Byla 3K-3-38-378/2016
Dėl išlaidų priteisimo; tretieji asmenys – I. J. ir D. K

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gurda“ dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaidų priteisimo; tretieji asmenys – I. J. ir D. K.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomininko atsakomybę už nuomojamo turto pabloginimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 90 525,89 Lt (26 218,11 Eur) nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 04/08/23 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas – garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo keletą kartų pratęsta ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ieškovo teigimu, pasibaigus nuomos santykiams, atsakovė paliko savavališkai pertvarkytas patalpas (pertvarkymai sugadino pastato būklę), netvarkingą teritoriją. Kadangi būtina atkurti pastato pradinę padėtį, tai ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą už atkūrimo darbus ir šviesduobių likvidavimą.
  4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 153 857 Lt (44 560,07 Eur) už nuomojamų patalpų pagerinimą. Priešieškinyje nurodė, kad savo sąskaita tvarkė nuomojamas patalpas, investavo lėšas, atliko įvairių darbų, kuriais pagerintos patalpos ir už kuriuos ieškovas privalo atlyginti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 6790,65 Eur nuostolių atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovui priklausantis statinys yra nuomojamame 0,3874 ha žemės sklype, kuriame yra 18 įvairios paskirties statinių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo statiniui (garažui) priskirta konkreti sklypo teritorija, todėl teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog įvairus statybinis laužas, šiukšlės paliktos atsakovės ir tik ji atsakinga už tvarką teritorijoje.
  3. Kadangi iš ekspertizės išvadų neaišku, ar iki 2001 m. garaže buvo elektros įvadas su apskaitos spinta, tai teismas netenkino reikalavimo atkurti elektros tiekimą į pastatą.
  4. Nustatęs, kad šalis siejo ilgalaikiai santykiai, atsakovė patalpomis naudojosi iki nuomos sutarčių sudarymo, ketino jas pirkti, patalpas pritaikė savo veiklai, ieškovas nereiškė pretenzijų dėl pakeitimų, teismas sprendė, kad ieškovą tenkino esama situacija. Byloje nėra duomenų, kad įrengtos pertvaros, kanalizacija, šviesduobės, švieslangiai ir kiti pertvarkymai netenkino naujo patalpų nuomininko, jis nereikalavo jų pašalinti, todėl teismas pripažino, jog neįrodyta, kad atlikti pertvarkymai pablogino statinio būklę.
  5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėjo ieškovo leidimą atlikti stogo pakeitimo darbus. UAB „Įraža“ ir UAB „Skena“ išvadose nurodyta, kad savavališkai pakeitus stogo konstrukciją neturint statybos leidimų ir darbų projektų statinio būklė pablogėjo. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė reikalavimo atstatyti stogo dangą ir sustiprinti statinio sienas pagrįstumą, todėl, pažymėjęs, jog vertinimo ataskaitose nurodytos darbų kainos atitinka vidutines statybos darbų kainas, priteisė iš atsakovės 19 980,29 Lt (5786,69 Eur).
  6. Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad du mediniai priestatai prie garažo galėjo atsirasti po 2004 m., jie pastatyti savavališkai, nėra duomenų apie leidimą juos statyti, todėl pasibaigus nuomos santykiams atsakovė privalėjo juos pašalinti; ji to nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas būsimas ieškovo išlaidas juos griaunant, jam priteisė 3466,50 Lt (1003,97 Eur).
  7. Spręsdamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovė, pritaikydama nuomojamas patalpas savo poreikiams, atliko pakeitimų; kuriuos ieškovo atstovas, lankydamasis patalpose, matė; tiek ieškovo atstovą, tiek atsakovę esama padėtis tenkino, leidimo galėjo ir nebūti, o atsakovė, ketindama pirkti šias patalpas, pakeitimus atliko jų su niekuo nederindama. Kadangi įrodymų, dėl kokių darbų buvo susitarta su nuomotoju ir kokius darbus atlikti jis davė leidimą, atsakovė nepateikė, tai teismas sprendė, kad ieškovo atstovas konkretaus leidimo atlikti konkrečius darbus nedavė, atsakovė veikė savo rizika, todėl jos patirtų išlaidų iš ieškovo nepriteisė.
  8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškovo ieškinio, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  9. Kolegija pažymėjo, kad iš byloje esančių ieškovo atstovo P. S. 2009 m. gegužės 14 d. – 2011 m. gruodžio 22 d. raštų atsakovei nėra galimybės nustatyti, ar pasibaigus terminuotos nuomos sutarties galiojimui atsakovė toliau nuomojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, ar atsakovė iš jų išsikraustė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Be to, ieškovo atstovui P. S. išduotas įgaliojimas baigė galioti 2002 m. rugsėjo 21 d., byloje nėra kito įgaliojimo, patvirtinančio, kad P. S. turėjo pareigą veikti ieškovo vardu ir raginti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  10. Kolegija nustatė, kad sudarant Sutartį žemės sklypo, kuriame yra išnuomotas pastatas, savininkė buvo Lietuvos Respublika. Išnuomojant garažą, nebuvo sklypo savininkei atstovaujančio Kauno apskrities viršininko sutikimo subnuomoti žemę; nėra duomenų, kad jį davė ir D. K. bei I. J., kurioms nuo 2004 m. gruodžio 9 d. perėjo žemės sklypo nuosavybės teisės. Kadangi ieškovas išnuomojo atsakovei tik pastatą – garažą ir nėra jokių duomenų, kad subnuomojo žemės sklypą, tai nėra aišku, kokią teritorijos dalį ar ją visą atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi prižiūrėti. Kolegija nenustatė pagrindo, kuriuo P. S. reikalavo iš atsakovės atlikti įvairius darbus, be to, Sutartyje neapibrėžta, kaip turėjo būti prižiūrima teritorija, todėl konstatavo, kad reikalavimas sutvarkyti teritoriją atmestas pagrįstai.
  11. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas realių nuostolių dėl išnuomoto daikto pabloginimo (įrengtų pertvarų, kanalizacijos, šviesduobių, švieslangių ir kitų pertvarkymų) nepatyrė. Kolegija nesirėmė UAB „Skena“ ataskaita ir UAB „Įraža“ ekspertizės išvadomis, nes jose nenustatyta, kada konkrečiai atsirado savavališkai pastatyti statiniai, kuo remiantis nustatyta, jog juos pastatė atsakovė, neaišku, ar jie gali būti vadinami savavališkais statiniais. Byloje nebuvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akto ar išvados, kad ieškovui priklausančiame pastate atsakovė ką nors savavališkai pastatė ar įrengė. Byloje paskirtos statybos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ginčo pastate po 2004 metų vyko kai kurie pertvarkymo darbai, tačiau joje nekonstatuota, kad darbus atliko būtent atsakovė.
  12. Kolegija nustatė, kad atsakovė vykdė Sutarties sąlygą naudoti negyvenamąsias patalpas komercinei veiklai pagal teisės aktų reikalavimus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu. Be to, byloje nėra įrodymų, kaip tai nulėmė tų patalpų funkcionalumo dalies netekimą ar ekonominės vertės sumažėjimą (CK 6.500 straipsnis), nėra objektyvių duomenų, kada atsirado ieškovo nurodomi pertvarkymai, ar tai statinio pabloginimas, kas šiuos darbus atliko, kokią realią žalą patyrė ieškovas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ex officio išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos aplinkybes, kurių šalys neskundė, – vertino aplinkybes, ar, 2008 m. gruodžio 31 d. baigus galioti nuomos sutarčiai, toliau tęsėsi faktiniai nuomos santykiai; sprendė, ar P. S. buvo įgaliotas veikti ieškovo V. S. vardu, nagrinėjo aplinkybę, ar kasatorius turėjo Lietuvos Respublikos (valstybinės žemės sklypo savininkės), o vėliau – D. K. ir I. J. sutikimą nuomoti pastatą. Kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme ir jomis nesiremta apeliaciniuose skunduose, tai kasatoriui buvo užkirstas kelias dėl jų išdėstyti savo poziciją, teikti paaiškinimus, taip pažeidžiant CPK 12, 13, 178 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą kaip pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas apeliaciniais skundais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, o tai yra esminis proceso pažeidimas.
    2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria kasatoriui buvo priteista 19 980,29 Lt (5786,69 Eur) už pastato konstrukcijos atstatymą ir stogo dangos pakeitimą, nenurodydamas jokių motyvų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Toks teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatų.
    3. Teismas nesivadovavo CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, todėl nenustatė, ar atsakovė turėjo teisę naudotis nuomojamo garažo eksploatavimui priskirtu sklypu. Valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas jos ir nuomos sutarčių nuostatas turėjo aiškinti remdamasis CK 6.193 straipsniu, įvertinti Sutartyje nustatytą nuomininko pareigą prižiūrėti pastatui priskirtą teritoriją.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl CK 6.500 straipsnio taikymo, priėmė nemotyvuotą sprendimą; pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnį, atsisakė vertinti kasatoriaus patirtos žalos faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus – teismo eksperto atliktos Statybos techninės ekspertizės aktą, UAB „Skena“ ataskaitą ir UAB „Įraža“ eksperto išvadą, padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių nesivadovauti Statybos techninės ekspertizės aktu, nes nėra jo ir kitų įrodymų (UAB „Skena“ ataskaitos ir UAB „Įraža“ išvados) prieštaravimų, priešingai, aktas patvirtino juose nurodytas aplinkybes.
    5. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas (CPK 12, 178, 179 straipsniai) – perkėlė ieškovui pareigą įrodyti aplinkybes, kurias privalėjo įrodyti atsakovė, neatsižvelgė į priešieškinyje atsakovės nurodytus argumentus dėl tariamai atliktų garažo pagerinimų, kurie patvirtino, kad garaže atlikta pakeitimų.
    6. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują, iš esmės neteisingai išnagrinėjo bylą, pažeidė kasatoriaus teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą bei teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimą (Konstitucijos 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).
    7. Skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos), teisių ir pareigų, kuri 2004 m. rugpjūčio 11 d. su kasatoriumi sudarė 0,3874 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ieškovui nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui eksploatuoti (I. J. ir D. K., kurioms sklypo nuosavybės teisę perėjo vėliau, įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų). Įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis); jei tai padaroma, konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, į bylą įtraukdamas trečiuosius asmenis, turėjo įtraukti ir Lietuvos Respubliką, nes su ja sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista, kasatorius nebuvo informuotas apie žemės sklypo savininko pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo valstybinės žemės sklypo savininko sutikimo nuomoti pastatą, nors Lietuvos Respublika nebuvo įtraukta į bylą, tiesiogiai neišklausyta.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nuomos santykių pabaigos klausimas buvo viena iš esminių byloje nagrinėtų aplinkybių – savo procesiniuose dokumentuose šalys pateikė skirtingą vertinimą, ieškovas turėjo galimybę dar pirmosios instancijos teisme pateikti su tuo susijusius argumentus ir įrodymus. Atsakovė nesutinka, kad kasatoriaus atstovo jai siųsti laiškai patvirtina nuomos santykių tęstinumą; jos vertinimu, jie įrodo asmens polinkį rašyti pretenzijas; 2011 m. gegužės 3 d. rašte kasatoriaus atstovas pripažįsta, kad nuomos santykiai pasibaigė.
    2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys pasisakė dėl kasatoriaus atstovo įgaliojimų, todėl teismas turėjo teisę šią aplinkybę nagrinėti.
    3. Atsakovė proceso metu laikėsi pozicijos, kad būtina įvertinti žemės sklypo savininko poziciją dėl šalių nuomos santykių (ieškovas neigė jos reikšmingumą), pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kad į bylą būtų įtrauktos naujosios sklypo savininkės. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde teikė argumentus dėl sklypo savininko leidimo nebuvimo, tai nėra pagrindo spręsti, kad teismas vertino naują aplinkybę ir peržengė apeliacijos ribas.
    4. Kasatoriaus ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes jis nepatyrė jokių nuostolių dėl tariamų patalpų pabloginimų (nėra duomenų, kad kasatorius ar jo atstovas turėjo išlaidų, susijusių su pastato būklės gerinimu, atstatymu, padarytos žalos pašalinimu), priešingai, pastatas toliau nuomotas kitiems asmenims; ieškinys pareikštas darant prielaidą, kad tam tikri darbai turės būti atlikti ateityje. Jei kasatoriui būtų priteista konkreti suma darbams atlikti, nenustačius jų atlikimo termino, atsakovė atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje (turėtų kontroliuoti, ar lėšos panaudotos pagal paskirtį, ar darbų kaina tokia, kaip nurodyta teismo sprendime), būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis).
    5. Reikalaujant priteisti nuostolių atlyginimą, padarytos žalos faktą ir jo dydį turi įrodyti ieškovas, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad byloje neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta.
    6. Vien faktas, kad pastato nuomos santykių pradžioje žemės sklypas priklausė Lietuvos Respublikai, ir apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nėra įrodymų, kad savininkė sutiko nuomoti jai priklausančiame sklype esantį pastatą, nereiškia, kad byloje pasisakyta dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų; sutikimo buvimas (nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, kuriuos gali pateikti bet kuri bylos šalis, taip pat ir kasatorius. Konstatavus, kad nebuvo Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos sutikimo nuomoti pastatą, buvusiai žemės sklypo savininkei nekyla jokių teisių ir pareigų (jų nenurodyta ir kasaciniame skunde).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

  1. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
  2. Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių.
  3. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stilsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).
  4. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Colibri“ v. UAB ,,Stilsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007).
  5. Remiantis jau minėta kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.
  6. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas naudosis išsinuomotomis patalpomis pagal paskirtį, laikysis darbų saugos, elektros saugos ir priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir patalpas nuomotojui grąžins tinkamos naudoti būklės (Sutarties 3.1 ir 3.4 punktai).
  7. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės:
    1. ginčo patalpos nėra gyvenamosios;
    2. sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė nebuvo užfiksuota;
    3. galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių nekilo nesutarimų dėl netinkamo patalpų naudojimo pagal paskirtį ir atsakovės vykdomų pertvarkymų pritaikant patalpas savo veiklai;
    4. ginčo patalpos yra išnuomotos kitam nuomininkui, jam perduotos, duomenų apie pretenzijas dėl patalpų būklės ir jų tinkamumo naudoti pagal paskirtį byloje nėra.
  8. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo teisingai įvertintos kaip nesudarančios pagrindo tenkinti ieškinį.
  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog kasatoriaus išnuomoto daikto būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės ir dėl to būtų sumažėjusi turto vertė ar daikto funkcionalumas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra pagrįsta.

13Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

  1. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus.
  2. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  3. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).
  4. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą, tačiau, remdamasis šiuo pagrindu, kasaciniame skunde tik iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų.
  5. Daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkei, ši rizika lieka kasatoriui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai sprendė, kad kasatorius, teigdamas, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
  6. Kasatoriaus teigimu, patirtos žalos dydį ir faktą patvirtina teismo eksperto atliktos Statybos techninės ekspertizės aktas, UAB „Skena“ ataskaita ir UAB „Įraža“ eksperto išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertino visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ir nurodė teisiškai pagrįstus argumentus, kuriais remdamasis konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
  7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RAB „Gargždų statyba“ v. „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-305/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Įraža“ ekspertizės išvada nepatvirtina faktų, kada atsirado savavališkai pastatyti statiniai ir kas šiuos statinius pastatė; UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyta, kiek galėtų kainuoti darbai, kuriuos, kasatoriaus manymu, reikia atlikti ginčo pastate, tačiau ši ataskaita nepatvirtina fakto, kad už šių darbų atlikimą yra atsakinga atsakovė.
  8. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kasatoriaus, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus ir sprendė, kad išnuomoto turto pabloginimo faktas byloje nenustatytas. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

  1. Kasatoriaus teigimu, skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos), teisių ir pareigų, kuri 2004 m. rugpjūčio 11 d. su kasatoriumi sudarė 0,3874 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ieškovui nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui eksploatuoti (I. J. ir D. K., kurioms sklypo nuosavybės teisė perėjo vėliau, įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų).
  2. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo yra suformuota ir joje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2011).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypo (0,3874 ha ploto) savininkė sudarant 2004 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartį buvo Lietuvos Respublika. Nuo 2004 m. gruodžio 9 d. šio po ieškovui priklausančiu garažu esančio žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo tretiesiems (fiziniams) asmenims D. K. ir I. J. Nors kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens Lietuvos Respublikos teisių ir pareigų, tačiau kokias teises ir pareigas skundžiamas teismo sprendimas galėtų sukurti nurodytam asmeniui, nekonkretizavo.
  4. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010).
  5. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo faktinę aplinkybę, kad sudarant ginčo patalpų nuomos sutartį prie pastatų esantis žemės sklypas priklausė valstybei, o vėliau nuosavybės teisė perėjo tretiesiems asmenims. Nagrinėjamos bylos dalyką sudarė nuostolių, kurie galėjo atsirasti pabloginus išsinuomotą turtą, atlyginimo klausimas, tačiau nebuvo sprendžiama dėl žemės nuomos sutarties, todėl, teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, jokių teisių ar pareigų valstybei (kuri šiuo metu jau nėra žemės sklypo savininkė) neatsirado.
  6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik faktas, jog valstybė buvo tam tikro civilinio teisinio santykio, ne dėl kurio yra kilęs nagrinėjamas ginčas, subjektas, tačiau tas civilinis teisinis santykis nurodomas teismo sprendime, negali būti pagrindas pripažinti, kad yra nuspręsta dėl tokio subjekto teisių ir pareigų.
  7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovas V. S. kasaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
  3. Atsakovė UAB „Gurda“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  4. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei iš V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,37 Eur (trylika Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai