Byla 2A-724-480/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M., A. M., E. M., D. M., atstovaujamų advokatės Rasos Gradauskienės, ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2526-945/2015 pagal ieškovų D. M., A. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. M., E. M., D. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilnista“, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai D. M., A. M., atstovaujama įstatyminės atstovės D. M., E. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovių ieškovei D. M. 2.693,47 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo, 28.962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei A. M. 28.962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams E. M. ir D. M. po 14.481 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo S. M. - ieškovės D. M. vyras ir ieškovų A. M., E. M., D. M. tėvas, kuris dirbo UAB „Kamesta“ ekskavatoriaus mašinistu. 2011 m. lapkričio 23 d. sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“ pagrindu UAB „Vilnista“ vykdė vandentiekio tiesimo darbus. Darbams atlikti buvo pasitelktas UAB „Kamesta“ priklausantis ekskavatorius, kurį valdė S. M.. Darbams vadovavęs V. V. S. M. ir A. L. davė užduotį iškasti duobę 5 m atstumu nuo šulinio Nr. 41 ir nustatyti, ar patiesta visa trasa, ar tik vienas vamzdžio segmentas. Iškasus apie 5 metrų gylio ir 5 metrų pločio iškasą, A. L. pastebėjo ieškomo vamzdžio galą ir davė ženklą S. M.. Pastarasis sustabdė ekskavatorių ir pasiėmęs kabinoje buvusį kastuvą įlipo į iškasą. Tuo metu griuvo iškasos šlaitas ir S. M. buvo užverstas žemėmis. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą 2013 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo aktu buvo konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies bei paskyros - leidimo Nr. 31 nurodymo Nr. 8, kuriuo draudžiama lipti į tranšėjas, iškasas, šulinius, pažeidimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas UAB „Vilnista“. Kadangi darbus S. M. atliko UAB „Kamesta“ naudai, atsakomybė kyla ir šiai bendrovei. Kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t.y. asmens veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą, konstatuojamas netiesioginis priežastinis ryšys. Prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą sudaro 9.300,86 Lt išlaidos paminklui. Neturtinę žalą ieškovai grindė patirtais dvasiniais išgyvenimais netekus artimo asmens.

5Atsakovė UAB „Kamesta“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog S. M. turėjo 5 metų sėkmingo darbo patirtį, nelaimingas atsitikimas įvyko jam nepaisius nurodymo nelipti į iškasą. Tokiu atveju, kai darbus vykdo ne viena įmonė, už darbuotojo saugą atsakingu paskiriamas vienas asmuo, nepriklausomai nuo to, su kuo yra sudaryta darbo sutartis. Kiekvienos įmonės atsakomybė priklauso nuo atitinkamos įmonės padaryto pažeidimo. UAB „Kamesta“ jokių pažeidimų nepadarė. Darbuotojas buvo tinkamai supažindintas su darbuotojų saugą reglamentuojančiomis taisyklėmis, t. y. žalos atsiradimą nulėmė didelis paties žuvusiojo neatsargumas. Nepakankama jo veiksmų kontrolė priskirtina prie nelaimingo atsitikimo aplinkybių, tačiau netapo jo priežastimi.

6UAB „Vilnista“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog dėl nelaimingo atsitikimo kaltas pats S. M.. Atsakovė vykdė savo pareigą supažindinti S. M. su saugaus darbo reikalavimais. Jam ne tik nebuvo liepta lipti į iškasą, priešingai, A. L. patvirtino draudęs tai daryti. Kadangi nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, civilinės atsakomybės taikymą draudžia CK 6.284 straipsnio nuostatos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovių UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ lygiomis dalimis po 5.800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5.800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei D. M.; priteisė iš atsakovių UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ lygiomis dalimis po 5.800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5.800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei A. M., atstovaujamai įstatyminės atstovės D. M.; priteisė iš atsakovių UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ lygiomis dalimis po 2.900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2.900 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui D. M.; priteisė iš atsakovių UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ lygiomis dalimis po 2.900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2.900 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. M.; likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nelaimingas atsitikimas įvyko S. M. vykdant darbo funkcijas. Atsakovės UAB „Kamesta“ argumentas, jog į S. M., kaip ekskavatoriaus mašinisto, pareigas neįėjo lipimas į iškasas, gali būti vertinamas sprendžiant klausimą, ar savo darbo funkcijas S. M. vykdė tinkamai, bet nepaneigia nelaimingo atsitikimo ryšio su vykdytomis darbo funkcijomis. Darbo santykiai S. M. siejo su atsakove UAB „Kamesta“. Darbus objekte 2011 m. lapkričio 23 d. rangos sutarties ir su kasimo darbais susijusių pagrindu vykdė atsakovė UAB „Vilnista“. Tarp atsakovių 2012 m. spalio 1 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios objektas - mechanizmų, tarp kurių ir ekskavatorius, kuriuo dirbo S. M., nuoma. Faktiškai objekte dirbo UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ darbuotojai, todėl abi bendrovės buvo atsakingos už saugių darbo sąlygų S. M. sudarymą. Nors nuomos sutartimi atsakovės ir susitarė, kad už darbuotojų saugą atsakinga bus UAB „Vilnista“, toks susitarimas tegali nulemti atsakovių tarpusavio pareigas, tačiau negali nulemti darbuotojo teisių darbdavio atžvilgiu, o kartu ir darbdavio iš darbo santykių kylančių prievolių apimties. Darbuotojas nėra apdraudžiamas nuo nelaimingo atsitikimo metu padaromos neturtinės žalos atsiradimo, todėl neturtinė žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Kapavietės tvarkymo išlaidos, priskiriamos prie laidojimo išlaidų, pripažintinos turtine žala, kuri gali būti atlyginama ne tik taikant civilinę atsakomybę, bet ir alternatyviais, įstatyme įtvirtintais būdais. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė UAB „Kamesta“ atlygino 8.350,42 Lt laidojimo išlaidų. D. M. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio pagrindu buvo išmokėta 74.440 Lt vienkartinė išmoka. Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsniu, D. M. taip pat priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa. Nors byloje nėra duomenų apie šios pašalpos išmokėjimą, net ieškovei ir nepasinaudojus įstatymine garantija, tai negali turėti įtakos atsakovių atsakomybės riboms. Ieškovės patirtos su kapavietės sutvarkymu susiję išlaidos yra ženkliai mažesnės už ieškovei išmokėtas sumas, ieškovė neįrodinėjo patyrusi kitų išlaidų, neteikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jai išmokėtomis išmokomis buvo kompensuota kokia nors kita žala. Teismas sprendė, kad tai pripažintina pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

9Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog S. M. ekskavatoriumi kasė duobę ieškodamas vamzdžio, kurį suradus nusprendė tai patikrinti ir pasiėmęs kastuvą įlipo į iškasą, kurios šlaitui užgriuvus S. M. žuvo. Iš 2013 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo akto Nr. 2 turinio matyti, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė dvi priežastys: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies bei paskyros - leidimo Nr. 31 nurodymo Nr. 8, kuriuo draudžiama lipti į tranšėjas, iškasas, šulinius, pažeidimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas UAB „Vilnista“. Aplinkybę, kad tyrimas atliktas tinkamai, patvirtinta 2013 m. gruodžio 5 d. išvada. Šis aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kol jos nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Šiame akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis buvo grindžiamas ir 2014 m. vasario 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-1-02339-12. Teismas sprendė, kad pastaroji aplinkybė leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovių argumentą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko išimtinai vien dėl paties S. M. veiksmų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, jog S. M. buvo formaliai supažindintas su atitinkamu draudimu lipti į tranšėjas, iškasas, šulinius, tačiau darbdavys nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad darbdavys periodiškai ir nuosekliai aiškino darbuotojui apie grėsmes, susijusiais su nuošliaužomis. Be to, darbdavio pareigos neapsiriboja vien tik formaliu darbuotojo instruktavimu, darbdaviui tenka ir pareiga kontroliuoti, kaip instrukcijų laikomasi. Nors byloje nėra duomenų apie tai, jog S. M. buvo duotas nurodymas lipti į iškasą ir patikrinti, ar tikrai buvo atkastas ieškotas vamzdis, kas lemia S. M. veiksmų savavališkumą, tačiau kontroliuoti, ar vamzdis atrastas, privalėjo ne S. M., bet A. L.. S. M. negalėjo turėti ypatingo suinteresuotumo ar poreikio savo iniciatyva imtis jam draudžiamų veiksmų ir aiškintis, ar tikrai atkastas ieškotas vamzdis. Formalus pasakymas, kad į iškasą lipti negalima, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pakankamas ir adekvatus už darbuotojo saugą ir sveikatą atsakingo asmens elgesys. Turėjo būti imamasi visų įmanomų priemonių (įskaitant ir fizinius veiksmus), siekiant užkirsti kelią netinkamam darbuotojo elgesiui. Net ir į bylą esant pateiktai darbų vykdymo schemai, kurios autentiškumo dėl nesamo S. M. parašo, patikrinti nėra galimybės, nėra aišku, kaip darbus atliekant mechanizuotai turėjo būti nustatoma, ar tikrai yra atkastas ieškomas vamzdis, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, jeigu iš stebėjimo vietos, t.y. neįlipus į iškasą, reikėtų įsitikinti pasiektu darbų rezultatu. Esant konkrečioms instrukcijoms, kaip elgtis aptariamu atveju, nebūtų poreikio savavaliauti. Teismas sprendė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tiek dėl atsakovių, tiek ir dėl paties S. M. veiksmų, tiek darbo inspekcijai, tiek ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems subjektams pripažinus, jog reikšmingesniu pripažintinas netinkamas patieks žuvusiojo elgesys, atsakomybė skirstytina santykiu 40/60 atsakovių naudai. Taikant dalinę atsakomybę, 40% kaltės dalis tarp atsakovių paskirstyta lygiomis dalimis, kadangi UAB „Kamesta“, kaip S. M. darbdavys, neužtikrino, kad darbuotojas būtų periodiškai instruktuotas dėl grėsmių, lėmusių nelaimingą atsitikimą, pavedė su darbuotojo sauga susijusias pareigas įgyvendinti subjektui, kuris neužtikrino pakankamos darbų kontrolės, iš kitos pusės, UAB „Vilnista“, net ir vykdžiusi formalų instruktavimą aptariamu klausimu, nesiėmė pakankamų veiksmų, kad formalių instrukcijų būtų laikomasi praktikoje. Atskirai gyvenusių pilnamečių S. M. vaikų santykį tapatinti su kartu gyvenusios sutuoktinės ir nepilnametės dukros išgyvenimais dėl netekties, nėra pagrindo. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir patys ieškovai, formuluodami ieškinio reikalavimus. Ieškinyje nurodomos neturtinės žalos atlyginimo sumos negali būti vertinamos kaip neadekvačios, neatitinkančios formuojamos teismų praktikos. Ginčydamos neteisėtų veiksmų faktą bei akcentuodamos paties nukentėjusiojo kaltę, atsakovės neteikė argumentų ir/ar įrodymų, jog prašomos priteisti sumos neatitinka ieškovų patirtų išgyvenimų.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovė UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 3-8) prašo UAB “Kamesta” atžvilgiu ieškinį atmesti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas nusprendžia priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta”: 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei D. M.; 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei A. M.; 2900 Eur. neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2900 Eur.) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui D. M.; 2900 Eur. neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2900 Eur.) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. M.; 208,53 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovei D. M. ir 522 Eur. žyminio mokesčio, 3,89 Eur. teismo išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

121. Teismas nenurodė, kuriuos teisės aktų reikalavimus, lėmusius nelaimingą atsitikimą, atsakovė UAB „Kamesta” pažeidė. Nelaimingos atsitikimo darbe aktu Nr. 2, taip pat byloje surinktais įrodymais, nėra duomenų apie tai, kuriuos teisės aktų reikalavimus atsakovė pažeidė.

