Byla 2K-57-696/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Aiduko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjui advokatui Aleksandrui Jokubauskui, išteisintajam S. B., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio.

2Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (52 000 Lt) dydžio bauda. Taip pat S. B. buvo paskira baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, t. y. būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuota iš S. B. 3000 Lt (868,86 Eur) ir priteista 61,72 Lt (17,87 Eur) proceso išlaidų valstybei.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistojo S. B. apeliacinis skundas buvo atmestas.

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių. Taip pat S. B. panaikintas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas – 3000 Lt (868,86 Eur) konfiskavimas – ir proceso išlaidų 61,72 Lt (17,87 Eur) priteisimas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

71. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14.24 val., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas ( - ) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, savo darbo kabinete Nr. 104, esančiame ( - ), iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ( - )“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. surado V. M. užsakovą UAB „M“, taip pat už tai, kad jis, vykdydamas ( - ) m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-1178 2 punktu patvirtintų Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2. punkto nurodymą:<...> derina teritorijų planavimo dokumentus <...>, 2011 m. rugpjūčio 17 d. suderino „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ( - )“ techninį projektą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 3000 Lt (868,86 Eur).

82. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

92.1. Kasatorius teigia, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, jog dėl operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo trūkumų jų metu surinkti duomenys neatitiko BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negalėjo būti laikomi įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas faktinis pagrindas S. B. taikyti veiksmus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 11 straipsnyje, ir nepagrįstai atliekant šiuos veiksmus surinktų duomenų nelaikė teisėtu faktiniu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

102.2. Anot kasatoriaus, tam tikri operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai nereiškia, kad vėlesniuose tyrimo etapuose ar vieno tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Pagal nagrinėjamų įvykių metu galiojusios OVĮ redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą operatyvinį tyrimą buvo galima atlikti, kai nusikalstamos veikos požymiai nebuvo nustatyti, bet buvo informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose (tarp jų – ir nurodytus BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje).

112.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyse dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo nesant konkretaus tiriamos veikos kvalifikavimo šių nutarčių pagrindu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Visų pirma, operatyvinio tyrimo stadijoje nėra įmanomas tikslus galbūt daromos nusikalstamos veikos, kurios požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas, todėl, esant informacijai apie OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas veikas, teismas turėjo pagrindą priimti nutartis nedetalizuojant tiriamų galimų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad prokuroro teikimai, teismo nutartys, operatyvinio tyrimo bylos medžiaga turėjo būti vertinami kompleksiškai, kaip vieni kitus papildantys ir atliktų veiksmų teisėtumą pagrindžiantys duomenys. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nurodyti kai kurių Klaipėdos apygardos teismo nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo trūkumai nelėmė šių veiksmų, juos atliekant surinktų duomenų ir jų pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų neteisėtumo. Tokia išvada darytina įvertinus prokuroro teikimų ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių turinį dėl slapto patekimo į S. B. darbo kabineto patalpas, iš kurių matyti, kad svarstomų operatyvinių veiksmų atlikimas teiktas sankcionuoti atsižvelgiant į operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, jog S. B. būdamas valstybės tarnautoju galimai vykdo nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Palyginus išslaptintų prokurorų teikimų ir Klaipėdos apygardos teismo priimtų nutarčių turinį matyti, kad visuose prokuroro teikimuose Klaipėdos apygardos teismui yra nurodyti S. B. veiksmai, kurie buvo operatyvinio tyrimo dalykas ir šių veiksmų kvalifikacija. Taip pat visose Klaipėdos apygardos teismo priimtose nutartyse (išskyrus 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. kovo 2 d.) buvo nurodyta S. B. tiriamų veikų kvalifikacija. Minėtų dviejų nutarčių trūkumai nėra esminiai, jose buvo nurodytas S. B. veiksmų aprašymas, atitinkantis BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamų veikų sudėtis.

122.4. Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laiko trūkumu tai, kad minėtose Klaipėdos apygardos teismo nutarčių aprašomosiose dalyse nenurodyti asmenys, kurie galėjo duoti kyšį S. B., ar asmenys, kurių naudai S. B. piktnaudžiavo, taip pat už kokius veiksmus toks kyšis buvo duodamas. Pažymėtina, kad teismo nutartys buvo priimtos vadovaujantis operatyvinio tyrimo medžiagoje esančia informacija, kuri visiškai neturi atsispindėti nei prokuroro teikimuose, nei teismo nutartyse. Kaip matyti iš byloje esančių prokuroro teikimų ir teismo nutarčių, teikimai buvo teikti, o nutartys priimtos tuo metu galiojant OVĮ, kurio 11 straipsnis neapibrėžė, kokie duomenys ir kiek detaliai turi būti nurodyti teismo priimamoje nutartyje (tik nurodoma, kad teismas dėl to priima motyvuotą nutartį). Tik to paties straipsnio 4 dalyje išvardijama, kas turi būti nurodoma prokuroro teikime teismui, ir iš to galima daryti logišką išvadą, kad analogiški duomenys turi būti nurodyti ir teismo priimtoje nutartyje dėl tokių veiksmų sankcionavimo. Kaip matyti iš byloje esančių prokuroro teikimų ir teismo nutarčių, jų turinys atitiko OVĮ 11 straipsnio 4 dalyje keliamus reikalavimus. Tai, kad nutarčių rezoliucinėse dalyse ne visai tiksliai nurodyta, kokios techninės priemonės bus naudojamos prieš S. B., nėra pagrindas teigti, kad techninių priemonių naudojimas S. B. tarnybinėse patalpose buvo neteisėtas, t. y. peržengus sankcijos ribas. Tiek prokuroro teikimuose, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartyse aiškiai nurodyti veiksmai – techninių priemonių įrengimas ir panaudojimas – bei tokių veiksmų taikymo terminas, o papildomai detalizuoti, kokios konkrečiai techninės priemonės ir kaip bus panaudotos, tuo metu galiojęs OVĮ nereikalavo, nes šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalis pakankamai išsamiai atskleidė šio operatyvinio veiksmo turinį ir apimtis. Pažymėtina, kad faktinis atliktų operatyvinių veiksmų pagrindas nurodytas ne tik prokuroro teikimuose ir teismo nutartyse, didžioji dalis faktinių duomenų yra užfiksuota ir operatyvinio tyrimo byloje, su kurios dokumentais teismas turėjo galimybę susipažinti. Todėl, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, neįsigilinęs į operatyvinio tyrimo ypatumus, padarė nepagrįstą išvadą apie faktinio tyrimo pagrindo nebuvimą.

132.5. Nors apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbis buvo įrašinėjamas siekiant gauti informaciją ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-207-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnį 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, bet ne dėl numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, tačiau kasacinėje teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, ir veika, kurią pavyko užfiksuoti ir atskleisti, yra korupcinės, numatytos viename BK skyriuje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad operatyvinis tyrimas vyko ilgai, nes tyrimo objektu buvo ne tik S. B., buvo siekiama atskleisti visą galimų nusikalstamų veikų mechanizmą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, galėjusius įvykdyti šiuos nusikaltimus.

142.6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas S. B., nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis, kaip ( - ) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vykdydamas savo tiesiogines vyriausiojo savivaldybės administracijos architekto pareigas, neturėjo įgaliojimų patvirtinti techninius projektus, t. y. neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti (suderinti) „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ( - )“ techninį projektą, ir todėl nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tokių įgaliojimų esą S. B. nesuteikė veikos padarymo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Statybos techninis reglamentas (STR) ir jo pareigybės aprašymas.

152.7. Tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamajame nuosprendyje, kasatorius mano, kad tokius įgaliojimus S. B. turėjo. Nors, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo minimo ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtinto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo bei kitų apeliacinės instancijos teismo minėtų teisės aktų, juose nenumatytas S. B. statinio projektų derinimas, tačiau, kaip matyti, iš tuo metu galiojusių ( - ) miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuostatų, jis, kaip ( - ) miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovas, tokius įgaliojimus turėjo: vadovaujantis 17.3.7 punktu pagal kompetenciją Statybos techninio reglamento nustatyta tvarka turėjo teisę derinti statinio projektą, o pagal 17.3.13 – kontroliuoti statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidinio, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su Savivaldybės vyriausiuoju architektu, atitikimą suderintiems projektams ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams. Todėl akivaizdu, kad S. B., tai žinodamas, turėdamas įgaliojimus ir pareigą tai daryti, neatsitiktinai derino liudytojo V. M. pateiktą statinio projektą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. B. neturėjo įgaliojimų tvirtinti techninius projektus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

162.8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme buvo netinkamai taikytas BPK 256 straipsnis, numatantis teismo teisę tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikęs prokuroras buvo pateikęs prašymą pakeisti kaltinimą S. B. iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, tačiau teismas šio prašymo nepriėmė, bet ir pats, turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą ištaisyti klaidą, padarytą kaltinime ir atkartotą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nesiėmė jokių veiksmų pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes – nurodyti, kad S. B. įgaliojimai derinti statinio projektus buvo numatyti ( - ) miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose 1999 m. sausio 19 d. ( - ) miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir, esant pagrindui, net ir pareigą pasinaudoti BPK 256 straipsnyje numatyta galimybe kaltinime pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams apie veikos faktinių aplinkybių galimą pakeitimą, yra išsamiai išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime. Todėl kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis net ir nesant prokuroro skundo dėl pirmosios instancijos nuosprendžio. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad veikos kvalifikavimas nuo tokio faktinių aplinkybių pakeitimo nebūtų pasikeitęs, o pačios faktinės aplinkybės – minėti nuostatai – yra viešai prieinamas norminis aktas, galiojęs iki 2011 m. gruodžio 1 d. (http://www.palanga.It/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=T6026&Version=l).

173. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių teisėtumo

194. Ši baudžiamoji byla kilo iš medžiagos, surinktos taikant operatyvinės veiklos metodus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. (tiksli data byloje nefigūruoja), įtariant S. B. piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu, buvo pradėta operatyvinio tyrimo byla Nr. OT-019-4-2008, kurioje neva surinkta operatyvinė informacija apie S. B. galimai vykdomą nusikalstamą veiklą (byloje nėra pažymos dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo pagrindų ir aplinkybių). Kadangi visi daromų veikų požymiai dar nėra nustatyti, siekiant nustatyti jo galimai rengiamas ir daromas veikas, daromų veikų bendrininkus, surinkti tai patvirtinančius duomenis, buvo nuspręsta naudoti technines priemones specialiąja tvarka ir vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, taip pat kitokio susižinojimo ar veiksmų įvairiose susitikimų vietose su kitais asmenimis, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. 2008 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pateikė teikimą teismui dėl tokių priemonių naudojimo sankcionavimo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 4 d. nutartimi sankcionavo tokių veiksmų kontrolę, nurodydamas telefono abonento numerį, bet nenurodydamas, koks kitoks susižinojimas bus kontroliuojamas. Nei teikime, nei teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kokie konkretūs S. B. veiksmai ir kodėl bus kontroliuojami. Po pusantrų metų S. B. telefoninių pokalbių ir kitokio susižinojimo kontrolės, 2009 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi tenkinant prokuroro teikimą, S. B. veiksmų kontrolė buvo išplėsta – sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. darbo kabineto patalpas, šių patalpų ir juose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūra, techninių priemonių įrengimas.

205. 2002 m. birželio 20 d. OVĮ su pakeitimais, galiojęs byloje nagrinėjamų įvykių metu, ir jį pakeitęs 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – KŽĮ) numatė operatyvinės veiklos subjektams teisę vykdyti operatyvinį tyrimą (kriminalinės žvalgybos tyrimą). Pagal OVĮ 9 straipsnį (KŽĮ 8 straipsnis) operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį; 2) yra informacijos apie kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 3) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 4) dingsta be žinios asmuo; 5) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 6) vykdoma valstybės paslapčių apsauga; 7) turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams. Pradėjus operatyvinį tyrimą, operatyvinės veikos subjektai turi teisę atlikti operatyvinius veiksmus, taip pat ir tuos, kuriems reikalinga teismo sankcija. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą operatyvinės veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (OVĮ 10, 11 straipsniai; KŽĮ 10, 11 straipsniai). Tačiau visiems minėtiems veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Tokį leidimą turi teisę duoti apygardų teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ir (ar) Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Tuo klausimu įgaliotas teisėjas priima motyvuotą nutartį. Nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

215.1. Pažymėtina, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi OVĮ ir KŽĮ numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus.

226. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų, t. y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, o tai rodo buvus teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos, nes reikia nustatyti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą. Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka ši informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami. Tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pirmoje ir visose vėlesnėse nutartyse tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip kyšininkavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nenurodant nei tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nors Klaipėdos apygardos prokuratūros teikime dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas pateiktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nei faktinės informacijos, liudijančios, esant faktinį pagrindą tokiam sankcionavimui. Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik teismui įsitikinus, kad egzistuoja faktinis pagrindas, ir juos sankcionuojant. Tačiau 2008 m. birželio 4 d. nutartyje dėl komunikacijų tinklais perduodamos S. B. informacijos kontrolės, 2009 m gruodžio 3 d. nutartyje dėl slapto patekimo į S. B. tarnybines patalpas ir techninių priemonių įrengimo tik daroma išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. B. gali būti susijęs su nusikalstamomis veikomis, numatytomis OVĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau konkrečiai nenurodomi nei tokios veikos kvalifikavimas, nei galimos tokių veikų faktinės aplinkybės. Taip pat nei teikime, nei nutartyje nenurodyti duomenys, kuriais vadovaujantis teigiama, kad S. B., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas ( - ) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, tyčia neatsižvelgs į akivaizdžius projekto neatitikimus, šiems projektams neteisėtai pritars ir juos suderins, iš šiais projektais suinteresuotų asmenų galbūt nuolat reikalauja ir priima kyšius. Nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių galbūt nuolat reikalaujama kyšių, nei projektai, kuriems galbūt neteisėtai pritars ir juos suderins S. B. Įdomiausia, kad po 2008 m. birželio 4 d. nutarčių prokuratūra dar penkis kartus kreipėsi į teismą dėl taikomų operatyvinių priemonių taikymo pratęsimo, nors nė viename teikime nebuvo pateikta naujos informacijos apie surinktus duomenis, kurie patvirtintų operatyvinių priemonių taikymo ir pratęsimo pagrįstumą, t. y. kad S. B. vykdo ar rengiasi vykdyti nusikalstamą veiklą. Tačiau teismas vis vien pratęsinėjo leidimą atlikti slaptus operatyvinius veiksmus, o 2009 m. gruodžio 3 d. sankcionavo naują operatyvinę priemonę – slaptą patekimą į patalpą ir techninių priemonių įrengimą, nors po pusantrų metų telefoninių pokalbių klausymosi nieko naujo, dėl ko reikėtų tokios priemonės, nepaaiškėjo. Nei 2009 m. gruodžio 3 d. prokuroro teikime, nei teismo nutartyje faktinis pagrindas, kad paaiškėjo naujos informacijos apie rengiamą nusikaltimą, nenurodytas. Tačiau ir slaptas patekimas į S. B. darbo kabinetą, ir techninių priemonių naudojimas jame taip pat ne kartą buvo pratęsiamas, priimant atitinkamas teismo nutartis.

237. Nors S. B. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2008 m. birželio mėnesio, o pokalbiai tarnybiniame kabinete – nuo 2009 m. gruodžio 3 d., tik 2011 m. gegužės mėnesį pavyko užfiksuoti informaciją apie galimai neteisėtą S. B. veikimą. Taigi beveik trejus metus teismas pratęsdavo slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimą, nors nė viename prokuroro teikime nebuvo pateikta jokios naujos medžiagos, liudijančios atsiradus faktiniam slaptų operatyvinių veiksmų pagrindui ir dėl to būtinybei kreiptis į teismą su teikimu pratęsti slaptus operatyvinius veiksmus, siekiant išaiškinti galimai nusikalstamą S. B. veiklą. Tokia ilga nerezultatyvi žmonių kontrolė negali būti pateisinama, nes neatitinka teisinėje valstybėje galiojančių principų ir laikytina esminiu žmogaus teisių pažeidimu. Slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartys, priimtos 2008-2011 m. laikotarpiu iki pradedant ikiteisminį tyrimą, gali būti laikytinos teisėtos tik pagal formą, nes jas priėmė tam įgaliotas subjektas, bet ne pagal turinį. Jos neatitinka tokių nutarčių turiniui keliamų reikalavimų. Todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iki 2011 gegužės mėnesio byloje esantys prokuratūros teikimai ir teismo nutartys nerodo esant faktinį pagrindą taikyti slaptus OVĮ numatytus operatyvinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada ir pažymi, kad pagal operatyvinių veiksmų rezultatus galima spręsti, jog byloje nebuvo ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo sankcionuoti ir daugybę kartų tęsti slaptus operatyvinio tyrimo veiksmus prieš S. B.

247.1. Tik 2011 m. gegužės mėnesį, naudojant slaptą S. B. susižinojimo kontrolę, pavyko užfiksuoti informaciją apie galimai neteisėtą S. B. veikimą, t. y. sužinota, kad jis paprašė UAB „P“ direktoriaus, jog šis neatlygintinai parūpintų jam statybinių atliekų konteinerį ir statybų atliekų šalintuvą. Be to, jis tarėsi su mokyklos direktore, kaip išvengiant viešojo pirkimo procedūrų pasirinkti futbolo aikšteles tvarkymui jo rekomenduotą firmą. Būtent dėl šios informacijos 2011 m. birželio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai S. B. padarytų veikų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnyba (BK 227 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis). Ir nors 2011 gegužės mėnesį nustatyti atvejai nevisiškai atitiko operatyvinių tarnybų tikslus, dėl kurių beveik trejus metus buvo kontroliuojamas S. B. privatus gyvenimas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (kaip vėliau paaiškėjo, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, dėl kurių jis pradėtas 2011 birželio 2 d. nutarimu, nutrauktas nepavykus surinkti įrodymų tolesniam bylos tyrimui).

257.2. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2011 birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal BPK 154, 158 straipsnius leista toliau klausytis S. B. ir dar trijų asmenų telefoninių pokalbių, slapta patekti į patalpas bei slapta naudoti technines priemones, vykdyti slaptą sekimą nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. (pratęsti slapti operatyviniai veiksmai prieš S. B., kurie jau buvo vykdomi remiantis OVĮ nuostatomis). Naudojantis operatyviniais metodais gauta informacija, kad 2011 m. lapkričio 4 d. S. B. iš V. M. gavo 3000 Lt kyšį. 2011 m. lapkričio 22 d. šiuo klausimu surašytas tarnybinis pranešimas dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Nepaisant nustatyto nusikalstamos veikos fakto, 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi pratęstas iki 2012 m. kovo 2 d. telefoninių pokalbių klausymas ir leista iki 2012 m. birželio 2 d. patekti į darbo kabinetą ir sumontuoti bei išmontuoti specialią techniką. 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi leista nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. birželio 2 d. patekti į S. B. darbo kabinetą ir įrengti technines priemones. 2012 m. kovo 2 d. nutartimi leista nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 n. rugsėjo 1 d. vėl patekti į darbo kabinetą ir naudoti technines priemones. Be to, sankcionuotas slaptas S. B. sekimas. Taigi slaptos procesinės priemonės prieš S. B. buvo taikomos net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius nusikaltimo požymius jo veikoje. Jos buvo taikomos ir vėl pratęsiamos keletą kartų ir tęsėsi net iki 2013 m. kovo mėnesio. Nenustačius naujų aplinkybių, toliau buvo nutarta jų netęsti.

267.3. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl 2011 m. lapkričio 4 d. paimto 3000 Lt kyšio pradėtas tik 2013 m. sausio 25 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo nusikaltimo fakto užfiksavimo. Visą tą laiką buvo tęsiamos operatyvinės priemonės, susijusios su slapta S. B. kontrole, tikintis, kad jis padarys naujas nusikalstamas veikas, ir nieko nedaroma, neatliekami jokie procesiniai veiksmai dėl 2011 m. lapkričio 4 d. atvejo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne kartą pažymėjo, kad netoleruotini atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas praėjus ilgam laikui po tariamos nusikalstamos veikos padarymo, kaip tai įvyko šioje byloje, o slaptos operatyvinės priemonės toliau naudojamos, tikintis rasti naujų nusikalstamos veikos faktų (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-7-85-696/2016).

277.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš S. B. slaptos operatyvinės priemonės teismo nutartimis buvo naudojamos nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2011 m. birželio 4 d., t. y. trejus metus, o nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2013 m. kovo 10 d. – slaptos procesinės priemonės, t. y. beveik vienerius metus aštuonis mėnesius. Iš viso S. B. susižinojimas, pokalbiai buvo kontroliuojami ketverius metus ir aštuonis mėnesius. Taigi tiek laiko S. B. privatus gyvenimas buvo kontroliuojamas klausantis jo pokalbių telefonu, pokalbių darbo vietoje, jis slaptai sekamas.

288. Pažymėtina, kad žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų gyvenimą, apsauga yra viena iš fundamentalių piliečio teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BK, BPK ir kituose įstatymuose. Ši nuostata pažymėta ir OVĮ 6 straipsnyje (Žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant operatyvinę veiklą), kurio 1 dalis skelbia, kad operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, atlikdami operatyvinius veiksmus, operatyvinės veiklos subjektų pareigūnai turi atsižvelgti į nusikalstamų kėslų pavojingumą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Šią nuostatą atkartoja ir dabar galiojantis KŽĮ 5 straipsnis. Taigi operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-94-2015).

299. Tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą yra pabrėžta, kad baudžiamasis procesas turi būti greitas ir teisingas. BPK 1 straipsnis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai pasiekiami ne tik tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, bet greitai nubaudžiant kaltus asmenis. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šioje byloje minėti principai buvo pažeisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

309.1. Pažymėtina, kad nusikaltimų padarymo metu galiojęs OVĮ nereglamentavo, kiek laiko galima vykdant operatyvinį tyrimą atlikti teismo sankcijos reikalaujančius veiksmus ir priemones. 2002 m. birželio 20 d. OVĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, taip pat slaptas patekimas į patalpas ir jų apžiūra, sankcionuojami ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas. Pratęsimų skaičius neribojamas. 2012 m. KŽĮ 10 straipsnio 5 dalis techninių priemonių naudojimui specialia tvarka nustatė maksimalų 12 mėnesių terminą, bet numatytos ir išimtys, kai kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti tęsiami ilgiau. Įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse dėl slapto patekimo į patalpas ir jų apžiūros palikti tie patys terminai, kaip ir nusikaltimų padarymo metu galiojusiame OVĮ.

319.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant minėto klausimo teisinio reguliavimo spragų, teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai negalėjo tęstis begalę laiko. Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 2 d. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Nors OVĮ nenumatė šios nuostatos, jos taikymas išplaukia iš baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirties.

329.3. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012). Šioje byloje į pirmiau išvardytus reikalavimus neatsižvelgta. Slaptos operatyvinių bei procesinės prievartos priemonės buvo pratęsiamos nenurodant pratęsimui reikalaujamų pagrindų, dėl to buvo pažeista proporcija tarp valstybės siekimo tikslo ir pasiekto rezultato. Teisėjų kolegija pažymi, kad netoleruotina, kai slapti operatyviniai ir procesiniai veiksmai pratęsinėjami, žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas, nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis galbūt vis vien kada padarys nusikaltimą, negaunant duomenų, patvirtinančių faktinį operatyvinių priemonių taikymo pagrindą, dėl kurio ir buvo sankcionuota pokalbių ir susižinojimo kontrolė. Neteisėtu būdu surinkti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

33Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino šioje byloje įrodymais duomenų, gautų naudojant slaptas operatyvines ir procesines priemones. Kadangi S. B. nuteisimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstas neteisėtu būdu surinktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jį išteisino dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukė.

34Dėl BPK 255, 256 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

3510. Kasatorius nurodo, kad apeliacinė instancijos teisme buvo netinkamai taikytas BPK 256 straipsnis ir šį argumentą grindžia tuo, kad prokuroras apeliacinės instancijos teisme buvo pateikęs prašymą S. B. pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir pakeisti veikos kvalifikavimą, tačiau teismas šio prašymo nepriėmė, o ir pats, turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą, neištaisė kaltinime padarytos klaidos. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

3611. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

3711.1. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva. Kai kaltinimą keičia teismas savo iniciatyva, kaltinamo asmens teisinė padėtis negali būti pasunkinama.

3812. Šioje byloje pirmosios instancijos teisme S. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad, dirbdamas ( - ) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, iš projekto vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą, už tai, kad surado V. M. užsakovą UAB „M“, ir už tai, kad, vadovaudamasis ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-1178 2 punktu patvirtintų Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punktu: „<...> derina teritorijų planavimo dokumentus <...>“, suderino „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ( - )“ techninį projektą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 3000 Lt (868 Eur).

3913. Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. balandžio 14 d. teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą baudžiamojoje byloje iš BK 225 straipsnio 1 dalies į 228 straipsnio 2 dalį, o 2016 m. gegužės 12 d. savo prašymą patikslino prašydama kaltinimą papildyti faktine aplinkybe, jog „valstybė patyrė didelę turtinę žalą“. Tokį savo prašymą prokuroras grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu.

4013.1. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime nekalbama apie tai, kad prokuroras apeliacinio proceso metu gali teikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, jeigu jis nėra padavęs apeliacinio skundo.

4114. Nors, kaip nustatyta byloje, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pasinaudojo savo teise ir, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, tačiau kolegija laiko, kad toks prokuroro, kuris nebuvo pateikęs apeliacinio skundo, prašymas negalėjo būti tenkinamas.

4214.1. Tokia išvada kyla iš BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. negali būti priimtas sprendimas, sukeliantis nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. Tokios praktikos laikomasi teismų praktikoje (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010).

4314.2. Kadangi apeliacinio proceso ribas apibrėžia apeliacinis skundas, tai aiškinant BPK 256 straipsnio taikymą ir kaltinimo keitimo tvarką apeliacinio proceso metu turi būti atsižvelgiama į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, tuo atveju, jeigu nebuvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, jis negali pateikti prašymo keisti kaltinimo, kuris savo esme sunkina kaltinamojo ar išteisintojo teisinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti S. B. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą baudžiamojoje byloje į sunkesnę nusikalstamą veiką.

4415. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kaltinimo keitimą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nebuvo pažeistos, o kasatoriaus argumentai dėl kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįsti, todėl atmestini.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu S. B. buvo... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 7. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. pagal BK 225 straipsnio 1... 8. 2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus... 9. 2.1. Kasatorius teigia, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 10. 2.2. Anot kasatoriaus, tam tikri operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo... 11. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos... 12. 2.4. Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas... 13. 2.5. Nors apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011... 14. 2.6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas S.... 15. 2.7. Tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamajame nuosprendyje,... 16. 2.8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme buvo netinkamai... 17. 3. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro... 18. Dėl operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių teisėtumo... 19. 4. Ši baudžiamoji byla kilo iš medžiagos, surinktos taikant operatyvinės... 20. 5. 2002 m. birželio 20 d. OVĮ su pakeitimais, galiojęs byloje nagrinėjamų... 21. 5.1. Pažymėtina, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus... 22. 6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad operatyvinių... 23. 7. Nors S. B. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2008 m. birželio... 24. 7.1. Tik 2011 m. gegužės mėnesį, naudojant slaptą S. B. susižinojimo... 25. 7.2. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2011 birželio 2 d. Klaipėdos apygardos... 26. 7.3. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl 2011 m. lapkričio 4 d. paimto 3000 Lt... 27. 7.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš S. B. slaptos operatyvinės... 28. 8. Pažymėtina, kad žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų... 29. 9. Tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos... 30. 9.1. Pažymėtina, kad nusikaltimų padarymo metu galiojęs OVĮ... 31. 9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant minėto klausimo teisinio... 32. 9.3. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad slapti sankcionuoti operatyvinio... 33. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 34. Dėl BPK 255, 256 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo bylą... 35. 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinė instancijos teisme buvo netinkamai... 36. 11. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 37. 11.1. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas... 38. 12. Šioje byloje pirmosios instancijos teisme S. B. pagal BK 225 straipsnio 1... 39. 13. Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistojo S. B.... 40. 13.1. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio... 41. 14. Nors, kaip nustatyta byloje, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio... 42. 14.1. Tokia išvada kyla iš BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos... 43. 14.2. Kadangi apeliacinio proceso ribas apibrėžia apeliacinis skundas, tai... 44. 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro...