Byla 2K-287/2012
Dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.

2Priteista iš AB „L. G.“ O. M. 100 000 Lt, Z. M. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1, 3 dalis, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo A. L. ir civilinio atsakovo AB „L. G.“ filialo „Š. G. I.“ atstovo apeliaciniai skundai.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

Nustatė

6A. L. nuteistas už tai, kad pagal 1998 m. liepos 16 d. darbo sutartį Nr. 396, dirbdamas AB „L. G.“ filialo „Š. G. I.“ ( - ) vyresniuoju meistru ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą meistrijoje (AB „L. G." filialo „Š. G. I." vyresniojo kelio meistro pareigybės nuostatai, 2007 m. rugsėjo 19 d. patvirtinti AB „L. G." filialo „Š. G. I.“ direktoriaus įsakymu Nr. K-128), 2009 m. kovo 31 d., nuo 9.01 val. iki 13.42 val., tarpstotės ( - ) antrame pagrindiniame kelyje, ( - ) geležinkelio stoties teritorijoje, Kelmės rajone, netinkamai organizavo pavojingus geležinkelio remonto darbus, nesilaikė technologinio proceso, neužtikrino darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė: „Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) 25 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus reikalavimus: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, t. y. nekontroliavo V. M. atliekamų darbų; pažeidė Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių, patvirtintų SPAD „L. G.“ gen. direktoriaus 2000 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 182 (taisyklės galioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.) 5.18, 6.1.6, 6.1.9, 6.2.1.3, 6.2.4, 6.5.1, 6.5.2. punktuose įtvirtintus reikalavimus: stotyse darbai pagal jų pobūdį atliekami tik suderinus su stoties viršininku ar stoties budėtoju, darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad, likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų, t. y. raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus 2-ame pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs, ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. 2009 m. kovo 31 d. 13.42 val. traukinys Nr. 3351 su Radviliškio lokomotyvų depo lokomotyvu ER20CF-022, valdomu mašinisto A. K., mirtinai traumavo antrame pagrindiniame kelyje dirbusį AB „L. G.“ filialo „Š. G. I.“ mašinistą-suvirintoją V. M..

7Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti, jį išteisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

8Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai jam pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 176 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai bei nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam, nenustatinėjo ir netyrė svarbių aplinkybių: ar buvo reikalinga tarpstotės ( - ) 41 kilometre, 2 pikete keisti balansuotuvo dangtį (ar jo vyrius), kas nustato būtinumą keisti balansuotuvo dangtį (ar vyrius), kur tai fiksuojama, ir ar balansuotuvo dangtį (ar jo vyrius) galėjo keisti drezinos mašinistas V. M.. Liudytojų S. Z., V. P., M. K., A. K., E. J., V. K. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. L. davė užduotį paruošti bėgį keitimui ir kad bėgio antrame pagrindiniame kelyje keitimo darbai buvo baigti iki pietų, o draudimas traukiniams atšauktas 13.03 val. Kasatoriaus manymu, nepranešimas stoties budėtojui apie konkrečiai atliekamus bėgio keitimo darbus ar įrašo apie keičiamą bėgį nebuvimas Įspėjimų registravimo žurnale gali užtraukti tik drausminę atsakomybę, nes tuo metu, kai buvo keičiamas bėgis, jokių sunkių padarinių neįvyko. Byloje nesurinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad 2009 m. kovo 31 d. ( - ) stotyje 2-ame pagrindiniame kelyje prie IP Nr. 2 ir įleidžiančiojo signalo L buvo numatyta atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jei nebuvo fiksuoti bėgio keitimo darbai antrame pagrindiniame kelyje, tai nuteistasis neužfiksavo ir balansuotuvo dangčio remonto darbų. Kadangi byloje nustatyta aplinkybė, kad tą dieną minėtame ruože buvo pakeistas tik bėgis, tai nesant įrodymų apie tai, jog reikėjo tvarkyti balansuotuvo dangtį, nėra ir priežastinio ryšio tarp A. L. pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ( - ) meistrijos ribose bei atsiradusių sunkių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš karto po bėgio keitimo darbų V. M. turėjo grįžti į Šiaulius. Byloje nesurinkta įrodymų, kokiam laikui V. M. atvyko į ( - ) geležinkelio stotį. V. M. buvo nurodyta likti drezinoje ir laukti stoties budėtojos leidimo įvažiuoti į ( - ) geležinkelio stotį, tačiau teismai nesiaiškino aplinkybės, kada ir kokia tvarka turėjo būti skiriamas lydintysis asmuo grįžti į Šiaulius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino AB „L. G." filialo „Š. G. I." 2009 m. kovo 31 d. pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir filialo direktoriaus 2009 m. gegužės 14 d. įsakymą dėl ( - ) stotyje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio pagrindu A. L. buvo nubaustas drausmine tvarka už pareiginių nuostatų netinkamą vykdymą, ir nepagrįstai nustatė, kad buvo nesilaikyta ir neįgyvendintos techninės bei organizacinės priemonės, lemiančios saugų darbą geležinkelio keliuose. Kasatoriaus manymu, pasisakymas darbdavio rašte bei drausminės nuobaudos paskyrimas darbuotojui neturi prejudicinės galios teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą ne patvirtino aplinkybę, kad V. M. žuvo dirbdamas, o tik konstatavo žinomą aplinkybę, kad jis pjovė iešmo Nr.2 balansuotuvo dangčio lankstą, kuri nepatvirtina fakto, jog tą dieną buvo numatyti atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbai ir kad V. M. buvo nurodyta atlikti šį darbą, o kartu nepatvirtina ir kasatoriaus kaltės. A. L. neturėjo teisinės pareigos užtikrinti konkretaus darbo – balansuotuvo dangčio (ar jo vyrių) remonto darbų ( - ) stotyje 2-ame pagrindiniame kelyje prie IP Nr. 2 ir įleidžiančiojo signalo L – saugą, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad tokio pobūdžio darbas buvo numatytas atlikti nelaimingo atsitikimo dieną.

9Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą civilinio atsakovo AB „L. G.“ filialo „Š. G. I.“ atstovas prašo kasacinį skundą tenkinti ir nurodo identiškus A. L. kasaciniam skundui argumentus.

10Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, jog kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Visi duomenys, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, buvo tiesiogiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, jie atitinka įrodymams keliamus leistinumo bei sąsajumo reikalavimus. Teismas duomenis vertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis surinktų duomenų visuma. Teismai teisingai įvertino kasatorių kaip tinkamą jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektą. Padaryta pagrįsta išvada, kad V. M., atvykusio autodrezina į ( - ) geležinkelio stotį iš kito padalinio, A. L. iš anksto suplanuotiems suvirinimo darbams atlikti, saugias darbo sąlygas privalėjo užtikrinti būtent vyresnysis kelių meistras A. L., kuriam ir tenka atsakomybė už saugos darbe įstatymų reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartos ir išanalizuotos techninės bei organizacinės priemonės, kurios nustato saugų darbą geležinkelio keliuose ir kurių neįgyvendinant bei nesilaikant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo V. M.. Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų proceso sprendimuose pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl A. L. veikos įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui V. M.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. L., pagal pareiginius nuostatus būdamas tiesiogiai atsakingas už darbų organizavimą ir darbų saugą 2009 m. kovo 31 d., paliko V. M. dirbti vieną, taip sudarydamas galimybę vienam asmeniui vykdyti darbus pavojingoje zonoje – eksploatuojamame geležinkelyje, kur vyksta traukinių eismas, neužtikrindamas nuolatinės priežiūros ir vidinės kontrolės. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. darbų saugos reikalavimų pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. L. kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Prokuroro manymu, kasatoriaus versija, kad V. M. savo iniciatyva tvarkė balansuotuvo dangtį, yra akivaizdžiai išgalvota siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir 332 straipsnio nuostatų, atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, patvirtinanti pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktinės aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

11Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.

12Nagrinėjamoje byloje BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos tinkamai, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų nepadaryta.

13Šioje byloje nustatyta, kad autodrezinos mašinistas-suvirintojas V. M. žuvo atlikdamas geležinkelio remonto darbus, nes nepasitraukė prieš traukinį nuo kelio važiuojamosios dalies, šiam pravažiuojant pro nukentėjusiojo darbo vietą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad V. M., atvykusio autodrezina į ( - ) geležinkelio stotį iš kito padalinio, vyresniojo kelių meistro A. L. iš anksto suplanuotiems suvirinimo darbams atlikti, saugias darbo sąlygas įvykio metu privalėjo užtikrinti būtent vyresnysis kelių meistras A. L., todėl šis pagrįstai pripažintas atsakingu už saugos darbe įstatymų reikalavimų nevykdymą. Teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad A. L. raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus 2-ame pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs; taip pažeisdamas darbų saugos reikalavimus, netinkamai organizavo bėgio keitimo ir balansuotuvo dangčio remonto darbus, neužtikrino darbuotojų saugos juos atliekant ir dėl tokios A. L. veikos įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas geležinkelio darbuotojui V. M.. Nuteistojo versiją, kad jis nėra atsakingas už V. M. mirtį, nes šis dirbo savavališkai, motyvuotai atmetė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Tai, kad byloje surinktais įrodymais visiškai tiksliai nebuvo nustatytos remonto darbų organizavimo aplinkybės, nereiškia, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta kasatoriui, jog byloje liko kokių nors abejonių, vertintinų kasatoriaus naudai ir trukdančių pripažinti jį kaltu dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kasatoriaus argumentai dėl neišaiškintų aplinkybių niekaip negali paneigti išvados, kad įvykio metu A. L. buvo atsakingas už saugos darbe įstatymų reikalavimų vykdymą. Netinkamas remonto darbų organizavimas ir kontrolė įvykio vietoje negali būti vertinami kaip kasatoriaus kaltę paneigianti aplinkybė.

14Taigi teismai atskleidė priežastinį ryšį tarp nuteistojo A. L. veikos ir ( - ) geležinkelio stotyje įvykusio nelaimingo atsitikimo bei nustatė kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą. Apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad A. L. nenumatė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nes nepasidomėjo traukinių eismo tvarkaraščiu, nežinojo, kad antruoju pagrindiniu keliu 13.44 val. ( - ) stotį atvyks traukinys, ir dėl to nenumatė, kad gali kilti BK 176 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, dirbdamas ( - ) meistrijos vadovu, vyresniuoju kelių meistru, turėdamas pakankamą darbo patirtį, būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti, t. y. atliekant kelio darbus ( - ) geležinkelio stotyje privalėjo užtikrinti visų darbuotojų darbo saugumą.

15Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, savo išvadas pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugos reikalavimus, nuostatas ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. AB „L. G." filialo „Š. G. I." 2009 m. kovo 31 d. pranešimui apie nelaimingą atsitikimą ir filialo direktoriaus 2009 m. gegužės 14 d. įsakymui dėl ( - ) stotyje įvykusio nelaimingo atsitikimo kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose prejudicinė galia neteikta. Šie dokumentai vertinti kartu su kitais bylos įrodymais, bylos faktinės aplinkybės nustatytos, teismų išvados darytos išanalizavus ne tik šiuos dokumentus, o įrodymų visumą.

16Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, todėl kasaciniame skunde nurodyti faktiniai duomenys ir aplinkybės iš naujo neanalizuojamos.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai