Byla 2S-1190-254/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1599-571/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės jojimo centras“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

42. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 37 847,23 Eur žalos atlyginimą, dėl to, kad jis nevykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą, o jo nepakakus, ir pinigines lėšas ginčo sumai (37 847,23 Eur). Ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra abi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos, t. y. 1) ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškovės nuomone, su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia ieškinio pagrįstumą. Nurodė, kad atsakovas yra nesąžiningas, vengia atsiskaityti su kreditoriais, todėl jis gali slėpti ar perleisti savo turtą ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai savaime gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

74. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ne didesnei kaip 37 847,23 Eur sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.

85. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas turi daugiau turtinio pobūdžio įsipareigojimų, kas, teismo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie galimai sunkią ar nestabilią atsakovo finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka kreditoriaus teisių ir interesų apsauginę funkciją, užkerta kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą.

96. Teismas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

117. Atsakovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

128. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje galėjo padaryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo, nes neteisingai paskaičiuotas žalos dydis (ieškinio suma). Ieškinys nepagrįstas, nes jame nenurodomas konkretus momentas, nuo kurio atsakovui kilo IBĮ numatyta pareiga inicijuoti bankroto procedūrą ir nuo kurio turėtų būti skaičiuojama išaugusi įmonės skolų suma, kuri liks nepadengta. Ieškinio reikalavimo sumos apskaičiavimas taip pat nedetalizuojamas, nepagrindžiama, kodėl visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra laikomi žala. Nesant vienos iš būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jos turi būti panaikintos. Būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342-943/2016).

139. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

1410. Iš su ieškiniu pateikto VSDFV 2011 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto akivaizdu, kad įmonė buvo nemoki dar 2011 metų pradžioje, jos skolos viršijo į įmonės balansą įrašytą turtą ir skolos nuolat didėjo. Iš 2012 ir 2013 metų balansų akivaizdu, kad įmonė nuosavo kapitalo apskritai neturėjo, kas reiškia, kad įmonė neturėjo reikalingų apyvartinių lėšų ir, kad į balansą įrašytas įstatinis kapitalas yra sunaudotas. Tokiu atveju įmonė turi būti likviduojama ar minimalus įstatinis kapitalas atstatomas papildomais akcininkų įnašais. To padaryta nebuvo, todėl akivaizdu, kad dar 2011 m. lapkričio 21 d. įmonė buvo visiškai nemoki ir jau negalėjo atsiskaityti nei su biudžetu, nei su kreditoriais ir nebuvo būtino įmonės funkcionavimui įstatinio kapitalo. Įmonės skolos VSDFV ir VMI per laikotarpį nuo 2011 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo atitinkamai nuo 3 863,80 Lt (VSDFV) iki 36 429,50 Eur (19 480,22 Eur – VSDFV ir 16 949,28 Eur VMI (bankroto bylos iškėlimo nutartis). Todėl įrodymų, kad įmonė buvo nemoki dar 2011 m. pradžioje ir, kad per tą laiką atsirado žala kreditoriams visai prašomai priteisti sumai yra daugiau negu pakankamai. Todėl yra pagrindas tvirtinti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

1511. Atsakovo padarytos žalos įmonei suma palyginti yra didelė, o atsakovo veiksmai sėkmingo įmonės veikimo požiūriu neatsakingi, nukreipti prieš viešą interesą. Vietoje to, kad imtis atsakingų veiksmų, t. y., kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakovas neteisėtai manipuliavo įmonės finansine atskaitomybe, nurodydamas neleistinus minusinius rodiklius balansų grafose – nuosavas kapitalas. Toks nesąžiningas atsakovo elgesys su finansiniais dokumentais, neatsakingas požiūris į kreditorių teisinius interesus, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas slėps jo turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, todėl būsimo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti apskritai neįmanomas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos tinkamai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1712. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

1813. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

1914. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016). Tikėtinam ieškinio pagrįstumui įvertinti šioje byloje yra reikšmingas pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinys yra reiškiamas vienu pagrindu – nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turi atlyginti 37 847,23 Eur žalą (ieškinio dalykas), kuri tapatinama su bankrutavusiai įmonei pareikštų kreditorių reikalavimų suma. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka, kad pareikštas ieškinys jo atžvilgiu yra tikėtinai pagrįstas ir šiems argumentams apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į žemiau nurodomą kasacinio teismo praktiką, pritaria.

2015. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Sprendžiant kada atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (o taip pat tiksliai įvertinant tikėtina kilusią žalą), reikia taip pat nustatyti momentą, kuomet įmonė nustojo vykdyti veiklą, ar vykdoma veikla nebesuteikė pagrindo tikėtis, kad įmonės įsipareigojimai bus subalansuoti. Ieškinyje nenurodomas konkretus momentas (apie jį net abstrakčiai neužsimenama), nuo kurio atsakovui kilo ĮBĮ numatyta pareiga inicijuoti bankroto procedūrą ir nuo kurio turėtų būti skaičiuojama išaugusi įmonės skolų suma, kuri liks nepadengta. Ieškinio reikalavimo sumos apskaičiavimas taip pat nedetalizuojamas, nepagrindžiama, kodėl visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra laikomi žala. Preliminariai vertinant ieškinyje pateikiamus duomenis, negalima teigti, kad tokiu būdu išreikšta ieškovės reikalavimo suma atsakovui yra tikėtinai pagrįsta. Tai, kad aptartas faktines aplinkybes ieškovė nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo priešingam rezultatui, nes tokios aplinkybės turėjo būti nurodytos ieškinyje, nes būtent ieškinio reikalavimų įvykdo užtikrinimui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

2116. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, netenka prasmės kitų bylos šalių argumentų, susijusių su grėsme būsimo sprendimo įvykdymui, nagrinėjimas, todėl dėl tokio pobūdžio argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342-943/2016). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-482-823/2016). Tokia aktuali teisminė praktika formuojama todėl, kad galima situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik apsunkintų fizinio ar juridinio asmens veiklą ir neprisidėtų prie ieškovo interesų apsaugos (pvz.: areštavus turtą ar pinigines lėšas, asmens veikla būtų sutrikdyta ir atitinkamai pasunkėtų ieškovo galimybės jam palankaus teismo sprendimo atveju atgauti skolą).

2217. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, atsakovo interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 straipsnis). Todėl taikyti šią priemonę turėtų būti vengiama tais atvejais, kai ieškovo reikalavimus galėtų užtikrinti atsakovo materialaus turto areštas. Dėl šios priežasties tikslinga neviršijant reikalavimų sumos pirmiausia areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, įskaitant ir/ar turtines teises, leisti areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždrausti visu areštuotu turtu disponuoti (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ir tik šių daiktų nepakankant, trūkstama dalis dengtina areštuojant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat ir bankų sąskaitose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo tvarkos pirmosios instancijos teismas nesilaikė, nes skundžiama nutartimi areštavo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį ir šiuo aspektu.

2318. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįvertino, kad remiantis bylos medžiaga nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2419. Atsakovas pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nagrinėjamo pobūdžio bylose apeliantas nuo žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą yra atleistas pagal įstatymą. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, tai sudaro pagrindą sumokėtą žyminį mokestį grąžinti, išaiškinant apeliantui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 punktas).

25Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26atskirąjį skundą tenkinti.

27Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir prašymą išspęsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės jojimo centro“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. Ž. atžvilgiu atmesti.

28Grąžinti atsakovui V. Ž. (asmens kodas ( - ) iš valstybės biudžeto už atskirąjį skundą sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį (2016 m. kovo 14 d. AB Lietuvos pašto Marijampolės centrinio pašto kvitas LG00404787).

29Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama... 4. 2. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal... 5. 3. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi... 8. 5. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad... 9. 6. Teismas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo šioje civilinio... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. 7. Atsakovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2016 m. kovo 3 d.... 12. 8. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje galėjo padaryti prielaidą, kad... 13. 9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti... 14. 10. Iš su ieškiniu pateikto VSDFV 2011 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto... 15. 11. Atsakovo padarytos žalos įmonei suma palyginti yra didelė, o atsakovo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. 12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje... 18. 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui... 19. 14. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 20. 15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 21. 16. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos... 22. 17. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad šalių... 23. 18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 24. 19. Atsakovas pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį... 25. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio... 26. atskirąjį skundą tenkinti.... 27. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir... 28. Grąžinti atsakovui V. Ž. (asmens kodas ( - ) iš valstybės biudžeto už... 29. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....