Byla 2-482-277/2012

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti byloje asmenys M. G. ir E. G

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant pareiškėjams G. D. G. ir D. G., suinteresuotam asmeniui M. G. ir suinteresuoto nepilnamečio asmens E. G. atstovui pagal įstatymą J. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. D. G. ir D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti byloje asmenys M. G. ir E. G..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems palikėjo V. K. G. mirties dieną 2012 m. balandžio 6 d. buvo reikalingas išlaikymas ir pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/2 paveldimo turto, t.y. po 1/4 kiekvienam pareiškėjui. Nurodo, kad V. K. G. yra pareiškėjos G. D. G. sutuoktinis ir pareiškėjo D. G. tėvas. Jis 2012 m. balandžio 5 d. testamentu visą savo turtą paliko anūkams – sūnaus J. G. vaikams M. G. ir E. G.. Pareiškėjai mano, kad pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnį turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes palikėjo mirties dieną jiems buvo reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumas G. D. G. grindžiamas tuo, kad palikėjo mirties dieną ji buvo nedarbinga dėl amžiaus ir jos pajamos buvo daug mažesnės nei palikėjo. Išlaikymo reikalingumas D. G. grindžiamas tuo, kad palikėjo mirties dieną jis Vilniaus universiteto Gamtos fakultete nuolatine studijų forma pagal dieninį studijų tvarkaraštį studijavo magistrantūros studijas, todėl nedirbo ir neturėjo pajamų, taip pat neturėjo turto.

4Suinteresuotas asmuo M. G. nuomonės dėl pareiškėjų prašymo nepareiškė.

5Suinteresuoto asmens E. G. atstovas pagal įstatymą J. G. pareiškė, kad žinių apie tai, ar pareiškėjams palikėjo V. K. G. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, neturi.

6Pareiškimas atmetamas.

7Civilinio kodekso 5.20 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš tų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsamiai pasisakęs dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties ir išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-33/2008, Nr.3K-3-596/2008, Nr.3K-3-173/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad, palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju - rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

9Byloje esantys dokumentai (b. l. 7-10) rodo, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjos G. D. G. pajamos (senatvės pensija ir darbo užmokestis) kas mėnesį buvo apie 1000 Lt. (Palikėjo pensija 1157 Lt). Jai taip pat priklausė 1/2 dalis santuokoje įgyto turto (gyvenamasis namas, žemės sklypai, indėlis banke, b.l. 39-41,45-49). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad G. D. G. palikėjo mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir jai nebuvo reikalingas išlaikymas.

10Teismas mano, kad pareiškėjo D. G. nurodyta priežastis, dėl kurios jis manąs palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo – nedirbo ir neturėjo pajamų, nes studijavo magistrantūros studijas pagal dieninį studijų tvarkaraštį – nėra pakankama pripažinti, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės gauti pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, nes būdamas darbingas 25 metų amžiaus vyras galėjo dirbti ir gauti pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, o studijas derinti su darbu, pasirinkdamas kitokį nei dieninis, pavyzdžiui, sesijinį, studijų tvarkaraštį.

11Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Nutarė

12Pareiškimą atmesti.

13Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.