paruoštą dokumentaciją, o ta aplinkybė, kad vėliau ieškovės parengtas darbo projektas, kuriame, skirtingai nei atsakovės akcentuojamame UAB „Sareme sistemos“ darbo projekte, nebuvo numatytas korpusų sistemų sujungimas, vis dėlto buvo patvirtintas techninio prižiūrėtojo, tik pagrindžia ieškovės dėstomą poziciją, kad konkrečiai su ieškove sutarta tik dėl darbų atlikimo B korpuse, o įgyvendinti atsakovės minimas funkcijas (žr. 18 punktą) ieškovė neįsipareigojo.
  9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, inter alia tą aplinkybę, kad ieškovės parengto darbo projekto turinio puslapyje prie dokumentų kodų užrašytas Nr. 10/03/30-DP-AS, t. y. 2010 metų darbo projekto numeris, o ne pačios ieškovės jos darbo projektui priskirtas numeris, mano esant tikėtina, jog ieškovė iš tikrųjų buvo susipažinusi su UAB „Sareme sistemos“ dar 2010 metais rengtu darbo projektu. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir ta aplinkybė, kad ieškovė matė ankstesnį darbo projektą ir galbūt savo pačios darbo projektą rengė, kaip pavyzdį pasitelkusi anksčiau panašius darbus objekte vykdžiusio juridinio asmens dokumentaciją, savaime neleidžia konstatuoti, jog ieškovė darbus atliko pagal minėtą 2010 metų darbo projektą ir (ar) buvo prisiėmusi analogiškus UAB „Sareme sistemos“ prisiimtiems įsipareigojimus, t. y. su atsakove susitarusi apjungti A ir B korpusų sistemas. Pažymėtina, kad UAB „Sareme sistemos“ paruoštas darbo projektas, kuriame, kaip nurodo atsakovė, numatyta vieninga sistemų visuma, buvo skirtas abiem korpusams iš karto ir jame nenurodyta, jog B korpusą įrenginės ir atitinkamai sistemų sujungimą užtikrins kitas (ne UAB „Sareme sistemos“) rangovas, kuris tęs darbus būtent pagal šį projektą. Dėl tam tikrų, šios bylos dalyku nesančių ir todėl plačiau nenagrinėtinų aplinkybių, UAB „Sareme sistemos“ atliko darbus tik A korpuse, o darbams B korpuse užsakovė pasamdė naują rangovą – ieškovę, tačiau tai, dėl kokių darbų, sistemos funkcijų įgyvendinimo ar kitų paslaugų tartasi su kitu juridiniu asmeniu (UAB „Sareme sistemos“), nesant konkrečių įrodymų, kad ieškovė susitarė atlikti tuos pačius darbus, kaip anksčiau įsipareigojo UAB „Sareme sistemos“ (tęsti pastarosios darbus), nedaro įtakos ieškovės, kaip atskiro, su UAB „Sareme sistemos“ nesusijusio, juridinio asmens įsipareigojimų turiniui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu atsakovė siekė, jog ieškovė atliktų ne tik sistemos įrengimo B korpuse darbus, bet ir dviejų korpusų sistemų sujungimą, ji tai galėjo konkrečiai įvardyti sutartyje ar reikalauti įvardyti ieškovės darbo projekte, kaip kad tai buvo įtvirtinta 2010 metų UAB „Sareme sistemos“ projekte, tačiau tai padaryta nebuvo ir atsakovė nepateikė jokių aiškių argumentų, kodėl nuo pat pradžių esant, jos teigimu, aiškiam siekiui turėti vieningą sistemą, ji dėl to konkrečiai ir nedviprasmiškai nesusitarė nei sutartyje, nei kituose dokumentuose.
  10. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad kai kurie ieškovės darbuotojai žinojo UAB „Sareme sistemos“ darbo projekto turinį, taigi ir tą aplinkybę, jog A ir B korpusų sistemos pagal UAB „Sareme sistemos“ ir atsakovės susitarimą turėjo būti sujungtos. Nors UAB „Sareme sistemos“ pateiktuose raštuose (2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d.) nurodyta informacija nėra nuosekli, t. y. iš pradžių nurodyta tai, kad UAB „Kotesa“ darbuotojams buvo žinomas 2010 metais parengto darbo projekto turinys, o vėliau tai, jog darbo projektas šiems darbuotojams nebuvo teikiamas, nes tam nebuvo poreikio, ir dėl to byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių kažkurios iš šalių poziciją šiuo klausimu, pastebėtina, kad aplinkybė žinojo ieškovės darbuotojai UAB „Sareme sistemos“ įsipareigojimų atsakovei apimtį ar ne, neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes darbuotojų žinojimas apie kitos įmonės prisiimtus įsipareigojimus niekaip nelemia ieškovės ir atsakovės susitarimų ir nepagrindžia, kad tarp bylos šalių buvo pasiektas analogiškas susitarimas, kaip tarp UAB „Sareme sistemos“ ir atsakovės.
  11. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad šalių susitarimas dėl atsakovės nurodomų sistemos funkcijų (žr. 18 punktą) įgyvendinimo buvo įformintas sutarties sąmatos pakeitimu, kuris kartu laikytinas sutarties pakeitimu.
  12. Nagrinėjamo klausimo kontekste, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tam tikrus atsakovės pozicijos nenuoseklumus: iš vienos pusės atsakovė nurodo, kad ieškovė, susipažinusi su techniniu projektu, o taip pat žinodama UAB „Sareme sistemos“ darbo projekto turinį, turėjo suvokti ir, atsakovės nuomone, suvokė, jog be kita ko rangos sutartimi įsipareigojo ne tik atlikti darbus konkrečiai B korpuse, bet ir apjungti B korpuse jos įrengtą sistemą su A korpuse anksčiau įrengta sistema, tačiau, kita vertus, atsakovė taip pat nurodo, kad vėlesnis sutarties sąmatos pakeitimas, įtraukiant programinę įrangę Insight Professional, kuri, pasak atsakovės, kaip tik ir yra reikalinga korpusų sistemų apjungimui, vietoje prieš tai numatytos Insight Express, yra ir pačios sutarties pakeitimas, kuriuo be kita ko susitarta dėl minėtų darbų (A ir B korpusų sistemų apjungimo) atlikimo. Taigi atsakovė teigia, kad nuo pat pradžių, jau pasirašant statybos rangos darbų sutartį, buvo susitarta dėl sistemų apjungimo, tačiau nepaaiškina, kodėl pirminėje sąmatoje nebuvo numatyta programinė įranga Insight Professional, kuri, atsakovės teigimu, būtent ir reikalinga tokiam apjungimui, ir šalims teko „keisti“ sutartį.
  13. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad programinės įrangos pakeitimas į Insight Professional negali būti niekaip kitaip paaiškinimas kaip tik šalių susitarimu, jog A ir B korpusų sistemos bus apjungtos. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik atitinkamos įrangos, kuri teoriškai galėtų būti panaudota atitinkamų funkcijų užtikrinimui, įgijimas pats savaime nepagrindžia, kad šalių buvo susitarta, jog darbus, susijusius su tokios funkcijos įgyvendinimu, atliks būtent ieškovė. Tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės poziciją, kad jos nurodomas susitarimas buvo pasiektas. Antai, tiek centralės Concept 4000 buvo pakeistos į centralės Concept 5000, tiek ir programinė įranga Insight Professional buvo įtraukta į dar 2012 m. rugsėjo 7 d. suderintą lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 184–186). Tačiau 2012 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ieškovės direktorius elektroniniu paštu siųstuose pranešimuose klausė atsakovės, ar tikrai keičiasi planai, t. y. ar atsakovė pageidauja, kad visos centralės būtų prijungiamos prie A korpuso į bendrą sistemą. Tačiau atsakymų į šiuos užklausimus negauta. Kaip matyti iš ieškovės 2013 m. vasario 8 d. rašto (1 t. b. l. 194, 195), užsakovei 2013 m. sausio 29 d. pasitarimo metu vėl išreiškus norą apjungti A ir B korpuso sistemas, ieškovė išaiškino, kad tokiems darbams atlikti reikėtų papildomos sąmatos patvirtinimo, tačiau ir šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų tęsusi derybas, pasirašiusi reikiamas sąmatas arba, priešingai, nurodžiusi ieškovei, kad visų funkcijų įgyvendinimui užtikrinti reikalingos medžiagos ir (ar) visi susitarimai dėl tokių darbų atlikimo jau buvo pasiekti 2012 m. rugsėjo 7 d. lokalinės sąmatos pakeitimu (nors procesiniuose dokumentuose ji laikosi būtent tokios pozicijos). Galiausiai, nors atsakovė nurodo, kad būtent tam tikslui (t. y. siekdama įgyvendinti susitarimą dėl A ir B korpusų sistemų apjungimo) ji nupirko licencijas Advanced report licence ir Dynamic user interface licence, atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „Sareme“, iš kurios minėtos licencijos nupirktos, atsakyme pažymima, kad minėtos licencijos nėra skirtos atlikti A ir B korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemų apjungimo darbus. Taigi ir šio veiksmo atlikimas (licencijų nupirkimas), atsižvelgus į tai, kad atsakovė konkrečiai neatsakė į ieškovės 2013 m. vasario 8 d. raštą, ignoravo ankstesnius ieškovės užklausimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamas susitarimo tarp šalių pasiekimui patvirtinti.
  14. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2015 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės akte Nr. 15-22 ekspertas priėjo išvadas, jog visi ieškovės atliktų darbų aktuose (kurie buvo pateikti atsakovei) nurodyti darbai yra realiai atlikti, B korpuso apsaugos signalizacija ir praėjimo kontrolės sistema funkcionuoja ir ją galima naudoti ir ji faktiškai naudojama pagal tiesioginę paskirti, o nei sutartyje, nei jos prieduose, nei teisės aktuose nebuvo numatyta, kad ieškovė, atlikdama apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo įrengimo darbus B korpuse, turėjo darbus atlikti taip, jog to paties pastato A ir B korpusų apsaugos sistemos būtų suderintos ir veiktų kaip vieninga sistema.
  15. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad buvo įgyta programinė įranga, kuri galėtų būti naudojama tokiai funkcijai atlikti, kai, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė išsakė ieškovei norą sistemas apjungti, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės siekius ir nurodžiusi kokios apskritai įrangos reikėtų tam, jog būtų galimybė tokias funkcijas ateityje užtikrinti, be kita ko automatiškai prisiėmė ir įsipareigojimus ne tik įdiegti (montuoti) šias medžiagas B korpuse, bet ir apjungti dviejų korpusų sistemas.
  16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad centralių pakeitimas iš Concept 4000 į Concept 5000 patvirtina šalių susitarimą dėl antrosios funkcijos užtikrinimo, t. y. kad B korpuse esančių prekybinių patalpų nuomininkai savo nuomojamų prekybinių patalpų apsaugos sistemą galės įjungti ir išjungti iš bet kurios signalizacijos išjungimo (įjungimo) bazės, esančios B korpuse.
  17. Kaip minėta pirmiau, nei techniniame projekte, nei sutartyje ar jos prieduose, nei darbo projekte nėra numatyta, kad ieškovė turi darbus atlikti taip, jog apsaugos sistemą kiekvienas prekybos patalpų nuomininkas galėtų išjungti ir (ar) įjungti iš bet kurios bazės. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl tokio susitarimo pasiekimo vėliau ir tokio susitarimo įforminimo sutarties 17.1 punkte nustatyta tvarka, savo ruožtu vien tik centralių pakeitimas sąmatoje, net jeigu centralės Concept 5000 iš tikrųjų galėtų užtikrinti minėtos funkcijos įgyvendinimą, gali pagrįsti nebent atsakovės norą tokį funkcionalumą turėti, tačiau savaime nepakankamas konstatuoti, kad ieškovė, įtraukusi naujas centrales į sąmatą, įsipareigojo atlikti darbus, reikalingus šios funkcijos įgyvendinimui ir garantavo tokios funkcijos buvimą, kaip darbų rezultatą.
  18. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pati ieškovė savo dublike pripažino, jog centralių pakeitimu buvo susitarta, kad signalizaciją bus galima įjungti ir išjungti iš bet kurio taško. Tokias išvadas atsakovė padarė savo naudai interpretuodama tam tikrus iš ieškovės dubliko konteksto atskirai ištrauktus teiginius. Dublike ieškovė aiškiai nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į gamintojo reklaminiuose bukletuose nurodytą informaciją apie naujas centralių funkcijas, kurios pasirodė atsakovei patrauklios, nusprendė pakeisti centralę Concept 4000 į Concept 5000, tačiau nėra pripažinta, jog šalys susitarė, kad ieškovė užtikrins šių funkcijų realų veikimą. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė medžiagų pakeitimus darė savo rizika, susitarimas įformintas tik ta apimtimi, jog keičiasi medžiagos, ir jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kartu su centralių pakeitimu susitarta, jog bus užtikrinta galimybė signalizaciją įjungti bei išjungti iš bet kurios bazės B korpuse, nėra.
  19. Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo ekspertas papildomos teismo ekspertizės akte Nr. 15-22P padarė išvadą, jog vis dėlto ieškovė susitarė atlikti darbus taip, kad B korpuse esančių prekybinių patalpų nuomininkas galėtų savo nuomojamų prekybinių patalpų apsaugos sistemą įjungti ar išjungti iš bet kurių signalizacijos įjungimo ir išjungimo bazių, sumontuotų B korpuse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nesivadovauti minėta eksperto išvada, nes, kaip matyti iš papildomos ekspertizės akto tiriamosios dalies, ši eksperto išvada yra teisinė, t. y. padaryta ekspertui, kaip jis ir pats nurodo ekspertizėje, remiantis CK 6.193 straipsniu ir vertinant bylos aplinkybes (visų pirma ieškovės pasisakymus dublike), kurios, eksperto nuomone, gali turėti įtakos sutarties nuostatų aiškinimui. Sutarčių nuostatų aiškinimas ir konstatavimas, ar tam tikrų byloje esančių įrodymų, be kita ko ir šalių pasisakymų, visuma pagrindžia vienos ar kitos šalies poziciją ar ne, yra teismo, o ne eksperto, prerogatyva, todėl išvada, paremta teismo eksperto samprotavimų apie tai, ką dublike ar kituose procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė ir ką ji turėjo omenyje, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta įrodančia, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl nurodytos funkcijos veikimo užtikrinimo.
  20. Pastebėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas, nei pati atsakovė nereikalavo, jog būtų užtikrintas jos nurodomos funkcijos (signalizacijos išjungimas (įjungimas) iš bet kurios bazės) veikimas nuo pat sutarties vykdymo pradžios. Kaip matyti iš pačios atsakovės apeliaciniame skunde cituojamų jos ir techninio prižiūrėtojo raštų datų, pretenzijos dėl minėtos funkcijos neužtikrinimo buvo teikiamos 2013 metais, t. y. jau prieš pat ieškovei baigiant atlikti darbus, o taip pat jau po ieškovės atliktų darbų aktų pateikimo, t. y. jau esant šalių nesutarimui dėl to, kokios apimties įsipareigojimus prisiėmė ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai iš konteksto ištrauktas atskiras ieškovės, atsakovės ir techninio prižiūrėtojo skirtingų datų raštuose nurodytas frazes interpretuoja kaip ieškovės suvokimą apie jos prisiimtą įsipareigojimą atlikti sutartyje, jos prieduose bei projektinėje dokumentacijoje nenumatytus darbus. Atsakovės cituojami raštai, kuriuose ieškovė nurodo, kokių medžiagų reikėtų, norint tam tikros funkcijos, ir (ar) kokius darbus atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tik šalių bandymą susitarti dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau ne tokio susitarimo pasiekimą.
  21. Įvertinusi visas pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvadą, jog ieškovė neįsipareigojo atlikti darbus taip, kad būtų užtikrintos atsakovės nurodomos funkcijos (žr. 18 punktą), todėl, atsižvelgus į tai, jog techninis prižiūrėtojas žyma „taip pastatyta“ pripažino, kad ieškovė atliko darbus pagal darbo projekte nurodytus reikalavimus, teismo ekspertas taip pat nurodė, jog visi ieškovės atliktų darbų aktuose (kurie buvo pateikti atsakovei ir pastarosios nepasirašyti) nurodyti darbai yra realiai atlikti, B korpuso apsaugos signalizacija ir praėjimo kontrolės sistema funkcionuoja ir ją galima naudoti, ir ji faktiškai naudojama pagal tiesioginę paskirti, naudojimosi gautu rezultatu (B korpuso veikiančia apsaugos sistema) fakto neginčija ir pati atsakovė, konstatuotina, kad atsakovė privalo visiškai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus – sumokėti ieškovei likusią 44 915,04 Eur skolą (CK 6.664 straipsnio 6 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškinys tenkintas pagrįstai, taip pat pagrįstai atmesta priešieškinio dalis, kuria buvo prašoma priteisti 36 969,51 Eur už funkcijų, kurias užtikrinti ieškovė neįsipareigojo, būsimą įdiegimą bei 6 302,99 Eur baudą, už pagrįstai negaliojančiu teismo pripažintą sutarties nutraukimą.
  22. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 296 straipsnio 2 dalį tuo pagrindu, jog pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio arba yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantės nurodomi argumentai, kad ieškovė netinkamai sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą pripažinti vienašalį rangos sutarties nutraukimą negaliojančiu, šiuo atveju nebeturi įtakos apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamiems klausimams ir todėl plačiau teisėjų kolegijos neaptariami.
Dėl netesybų už vėlavimą atlikti darbus
  1. Pagal šalių pasirašytos rangos sutarties 12.1 punktą rangovei dėl savo kaltės 10 kalendorinių dienų vėluojant užbaigti darbus sutarties priede Nr. 2 nustatytais tarpiniais ar galutiniais terminais, rangovė moka užsakovei 10 000 Lt baudą ir už kiekvieną pavėluotą dieną 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo bendros tokių vėluojamų atlikti darbų vertės bei atlygina dėl to atsiradusius tiesioginius nuostolius.
  2. Sutarties 4.2.3 punkte užsakovė įsipareigojo kontroliuoti, kad užsakovės tiesiogiai samdomi rangovai atliktų darbus griežtai laikydamiesi darbų vykdymo grafiko bei nepažeistų rangovės atliktų darbų.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovė darbus įsipareigojo atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d., tačiau darbus perdavė tik 2013-02-28 bei 2013-04-15 – 2013-04-17 aktais. Ieškovė nurodė, kad darbų nepavyko atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nes laiku nebuvo užbaigti kitų rangovų bendrastatybiniai darbai, be kurių užbaigimo ieškovė negalėjo įvykdyti jos prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė darbus vėlavo atlikti dėl savo kaltės, jos nurodomos priežastys negali būti laikomos šalinančiomis rangovės atsakomybę, be to, ieškovė net nenurodė, kokie konkretūs bendrastatybiniai darbai buvo atliekami ieškovės darbų atlikimo metu, kurie trukdė ieškovei atlikti jos darbus pagal sutartį.
  4. Tačiau pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovė nenurodė jokių konkrečių bendrastatybinių darbų, dėl kurių pavėluoto atlikimo ieškovė negalėjo laiku įvykdyti jai priskirtų darbų, iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. liepos 25 d. rašte (t. 1, b. l. 30) ieškovė aiškiai nurodė, jog nustatytu terminu nebuvo sumontuotos gardelės ir todėl ieškovė negali vykdyti savo darbų, o tai gali nulemti ir visų jos darbų atlikimo vėlavimą. 2012 m. rugpjūčio 24 d. rašte (t. 1, b. l. 31) ieškovė vėl nurodė atsakovei, kad konkrečiai pastato pirmame aukšte, tarp ašių 14-16, 21-23 ir 26-28, bei antrame aukšte tarp ašių 10-13, 14-16, 24-28 nėra užbaigti bendrastatybiniai darbai. 2012 m. spalio mėnesio atsakyme į atsakovės pretenzijas, ieškovė nurodė, kad iki šiol nesumontuotos vidinės durys bei kavinės patalpų apsauginės žaliuzės, nesumontuota dalis lauko durų, neužbaigti biuro patalpų apdailos darbai ir t.t., kurie pagal apsaugos signalizacijos ir praėjimo įdegimo technologiją tiesiogiai trukdo rangovei užbaigti statybos darbus. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant ieškovės paaiškinimų ir kelis kartus pateikto prašymo suderinti termino pratęsimą, įvertinus kitų rangovų vėluojamus darbus, atsakovė pratęsti terminą atsisakė.
  5. 2012 m. gruodžio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Gariūnų paviljono B korpuse aplinkybių konstatavimo metu vyko įvairūs statybos ir apdailos darbai, dirbo daugybė darbuotojų. Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 24 d. techninio prižiūrėtojo rašto dėl gaisrų sistemos išbandymo (t. 2, b. l. 4–5), pats atsakovės atstovas buvo patvirtinęs, kad nenupirktos ir nesumontuotos 4 priešgaisrinės sklendės evakuacinių laiptinių durims ir todėl UAB „Kotesa“ (ieškovė) negali atlikti jų pajungimo. Iš 2012 m. gruodžio 6 d. pakartotinio kompleksinio gaisrų sistemos bandymo matyti, kad pirmiau minėti trūkumai, trukdantys ieškovei pilnai atlikti darbus, nebuvo pašalinti. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė savo 2012 m. lapkričio 14 d. pretenzijoje, nors ir nepripažindama, jog yra pateisinamų priežasčių rangovei vėluoti atlikti visus jos darbus pagal sutartį, vis dėlto neginčijo, kad atitinkamos kliūtys rangovei atlikti tam tikrą dalį jos vykdomų darbų buvo, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai lemia ir galutinio darbų atlikimo termino nusikėlimą. Aplinkybę, kad ieškovės darbams tiesioginę įtaką turintys bendrastatybiniai kitų rangovų vykdomi darbai buvo atliekami iki pat termino pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį pasibaigimo, patvirtina ir byloje esančių statybos žurnalų duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau šioje nutartyje nagrinėtas ieškovės ir atsakovės sutarties sąmatos pakeitimas buvo suderintas tik 2012 m. rugsėjo 7 d., t. y. jau po sutartyje nurodyto darbų užbaigimo termino, tačiau atsakovė, nepaisant akivaizdaus ieškovės vėlavimo, tęsė santykius su ieškove, pasirašė sąmatos keitimą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, tik papildomai pagrindžia, jog pati atsakovė suvokė, kad ieškovei priskirtini darbai objektyviai negali būti baigti sutartyje nustatytais terminais. Pastebėtina, kad iš 2012 m. rugsėjo 25 d. pasitarimo protokolo matyti, jog dėl ieškovės darbų vėlavimo net nebuvo keliamas klausimas, tačiau nagrinėjama daugybės kitų rangovų darbų vėlavimo problema. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. kovo 5 d. pasitarimo protokolas patvirtina, kad ir šio pasitarimo metu daugybė bendrastatybinių darbų dar nebuvo atlikta.
  6. Pirmiau nuodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nėra pagrindo taikyti atsakomybę už sutartyje nurodyto termino nesilaikymą, kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbus ne dėl savo kaltės, be to, ieškovės vėlavimas atlikti darbus faktiškai nesukėlė užsakovei nuostolių, nes bet kuriuo atveju, neužbaigus bendrastatybinių darbų, pastatas negalėjo būti priduotas ir naudojamas pagal paskirtį.
  7. Būtent atsakovė įsipareigojo kontroliuoti, kad kiti rangovai laiku atliktų savo darbus ir jų vėlavimas netrukdytų ieškovei vykdyti jos prisiimtus įsipareigojimus, taigi atsakovė nepagrįstai bando perkelti šią atsakomybė ieškovei, teigdama, kad pati ieškovė priėmė darbų frontą ir pretenzijų dėl jo nereiškė. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovės pateiktas aktas– leidimas, kuriuo, jos teigimu, buvo faktiškai perduotas darbų frontas, datuotas 2012-09-05, t. y. jau po rangos sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino.
  8. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovės reikalaujamą 2 896,20 Eur baudą ir 5 202,59 Eur delspinigius.
  9. Kita vertus, įvertinus tai, kad atsakovė prašomus priteisti delspinigius, kaip kad ji pati nurodė pareiškime dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (t. III, b. l. 35–38), skaičiavo pagal sutarties 12.1 punktą, t. y. už vėlavimą atlikti darbus, o šioje byloje pripažinta, jog ieškovė neturėjo pareigos užtikrinti atsakovės nurodomų funkcijų atlikimo ir, kaip nurodyta pirmiau, visus jai priskirtus darbus jau yra atlikusi, akivaizdu, kad delspinigių už vėlavimą atlikti darbus skaičiavimas, net ir pripažinus, kad ieškovė vėlavo dėl jos kaltės, turėjo pasibaigti ieškovei įvykdžius prievolę, t. y. atlikus darbus ir juos perdavus atsakovei. Paskutinis ieškovei pretenzijoje nurodytų defektų pašalinimas įformintas visų šalių (rangovo, techninio prižiūrėtojo ir atsakovės) pasirašytu 2013 m. gegužės 13 d. aktu, todėl laikytina, kad minėtu aktu ieškovė galutinai įvykdė prievolę atlikti darbus. Kadangi atsakovės ieškinys pareikštas 2014 m. spalio 28 d., akivaizdu, kad ieškinio senatis prisiteisti delspinigiams už atsakovės nurodytą laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki teisėjų kolegijos nustatyto prievolės įvykdymo momento yra praleistas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Savo ruožtu atsakovės nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, kad už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, aktualus tuo atveju, kai įvykęs prievolės pažeidimas nėra pasibaigęs (pavyzdžiui, darbai vis dar neatlikti, arba pinigai negrąžinti ir pan.) ir iki pat ieškinio pareiškimo skaičiuojami delspinigiai.
Dėl kitų priešieškinio reikalavimų
  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisęs atsakovei iš ieškovės 1 226,54 Eur už komunalines paslaugas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovės išrašytą sąskaitą, nepagrįstai nepriteisė 3 679,62 Eur sumos už komunalines paslaugas pagal 2013 m. kovo 6 d. atsakovės sąskaitą.
  2. Rangos sutarties 4.1.21 punkte įtvirtinta, kad rangovė laiku turi padengti visas išlaidas už komunalines paslaugas, reikalingas objekto statybos darbams vykdyti. Išlaidos už komunalines paslaugas rangovė padengia tokia tvarka: kiekvieno mėnesio visų išlaidų už komunalines paslaugas suma dalinama iš atliekančių statybinius darbus visame objekte visų rangovų ir subrangovų bendros įvykdytų darbų apimties sumos ir dauginama iš kiekvieno konkretaus rangovo ar subrangovo įvykdytų darbų apimties sumos.
  3. Nors atsakovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2013 m. kovo 6 d. sąskaita už komunalines paslaugas nebuvo pateikta ieškovei ir todėl nepagrįstai nepriteisė 3 679,62 Eur sumos atsakovei, pastebėtina, kad atsakovės reikalavimas dėl pirmiau nurodytos sumos priteisimo atmestas ne tik dėl to, jog sąskaita nepateikta ieškovei, o dėl to, kad atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių šios sąskaitos pagrįstumą, t. y., kad sąskaitoje nurodytas išlaidas iš tikrųjų turėjo, o taip pat apskaičiavimo, kaip šias išlaidas išdalino tarp visų tuo metu objekte dirbusių rangovų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šios sąskaitos nepasirašė (t. y. nepripažino jos pagrįstumo), šioje byloje ją ginčija, o atsakovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tikrųjų nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų šių išlaidų patyrimo faktą bei atliktą jų apskaičiavimą pagal sutarties 4.1.21 punkto reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl šios sąskaitos apmokėjimo negali būti tenkintas.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovei iš ieškovės neturėtų būti priteista apeliantės nurodoma 1288,42 Eur suma už techninės priežiūros paslaugas. 2013 m. liepos 12 d. rašte atsakovė paaiškino, kad dėl to, jog rangovė vėlavo užbaigti darbus, kurių vykdymas turėjo būti prižiūrimas techninės priežiūros, atsakovei teko pratęsti paslaugų teikimo sutartį su techniniu prižiūrėtoju ir atsakovė dėl to patyrė 4 448,66 Lt išlaidas, kurias turi atlyginti ieškovė. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad techninė priežiūra po 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo reikalinga tik ieškovės darbams. Kaip minėta pirmiau, ieškovės darbų atlikimo metu objekte dirbo dar daugybė rangovų, be to, kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 24 d. techninio prižiūrėtojo rašto dėl gaisrų sistemos išbandymo (t. 2, b. l. 4–5), darbų defektai (neatitikimai) nustatyti ne vienam rangovui. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė realiai sumokėjo nurodytą sumą techniniam prižiūrėtojui, t. y. jog realiai patyrė būtent tokius nuostolius.
  5. Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimą nepriteisti iš ieškovės 121 Lt sumą už kito rangovo darbui ieškovės darbuotojų padarytą žalą. 2013 m. kovo 25 d. pranešime „Dėl kito rangovo darbų pažeidimo“ atsakovė pranešė ieškovei, kad rangovės darbuotojai dėl neteisingai išvedžiotų laidų ir mygtukų permontavimo pažeidė kito rangovo atliktus apdailos darbus (dažymo) ir šių pažeidimų šalinimas vertinamas 121 Lt suma bei prašė atlyginti atsakovės patirtas papildomas išlaidas. Kadangi atsakovė šioje byloje teigia, kad ji patyrė tokius nuostolius, būtent jai tenka pareiga įrodyti realų jų patyrimo faktą, tačiau apeliantė jokių įrodymų, jog būtent ji sumokėjo minėtą sumą kitam rangovui, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė neginčijo žalos objekte dirbusiam kitam rangovui padarymo fakto, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo atsakovei iš ieškovės priteisti 121 Lt sumą, teisingumo.
  6. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės 550,65 Eur sumos už atsakovės lėšomis atliktą praėjimo kontrolės mygtukų sumontavimą. Nors ieškovė iš tikrųjų savo atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad minėta suma ji sumažino savo ieškinį dėl atliktų darbų apmokėjimo, į bylą nepateikta jokių įrodymų, apskaičiavimų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Pastebėtina, kad tiek pirminio ieškovės ieškinio, tiek ir patikslinto ieškinio (pateikto po priešieškinio) reikalavimų suma nesiskiria. Įvertindama pirmiau nurodytas aplinkybes, be kita ko tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog buvo pranešusi atsakovei apie vienašališką 550,54 Eur įskaitymą į atsakovės skolą ieškovei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo atsisakyti priteisti iš ieškovės atsakovės nurodytą ir ieškovės pripažintą, kaip realiai atsakovės patirtą, 550,65 Eur išlaidų sumą.
  7. Įvertinus tai, kas nurodyta pirmiau (žr. 55 punktą), iš esmės teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad atsakovei UAB „IREC Baltic“ iš ieškovės UAB „Kotesa“ priteistina 1777,19 Eur (1226,54 Eur + 550,65) suma bei 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Iš dalies pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toje dalyje pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Kadangi atsakovei priteisiama 1777,19 Eur suma iš prašomų priteisti 58 151,56 Eur, pripažintina, kad atsakovės priešieškinis tenkintas 3 proc. (1 777,19 x100/58 151,56), todėl atsakovei iš ieškovės priteistini 32,69 Eur (1089,55 x 0,03) atsakovės už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 169,57 Eur (5652,46 x 0,03) advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų.
  3. Atmetus 97 proc. priešieškinio, iš atsakovės valstybei priteistina 61,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.
  4. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 1 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 10,11 Eur (1011x0,01) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio suma. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius 998,25 Eur sumokėjimą advokatui už apeliacinio skundą paruošimą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 9,98 Eur suma advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų.
  5. Ieškovei nepateikus prašymo atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas bei įrodymų apie tokių išlaidų buvimo faktą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).
  6. Trečiasis asmuo, buvęs ieškovės pusėje, pateikė įrodymus apie 774,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patyrimą. Atsižvelgiant į atmestą apeliacinio skundo dalį (99 proc.), trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 766,66 Eur suma.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti dalyse, kuriose iš dalies patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

15„Priešieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350) uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) 1777,19 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 19 ct) ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos (2014 m. spalio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350) uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) 32,69 Eur (trisdešimt du eurus 69 ct) už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 169,57 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus 57 ct) advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų.

18Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) uždarajai akcinei bendrovei „Kotesa“ (j. a. k. 145576350) 1391,33 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 33 ct) žyminio mokesčio atlyginimo, 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) ekspertizės išlaidų atlyginimo bei 1079,24 Eur (tūkstantį septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

19Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos 990,79 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų 79 ct) ekspertui S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimą už ekspertizės atlikimą.

20Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ (j. a. k. 144803197) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) ekspertizės išlaidų atlyginimo“.

21Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) į valstybės biudžetą 61,90 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo“.

22Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

23Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350) uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) 10,11 Eur (dešimt eurų 11 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 9,98 Eur (devynis eurus 98 ct) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

24Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ (j. a. k. 144803197) 766,66 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ginčas byloje kilo dėl rangos sutartimi prisiimtų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9.
      1. Atsakovė UAB „IREC Baltic“ apeliaciniame... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti dalyse,... 15. „Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 16. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350)... 17. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350)... 18. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k.... 19. Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos 990,79 Eur... 20. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k.... 21. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k.... 22. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 23. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ (j. a. k. 145576350)... 24. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k....