Byla 2K-223-648/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties.

3Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu V. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (įgaliojimų viršijimas dėl baldų pirkimo) 80 MGL (3013 Eur) bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (įgaliojimų viršijimas dėl sporto inventoriaus pirkimo) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“, bokso maišas „Matsuru“, bokso pirštinės „Pride“ (2 vnt.), sportiniai batai „Beco“ (2 vnt.), laikrodis-širdies ritmo prietaisas konfiskuoti valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, V. J. paskirtas 227,91 Eur konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistosios V. J. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

7

  1. V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB „M“ direktorės S. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2016 m. birželio 2 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 8 punkte nustatytais pagrindais) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti 850,04 Lt (246,19 Eur) vertės baldus sau ir neatlygintinai gauti 631,86 Lt (183 Eur) vertės baldus kitam asmeniui – A. P. P., viršijo tarnybinius savo įgaliojimus, t. y.:
    1. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nebūdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė dėl viešojo baldų pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-619), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasarį ketina pirkti baldus už 63 516 Lt (18 395,51 Eur) (be PVM) sumą, šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti baldų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB „M“ direktorei S. V. susitikimų su ja metu UAB „M“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei už UAB „M“ laimėjimą šiame baldų viešajame pirkime 2014 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „M“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per S. V. dukrą A. J. pareikalavo iš S. V. sau iš UAB „M“ neatlygintinai gauti baldus – spintą kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalą, bendros 246,19 Eur vertės, ir A. P. P. naudai gauti spintą 183 Eur vertės, o šiuos baldus S. V. sutikus nemokamai pagaminti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatorė, už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko baldų pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko tiekėjas – UAB „M“, M S. firmai „Mi“ ir UAB „D“ 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. (8.27) SD1-570 išsiuntė pačios parengtas pirkimo sąlygas ir, iš jų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. vasario 28 d. gavusi pasiūlymus dėl baldų pardavimo (duomenys neskelbtini) savivaldybei, pati už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. atliko tiekėjų: UAB „M“ 2014 m. vasario 26 d. pasiūlymo Nr. 4 (gauto 2014 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje); M. S. firmos „Mi“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 1 (gauto 2014 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje) ir UAB „D“ 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr. 2 (gauto 2014 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje), apklausą, šių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą ir, nebūdama pirkimo organizatorė, nustatė pasiūlymų eilę bei nusprendė 2014 m. vasario 28 d. laimėtoja pripažinti UAB „M“, apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. vasario 28 d. surašė tiekėjų apklausos pažymą, ją, pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. vasario 28 d. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S. ir nurodė ją pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė 2014 m. vasario 28 d. tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-121 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriui V. Ž., pastarasis, ją pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoja UAB „M“, ir 2014 m. kovo 5 d. tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės (pirkėjos) ir UAB „M“ (pardavėjos) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82 dėl 74 515 Lt (21 581,04 Eur) (su PVM), arba 61 582,64 Lt (17 835,56 Eur) (be PVM), vertės baldų pirkimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); V. J. iš UAB „M“ direktorės S. V. 2014 m. gegužės mėn. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai neatlygintinai gavo baldus – spintą kartu su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalą, bendros 850,04 Lt (246,19 Eur) vertės, ir 2014 m. gegužę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintą.
    2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba bei 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, 17 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 15 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-56, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, kad vykdant apklausą raštu visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikdama informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-619 (toliau – ir įsakymas Nr. A-619) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatore paskiriama V. S., tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-619 baldų viešasis pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatorei – V. S.
    3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotame viešajame baldų pirkime 2014 m. vasarį, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje.
  2. Be to, V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat nuteista ir už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB „S“ direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės, sau, viršijo tarnybinius savo įgaliojimus, būtent:
    1. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nebūdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė dėl sporto prekių pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-264), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepą ketina pirkti sporto prekes ir inventorių už 12 000 Lt (3475,44 Eur) (su PVM) sumą, šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti sporto prekių kiekius ir jų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB „S“ vadybininkei I. C. per susitikimus UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir už UAB „S“ laimėjimą šiame sporto prekių viešajame pirkime UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš I. C. ir per I. C. iš S. J. pareikalavo sau iš UAB „S“ neatlygintinai gauti sporto prekes: irklavimo treniruoklį „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ porą – 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, sūpuokles „Kettler“ (1 vnt.) – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodį-širdies ritmo prietaisą „Polar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maišą „Matsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirštinių „Pride“ porą – 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės, iš viso prekių už 2484,05 Lt (719,43 Eur); šias prekes I. C. ir S. J. sutikus nemokamai suteikti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatorė, už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko sporto prekių pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko vienintelę tiekėją – UAB „S“, vėliau už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. 2014 m. liepos 21 d. atliko tiekėjos – UAB „S“ – apklausą ir gavo žodinį tiekėjos 2014 m. liepos 21 d. pasiūlymą dėl sporto prekių už 12 000 Lt (3475,44 Eur) (su PVM) pardavimo (duomenys neskelbtini) savivaldybei, įvertino šios tiekėjos kvalifikaciją ir pripažino UAB „S“ 2014 m. liepos 21 d. žodinį pasiūlymą dėl sporto prekių tinkamu bei 2014 m. liepos 21 d. nusprendė laimėtoja pripažinti UAB „S“ ir apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. liepos 21 d. surašė tiekėjų apklausos pažymą, šią pažymą, pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos padėtimi ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. liepos 21 d. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S. ir nurodė ją pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; 2014 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. savo parašu patvirtino 2014 m. liepos 21 d. tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-638 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., šis, ją pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoja UAB „S“, todėl 2014 m. liepos 22 d. tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės (pirkėjos) ir UAB „S“ buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-346 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir V. J. reikalavimu prekes pristačius į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji iš UAB „S“ direktoriaus S. J. ir vadybininkės I. C. per 3 kartus savo naudai neatlygintinai gavo sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės, t. y. iš UAB „S“ į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į namą, esantį (duomenys neskelbtini), V. J. buvo neatlygintinai perduotas irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ pora – 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, sūpuoklės „Kettler“ – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodis-širdies ritmo prietaisas „Polar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maišas „Matsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirštinių „Pride“ pora – 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės.
    2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, 16 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-263, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, jog visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. A-264 (toliau – ir įsakymas Nr. A-264) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatore paskiriama V. S., tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-264 sporto prekių viešasis pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatorei – V. S.
    3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotame viešajame sporto prekių pirkime 2014 metų liepą, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje.

8II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu nuteistosios V. J. gynėja advokatė I. Blaževičienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir V. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorė skunde nurodo:
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 2 dalis), neteisingai aiškino V. J. veiką reglamentuojančius teisės aktus, baudžiamoji atsakomybė nepagrįstai pritaikyta už teisėtų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymų Nr. A-133 ir A-134 vykdymą, taip pažeidžiant BK 33 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino selektyviai, atmesdami teisinančius įrodymus arba jų visai nevertindami, padarytų išvadų nepagrįsdami išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams suteikdami prioritetinę reikšmę, nuosprendis grįstas išvestiniais įrodymais, daug prielaidų pobūdžio teiginių, netinkamai atliktas bendrininkų parodymų vertinimas, nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, nesivadovauta kasacinio teismo praktika dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo, jų trukmės, proceso neteisėtumo, susijusio su laiku nepradėtu ikiteisminiu tyrimu, dėl ko tokie neteisėti veiksmai nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais, be to, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – VšĮ CPVA) nenustatė jokių teisės pažeidimų V. J. veikoje.
  3. Teismai neteisingai aiškino V. J. veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismų išvada, kad projekto pirkimus pagal įsakymus Nr. A-619 ir A-264 turėjo atlikti Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė V. S., o ne V. J. Įsakymais Nr. A-619 ir A-264 buvo patvirtintas bendras pirkimo organizatorių sąrašas, pagal kurį jame numatyti asmenys vykdydavo priskirtus pirkimus tada, kai skyriui priskirtų pirkimų neatlikdavo kiti asmenys. Kiekvieno projekto atveju buvo rengiami atskiri direktoriaus įsakymai, kuriais būdavo sudaromos konkretaus projekto įgyvendinimo grupės, patvirtinamos projekto įgyvendinimo grupės narių pareigybės, šiais įsakymais pavedama projekto įgyvendinimo grupei atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133 buvo sudaryta projekto įgyvendinimo grupė, į ją buvo paskirta A. P. P., L. S. ir V. J., vadinasi, visus veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu, turėjo atlikti ši grupė. Šis įsakymas yra specialusis teisės aktas įsakymų Nr. A-619 ir A-264 atžvilgiu.
  4. Direktoriaus įsakymais Nr. A-619, A-264 V. S. nebuvo pavesta atlikti jokių projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų, ji nebuvo projekto įgyvendinimo grupės narė, su V. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl to ji neturėjo jokių įgaliojimų įgyvendinti projektą. Remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56 bei 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės, jose numatyta, kad pirkimo organizatoriumi laikomas perkančiosios organizacijos vadovo, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, direktoriaus paskirtas darbuotojas, nepaisant to, ar jis paskirtas bendru ar atskiru įsakymu. Projekto pirkimų organizatore atskirais direktoriaus įsakymais Nr. A-133 ir A-134 buvo paskirta V. J. Byloje esantys įrodymai paneigia teismų išvadą, kad projekto viešuosius pirkimus turėjo vykdyti V. S. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A-133, liudytojų V. S., A. P. P., E. L., V. Ž. parodymai).
  5. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pavedimas V. J. rengti pirkimų dokumentus nėra pagrindas pripažinti, jog ji neturi organizatoriaus funkcijų, sprendė tik iš to, kad visus viešųjų pirkimų dokumentus pasirašydavo V. S. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-134 buvo patvirtintas projekto viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymas, jame V. J. buvo pavesta rengti viešųjų pirkimų dokumentus. Sąvoka „rengti“ yra platesnė už sąvokas „organizuoti“ ir „vykdyti“, ji apima organizavimo ir vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino sąvokos „rengti“ turinį, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad V. J. neturėjo teisės vykdyti pirkimus.
  6. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56 bei 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263 patvirtintose (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėse nurodyta, kad pirkimo dokumentus rengia komisija ar pirkimų organizatorius, tai reiškia, kad administracijos direktorius, pavesdamas V. J. rengti viešųjų pirkimų dokumentus, suteikė jai pirkimų organizatoriaus funkcijas. Pirkimų procese dalyvauja pirkimo organizatorius ir pirkimo iniciatorius. Jokiuose savivaldybės aktuose nenumatyta, kad atskiras pirkimo dalis atliktų keli asmenys. Byloje nėra jokių direktoriaus įsakymų, kuriais būtų pavesta kitam asmeniui, o ne V. J. vykdyti kitas, išskyrus dokumentų rengimą, pirkimų dalis, vadinasi, direktorius pavedė V. J. vykdyti visas pirkimo organizatoriaus funkcijas, o ne jų dalį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Praktikos, kad vieną pirkimą atliktų keli pirkimo organizatoriai, nebuvo ir pačioje savivaldybėje per pirkimų organizavimo laikotarpį. Teismai taip pat nelogiškai teigė, kad V. J. neturėjo teisės vykdyti pirkimus, o juos turėjo vykdyti V. S., nors byloje yra duomenų, kad tam tikrą laiką visiems projekto įgyvendinimo grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis. Taip pat jei V. J. negalėjo būti pirkimų organizatorė, jai įsakymu Nr. A-134 negalėjo būti pavesta atlikti ir dalies pirkimo organizatoriaus funkcijų (pirkimo dokumentų rengimo). V. J. ir kiti projekto įgyvendinimo grupės nariai privalėjo projektą įgyvendinti visa apimtimi, taip pat turėjo būti pasiektas projekto tikslas. Taigi V. J. pagrįstai vykdė teisėtą direktoriaus nurodymą (BK 33 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektas nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įgyvendinamas nepertraukiamai, kad V. J. visą projekto įgyvendinimo laikotarpį buvo jo įgyvendinimo grupės narė. Tačiau šiame projekte V. J. vykdė ir kitus viešuosius pirkimus. Vadinasi, jei V. J. neva negalėjo vykdyti projekto baldų ir sporto prekių viešųjų pirkimų, tada ji negalėjo taip pat vykdyti ir kitų projektų pirkimų, tačiau dėl jų kaltinimai nebuvo pareikšti. Teismai nemotyvavo, kodėl kiti pirkimai laikytini tinkamais.
  7. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesutiktina su teismo argumentu, kad tai, jog visus pirkimų dokumentus pasirašydavo V. S., patvirtina, kad V. J. žinojo ir suprato, jog tikroji viešųjų pirkimų organizatorė yra V. S. Teismai nevertino V. J. nurodytų aplinkybių apie tai, kad ir kituose projektuose (pvz., „Universalių daugiafunkcių centrų (duomenys neskelbtini) steigimas“) viešieji pirkimai buvo atliekami analogiškai, t. y. projekto pirkimus vykdė ne pirkimo organizatorių sąraše esantys asmenys, o projekto grupės nariai; pirkimo dokumentus tam, kad būtų galima juos užregistruoti registre ir įkelti į sistemą, pasirašydavo atitinkamo skyriaus paskirtas pirkimų organizatorius. Kadangi savivaldybėje pirkimus vykdė ir tie asmenys, kurie neturėjo teisės registruoti dokumentus, buvo priimtas sprendimas, kad pačius pirkimus atlieka asmenys, kuriems tai pavesta atlikti, o dokumentų įforminimą, registravimą ir t. t. atlieka tie darbuotojai, prie kurio skyriaus buvo priskirtas pirkimas ir kurie turi visas sistemos administratoriaus suteiktas teises užregistruoti, įkelti dokumentą. Kadangi prisijungimą ir teisę tai daryti turėjo paprastai tik vienas skyriaus darbuotojas, o Socialinės paramos skyriuje toks darbuotojas buvo V. S., ji ir pasirašė užpildytus projekto pirkimo dokumentus, o juos patvirtino vadovai. Tai, kad V. S. pasirašė pirkimų dokumentus, neįrodo ir nepatvirtina teismo išvados, kad V. J. nebuvo pirkimo organizatorė. Nepakankamas vyraujančios praktikos reglamentavimas yra teisės aktų kokybės, tačiau ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Darbdaviui tokio pobūdžio praktika buvo priimtina. V. J. veikoje nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – įgaliojimų viršijimo; teismai savaip interpretuoja ir klaidingai aiškina teisės aktus rengusio subjekto valią, teisės aktų priėmimo tikslą, nesieja visų bylos duomenų į bendrą visumą, ignoruoja administracijos vadovų bei darbuotojų paaiškinimus apie susiformavusią ir savivaldybėje egzistuojančią praktiką, nemotyvuotai atmetami liudytojų parodymai, prieštaraujantys teismo išvadai.
  8. V. J. veikoje nėra kaltės BK 228 straipsnio 2 dalies aspektu, nes ji nei vykdydama viešuosius pirkimus, nei pradėjus ikiteisminį tyrimą, nei bylos nagrinėjimo metu niekada nemanė, kad viršija jai suteiktų įgaliojimų ribas, veikia, neturėdama tam teisės. Savivaldybėje buvo vykdomi pirkimai ir kituose projektuose, kur projekto grupėse pirkimus vykdė ne pirkimo organizatoriai, esantys bendrame pirkimų organizatorių sąraše. Taigi V. J., nemanydama, kad ji viršija tarnybinius įgaliojimus, negalėjo nei suprasti, kad ji veikia neleistinai, nei numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti didelė žala, nei to norėti.
  9. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad V. J. veikos kvalifikacija galima ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, tačiau jos veika nesudaro ir kyšio gavimo sudėties. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad būtinasis BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto kyšininkavimo nusikaltimo sudėties požymis yra teisėtas veikimas ar neveikimas, už kurį gaunamas kyšis. Būtinas kyšininkavimo požymis – kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. kokių konkrečių kyšio priėmėjo veiksmų siekė kyšio davėjas. Reikalavimas duoti kyšį ir kyšio davimas turi būti realus ir aiškiai suprantamas tiek jo davėjui, tiek ir gavėjui. Iš liudytojos S. V. parodymų aišku, kad S. V. pagamintų baldų iki tol, kol tai nepasakė jai Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai, nelaikė kyšiu. V. J. taip pat baldų nelaikė kyšiu, nes tarėsi dėl jų kainos ir prašė apskaičiuoti ją kuo mažesnę, laukė sąskaitos. Atsiskaitymo vėlavimas užtruko ne dėl V. J. kaltės. Baldai buvo gaminami iš likučių, kurie turėjo būti nurašyti, todėl baldų kaina buvo žymiai mažesnė nei rinkos, be to, už baldus buvo sumokėta. Dėl sporto prekių epizodo taip pat nėra kyšininkavimo požymių, tai patvirtina liudytojos I. C. parodymai. Papildomų prekių gavimas neturėjo įtakos UAB „S“ viešojo pirkimo laimėjimui, nes joks konkursas nebuvo vykdomas. V. J. papildomas sporto prekes laikė nuolaida, o ne kyšiu.
  10. Apeliacinės instancijos teismas iškraipė liudytojos V. S. parodymus, klaidingai konstatavo ją buvus projekto organizatore. Taip pat neteisingai interpretuoti liudytojo E. L. parodymai, VšĮ CPVA rašto turinys. Visą projekto įgyvendinimą kuravo ir kontrolę vykdė VšĮ CPVA, įgaliota atlikti pirkimų priežiūrą, kuri buvo skirta tiek išvengti galimų pirkimo procedūrų pažeidimų, tiek įvertinti jau įvykusių pirkimų dokumentus. Jei CPVA, turėdama visus savivaldybės lokalinius teisės aktus, būtų nustačiusi, kad V. J. negalės atlikti projektui reikalingų viešųjų pirkimų, nes ji nėra pirkimų organizatorė, tai nebūtų patvirtinusi tokios projekto įgyvendinimo grupės sudėties, taip pat kad pirkimai atlikti tinkamai. Tiek baldų, tiek sporto inventoriaus pirkimas buvo atliekamas vykdant paskesnę priežiūrą, t. y. buvo vykdomas jau įvykusių pirkimų dokumentų vertinimas. Visuose agentūrai pateiktuose dokumentuose rengėja buvo nurodoma V. S., tačiau agentūra, turėdama visus dokumentus apie tai, kokie asmenys įgyvendina šį projektą, kad projekto viešuosius pirkimus turi vykdyti V. J., skirdama lėšų darbo užmokesčiui projekto nariams už jų darbą projekte ir matydama, kad pirkimus vykdo ir dokumentus pasirašo ne paskirtas asmuo V. J., o projekte nedalyvaujantis asmuo – V. S., niekada nekėlė jokių klausimų ir netraktavo to kaip pažeidimo. Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios metu dar kartą buvo tikrinama dokumentacija, taip pat skirtas 100 proc. finansavimas pagal baldų ir sporto įrangos pirkimus, tai patvirtino ir pati projekto vadovė A. P. P., tiek ir VšĮ CPVA 2016 m. spalio 27 d. raštas patvirtina tai, kad baldų ir sporto įrangos pirkimai buvo atlikti tinkamai ir teisėtai. Teismai, kvalifikuodami V. J. veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, konstatavo jos asmeninės naudos siekimą ir nustatė, kad V. J. veikoje nebuvo kyšininkavimo požymių. Tačiau teismų išvada prieštarauja bylos duomenims, priimta netinkamai vertinant liudytojų parodymus. Pagrindinis įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje yra S. V., A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (baldų epizodas), ir I. C. bei S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (sporto prekių epizodas). Visiems šiems liudytojams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo. 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, jiems pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, jų parodymai vertintini kritiškai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2011, 2K-7-2-699/2016, 2K-276-976/2015, 2K-389-511/2016, 2K-372-677/2016). Teismai tyrė ir analizavo tik V. J. kaltinančius įrodymus dėl baldų epizodo, pvz., selektyviai vertino liudytojų S. V., A. J. parodymus ir nutartyje neužrašė bei nevertino visų liudytojų teiginių, o liudytojos A. P. P. parodymų iš viso nevertino. Apeliacinės instancijos teismas turėjo aiškintis, ar A. J. parodymai nėra nulemti siekio nepakenkti savo motinai S. V., kuriai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos S. V. parodymai buvo lemti ne pačios S. V. supratimo, o STT pareigūnų tendencingai ir kryptingai suformuotos ir liudytojai primestos nuomonės. Teismas nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškintų aplinkybių apie pareiškimo surašymo aplinkybes, apie tai, kad pranešimas apie neva duotą kyšį, apie kurį turi būti pranešta per įmanomai trumpiausią laiką, buvo pateiktas po metų ir tik po įmonėje atliktos STT kratos. V. J. prašymas pagaminti baldus pigiai negali būti prilyginamas prašymui pagaminti juos neatlygintinai.
  11. Teismai V. J. siekį gauti asmeninės turtinės naudos iš UAB „S“ grindė tik liudytojos I. C. ir liudytojo S. J. parodymais, tačiau reikiamo dėmesio šių liudytojų parodymų vertinimui nebuvo skirta. S. J. ir I. C. 2015 m. kovo 30 d. pareiškimų atsiradimą lėmė UAB „S“ patalpose atliktos kratos. Šių asmenų pareiškimai surašyti praėjus beveik metams nuo tariamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodžius jiems nuvykti į STT, tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas M. R. Išvestiniai S. J. parodymai prieštarauja liudytojos I. C. tiesioginiams parodymams, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėms, leidžiančioms apklausti vieną tiekėją, nes UAB „S“ nereikėjo duoti jokių daiktų, UAB „S“ jau buvo pasirinktas ir joks konkursas nebuvo organizuojamas. Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad I. C., turėdama interesą parduoti kuo daugiau prekių, užsidirbti kuo didesnį atlyginimą, padidinti įmonės pardavimų apyvartą ir būti gerai įvertinta darbdavio, S. J. pasakė, jog norint laimėti konkursą reikia duoti daiktų, nes tik taip galima laimėti, jog buvo prašoma duoti nemokamų daiktų, nutylėdama esminę aplinkybę, kad V. J. atėjusi pasakė, kad prekes pirks būtent iš jų; gavusi direktoriaus pritarimą, ji papildomas prekes pardavė, dėl to buvo parduota daugiau prekių, padaryta didesnė pardavimų apyvarta ir uždirbtas didesnis atlygis. V. J. siekis asmeninės turtinės naudos grindžiamas I. C. asmenine nuomone. 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis su I. C. taip pat nepatvirtina prekių gavimo sau fakto. Teismai ignoravo būtinybę kritiškai vertinti I. C. parodymus, nors turėjo suabejoti asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės ar veikusio savo asmeniniais interesais, liudijimu. I. C. parodymus paneigia V. J. parodymai, 2014 m. rugsėjo 16 d. perdavimo–priėmimo aktas, I. G. parodymai, liudytojos V. P. parodymai. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais teismas grindžia išvadą, kad V. J. turėjo visas galimybes gautas sporto prekes perduoti labdarai, nes ji niekada neparodė, jog dalies prekių ji nespėjo perduoti kaip labdaros, nes nežinojo, kaip tiksliai turi būti įforminamas toks perdavimas. Išsiaiškinusi, kaip galėtų perduoti prekes, ir 2014 m. rugsėjo 16 d. perdavimo aktu perdavusi dalį prekių kaip labdarą, ji žinojo, kaip perduoti likusias prekes (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui, tačiau jų neperdavė ne dėl to, kad nežinojo, kaip nurodo teismas, o dėl to, kad papildomos prekės buvo gautos ne vienu metu, o dalimis, treniruoklis, bokso maišas buvo dideli ir sunkūs, jiems transportuoti buvo reikalingas autobusiukas, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras yra 40 km nuo Panevėžio, tai apsunkino V. J. galimybes nedelsiant perduoti prekes labdarai.
  12. Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, susiję su operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumu. Duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese tik jei jie buvo atlikti ir panaudoti laikantis įstatymuose nustatytų pagrindų ir tvarkos, o šiuo atveju tvarka buvo pažeista. Kriminalinės žvalgybos (anksčiau – operatyviniai) veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti; ikiteisminį tyrimą privalu pradėti iš karto, vos tik nustačius nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2017). Operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, o ne juos skatinti, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Operatyviniai veiksmai turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui. Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, 2K-530/2012, 2K-57-696/2017). Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti; iš karto, vos tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, privalu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes priešingu atveju valstybės institucijos ne tik neatlieka prevencinės ar kardomosios funkcijos, bet toleruoja ir skatina asmenis nusikalsti. Šioje byloje ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos V. J. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimui, tačiau ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymui. Galima nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių klausymasis, buvo baigta 2014 m. gegužės mėnesį, UAB „M“ atvežus V. J. pagamintus baldus. Dėl šios veikos padarymo buvo surašytas 2016 m. birželio 22 d. kaltinamasis aktas. Tačiau nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėnesį operatyvinio tyrimo tikslai buvo pasiekti, 2014 m. birželio 3 d. prokuroras kreipėsi į teismą dėl telefoninių pokalbių klausymosi pratęsimo nurodydamas, kad V. J. už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai priėmė iš <...> individualiai V. J. pagamintus baldus, ir Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi tęsė telefoninių pokalbių klausymąsi. Sporto prekių epizodas paaiškėjo 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau ši veika negalėjo būti padaryta, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, kontroliuojama prokuratūros, būtų tinkamai sureagavusi iš karto, kada privalėjo tai padaryti. Taikant operatyvinės veiklos metodus surinkta medžiaga neatitinka baudžiamosios bylos įrodymų teisėtumo kriterijų, slapto tyrimo veiksmai ir ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos V. J. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimui, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymui. Dėl to buvo padaryti esminiai BPK 1, 2 straipsnių, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimų pažeidimai.
  13. Atsiliepimu į nuteistosios V. J. gynėjos advokatės I. Blaževičienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
  14. Kadangi klausimas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, kasatorės teiginiai dėl netinkamo duomenų rinkimo, tokių veiksmų neteisėtumo ir netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais ar proceso neteisėtumo negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
  15. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, apklausęs nuteistąją V. J., liudytojus M. R., M. K., I. G., V. P., išklausęs telefoninius pokalbius, pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. J. kaltumo padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kurių pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio nuostatų, skundžiamoje nutartyje išdėstė ne tik kasatorės nurodytus įrodymus, bet visus byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti V. J. padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė kasatorės nurodytiems įrodymams vertinti, t. y. apeliaciniame skunde nurodytiems teisės aktams analizuoti ir vertinti, liudytojų parodymams patikrinti ir įvertinti. Abiejų instancijų teismai skundžiamuose sprendimuose detaliai išdėstė pačios kaltinamosios duotus parodymus, juos įvertino gretindamas su kitais įrodymais byloje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išnagrinėjo nuteistosios V. J. turėtus įgaliojimus reglamentuojančius teisės aktus, argumentuotai pasisakė apie tai, kad ji nutartyje aptartais veiksmais viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Teismas konstatavo, kad V. J. nebuvo viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)“ organizatorė, atkreipė dėmesį į tai, kad išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo grupės veikimo laikotarpiu, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, nepaneigia nuteistosios V. J. kaltės viršijus jai suteiktus įgaliojimus. Iš nuteistosios gynėjos kasacinio skundo matyti, kad ginčijami visi įrodymai, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė nuteistosios kaltę neatlygintinai įgijus baldus ir sporto prekes, tačiau didžioji dalis kasacinio skundo turinio skirta teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti. Kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo išsamiai ištirti ir įvertinti liudytojų S. V., I. C., S. J. parodymai, nurodyta, kokias išvadas jie patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tenkindamas apeliantų prašymus, apklausė liudytojus M. R., M. K., nes juos apeliantė prašė apklausti siekiant paneigti abejones dėl liudytojų S. V., I. C. ir S. J. parodymų patikimumo. Tiek M. R., tiek M. K. patvirtino, kad visi trys liudytojai davė parodymus laisva valia, net neužduodami pagalbinių klausimų, nenaudojant jokios prievartos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi bylos įrodymai surinkti, ištirti ir įvertinti, nusikalstamų veikų aplinkybės, pripažintos įrodytomis, išdėstytos, įrodymai, kurie yra pagrindas V. J. pripažinti kalta ir ją nuteisti, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta arba kitaip, nei nori nuteistoji, įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, nurodyti. Teismai nustatė visus būtinus nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymius ir tinkamai pritaikė nuteistajai V. J. baudžiamąjį įstatymą.
  16. V. J. veiksmų vertinti BK 225 straipsnio 1 dalies kontekste nėra teisinio pagrindo, V. J. veiksmai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį viso proceso metu nebuvo vertinami.

10III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11

  1. Nuteistosios V. J. gynėjos advokatės I. Blaževičienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Dėl BPK nuostatų esminių pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

  1. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015). Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-135-648/2016).
  2. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).
  3. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Vadinasi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, o ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2010).
  4. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nuosprendžio (nutarties) pagrindimas duomenimis, gautais atlikus operatyvinius veiksmus (pavyzdžiui, numatytus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ), pagal teismų praktiką nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
  5. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi leista slapta kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį dėl atgaline data išduoto leidimo atlikti medžių ir krūmų tvarkymo ir šalinimo darbus; 2014 m. kovo 6 d. nutartimi kontrolė pratęsta ir papildomai leista kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį dėl jos veiksmų būnant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nare. Pagal suformuluotą kaltinimą nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių klausymasis ir dėl kurios nuteista V. J., buvo baigta 2014 m. gegužės mėnesį atvežus V. J. UAB „M“ pagamintus baldus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. birželio 3 d. prokuroras kreipėsi į teismą dėl V. J. telefoninių pokalbių klausymosi pratęsimo, nurodydamas, kad V. J. už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai priėmė individualiai jai pagamintus baldus. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. S6-426 dar pratęsė slaptą pokalbių klausymąsi, jo metu rinkti duomenys ir nustatyta kita veika, už pastarąją V. J. nuteista dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš UAB „M“ direktorės) V. J. pradėtas STT Panevėžio valdybos pareigūno iniciatyva tik 2015 metų kovo 24 d., o pagal fizinio asmens pareiškimą 2015 m. kovo 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš UAB „S“ vadybininkės), taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas beveik po dešimties mėnesių nuo nusikaltimo požymių nustatymo.
  6. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.
  7. Teismų praktikoje kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Teismų praktikoje taip pat yra pasakyta, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir siekiamus tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018).
  8. Nagrinėjamoje byloje V. J. nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės teismų nustatytos remiantis ir slaptais tyrimo veiksmais užfiksuotų jos telefoninių pokalbių turiniu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji V. J. savo apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios gynėja apeliacinės instancijos teismui prieš bylos nagrinėjimą iš esmės teikė rašytinį prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme, jame, be kita ko, kėlė ir operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumo klausimą, dėl šito pasisakė ir teismo posėdyje teisėjų kolegijai svarstant įrodymų tyrimo atlikimo būtinybę, apie slapto tyrimo ydingumą ir jo metu surinktų duomenų panaudojimą įrodinėjimo procese gynėja gana išsamiai pasisakė ir baigiamosiose kalbose.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios V. J. apeliacinį skundą, dėl operatyvinių veiksmų pradėjimo ir jų vykdymo teisėtumo nutartyje nepasisakė, tačiau teismas, grįsdamas išvadas dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų įrodymais, gautais atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo tikrinti jų gavimo teisėtumą net ir nesant apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neišsamiai ištyrė operatyvinių veiksmų pradėjimo ir ypač jų vykdymo, tęsiant slaptą nuteistosios pokalbių klausymąsi, teisėtumą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo patikrinti, ar slapto tyrimo metu duomenys gauti teisėtais būdais, kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl, esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pagrindui, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas nuteistosios apeliacinį skundą ir spręsdamas įrodymų leistinumo klausimą nagrinėjamoje byloje, turi patikrinti pakankamai ilgą laiką vykdytos slaptos V. J. telefoninių pokalbių kontrolės pagrįstumą: slaptų tyrimo veiksmų trukmę, jų sankcionavimo pratęsimo, paaiškėjus galimai padarytai nusikalstamai veikai, priežastis, faktinį ir teisinį pagrįstumą, įvertindamas ir tai, ar tuo nebuvo siekiama dirbtinai užfiksuoti daugiau nusikalstamų epizodų ir pasunkinti asmens teisinę padėtį.
  11. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš kasacinio skundo reikalavimų buvo prašymas perkvalifikuoti nuteistosios veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį. Beje, dėl veikų perkvalifikavimo buvo svarstoma ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Analogiškai buvo papildyta ir papirkimo norma (BK 227 straipsnio 5 dalis). Taigi šios normos papildytos nuostatomis, kurios nebeleidžia toliau vadovautis anksčiau teismų praktikoje taikytu „pageidaujamo veiksmo konkretumo“ kriterijumi.
  12. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl veikų, už kurias nuteista V. J., kvalifikavimo, turėtų atsižvelgti į pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir aktualią naują teismų praktiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018).

13Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

14Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.