Byla 2A-293-275/2015
Dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A., valstybės institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. A. prašydama: priteisti iš atsakovo sūnaus V. A., gim. ( - ), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės; nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas gali bendrauti su sūnumi V. A. antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje. Esant teigiamai psichologinei ekspertizei ir nustačius, jog tėvo gyvenamoji vieta yra saugi vaikui, vaiko tėvas O. A. gali sūnų V. A. pasiimti su savimi du savaitgalius mėnesyje nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Vaiko tėvas O. A. prieš 3 dienas iki susitikimo su vaiku arba jo pasiėmimo pas save, privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute arba elektroniniu paštu. Norėdamas pasiimti mažametį vaiką su savimi, vaiko tėvas O. A. privalo užtikrinti specialias vaiko pervežimo sąlygas (reikiama kėdutė, saugos diržai ir kt.), informuoti vaiko motiną kokiu transportu bus vežamas mažametis vaikas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2011 priteisė iš atsakovo O. A. nepilnamečio sūnaus V. A., gim. ( - ) išlaikymui po 300 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Toks priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis nebepatenkina net minimaliausių sūnaus poreikių ir yra keistinas. Vaiko tėvas (atsakovas) yra darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto ir yra visiškai pajėgus mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui tokią sumą, kuri patenkintų nors minimaliausius sūnaus poreikius. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo ieškovės motiną, moka ieškovei ir sūnui priklausančią dalį komunalinių paslaugų, vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalinga labai kruopšti priežiūra. Taip pat Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-65-471/2011 nustatė šalių sūnaus V. A. bendravimo su jo tėvu (atsakovu) tvarką. Mano, kad nurodytas Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (tikslintinas), kadangi ieškovė, kaip vaiko motina nėra informuota kada vaiko tėvas atvyks susitikti su vaiku, nesant galimybės tėvui susitikti su sūnumi dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga; ieškovės atostogos ir kt.), o ir visai be priežasties, atsakovas kiekvieno tokio atvejo metu sukelia konfliktines situacijas net mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko jau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. ir kitus šio kodekso straipsnius. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai mažamečio vaiko atžvilgiu labai kenkia jo psichiniam vystymuisi, vaikas darosi dirglus ir agresyvus. Be to, prašomame keisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime nėra nustatyta kur mažametis vaikas bus pasiimamas kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio dešimtos valandos iki sekmadienio aštuonioliktos valandos, t.y. su nakvyne. Ieškovės turimomis žiniomis atsakovas neturi jokios nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena negyvenamosiose patalpose, kurios nėra pritaikytos gyventi, o tai yra reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui. Po kiekvieno atsakovo susitikimo su mažamečiu sūnumi V. A., vaikas darosi agresyvus ir labai dirglus, sutrinka virškinimas, pasireiškia nerimas.

5Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priteisdamas išlaikymą įvertino ir tą aplinkybę, jog 2010-12-08 Pakruojo raj. apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 250 Lt periodinėmis išmokomis iki 2016 m. rugpjūčio mėn. 2 d. atsakovo sūnui D. A., gim. ( - ). Atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 670 Lt. Išlaikymo dydžio aplinkybės nepagrindžia jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.) išskyrus savo samprotavimus. Mano, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl atmestini. Šie reikalavimai, išskyrus bendravimo laiko pakeitimą, susiję su tam tikros sąlygos įvykdymu, o įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus (LR CPK 267 str.). Dėl kitų ieškovės nurodytų aplinkybių , kurios ieškovės manymu sudaro pagrindą pakeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką yra išsamiai pasisakęs ir jas įvertinęs Vilniaus raj. apylinkės teismas c/b Nr. 2-2330-892/2011 bei Vilniaus apygardos teismas c/b Nr. 2A-1816-232/2012, todėl ieškovės išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip „idem per idem“ ir pakartotinai neturi būti tiriamos.

6Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad jeigu ieškovė pateiks įrodymų, jog šiuo metu turi papildomų vaiko priežiūros išlaidų arba byloje bus įrodymai, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, tada skyrius palaikys ieškovės prašymą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt.

7Išvadą teikianti institucija – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte dėl išvados pateikimo nurodė sutinkantis, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis būtų priteistas. Mano, kad dar būtų tikslinga nustatyti minimalų bendravimą atsakovui su mažamečiu vaiku, taip pat būtų tikslinga vaikui bendrauti ir su močiute. Vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko bendravimas su tėvu įprastoje aplinkoje – močiutės ar tėvo gyvenamojoje vietoje.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2011 ir nustatė, jog atsakovas O. A. savo sūnaus V. A. išlaikymui moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-04-23 iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Repsublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2011 ir nustatė, jog atsakovas O. A. leidžiama paimti V. A. bendrauti su juo kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio dešimtos (10 ) valandos iki sekmadienio aštuonioliktos (18) valandos paimant V. A. iš jo gyvenamosios vietos į Vandos S. A. gyvenamąją vietą, esančią ( - ), arba bendrauti su vaiku V. A. tuo pačiu metu nuo dešimtos ( 10) valandos iki devynioliktos (19 ) valandos tik vaiko gyvenamojoje vietovėje prieš tai informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš atsakovo O. A. 2650,58 Lt bylinėjimosi išlaidų I. J., 36,56 pašto išlaidų valstybei; taip pat priteisė iš I. J. 901,28 Lt už ekspertizės atlikimą teismui.

10Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

11Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Nustatė, kad ieškovė I. J. dirba Klaipėdos rajono Priekulės ( - ) gimnazijoje, jos darbo užmokestis kas mėnesį yra apie 2600 Lt. Atsakovas O. A. nedirba, transporto priemonių neturi. Pažymėjo, kad atsakovas yra sudaręs 865/1000 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre į statinį neįregistruoja. Ieškovė pagrįsdama padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius į bylą pateikė preliminarius prašomo išlaikymo dydžio paskaičiavimus, kad viso per mėnesį vaiko išlaikymui skiriama 1200 Lt, ieškovė pateiktą paskaičiavimą patvirtino į bylą pateiktais duomenimis apie buto komunalinius mokesčius, kvitais avalynės, vaistų ir vitaminų įsigijimui, sąskaitomis už daželį, todėl kiekvienam iš tėvų tenka po 600 Lt. Nurodė, kad antstolė J. B. pateikė duomenis, kad atsakovo 2013-04-01 dienai alimentų įsiskolinimas sūnaus išlaikymui yra 5100,14 Lt. Kadangi atsakovas neteikia sūnui priteisto išlaikymo, V. A. kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo skiriama po 195 Lt dydžio išmoka. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį teismas turi laikytis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismas pažymėjo, kad 300 Lt išlaikymo dydis V. A. nustatytas 2011-04-19 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu, t. y. beveik prieš 3 metus vaikui būnant 2 metų amžiaus. Akivaizdu, kad sūnui augant jo poreikiai tik didėja, todėl kartu jam reikia ir didesnio dydžio išlaikymo būtiniausių poreikių užtikrinimui. Nurodė, kad teisme duoti atsakovo paaiškinimai, jog pakanka vaikui išlaikymo (nors jis visai jo neteikia) - neturi jokio pagrįstumo. Pažymėjo, kad pagal formalius bylos duomenis, šalių turtinė padėtis nėra lygi - ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau matyti, kad atsakovas, būdamas darbingas, gali rasti darbą ir gauti realias pajamas, kurios užtikrintų ne tik jo, bet ir vaiko interesus. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų padaryta išvada, jog atsakovas turi tinkamai prisidėti prie sūnaus materialinio išlaikymo ir turėtų skirti bent dalį (1/3) lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kurios atitiktų šių dienų realijas. Pažymėjo, kad vaikui gyvenant su motina ieškovei tenka rūpintis kasdienine sūnaus priežiūra, jo auklėjimu, kas lemia papildomas išlaidas. Teismas konstatavo, kad esant pagrįstiems vaiko poreikių skaičiavimams, kad tai yra mažiau negu pusė būtino išlaikymo vaikui, todėl prašomas ieškovės priteisti išlaikymo dydis yra sąžiningai ir protingai pagrįstas. Teismas darė išvadą, jog atsakovas yra visiškai pajėgus savo sūnui teikti ieškovės prašomą 400 Lt sumą jo išlaikymui.

12Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

13Teismas iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad vaikui V. A. buvo diagnozuota neurozė, jam rekomenduojama nekeisti aplinkos. Taip pat nustatyta, kad santykiai tarp šalių blogi ir nekorektiški, tačiau tai nereiškia, kad dėl to turi nukentėti vaikas. Nurodė, kad byloje nėra nei duomenų, nei įrodymų, kad pablogėjo V. A. gyvenimo sąlygos, kurios nustatytos 2011-02-15 buities tyrimo aktu, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neturi kur išeiginėmis dienomis atsivežti vaiką pabendrauti ten, kur galima pernakvoti. Kelmės teismo sprendimas keistinas ta apimtimi, kad nustatoma, kad atsakovas gali bendrauti teismo nustatytu laiku, paimant nepilnametį V. A. į ( - ) pas jo močiutę V. A., arba bendrauti su vaiku V. A. tuo pačiu metu nuo dešimtos ( 10) valandos iki devynioliktos (19 ) valandos tik vaiko gyvenamojoje vietovėje, abiem atvejais prieš 3 dienas apie savo ketinimus informuojant ieškovę SMS žinute arba elektroniniu paštu.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Teismas nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 206 Lt žyminio mokesčio, turėjo 1500 Lt advokato paslaugų išlaidų, už psichologinę ekspertizę sumokėjo 2099,88 Lt. Pažymėjo, kad ieškovė už ekspertizę turėjo primokėti 901,28 Lt, tačiau nėra pateikta kvito, kad tai padarė, t. y neįvykdė teismo įpareigojimo, todėl šią sumą teismas priteisė iš ieškovės valstybei. Atsakovas turėjo 2000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų, todėl patenkinus ieškinį iš dalies ir įvertinus, kad ieškinys tenkintas iš dalies, kurio didesnė dalis pagrįsta ieškovės naudai pagal ieškinio prasmę, tai iš atsakovo teismas priteisė ieškovei 150 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt už advokato pagalbą ir pusė ekspertizės išlaidų, kurią ji sumokėjo, ir pusė išlaidų, kurią ji privalo sumokėti už ekspertizę teismui, t. y. 1500,58 Lt (1049,94 Lt+450,64).Viso ieškovei iš atsakovo priteista 2650,58 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pašto išlaidos, susidariusios dėl procesinių dokumentų siuntimo, sudarė 36,56 Lt ir priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ieškovės naudai ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 250 Lt patirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų. Nurodė, kad atsakovas patyrė 2000 Lt advokato teisinių paslaugų išvadų, o teismas netinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio, t. y. nesvarbu, ar byloje dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę, nes CPK 270 str. 5 d. 3 p. nustatyta, kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėjo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Mano, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkinta pusė visų ieškovės reikalavimų, nes reikalavimas dėl 400 Lt dydžio išlaikymo tenkintas pilnai, tačiau reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeistas, nustatant kitokią tvarką nei buvo reikalaujama. Apeliantas teigia, kad iš jo turėtų būti priteista 750 Lt (t. y. pusė) ieškovės patirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas patyrė 2000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų, o teismas ignoravo šį faktą ir nieko jam nepriteisė, todėl proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės turi būti priteista 1000 Lt atsakovo naudai. Apeliantas taip pat nesutinka su priteista 1500,58 Lt suma už ekspertizės atlikimą. Pažymėjo, kad psichologinė ekspertizė buvo paskirta inicijuojant ieškovei, o atsakovas, įvertinęs savo finansinę padėtį ir išteklius apmokėti ekspertizę, net nesvarstė galimybės jos prašyti. Taigi, tokį prašymą vienašališkai, nepasitardama su atsakovu, inicijavo ieškovė. Pažymėjo, kad iš esmės atliktos psichologinės ekspertizės išvados yra palankios atsakovui, o kadangi ją inicijavo ieškovė ir, be to, teismas tiesiogiai ir vienareikšmiškai nesirėmė ekspertizės išvadomis, teismas nepagrįstai ½ dalį (1500,58 Lt) patirtų išlaidų už ekspertizę priteisė sumokėti atsakovui. Apeliantas darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 750 Lt patirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų, o atsakovui iš ieškovės - 1000 Lt patirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų, dėl to atsakovas prašė taikyti bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ir skirtumą, t. y. 250 Lt, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai.

18Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovė mano, kad teismas atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, teisingai nusprendė dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad sūnaus psichologinė ekspertizė buvo skirta ne tik jos pageidavimu, tokiam procesiniam veiksmui neprieštaravo ir apeliantas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neskundė teismo nutarties dėl ekspertizės paskyrimo ir pats pateikė savo klausimus ekspertams. Be to, ekspertizei pritarė ir išvadas teikiančios institucijos. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas skirti ekspertizę iškilo dėl to, kad atsakovas su sūnumi elgėsi netinkamai, ko pasekoje vaikas turėjo rimtų sveikatos problemų, be to, vaiko tėvas (apeliantas) buvo baustas tiek administracine tvarka dėl tėvo valdžios panaudojimo vaiko atžvilgiu, tiek ir baudžiamąja tvarka dėl teismo sprendimo nevykdymo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra sumokėjusi 902,68 Lt, todėl nesupranta, kodėl skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog ji papildomos sumos nesumokėjo. Tačiau mano, kad tai tik techninė klaida. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai ½ dalį sumos (t. y. 1500,58 Lt) už ekspertizę priteisė iš atsakovo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl padaręs išvadą, kad ši dalis keistina, teismas tikslina teismo sprendimą, nes dėl teismo sprendimo dalies, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, byloje nepateikta apeliacinių skundų, teismo sprendimas dėl ginčo esmės nėra keičiamas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo, siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo aukščiau paminėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Išsprendęs pirmąjį ieškovės reikalavimą – pakeisti priteistą išlaikymo sūnui dydį nuo 300 Lt kas mėnesį iki 400 Lt kas mėnesį, šioje dalyje reikalavimą patenkino pilnai. O antrąjį ieškovės reikalavimą – dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas tenkino dalyje dėl bendravimo laiko, pasiūlyto ieškovės, tačiau netenkino tokio ieškovės reikalavimo, kaip įpareigojimas atsakovo užtikrinti specialias vaiko pervežimo sąlygas, informuoti vaiko motiną, kokiu transportu bus vežamas vaikas.

24Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 2000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų, o ieškovė turėjo 1500 Lt advokato paslaugų išlaidų, tačiau iš ieškovės nebuvo priteista jokia dalis atsakovo naudai jo patirtų išlaidų. Teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės, kurios ieškinys buvo tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Darytina išvada, jog atsakovas turi teisę į dalį išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam turi būti priteista pusė šios sumos, t. y. 1000 Lt.

25Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė didesnę dalį bylinėjimosi išlaidų ir nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas tenkino tik pusę ieškinio reikalavimų, todėl iš jo turi būti priteista pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslios proporcijos tenkintų ir atmestų reikalavimų ir priteisė tiesiog didesnę dalį ieškovės naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtų teisinga ir pagrįsta konstatuoti, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo santykis sudaro 70 proc., o atmestų reikalavimų - 30 proc., kadangi pirmosios instancijos teismas neatmetė pilnai antro ieškovės reikalavimo, o nustatė bendravimo tvarką su vaiku tokią, su kokia ieškovė sutiko su sąlyga, t. y. reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo iš esmės patenkintas, pakeitus tik kelias jos siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas.

26CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, vadovaujantis minėtu straipsniu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei 70 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 144,2 Lt žyminio mokesčio (206 Lt × 0,7), 1050 Lt už advokato pagalbą (1500 Lt × 0,7); iš viso 1194,2 Lt arba 345,86 Eur. Tokiu būdu skaičiuojant priteistinas iš atsakovo ieškovei išlaidas, teismo sprendimu priteistina iš atsakovo suma turėtų būti padidinta, tačiau ieškovei neginčijant šios sprendimo dalies, priteista iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų suma nekeičiama. Tuo tarpu priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai, darytina išvada, kad tai, jog viena bylos šalių toje pačioje byloje turėjo daugiau išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, neleidžia jai priteistinų išlaidų dalį skaičiuoti nuo tos sumos, kuri buvo sumokėta atstovui, o turi būti įvertinta, kurios iš šalių atstovavimo išlaidos labiau atitiko bylos sudėtingumui ir joje reikalingoms darbo ir laiko sąnaudoms. Teismas daro išvadą, kad ieškovės išlaidos atstovo pagalbai apmokėti - 1500 Lt yra suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamos šalių atlygintinos išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Todėl atsakovui atlygintinos išlaidos apskaičiuojamos nuo šios sumos ir jos sudaro 450 Lt arba 130,33 Eur.

27Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už atliktą psichologinę ekspertizę byloje atsakovas turi mokėti didesnę dalį, nes iš esmės jis ginčijo ieškovės reiškiamą reikalavimą, tačiau jis buvo patenkintas, remiantis ir psichologinės ekspertizės išvadomis, todėl atsakovui tenka didesnė dalis ekspertizės išlaidų. Apeliantas nurodė, jog dėl to, kad psichologinės ekspertizės išvados yra palankios atsakovui, kad ją inicijavo ieškovė, ir kad teismas tiesiogiai ir vienareikšmiškai nesirėmė ekspertizės išvadomis, iš jo neturėtų būti priteisiamos išlaidos už ekspertizės atlikimą, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes remiantis ekspertizės išvadomis buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku laiko nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didesnę dalį išlaidų už psichologinę ekspertizę turi atlyginti atsakovas.

28Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apeliacinė s instancijos teisme pagal 2014-04-17 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7)S-1352, jį atleidžiant 100% nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal 2014-04-28 pažymą Nr. (4.22.) TPA-567 valstybė turėjo 440 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies iš ieškovės priteistina pusė šių išlaidų, t. y. 220 Lt arba 63,62 Eur valstybės naudai.

29Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

30Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

31Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant atsakovui O. A. ( a. k. ( - ) iš ieškovės I. J. ( a. k. ( - ) 130,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti iš ieškovės I. J. ( a. k. ( - ) 63,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. A. prašydama:... 5. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kelmės rajono... 6. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės... 7. Išvadą teikianti institucija – Kelmės rajono savivaldybės administracijos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo... 11. Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo... 12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo... 13. Teismas iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad vaikui V. A. buvo... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 15. Teismas nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 206 Lt žyminio... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas prašo panaikinti Vilniaus rajono... 23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios... 24. Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 2000 Lt advokato teisinių paslaugų... 25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 26. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas... 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 28. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė... 29. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti iš... 31. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant atsakovui O. A. (... 32. Priteisti iš ieškovės I. J. ( a. k. ( - ) 63,62 Eur bylinėjimosi išlaidų...