132. Teismo išvados, kad esant konkrečioms instrukcijoms, kaip elgtis, nebūtų poreikio savivaliauti, taip pat, kad atsakovė UAB „Vilnista” nesiėmė pakankamų veiksmų, jog formalių instrukcijų būtų laikomasi praktikoje, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Rašytiniai įrodymai byloje įrodo, kad S. M. buvo periodiškai instruktuojamas, žinojo, kad į iškasas draudžiama lipti, jis buvo patyręs ekskavatoriaus mašinistas. Tai, kad iš asmens darbo stažo galima spręsti, kad darbuotojas turėjo darbo patirties, savaime nereiškia, kad jo supažindinimas su saugos ir sveikatos instrukcijomis buvo formalus.

143. Teismo išvada, kad atsakovės UAB „Vilnista” darbuotojo A. L. elgesys negali būti vertinamas kaip pakankamas ir adekvatus už darbuotojo saugą ir sveikatą atsakingo asmens elgesys, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nors A. L. nėra UAB „Kamesta” darbuotojas, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl jo elgesio. Pats A. L. nagrinėjant bylą neapklaustas, teismas rėmėsi nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nei darbo inspekcija nei ikiteisminis tyrimas nenustatė, kad A. L. elgesys buvo nepakankamas ar neadekvatus. Šiuo atveju teismo sprendime nustatomas elgesys nepapuola į jokią teisinio apibrėžimo kategoriją. S. M. įlipus į 5 m. gylio iškasą, šalia esantys darbuotojai nebeįtakojo tolesnių S. M. veiksmų ir neįtakojo nestabilaus iškasos šlaito įgriuvimo ir dėl to kilusių pasekmių - S. M. mirtino traumavimo. S. M. prisiėmė atsakomybę, susijusią tiek su įlipimu į iškasą, tiek su galimomis netinkamo savo elgesio pasekmėmis.

154. Teismas nepasisakė, ar S. M. savivaliavo pažeidžiant Paskyros leidimo Nr. 31 nurodymus. Iš teismo sprendime nustatytų 60 procentų S. M. kaltės matyti, kad nukentėjusysis yra kaltesnis ar labiau pažeidęs teisės aktų reikalavimus, už darbdavį. Tačiau mirtino nelaimingo atsitikimo atveju su nelaimingu atsitikimu susiję asmenys negali būti labiau kaltesni ar labiau nekaltesni vieni už kitus, truputį kalti ir truputį nekalti. Tokios sąvokos kelia abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo, Akte Nr. 2 nustačius paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus ir nenustačius kitų asmenų, galėjusių įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimą. Nelaimingą atsitikimą sąlygojo tai, kad S. M. nevykdydamas Paskyros leidimo Nr. 31 nurodymų padarė pažeidimą. Šiuo atveju paties nukentėjusio asmens neatsargumas ir kaltės laipsnis buvo tokie dideli, kad neabejotinai padėjo žalai atsirasti, todėl reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas.

165. Teismas nepagrįstai nustatė proporcinę šalių kaltės taisyklę 40/60 ir ta proporcija sumažino moralinės žalos dydį. Nustačius paties nukentėjusiojo kaltę ir nenustačius kitų kaltų asmenų, jokia proporcija neturi būti kuriama ir taikoma. Teismas nemažino prašomos moralinės žalos dydžio, nors į bylą pateikta duomenų, kad Sodra mirtino atsitikimo atveju išmokėjo dviem ieškovams po 75 000 Lt. Tai galima būtų vertinti, kad pagal valstybinio draudimo standartus tai yra pakankama valstybinio draudimo išmoka mirtino nelaimingos atsitikimo atveju. Todėl suma turi būti mažinama, bent lygiuojantis į susiklosčiusią teismų praktiką, ar pagal analogą kur įmanoma pritaikomus valstybinio draudimo standartus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

176. Aktas Nr. 2, jeigu yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, saisto teismą. Akte nenustatyti, kurie atsakovės UAB „Kamesta” darbuotojai padarė teisės aktų pažeidimus, sąlygojusius nelaimingą atsitikimą, taip pat, kokie konkretus atsakovės UAB „Kamesta” darbuotojų veiksmai ar neveikimas sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Nors teismas sprendime nurodė, kad 2014-02-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo grindžiamas Akte Nr. 2 nurodytomis priežastimis, (kas suponuoja, kad abiejų atsakovių priešingi teisei veiksmai nenustatyti), tai niekaip nepaaiškina teismo išvados, jog tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovių atžvilgiu nutrauktas, sudaro pagrindą atmesti atsakovių argumentą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko išimtinai vien dėl paties S. M. veiksmų. Darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau šioje byloje rašytiniais įrodymais ji yra nuginčyta. Tokiu atveju teismas neįvertino rašytinių įrodymų ir priėmė neteisingą sprendimą.

187. Teismas neteisingai konstatuoja, kad S. M. lipo į iškasą todėl, kad tai buvo susiję su jo vykdytomis darbo funkcijomis. Lipimas į iškasas neįėjo į S. M. darbo funkcijas, tai yra faktas, pagrįstas rašytiniais įrodymais byloje. Teismas nepaaiškino, kokie įrodymai, be tų, kurie yra pateikti byloje, turėtų būti pateikti į bylą, iš kurių teismas jau būtų galėjęs spręsti, kad darbdavys periodiškai ir nuosekliai aiškino darbuotojui apie grėsmės susijusias su nuošliaužomis. Teismas iš esmės neteisingai vertina nukentėjusio asmens veiksmų subjektyviąją pusę, neturėdamas įrodymų byloje prioritetiniu asmens elgesio standartu laikydamas abejingumą. Teismas nepaaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kokių, tarp jų ir fizinių, veiksmų turėjo imtis greta S. M. buvę vyrai, kad užkirsti kelią netinkamam darbuotojo elgesiui.

198. S. M. dirbo pagal darbo sutartį ir buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimu darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis CK 6.284 str. 4 d. žalos atlyginimas negali būti priteistas. Teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią neturtinė žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai tais pagrindais ir reiktų vadovautis. Telieka apgailestauti dėl tokio teisinio išsisukinėjimo pavyzdžio, kuris kelia nepasitikėjimą tokia teismų praktika, kuri, vertinant pažodžiui, abejotinomis sąlygomis papildo CK 6.284.4 taikymo sąlygas.

209. Nors teismas ir nagrinėjo visas bylos aplinkybes, suprato, kad atsakoves siejo individualus kokybiškai kitoks kiekvienos ryšys su nelaimingu atsitikimu - viena jų buvo darbdavys, kita - nuomininkas pagal sutartį, teismas negalėjo taikyti neproporcingos atsakomybės taisyklės, kitos nei 50/50 atsakovėms, nenustatęs, kokius saugos darbe norminius aktus pažeidė kiekviena iš atsakovių, kokia yra kiekvienos iš jų kaltė ir kokia dalis atsakomybės tenka kiekvienai.

21Atsakovė UAB „Vilnista“ apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 13-18) prašo UAB „Vilnista” atžvilgiu ieškinį atmesti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas nusprendžia priteisti iš atsakovės UAB „Vilnista”: 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei D. M.; 5800 Eur. neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5800 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12- 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei A. M.; 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2900 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui D. M.; 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2900 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. M.; 208,53 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovei D. M. bei 522 Eur žyminio mokesčio, 3,89 Eur teismo išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

221. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas dalyje dėl neturtinės žalos iš UAB „Vilnista“ priteisimo. DK tiek 245 straipsnis, tiek ir 250 straipsnis numato atsakomybę darbo sutarties šalims. Tokios sutarties žuvusysis su UAB „Vilnista“ nebuvo sudaręs, todėl apeliantė pagal ieškinį atsakyti negali. Apeliantės nuomone, ji gali būti laikoma tik netiesioginiu materialiojo teisinio santykio subjektu.

232. Teismas cituoja LAT bylas, nurodydamas, kad darbdavio atsakomybė kyla iš darbo santykių, o kito subjekto pareiga yra civilinio pobūdžio. Jeigu aiškinant, kad UAB „Vilnista“ pareigos konkrečiu atveju buvo civilinio pobūdžio, tai kaltė, kaip kad yra darbdavio atveju, negali būti preziumuojama. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad VDI akte Nr. 2 nurodytos aplinkybės yra visiškai įrodytos. Aktas teismų praktikoje yra vertinamas tik kaip įrodymas ir byloje turėtų būti vertinamas kompleksiškai su kitais įrodymais.

243. Teismas savo sprendime konstatuoja, kad S. M. prieš pradėdamas darbą UAB „Vilnista“ objekte buvo tinkamai instruktuotas. Todėl apeliantė mano, kad DK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimas buvo įvykdytas. Kitų reikalavimų, kaip pavyzdžiui paklusti kitos įmonės kontroliuojančiam darbuotojui įstatymai nenumato.

254. Teismas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Vilnista“, net ir įvykdžiusi formalų instruktavimą aptariamu klausimu, nesiėmė pakankamų veiksmų, kad formalių instrukcijų būtų laikomasi praktikoje; vyr. kontrolierius A. L. turėjo imtis visų įmanomų priemonių ir netgi fiziškai sulaikyti S. M., užkirsdamas jam patekimą į iškasą. Toks situacijos vertinimas yra subjektyvus ir nesuprantamas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad toks reikalavimas darbdaviui papildomai „sukontroliuoti“ darbuotoją suponuotų jam pareigą nepertraukiamai šį stebėti ir tiesiog fiziškai sulaikyti pastarąjį, jeigu jam kiltų mintis nesilaikyti saugumo technikos reikalavimų. Toks reikalavimas būtų perteklinis ir realiai neįvykdomas. Teismas šiuo atveju ėmėsi eksperto vaidmens. S. M. buvo nevaldomas - nepakluso reikalavimams nelipti į iškasą veikė savavališkai, ką ikiteisminio tyrimo metu parodė VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius V. J. ir veikė būtent savo interesais - siekė gauti darbo užmokestį.

26Ieškovai D. M., A. M., E. M., D. M., atstovaujami advokatės Rasos Gradauskienės, patikslintame apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 31-39) prašo iš dalies pakeisti 2015-11-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo šiuos argumentus:

271. Teismo sprendimo dalis dėl atsakomybės paskirstymo yra visiškai nemotyvuota, todėl ieškovams yra užkirsta teisė tinkamai apskųsti teismo sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2013 m. lapkričio 21 d. nelaimingą atsitikimą darbe tyrusio Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausio darbo inspektoriaus surašytame Nelaimingos atsitikimo darbe aktas Nr. 2.) leidžia daryti išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltos atsakovės, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakomybė skirstytina santykiu 40/60 atsakovių naudai. Atsakovių netinkamas darbo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėje būtent ir yra pagrindinė priežastis dėl ko žuvo S. M., nes jeigu atsakovės būtų užtikrinę, kad darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos reikalavimų ir būtų tinkamai organizavę darbą, nelaimingo atsitikimo nebūtų įvykę.

282. S. M. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste vadovo - V. V. pavestos darbo užduoties vykdymas, nesant konkrečioms instrukcijoms, negali būti pripažįstamas pažeidžiančiu rūpestingo ir apdairaus elgesio standartą. Teismo išvadų dėl aplinkybių, lėmusių atsakovių atsakomybės laipsnio sumažėjimą, nepavirtina byloje surinkti įrodymai.

293. Teismas, priteisdamas tik 40 procentų prašomos priteisti žalos iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nesivadovavo teismų praktika. Atsakovų neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, todėl egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, atsakovės yra atsakingos už nelaimingą atsitikimą 100 procentų ir jos privalo atlyginti patirtą žalą pilnai. Pagal teismų formuoją praktiką, tuo atveju jeigu yra mišri kaltė, kaltės laipsnis yra vienodas atsiradusių pasekmių atžvilgiu ir skirstytinas 50/50 (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 353/2008).

304. Teismas netinkamai taikė CK 6.282 str. 2 d. nuostatas. S. M. yra A. M. tėvas ir maitintojas, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo A. M. neturėjo vertinti S. M. kaltės laipsnį. Tokiu būdu atsakovių civilinės atsakomybės mažinimas ieškovės A. M. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nebuvo galimas.

315. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei D. M. jos patirtas išlaidas, susijusias su kapavietės sutvarkymu. Teismas netinkamai aiškino 2012-10-10 kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012, spręsdamas klausimą dėl kapavietės sutvarkymo patirtų išlaidų, nepagrįstai vertino tai, kad atsakovė UAB „Kamesta“ atlygino 8350,42 Lt laidojimo išlaidų, kadangi tai nebuvo ginčo objektas. 8350,42 Lt buvo realiai patirtos išlaidos susijusios su S. M. palaidojimu, o ne kapavietės sutvarkymu. Be to, nepagrįstai vertino tai, kad ieškovei D. M. buvo išmokėta 74440 Lt vienkartinė išmoka, kadangi į vienkartinę išmoką neįeina žalos atlyginimas, susijęs su laidojimo išlaidomis.

32Ieškovai D. M., A. M., E. M., D. M., atstovaujami advokatės Rasos Gradauskienės, atsiliepime į apeliacinius skundus (4 t. b. l. 44-54) prašo atmesti atsakovių UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ apeliacinius skundus, o ieškovų apeliacini skundą tenkinti ir iš dalies pakeisti 2015-11-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovių apeliaciniai skundai yra neaiškūs, juose konkrečiai nenurodyta, kokios teismo išvados yra neteisingos ir kodėl. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Vilnista“ nebuvo sudariusi darbo sutarties su S. M., neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo atsiradimo ir jos civilinė atsakomybė yra civilinio pobūdžio. Pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą, kadangi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio pagrindu buvo išmokėta vienkartinė išmoka nepadengia neturtinės žalos, t. y. ji nėra skirta neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltos atsakovės, kurios neužtikrino darbuotojui saugių ir sveikų darbo sąlygų, ko pasekoje jis žuvo, todėl atsakovių argumentai dėl jų kaltės nebuvimo ir tinkamo S. M. instruktavimo yra absoliučiai nepagrįsti. Egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma ir atsakovės privalo atlyginti ieškovų patirtą žalą pilnai. Ieškovų ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra visiškai realus ir adekvatus, įvertinant ieškovų santykius su žuvusiuoju ir atsakovių veiksmais jų šeimai padarytą žalą ir sukeltas itin sunkias, nepataisomas pasekmes.

33Atsakovė UAB „Vilnista“ atsiliepime į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 55-57) prašo ieškovų apeliacinį skundą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Vilnista“ nėra atsakinga už S. M. mirtį nelaimingo atsitikimo darbe metu, nes nebuvo darbo sutarties šalis, todėl neturtinė žala iš jos nepriteistina. Neturtinės žalos dydžiai nustatyti šiuo teismo sprendimu atitinka teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteistinus, netgi juos viršija.

34Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 59-61) nurodo, kad nesutinka su ieškovų pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu ir palaiko visus 2015-12-11 UAB „Kamesta” pateikto apeliacinio skundo argumentus ir prašymus. Ieškovai ir atsakovės byloje iš esmės kitaip supranta ir vertina tuos pačius rašytinius dokumentus ir faktines aplinkybes byloje. Nelaimingas atsitikimas atsitiko ne dėl to, kad darbo vietoje neva nebuvo kopėčių ar klojinių, ar dėl to, kad UAB „Vilnista” statybos darbų vadovas V. V. palikęs darbus kontroliuoti vyr. darbininką A. L., buvo kitoje darbo vietoje, ar dėl to, kad nebuvo papildomai instruktuotas UAB „Vilnista”. Nelaimingas atsitikimas įvyko S. M. pradėjus vykdyti ne savo darbą - įlipus į 5 metrų gylio iškasą su kastuvu - matomai geriau atsikasti ieškomą vamzdį. UAB „Kamesta” S. M. dirbo ekskavatoriaus mašinistu, juo ir dirbo UAB „Vilnista” statybos objekte. Ieškovų pozicija, kad S. M. žuvo vykdant iš anksto nenumatytus darbus, dėl kurių jis nebuvo instruktuotas, nepagrįsta rašytiniais įrodymais byloje. Statybos darbai buvo vykdomi teisėtai. Kad negalima lipti į tranšėjas ir iškasas, buvo nurodyta paskiroje - leidime, su kuriuo S. M. buvo supažindintas. Ieškovai ignoruoja tą informaciją, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausio darbo inspektorius, tyręs nelaimingą atsitikimą ir surašęs Nelaimingos atsitikimo darbe aktą Nr. 2, minėtų statybos vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejų nenustatė. Atsakovės ir S. M. nėra bendrininkai žalos atsiradime. Teismas įvertino tai, kad paties žuvusiojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, o kartu ir artimųjų patirtu išgyvenimų sukėlimu. Aplinkybė, kad teismas neturėtų vertinti S. M. kaltės laipsnio todėl, kad S. M. yra A. M. tėvas, yra nesuprantamas. Pastarieji du klausimai yra tarpusavyje nesusiję. Turtinė žala, be kita ko, apima laidojimo išlaidas, o pastarosios - kapavietės tvarkymo išlaidas. Tais atvejais, kai socialinio draudimo išmoka viršija padarytos materialinės žalos dydį, žalą patyrusio asmens įpėdiniai ar artimieji giminaičiai neturi teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą iš kaltojo asmens - į kurį regreso reikalavimą gali nukreipti socialinio draudimo išmoką išmokėjusi įstaiga. Nei į UAB „Vilnista“, nei į UAB „Kamesta“ tokio regreso nukreipta nebuvo.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39Abi atsakovės pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis žalos atlyginimas yra priteistas iš šių bendrovių, abi atsakovės nesutinka dėl civilinės atsakomybės joms taikymo ir nurodo, kad abiejų atsakovių priešingi teisei veiksmai nenustatyti, o nelaimingas atsitikimas įvyko vien dėl paties S. M. veiksmų. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, nes atsakovių netinkamas darbo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėje būtent ir yra pagrindinė priežastis dėl S. M. žūties.

40Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose straipsniuose deklaruojama kiekvieno žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (Darbo kodekso, toliau – DK, 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (ginčui aktuali šio įst. red. gal. nuo 2012-07-01) 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą.

42Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.

43Įvertinusi bylos medžiagos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių UAB ,,Kamesta“ ir UAB ,,Vilnista“ atžvilgiu egzistuoja nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visuma.

44Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodytos dvi nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovų vyras/tėvas S. M., priežastys: pirma, saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; nukentėjusysis, pažeisdamas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus savo sprendimu įlipo į ekskavatoriumi iškastą tranšėją ir griuvus žemėms buvo mirtinai traumuotas; tuo pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ... bei Paskyros-leidimo Nr. 31 eil. Nr. 8 nurodymas: „Mechanizatoriams, ekskavatorininkams, krautuvų mašinistams, vairuotojams lipti į tranšėjas, iškasas, šulinius, draudžiama“; antra, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėje; UAB „Vilnista“ neužtikrino, kad darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos reikalavimų; tuo pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 13 d.: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ... kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų...“. Bylos duomenimis, nelaimingo atsitikimo darbe 2013 m. lapkričio 21 d. aktas teisės aktų nustatyta tvarka (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punktas) nebuvo nuginčytas, yra oficialiu didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), todėl šiame akte nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys turi lemiamą reikšmę vertinant buvo ar ne pažeistos Darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su neigiamais padariniais. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gruodžio 5 d. Nr. VD-65 Išvadose dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu ( - ) žuvo UAB „Kamesta“ darbuotojas S. M., papildomo tyrimo, konstatuota, jog darbo inspektorė, vadovaudamasi papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga ir įvertinusi faktines aplinkybes, nelaimingo atsitikimo akte pagrindine (pirmąja) priežastimi nurodė „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“ pagrindžiant tuo, kad darbuotojas nevykdė Paskyroje – leidime nurodytų saugos reikalavimų, o antrąja – „saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“, pagrindžiant tuo, kad UAB „Vilnista“ atsakingi asmenys nesukontroliavo, kaip darbuotojai laikosi nustatytų saugos reikalavimų. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-02-10 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad S. M. buvo apmokytas dirbti traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotoju (pažymėjimas Nr. ( - )), instruktuotas pagal UAB „Vilniaus melioracija“ generalinio direktoriaus J. B. 2006 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.10 patvirtintą Ekskavatorininko darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 14, pasirašytinai buvo supažindintas su Paskyra-leidimu Nr. 31, kurioje teigiama, kad ekskavatorininkams lipti į tranšėjas, iškasas, šulinius draudžiama, bei minėto LR Valstybinės darbo inspekcijos akto Nr. 2 (reg. 2013-11-12) išvadomis yra konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko kaip dėl darbuotojo, taip ir dėl darbdavio kaltės, tačiau pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti buvo darbuotojo S. M. veiksmai, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 176 straipsnio 1 dalies požymių. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma, reiškia tai, jog nebuvo pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. G. B. įmonė, bylos Nr. 3K-3-55/2012). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo ( - ) priežastis buvo darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

45Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-06 darbo sutartį, pagal kurią darbdavys vykdydamas DK 93 straipsnio reikalavimus įsipareigoja užtikrinti darbuotojui sveikas ir saugias sąlygas, S. M. buvo sudaręs su atsakove UAB „Kamesta“ ir šioje bendrovėje nuo 2012-08-02 dirbo ekskavatoriaus mašinistu. Nelaimingo atsitikimo metu atsakovę UAB ,,Kamesta“ ir S. M. siejo darbo teisiniai santykiai, nes minėta darbo sutartis tarp šių šalių nebuvo nutraukta ir buvo galiojanti. UAB „Vilnista“ pagal „Vandentiekio ir nuotekų sistemos išvystymas ( - ), vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ rangos sutartį Nr. 11-11/23 turėjo parengti darbo projektą, atlikti tyrinėjimus, statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Darbams atlikti UAB „Vilnista“ iš UAB „Kamesta“ nuomojo įrangą pagal 2012 m. spalio 1 d. nuomos sutartį Nr. 12/10-1. Šios sutarties 4 punkte atsakovės numatė, kad už saugą darbe atsakinga UAV „Vilnista“. Vadovaujantis UAB „Kamesta“ generalinio direktoriaus 2012-11-30 įsakymu Nr. 135 ekskavatoriaus mašinistas S. M. nuo 2012-12-03 iki 2012-12-31 buvo komandiruotas dirbti į UAB „Vilnista“ ekskavatoriumi KOMATSU PC 210 LC-8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors nuomos sutartimi atsakovės ir susitarė, kad už darbuotojų saugą atsakinga bus UAB „Vilnista“, toks susitarimas tegali nulemti atsakovių tarpusavio pareigas, tačiau negali nulemti darbuotojo teisių darbdavio atžvilgiu, o kartu ir darbdavio iš darbo santykių kylančių prievolių apimties, nes įstatymo norma, nustatanti darbdaviui atsakomybę už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra imperatyvi ir šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, todėl priešingai nei nurodo atsakovė UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde, jog bylos medžiaga nenustatyta jos veiksmų ar neveikimo, sąlygojusių nelaimingą atsitikimą, ji, kaip S. M. darbdavys, yra atsakinga už darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą. Nors, kaip jau paminėta, S. M. darbo teisiniai santykiai siejo tik su atsakove UAB „Kamesta“, už saugaus darbo organizavimą prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagrindu yra atsakinga ir UAB „Vilnista“, kuri nelaimingo atsitikimo metu neužtikrino, kad darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Taigi šia norma abiem darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

46Esant nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad kiekviena iš atsakovių neįvykdė joms įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, bei konstatuoti atsakovių neteisėtą neveikimą, kaltę, kurios nepaneigia nei vienos iš atsakovių (apeliančių) apeliacinio skundo argumentai. Darbdavių neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui, dėl to tarp atsakovių neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas darbdavių civilinei atsakomybei kilti.

47Siekdamos pagrįsti savo teiginius, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo tik S. M. neatsargus elgesys, nevykdant Paskyros-leidimo Nr. 31 nurodymų, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, apeliantės tvirtina, kad jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau šį faktą vertinant bendrame bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, ir civiliniame procese teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o baužiamajame procese visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvu, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko kaip dėl darbuotojo, taip ir dėl darbdavio kaltės.

48Teisėjų kolegija atmeta skundų argumentus kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Vilnista“ darbuotojo A. L. elgesį, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra tinkama įrodinėjimo priemonė pagal CPK 177 straipsnį; liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, todėl vertintina, jog 2012-12-13 liudytojo apklausos protokole bei iš esmės sutampančiame 2013-12-19 paaiškinime LR valstybinei darbo inspekcijai nurodytos aplinkybės patikimumo prasme yra tikėtinai tikslesnės, nei jas galėjo paaiškinti minėtas darbuotojas apklausiamas liudytoju praėjus daugiau nei 2,5 m., o ir patys apeliantai nenurodo, jog prašė šį asmenį apklausti liudytoju, tačiau jų prašymo teismas netenkino; šio darbuotojo paaiškinimus teismas vertino kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal UAB „Vilnista“ generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 23 įsakymą Nr. 09 (jo 1.2 p.) objekte atsakingu už darbuotojų saugą buvo paskirtas ne A. L., o darbų vadovas V. V., kuris, kaip nustatyta bylos medžiaga, ir davė užduotį A. L. ir S. M. daryti iškasą siekiant rasti požemines komunikacijas, o įvykio metu buvo kitoje darbo vietoje.

49Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

50DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) - jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (ar jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250 str.). Kaip jau minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp darbdavių saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl darbdaviai turi atlyginti ieškovams padarytą žalą. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tiek dėl atsakovių, tiek ir paties S. M. veiksmų, tiek Darbo inspekcijai, tiek ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems subjektams pripažinus, jog reikšmingesniu pripažintinas netinkamas paties žuvusiojo elgesys, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakomybė skirstytina santykiu 40/60 atsakovių naudai. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia nei ieškovų, nei atsakovių apeliacinio skundo argumentai.

51Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog teisę žuvusiojo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai reikšti reikalavimą dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo numato CK 6.284 straipsnio 1 dalis; kartu, sistemiškai aiškinant CK 6.250, 6.284 straipsnių, DK 249-250 straipsnių nuostatas konstatavimui, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimo gali reikalauti ir pilnamečiai žuvusiojo vaikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A., G. A. v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2005). Tačiau kaip nepagrįstus atmeta ieškovės – apeliantės D. M. argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 9 300,86 Lt jos patirtas išlaidas, susijusias su kapavietės sutvarkymu, kadangi į vienkartinę išmoką neįeina žalos atlyginimas, susijęs su laidojimo išlaidomis. Bylojo nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog atsakovė UAB „Kamesta“ atlygino 8 350,42 Lt laidojimo išlaidų, D. M. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsnio pagrindu buvo išmokėta 74 440 Lt vienkartinė išmoka, vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsniu jai priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (2012 m. tai sudarė 1 040 Lt) laidojimo pašalpa. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai konstatavęs, jog ieškovės patirtos su kapavietės sutvarkymu susijusios išlaidos yra ženkliai mažesnės už ieškovei išmokėtas sumas, ieškovė neįrodinėjo patyrusi kitų išlaidų, neteikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jai išmokėtomis išmokomis buvo kompensuota kokia nors kita žala. Kartu pažymėtina, jog į išmokėtas socialinio draudimo išmokas nėra įskaitomos tik sumos neturtinei žalai atlyginti. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas ieškovų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo A. M. neturėjo vertinti S. M. kaltės laipsnį, nes tokiu būdu atsakovių civilinės atsakomybės mažinimas šios ieškovės atžvilgiu nagrinėjamoje byloje negalimas. NADPLSDĮ yra išskirtos dvejos išmokos, kurios mokamos apdraustajam mirus, t. y. periodinė išmoka, numatyta NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalyje, ir vienkartinė išmoka, numatyta NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje. Pagal NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalyje įvirtintas sąlygas periodinė draudimo išmoka yra mokama tiems asmenims, kurie yra nedarbingi bei buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Imperatyviu teisiniu reguliavimu remiantis taip pat mokamos socialinio draudimo išmokos (tarp jų ir vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus), jų dydis nustatomas taikant teisės aktuose apibrėžtas formules. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama vaikams (įvaikiams) - kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams - iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. balandžio 6-9 d. sprendimu Nr. 10.19-16081 A. M. buvo paskirta 372,77 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo pensija nuo 2012-12-13 iki 2016-07-31; A. M. faktinį periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus bei našlaičių pensijos mokėjimą patvirtina SoDros pažyma apie 2012-01 – 2015-07 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas. Taigi, turtinė žala netekus maitintojo A. M. atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.

52Šios bylos kontekste, tiesėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad dėl sutuoktinio/ tėvo žūties jie patyrė didelį skausmą ir sukrėtimą. Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, kad jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Nukentėjusiesiems (aukoms dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens žūties), paprastai priteisiama nuo 4 344,30 Eur (15000 Lt) iki 9 267,80 Eur (32000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2K-462/2012, 2K-326/2012, 2K-287/2012, 2K-134/2010). Taigi, įvertinusi visumą esminių ir svarbių aplinkybių, šios bylos kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ieškovams priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir teisingai nustatė jiems priteistinos neturtinės žalos dydį.

53Kiti apeliacinių skundų motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Netenkinus ieškovų, abiejų atsakovių apeliacinius skundus, jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinių skundų paruošimą ir padavimą (CPK 93, 96 str., 80 str. 4 d.). Ieškovai, abi atsakovės padavė atsiliepimus į apeliacinius skundus, tačiau jų parengimo išlaidų įrodymais nepagrindė. Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

57Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

58Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai D. M., A. M., atstovaujama įstatyminės atstovės D. M., E. M. ir D.... 5. Atsakovė UAB „Kamesta“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog S. M.... 6. UAB „Vilnista“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog dėl nelaimingo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog S. M. ekskavatoriumi... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovė UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 3-8) prašo UAB... 12. 1. Teismas nenurodė, kuriuos teisės aktų reikalavimus, lėmusius nelaimingą... 13. 2. Teismo išvados, kad esant konkrečioms instrukcijoms, kaip elgtis, nebūtų... 14. 3. Teismo išvada, kad atsakovės UAB „Vilnista” darbuotojo A. L. elgesys... 15. 4. Teismas nepasisakė, ar S. M. savivaliavo pažeidžiant Paskyros leidimo Nr.... 16. 5. Teismas nepagrįstai nustatė proporcinę šalių kaltės taisyklę 40/60 ir... 17. 6. Aktas Nr. 2, jeigu yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, saisto... 18. 7. Teismas neteisingai konstatuoja, kad S. M. lipo į iškasą todėl, kad tai... 19. 8. S. M. dirbo pagal darbo sutartį ir buvo apdraustas nuo nelaimingų... 20. 9. Nors teismas ir nagrinėjo visas bylos aplinkybes, suprato, kad atsakoves... 21. Atsakovė UAB „Vilnista“ apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 13-18) prašo UAB... 22. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko teismo... 23. 2. Teismas cituoja LAT bylas, nurodydamas, kad darbdavio atsakomybė kyla iš... 24. 3. Teismas savo sprendime konstatuoja, kad S. M. prieš pradėdamas darbą UAB... 25. 4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Vilnista“, net ir įvykdžiusi... 26. Ieškovai D. M., A. M., E. M., D. M., atstovaujami advokatės Rasos... 27. 1. Teismo sprendimo dalis dėl atsakomybės paskirstymo yra visiškai... 28. 2. S. M. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste... 29. 3. Teismas, priteisdamas tik 40 procentų prašomos priteisti žalos iš dalies... 30. 4. Teismas netinkamai taikė CK 6.282 str. 2 d. nuostatas. S. M. yra A. M.... 31. 5. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei D. M. jos patirtas išlaidas,... 32. Ieškovai D. M., A. M., E. M., D. M., atstovaujami advokatės Rasos... 33. Atsakovė UAB „Vilnista“ atsiliepime į apeliacinį skundą (4 t. b. l.... 34. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (4 t. b. l.... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo... 39. Abi atsakovės pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti tas... 40. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose... 42. Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti... 43. Įvertinusi bylos medžiagos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 44. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo... 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-06 darbo sutartį, pagal kurią... 46. Esant nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms galima daryti... 47. Siekdamos pagrįsti savo teiginius, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo tik... 48. Teisėjų kolegija atmeta skundų argumentus kuriuose teigiama, jog pirmosios... 49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 50. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 51. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog... 52. Šios bylos kontekste, tiesėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad... 53. Kiti apeliacinių skundų motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto... 54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Netenkinus ieškovų, abiejų atsakovių apeliacinius skundus, jie neturi... 57. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti...