Byla 1-12-880/2016
Dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent:

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorėms Ritai Vaitekūnienei, Larisai Fedotovai, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms G. P., J. P., J. P., jų atstovui advokatui S. V., ekspertui Titui Dėjui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išsilavinimas spec. vidurinis, neteistas, UAB „Įrengimas“ ( - ), gyv. ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, A. Š., gim. ( - ), a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, neteistas, dirbantis ( - ), gyv. ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, R. L., gim. ( - ), a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis ( - ), gyv. ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje,

2Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Nustatė

3R. G. būdamas UAB „Įrengimas“ (buveinės adresas Vilnius, Gabijos g. 85/46, įmonės kodas 121331378) generaliniu direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent:

4R. G., būdamas darbdaviu - UAB „Įrengimas“ (buveinės adresas: Gabijos g. 85/46, Vilnius, įmonės kodas 121331378) generaliniu direktoriumi ir vieninteliu akcininku, UAB „Įrengimas“ vardu sudaręs 2010-07-12 statybos subrangos sutartį Nr. 100712-1 atlikti darbus objekte „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2) Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., bei pagal Generalinio direktoriaus pareiginės instrukcijos 4.1. punktą turėdamas pareigą instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata (darbų saugos pažymėjimas D Nr. 009717), organizuodamas darbus ir žinodamas, kad UAB „Įrengimas“ darbų vadovas A. Š. atitinkama tvarka nėra atestuotas saugos ir sveikatos klausimais, paskyrė jį objekte darbų vadovu, o taip pat, žinodamas, kad A. Š. realiai šių pareigų neatlikinės, atsakingu už pagal 2010-07-12 statybos subrangos sutartį Nr. 100712-1 UAB „Įrengimas“ atliekamus darbus objekte 2010-07-12, pažeisdamas 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 20 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, raštu formaliai paskyrė UAB „Įrengimas“ gamybos direktorių S. L. ir žinodamas, kad objekte bus atliekami ortakių izoliavimo priešgaisrine vata darbai, kuriems atlikti bus naudojamos priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, kas darbuotojams kelia kritimo pavojų, neužtikrino, kad darbuotojo darbo vieta ir darbo vietos aplinka, priemonės skirtos darbo vietai paaukštinti, atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, neparengė tinkamos technologinės dokumentacijos (kortelės) su konkrečiais sprendiniais, užtikrinančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, nesuprojektavo techninių priemonių naudojimo, kaip apsaugoti darbuotojus kritimo iš aukščio atveju, neorganizavo santechniko A. P., kuriam pavedama dirbti pavojingus darbus, mokymo ir žinių dėl darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos, neišdavė A. P. asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio bei neatliko pavojingų darbų aukštyje priežiūros ir kontrolės, tokiu būdu, objekte „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2)“, esančiame Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., UAB „Įrengimas“ santechnikas A. P., būdamas neinstruktuotas ir neturėdamas visapusiškos informacijos kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, neturėdamas nuo kritimo iš aukščio saugančių asmeninių apsaugos priemonių, kurios jam nebuvo išduotos, 2011-03-21 atliekant ortakių izoliavimo darbus priešgaisrine vata prie ašies Y-20 sistemos NOŠ-3, panaudojęs paaukštinimo priemonę – nestabilius ir be aptvaro, apsaugančio nuo kritimo, mobilius pastolius, apie 12.30 val., pastoliams praradus stabilumą, nukrito nuo jų ant žemės ir dėl patirtų sužalojimų - odos nubrozdinimų pakaušio kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose pakaušio, kairės pusės momens ir smilkinio srityse, įspaustinio skliauto lūžio (pakauškaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio) perėjusio į pamato daubas, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, smegenų sumušimo židinių kairės pusės kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose, abiejų smegenų pusrutulių smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose, smegenėlių kairiame pusrutulyje, kraujo išsiliejimo į šoninius smegenų skilvelius, VI kaklo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, kairės menties lūžio, kairės pusės II-VII šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu - visumos, 2011-03-22 ligoninėje nuo sužalojimų patirtų nelaimingo atsitikimo metu, mirė. Tokiu būdu R. G., turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas su visais su darbu susijusiais aspektais, organizuodamas ortakių izoliavimo darbus, neįsitikinęs, ar darbo vietos paruošimas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, leido darbuotojams dirbti, ir tokiu būdu pažeidė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 str. 1 p., kuriame nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės; 19 str. 2 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: (...) 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; ir 27 str. 5 p., kuriame nurodyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 9 p., kuriame nurodyta, kad pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; 46 p., kuriame nurodyta, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių, jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, saugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; šių taisyklių 5 priedo 6 p., kuriame nurodyta, kad siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti: sprendimai darbų aukštyje apimčių mažinimui; pastovių atitveriančių konstrukcijų (sienų, plokščių, laiptų, balkonų bei angų aptvarų) išskirtinis pirmaeilis įrengimas, be to, turi būti nurodytos: laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai; saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos; technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti; priemonės ir būdai, kaip darbuotojams patekti į darbo vietas; jei reikia, distanciniai krovinių atkabinimo įtaisai; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 13.4 p., kuriame nurodyta, kad jei statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas ribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas, kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, turi būti parengtos reikiamos priemonės jų apsaugai ir, jei reikia, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės; 37.1 p., kuriame nurodyta, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; ir 37.2 p., kuriame nurodyta kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai; „Montavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6“, patvirtintą 2008-05-26 UAB „Įrengimas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 0810, LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ 29.3. p., kuriame nurodyta, kad kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiškinant kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas; ir 29.4. p., kuriame nurodyta, kad instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, cheminių medžiagų saugos duomenų lapus, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje; „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/V-792 3 p., kuriame nurodyta, kad darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje darbuotojus, kuriems Įstatymu nenustatytas privalomasis mokymas ir žinių tikrinimas mokymo įstaigose, šių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751), darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariai, darbuotojai, vykdantys nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių, kuriems nenustatyta privaloma įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų priežiūra, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

5Be to, R. G. suklastojo tikrą dokumentą bei panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

6R. G., būdamas UAB „Įrengimas“ generaliniu direktoriumi, siekdamas išvengti atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. susižalojęs darbo metu ir darbo vietoje žuvo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., jis, laikotarpyje tarp 2011-03-21 iki 2011-03-23, UAB „Įrengimas“ buveinės patalpose, esančiose Gabijos g. 85/46, Vilniuje, bendrininkaudamas su A. Š., kuris bendrovėje dirbo darbų vadovu, suklastojo tikrą dokumentą - UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, t. y. A. Š. į parengtą pareiginę instrukciją įrašius žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad su pareigine instrukcija jis susipažino 2010-03-29, o R. G. į pareiginę instrukciją įrašė žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad instrukciją jis patvirtino 2010-03-29, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, 2011-03-23 pateikdamas LR Valstybinei darbo inspekcijai, panaudojo. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

7A. Š. paveikė liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent:

8A. Š. būdamas UAB „Įrengimas“ darbų vadovu, siekdamas, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., jis, 2011-03-21 apie 13 val. būdamas nelaimingo atsikimo vietoje – objekte „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2), Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., į įvykio vietą atėjusiems UAB „Įrengimas“ darbuotojams R. L., A. S., M. P. ir D. M. žodžiu nurodė, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, jog A. P. dirbdamas nukrito ne nuo pastolių, o nuo kopėčių, ir tokiu būdu paveikė liudytojus. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

9Be to, A. Š. suklastojo tikrą dokumentą bei panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

10A. Š., būdamas UAB „Įrengimas“ darbų vadovu, siekdamas, kad UAB „Įrengimas“ generalinis direktorius R. G. išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. susižalojęs darbo metu ir darbo vietoje žuvo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., jis, laikotarpyje tarp 2011-03-21 iki 2011-03-23, UAB „Įrengimas“ buveinės patalpose, esančiose Gabijos g. 85/46, Vilniuje, bendrininkaudamas su R. G., suklastojo tikrą dokumentą - UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, t. y. A. Š. į parengtą pareiginę instrukciją įrašė žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad su pareigine instrukcija jis susipažino 2010-03-29, o R. G. į pareiginę instrukciją įrašė žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad instrukciją jis patvirtino 2010-03-29, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, 2011-03-23 pateikdamas LR Valstybinei darbo inspekcijai, panaudojo. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11Be to, A. Š. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent:

12A. Š. 2011-03-21 13.40 – 14.00 val., objekto „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2) Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 95-1-00081-11 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2011-03-21 liudytojo apklausos protokole, siekdamas, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., davė pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai L. A. – žinomai melagingus parodymus, jog A. P. dirbo ne ant mobilių pastolių, o ant aliumininių kopėčių ir kad, radus gulintį A. P., šalia jo įvykio vietoje gulėjo nukritusios kopėčios.

13Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. 2011-03-21 po 14 val., objekto „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2) Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 95-1-00081-11 papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2011-03-21 liudytojo papildomos apklausos protokole, siekdamas, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., davė pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui N. J. – žinomai melagingus parodymus, jog radus ant grindų gulintį A. P. šalia jo gulėjo aliumininės kopėčios. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

14Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. 2013-06-03 10.30 – 11.50 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato, esančio Širvintose, Vilniaus g. 39, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 95-1-00081-11 papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2013-06-03 liudytojo papildomos apklausos protokole, siekdamas, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., davė pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. R. – žinomai melagingus parodymus, jog radus ant grindų gulintį A. P. šalia jo gulėjo aliumininės kopėčios.

15Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

16R. L. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent:

17R. L. 2011-03-21 13.40 – 14.15 val., objekto „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2) Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r.“ tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 95-1-00081-11 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2011-03-21 liudytojo apklausos protokole, paprašytas A. Š., kuris siekė, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., davė pareigūnui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui N. J. – žinomai melagingus parodymus, jog matė A. P. užlipusį ant kopėčių ir, kad radus gulintį A. P., šalia jo įvykio vietoje ant grindų gulėjo sulenkiamos kopėčios.

18Tęsdamas šią veiką, R. L. 2011-08-11 9.30-10.00 val., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato, esančio Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 3, tarnybinėse patalpose, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 95-1-00081-11 apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2011-08-11 liudytojo apklausos protokole, paprašytas A. Š., kuris siekė, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuomet 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje nukritęs nuo mobilių pastolių susižalojo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., davė pareigūnui – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui A. V. – žinomai melagingus parodymus, jog pamačius ant žemės gulintį A. P., šalia jo matė ant šono nuvirtusias kopėčias.

19Šiais veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

202015-01-30 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, R. G. parodė, kad UAB „Įrengimas“ įsteigta 1992-04-02, pagrindinė bendrovės veikla – vidaus inžinieriniai tinklai, jų įrengimas, montavimas priežiūra. Nuo bendrovės įkūrimo jis šios bendrovės generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Atsakingu šiame objekte už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą darbų atlikimo metu, jo 2010-07-12 raštišku nurodymu buvo paskirtas S. L.. Nuo 2014 rugpjūčio mėn. jis jo vadovaujamoje bendrovėje nedirba. 2011-03-21 darbo vietoje, darbo metu, objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns., susižalojo jo vadovaujamos bendrovės santechnikas A. P.. Jis dėl patirtos traumos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur sekančią dieną mirė. A. P. bendrovėje dirbo nuo 2007-08-21. Tyrimo metu nustatyta, kad A. P. traumą patyrė nukritęs nuo pastolių. Jis pats įvykio metu objekte nebuvo ir apie aplinkybes žino tik iš vykusių tyrimų medžiagų. Įvykį tyrė darbo inspekcija, taip pat buvo nagrinėta baudžiamoji byla teisme. Dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų, teisme buvo kaltinamas S. L., kadangi jis objekte buvo atsakingas už darbų saugą. Pirmos instancijos teismas S. L. nuteisė, tačiau dalį nustatytų darbų saugos pažeidimų atmetė. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad atmestus pažeidimus galimai padarė jis, kaip bendrovės vadovas ir tuo pačiu darbdavys. Bent jis taip šią situaciją supranta. Teismas mano, kad būtent jis galimai padarė pažeidimus, kurie yra susiję su darbo organizavimu jo vadovaujamoje bendrovėje. Teismas konstatavo, kad S. L. nebuvo atsakingas už darbų organizavimą ir, kad tas funkcijas realiai vykdė A. Š., kuris neturėjo pakankamai žinių ir kvalifikacijos dirbti jam pavestą darbą. Tuo pačiu teismas patvirtino, kad už darbų saugą objekte buvo atsakingas būtent S. L., ką patvirtino ir apeliacinis teismas. Šiuo metu jam yra žinoma, kad po apeliacijos S. L. yra visiškai išteisintas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad A. P., nors ir nebuvo tinkamai instruktuotas darbo vietoje, tačiau jis jau buvo dirbęs analogišką darbą ir specialių žinių turėjo. Nustatytas pažeidimas tik formalus. Ta pati situacija galioja ir jo, kaip darbą organizuojančio vadovo, atžvilgiu. Dar nenorėtų sutikti su tuo, kad pastoliai, ant kurių dirbo A. P., nebuvo tvarkingi. Pastoliai tyrimui nebuvo pateikti, jų po įvykusios nelaimės nematė nei darbo inspekcijos pareigūnai, nei kiti įvykį tyrę pareigūnai. Jie buvo tik žodžiu apibūdinti liudytojų ir mano, kad pagal tai negalima daryti tinkamų išvadų. Pastoliai buvo oficialiai įsigyti, sertifikuoti, t. y. atitiko visus tokioms paaukštinimo priemonėms keliamus reikalavimus. Jų montavimas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specifinių žinių. Jis A. Š. ir kitų liudytojų parodymus vertina kritiškai, nes nuo pat pradžių įvykio aplinkybės be jo žinios buvo slepiamos. Tyrimo metu išaiškėjo, kad pastoliai po įvykio buvo išardyti, o į įvykio vietą buvo atneštos skečiamos kopėčios. Jis negali paaiškinti, kodėl taip buvo pasielgta. Dar kartą tvirtina, kad taip pasielgta buvo be jo žinios. Jei darbuotojai slėpė aplinkybes nuo pat pradžių ir ilgą laiką nesakė tiesos, tai dabartiniai jų parodymai apie buvusią pastolių būklę taip pat jam kelia abejonių. Be to, negalima visiškai atmesti ir aplinkybių, kad A. P. pats pasielgė neatsargiai ar šiaip jam kas nutiko, dėl ko jis ir nukrito nuo pastolių. Jau ir teismuose buvo kalbėta apie galimai neužtvirtintus pastolių ratukus ir nuo sienos pavažiavusius pastolius. Gal ratukus A. P. pamiršo užfiksuoti ir taip jie prarado stabilumą. Šis momentas tyrimo metu nebuvo paneigtas. Jis nesutinka, kad A. Š. pagal tuometinę jo kvalifikaciją negalėjo būti darbų vadovu ir vadovauti darbams. Jis rūpinosi medžiagų užsakymu, pristatymu į objektą, darbų paskirstymu ir jų eiga, kontroliavo atliekamų darbų kokybę ir terminus, dalyvavo gamybiniuose pasitarimuose, o tam nereikalinga kvalifikacijos atestacija. Iki jo paskyrimo darbų vadovu, jis ilgą laiką dirbo brigadininku ir taip pat vadovavo žmonės. Sutinka tik su tuo, kad jis negalėjo būti paskirtas atsakingu už darbų saugą, nes neturėjo atestacijos ir būtent todėl, atsakingu už darbų saugą buvo paskirtas S. L.. Įvykio dieną S. L. buvo išvykęs į Alytų, kur bendrovė pagal sutartį vykdė inžinerinių tinklų aptarnavimą Alytaus ligoninėje. Dirbant statybose atsakingų už darbų saugą darbuotojų išvykimų iš objektų nėra galimybės sureguliuoti, kadangi tai jų darbe yra įprasta. Kartais atsakingi asmenys turi ne po vieną objektą vienu metu ir skirtingose vietose. Atsakingas asmuo pats planuoja savo darbą ir atsižvelgdamas į numatomus išvykimus iš objektų iš anksto turi pasirūpinti pavestomis funkcijomis, t. y. darbų sauga objekte. Kartais objektai būna labai dideli ir darbai vyksta skirtingose vietose, ir būti visose vietose vienu metu fiziškai neįmanoma. Be to, už darbų saugą atsakingas asmuo visą dieną ir neprivalo būti objekte. Dar nori pasisakyti dėl to, kad teisme neteisingai buvo interpretuojamas jo nubaudimas Kaune už darbų saugos reikalavimų pažeidimus. Tada protokolas jam buvo surašytas todėl, kad būtent jis ir buvo atsakingas už darbų saugą tame objekte, nes tada bendrovėje nebuvo kito darbuotojo, galinčio kontroliuoti darbų saugą. Ir pastoliai tame objekte buvo visai kiti, nei juos darbuotojai naudojo Širvintų r. Kaune pastoliai buvo nuomoti, o Širvintų rajone pastoliai buvo naudoti jų bendrovės. Mano, kad tiriamu atveju darbas bendrovėje buvo organizuotas tinkamai. Darbams vadovavo A. Š., o darbų sauga turėjo rūpintis S. L.. Jis yra išteisintas ir konstatuota, kad pažeidimai su A. P. mirtimi tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję.

212015-06-02 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, R. G. parodė, kad darbų saugos ir darbo organizavimo aspektais, liečiančiais nelaimingą atsitikimą su A. P., jis jau buvo apklaustas ir davė parodymus. Savo parodymų nekeičia ir jų neturi kuo papildyti. Dar kartą tvirtina, kad atsakingu už darbų saugą objekte buvo paskirtas S. L., o A. Š. buvo atsakingas už atliekamus darbus. Jis tiesiog vadovavo darbininkams, skirstė darbus. Nelaimės metu įvykio vietoje jis pats nebuvo, todėl nieko negali pasakyti apie pagalbos suteikimą A. P.. Jis garantuotas, kad atitinkamos tarnybos apie įvykusią nelaimę buvo informuotos nedelsiant, tik, kiek jam žinoma, medikai į įvykio vietą atvyko gana negreitai. Jis asmeniškai tik sužinojęs apie įvykį nedelsiant važiavo į gydymo įstaigą, kur buvo pristatytas A. P.. Ten buvo susitikęs su jo artimaisiais. Kodėl buvo priimtas sprendimas ardyti pastolius jis nežino ir ardyti pastolių tikrai nenurodė. Tai buvo padaryta be jo žinios. Apie išardytus pastolius ir tai, kad A. P. nukrito ne nuo kopėčių, pats sužinojo tik po to, kai ankstesnėje byloje S. L. buvo įteikti įtarimai. Apie tai jam buvo pasakęs pats S. L.. Su A. Š. apie tai net nėra kalbėjęs, nes tuo metu jis jau nebedirbo įmonėje. Kadangi tikėjo, kad A. P. nukrito būtent nuo kopėčių, tai tokie paaiškinimai buvo teikiami ir oficialiuose paaiškinimuose ir kituose dokumentuose. Paaiškinimus pateikė patys darbuotojai ir jis tikrai niekam nenurodinėjo ką rašyti. Liudytojams jokio poveikio tikrai nedarė ir su nei vienu darbuotoju asmeniškai nekalbėjo, ką kur sakyti. Už instruktažus objekte buvo atsakingas S. L.. Instruktažus jis vedė kaip priklauso, nes nei vienas darbuotojas nesiskundė dėl instruktažų kokybės, visa dokumentacija buvo tinkamai sutvarkyta. Visi dokumentai buvo pildomi laiku ir niekas klastojama nebuvo. A. Š. darbų vadovo pareiginė instrukcija pasirašyta būtent 2010-03-29. Kaip atsirado kopija su data 2011-03-29 jis tiksliai paaiškinti negali, manė, kad tai techninė klaida rašant datą. Gal čia įmonėje tyčia kažkas pakeista. Originalas yra su data 2010-03-29. Jis, kaip įmonės vadovas, nuo įvykį tiriančių pareigūnų įvykio aplinkybių neslėpė ir įvykio slėpimu net nebuvo suinteresuotas. A. P. dirbo ant pastolių, jie įmonėje buvo tvarkingi ir nuo tyrimo nebuvo ko slėpti. Slėpti įvykio aplinkybes buvo ne jo sprendimas ir už tai jis negali atsakyti. Ar A. Š. buvo surašytas protokolas už įvykio vietos neišsaugojimą jis neprisimena, taip pat neprisimena, kad už jį būtų mokėjęs kažkokią baudą. Jei ir buvo surašytas protokolas, tai nebent už tai, kad atvykus pareigūnams nebuvo įvykio vietoje kopėčių. Apie pastolių išardymą niekas tuo metu net nekalbėjo ir šios aplinkybės jam tikrai nebuvo žinomos. Ar po įvykio išardyti pastoliai buvo naudojami, kas ir kur juos naudojo nežino. Jis, kaip įmonės vadovas, tikrai nesprendžia kur ir kokius pastolius naudoti. Tokiais klausimais rūpinasi darbų vadovai ir asmenys, atsakingi už darbų saugą. 2013 metais pastoliai buvo nurašyti suėjus naudojimo terminui. Komisija buvo surašiusi aktą, o jis jį tik patvirtino. Po nurašymo pastoliai buvo priduoti kaip metalo laužas

22Apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažįsta. Kaltu neprisipažįsta nei pagal vieną įtarime nurodytą darbų saugos įstatymo ar poįstatyminių aktų punktą. UAB „Įrengimas“ yra įsteigta 1992-04-02, pagrindinė bendrovės veikla – vidaus inžinieriniai tinklai, jų įrengimas, montavimas bei priežiūra. Nuo bendrovės įkūrimo jis yra šios bendrovės generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas. 2010 m. liepos 12 d. jo vadovaujama bendrovė buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Objekte atsakingu už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą, visų darbų atlikimo metu, jo 2010-07-12 raštišku nurodymu buvo paskirtas S. L.. Jis buvo paskirtas neformaliai, o šias pavestas funkcijas pagal darbo sutartį ir pareigines instrukcijas privalėjo vykdyti. Jis nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „Įrengimas“ nedirba. Pagal 2000-09-04 darbo sutartį Nr. 39 ir 2009-10-29 priedą prie darbo sutarties Nr. 39, nuo 2010-03-29 darbų vadovu tame pačiame objekte paskirtas ir A. Š.. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-29 buvo pasirašyta ir darbų vadovo A. Š. pareiginė instrukcija. Ji tikrai klastota nebuvo, o pasirašyta realiu laiku. Pagal šią pareiginę instrukciją ir darbo sutartį A. Š. taip pat organizavo ir techniškai vadovavo atliekant visus darbus objekte, taip pat privalėjo garantuoti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkosaugą bei sanitarines darbo sąlygas darbo vietoje, nepažeidžiant statybos įstatymo, ir kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas. Tuo metu A. Š. pagal savo įgūdžius pilnai galėjo užimi darbų vadovo pareigas ir iš patirties turėjo pakankamai žinių ir patirties jam pavestoms darbų vadovo pareigoms vykdyti. S. L. objekte pagal darbinį pavaldumą buvo aukštesnio rango vadovas, o A. Š. rangu žemesnis. 2011-03-21 darbo vietoje, darbo metu, objekte susižalojo jo vadovaujamos bendrovės santechnikas A. P.. Jis dėl patirtos traumos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur sekančią dieną mirė. A. P. bendrovėje dirbo nuo 2007-08-21. Tyrimo metu nustatyta, kad A. P. traumą patyrė nukritęs nuo pastolių. Jis pats įvykio metu objekte nebuvo ir apie aplinkybes žino tik iš vykusių tyrimų. Įvykį tyrė darbo inspekcija, taip pat buvo nagrinėta baudžiamoji byla teisme. Dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų teisme buvo kaltinamas S. L., kadangi jis objekte buvo atsakingas už darbų saugą. Tai konstatavo tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinis. Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad būdamas atsakingu už darbų saugą S. L. pažeidė tik reikalavimą instruktuoti darbo vietoje darbininką A. P., dirbusį su darbo priemonėmis, skirtomis darbo vietai paaukštinti. A. P. atliko ortakių izoliavimo darbus, o visa su instruktavimu susijusi dokumentacija jau anksčiau buvo pateikta įvykį tyrusiai darbo inspekcijai ir ikiteisminiam tyrimui. Kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų jis kontroliuodavo taip, kaip numato įmonėje galiojančios pareiginės instrukcijos ir Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai (4 t. b.l. 86-87).

23Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo R. G. apklausos protokolų kopijos (originalai yra Širvintų r. apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11). (2 t. b.l. 123, 124).

24Baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju apklaustas R. G. apie UAB „Įrengimas“ 2011-03-21 atsitikusį įvykį darbe, kurio metu nukentėjo A. P. parodė, kad apie 2011-03-21 įvykusį įvykį sužinojo iš darbų vadovo S. L.. Įvykio vietoje pats nebuvo. Jo vadovaujama įmonė neruošė technologinio projekto, kuriame būtų numatytos konkrečios paaukštinimo priemonės ortakių izoliavimo darbams atlikti. Buvo pildytos technologinės kortelės – paskyros. Jas pildė S. L.. Turėjo būti pastatyti pastoliai, nes planuojama buvo dirbti 6 m aukštyje. Kodėl A. P. nebuvo instruktuotas darbo vietoje pagal „Montavimo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6“ nežino. Už šį instruktavimą buvo atsakingas S. L.. Jis 2010-07-12 pasirašytu raštu buvo paskirtas atsakingu už visus UAB „Įrengimas“ atliekamus darbus objekte. Jis žino, kad 2011-03-21 S. L. darbo reikalais vyko į objektą Alytuje. Tą dieną S. L. žodiniu nurodymu objekte Širvintų r. atsakingu buvo paliktas A. Š.. Jis pagal pareigas taip pat buvo darbų vadovas. Jo vadovaujamoje įmonėje nėra jokio vidaus dokumento, kuriame būtų numatyta pavadavimo tvarka. Pavadavimas vyksta žodiniu nurodymu, kadangi išvykimai iš objektų būna dažnai. Įvykio dienai A. Š. darbų saugos pažymėjimo neturėjo ir todėl atsakingu objekte buvo paskirtas S. L.. Jis tokį pažymėjimą turėjo (2 t. b.l. 124).

252015-06-01 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, A. Š. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. 2010 m. kovo 29 d. įmonėje buvo paskirtas darbų vadovu. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Kaip ir anksčiau minėjo, atsakingu šiame objekte už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą, generalinio direktoriaus raštišku nurodymu buvo paskirtas S. L.. Nors jis pats ir buvo paskirtas darbų vadovu, objekte jis vykdė tik S. L. arba paties generalinio direktoriaus R. G. žodinius nurodymus. 2011 m. kovo 21 d. objekte mirtinai susižalojo A. P.. Dėl jo žūties pažeidus darbų saugos reikalavimus buvo teisiamas S. L., ir kiek žino, jis yra išteisintas. Jam ir pačiam teko dalyvauti teisme, kur davė parodymus. Jis dar kartą tvirtina, kad po nelaimės ardyti pastolius buvo jo asmeninis sprendimas. Tai darė ne siekdamas apsaugoti save ar kitus asmenis, o tiesiog manė, kad taip bus geriau įmonei kurioje dirbo. Tai buvo spontaniškas sprendimas, nes labai pasimetė dėl įvykusios nelaimės. Kai priėmė sprendimą ardyti pastolius, tai apie įvykį jau buvo pranešęs medikams. Tai padarė pats asmeniškai paskambinęs iš savo mobiliojo ryšio telefono. Telefonu paskambino tik suradęs gulintį A. P. ir pradžioje dar pats nenusigaudė kas yra nutikę. Sprendimą ardyti pastolius priėmė belaukiant medikų. Jie atvažiavo praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui po jo skambučio. A. P. kraujavo iš ausies bei nosies artai burnos. Jis visiškai nejudėjo ir dūsaudamas kvėpavo. Jį bandė kalbinti, bet jis nereagavo. Jo būklė tikrai atrodė sunki ir pats jį veržti į gydymo įstaigą bijojo, nes žino, kad taip dar labiau galima pakenkti. Dar iki atvykstant medikams apie nelaimę telefonu buvo pranešęs S. L.. Jam pasakė, kad A. P. galimai nukrito nuo stelažų, bet jie ardyti dar nebuvo pradėti. Apie tai, kad pastoliai buvo išardyti ir, kad vietoj jų buvo atneštos kopėčios, jis S. L. pasakė arba tą pačią dieną, arba kitos dienos rytą. L. dėl to nepriekaištavo. R. G. pats asmeniškai apie tai nepasakojo, jis apie tai pats iš kažkur sužinojo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio jis jam pasakė „ Molėtuose sklinda gandai, kad A. P. nukrito nuo pastolių“ ir tada jis jam viską papasakojo. Tai buvo dar iki tol, kai į įmonės ofisą Vilniuje buvo atvažiavęs pareigūnas iš darbo inspekcijos. R. G. nepriekaištavo dėl išardytų pastolių ir tokiu būdu neišsaugotos įvykio vietos. Dėl to jam buvo surašytas protokolas, bet baudą už jį sumokėjo įmonė. Kai jis rašė paaiškinimą darbo inspekcijai, tai ką rašyti jam nurodė R. G.. Tai buvo įmonės ofise Vilniuje. Paaiškinimą jis perrašinėjo gal keturis kartus. Ką pataisyti pasakydavo R. G. pasiderinęs su darbo inspekcijos pareigūnu. Jis supranta, kad paaiškinime nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, bet tuo metu jau buvo vėlu kažką pakeisti. Jam nebuvo daromas joks poveikis melagingai liudyti, tiesiog manė, kad tai bus geriau įmonei kurioje dirbo. Jam nebuvo grasinama atleisti iš darbo, jei ką sakys kitaip. Mano, kad nebuvo grasinama ir kitiems darbuotojams. Gal kas tik šiaip galvojo, kad bus atleistas iš darbo jei kažką pasakys atvirkščiai, bet tiesiogiai tai niekam nebuvo išsakyta. Dar po įvykio jam buvo duota pasirašyti ir jo, kaip darbų vadovo, pareiginė instrukcija. Ją pasirašinėjo ofise ir greičiausiai tai buvo tada, kai ją atseit tvirtino direktorius, t. y. 2011 m. kovo mėnesį. Instruktažai objekte vyko tik formaliai. Jis surinkdavo darbuotojų parašus, o po to žurnalą pateikdavo S. L., o jis pasirašydavo atseit pravedė instruktažus. Darbuotojai dėl instruktažų kokybės niekada nepriekaištavo, nes visi dirbo ne vienus metus ir žinojo kaip saugiai dirbti. Išardyti pastoliai po įvykio buvo padėti patalpoje už sienos. Kur jie buvo padėti vėliau, nežino ir nežino, kas davė nurodymus juos iš ten išnešti. Mano, kad tuos pastolius toliau objekte naudojo darbuotojai nes įmonė turėjo vieną pastolių komplektą. Kur tie pastoliai yra šiai dienai tikrai nežino. Kodėl A. P. po pietų buvo paliktas dirbti vienas nežino. Iki pietų jis dirbo su A. L., o po pietų A. S. darbus perskirstė. Jis pats į objektą tą dieną buvo atvažiavęs tik ant pietų. Iš karto ėjo apžiūrėti kaip vyksta darbai ir būtent tada surado gulintį A. P.. Nelaimės tikrai neslėpė, nes apie įvykį nedelsiant informavo A. S. ir šiek tiek vėliau S. L.. Pačiam direktoriui iš nelaimės vietos neprisiskambino.

262015-08-19 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, A. Š. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. Darbų vadovu šioje įmonėje buvo paskirtas 2010 m. kovo 29 d. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Atsakingu šiame objekte už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą darbų atlikimo metu, generalinio direktoriaus raštišku nurodymu buvo paskirtas S. L.. Jis pats tuo metu neturėjo jokio darbų saugos pažymėjimo, nebuvo jokiuose darbų saugos kursuose ar mokymuose. Dirbdamas objekte vykdė tik S. L. arba paties generalinio direktoriaus žodinius nurodymus. Nors pagal pareigas įmonėje buvo darbų vadovas, tačiau raštiškai nebuvo įgaliotas objekte atlikti darbų vadovo pareigas. Darbų vadovo pareigas vykdė tik S. L. žodiniu nurodymu. Jis tai buvo suderinęs su generialiniu direktoriumi. Šiaip pats direktorius darbų skirstyme nedalyvavo, tačiau viskas vyko su jo žinia. Generalinis direktorius sprendė reikalus, susijusius su pinigais. Visi darbai objekte nuo pat jų atlikimo pradžios visada vyko su S. L. žinia, nors jis pačiame objekte būdavo labai retai. S. L. tuo metu užėmė gamybos direktoriaus pareigas. Jis pats objekte būdavo beveik kiekvieną darbo dieną, tačiau ne nuolat. Dažnai prabūdavo apie pusdienį, kartais mažiau, kartais daugiau. Darbų turėjo ne tik šiame objekte, bet tekdavo vykti ir kitur. Konkretūs darbai objekte buvo planuojami kas savaitę, t.y. darbuotojai iš anksto žinojo kokius darbus jiems reikės atlikti ateinančią darbo savaitę, todėl kas dieną konkretūs nurodymai nebuvo duodami. Darbus jis planuodavo kartu su objekto brigadininku A. S.. Jį brigadininku žodiniu nurodymu buvo paskyręs S. L.. Šiaip pagal pareigas A. S. buvo santechnikas. 2011-03-21 į objektą Klonėnų vns. jis atvažiavo maždaug apie 12 val. 30 min. Iki tol buvo kitame objekte. Tą dieną S. L. objekte nebuvo, nes jis buvo išvykęs į Alytų. Vaikščiodamas po objektą apžiūrėti kaip vyksta darbai užlipo į antrą patalpų aukštą. Ten ant grindų, šalia pusiau izoliuotų dviejų ortakių, rado ant žemės gulintį A. P.. Ties jo galva ant žemės buvo kraujo. Aplinkui jokių darbininkų daugiau nebuvo. A. P. kvėpavo, tačiau nieko nekalbėjo. Prie gulinčio A. P. jokių kopėčių tikrai nebuvo. Maždaug metro atstumu nuo sienos stovėjo pastoliai, vadinami stelažai. Stelažai buvo dviejų aukšų, su ratukais. Tie stelažai buvo gamykliniai ir priklausė pačiai įmonei „Įrengimas“. Jie tikrai nebuvo nuomoti. Aptikęs A. P. jis pirma paskambino brigadininkui A. S. ir jam pasakė apie nelaimę. A. S. prie jo atėjo ne vėliau kaip po dviejų minučių. Tuo metu jis jau buvo iškvietęs greitąją pagalbą. Atėjus A. S., dar neatvykus medikams, jis telefonu apie nelaimę informavo ir S. L.. Prieš tai bandė skambinti generaliniam direktoriui, bet jam neprisiskambino. S. L. pasakė apie nelaimę. Ką su juo kalbėjo konkrečiai tiksliai nepamena ir nepamena ar jis jam davė kokius nurodymus kaip elgtis tokios nelaimės atveju. Dar būnant prie gulinčio A. P., brigadininkas sakė, kad A. P. iki pietų ortakius izoliavo kartu su R. L.. Jis taip pat buvo atėjęs prie A. P. ir sakė, kad pačio įvykio metu jis buvo išėjęs atsinešti medžiagų ir nieko nematė. Dar neatvykus medikams jis darbuotojams davė nurodymą ardyti įvykio vietoje buvusius stelažus. Jis žinojo, kad įmonė ankščiau buvo bausta už tai, kad darbininkai nesaugiai dirbo ant tų pačių stelažų, nes buvo užlipę aukčiau nei galima. Šis įvykis buvo fiksuotas 2010 metų rudenį Garliavoje, kai įmonė atlikinėjo darbus sporto ir sveikatingumo komplekse. Tuomet jokio nelaimingo atsitikimo įvykę nebuvo. Jis pagalvojo, kad dėl tų pačių stelažų naudojimo vėl gali būti kažkas negerai, todėl juos nurodė išardyti ir išnešti. Stelažus jo nurodymu ardė ir išnešinėjo A. S., M. G., M. P. ir dar keli darbuotojai. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams pasakė, kad A. P. dirbdamas nukrito nuo kopėčių ir kopėčias pateikė. Jas buvo liepęs atnešti lygtai iš sandėlio. Kas jas atnešė nepamena. Stelažai, nuo kurių nukrito A. P., buvo sumontuoti dar kelias dienas iki įvykio. Jie buvo naudoti ir kitiems darbams. Jis mano, kad prieš užlipdamas ant stelažų A. P. neužfiksavo jų ratukų, todėl stelažams pavažiavus jis galėjo prarasti lygsvarą ir taip nukrito. Kaip viskas įvyko iš tiesų tikrai nežino. Darbo inspekcijai jis buvo rašęs paaiškinimą, kuriame taip pat nurodė, kad A. P. nukrito nuo kopėčių. Įmonės generalinis direktorius ir A. L. tikrai žinojo, kad toks jo paaiškinimas melagingas. Tiesos niekas nesakė, nes visi manė, kad taip geriau pačiai įmonei. Dirbdami darbo vietoje ją sau pasiruošdavo patys darbuotojai. Pastolius (stelažus) susimontuodavo patys darbininkai. Kopėčios darbe buvo naudojamos labai retai ir tik smulkiems darbams. Instruktavimo dokumentuose įrašus įrašydavo jis, bet kaip ir kas turi būti surašyta nurodydavo S. L.. Jis pats apie pačią dokumentaciją nieko neišmanydavo, viską pildydavo tik taip, kaip nurodydavo S. L.. Jis tik pasirašydavo jo supildytuose dokumentuose

27Apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad pareikštų įtarimų reikšmę supranta ir kaltu pagal visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažįsta pilnai. UAB „Įrengimas“ jis dirbo nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. 2010 m. kovo 29 d. bendrovėje buvo paskirtas darbų vadovu, o iki tol dirbo santechniko pareigose. Bendrovės generaliniu direktoriumi buvo R. G.. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Atsakingu už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą, šiame objekte generalinio direktoriaus raštu buvo paskirtas S. L.. Jis pats nors ir buvo darbų vadovu, tačiau objekte vykdė tik S. L. arba paties generalinio direktoriaus R. G. nurodymus. 2011 m. kovo 21 d. objekte susižalojo ir ligoninėje mirė bendrovės santechnikas A. P.. Jis pats asmeniškai jį surado susižalojusį gulinti darbo vietoje ant grindų ir apie tai nedelsiant telefonu pranešė medikams. Buvo labai pasimetęs, nes su tokia situacija anksčiau jam nebuvo tekę susidurti. Matė, kad šalia gulinčio A. P. stovėjo pastoliai ir greičiausiai jau skambindamas medikams pasakė, kad A. P. yra nukritęs iš aukščio. Įvykio vietoje jokių kopėčių tikrai nebuvo. Kol laukė medikų nusprendė, kad pastolius reikia išardyti, nes žinojo, kad įmonė Kaune jau buvo bausta už netinkamai darbui naudotus pastolius. Tai buvo jo asmeninis sprendimas. Jis žinojo, kad dėl įvykio tikrai bus pradėtas tyrimas ir kad darbuotojai bus apklausiami apie įvykio aplinkybes. Padėti išardyti pastolius paprašė objekte dirbusių kitų darbininkų. Pastolius ardė ir iš patalpos išnešė lygtai keturi darbininkai. Tai užtruko vos kelias minutes. Po visko darbuotojų paprašė, kad jie pareigūnams sakytų, jog A. P. nukrito ne nuo pastolių, o nuo kopėčių. Tai darė ne siekdamas apsaugoti save ar kitus asmenis, o tiesiog manė, kad taip bus geriau pačiai bendrovei kurioje dirbo. Dar iki atvykstant medikams apie nelaimę telefonu buvo pranešęs S. L., o generaliniam direktoriui, kiek pamena, neprisiskambino. S. L. jam jokių nurodymų nedavė, tik pasakė, kad apie įvykį turi pranešti medikams ir policijai. Tai jis jau buvo padaręs. Kai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, tai A. P. medikų jau buvo išvežtas, o pastoliai jau buvo išardyti ir išnešti į kitą patalpą. Apie įvykį jis buvo apklausiamas pats pirmas, nes pats buvo radęs susižalojusį A. P.. Apklausiamas jis buvo objekto tarnybinėse patalpose. Žino, kad negalima duoti melagingų parodymų ir protokole ties įspėjimu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą tikrai pasirašė. Protokolą rašiusiai pareigūnei pasakė, kad A. P. nukrito nuo kopėčių ir apie pastolius nieko neminėjo. Neužilgo jį apklausinėjo ir kitas pareigūnas, kuriam reikėjo paaiškinti, kur iš įvykio vietos dingusios kopėčios. Tam pačiam pareigūnui kopėčias jis ir pateikė. Kadangi jau pirmoje apklausoje buvo pradėjęs meluoti, tai melavo ir toliau. Daugiau įvykio vietoje apklausiamas nebuvo. Gal tą pačią dieną, gal vėliau, apie išardytus pastolius buvo pasakęs ir S. L.. Neužilgo apie tai sužinojo ir pats generalinis direktorius. Jam tik patvirtino jo iš kažkur sužinotas nelaimingo įvykio aplinkybes. Maždaug tomis dienomis įmonės ofise atgaline data jam buvo duota pasirašyti jo, kaip darbų vadovo, pareiginė instrukcija. Ji buvo kažkieno atspausdinta, o jam buvo duota tik pasirašyti atgaline data. Iki tol su jokia darbų vadovo pareigine instrukcija jam nebuvo duota susipažinti. Jis nesuvokė, kad tokiu būdu dokumentas yra klastojamas, tiesiog manė, kad kažkada buvo pamiršęs pasirašyti. Vadovo parašo tuo metu lygtais dar nebuvo ir kokią datą įrašė jisai nematė ir nežino. Vėliau ilgą laiką apie įvykio aplinkybes jis nebuvo klausinėjamas ir tik po poros metų jis vėl buvo iškviestas apklausai į Širvintų rajono policijos komisariatą. Tuomet tyrėjui davė tokius pačius parodymus, kaip ir pirmųjų apklausų metu. Tiesiog tęsė jau pradėtą melą. Iki tol dėl melo jis iš bendrovės vadovo nebuvo sulaukęs jokių pretenzijų, nors vadovas tikrai žinojo, kad apie įvykio vietoje buvusias kopėčias yra meluojama. Vadovas meluoti jokio spaudimo nedarė, tiesiog pats viskam pritarė ir tyrėjams nepateikė jam žinomos informacijos, kad A. P. nukrito nuo pastolių. Toks jo elgesys tik buvo sustiprinęs jo manymą, kad ir jis meluodamas daro gerą bendrovei. Meluoti jam tikrai buvo sunku ir dėl to jis labai gailisi. Supranta, kad pasielgė labai neteisingai ir viskas tik apsunkino nelaimingo įvykio tyrimą (4 t. b.l. 105-106).

28Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo A. Š. apklausos protokolo ir papildomų liudytojų apklausos protokolų bei apklausos liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, kopijos (originalai yra Širvintų r. apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11) (2 t. b.l. 74-75, 76-77, 82-83, 86-88).

292013-08-19 baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas A. Š. apie UAB „Įrengimas“ 2011-03-21 atsitikusį įvykį darbe, kurio metu nukentėjo A. P. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. Darbų vadovu šioje įmonėje buvo paskirtas 2010 m. kovo 29 d. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Atsakingu šiame objekte už visus darbus, tame tarpe ir darbų saugą darbų atlikimo metu, generalinio direktoriaus raštišku nurodymu buvo paskirtas S. L.. Jis pats tuo metu neturėjo jokio darbų saugos pažymėjimo, nebuvo jokiuose darbų saugos kursuose ar mokymuose. Dirbdamas objekte jis vykdė tik S. L. arba paties generalinio direktoriaus žodinius nurodymus. Nors pagal pareigas įmonėje jis buvo darbų vadovas, tačiau raštiškai nebuvo įgaliotas objekte atlikti darbų vadovo pareigų. Darbų vadovo pareigas vykdė tik S. L. žodiniu nurodymu. Jis tai buvo suderinęs su generaliniu direktoriumi. Šiaip pats direktorius darbų skirstyme nedalyvavo, tačiau viskas vyko su jo žinia. Generalinis direktorius sprendė reikalus, susijusius su pinigais. Visi darbai objekte nuo pat jų atlikimo pradžios visada vyko su S. L. žinia, nors jis pačiame objekte būdavo labai retai. S. L. tuo metu užėmė gamybos direktoriaus pareigas. Jis pats objekte būdavo beveik kiekvieną darbo dieną, tačiau ne nuolat. Dažnai prabūdavo apie pusdienį, kartais mažiau, kartais daugiau. Darbų jis turėjo ne tik šiame objekte, bet tekdavo vykti ir kitur. Konkretūs darbai objekte buvo planuojami kas savaitę, t.y. darbuotojai iš anksto žinojo kokius darbus jiems reikės atlikti ateinančią darbo savaitę, todėl kas dieną konkretūs nurodymai nebuvo duodami. Darbus planuodavo jis kartu su objekto brigadininku A. S.. Jį brigadininku žodiniu nurodymu buvo paskyręs S. L.. Šiaip pagal pareigas A. S. buvo santechnikas. 2011-03-21 į objektą Klonėnų vns. jis atvažiavo maždaug apie 12 val. 30 min. Iki tol buvo kitame objekte. Tą dieną S. L. objekte nebuvo, nes jis buvo išvykęs į Alytų. Vaikščiodamas po objektą apžiūrėti kaip vyksta darbai užlipo į antrą patalpų aukštą. Ten ant grindų, šalia pusiau izoliuotų dviejų ortakių, rado ant žemės gulintį A. P.. Ties jo galva ant žemės buvo kraujo. Aplinkui jokių darbininkų daugiau nebuvo. A. P. kvėpavo, tačiau nieko nekalbėjo. Prie gulinčio A. P. jokių kopėčių tikrai nebuvo. Maždaug metro atstumu nuo sienos stovėjo pastoliai, vadinami stelažai. Stelažai buvo dviejų aukštų, su ratukais. Tie stelažai buvo gamykliniai ir priklausė pačiai įmonei „Įrengimas“. Jie tikrai nebuvo nuomoti. Aptikęs A. P. jis pirma paskambino brigadininkui A. S. ir jam pasakė apie nelaimę. A. S. prie jo atėjo ne vėliau kaip po dviejų minučių. Tuo metu jis jau buvau iškvietęs greitąją pagalbą. Atėjus A. S., dar neatvykus medikams, jis telefonu apie nelaimę informavo ir S. L.. Prieš tai bandė skambinti generaliniam direktoriui, bet jam neprisiskambino. S. L. jis pasakė apie nelaimę. Ką su juo kalbėjo konkrečiai tiksliai nepamena ir nepamena ar jis davė kokius nurodymus kaip elgtis tokios nelaimės atveju. Dar būnant prie gulinčio A. P., brigadininkas sakė, kad A. P. iki pietų ortakius izoliavo kartu su R. L.. Jis taip pat buvo atėjęs prie A. P. ir sakė, kad pačio įvykio metu jis buvo išėjęs atsinešti medžiagų ir nieko nematė. Dar neatvykus medikams jis darbuotojams davė nurodymą ardyti įvykio vietoje buvusius stelažus. Jis žinojo, kad įmonė ankščiau buvo bausta už tai, kad darbininkai nesaugiai dirbo ant tų pačių stelažų, nes buvo užlipę aukščiau nei galima. Šis įvykis buvo fiksuotas 2010 metų rudenį Garliavoje, kai įmonė atlikinėjo darbus sporto ir sveikatingumo komplekse. Tuomet jokio nelaimingo atsitikimo įvykę nebuvo. Jis pagalvojo, kad dėl tų pačių stelažų naudojimo vėl gali būti kažkas negerai, todėl juos nurodė išardyti ir išnešti. Stelažus jo nurodymu ardė ir išnešinėjo A. S., M. G., M. P. ir dar keli darbuotojai. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams jis pasakė, kad A. P. dirbdamas nukrito nuo kopėčių ir kopėčias pateikė. Jas buvo liepęs atnešti lygtai iš sandėlio. Kas jas atnešė nepamena. Stelažai, nuo kurių nukrito A. P., buvo sumontuoti dar kelias dienas iki įvykio. Jie buvo naudoti ir kitiems darbams. Jis mano, kad prieš užlipdamas ant stelažų A. P. neužfiksavo jų ratukų, todėl stelažams pavažiavus jis galėjo prarasti lygsvarą ir taip nukrito. Kaip viskas įvyko iš tiesų nežino. Darbo inspekcijai buvo rašęs paaiškinimą, kuriame taip pat nurodė, kad A. P. nukrito nuo kopėčių. Įmonės generalinis direktorius ir A. L. tikrai žinojo, kad toks jo paaiškinimas melagingas. Tiesos niekas nesakė, nes visi manė, kad taip geriau pačiai įmonei. Dirbdami darbo vietoje ją sau pasiruošdavo patys darbuotojai. Pastolius (stelažus) susimontuodavo patys darbininkai. Kopėčios darbe buvo naudojamos labai retai ir tik smulkiems darbams. Instruktavimo dokumentuose įrašus įrašydavau jis, bet kaip ir kas turi būti surašyta nurodydavo S. L.. Jis pats apie pačią dokumentaciją nieko neišmanydavo, viską pildydavo tik taip, kaip nurodydavo S. L.. S. L. tik pasirašydavo jo supildytuose dokumentuose (2 t. b. l. 86-88).

302015-04-13 apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki š.m. vasario pradžios. Pagal pareigas buvo santechnikas. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. 2011-03-21, atlikdamas ortakių izoliavimo darbus šiame objekte, susižalojo ir sekančia dieną ligoninėje mirė A. P.. Apie jam žinomas šio įvykio aplinkybes jis jau buvo apklaustas ir davė parodymus. Savo parodymų nekeičia ir juos patvirtina. Pastoliai, nuo kurių nukrito A. P. priklausė UAB „Įrengimas“. Kada konkrečiai jie buvo sumontuoti, jis nežino, jų nemontavo. Tuos pastolius jie atsitraukė iš kitos patalpos už pertvaros. Tai su A. P. padarė dar prieš pietus, nes po pietų A. P. turėjo ant jų dirbti. Traukiant visi ratukai sukosi, nestrigo. Atitraukus pastolius pastatė nuošaliau vamzdžių, nes jų darbui dar nereikėjo. Tada ratukų lygtai nefiksavo. Pastoliai buvo tvarkingi, tinkamai sumontuoti, kiek pamena pilnos konstrukcijos. Ar viršuje buvo aptvaras neprisimena. Jam pačiam ant jų neteko lipti. Pietų jie ėjo 11 val. su pirma pamaina. Pietus baigė 11.30 val. Po pietų jis jau turėjo eiti ant stogo, o A. P. darbus turėjo baigti vienas. Eiti ant stogo jam buvo nurodęs A. S.. Prieš einat į konkrečias darbo vietas jie dar kalbėjosi antrame aukšte ir išsiskirstė pamačius, kad atvažiavo A. Š.. Tada jis lipo ant stogo, o A. P. nuėjo į savo darbo vietą už pertvaros. Kodėl jis buvo paliktas dirbti vienas, nežino. Praėjus apie pusvalandžiui, gal šiek tiek mažiau, pasigirdo kalbos, kad nukrito A. P.. Nuo stogo nulipo pažiūrėti, kas yra įvykę. Tada užėjo į patalpą kur dirbo A. P.. P. gulėjo ant grindų, o pastoliai, kiek pamena, jau buvo ardomi. Jis asmeniškai jų tikrai neardė. Kadangi buvo patalpoje, gal kam ir pasirodė, jog taip pat ardė pastolius. Kas ardė pastolius neprisimena, bet patalpoje tikrai buvo A. Š.. Ar jis kam telefonu skambinėjo, nepamena. Greitoji pagalba jau buvo iškviesta. Išardyti pastoliai buvo išnešti už pertvaros. Viskas buvo daroma labai greitai. Kiek jie ten pragulėjo nežino, taip pat nežino ar jie vėliau buvo naudojami. Kai A. P. jau buvo išvežtas į ligoninę, tai A. Š. liepė sakyti, kad A. P. nukrito nuo kopėčių. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas nežino, A. Š. to nepaaiškino. Dar buvo liepta sakyti, kad darbuotojai žodžiu buvo instruktuojami lygtais kartą į savaitę. Šiaip instruktažai nevykdavo, o tik duodavo pasirašyti žurnaluose. Pasirašyti duodavo darbų vadovai. Tiesiog eidavo per objektą ir surinkdavo parašus, dar pas visus ateidavo per pietus. Kaip buvo objekte Širvintų r. šiuo metu jis neprisimena, bet tikrai buvo duota tik pasirašyti. Objektuose pastolius visuomet montuodavo patys darbuotojai. Visi pastoliai būdavo gamykliniai, kokybiški. Jam niekada nėra tekę dirbti ant blogų pastolių. Kai su A. P. 2011-03-21 dirbo iki pietų, tai jis visuomet buvo geros nuotaikos, niekuo nesiskundė, jautėsi gerai.

31Apklaustas įtariamuoju R. L. parodė, kad pareikštų įtarimų reikšmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta pilnai. Jis tikrai liudytojo apklausos metu 2011-03-21, t. y. neužilgo po įvykio, kai darbo vietoje susižalojo A. P., davė melagingus parodymus, kad A. P. dirbo užlipęs ant kopėčių ir, kad jas matė gulinčias įvykio vietoje. Tuo metu jis pats dirbo UAB „Įrengimas“ ir meluoti prašė tuometinis jo darbų vadovas A. Š.. Jis nenorėjo jam prieštarauti ir jį apklausiusiam pareigūnui pamelavo. Tikrai nemanė, kad jo duoti parodymai kažkam pakenks ir nesiekė jokios asmeninės naudos. Apklausiamas buvo objekte, tarnybinėse patalpose, ir kai davė parodymus, tai tose pačiose patalpose buvo ir A. Š.. Jis taip pat davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Jam girdint tiesiog nedrįso pasakyti tiesos ir meluoti pareigūnui jam tikrai buvo nemalonu ir morališkai sunku. Be to, jis nebuvo garantuotas, kad tai, jog pasakytų tiesą apie įvykio aplinkybes, tai neatsilieptų jo darbui įmonėje. Šiaip jam tikrai niekas negrasino, kad bus atleistas iš darbo ar ką nors panašaus, jei nesutiktų meluoti. Jis tiesiog sutiko su A. Š. prašymu pameluoti ir tiek. Dar kartą apie įvykio aplinkybes jis buvo apklausiamas jau Molėtų rajono policijos komisariate. Jam buvo paskambinta telefonu ir jis buvo iškviestas apklausai. Tai buvo praėjus gana daug laiko po įvykio. Tada jam pareigūnas uždavinėjo konkrečius klausimus, o jis į juos atsakinėjo. Tada pareigūnui taip pat pasakė, kad įvykio vietoje matė gulinčias kopėčias. Tiesiog patvirtino tai, ką buvo sakęs ir pirmos apklausos metu. Protokoluose pasirašė, kad įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jis pilnai supranta, kad meluoti apklausos metu negalima ir už tai numatyta atsakomybė. Šiai dienai aš apie įvykio aplinkybes jis yra pasakęs visą tiesą ir dėl to, kad ankščiau melavo nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad jo parodymai gal kiek ir apsunkino tyrimą, bet melavo ne jis vienas. Dar iki jo duotų parodymų buvo išardyti pastoliai ir pakeista įvykio vieta, o tai labiausiai ir suklaidino tyrimą. Pirmas melagingus parodymus, kiek jam žinoma, davė pats A. Š.. Jis pats ir melavo jo paveiktas. Pats tikrai neturėjo jokio motyvo meluoti ir iki šiol nesupranta dėl ko iš vis reikėjo ardyti pastolius, o vėliau meluoti (4 t. b.l. 125-126).

32Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo R. L. apklausos protokolų kopijos (originalai yra Širvintų r. apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11) (2 t. b. l. 89-90, 91-92, 93-94).

332013-06-17 baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju apklaustas R. L. apie UAB „Įrengimas“ 2011-03-21 atsitikusį įvykį darbe, kurio metu nukentėjo A. P. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba beveik septynis metus. Pagal pareigas jis santechnikas. 2010 m. liepos 12 d. UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Darbų vadovu šiame objekte buvo A. Š., tik jis nežino, ar jis darbų vadovu buvo paskirtas oficialiai ar ne. Visą darbų vadovo darbą objekte darė tik jisai. Brigadininkas buvo A. S.. Visus nurodymus darbo klausimais jie gaudavo tik iš A. Š. arba A. S.. S. L. objekte lankydavosi gana retai, gal kartą į porą savaičių. Smulkiau šių aplinkybių nurodyti negali, nes pats tame objekte dirbo apie tris savaites iki įvykio su A. P. dienos. S. L. tuo metu buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jis jam asmeniškai jokių nurodymų dėl darbo nėra davęs. 2011-03-21 atlikti ortakių izoliavimo darbus su A. P. jam nurodė A. S.. Su A. P. ortakius šiame objekte izoliavo ne pirmą dieną. Būtent kovo 21 d. ortakius pradėjo izoliuoti antrame aukšte, t.y. ten, kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Tą rytą darbą pradėjo nuo 7 val. ryto. Pietų pertrauka buvo numatyta 11 val. Izoliuoti ortakius buvo pradėję nuo žemės. Pradžioje tam darbui jokių paaukštinimo priemonių nereikėjo. Tame aukšte kur dirbo jau buvo pastoliai, tik pradžioje jie stovėjo šiek tiek nuošaliau. Kaskart pastolių po darbo neišrinkdavo, nes jie lengvai persistumdavo į kitą reikiamą vietą. Pastoliai buvo su ratukais ir lengvai persistumdavo kur reikia. Iki pietų pastolių nenaudojo, nes jų tiesiog nereikėjo. Išeidami pietauti pastolius prisitraukė prie ortakių ir išėjo. Pastolių viršutinė pakopa buvo apie pusantro metro aukštyje nuo žemės. Tikslaus aukščio nurodyti negali. Iki tol jokių kopėčių atsinešę neturėjo. A. S. iki pietų pažiūrėti jų darbo buvo atėjęs gal porą kartų ir matė kaip jie dirba ir kokias priemones naudoja darbui. A. Š. iki tol objekte nebuvo. Jis pasirodė į pietų pabaigą, kai jie jau papietavę stovėjo objekto antrame aukšte prie lango ir tiesiog kalbėjosi. Buvo panašiai apie 12 val. Kai pamatė ateinantį A. Š., visi pradėjo eiti dirbti savo darbų. A. P. toliau nuėjo izoliuoti ortakių, o jis pats nuėjo ant stogo, nes taip buvo nurodęs A. S.. Dar iš anksto žinojo, kad iki pietų dirbs su A. P., o po pietų ant stogo padės suvirintojui. Praėjus maždaug pusvalandžiui tarp darbininkų pasigirdo kalbos, kad nukrito A. P.. Jis nuo stogo lipo pažiūrėti kas įvyko. Tuo metu pati įvykio vieta jam buvo už sienos. Jau tada matė, kaip iš tos patalpos buvo nešami išardyti pastoliai. Jie buvo nešami į didžiąją salę. Pastolius nešiojo mažiausiai keturi darbininkai, bet kas tokie nepamena. Tada jis nuėjo į pačią įvykio vietą. A. P. matė gulintį ant žemės. Tuo metu prie ortakių pastolių jau nebuvo. Prie paties A. P. buvo A. Š.. Jis jau buvo iškvietęs greitąją. Prie A. P., t.y. įvykio vietoje, jokių kopėčių tikrai nebuvo. Greitoji pagalba atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Kai A. P. buvo išvežtas, jis vėl nuėjau dirbti ant stogo. Praėjus maždaug valandai, jam paskambino A. Š. ir paprašė nulipti nuo stogo apačion. Jis prašė kartu vėl eiti į įvykio vietą, nes buvo atvažiavę pareigūnai tirti įvykio. Einant pas juos, A. Š. užėjo į katilinę ir iš jos paėmė aliuminines skečiamas kopėčias. Jie kartu nuėjome prie pareigūnų ir A. Š. kopėčias pateikė jiems. Jis pats pareigūnams buvo pristatytas kaip darbuotojas, įvykio metu dirbęs kartu su A. P.. Dar einant link jų, A. Š. nurodė sakyti, kad įvykio metu A. P. dirbo su kopėčiomis. Jis pasakė, kad nieko nematė, nes buvo išėjęs medžiagų, bet patvirtino, kad buvo dirbama su kopėčiomis. Taip pasielgė todėl, kad jam taip liepė A. Š.. Kokiomis aplinkybėmis susižalojo A. P. jis tikrai nematė, bet jis nukristi galėjo tik nuo pastolių. Realiai instruktažai darbo vietoje nevykdavo. Jiems tik duodavo pasirašyti, kad yra instruktuoti ir viskas. Pasirašyti reikiamuose žurnaluose duodavo A. Š. (2 t. b. l. 93-94).

34Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2011-03-21 apie pietus, savo darbo vietoje, buvo sužalotas jos vyras A. P.. Sekančią dieną dėl patirtų sužalojimų jis ligoninėje mirė. Vyras dirbo santechniku UAB „Įrengimas“. Į darbą 2011-03-21 iš namų jis išvažiavo apie 6 val. 30 min. Paskutinėmis dienomis prieš įvykį, vyras vis guosdavosi, kad dirba aukštai ir būna šalta. Dar vyras vis sakydavo, kad valdžia neleidžia pritvirtinti pastolių, nes jie braižo pastato sienas. Vyras pastolius buvo pavadinęs „šaltiena“. Kaip suprato darbo metu jis jautėsi nesaugiai, bet ar dėl to jis buvo išsakęs kažkokius priekaištus savo darbdaviui, nežino. Vyras buvo pasakojęs, kad jo kažkoks kolega iš UAB „Įrengimas“ buvo susižalojęs darbo metu, bet ji tikrai nežino, kokiame objekte ir kada tiksliai tas buvo. Žino, kad neužilgo po šio įvykio vyras buvo apsidraudęs savo gyvybę. Būtent kolegos susižalojimas darbo metu jį ir paskatino priimti tokį sprendimą. Jai atrodo, kad nelaimingas atsitikimas su jos vyru ir įvyko maždaug po mėnesio. Jau ir prieš nelaimę vyras vis užsimindavo, kad ieškosis naujo darbo, bet dar laukė vasaros kai atsiranda daugiau darbų. Kada tiksliai prasidėdavo vyro darbo diena nežino, bet iš namų į Širvintų rajoną jis išvažiuodavo apie 6 val. Su savimi iš namų jis pasiimdavo pietus. Kiek žino pietaudavo jis apie 12 val. Po nelaimės jai buvo atiduoti vyro daiktai, tai indai, kur buvo įdėti pietūs, buvo tušti. Pagal tai daro prielaidą, kad prieš nelaimę vyras jau buvo papietavęs. Į darbą vyras važinėdavo su įmonės duotais drabužiais, bet jie buvo naudoti jau ilgą laiką. Naujus drabužius vyras gaudavo labai retai. Į namus šalmo vyras niekada nebuvo atsivežęs ir jis yra pasakojęs, kad darbe buvo vienas šalmas ir buvo nurodyta, kad jei kas susižalos, tai tą šalmą reikia uždėti tam žmogui. Su UAB „Įrengimas“ vadovu R. G. ji asmeniškai matėsi vieną kartą. Tai buvo ligoninėje kur buvo gydomas vyras. Tai buvo arba nelaimės dieną, arba sekančią dieną. Ar R. G. dalyvavo vyro laidotuvėse nepamena. Asmeniškai jos jis nėra atsiprašęs dėl įvykusios nelaimės. Kokį konkretų darbą vyras dirbo būtent 2011-03-21 ji nežino. Apie tai, kad vyras sužalotas, ji sužinojo iš jo brigadininko A.. Tuo metu vyras komos būsenoje jau gulėjo reanimacijoje (2 t. b.l. 64-65, 3 t. b.l. 44, 49-50).

35Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2011 m. kovo 21 d. darbo metu, darbo vietoje susižalojo jos tėvas A. P.. Jis sekančią dieną ligoninėje mirė. Ji žino, kad tėvas dirbo santechniku UAB „Įrengimas“. Įvykio laiku jis dirbo Širvintų r. ir į darbą kartu su kolegomis važinėjo kiekvieną dieną. Pradžioje buvo kalbama, kad tėvas susižalojo nukritęs nuo kopėčių, bet vėliau paaiškėjo, kad įvykio aplinkybės buvo nuslėptos. Jos santykiai su tėvu buvo artimi, visi šeimoje artimai bendravo. Jai teko girdėti, kai tėvas pasakodavo, kad darbe sąlygos nesaugios, kad pastoliai ant kurių jam tenka dirbti kliba, kad jų neleidžia pritvirtinti prie sienų, atseit jie sugadins sienas. Ji niekada nematė, kad tėvas į namus būtų atsivežęs šalmą. Įmonės UAB „Įrengimas“ vadovo R. G. ji nepažįsta. Jis nėra atsiprašęs dėl tėvo žūties. Netekusi tėvo šeima prarado dalį pajamų, be to, tai jai didelė moralinė trauma (3 t. b.l. 85-86).

36Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2011 m. kovo 21 d. darbo metu, savo darbo vietoje susižalojo jos tėvas A. P.. Jis sekančią dieną dėl patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė. Tėvas dirbo santechniku UAB „Įrengimas“ ir į darbą Širvintų r. važinėjo kiekvieną darbo dieną. Iš karto po nelaimingo atsitikimo buvo pasakojama, kad tėvas susižalojo nukritęs nuo kopėčių, bet vėliau paaiškėjo, kad įvykio aplinkybės buvo nuslėptos. Jų šeimoje santykiai buvo labai artimi, todėl visi daug ką pasikalbėdavo. Ji girdėjusi, kaip tėvas mamai pasakodavo apie sunkias darbo sąlygas, matydavo, kaip į namus tėvas grįždavo sušalęs. Kai tėvas grįždavo po darbo, tai niekada nematė, kad jis turėtų šalmą ar dar kokias apsaugos priemones. Įmonės UAB „Įrengimas“ vadovo R. G. ji nepažįsta. Jis nėra atsiprašęs dėl tėvo žūties. Netekusi tėvo šeima prarado dalį pajamų, be to, tėvo netektis jai labai skaudi (3 t. b.l. 89-90).

37Liudytojas G. P. parodė, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio dirba Vilniaus apsk. VPK Širvintų r. PK VPS OVP specialistu, o iki tol dirbo Kriminalinės policijos skyriaus specialistu. 2011 m. kovo 21 d., kartu su KPS tyrėju vyko į įvykio vietą Širvintų r., Klonėnų viensėdyje, kur buvo statomas sandėlis ir administracinės patalpos. Šioje statybvietėje buvo sužalotas darbininkas, kuris, kaip įtariama, buvo nukritęs iš aukščio. Konkretūs įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti duomenys buvo surašyti apžiūros protokole, kurį pildė jis asmeniškai. Konkrečią įvykio vietą objekte nurodė darbuotojas, kurio pavardės nežino ir šiuo metu jo apibūdinti tikrai negalėtų, jo neatpažintų. Paties nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo, jis buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Apžiūrimoje vietoje jokių paaukštinimo priemonių, tame tarpe ir pastolių, tikrai nebuvo. Nebuvo ir atskirų pastolių sudedamųjų dalių. Tarp dviejų dalinai izoliuotų vamzdžių, ant betoninių grindų, gulėjo statybininko šalmas. Jis gulėjo šarvu į apačią. Vizualiai apžiūrėjus šalmas buvo tvarkingas, mechaniškai nepažeistas, tik be užsegimo dirželio. Iš įvykio vietos šalmas nebuvo paimtas, nes jis, jo nuomone, neturėjo nieko bendro su darbuotojo kritimo iš aukščio priežastimis. Apžiūrint įvykio vietą joje jokių darbininkų nebuvo (3 t. b.l. 180-181).

38Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba nuo 2006-09-04. Pagal pareigas santechnikas. 2010-07-12 UAB „Įrengimas“ buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „Lakaja“ ir pagal šią sutartį vykdė darbus objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. 2011-03-21, atlikdamas ortakių izoliavimo darbus šiame objekte, susižalojo ir sekančią dieną ligoninėje mirė A. P.. Pastoliai, nuo kurių, kaip nustatyta, nukrito A. P. priklausė UAB „Įrengimas“. Po įvykio jam teko ardyti pastolius. Tai darė A. Š. nurodymu. Ardant pats asmeniškai ant pastolių užlipęs nebuvo, bet jie tikrai buvo tvarkingi ir visos konstrukcijos buvo tinkamai sumontuotos. Ar visi ratukai buvo tinkamai užfiksuoti nežino, nes į tai tiesiog neatkreipė dėmesio. Apie nelaimę jam telefonu buvo pranešęs A. Š.. Kai atėjo į nelaimės vietą, tai prie A. P. buvo tik A. Š.. Pastoliai tuo metu tikrai dar nebuvo judinti. A. P. gulėjo galva prie sienos, o jo kojos buvo labiau į patalpų vidinę pusę. Pastoliai stovėjo priešais izoliuotus vamzdžius, tik jų dešinys kraštas, žiūrint į vamzdžius iš priekio, buvo arčiau prie sienos, o kairys kraštas buvo toliau nuo sienos. Tame tarpe tarp sienos ir pastolių ir gulėjo A. P.. Šalia buvo dar keli rulonai izoliacinės medžiagos. A. Š. tik jam atėjus skambino medikams. Po to jis dar telefonu su kažkuo kalbėjo ir būtent po šio pokalbio nurodė ardyti pastolius. Su kuo jis kalbėjo nežino. Pastolius ardė jis ir buvo pakviesti dar keli darbuotojai. Išardyti pastoliai buvo nešami į kitą patalpą už sienos. Kiek jie vėliau ten prabuvo, nežino. Jam sunku pasakyti, ar jie vėliau buvo naudojami, nes visi pastoliai atrodo panašiai. Objekte jie tikrai buvo ne vieni. Objektuose pastolius visuomet montuodavo patys darbuotojai. Visi pastoliai būdavo gamykliniai, kokybiški. Jam niekada nėra tekę dirbti ant blogų pastolių. Darbuotojai patys suinteresuoti pastolius montuoti tinkamai, nes patys ant jų dirbdavo. Jis asmeniškai objektuose būdavo instruktuojamas tik formaliai, t. y. buvo duodama pasirašyti instruktavimų žurnaluose, paklausdavo, ar viskas aišku ir pasirašius instruktažas baigdavosi. Instruktavimo žurnalus duodavo pasirašyti darbų vadovai. Kas žurnalus pasirašyti davė Širvintų rajone tiriamu atveju nepamena, bet arba A. Š., arba S. L.. Kai jam telefonu apie nelaimę pranešė A. Š., tai jis ėjo pietauti. Pietūs vyko dviem pamainomis. Jis pietauti ėjo su antrąja pamaina, o A. P. jau buvo papietavęs su pirmąja pamaina. Tuo metu abiejų pamainų pietūs vykdavo nuo 11 val. iki 12 val. Kiek vėliau teko girdėti iš darbuotojų, kas pasakojo nepamena, tai po pietų A. P. antrame aukšte kalbėjosi su kitais jau papietavusiais darbuotojais. Tuo metu į aikštelę atvyko A. Š.. Visi pamatę atvykusį darbų vadovą pradėjo skirstytis po darbo vietas ir maždaug tuo metu ir buvo įvykusi nelaimė. Pradėjęs tikrinti darbuotojus A. Š. ir rado jau gulintį A. P.. Kai pastoliai jau buvo išardyti, tai A. Š. tikrai buvo liepęs apie pastolius niekam nesakyti ir pasakoti, kad A. P. nukrito nuo kopėčių. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas jis nežino. Ar pastoliai buvo su aptvaru viršuje nežino. Kiek jam atrodo, tai viso aptvaro tikrai nebuvo. Gal aptvaras buvo tik iš vienos pastolių pusės, bet ir dėl to nėra garantuotas. Vėliau dirbant bendrovėje jo asmeniškai meluoti apie įvykį niekas neprašė, jokio spaudimo nedarė. Jis pats Molėtiškis ir į objektą Širvintų r. važinėjo kiekvieną darbo dieną. Kartu važinėdavo ir A. P.. Jis vairuodavo automobilį. Kartu važiavo ir 2011-03-21. Tą dieną A. P. niekuo nesiskundė, tikrai jo savijauta buvo gera. Jis pats buvo kaip brigadininkas tai pastovios darbo vietos neturėjo, eidavo tai prie vienų, tai prie kitų. Iki pietų buvo atėjęs ir prie A. P.. Tada jis dirbo kartu su R. L.. Jų darbas vyko sklandžiai, jiems jokios pagalbos nereikėjo, jie niekuo nesiskundė. Tuo metu jie ant pastolių dar nedirbo, nes vamzdžiai buvo izoliuojami nuo žemės. Kiek pamena, tuo metu ir A. P., ir R. L. buvo be šalmų, bet šalmus darbo vietoje jie tikrai turėjo. Šalmai buvo išduoti visiems darbuotojams. Kai A. P. jau gulėjo nukritęs, tai ant jo galvos šalmo tikrai nebuvo (3 t. 197-198).

39Liudytojas M. P. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2006 metų iki 2015 metų pradžios. Pagal pareigas buvo santechnikas. 2011 m. kovo mėn. jam teko dirbti objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Klonėnų vns. Tame objekte dirbo ne pastoviai, tekdavo vykti ir į kitus objektus. Kur dirbti spręsdavo objektų darbų vadovai. Objekte Širvintų r. darbų vadovu buvo A. Š.. Į darbą jis pats važinėdavo iš Molėtų, automobilį vairuodavo A. P.. 2011-03-21 į darbą taip pat važiavo su A. P.. Darbą pradėjo 7 val., dirbo ant stogo, o A. P. objekto viduje. 11 val. pirmoje pamainoje ėjo pietauti. Kartu pietavo ir A. P.. 11.30 val. po pietų ėjo toliau dirbti. Dar visi antrame aukšte sustojo pakalbėti ir pamatę, kad atvažiavo A. Š. pradėjo skirstytis po savo darbo vietas. Jis lipo ant stogo, o A. P. nuėjo į savo darbo vietą už pertvaros. Ten jis izoliavo vamzdžius. Praėjus maždaug dešimčiai minučių ėjo į patalpą kurioje dirbo A. P., nes pritrūko lipnios juostos. Kai užėjo į patalpą, tai A. P. jau gulėjo ant grindų, o šalia stovėjo A. Š.. Kaip suprato, A. Š. pats tik ką buvo suradęs A. P. ir pats buvo labai pasimetęs. Kiek pamena, A. P. galva buvo prie sienos netoli nuo vamzdžių, o jo kojos buvo labiau į salės vidurį. A. P. tikrai buvo be šalmo. Priešais vamzdžius stovėjo pastoliai. Vienas jų kraštas buvo arčiau sienos, o kitas toliau nuo sienos. P. gulėjo tame tarpe, kur pastoliai buvo toliau nuo sienos. Jam atrodo, kad iki jam ateinant į patalpą, pastoliai po nelaimės tikrai nebuvo judinti. Ar tuo metu A. Š. kam nors telefonu skambinėjo nežino, bet į patalpą pradėjo rinktis darbininkai. Labai greitai A. Š. davė nurodymą ardyti pastolius. Kodėl jis taip pasielgė, nežino ir to paaiškinti negali. Pastolius ardė ir jis. Ardydamas ant jų užlipęs nebuvo. Pastoliai tikrai buvo tvarkingi, buvo sumontuotos visos reikiamos konstrukcijos. Ar buvo užfiksuoti pastolių ratukai nežino, nes viskas buvo daroma paskubomis ir visi buvo įtampoje. Ardomi pastoliai buvo išnešti iš patalpos už sienos. Kiek vėliau jie ten pragulėjo, nežino. Taip pat negali pasakyti, ar vėliau jie buvo dar naudojami. Visi pastoliai buvo panašių konstrukcijų, todėl sunku juos atpažinti. Jam atrodo, kad pastoliai, nuo kurių nukrito A. P., priklausė UAB „Įrengimas“, bet kategoriškai to tvirtinti negali. Kiek dirbo UAB „Įrengimas“, tai instruktažai objektuose praktiškai nevykdavo, duodavo tik pasirašyti instruktavimo žurnaluose. Visi darbuotojai dirbo ne pirmus metus ir visi žinojo kaip saugiai dirbti. Specialiai grupėmis jų nerinkdavo, o darbų vadovai su žurnalais tiesiog apeidavo dirbančias žmonių grupes. Dažniausiai grupėse dirbdavo po du žmones. Jei neklysta, objekte Širvintų r. parašus žurnaluose rinko S. L., bet kategoriškai to tvirtinti negali. Kartais jų klausdavo ar jiems aišku už ką pasirašoma ir jei kam buvo kas neaišku, tai darbų vadovai paaiškindavo. Kas pastolius, nuo kurių nukrito A. P., buvo sumontavęs iki nelaimės nežino. Taip pat nežino kada konkrečiai jie buvo sumontuoti. Pastolius visuomet montuodavosi patys darbuotojai. Visi naudoti pastoliai buvo gamykliniai, lengvai montuojami. Kiekvienas ratukas fiksuodavosi atskirai. Ratukas fiksuodavosi tiesiog kojos paspaudimu, ir atsifiksuodavo atvirkštiniu būdu. Kiek objektuose teko dirbti ant pastolių, tai jie ne visuomet būdavo tvarkingi, nes dalis jų būdavo tiesiog nusidėvėję. Yra tekę naudoti ir pastolius su ratukais, kurių stabdžių mechanizmas neužsifiksuodavo. Dar būdavo stipriai apdėvėti skydai ant kurių reikėdavo stovėti. Taip būdavo praktiškai kas antrame objekte. Tačiau pastoliai, nuo kurių nukrito A. P., jo manymu buvo tvarkingi, nors smulkiai jų neapžiūrinėjo. Atrodo, kad tie pastoliai buvo ir su atitvarais viršuje. Kai pastoliai buvo išardyti, tai A. Š. liepė sakyti, kad A. P. nukrito ne nuo pastolių, o nuo kopėčių. Atrodo, kad kažkokios kopėčios ir buvo atneštos į įvykio vietą, bet kas jas nešė nežino (3 t. b.l. 200-201).

40Liudytojas K. N. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba jau apie aštuonerius metus. Pagal pareigas santechnikas. 2011 m. kovo mėnesį ja teko dirbti objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Bendrovė ten darbus vykdė maždaug nuo 2010 metų rudens ir 2011 metų pavasarį jau buvo vykdomi baigiamieji darbai. Jis tame objekte dirbo maždaug nuo gruodžio mėnesio. Dirbant objekte darbo diena prasidėdavo 7 val., o baigdavosi 15.30 val. Pietų pertrauka pirmai pamainai būdavo nuo 11 val. iki 11.30 val., o antrai pamainai nuo 11.30 iki 12.00. Buvo įrengtas statybinis vagonėlis kur jie persirenginėdavo ir pietaudavo. Objekte darbus skirstė darbų vadovas A. Š.. Kiek jam teko dalyvauti instruktažuose, tai juos visada vesdavo S. L.. Jis su instruktavimo žurnalu ateidavo dažniausiai per pietus, kai darbuotojų būdavo daugiau. Jis paaiškindavo į ką atkreipti dėmesį, akcentuodavo, kad visi turi saugotis patys, nes niekas jų neprisaugos. Ar duodavo susipažinti kažkokias instrukcijas neprisimena. Jam yra tekę dalyvauti kursuose, kuriuos vedė „Vilpros“ specialistai, tai tuose kursuose labai išsamiai buvo išaiškintos montavimo ir visų kitų darbų instrukcijos. Pas juos objektuose taip išsamiai niekas nieko neaiškindavo. Šiaip tuo metu pas juos jokių naujokų ir nepatyrusių darbuotojų nebuvo, todėl visiems ir taip buvo aišku kaip dirbti, visi tokį patį darbą dirbo ne pirmus metus. Pasirašyti instruktavimo žurnaluose duodavo pats S. L.. Objekte jis būdavo maždaug kartą į savaitę. A. Š. būdavo kiekvieną dieną, nes jis skirstydavo darbus. S. L. į objektą atvažiuodavo kaip direktoriaus pavaduotojas. Dirbant objekte jam teko naudotis pastoliais ir jie buvo tvarkingi, pilnai sukomplektuoti. Kituose objektuose yra buvę, kad pastoliai būdavo mažiau stabilūs nei turėtų būti, bet taip būdavo retai. Jei pastoliai būdavo tikrai blogos būklės, tai dirbti ant jų niekas nelipdavo. Ir jam pačiam yra tekę darbų vadovo prašyti, kad paaukštinimo priemonės būtų skirtos geresnės kokybės, bet tas tikrai buvo ne objekte Širvintų r. Visais atvejais pastolius montuodavosi patys darbuotojai. Jų montavimas nėra sudėtingas. Pastoliai buvo gamykliniai, aliuminio konstrukcijų. Juos lengvai susimontuodavo du žmonės. Kiek jam žinoma, tai pastolius bendrovė turėjo savus ir tik jei jų trukdavo, tai papildomai išsinuomodavo. 2011-03-21 į darbą buvo atvažiavęs kartu su A. P., jis vairavo automobilį. Darbą pradėjo nuo 7 val., dirbome skirtingose vietose. Jis dirbo ant stogo, P. patalpų viduje. Dar iki pietų jis nuo stogo ėjo medžiagų ir buvo užėjęs į patalpą, kurioje dirbo A. P.. Tada jį tikrai matė užlipusį ant pastolių. Pastoliai stovėjo priešais vamzdį, kurį izoliavo A. P.. Pastoliai nebuvo prie pat sienos. Pastolių aukštis buvo iki 2.5 m., bet tiksliau pasakyti negali. Kiek pamena, pastoliai buvo su patvaru, bet jis nebuvo uždėtas tik iš tos pusės, kuri buvo į izoliuojamus vamzdžius. Aptvaras būtų trukdęs vamzdžius izoliuoti. Ar pastolių ratukai buvo užfiksuoti nežino, nes į tai neatkreipė dėmesio. Tuo metu patalpoje lygtai buvo ir R. L. ir, kiek pamena, jis pjaustė izoliacinę medžiagą. Patalpoje pabuvo labai trumpai, šiek tiek pakalbėjo, ir išėjo toliau ant stogo dirbti savo darbo. Dirbo kartu su T. G.. Kol kalbėjosi su A. P., tai jis tikrai niekuo nesiskundė, buvo geros nuotaikos. Daugiau iki pietų su A. P. nesimatė. Pietauti ėjo kartu su pirmąja pamaina, t.y. nuo 11 val. ir pietus baigė 11.30 val. Tada vėl ėjo į savo darbo vietas. Užlipus į pastato antrą aukštą, dar prieš išsiskirstant po savo darbo vietas, sustojo pasikalbėti. Praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms, kažkas pamatė, kad į objektą atvažiavo A. Š.. Tada visi išsiskirstė po savo darbo vietas. Jis pats su kitais darbuotojais lipo ant stogo, o A. P. už sienos nuėjo į savo darbo vietą. Praėjus maždaug 20 minučių, dirbdamas ant stogo pamatė, kad apačioje vyksta kažkoks sujudimas ir suprato, kad kažkas yra įvykę. Toliau dirbo ir žemyn nelipo. Kartu dirbo ir T. G.. Praėjus dar maždaug dešimčiai minučių pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Dar ir tada jis žemyn nelipo. Neužilgo matė, kad neštuvais į greitosios pagalbos automobilį buvo nešamas žmogus. Pagal raudonus darbinius drabužius suprato, kad tai jų darbuotojas. Tik tada kartu su T. G. nulipo žemyn pažiūrėti, kas vyksta. Iš pradžių nuėjo į lauką kur buvo atvažiavusi greitoji. Tada sužinojo, kad susižalojo A. P.. Darbininkai, kas tokie nepamena, kalbėjo, kad A. P. stačia galva nukrito nuo pastolių ant betoninių grindų. Dar buvo nuėjęs pažiūrėti į patalpą, kur prieš tai A. P. dirbo. Kartu lygtais ėjo ir T. G.. Pastolių tuo metu patalpoje jau nebuvo ir kur jie buvo padėti nežino. Taip pat nežino kas juos ardė. Matė, kad netoli vamzdžių stovėjo aliumininės skečiamos kopėčios. Netoliese ant grindų matėsi kraujo dėmė. Daugiau niekas neužsifiksavo. Vietovė aplink kopėčias, maždaug 20 kvadratinių metrų plotas, buvo apjuostas STOP juosta. Kokie darbuotojai dar tuo metu buvo patalpoje neprisimena, tiesiog nekreipė į tai dėmesio. Kur tuo metu buvo A. Š. nežino, tą dieną su juo nekalbėjo. Jam pačiam niekas nėra sakęs, kad pareigūnams turės meluoti apie įvykio aplinkybes ir meluoti niekas neprašė, jokiais atleidimais iš darbo negrasino. Šiaip vėliau po įvykio darbininkai kalbėjo, kad reikės sakyti, jog A. P. nukrito nuo kopėčių ir, kad taip sakyti yra nurodęs A. Š.. Kodėl buvo priimtas sprendimas taip meluoti paaiškinti negali. Kopėčios darbe yra naudojamos, bet tik smulkiems darbams ir kada darbus reikia atlikti neaukštai (3 t. b.l. 208-210).

41Liudytojas A. U. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba nuo 2000 metų. Pagal pareigas santechnikas – suvirintojas. 2011 m. kovo mėnesį jam teko dirbti objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Bendrovė ten darbus vykdė maždaug nuo 2010 metų rudens ir 2011 metų pavasarį jau buvo vykdomi baigiamieji darbai. Dirbant objekte darbo diena prasidėdavo 7 val., o baigdavosi 15.30 val. Pietų pertrauka būdavo nuo 11 val. iki 11.30 val. Visi pietaudavo daugmaž vienu metu. Buvo įrengtos atskiros buitinės patalpos kur visi persirenginėdavo ir pietaudavo. Objekte darbus skirstė darbų vadovas A. Š.. Jis darbo vietoje ir instruktuodavo. Instruktavimai tikrai nevykdavo tik formaliai. A. Š. tikrai paaiškindavo kaip reikia saugiai dirbti, duodavo susipažinti visas reikiamas instrukcijas. Jis ir pateikdavo pasirašyti instruktavimo žurnaluose. S. L. bent jo asmeniškai niekada neinstruktavo, jį objekte tekdavo matyti gal tik kartą į mėnesį. Dirbant objekte jam teko naudotis ir pastoliais. Pastolius darbo vietoje montuodavo patys darbuotojai. Jų montavimas nėra sudėtingas. Pastoliai buvo gamykliniai, aliuminio konstrukcijų. Suvertos atskiros konstrukcijos užsifiksuodavo ir norint išmontuoti reikėdavo ranka paspausti fiksatorius. Pastolių bet kaip nesumontuosi, nes jei dalys dedamos ne taip, tai jos tiesiog nesusideda. Visi pastoliai buvo su ratukais. Kiekvienas ratukas atskirai fiksuodavosi, kad nevažinėtų. Ratuko fiksavimas nesudėtingas, tiesiog padu buvo įspaudžiamas fiksatorius. Dar pastolių viršuje buvo montuojami aptvarai. Jie panašūs į turėklus ir buvo montuojami maždaug juosmens aukštyje. Aptvarus darbuotojai įprastai susimontuodavo, nes taip būdavo saugiau dirbti. Kiek objekte jam teko dirbti ant pastolių, tai jie visuomet būdavo kokybiški, tvarkingi ir jis visuomet jausdavosi saugiai. Visi pastoliai objekte buvo vienodi ir iš principo montuojami labai paprastai. Kiek jam žinoma, tai objekte naudoti pastoliai buvo pačios įmonės, o ne nuomoti. 2011-03-21 objekte dirbo nuo 7 val. ryto. Nuo pat ryto dirbo ant stogo ir kartu dirbo mažiausiai trys žmonės, bet kas tiksliai neprisimena. A. P. dirbo objekto viduje ir izoliavo ventiliacijos vamzdžius. Ryte persirengiant su juo matėsi, bet nieko konkretaus abu nekalbėjo. Ar ryte objekte buvo A. Š. nežino. Savo darbus žinojo jau iš anksto, nes pavesti darbai buvo ne vienadieniai. Kad dirbdamas objekte susižalojo A. P. jis sužinojo maždaug apie pietus, bet nepamena, ar jau buvo papietavę, ar tik ruošėsi pietauti. Nuo pat pradžių buvo kalbama, kad A. P. susižalojo nukritęs iš aukščio. Sužinojęs apie nelaimę ir pats buvo nuėjęs į įvykio vietą ir matė ant žemės gulintį A. P.. Kartu tikrai ėjo dar vienas darbuotojas, bet neprisimena kas. Įvykio vietoje prie A. P. tikrai buvo A. Š.. Kas buvo dar neprisimena. Tuomet įvykio vietoje dar tikrai buvo pastoliai. Jie stovėjo maždaug metro atstumu nuo izoliuotų vamzdžių ir nebuvo visiškai prie pat sienos. Tikslios jų padėties neprisimena, bet patys pastoliai tikrai vizualiai atrodė tvarkingi ir kiek pamena buvo su aptvaru. Ar pastolių ratukai buvo užfiksuoti nežino, į tai tiesiog neatkreipė dėmesio. Įvykio vietoje prie A. P. pabuvo labai trumpai, nes ten būti buvo nemalonu. Įvykio vietoje matėsi kraujo, kas jam yra nemalonu. Būnant įvykio vietoje pastolių niekas tikrai dar neardė. Jo asmeniškai ardyti pastolių tikrai niekas neprašė. Kur buvo padėti išardyti pastoliai nežino. Po įvykio, ar dar vėliau, nieks jam neaiškino ką apie įvykį aiškinti pareigūnams, tikrai neprašė nieko meluoti ir darbe jokio spaudimo nedarė. Visumoje darbų saugos būklę darbo vietoje vertina teigiamai ir darbe dirbdamas tikrai jaučiasi saugiai. Darbe visuomet būdavo išduodamos asmeninės apsaugos priemonės ir darbe jas visuomet naudodavo. Šalmus darbe visuomet dėvėdavo, nes maždaug kartą į mėnesį atvažiuodavo tikrinti darbo inspekcija. A. P. darbo metu pietauti eidavo kartu su visais ir vienas dirbti lygtais nelikdavo, bent jis to nepastebėjo. Kaip konkrečiai buvo būtent 2011-03-21 tikrai neprisimena. Po įvykusios nelaimės jokiuose instruktavimo žurnaluose atgalinėmis datomis jis tikrai nepasirašinėjo ir to daryti niekas neprašė (4 t. b.l. 9-10).

42Liudytojas D. M. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba maždaug nuo 2009 metų. Pagal pareigas santechnikas. 2011 m. kovo mėnesį jam teko dirbti objekte „Sandėlis ir administracinės patalpos“ Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns. Tame objekte dirbo ne visai nuo darbų pradžios. Iki tos dienos, kai objekte susižalojo A. P., jau buvo pradirbęs mažiausiai du mėnesius. Būtent nelaimės dieną objekte dirbo ant stogo. Darbą buvo pradėjęs 7 val. rato. Taip darbą pradėdavo kiekvieną dieną, o baigdavo 15.30 val. Pietų pertrauka būdavo nuo 11 val. iki 12.00 val. Pirma pamaina pietaudavo nuo 11.00 val., o antra pamaina nuo 11.30 val. Pietūs trukdavo pusvalandį. Objekte Širvintų r. tikrai pietaudavo dviem pamainomis. Pirmoje pamainoje pietavo pagrinde molėtiškiai, o jis su likusiais pietaudavo antroje pamainoje. Jiems buvo įrengta statybinė būdelė, kur visi pietaudavo ir persirenginėdavo. Pačiame objekte visiems darbams vadovavo ir visus darbus skirstė darbų vadovas A. Š.. Tik atėjęs į objektą dirbti jis buvo instruktuotas. Instruktažą pravedė A. Š.. Nebuvo taip, kad jis tik pasirašėt, Š. ikrai buvo kažką paaiškinęs, bet tiksliai nepamena ką. Įprastai objektuose paaiškinama ką galima daryti ko ne, paaiškina kaip saugiai dirbti. Pradėdamas darbą objekte Širvintų r. nebuvo naujokas ir pavesto darbo specifiką bei saugumo taisykles žinojo. Tuo metu visi įmonės darbuotojai nebuvo naujokai. Visuose objektuose instruktažus įprastai vesdavo darbų vadovai. Jis tiksliai neprisimena, ar dirbant objekte Klonėnuose jam teko naudotis pastoliais, bet didesnė tikimybė, kad teko. Pastolius savo darbo vietose visuomet montuodavo patys darbuotojai. Pastolių montavimas nėra sudėtingas. Naudojami pastoliai visuomet buvo gamykliniai, dažniausiai aliuminio konstrukcijų. Sunertos pastolių konstrukcijos fiksuodavosi ir norint jas išmontuoti reikėdavo ranka paspausti fiksatorius. Pastolių bet kaip nesumontuosi, nes jei dalys dedamos ne taip, tai jos nesusideda, o jei ir susidės, tai vizualiai matysis, kad kažkas sumontuota ne taip. Pastolius susimontuoti mokėjo visi darbuotojai. Pastoliai dažniausiai būdavo su ratukais. Kiekvienas ratukas fiksuodavosi atskirai. Ratukas fiksuodavosi kojos paspaudimu, ir atsifiksuodavo atvirkštiniu būdu. Prie ratuko būdavo speciali kojelė – fiksatorius. Kiek objektuose teko dirbti ant pastolių, tai jie visuomet būdavo kokybiški, tvarkingi ir jis visuomet jausdavosi saugiai. Kaip minėjo, nelaimės dieną darbą objekte pradėjo 7 val. ir nuo pat darbo pradžios dirbo ant stogo, kur buvo izoliuojamas vamzdynas. Kartu tikrai dirbo M., kurio pavardės nežino. Ant stogo buvo ir daugiau darbuotojų, bet kas su kuo dirbo nepamena. Jis pats buvo poroje būtent su M.. A. P., kaip įmonės darbuotojas, buvo pažįstamas, bet pastoviai su juo nebendravo. Žinojo, kad jis dirbo prie vamzdyno kažkur antrame aukšte. Kas su juo dirbo poroje nežino. Darbo pradžioje su A. P. gal ir buvo ką kalbėjęs, bet darbo metu ir per pietus jo nematė. Ar ryte objekte buvo A. Š. neprisimena, bet šiaip objekte jis būdavo labai dažnai. Nelaimės dieną, datos nepamena, jis jau buvo papietavęs ir kartu su M. ėjo link darbo vietos. Jau belipant ant stogo jam kažkas paskambino ir jiems buvo pasakyta eiti ardyti kažkokių pastolių. Tuo metu nežinojo, kad jau yra įvykusi nelaimė. Su M. nuėjo į visai netoliese esančią patalpą ir kiek pamena, į tą patalpą šūktelėjęs pasikvietė Š.. Po jo šūktelėjimo supratome kur eiti konkrečiai. Tik įėjęs į patalpą pamatė, kad ant grindų guli A. P.. Prie jo buvo A. Š.. Vizualiai matėsi, kad A. P. būklė sunki, jo galva kraujavo, ir, bent jam asmeniškai, nekilo mintis jį kažkaip judinti bijant pakenkti dar daugiau. A. P. gulėjo pastolių kairėje žiūrint iš patalpos centro į vamzdžių pusę. Jis gulėjo taip pat apie pusės metro atstumu nuo sienos. Ar prie jo buvo šalmas neprisimena. Jis iš karto suprato, kad A. P. nukritęs nuo pastolių. Kai tik atėjo, tai pastoliai lygtais dar nebuvo pradėti ardyti. Juos ardyti nurodė Š.. Kaip suprato, medikai į įvykio vietą jau buvo iškviesti. Žino, kad pastolius kartu ardė M. ir R., bet kas atėjo pirmesni neprisimena. Prieš pradedant ardyti pastolius jie stovėjo priešais izoliuotus vamzdžius. Atstumas nuo jų iki sienos jo manymu buvo ne didesnis kaip pusę metro. Pastoliai stovėjo ne lygiagrečiai sienai. Tai jis ir norėjau pasakyti teisme sakydamas, kad „pastoliai buvo pakrypę“. Jie tikrai stovėjo stačiai, bet šiek tiek skersai sienos atžvilgiu. Ardant pastolius jam pačiam ant jų nebuvo tekę užlipti. Vizualiai pastoliai tikrai atrodė tvarkingai, tos konstrukcijos, kurias jam teko montuoti, buvo tinkamai sumontuotos, viskas buvo užsifiksavę. Ar buvo užfiksuoti pastolių ratukai nežino. Ardant tikrai nesijautė, kad jie nestabilūs ir važinėja. Ar pastoliai buvo su aptvaru viršuje tikrai neprisimena. Pastolių aikštelė, ant kurios dirbant stovima, buvo apie metro pločio ir dviejų metrų ilgio. Aikštelė buvo maždaug 2,5 metro aukštyje. Siauresnėje pastolių dalyje tikrai buvo aptvaras, bet ilgesnėje jo lygtais nebuvo nei iš vienos pusės. Pastolius išardė maždaug per penkias minutes ir išnešė į kitą patalpą, kad nesimatytų. Ar prie gulinčio A. P. buvo kažkokių izoliacinių medžiagų neprimena. Pro duris užėjus į patalpą ir pažiūrėjus kairėn P. tikrai buvo gerai matomas gulintis ant grindų. Kai pastolius išnešė, tai visiems toliau buvo liepta eiti dirbti ant stogo. Medikai į įvykio vietą atvažiavo ne mažiau kaip po 20 minučių. A. P. medikų buvo išvežtas. Jau po to, visiems kas matė ardomus pastolius, A. Š. buvo nurodyta sakyti, kad įvykio vietoje buvo kopėčios, t.y., kad A. P. nukrito ne nuo pastolių, o nuo kopėčių. Jis pats daugiau įvykio vietoje nebuvo ir todėl ten jokių kopėčių nematė. Jokių grasinimų atleisti iš darbo ar kitokių, iš A. Š. pusės tikrai nebuvo. S. L. ar R. G. apie tai su juo asmeniškai net nekalbėjo ir iki šiol nėra kalbėję. Jei kokioje apklausoje ir buvo nurodęs, kad A. P. dirbo su kopėčiomis, tai taip pasielgiau tik dėl to, kad buvo prašęs A. Š.. Jis pats asmeniškai nesupranta, kiek tas turėjo įtakos tyrimui. Tikrai nenorėjo nieko apsaugoti ir dėl to neturėjo jokios asmeninės naudos. Dėl kokios priežasties reikėjo ardyti pastolius nežinojo ir iki šiol nežino. Kiek žino tai buvo A. Š. sprendimas. Kol pastoliai buvo ardomi, tai A. Š. tikrai su kažkuo kalbėjosi telefonu, bet jis neklausė apie ką. Su kuo jis kalbėjo nežino. Kiek atskiroje patalpoje pragulėjo jų išnešti pastoliai nežinau, nežino ar vėliau jie buvo naudojami. Mano, kad S. L. ir R. G. apie išardytus pastolius žinojo jau tą pačią nelaimės dieną. Apie tai Š. tikrai turėjo juos informuoti, nes be vadovų žinios įmonėje jokie sprendimai nebuvo priimami. Jis negali tvirtinti, kad ardyti pastolius galėjo liepti S. L. ar R. G.. Po įvykusios nelaimės jam asmeniškai tikrai nebuvo duota pasirašyti kažkokiuose dokumentuose ir dokumentai, bent jau susiję su juo pačiu, nebuvo tvarkomi atgalinėmis datomis (4 t. b.l. 11-13).

43Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. pažinojo tik iš matymo. 2011 m. kovo 21 d. jis dirbo ant stogo, tai yra ant logistikos pastato. Jis matė, kad A. P. iš ryto į darbą atvežė žmones. Jis su A. P. pasisveikino ir nuėjo dirbti. Kur konkrečiai dirbo A. P., jis nurodyti negali. A. P. po to pamatė tik, kai įvyko nelaimė, gulintį ant grindų šalia kopėčių. Instruktavimai vykdavo sklandžiai, juos vesdavo jų firmos „Įrengimas“ vadovas. Išklausę instruktažą darbuotojai pasirašydavo žurnale. Kas 2011 m. kovo 21 d. išnešė kopėčias, ant kurių dirbo A. P. jis nežino ir nematė, kadangi jau kitą dieną jis dirbo kitame objekte. Nori paaiškinti, kad apie tai, kad kopėčios buvo išneštos iš įvykio vietos, jis sužinojo tik apklausos metu. Dėl 2011 m. kovo 21 d. įvykio konkrečiai nieko paaiškinti negali (2 t., b.l. 115).

44Liudytojas N. J. parodė, kad 2011-03-21 apie 12.30 val. Širvintų r. PK buvo gautas pranešimas, kad statomame objekte Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns., susižalojo darbininkas. Į įvykio vietą vyko kartu su tuometiniu Kriminalinės policijos skyriaus specialistu G. P. ir Prevencijos poskyrio tyrėja L. P.. Atvykus į objektą, konkrečią įvykio vietą parodė, kaip dabar žino A. Š.. Paties nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Dar būnant įvykio vietoje A. Š. paaiškino, kad nukentėjusysis, kaip buvo nurodyta A. P., susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio vietos apžiūrą atliko G. P., o jis pats su L. P. atliko liudytojų apklausas. Abu buvo nuvesti į atskiras darbuotojų tarnybines patalpas. L. P. atliko liudytojo A. Š. apklausą, o jis pats tuo pat metu apklausinėjo liudytoją R. L.. Jis buvo nurodytas kaip dirbęs kartu su nukentėjusiuoju A. P.. R. L. duotus parodymus jis surašė liudytojo apklausos protokole. Prieš apklausą liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tą liudytojas patvirtino savo parašu. Apklausos metu R. L. parodė, kad matė A. P. dirbantį ant metalinių sulenkiamų kopėčių, o vėliau tas kopėčias matė gulinčias ant grindų netoli nuo susižalojusio A. P.. Surašius protokolą su jo turiniu buvo supažindintas R. L. ir jis protokole ranka parašė, kad viskas surašyta teisingai ir tą patvirtino savo parašu. Iš karto po liudytojo R. L. apklausos jis atliko liudytojo A. Š. papildomą apklausą, nes reikėjo užfiksuoti, kur po įvykio buvo padėtos kopėčios, ant kurių dirbo A. P.. Po papildomos apklausos A. Š. jas pateikė ir dėl to buvo surašytas savanoriško daiktų pateikimo protokolas. R. L. liudytojo apklausos protokole yra klaidingai įrašyta apklausos data. Vietoj kovo 20 d. turi būti įrašyta 21 d. A. Š. liudytojo papildomos apklausos protokole ir savanoriško daiktų pateikimo protokole klaidingai įrašytas šių veiksmų atlikimo laikas. R. L. apklausą pagal protokolo duomenis jis baigė 14.15 val., tai A. Š. papildomą apklausą pradėjo apie 14.20 val. ir baigė apie 14.40 val. Būtent toks laikas turėtų būti nurodytas papildomos apklausos protokole. Iš karto po to buvo pildomas savanoriško daiktų pateikimo protokolas. Veiksmo laikas turi būti nurodytas nuo 14.45 val. iki 14.50 val. (3 t. b.l. 183-184).

45Liudytoja L. P. parodė, kad 2011-03-21 apie 12.30 val. Širvintų r. PK buvo gautas pranešimas, kad statomame objekte Širvintų r., Jauniūnų sen., Klonėnų vns., susižalojo darbininkas. Į įvykio vietą vyko kartu su tuomet dar Kriminalinės policijos skyriuje specialisto pareigose dirbusiu G. P. ir to paties skyriaus tyrėju N. J.. Ji pati tuo metu dirbo Širvintų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigose ir jos pavardė buvo A.. Dabar jos pavardė P., t.y. buvusi iki santuokos. Skyrius, kuriame dirba, pervadintas į Viešosios policijos skyrių. Atvykus į statomą objektą, konkrečią nelaimės vietą parodė darbuotojas, kurį vėliau ji apklausė kaip liudytoją. Jis prisistatė A. Š.. Paties nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo, nes jis buvo išvežtas į ligoninę Vilniuje. Dar būnant įvykio vietoje A. Š. aiškino, kad nukentėjusysis, kaip paaiškėjo A. P., susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Įvykio vietos apžiūrą atlikinėjo specialistas G. P., o ji su N. J. apklausė liudytojus. Ji asmeniškai atliko liudytojo A. Š. apklausą. Apklausas atliko darbuotojų atskirose tarnybinėse patalpose. A. Š. parodymus ji surašė liudytojo apklausos protokole. Prieš apklausą liudytojas buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tą liudytojas patvirtino savo parašu. Apklausos metu A. Š. parodė, kad jis pirmasis aptiko susižalojusį darbuotoją A. P. ir šalia jo gulėjo nukritusios kopėčios. A. Š. buvo supažindintas su surašyto protokolo turiniu ir savo parašu patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai (3 t. b.l. 186-187).

46Liudytojas A. V. parodė, kad dirba Utenos apsk. VPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju ir 2011 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo pavesta atlikti liudytojų apklausas pagal iš Širvintų r. PK gautą atskirą pavedimą. Pavedimu buvo prašoma apklausti penkis liudytojus pagal konkrečius surašytus klausimus. Vykdydamas pavedimą apklausė visus nurodytus liudytojus, tarp kurių buvo ir R. L.. Apklausai jis buvo iškviestas į Molėtų r. PK ir konkreti apklausos data bei laikas nurodyti jo apklausos protokole. Prieš apklausą R. L. buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, ką jis patvirtino savo parašu. R. L. buvo apklausiamas apie jo darbovietėje darbo metu įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu susižalojo A. P.. Visi R. L. duoti parodymai buvo surašyti liudytojo apklausos protokole. Su protokolo turiniu R. L. buvo supažindintas ir tai, kad protokolas pagal jo žodžius buvo surašytas teisingai, jis patvirtino savo parašu (3 t. b.l. 189-190).

47Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 412/11 (01) konstatuojama, kad A. P. mirė nuo patirtų sužalojimų - odos nubrozdinimų pakaušio kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvų galvos minkštuose audinuose pakaušio, kairės pusės momens ir smilkinio srityse, įspaustinio skliauto lūžio (pakauškaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio) perėjusio į pamato daubas, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, smegenų sumušimo židinių kairės pusės kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose, abiejų smegenų pusrutulių smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose, smegenėlių kairiame pusrutulyje, kraujo išsiliejimo į šoninius smegenų skilvelius, VI kaklo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, kairės menties lūžio, kairės pusės II-VII šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu - visumos. Pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, remiantis katamnezės duomenimis, labiausiai tikėtina, kad A. P. sužalojimai padaryti krentant jam iš aukštumos ant kieto pagrindo ir atsitrenkiant galvos kairės pusės pakaušio sritimi ir kairiuoju kūno paviršiumi (1 t. b.l. 46-56).

48Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į sandėlio ir administracinių patalpų, esančių Širvintų r., Klonėnų vns., antrojo aukšto patalpas yra šiaurinėje pusėje. Įėjimo durys plastikinės, atsidarančios į išorinę pusę. Antrasis aukštas yra balkono tipo. 3 m atstumu nuo durų rytų kryptimi ir 0,7 m atstumu nuo sienos guli drabužiai. Po drabužiais yra netaisyklingos formos 0,7 x 0,35 m dydžio tamsiai rudos spalvos dėmė (drebučių pavidale), panaši į sukrešėjusio kraujo. Drabužiai yra įmirkę analogiškos spalvos skysčiu, labiausiai tikėtina krauju. 2 m atstumu nuo dėmės rytų kryptimi yra du nebaigti izoliuoti ortakių vamzdžiai. Atstumas tarp vamzdžių 0,4 m. Pirmasis ortakis yra užizoliuotas iki 3,05 m nuo grindų, antrasis iki 2,50 m nuo grindų. Ant grindų tarp ortakių guli apsauginis šalmas. Šalia guli izoliacinė vata. Izoliacinės vatos liekanų yra ir toliau nuo vamzdžių pietų kryptimi. Vakarinėje patalpų pusėje grindų kraštas yra su metaline tvorele. Antrojo aukšto patalpų grindys betoninės, jų paviršius lygus. Patalpų rytinėje pusėje per visą sieną yra langai (1 t. b.l. 36-40).

49Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-12-09 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams – mobilūs pastoliai, kuriuos A. P. naudojo ortakių izoliavimo darbams buvo sumontuoti nesaugiai (galimai pastolių viršutinė dalis nebuvo pilnai aptverta aptvarais ir buvo nestabilūs, kadangi, galimai, nebuvo užfiksuoti pastolių ratukai), pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 str. 1 d. bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 200-12-22 įsakymu Nr. 346, 46 p. reikalavimai. 2) Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse – A. P. negavo visapusiškos informacijos kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, nebuvo instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, nelaimingo atsitikimo metu atliekamam darbui pagal „Montavimo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6“, patvirtintą 2008-05-26 UAB „Įrengimas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 0810 bei neapmokytas pagal LR vyriausybės nutarimo Pavojingi darbai sąrašo 3.3 p. reikalavimus, darbams, nurodytiems Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 priede 1 p., pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 27 str. 5 d. ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p. reikalavimai; pavojingi darbai aukštyje buvo atliekami be priežiūros ir kontrolės, pavojingiems darbams statybos objekte vadovavo darbų vadovas A. Š. neturėdamas kompetencijos, kadangi jis nebuvo atestuotas saugos ir sveikatos klausimais, pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 19 str. 2 d. 5 p. reikalavimai (1 t. b.l. 136-138).

502015-07-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-823(15) konstatuojama, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės, saugančios darbuotoją kritimo iš aukščio atveju, kai atliekami darbai aukštyje, pavojingoje zonoje, kur yra rizika kristi iš aukščio. Tai, kad nebuvo parengta tinkama technologinė dokumentacija ir nebuvo suprojektuotas techninių priemonių naudojimas, kad apsaugoti darbuotojus kritimo iš aukščio atveju, ir, kad santechnikas A. P. nebuvo tinkamai instruktuotas, kaip saugiai atlikti ortakių izoliavimo darbus, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo riziką. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu būtų buvę naudojamos atitinkamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją kritimo iš aukščio atveju (4 t. 62-66).

51Ekspertas Titas Dėjus teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. galėjo apsisaugoti ir nenukristi jeigu būtų buvę saugos diržai arba aptvarai ant pastolių, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Kiekvienu atveju dirbant reikalingas projektas arba technologinė kortelė, kuriose būtų numatyta kokiame aukštyje dirbama ir kokios apsaugos priemonės yra naudojamos. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Be to, jis nurodė, kad A. P. tinkamai nebuvo instruktuotas kaip dirbti aukštyje.

52LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė 2010-08-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0742-0020, surašyto UAB „Įrengimas“ generaliniam direktoriui R. G., bei 2010-09-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kopijas (2 t. b.l. 60-61, 62-63).

53UAB „Įrengimas“ pateikė 2010-07-12 statybos subrangos sutartį Nr. 100712-1 (1 t. b.l. 192-202), statybinio bokštelio SW-140V įsigijimo 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą (1 t. b.l. 146), 2013-06-30 patvirtintą ilgalaikio materialiojo turto nurašymo aktą (1 t. b.l. 147), 2007-08-21 A. P. darbo sutartį (1 t. b.l. 189-190), 2010-07-12 raštą dėl atsakingo asmens (S. L.) paskyrimo objekte (2 t. b.l. 1), 2006-07-01 S. L. darbo sutartį su priedais (2 t. b.l. 2-3), 2010-06-01 įsakymą Nr. 2010-06/01 dėl S. L. pareigų pakeitimo (2 t. b.l. 8), gamybos direktoriaus S. L. pareiginę instrukciją (2 t. b.l. 9-11), išrašą iš 2011 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio. (2 t. b.l 16), Darbų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopiją (1 t. b.l. 209, 210), 1996-07-01 R. G. darbo sutartį su priedu (4 t. b.l. 20-22), generalinio direktoriaus pareiginę instrukciją (4 t. b.l. 15-17), 2010-03-29 įsakymą Nr. 2010-03/02 dėl A. Š. pareigų pakeitimo (1 t. b.l. 159), darbų vadovo A. Š. pareiginės instrukcijos kopiją, su įrašyta patvirtinimo data 2011-03-29 (1 t. b.l. 115-118).

542013-05-22 R. G. pateikė A. Š. 2000-09-04 darbo sutartį su priedais (2 t. b. l. 125, 126-129), 2015-06-02 pateikė darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, su įrašyta patvirtinimo data 2010-03-29 (4 t. b.l. 46).

55Dėl R. L. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.

56R. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, t.y. už tai, kad R. L. apklausiamas kaip liudytojas 2011-03-21 13.40 – 14.15 val., tyrėjui N. J. davė žinomai melagingus parodymus, jog matė A. P. užlipusį ant kopėčių ir, kad radus gulintį A. P., šalia jo įvykio vietoje ant grindų gulėjo sulenkiamos kopėčios ir, kad 2011-08-11 9.30-10.00 val., tyrėjui A. V. davė žinomai melagingus parodymus, jog pamačius ant žemės gulintį A. P., šalia jo matė ant šono nuvirtusias kopėčias.

57R. L. kaltė du kartus davus melagingus parodymus yra įrodyta jo paties prisipažinimu, kaltinamojo A. Š. parodymais, liudytojų A. S., M. P., D. M., A. U. ir K. N. parodymais bei kita bylos medžiaga.

58Tačiau, teismo vertinimu, R. L. veiksmai turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visi jie yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

59BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame kodekse tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-121-693/2015 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008).

60Šiuo atveju R. L. veiksmai duodant melagingus parodymus pripažintini kaip jungiami vieningo sumanymo ir tęstiniai, nes kaltinamasis davė analogiškus parodymus dėl tų pačių aplinkybių tik skirtingu laiku ir skirtingiems tyrėjams. Jo tikslas, kaip kaltinime nurodyta, buvo tas pats – noras, kad įmonė išvengtų atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl R. L. veiksmai vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

61R. L. administracine tvarka nebaustas (4 t. b.l. 111), psichiatrijos ir narkologijos įskaitose neįrašytas (4 t. b.l. 110), dirba, turi šeimą.

62R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

63R. L. teismo prašė jį atleisti pagal laidavimą.

64BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti tik jei yra tenkinamos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodytos sąlygos asmeniui, norinčiam būti laiduotoju. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigimą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje visų pirma nurodoma, kad laiduotojais gali būti tėvai, artimieji giminaičiai.

65Taigi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje esančių įrodymų visuma turi būti pakankama pagrįstai manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

66Nagrinėjamu atveju byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. R. L. padarytas BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. L. pripažino davęs melagingus parodymus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

67Laiduotoja norinti būti R. L. žmona J. L. nėra teista, įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, turi ilgametę darbinę patirtį, šiuo metu dirba ( - ), kur charakterizuojama teigiamai (t. 4, b. l. 130). J. L. nurodo, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena devynis metus ir augina mažametę dukrą, todėl tiki, kad galės daryti vyrui teigiamą įtaką, jog šis daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į J. L. charakterizuojančią medžiagą, įvertinęs jos darbinę patirtį, asmenines savybes, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad toks artimas žmogus kaip žmona kaip niekas kitas gali daryti realią teigiamą įtaką savo vyrui, todėl J. L. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo bei skirtina R. L. laiduotoja.

68Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms R. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį bei perduodamas pagal laidavimą J. R. atsakomybei be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

69Dėl A. Š. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.

70Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad A. Š. paveikė liudytojus R. L., A. S., M. P. ir D. M., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. jog teigtų, kad 2011-03-21 apie 12.30 val. darbo metu ir darbo vietoje UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., dirbdamas nukrito ne nuo pastolių, o nuo kopėčių ir šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

71Š. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta paties kaltinamojo parodymais, o taip pat liudytojų A. S., M. P. ir D. M. parodymais, kaltinamojo R. L. parodymais ir kita bylos medžiaga. Veika padaryta tyčia.

72Kaltinime nurodyta, kad A. Š. paveikė ir liudytoją M. G., tačiau iš jo parodymų negalima daryti tokios išvados, nes, remiantis jo parodymais, jis atėjęs matė gulinčias kopėčias šalia A. P. ir tai nurodė apklausos metu, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad A. Š. paveikė liudytoją M. G..

73Byloje taip pat įrodyta, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

74Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 str. 1 d. svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 str. 1 d. numatyta veika – melagingų parodymų davimas yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, bylos nagrinėjimo metu jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015).

75BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

76Šiuo atveju A. Š. tyčia, žinodamas, jog duoda melagingus parodymus apie tai, kad A. P. dirbo ne ant mobilių pastolių, o ant aliumininių kopėčių ir kad, radus gulintį A. P., šalia jo įvykio vietoje gulėjo nukritusios kopėčios, tris kartus apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. Jo kaltė melagingai liudijus yra įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų A. S., M. P. ir D. M. parodymais, kaltinamojo R. L. parodymais, liudytojo apklausos protokolais ir kita bylos medžiaga.

77Tačiau teismas kaip ir R. L. atveju sprendžia, kad A. Š. padarė ne tris atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę, nes melavo tas pačias aplinkybes, turėdamas tą patį tikslą. Juolab, kad tarp pirmosios ir antrosios nusikalstamos veikos mažesnis nei valandos laiko tarpas.

78Byloje taip pat įrodyta, kad A. Š. suklastojo tikrą dokumentą, t.y. bendrininkaudamas su R. G., suklastojo UAB „Įrengimas“ darbų vadovo pareiginę instrukciją, įrašydamas žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad su pareigine instrukcija jis susipažino 2010-03-29, o R. G. į pareiginę instrukciją įrašė žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad instrukciją jis patvirtino 2010-03-29, ir šį suklastotą dokumentą pateikė 2011-03-23 LR Valstybinei darbo inspekcijai. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

79A. Š. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, kad dokumentą R. G. nurodymu pasirašė atbuline data po A. P. mirties, o taip pat savo parodymais, jog darbų vadovu jis dirbo nuo 2010 metų tik žodiniu sutarimu ir jokia darbų vadovo pareigybinė instrukcija jam nebuvo duota pasirašyti. O pareigybinę instrukciją abu pasirašė siekdami, kad įmonė išvengtų atsakomybės.

80A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

81Teismas skirdamas bausmę A. Š. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t.y. padarė tris nesunkius nusikaltimus, į tai, kad jis charakterizuojamas teigimai, nėra teistas, turi šeimą, išlaiko mažametį vaiką, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir sprendžia, kad jam už nusikaltimus tikslinga skirti baudas.

82Dėl R. G. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.

83Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

84Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje įrodyta, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis būdamas darbdaviu - UAB „Įrengimas“ generaliniu direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2010-07-12 statybos subrangos sutartį Nr. 100712-1 atlikdamas darbus objekte „Sandėlis (8.9) ir administracinės patalpos (8.2) Klonėnų vs., Jauniūnų sen., Širvintų r., bei pagal Generalinio direktoriaus pareiginės instrukcijos 4.1. punktą turėdamas pareigą instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, organizuodamas darbus objekto darbų vadovu paskyrė kvalifikacijos šiam darbui neturintį A. Š.. Jis taip pat žinojo, kad objekte bus atliekami ortakių izoliavimo darbai, kuriems atlikti bus naudojamos priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, kas darbuotojams kelia kritimo pavojų ir neužtikrino, kad darbuotojo A. P. darbo vieta ir darbo vietos aplinka, priemonės skirtos darbo vietai paaukštinti, atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, neparengė tinkamos technologinės dokumentacijos (kortelės) su konkrečiais sprendiniais, užtikrinančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, nesuprojektavo techninių priemonių naudojimo, kaip apsaugoti darbuotojus kritimo iš aukščio atveju, neorganizavo santechniko A. P., kuriam pavedama dirbti pavojingus darbus, mokymo ir žinių dėl darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos, neišdavė A. P. asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio bei neatliko pavojingų darbų aukštyje priežiūros ir kontrolės, tokiu būdu, o A. P., būdamas neinstruktuotas ir neturėdamas visapusiškos informacijos kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, neturėdamas nuo kritimo iš aukščio saugančių asmeninių apsaugos priemonių, kurios jam nebuvo išduotos, panaudojęs paaukštinimo priemonę – be aptvaro, apsaugančio nuo kritimo, mobilius pastolius, apie 12.30 val., pastoliams praradus stabilumą, nukrito nuo jų ant žemės ir dėl patirtų sužalojimų mirė.

85R. G. kaltę pirmiausia įrodo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-12-09 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad mobilūs pastoliai, kuriuos A. P. naudojo ortakių izoliavimo darbams buvo sumontuoti nesaugiai (galimai pastolių viršutinė dalis nebuvo pilnai aptverta aptvarais ir buvo nestabilūs, kadangi, galimai, nebuvo užfiksuoti pastolių ratukai), todėl buvo pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 str. 1 d. bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 200-12-22 įsakymu Nr. 346, 46 p. reikalavimai. Akte taip pat konstatuota, kad A. P. negavo visapusiškos informacijos kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, nebuvo instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, nelaimingo atsitikimo metu atliekamam darbui pagal „Montavimo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6“, patvirtintą 2008-05-26 UAB „Įrengimas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 0810 bei neapmokytas pagal LR vyriausybės nutarimo Pavojingi darbai sąrašo 3.3 p. reikalavimus, darbams, nurodytiems Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 priede 1 p., pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 27 str. 5 d. ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p. reikalavimai. Be to, pavojingi darbai aukštyje buvo atliekami be priežiūros ir kontrolės, pavojingiems darbams statybos objekte vadovavo darbų vadovas A. Š. neturėdamas kompetencijos, kadangi jis nebuvo atestuotas saugos ir sveikatos klausimais, pažeisti 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 19 str. 2 d. 5 p. reikalavimai. O 2015-07-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-823(15) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės, saugančios darbuotoją kritimo iš aukščio atveju, kai atliekami darbai aukštyje, pavojingoje zonoje, kur yra rizika kristi iš aukščio. Tai, kad nebuvo parengta tinkama technologinė dokumentacija ir nebuvo suprojektuotas techninių priemonių naudojimas, kad apsaugoti darbuotojus kritimo iš aukščio atveju, ir, kad santechnikas A. P. nebuvo tinkamai instruktuotas, kaip saugiai atlikti ortakių izoliavimo darbus, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu būtų buvę naudojamos atitinkamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją kritimo iš aukščio atveju.

86Nors R. G. gynėjas teigia, kad darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti ir tai yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas, nuosprendžiu išteisinęs S. L., teismas su tokia išvada nesutinka. Kaip jau minėta, tiek Darbo inspekcijos akte, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad A. P. nebuo tinkamai instruktuotas kaip dirbti aukštyje. Be to, tai patvirtina ir kiti įrodymai, tokie kaip kaltinamaųjų ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad instruktažai objekte vyko tik formaliai. Jis surinkdavo darbuotojų parašus, o po to žurnalą pateikdavo S. L., o jis pasirašydavo atseit pravedė instruktažus. Kaltinamasis R. L. duodamas parodymus nurodė, kad buvo liepta sakyti, kad darbuotojai žodžiu buvo instruktuojami kartą į savaitę, tačiau instruktažai nevykdavo, o tik darbų vadovai duodavo pasirašyti žurnaluose. Liudytojas A. S. nurodė, jog jis asmeniškai objektuose būdavo instruktuojamas tik formaliai, t. y. buvo duodama pasirašyti instruktavimų žurnaluose, paklausdavo, ar viskas aišku ir pasirašius instruktažas baigdavosi. Liudytojas M. P. nurodė, kad kiek dirbo UAB „Įrengimas“, tai instruktažai objektuose praktiškai nevykdavo, duodavo tik pasirašyti instruktavimo žurnaluose. Instruktažams specialiai grupėmis darbuotojų nerinkdavo, o darbų vadovai su žurnalais tiesiog apeidavo dirbančias žmonių grupes.

87Be to, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Titas Dėjus nurodė, kad net jeigu būtų buvę bendri mokymai darbovietėje jie būtų nepakankami darbuotojų saugai užtikrinti, nes konkreti statybvietė su jos ypatumais diktuoja kokios saugos priemonės turi būti naudojamos ir visa tai turi būti numatyta statybos darbų technilogijos projekte arba technologinėse kortelėse, tačiau šiuo atveju tai nebuvo parengta. Taigi byloje neginčytinai nustatayta, kad A. P. nebuvo tinkamai instruktuotas kaip dirbti aukštyje.

88Byloje taip pat nustatyta, kad A. P. nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio. Tiek kaltinamieji, tiek įvykio vietoje dirbę liudytojai patvirtino, kad A. P. nebuvo išduoti jokie diržai ar virvė, kuriais jis galėjo prisirišti prie pastolių ir kurie jį būtų saugoję kritimo atveju. Be to, liudytojas A. S. nurodė, kad jam atrodo, kad ant pastolių, nuo kurių nukrito A. P., viso aptvaro nebuvo. Liudytojas K. N. nurodė, kad pastoliai buvo su patvaru, bet jis nebuvo uždėtas iš tos pusės, kuri buvo į izoliuojamus vamzdžius. Aptvaras būtų trukdęs vamzdžius izoliuoti. Liudytojas D. M. teigė, kad siauresnėje pastolių dalyje tikrai buvo aptvaras, bet ilgesnėje jo lygtais nebuvo nei iš vienos pusės. Taigi, liudytojų, ardžiusių pastolius, parodymais nustatyta, kad pastolių viršuje buo uždėta ne visa apsauginė tvorelė.

89Teismas daro išvadą, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad A. P. nebuvo tinkamai instruktuotas kaip dirbti aukštyje, statybvietėje nebuvo parengtas statybos darbų technilogijos projektas arba technologinės kortelės, kuriose būtų numatytos darbuotojo asmeninės ar koletyvinės apsaugos priemonės, A. P. nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, tokios kaip diržas ar virvė, jis dirbo nesaugiai, nes pastoliai buvo tinkamai neaptverti, o praradęs pusiausvyrą nukrito ir dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė.

90Taigi, savo veiksmais R. G. pažeidė visą eilę kaltinime nurodytų darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas ir žuvo A. P.. Šie darbo saugos reikalavimų pažeidimai tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su nelaimingu atsitikimu. Šiuo atveju svarbūs ekspero T. Dėjaus parodymai, kad jeigu būtų buvusi techninė dokumentacija ir reikiamos apsaugos priemonės, toks nelaimingas atsitikimas nebūtų nutikęs.

91R. G. nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje padarė dėl neatsargumo, nes žinodamas, kad netinkamai organizuoja darbus, kad statybos objekte paskyrė kvalifikacijos neturintį darbų vadovą, jog darbuotojai nėra tinkamai instruktuoti kaip saugiai dirbti, kad jiems nėra išduotos visos būtinos apsaugos priemonės, reikalingos dirbant aukštyje, ir nors ir nenorėjo, tačiau turėjo numatyti, kad gali atsitikti nelaimingas atsitikimas darbe ir jo metu nukentėti darbuotojai.

92Byloje surinktais įrodymais taip pat įrodyta, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t.y. suklastojo dokumentą. UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareigine instrukcija, A. Š. parodymais, jog jis instrukciją pasirašė atbuline data po A. P. mirties, jog su juo buvo sudaryta žodinis susitarimas dėl darbų vadovo pareigų, jis dirbo bandomuoju laikotarpiu ir jam nebuvo mokamas didesnis atlyginimas. Taigi, nors R. G. neigia klastojęs pareigybinę instrukciją, byloje nustatyta, kad jis 2011-03-21 apie 12.30 val. susižalojęs darbo metu ir darbo vietoje žuvo UAB „Įrengimas“ darbininkas A. P., jis, laikotarpyje tarp 2011-03-21 iki 2011-03-23, UAB „Įrengimas“ buveinės patalpose, esančiose Gabijos g. 85/46, Vilniuje, bendrininkaudamas su A. Š., kuris bendrovėje dirbo darbų vadovu, suklastojo UAB „Įrengimas“ darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, t. y. A. Š. į parengtą pareiginę instrukciją įrašius žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad su pareigine instrukcija jis susipažino 2010-03-29, o R. G. į pareiginę instrukciją įrašė žinomai melagingus duomenis – atgalinę datą, kad instrukciją jis patvirtino 2010-03-29, ir šį dokumentą 2011-03-23 panaudojo pateikdamas LR Valstybinei darbo inspekcijai ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

93R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

94Teismas skirdamas bausmę R. G. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t.y. padarė du nusikaltimus, vieną tyčinį ir vieną neatsargų, į tai, kad jis charakterizuojamas teigimai, baustas administracine tvarka (4 t. b.l. 72-75), psichiatrijos ir narkologijos įskaitose neįrašytas (4 t. b.l. 69, 71), nėra teistas, dirba, atlygino dalį žalos nukentėjusiosioms (ligoninėje sumokėjo 5000 Lt), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir sprendžia, kad jam už nusikaltimus tikslinga skirti baudas.

95Dėl civilinio ieškinio.

96Civiliniu ieškiniu ieškovės G. P., J. P. ir J. P. prašo priteisti iš kaltinamųjų 4390,33 Eur turtinės žalos J. P. ir visoms ieškovės po 70000 Eurų neturtinės žalos.

97Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

98Teisę žuvusiojo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai reikšti reikalavimą dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo numato CK 6.284 straipsnio 1 dalis; kartu, sistemiškai aiškinant CK 6.250, 6.284 straipsnių, DK 249-250 straipsnių nuostatas konstatavimui, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimo gali reikalauti ir pilnamečiai žuvusiojo vaikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005).

99Ieškovės nurodo, kad tarp jų ir žuvusiojo buvo stiprus dvasinis ryšys. Todėl A. P. žuvus visos trys civilinės ieškovės, t.y. žuvusiojo žmona ir dvi dukros patyrė stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, žymiai smuko dukrų mokymosi pažangumas. Ieškovė G. P. iki šiol jaučia fizinį skausmą, patiria fizinį diskomfortą, asmenybės degradaciją, negrįžtamą socialinio gyvenimo ir jo perspektyvų kolapsą, tampa priklausoma nuo kitų asmenų.

100Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovių gyvenimas, kad jos negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad smuko žuvusiojo dukrų pažangumas ir netgi priešingai J. P. nurodė, kad įstojo į aukštąją mokyklą ir dėl gero mokymosi buvo pervesta į nemokamas studijas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Nukentėjusiesiems (aukoms dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens žūties), paprastai priteisiama nuo 4 344,30 Eur (15000 Lt) iki 9 267,80 Eur (32000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2012, 2K-326/2012, 2K-287/2012, 2K-134/2010, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-659-348/2015 ir kt.). Taigi, įvertinęs visumą esminių ir svarbių aplinkybių, šios bylos kontekste, teismas sprendžia, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus šiuo atveju atitinkantis neturtinės žalos dydis yra kiekvienai nukentėjusiajai po 6000 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamojo R. G., nes būtent dėl jo kaltų veiksmų nukentėjusioms atsirado neturtinė žala. Iš A. Š. ir R. L. priteisti neturtinės žalos nėra pagrindo, nes neturtinė žala kildinama iš artimo žmogaus žūties, o tarp jų veiksmų ir A. P. žūties nėra jokio priežastinio ryšio ir jiems šioje byloje dėl to nebuvo pareikštas kaltinimas. Pažymėtina, kad teismas priteisdamas neturtinę žalą ir vertindamas jos dydį atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosioms turtinė žala yra atlyginta, R. G. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, jis atlygino dalį turtinės žalos, jo vadovaujama įmonė ir kurios vienintelis akcininkas yra R. G., dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomai sumokėjo 19243,86 Eur mokesčių, o byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioms būtų likę kažkokie liekamieji reiškiniai, ypatingai sunkios pasekmės. Be to, kalto dėl ieškovių tėvo ir vyro žūties asmens nubaudimas, taip pat yra tam tikra satisfakcija, mažinanti neturtinę žalą.

101Ieškovė J. P. taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų 4390,33 Eur turtinės žalos, kurią sudaro jos mokslo išlaidos. Ji nurodė, kad būdama 20 metų 2011 m. rugsėjo mėnesį įstojo į ( - ) į mokamas studijas, kurios kainavo 4390,33 Eur. Ji buvo pilnametė, todėl negavo vienkartinės išmokos, kuri yra išmokama apdraustojo šeimos nariams apdraustajam mirus dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe.

102Iš byloje nustatyta, kad dėl A. P. mirties jo žmonai ir dukrai J. P. buvo išmokėta 50000 Lt dydžio draudimo suma, 117000 Lt suma pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – NADPLSDĮ), t.y. 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe (2011 m. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis buvo 1170 Lt), o vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsniu nukentėjusioms priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (2012 m. tai sudarė 1 040 Lt) laidojimo pašalpa. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

103Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo patirtą turtinę žalą, nes turtinė žala šeimos nariams yra atlyginta pagal NADPLSDĮ, kurio išmoka padengia visas turtines netektis. Šiuo atveju nesvarbi yra aplinkybė, kad ieškovė buvo pilnametė ir jai vienkartinė išmoka nebuvo mokama. Kaip jau minėta, 117000 Lt vienkartinė išmoka buvo išmokėta jos mamai ir sesei, o jeigu ji būtų nepilnametė arba mokiusis tuo metu dieniniame skyriuje vienkartinės išmokos suma A. P. šeimai nebūtų buvusi didesnė, nes remiantis NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalimi, 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio vienkartinė išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Be to, pati ieškovės motina nurodė, kad mokslai buvo apmokėti iš gautos vienkartinės išmokos.

104Nepagrįstas R. G. gynėjo argumentas, kad išmokėjus ieškovės vienkartinę išmoką, joms buvo atlyginta neturtinė žala, nes kaip jau minėta, NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas ir remiantis teismų praktika ši išmoka skiriama tik turtinei žalai padengti ir ji nepadengia patirtos neturtinės žalos.

105Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, kad už A. Š. gynėjo pagalbą sumokėjo 273,06 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš jo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju A. Š. gynėjo neprašė, tačiau gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. Š. nepriteistinos.

106Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., 40 str., BPK 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

Nutarė

107R. G. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ir paskirti jam 40 MGL baudą.

108R. G. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir paskirti jam 25 MGL baudą.

109Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. G. skirti galutinę 55 MGL (2071 Eur) baudą.

110A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 MGL baudą.

111A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 MGL baudą.

112A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 15 MGL baudą.

113Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. Š. skirti galutinę 30 MGL (1129 Eur) baudą.

114R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį bei perduoti jį pagal laidavimą J. L., gim. ( - ), gyv. ( - ), atsakomybei be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

115Baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.

116Civilinį ieškinį patekinti iš dalies ir priteisti ieškovėms G. P., J. P. ir J. P. iš civilinio atsakovo R. G. po 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

117Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

118Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015-06-02 R. G. pateiktą darbų vadovo A. Š. pareiginę instrukciją, su įrašyta patvirtinimo data 2010-03-29, įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registravimo žurnalą ir darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalą nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

119Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,... 3. R. G. būdamas UAB „Įrengimas“ (buveinės adresas Vilnius, Gabijos g.... 4. R. G., būdamas darbdaviu - UAB „Įrengimas“ (buveinės adresas: Gabijos g.... 5. Be to, R. G. suklastojo tikrą dokumentą bei panaudojo žinomai suklastotą... 6. R. G., būdamas UAB „Įrengimas“ generaliniu direktoriumi, siekdamas... 7. A. Š. paveikė liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus... 8. A. Š. būdamas UAB „Įrengimas“ darbų vadovu, siekdamas, kad įmonė... 9. Be to, A. Š. suklastojo tikrą dokumentą bei panaudojo žinomai suklastotą... 10. A. Š., būdamas UAB „Įrengimas“ darbų vadovu, siekdamas, kad UAB... 11. Be to, A. Š. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o... 12. A. Š. 2011-03-21 13.40 – 14.00 val., objekto „Sandėlis (8.9) ir... 13. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. 2011-03-21 po 14 val., objekto... 14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. 2013-06-03 10.30 – 11.50 val.,... 15. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1... 16. R. L. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent:... 17. R. L. 2011-03-21 13.40 – 14.15 val., objekto „Sandėlis (8.9) ir... 18. Tęsdamas šią veiką, R. L. 2011-08-11 9.30-10.00 val., Utenos apskrities... 19. Šiais veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1... 20. 2015-01-30 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties... 21. 2015-06-02 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties... 22. Apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta... 23. Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo R. G. apklausos protokolų kopijos... 24. Baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju apklaustas R. G. apie UAB... 25. 2015-06-01 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties... 26. 2015-08-19 apklaustas liudytoju LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apie jo paties... 27. Apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad pareikštų įtarimų reikšmę... 28. Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo A. Š. apklausos protokolo ir... 29. 2013-08-19 baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju LR BPK 82 str. 3... 30. 2015-04-13 apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo... 31. Apklaustas įtariamuoju R. L. parodė, kad pareikštų įtarimų reikšmę... 32. Ikiteisminio tyrimo byloje yra liudytojo R. L. apklausos protokolų kopijos... 33. 2013-06-17 baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00081-11 liudytoju apklaustas R. L.... 34. Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2011-03-21 apie pietus, savo darbo vietoje,... 35. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2011 m. kovo 21 d. darbo metu, darbo vietoje... 36. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2011 m. kovo 21 d. darbo metu, savo darbo... 37. Liudytojas G. P. parodė, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio dirba Vilniaus apsk.... 38. Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba nuo 2006-09-04. Pagal... 39. Liudytojas M. P. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirbo nuo 2006 metų iki... 40. Liudytojas K. N. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba jau apie aštuonerius... 41. Liudytojas A. U. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba nuo 2000 metų. Pagal... 42. Liudytojas D. M. parodė, kad UAB „Įrengimas“ dirba maždaug nuo 2009... 43. Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. pažinojo tik iš... 44. Liudytojas N. J. parodė, kad 2011-03-21 apie 12.30 val. Širvintų r. PK buvo... 45. Liudytoja L. P. parodė, kad 2011-03-21 apie 12.30 val. Širvintų r. PK buvo... 46. Liudytojas A. V. parodė, kad dirba Utenos apsk. VPK Molėtų r. PK Viešosios... 47. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 412/11 (01) konstatuojama, kad A.... 48. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į sandėlio ir... 49. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-12-09... 50. 2015-07-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.... 51. Ekspertas Titas Dėjus teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. galėjo... 52. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 53. UAB „Įrengimas“ pateikė 2010-07-12 statybos subrangos sutartį Nr.... 54. 2013-05-22 R. G. pateikė A. Š. 2000-09-04 darbo sutartį su priedais (2 t. b.... 55. Dėl R. L. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.... 56. R. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio... 57. R. L. kaltė du kartus davus melagingus parodymus yra įrodyta jo paties... 58. Tačiau, teismo vertinimu, R. L. veiksmai turėtų būti vertinami kaip viena... 59. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias... 60. Šiuo atveju R. L. veiksmai duodant melagingus parodymus pripažintini kaip... 61. R. L. administracine tvarka nebaustas (4 t. b.l. 111), psichiatrijos ir... 62. R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs... 63. R. L. teismo prašė jį atleisti pagal laidavimą.... 64. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 65. Taigi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės... 66. Nagrinėjamu atveju byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos... 67. Laiduotoja norinti būti R. L. žmona J. L. nėra teista, įgijusi aukštąjį... 68. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms R. L., padaręs nusikalstamą veiką,... 69. Dėl A. Š. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.... 70. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad A. Š. paveikė... 71. Š. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta paties kaltinamojo parodymais, o... 72. Kaltinime nurodyta, kad A. Š. paveikė ir liudytoją M. G., tačiau iš jo... 73. Byloje taip pat įrodyta, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK... 74. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 str. 1 d. svarbus pats melagingų... 75. BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie... 76. Šiuo atveju A. Š. tyčia, žinodamas, jog duoda melagingus parodymus apie... 77. Tačiau teismas kaip ir R. L. atveju sprendžia, kad A. Š. padarė ne tris... 78. Byloje taip pat įrodyta, kad A. Š. suklastojo tikrą dokumentą, t.y.... 79. A. Š. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, kad dokumentą R. G. nurodymu... 80. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas ir nuoširdus... 81. Teismas skirdamas bausmę A. Š. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų... 82. Dėl R. G. padarytų nusikalstamų veikų ir bausmės už jas skyrimo.... 83. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 84. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje įrodyta,... 85. R. G. kaltę pirmiausia įrodo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus... 86. Nors R. G. gynėjas teigia, kad darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti ir tai... 87. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Titas Dėjus nurodė, kad... 88. Byloje taip pat nustatyta, kad A. P. nebuvo išduotos asmeninės apsaugos... 89. Teismas daro išvadą, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo... 90. Taigi, savo veiksmais R. G. pažeidė visą eilę kaltinime nurodytų darbų... 91. R. G. nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje padarė dėl... 92. Byloje surinktais įrodymais taip pat įrodyta, kad R. G. padarė nusikaltimą,... 93. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 94. Teismas skirdamas bausmę R. G. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų... 95. Dėl civilinio ieškinio.... 96. Civiliniu ieškiniu ieškovės G. P., J. P. ir J. P. prašo priteisti iš... 97. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 98. Teisę žuvusiojo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai reikšti reikalavimą dėl... 99. Ieškovės nurodo, kad tarp jų ir žuvusiojo buvo stiprus dvasinis ryšys.... 100. Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš... 101. Ieškovė J. P. taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų 4390,33 Eur... 102. Iš byloje nustatyta, kad dėl A. P. mirties jo žmonai ir dukrai J. P. buvo... 103. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra... 104. Nepagrįstas R. G. gynėjo argumentas, kad išmokėjus ieškovės vienkartinę... 105. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą,... 106. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., 40 str., BPK... 107. R. G. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 108. R. G. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 109. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš... 110. A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 111. A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 112. A. Š. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 113. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš... 114. R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje,... 115. Baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.... 116. Civilinį ieškinį patekinti iš dalies ir priteisti ieškovėms G. P., J. P.... 117. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 118. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 119. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...