Byla 2A-524-302/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firma „Lietuvos melioracija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo bei atsakovų A. P. ir R. J. prisidėjimą prie apeliacinių skundų civilinėje byloje Nr. 2-3609-656/2015 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“, R. J. ir A. P. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ priešieškinį ieškovui T. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finansų srautai“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas T. R. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs, teismo prašė:

41) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2005-05-13 paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovės UAB firma „Lietuvos melioracija“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos ir 48 810 Lt nesumokėtų palūkanų;

52) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“, 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9 760 Lt (2 826,69 Eur) nesumokėtų palūkanų, 2 580 Lt (7 47,22 Eur) delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012-10-02 iki teismo sprendimo įvykdymo 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos;

63) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) nesumokėtų palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 proc, dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos;

74) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

85) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

95.1 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“;

105.2 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp A. P. ir UAB firma „Lietuvos melioracija“;

115.3 2006-02-24 garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui R. J.;

125.4 2006-02-24 garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui A. P..

13Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ (toliau - Paskolos gavėjas) 2007-10-01 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas perdavė Paskolos gavėjo nuosavybėn 150 000 Lt. Šalys keitė paskolos suteikimo terminą ir nustatė, kad paskola yra suteikiama iki 2012-10-01. Atsakovas (Paskolos gavėjas) iki paskolos suteikimo termino, t. y. iki 2012-10-01, nėra grąžinęs ieškovui paskolos sumos t. y. 150 000 Lt, be to, nėra sumokėjęs 9 760 Lt palūkanų bei 2 580 Lt delspinigių (150 000x0,02 proc. x 86 dienos). Ieškovo teigimu, iš viso pagal 2007-10-01 Paskolos sutartį atsakovė jam yra skolinga 162 340 Lt.

14Taip pat ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ (Paskolos gavėjas) 2005-05-13 buvo sudarę dar vieną Paskolos sutartį. Šios Paskolos sutarties suma - 750 000 Lt, o dėl atsiskaitymų buvo susitarta kitų susitarimų pagrindu. Šalių susitarimu 2005-05-13 Sutarties terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Ieškovo teigimu, šiai dienai atsakovė nėra grąžinusi pagal 2005-05-13 Savitarpio užskaitymo aktą bei pagal 2005-05-13 sudarytą Paskolos sutartį 750 000 Lt skolos, 48 810 Lt palūkanų, iš viso - 798 810 Lt.

15Be to, ieškovas ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ (Paskolos gavėjas) 2007-05-03 buvo sudarę dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė Paskolos gavėjo nuosavybėn 650 000 Lt. Šalys susitarė, kad paskola suteikiama iki 2012-05-02, mokant 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną, tačiau atsakovė ir pagal šią paskolos sutartį savo įsipareigojimų nevykdė.

16Ieškovas ir atsakovė 2012-01-30 sudarė ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 14, kuriuo atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ pripažino, kad yra skolinga ieškovui 1 573 441,60 Lt. Ši suma, ieškovo teigimu, sudaro nurodytų ieškinyje 3 paskolos sutarčių sumą: 150 000 Lt (2007-10-01 Paskolos sutartis), 650 000 Lt (2007-05-03 Paskolos sutartis), 750 000 Lt (2005-05-13 Paskolos sutartis) iš šios sumos atimant atsakovės 2012-01-13 sumokėtą 23 441,60 Lt palūkanų sumą.

17Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) UAB firma „Lietuvos melioracija“ pateikė priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) T. R., kurį patikslinusi teismo prašė:

181) iš ieškovo T. R. priteisti 380 000 Lt skolą, 32 744 Lt dydžio palūkanas nuo 480 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. vasario 19 d., 138 421 Lt dydžio palūkanas nuo 380 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 17 d., 6 proc. dydžio palūkanas nuo 380 000 Lt (123 378 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 17 d. iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2002 m. birželio 27 d. Paskolos sutartį Nr. 2 ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją;

192) iš ieškovo T. R. priteisti 275 000 Lt (79 646 Eur) skolą, 24 750 Lt (7 168 Eur) dydžio delspinigius, 99 500 Lt (28 817 Eur) dydžio baudą, 284 106 Lt (82 283 Eur) dydžio palūkanas nuo 995 000 Lt (288 172 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. spalio 4 d., 4 011 Lt (1 162 Eur) dydžio palūkanas nuo 400 000 Lt (116 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 4 d., 103 656 Lt (30 021 Eur) dydžio palūkanas nuo 275 000 (79 646 Eur) Lt sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. kovo 17 d. pagal 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo/padavimo sutartį ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją;

203) iš ieškovo T. R. priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

214) pagal ieškovo T. R. 2013 m. sausio 25 d. ieškinį iš atsakovo UAB firmos „Lietuvos melioracija” priteistas sumas įskaityti į patenkintų priešieškinio reikalavimų sumas.

22Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ nurodė, kad ji 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 įsigijo iš R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai” ir T. R. pagal 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. J. ir UAB „Finansų srautai”, bei 2006 m. vasario 24 d. T. R. išduotą garantiją. Šia reikalavimo perleidimo sutartimi R. J. perleido UAB firmai „Lietuvos melioracija” 275 000 Lt dydžio piniginį reikalavimą, taip pat reikalavimą į 0,05 procentų dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos delspinigius, reikalavimą į 99 500 Lt dydžio baudą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti UAB „Finansų srautai” praleido terminą, kylančius iš 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sutarties, taip pat visas reikalavimo teises, nurodytas 2006 m. vasario 24 d. garantijoje.

23Taip pat atsakovė tvirtino, kad 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 ji ir iš A. P. įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai” ir T. R. pagal 2002 m. birželio 27 d. Paskolos sutartį Nr. 2, sudarytą tarp A. P. ir UAB „Finansų srautai”, bei 2006 m. vasario 24 d. T. R. išduotą garantiją. Šia reikalavimo perleidimo sutartimi A. P. perleido UAB firmai „Lietuvos melioracija” 426 000 Lt dydžio piniginį reikalavimą, taip pat reikalavimą į 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti UAB „Finansų srautai” praleido terminą, kylančius iš 2002 m. birželio 27 d. Paskolos sutarties Nr. 2, taip pat visas reikalavimo teises, nurodytas 2006 m. vasario 24 d. garantijoje.

24Atsakovės teigimu, UAB „Finansų srautai” direktorius ir garantas T. R. reikalaujamo įsiskolinimo nėra sumokėjęs.

25Ieškovas T. R. prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, jog 2006-02-24 garantijos (Toliau – Garantijos) yra suklastotos, nes ant tuščių pasirašytų lapų Garantijos tekstas galėjo būti atspausdintas vėliau. Tokį savo teiginį ieškovas grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-09 ekspertizės aktu Nr. 11-2575. Atsižvelgdamas į minėtos ekspertizės išvadas, ieškovas tvirtino, jog atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija” priešieškiniu prašomos priteisti sumos negali būti priteisiamos iš ieškovo T. R., kadangi pastarasis nėra pasirašęs nė vienos iš 2006-02-24 garantijų, t. y. nėra išreiškęs savo, kaip garanto, valios raštu, todėl Garantijos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

26Pasisakydamas dėl reikalavimų, kildinamų iš 2013-01-10 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10, kuria pradinis kreditorius R. J. perleido 275 000 Lt dydžio piniginį reikalavimą naujajam kreditoriui UAB firmai „Lietuvos melioracija”, ir 2013-01-10 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10, kuria pradinis kreditorius A. P. perleido 426 000 Lt piniginį reikalavimą naujam kreditoriui UAB firmai „Lietuvos melioracijai”, kurios buvo sudarytos taip pat ir 2006-02-24 garantijų pagrindu, ieškovas, atsižvelgdamas į 2013-10-09 Ekspertizės akte konstatuotą aplinkybes, nurodė, kad pradiniai kreditoriai, t.y. A. P. ir R. J., negalėjo perleisti neegzistuojančios reikalavimo teisės atsakovei UAB firmai „Lietuvos melioracija” (CK 6.102 str. 1 d.). Faktas, kad A. P. 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 perleido UAB firmai „Lietuvos melioracija“ reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 str. 4 d.), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvusis draudimas.

27Taip pat ieškovas pažymėjo, kad nei pradinis kreditorius R. J., nei atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija” nuo 2001-12-31, t. y. nuo tos dienos, kai pasibaigė UAB „Finansų srautai” prievolės įvykdymo terminas pagal 2001-07-19 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, nesikreipė nei į UAB „Finansų srautai”, nei į garantą T. R. dėl skolininko prievolės pagal 2001-12-31 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija” reikalavimų atžvilgiu taikytinas ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d. (CK 1.125 str. 1 d.).

28Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateikta 2006-02-24 garantija yra apribota ne didesne nei 995 000 Lt skolos, ne didesne nei 90 000 Lt delspinigių bei ne didesne nei 83 5800 Lt palūkanų sumomis (2006-02-24 garantijos 1 p.), tačiau atsakovas siekia išsiieškoti iš ieškovo sumas, kurios viršija garantijoje nustatytas sumas, t. y. atsakovo reikalavimai dėl 99 500 Lt dydžio baudos, 284 106 Lt dydžio palūkanų, 4 011 Lt dydžio palūkanų, 103 656 Lt dydžio palūkanų (iš viso 391 773 Lt dydžio palūkanos) laikytinos viršijančiomis 2006-02-24 garantija nustatytas sumas, todėl nurodyta apimtimi atsakovės UAB firma „Lietuvos melioracija” reikalavimai negali būti tenkinami ir CK 6.92 str. 1 d. pagrindu.

29Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija” pripažino, kad ieškovo nurodyta negrąžintos paskolos suma teisinga, tačiau tvirtino, kad ieškovo reikalavimas priteisti 42 300 Lt dydžio palūkanas bei 23 790 Lt dydžio delspinigius yra nepagrįstas.

30Ieškovo reikalaujama priteisti 42 300 Lt dydžio suma, atsakovės teigimu, yra reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, t.y. palūkanas, atliekančias atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiuoja ir už laikotarpį, besitęsiantį po paskolos sutarties pasibaigimo termino, t.y. 2012 m. gegužės 2 d., todėl ieškovo reikalavimas pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį priteisti 29 157,45 Lt dydžio palūkanų dalį yra nepagrįstas. Pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį ieškovo reikalavimas priteisti 3 003,16 Lt dydžio palūkanų sumą taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, ir pagal 2007 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį reikalavimas priteisti palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį po paskolos grąžinimo termino yra nepagrįstas. Ieškovas reikalauja priteisti nuostolius, t.y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintą paskolą pagal CK 6.874 straipsnį, kurios atlieka kompensacinę funkciją, tačiau neįrodinėja, kad ieškovas patyrė didesnius nuostolius, akivaizdu, jog ieškovo reikalaujami delspinigiai įskaitomi į ieškovo reikalaujamus nuostolius ir negali būti priteisiami, kadangi, priešingu atveju, tokie delspinigiai būtų baudinės netesybos, kurios Lietuvos civilinėje teisėje yra draudžiamos.

31Atsakovai ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taip pat prašė atmesti ir nurodė, kad ekspertizės akte padarytos išvados, jog T. R. parašai 2006 m. vasario 24 d. garantijose yra padaryti anksčiau nei atspausdintas garantijų tekstas, yra tik tikėtinos, todėl šis ekspertizės aktas negali būti teismo laikomas patikimu įrodymu. Be to, pažymėjo, kad tyrimas yra atliktas vadovaujantis neakredituotų metodų procedūromis. Garantijų pasirašymas, atsakovo teigimu, buvo logiškas ir pagrįstas bloga UAB „Finansų srautai“ finansine būkle ir negebėjimu atsiskaityti su R. J. bei A. P..

32Be to, atsakovai pažymėjo, kad ieškovas, ginčydamas Reikalavimo perleidimo sutartis, nepateikia jokių argumentų, kodėl niekinės ir nealiojančios yra Reikalavimo perleidimo sutartys toje dalyje, kuria yra perleidžiamos R. J. ir A. P. reikalavimo teisės UAB „Finansų srautai“ atitinkamai 2001 m. liepos 19 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutarties Nr. 2 pagrindu. Šios sutartys nėra ginčijamos, skolos pagal šias sutartis taip pat nėra ginčijamos, netgi priešingai, UAB „Finansų srautai“ vykdydama šiuos sandorius, t.y. grąžindama dalį skolos pagal juos, pripažįsta šių sandorių teisėtumą ir privalomą jų pobūdį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Finansų srautai“ pagal 2001 m. liepos 19 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį yra skolinga R. J. 275 000 Lt pagrindinės skolos, atitinkamą sumą delspinigių, 99 500 Lt dydžio baudą bei palūkanas, o pagal 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutartį Nr. 2 UAB „Finansų srautai“ A. P. skolinga 426 000 Lt pagrindinės skolos bei palūkanas, todėl akivaizdu, kad R. J. ir A. P. turėjo teisę perleisti reikalavimo teises į UAB „Finansų srautai“.

33Atsakovas A. P. prašė tenkinti atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija” priešieškinio reikalavimus ir nurodė, kad paskolino UAB „Finansų srautai“ 706 000 Lt pavedimu iš vertybinių popierių sąskaitos, o iki paskolos grąžinimo termino UAB „Finansų srautai“ grąžino tik 180 000 Lt, 2007 m. vasario 17 d. grąžino dar 100 000 Lt, tačiau liko skolingas 426 000 Lt.

34II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

35Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija”:

361) 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos, 90 000 Lt (26 065,80 Eur) nesumokėtų palūkanų ir 30 240 Lt (8758,11 Eur) delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant nuo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumos;

372) 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9 760 Lt (2 826,69 Eur) nesumokėtų palūkanų, 2 580 Lt (747,22 Eur) delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos;

383) 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) nesumokėtų palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos;

394) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

40Be to, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis buvo priteista iš viso 7 404 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41Teismas taip pat pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

421) 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui R. J.;

432) 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui A. P.;

443) 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“ dalyje dėl reikalavimų pagal 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui R. J., perleidimo;

454) 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp A. P. ir UAB firma „Lietuvos melioracija” dalyje dėl reikalavimų 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui A. P., perleidimo.

46Dėl garantijų ir reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo

47Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Lietuvos ekspertizės centro (LTEC) 2013-10-19 ekspertizės aktą, teismo posėdyje apklaustos ekspertė J. V. paaiškinimus, Jungtinės Amerikos Valstijose dirbančio eksperto dr. V. N. A. 2015 m. sausio 15 d. tyrimo (ekspertizės) aktą, sprendė, kad ginčijamose Garantijose nebuvo išreikšta T. R. valia, kadangi jis jų nepasirašė, todėl Garantijas teismas pripažino negaliojančiomis CK 1.80 str. pagrindu. Pirmos instancijos teismo nuomone, atskirų LTEC veikloje įteisintų tyrimo metodų, kurių pagrįstumas patikrintas moksliniais metodais, taikymas yra pagrindas neabejotinai patikimai eksperto išvadai, o tyrimo metodų akreditacija pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo reikalavimus nėra būtina ir neįtakoja eksperto išvadų patikimumo.

48Taip pat pirmos instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad nei pradinis kreditorius R. J., nei atsakovas UAB firma „Lietuvos melioracija” nuo 2001-12-31, t. y. nuo tos dienos, kai pasibaigė UAB „Finansų srautai” prievolės įvykdymo terminas pagal 2001-07-19 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, iki ieškinio pateikimo nesikreipė nei į UAB „Finansų srautai”, nei į garantą T. R. dėl skolininko prievolės pagal 2001-12-31 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo. Teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam kreditoriui UAB „Finansų srautai” pradinis kreditorius R. J. bei atsakovas UAB firma „Lietuvos melioracija” prarado 2011 m. gruodžio 31 d., todėl pirmos instancijos teismas priešieškinį atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 1 d.).

49Be to, pripažinęs negaliojančiomis Garantijas, pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančia ir 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10 dalyje dėl reikalavimų pagal 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui R. J., bei 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui A. P..

50Dėl prašomų priteisti palūkanų ir netesybų

51Teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos paskolos priteisimo (CK 6.873 str. 1 d.), tačiau sprendė, kad yra pagrįsta sumažinti palūkanas ir delspinigius.

52Teismas nustatė, kad ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiuoja ir už laikotarpį, besitęsiantį po paskolos sutarties pasibaigimo termino. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas už laikotarpį pasibaigus paskolos sutarties terminui yra nepagrįstas, kadangi paskolos sutartyje nebuvo šalių susitarimo, jog šios palūkanos mokamos iki visiško įsipareigojimų vykdymo, be to, ieškovas pateikė reikalavimą priteisti ir kompensacinę funkciją atliekančias 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2012 m. gegužės 3 d iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

53Teismas sprendė, kad ieškovas pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį dėl 650 000 Lt paskolos turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki 2012 m. gegužės 2 d., kuomet pasibaigė paskolos sutarties terminas. Kadangi atsakovė mokėjo ieškovui palūkanas iki 2012 metų, tai, teismo skaičiavimu, ieškovui priteistina mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. sudaro 13 142,55 Lt (65 000 Lt x (6 proc./365 d.) x 123 d.). Pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį dėl 150 000 Lt paskolos, teismo skaičiavimu, ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki 2012 m. spalio 1 d., kuomet pasibaigė paskolos sutarties terminas. Kadangi atsakovė mokėjo ieškovui palūkanas iki 2012 metų, tai ieškovui priteistina mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. yra, teismo skaičiavimu, sudaro 6 756,84 Lt (150 000 Lt x (6 proc./365 d.) 274 d.), todėl ieškovo reikalavimą priteisti 3 003,16 Lt dydžio palūkanas (9.760 Lt - 6.756,84 Lt = 3003,16 Lt) teismas vertino kaip nepagrįstą.

54Vertindamas ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už 183 dienas (6 mėn.) pagrįstumą, pirmos instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.), kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją.

55Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu papildomai ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė iš viso 2 104,80 Eur, t.y. po 701,60 Eur iš kiekvieno atsakovo.

56III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

57Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas iš dalies, o priešieškinis tenkintas visiškai, be to, apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – T. R. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

58Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

591. Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos po paskolos sutarties termino pasibaigimo bei delspinigiai, neteisėtas, kadangi skundžiamo sprendimo dalis neatitinka motyvuojamojoje dalyje nurodytų pirmos instancijos teismo argumentų, kas suponuoja išvadą, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimų turinį ir jų pagrįstumą bei teisėtumą. Ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už paskolos sutarties galiojimo laikotarpį. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir nurodė, kad sutinka su šiais argumentais, ir kad ieškovo reikalavimas priteisti 29 157,45 Lt dydžio palūkanas pagal 2007 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį ir 3 003,16 Lt palūkanas pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį yra nepagrįstas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė visas ieškovo reikalaujamas palūkanas, įskaitant ir tas su kurių priteisimu motyvuojamojoje dalyje nesutiko. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas ir delspinigius. Kadangi ieškovas prašo priteisti nuostolius, t.y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintas paskolą pagal CK 6.874 straipsnį, kurios atlieką kompensacinę funkciją, ir neįrodinėja, jog patyrė nuostolius, akivaizdu, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai įskaitomi į ieškovo reikalaujamus nuostolius ir negali būti priteisiami, kadangi, priešingu atveju, tokie delspinigiai būtų baudinės netesybos, kurios Lietuvos civilinėje teisėje yra draudžiamos. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir nurodė, jog sutinka su tuo, kad delspinigiai turi būti įskaitomi į nuostolius, kuriuos dengia kompensacinio pobūdžio palūkanos, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priteistini visi ieškovo reikalauti delspinigiai.

602. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės išvados įvertinimą, įrodymų vertinimą, bei priėmė nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimų turinį ir jų pagrįstumą bei teisėtumą. Ekspertų išvados, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant skundžiamą sprendimą, yra tik tikėtinos, todėl teismas, remdamasis vien šiomis išvadomis, negalėjo kategoriškai spręsti, kad parašas Garantijose yra pasirašytas anksčiau nei tekstas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien formalus eksperto išvados patikimumo skalės kriterijų taikymas faktiniam išvados patikimumui nedaro įtakos. Kriterijų skalės paskirtis ir tikslas – spręsti apie ekspertizės išvados kaip įrodymo patikimumą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad tyrimo akreditacija nėra būtina ir nedaro įtakos eksperto išvados patikimumui. Priešingai, metodo patvirtinimas, akreditacija leidžia spręsti apie metodo patikimumą ir apie mokslinį pagrįstumą, o metodo mokslinio pagrįstumo vertinimas yra viena iš ekspertizės išvados patikimumo vertinimo sudėtinių dalių. Nagrinėjamu atveju nė viena iš atliktų ekspertizių neturi mokslinio pagrindo, taikyti ne veiksmingiausi tyrimo metodai, bet vienintelis tyrimo metodas, kuris net nėra akredituotas, o kitų metodų nėra. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateikto 2015 m. kovo 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. 140-S-510, kuriame nurodyta, kad tokio pobūdžio ekspertizė, kai teksto štrichai nesikerta, neatliekama dėl to, kad nėra patvirtintos metodikos tokiam tyrimui atlikti. Pirmos instancijos teismas paskirdamas pakartotinę ekspertizę patvirtino, kad LTEC ekspertizės išvada yra nepatikima, tačiau, nepaisant to, vėliau, priimdamas skundžiamą sprendimą, pats rėmėsi LTEC ekspertizės išvada, kurios nepatikimumą pripažino. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendimą nepagrįstai grindė ekspertės teiginiais į klausimus, kurie nebuvo pateikti atliekant ekspertizę ir dėl jų nebuvo atliktas tyrimas. Teismas ekspertų išvadas netinkamai vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės išvados nėra patikimi įrodymai, todėl teismas juos turėjo vertinti atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu šalių teiktus paaiškinimus, kurie patvirtina, kad T. R. 2006 m. vasario 24 d. pasirašė ir išdavė R. J. bei A. P. garantijas tokiu būdu užtikrindamas UAB „Finansų srautai“ prievolių įvykdymą. Toks pasirašymas buvo logiškas ir pagrįstas bloga UAB „Finansų srautai“ finansine padėtimi ir negebėjimu atsiskaityti su R. J. ir A. P.. Visiškai logiška ir pagrįsta, kad esant blogai UAB „Finansų srautai“ padėčiai, buvo sutarta, jog T. R., kuris turėjo kontrolinį įmonės akcijų paketą (99 proc.), išdavė Garantijas taip užtikrindamas UAB „Finansų srautai“ prievolių vykdymą R. J. ir A. P.. T. R., matydamas, kad UAB „Finansų srautai“ nebegalės įvykdyti prievolių R. J. ir A. P., siekė sumažinti pagal išduotas garantijas kylančią savo asmeninę atsakomybę, todėl UAB „Finansų srautai“ 2006 m. spalio 4 d. pervedė R. J. 595 000 Lt, 2006 m. gruodžio 4 d. pervedė 125 000 Lt, tokiu būdu padengiant dalį skolos pagal 2001 m. liepos 19 d. vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, 2007 m. vasario 19 d. buvo pervesti 100 000 Lt A. P., dengiant dalį skolos pagal 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutartį Nr. 2. Iš UAB „Finansų srautai“ T. R. gavo finansinę naudą, todėl visiškai logiška ir pagrįsta, kad iš T. R., kaip asmens valdančio UAB „Finansų srautai“, buvo pareikalauta asmeninio prievolių R. J. ir A. P. įvykdymo užtikrinimo. Ieškovas, tvirtindamas, jog jo išduotos Garantijos yra suklastotos, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kaip jos galėjo būti suklastotos. Nors ieškovas ir teigė, kad ginčijamų Garantijų tekstas buvo atspausdintas ant tuščių R. J. turėtų lapų su T. R. parašu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog R. J. galėjo turėti tokius tuščius lapus. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo T. R. dviprasmiško elgesio, t.y. T. R. šioje byloje ginčija išduotas Garantijas, o kitoje byloje naudojasi jomis kaip įrodymais, grįsdamas savo poziciją. Pirmos instancijos teismas nevertino ir tos galimybės, kad, įvertinus tai, jog garantija yra vienašalis dokumentas – įsipareigojimas, ieškovas sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės ir turtinių prievolių, pats galėjo pirmiausia pasirašyti ant tuščių lapų ir tik vėliau atspausdinti garantijų tekstus. Neatmestina ir galimybė, kad ieškovas, kilus nesutarimams su R. J., turėjo galimybę bet kada pakeisti R. J. išduotas Garantijas į kitas, parengtas tokiu būdu, kuris sukeltų abejonių dėl jų teisėtumo.

613. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti. Garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. T. R. išduotos garantijos yra savarankiškos prievolės nuo sandorių, iš kurių jos kilo, o T. R. atsakomybė yra subsidiari. Garantijos gavėjai, negalėję patenkinti savo reikalavimų iš BUAB „Finansų srautai“, visiškai pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo garantijomis, kurių galiojimas numatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

624. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo išvadai, jog Garantijos ir Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, darytina išvada, jog atsakovės priešieškinis yra pagrįstas ir tenkintinas. T. R. išdavė garantijas, kurios galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir jomis besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti Garantijos gavėjui ar kitam trečiajam asmeniui, perėmusiam garantijos gavėjo reikalavimus skolininkui, Garantijoje nurodytas sumas. Taigi atsakovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja prievolių įvykdymo iš ieškovo kaip Garantijas išdavusio asmens.

635. Išsprendus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimą, turi būti sprendžiamas ir papildomo sprendimo pagrįstumo klausimas. Pirmos instancijos teismas iš viso ieškovui priteisė 9 508,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tokia bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami klausimai, kurie teisės požiūriu reikalautų specialių žinių, vertintina kaip akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti bylos sudėtingumo.

64Atsakovai R. J. ir A. P. prisidėjo prie atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinių skundų reikalavimų ir palaiko skunduose nurodytus argumentus.

65Ieškovas T. R. su atsakovų apeliaciniais skundu nesutinka, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

66Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:

671. Atsakovai netinkamai aiškina palūkanų ir delspinigių mokėjimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškiniu buvo prašoma priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei delspinigius, kaip netesybas, už prievolės įvykdyti prievolę pažeidimą. Kita vertus, jei atsakovai mano, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje skiriasi tam tikros sumos, tai jie turi teisę kreiptis į pirmos instancijos teismą dėl rašymo apsirikimo ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo.

682. Apeliantai klaidina teismą dėl byloje esančių ekspertizės aktų patikimumo vertinimo. Apeliantų pateikti argumentai prieštarauja šiuo klausimu formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu. Bylos nagrinėjimo metu 2013-10-09 ekspertizės akte išvadas pateikusi ekspertė J. V. išsamiai paaiškino, kad jai asmeniškai nekilo jokių abejonių dėl pasirašymo eiliškumo ant tiriamų dokumentų, t.y. pirmiau buvo pasirašyta ant tuščių lapų, o vėliau buvo atspausdintas tekstas, tačiau pagal LTEC naudojamą tyrimo metodiką vieno tyrimo metodo rezultatų nepakanka kategoriškai išvadai, o kitų metodų nesikertančių štrichų eiliškumui nustatyti nėra, todėl vien tik dėl procedūrinių reikalavimų kategoriška išvada nagrinėjamu atveju negalėjo būti pateikta. Eksperto V. A. 2015-01-21 ekspertizės akte taip pat yra pateikiama vertinimo „labai tikėtina“ reikšmė. Pagal eksperto V. A. pateikto termino „labai tikėtina“ paaiškinimą jis iš esmės atitinka Lietuvos teismų praktikoje naudojamą „kategoriškos išvados“ apibrėžimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti dviejų skirtingų ekspertų pateiktų išvadų patikimumu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ekspertų išvados buvo padarytos atlikus ekspertizę moksliškai nepagrįstai metodais, yra grindžiami tik teorinio ir samprotaujamojo pobūdžio argumentais. Apeliantų prielaidos dėl tyrimo metodų patikimumo neturi jokio objektyvaus pagrindo. LTEC 2013-10-09 ekspertizės akte nurodoma, kad tyrimas atliktas vadovaujantis įteisintų neakredituotų metodų standartinio tyrimo procedūromis „dokumentų rekvizitų atlikimo eiliškumo tyrimas“ LTEC-STPA-R15, „Dažomųjų medžiagų tyrimas LTEC-STPA-R-227“. Ekspertė J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimo metu taikyti metodai, nors ir neakredituoti, tačiau yra įteisinti ir plačiai naudojami tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tarp akredituotų ir neakredituotų metodų patikimumo vertinimo prasme nėra jokio skirtumo. Apeliantas neturi specialių žinių nagrinėjamais techniniais dokumento ekspertizės tyrimo metodų taikymo klausimais, todėl bet kokios apeliaciniame skunde nurodomos abejonės turėtų būti vertinamos kritiškai, kaip neturinčios objektyvaus pagrindo. Pakartotinę ekspertizę, kuri tik patvirtino tai, kas jau buvo nustatyta ir LTEC ekspertizės akte, teismas skyrė ne savo iniciatyva, o ieškovo prašymu. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir ekspertės J. V. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus. Toks teismo sprendimo motyvavimas atitinka CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmos instancijos teismas sprendimą tariamai motyvavo ekspertės teiginiais, dėl kurių ji neatliko tyrimo, yra nepagrįsti, kadangi LTEC ekspertė J. V. buvo apklausiama ir paaiškinimus teikė išimtinai tik su atlikta ekspertize susijusiais klausimais. Apeliacinio skundo techninio pobūdžio ekspertizės atlikimo vertinimo argumentai apskritai neturėtų būti vertinami. Argumentai dėl tariamo eksperto V. A. šališkumo formuluojami tikėtina tik dėl to, kad pirmos instancijos teismas parinko ne atsakovės siūlomą ekspertą, o ieškovės. Eksperto paskyrimo taisyklės yra apibrėžtos CPK 212 straipsnyje ir pirmos instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

693. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ ginčijamas 2006-02-24 garantijas į bylą pateikė tik su 2013 m. kovo mėnesį teismui pateiktu priešieškiniu, iki to laiko, net rašydama atsiliepimą į ieškinį, atsakovė apie jokias garantijas net nebuvo užsiminusi. Be to, atsakovai R. J. ir A. P. niekada nereikalavo pinigų pagal minėtas Garantijas. Byloje nėra nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas ginčijamas Garantijas būtų pasirašęs. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai iš esmės verslo prasme yra nelogiški bei prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Į bylą pateikta visų UAB „Finansų srautai“ sandorių suvestinė, iš kurių matyti, jog visos šios bendrovės vardu įsigytos akcijos visuomet buvo perleidžiamos tik atsakovui R. J., ieškovui T. R. ar ginčo šalims priklausančiai UAB firma „Lietuvos melioracija“. Tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kuriomis veiklą vykdė UAB „Finansų srautai“, asmeninių garantijų ieškovas niekada nebūtų išdavęs ir jų neišdavė. Ieškovas niekada nėra pripažinęs nė vienos šioje byloje ginčijamos asmeninės garantijos, priešingai, ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad minėtos garantijos buvo suklastotos, atspausdinant tekstą ant jau pasirašytų tuščių popieriaus lapų, kurie 2001 metais buvo duoti atsakovui R. J., kad šis galėtų atstovauti UAB „Finansų srautai“ perkant įmonės UAB „Telga“ akcijas. Į atsakovės minimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą minėta Garantija buvo pateikta visai kitame kontekste. Pačių apeliantų pozicija yra nenuosekli, kadangi vienoje apeliacinio skundo dalyje teigiama, jog abi byloje esančios ekspertizės yra niekinės, nes nepagrįstai buvo nustatyta, jog pirmiau buvo pasirašyti tušti lapai ir tik vėliau atspausdintas tekstas, o kitoje apeliacinio skundo dalyje pripažįstama, kad garantijos pirmiausiai buvo pasirašytos, o vėliau atspausdintas tekstas, tačiau tai atliko pats ieškovas.

704. Net jeigu ir vertintume, kad ginčo Garantijos buvo išduotos, tai nuo tos dienos, kai pasibaigė UAB „Finansų srautai“ prievolės įvykdymo terminas pagal 2001-07-19 Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, nei pradiniai kreditoriai R. J. ir A. P., nei atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ nesikreipė nei į UAB „Finansų srautai“, nei į garantą T. R. dėl skolininko prievolės įvykdymo, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priešieškinio reikalavimus atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

715. Pirmos instancijos teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius ir pritaikius ieškinio senaties terminą, apeliacinio skundo argumentai dėl tariamos skolos pagal priešieškinį pagrįstumo turėtų būti vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Tačiau, jeigu vertintume argumentus dėl skolos pagal priešieškinį priteisimo, būtina atkreipti dėmesį, kad atsakovas pagal 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją be tariamos skolos iš ieškovo prašo priteisti ir 24 750 Lt dydžio delspinigius, 99 500 Lt dydžio baudą ir iš viso 391 773 Lt dydžio palūkanas. Sudėjus visas atsakovės prašomas priteisti sumas, gaunama suma viršija tariamos skolos dydį, kas akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal 2002 m. birželio 27 d. paskolos sutartį ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją be skolos yra prašoma priteisti 35 883 Lt dydžio palūkanas, 155 180 Lt dydžio palūkanas ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo 426 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 17 d. iki visiško prievolių įvykdymo. Akivaizdu, kad tokios prašomos priteisti palūkanos sudaro galimybę atsakovei pasipelnyti.

726. Palikus pakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, paliktas nepakeistas turėtų likti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomas sprendimas. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui nepagrįstai buvo priteista 9 508,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad 2 851,80 Eur iš šios sumos sudaro žyminis mokestis, o likusi suma, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla teisiniu požiūriu buvo sudėtinga ir reikalavo specialių žinių, buvo priteista pagrįstai.

73IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

75Dėl faktinių bylos aplinkybių

76Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas T. R. yra vienas iš atsakovės UAB firma „Lietuvos melioracija“ akcininkų. Ieškovas T. R. ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ 2005-05-13 sudarė paskolos sutartį. Šios Paskolos sutarties suma - 750 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2010-05-12 (t. 1, b.l. 53-54). 2010-05-12 šalių susitarimu 2005-05-13 Sutarties terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31 (t. 1, b.l. 55). Taip pat 2007-05-03 tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė paskolos gavėjo nuosavybėn 650 000 Lt. Paskola buvo suteikta iki 2012-05-02, mokant 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną (t. 1, b.l. 50 - 52). Be to, ieškovas T. R. atsakovei UAB firma „Lietuvos melioracija“ 2007-10-01 sutarties pagrindu paskolino 150 000 Lt, paskola buvo suteikta iki 2009-09-30 (t. 1, b.l. 46-47). 2009-10-01 susitarimu prie 2007 m. spalio 1 d. sutarties paskolos suteikimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. spalio 1 d. (t. 1, b.l. 48). 2011-09-13 ir 2012-05-16 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskolų grąžinimo pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis (t. 1, b.l. 67-68). 2012-01-30 ieškovas ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 14, kuriuo atsakovė pripažino, kad ieškovui yra skolinga 1 573 441,60 Lt (t. 1, b.l. 64). Ieškovas 2013-01-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2005-05-13 paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovės UAB firma „Lietuvos melioracija“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos ir 48 810 Eur nesumokėtų palūkanų; 2) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9 760 Lt (2 826,69 Eur) nesumokėtų palūkanų, 2 580 Lt (7 47,22 Eur) delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012-10-02 iki teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos; 3) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) nesumokėtų palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos; 4) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog ieškovui yra skolinga pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį 650 000 Lt ir pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį 150 000 Lt, tačiau nesutiko su ieškovo reikalavimu dalyje dėl 29 157,45 Lt palūkanų priteisimo. Taip pat atsakovė sutiko, jog pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį ieškovui yra skolinga 150 000 Lt, tačiau nesutiko su ieškovo reikalavimui dalyje dėl 3 003,16 Lt dydžio palūkanų priteisimo. Atsakovė visiškai nesutiko su ieškovo reikalavimu nutraukti 2007 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį ir priteisti pinigines sumas pagal šią sutartį (t. 1, b.l. 82-88). Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš ieškovo T. R.: 1) 380 000 Lt skolą, 32 744 Lt dydžio palūkanas nuo 480 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. vasario 19 d., 138 421 Lt dydžio palūkanas nuo 380 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 17 d., 6 proc. dydžio palūkanas nuo 380 000 Lt (123 378 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 17 d. iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2002 m. birželio 27 d. Paskolos sutartį Nr. 2 ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją; 2) 275 000 Lt (79 646 Eur) skolą, 24 750 Lt (7 168 Eur) dydžio delspinigius, 99 500 Lt (28 817 Eur) dydžio baudą, 284 106 Lt (82 283 Eur) dydžio palūkanas nuo 995 000 Lt (288 172 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. spalio 4 d., 4 011 Lt (1 162 Eur) dydžio palūkanas nuo 400 000 Lt (116 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 4 d., 103 656 Lt (30 021 Eur) dydžio palūkanas nuo 275 000 (79 646 Eur) Lt sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. kovo 17 d. pagal 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo-padavimo sutartį ir 2006 m. vasario 24 d. garantiją; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovo T. R. 2013 m. sausio 25 d. ieškinį iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija” priteistas sumas prašė įskaityti į patenkintų priešieškinio reikalavimų sumas (t. 1, b.l. 102-107; t.3 , b.l. 63-68). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 įsigijo iš R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ ir T. R. pagal 2001 m. liepos 19 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Finansų srautai“ ir R. J., bei 2006 m. vasario 24 d. T. R. išduotą garantiją (t. 1, b.l. 108-113). Taip pat atsakovė 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/01/10 įsigijo iš A. P. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ ir T. R. pagal 2002 m. birželio 27 d. Paskolos sutartį Nr. 2, sudarytą tarp A. P. ir UAB „Finansų srautai“, bei 2006 m. vasario 24 d. T. R. išduotą garantiją (t. 1, b.l. 114-117). Ieškovas, siekdamas apsiginti nuo priešieškiniu pareikštų reikalavimų, patikslino ieškinį, kuriuo, be jau minėtų reikalavimų, papildomai prašė teismo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1) 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“; 2) 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp A. P. ir UAB firma „Lietuvos melioracija“; 3) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui R. J.; 4) 2006 m. vasario 24 d. garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui A. P.. Tvirtino, kad 2006 m. vasario 24 d. Garantijos yra suklastotos. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas iš dalies, o priešieškinis tenkintas visiškai. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos po paskolos sutarties termino pasibaigimo bei delspinigiai, yra neteisėtas, kadangi neatitinka motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų; 2) pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės išvados įvertinimą, įrodymų vertinimą bei sprendimų turinį ir jų pagrįstumą bei teisėtumą; 3) pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti; 4) ieškovas T. R. išdavė garantijas, kurios galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir jomis besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti Garantijos gavėjui ar kitam trečiajam asmeniui, perėmusiam garantijos gavėjo reikalavimus skolininkui, Garantijoje nurodytas sumas, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja prievolių įvykdymo iš ieškovo kaip Garantijas išdavusio asmens; 5) Vilniaus apygardos teismo papildomu sprendimu ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė.

77Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

78Kaip matyti iš ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės palūkanas, delspinigius ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Tarp šalių kilo ginčas, iki kada gali būti skaičiuojamos palūkanos.

79Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Taigi pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Iš suformuluotų ieškinio reikalavimų akivaizdu, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi paskola. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato pelno palūkanų mokėjimo tvarką, pagal kurią pelno palūkanos, nustatytos įstatyme ar sutartyje, yra mokamos kas mėnesį kaip prievolės dalis iki paskolos suma bus grąžinta, t. y. iki sutartyje nustatyto grąžinimo termino. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. CK 6.874 straipsnis nustato pasekmes, susidariusias po to, kai paskolos gavėjas pažeidė sutartį. Nagrinėjamu atveju iš 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties ir 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutarties turinio matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog paskolos gavėjas paskolos davėjui moka 6 procentų dydžio metines palūkanas, išmokant jas kiekvieną metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.

80Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagal 2007 m. gegužės 3 d. Paskolos sutartį priteisė 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) nesumokėtų palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos, ir pagal 2007 m. spalio 1 d. Paskolos sutartį priteisė 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9 760 Lt (2 826,69 Eur) nesumokėtų palūkanų, 2 580Lt (747,22 Eur) delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant jas nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos, t.y. šioje dalyje visiškai tenkino visiškai tenkino ieškovo reikalavimus. Sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai ir išvados prieštarauja skundžiamo sprendimo rezoliucinei daliai, kadangi, nors pirmos instancijos teismas ir sutiko su atsakove, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti priteistos tik iki to laiko, kai pasibaigė paskolos sutartyje nustatytas terminas, tačiau rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovui priteisiamos mokėjimo funkciją atliekančias palūkanos ir už laikotarpį pasibaigus paskolos sutarties terminui.

81Kaip pagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., kurios sudaro 13 142,55 Lt (650 000 Lt x (6 proc./365 d.) x123 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 29 157,45 Lt (42 300 – 13 142,55 Lt = 29 157,45 Lt) dydžio palūkanas yra nepagrįstas. Analogiškai pasisakytina ir dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį priteisimo. Pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., kurios sudaro yra 6 756,84 Lt (150 000 Lt x (6 proc./365 d.) x 274 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 3 003,16 Lt dydžio palūkanas (9 760 Lt – 6 756,84 Lt = 3 003,16 Lt) yra nepagrįstas.

82Be to, ieškovas iš atsakovės prašė priteisti ir delspinigius. Pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį už 183 dienas, o pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį už 86 dienas. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tik tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-367/2006, teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir kt.). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės (negrąžinant paskolos, nemokant palūkanų), jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta, nagrinėjamu atveju tokio susitarimo tarp šalių nėra. Tiek 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties, tiek 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutarties 15 punkte šalys buvo susitarusios, kad jei Paskolos gavėjas neįvykdys savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityt, jam bus skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną (t. 1, b.l. 46, 50). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį paskola turėjo būti grąžinta iki 2012 m. gegužės 2 d., o pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį – 2012 m. spalio 1 d. Paskolų laiku negrąžinus, ieškovas kreipėsi į teismą, ieškinys teisme buvo priimtas 2013 m. sausio 25 d. Taigi nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo dienos iki ieškinio priėmimo teisme, t.y. pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį už 183 dienas, o pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį už 86 dienas, mokėtini 0,02 delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį sudaro 23 790 Lt, o 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį – 2 580 Lt.

83Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, ir joje nurodyta praktika). Esant nurodytam teisiniam, reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

84Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmos instancijos teismas šioje dalyje yra keistinas, sumažinant pirmos instancijos teismo pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį priteistą 42 300 Lt palūkanų sumą iki 13 142,55 Lt, ir pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį priteistą 9 760 Lt palūkanų sumą iki 6 756,84 Lt.

85Dėl įrodymų vertinimo

86Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės išvados įvertinimą, įrodymų vertinimą bei sprendimų turinį ir jų pagrįstumą bei teisėtumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė savo poziciją šioje dalyje iš esmės grindžia tuo, kad teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog Garantijos buvo suklastotos, remdamasis ekspertų išvadomis, kurių patikimumas yra abejotinas.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo teismo ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės nustatymo ir šio įrodymo vertinimo nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmos instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą. Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015;kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas, nors jame ir pateiktos tik tikėtinos išvados, turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; kt.).

88Lietuvos ekspertizės centro 2013-10-19 ekspertizės akte padaryta išvada - tikėtina, kad T. R. parašai, esantys tirti pateiktose 2006 m. vasario 24 d. garantijose yra padaryti anksčiau nei atspausdintas garantijų tekstas. Ekspertizės akte nurodyta, kad „formuluoti kategoriškų išvadų negalima, nes pagal Lietuvos ekspertizės centre (LTEC) naudojamą tyrimo metodiką, vieno tyrimo metodo rezultatų, nepakanka kategoriškai išvadai, o kitų metodų nesikertančių štrichų eiliškumui nustatyti nėra.“ (t. 2, b.l. 167-169). Teismo posėdžio metu apklausta LTEC ekspertė J. V. pažymėjo, kad jai iš esmės nekyla abejonių dėl to, kad ginčijamos Garantijos pirmiau buvo pasirašytos ir tik vėliau buvo atspausdintas tekstas. Taip pat papildomai paaiškino, kad pagal LTEC naudojamą tyrimo metodiką tam, jog būtų galima pateikti kategorišką išvadą, ekspertinį tyrimą reikia atlikti bent dviem tyrimo metodais, o kitų metodų nesikertančių štrichų eiliškumui nustatyti nėra, todėl vien dėl šio procedūrinio reikalavimo negalėjo būti pateikta kategoriška išvada. Be to, ir Jungtinės Amerikos Valstijose dirbantis ekspertas dr. Valery N. A., ištyręs ginčijamas garantijas, 2015 m. sausio 15 d. tyrimo (ekspertizės) akte taip pat pateikė išvadą, pagal kurią „labai tikėtina“, kad mėlynu rašalu padėtas parašas „T. R.“ ginčijamose garantijose buvo padėtas (parašytas) prieš atspausdinant dokumento tekstą ant popieriaus. Akte išaiškinta, kad terminas „labai tikėtina“ reiškia, kad ekspertas yra iš esmės tikras, kad pateikta išvada yra tikra (teisinga), atitinka aiškius ir įtikinančius įkalčius. Tiriamojoje akto dalyje kategoriškai konstatuota aplinkybė, kad po parašo rašalu nebuvo rasta jokių dažomųjų miltelių. Jei dažomųjų miltelių būtų rasta po rašalu, tai reikštų, kad dokumentas pirmiau buvo atspausdintas, o tada pasirašytas (t. 5, b.l. 80-93).

89Apeliatės teiginys, kad ekspertų išvados buvo padarytos atlikus ekspertizę moksliškai nepagrįstais metodais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra grindžiamas daugiau atsakovės teoriniais samprotavimais, kurie neturi jokio objektyvaus pagrindo. LTEC 2013-10-09 ekspertizės akte nurodoma, kad tyrimas atliktas vadovaujantis įteisintų neakredituotų metodų standartinio tyrimo procedūromis. Apklausos metu ekspertė J. V. paaiškino, kad tyrimo metu taikyti metodai nors ir nėra akredituoti, tačiau yra įteisinti ir plačiai naudojami tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvos ekspertizės centro internetiniame puslapyje paskelbta: „Nuo 2010-09-02 Lietuvos teismo ekspertizės centras yra akredituotas pagal tarptautinį standartą ISO 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Tai reiškia, kad LTEC yra kompetentinga gauti techniškai patikimus duomenis ir rezultatus, kad LTEC veikia taikydama išorinės akreditavimo institucijos pripažintas taisykles, patikimus, pripažintus ir patvirtintus (validuotus) tyrimo metodus ir kokybės vadybos sistemą.“. Pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad atskirų LTEC veikloje įteisintų tyrimo metodų, kurių pagrįstumas patikrintas moksliniais metodais, taikymas yra pakankamas pagrindas neabejoti eksperto išvada. Be to, apeliantė visiškai nepagrįstai tvirtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė ekspertės teiginiais į klausimus, kurie nebuvo pateikti ekspertizei ir dėl jų nebuvo atliktas tyrimas, kadangi, kaip patvirtina teismo posėdžio garso įrašas, ekspertei teismo posėdžio metu buvo klausinėjama tik su atlikta ekspertize susijusių klausimų. Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo teiginys, jog tuo, kad pirmos instancijos teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, teismas pripažino LTEC išvados nepagrįstumą ir nepatikimumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pakartotinė ekspertizė buvo paskirta ieškovo iniciatyva. Pakartotinai skiriant ekspertą, eksperto kandidatūras siūlė tiek ieškovas, tiek atsakovė, o pakartotinės ekspertizės išvados patvirtino LTEC 2013-10-09 ekspertizės akte apdarytas išvadas, todėl vertintinas kaip nelogiškas apeliantės teiginys, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LTEC išvada, kurios nepatikimumą pripažino skirdamas pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, net jei pirmos instancijos teismui ir kilo tam tikrų abejonių dėl LTEC išvados patikimumo iki pakartotinės ekspertizės skyrimo, tai tas abejones išsklaidė pakartotinės ekspertizės išvados, kurios patvirtinto LTEC išvadas. Įvertinus tai, kad ekspertizes atliko kvalifikuoti ir didelę ekspertinio darbo patirtį turintys savo srities specialistai, kritiškai vertintini ir apeliantės pateikti techninio pobūdžio ekspertizės atlikimo vertinimo argumentai.

90Kaip jau ir buvo minėta, ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizių išvados neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams. Pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateiktas nei vienas tiesioginis ar netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas ginčijamas Garantijas pasirašė. Be to, nei atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“, nei atsakovai R. J. bei A. P. negalėjo pateikti jokių argumentuotų paaiškinimų, kodėl pagal Garantijas nebuvo reikalaujama įvykdyti prievolę prieš ieškovo kreipimąsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į blogą UAB „Finansų srautai“ finansinę padėtį, Garantijų pasirašymas buvo logiškas kontrolinį įmonės akcijų paketą valdančio ir įmonės vadovo pareigas einančio ieškovo T. R. poelgis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai prieštarauja verslo logikai, kadangi Garantijų pasirašymas už faktiškai nemokią įmonę akivaizdžiai būtų ieškovui finansiškai nenaudingas. Į bylą buvo pateikta UAB „Finansų srautai“ sandorių suvestinė, iš kurios matyti, kad visos šios bendrovės vardu įsigytos akcijos visada buvo perleidžiamos tik atsakovui R. J. arba ieškovui T. R. bei abiems jų abiejų įmonei UAB firma „Lietuvos melioracija“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Finansų srautai“ 2001-05-25 iš VĮ Turto banko įsigijo UAB „Molesta“ akcijų už 178 194 Lt, 2001-06-26 šios akcijos buvo parduotos atsakovui R. J. už 30 000 Lt. Po trijų savaičių UAB „Finansų srautai“ vėl nupirko minėtas UAB „Molesta“ akcijas iš atsakovo R. J. už 995 000 Lt. Akivaizdu, jog iš šių sandorių atsakovas R. J. gavo 965 000 Lt naudą, o UAB „Finansų srautai“ patyrė ženklius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo išduoti asmenines garantijas UAB „Finansų srautai“ sudarinėjant tokius nuostolingus sandorius, kurie buvo naudingi išimtinai tik tuometiniam ieškovo verslo partneriui atsakovui R. J.. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tarp T. R. ir R. J. nusistovėjusią praktiką, pagal kurią vienas iš partnerių savo asmeniniu turtu garantuotų kitų susijusių asmenų grupės dalyvių įsipareigojimų įvykdymą. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog 2001 m., kai buvo perkamos UAB „Telga“ akcijos, jis lapus su tuščiais parašais buvo davęs atsakovui R. J., kad pastarasis galėtų atstovauti UAB „Finansų srautai“ perkant akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas R. J. buvo ilgamečiai verslo partneriai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo šia ieškovo pateikta versija, vertinant ją visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste, netikėti.

91Nors apeliantė skunde ir nurodo, kad ieškovas ginčo Garantijomis remiasi kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes, remdamasis ginčo Garantijomis, ieškovas įrodinėja kitoje byloje, be to, šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir pirmos instancijos teismo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakinėja (CPK 306 str. 2 d.).

92Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmos instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčo Garantijos buvo suklastotos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vien tas faktas, jog teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė konkrečiai bylos šaliai nepalankias išvadas, negali būti pagrindu konstatuoti įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimą ar nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; kt.).

93Konstatavus, kad ginčijamos Garantijos nebuvo pasirašytos garanto T. R., pirmos instancijos teismas pagrįstai Garantijas bei 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10 dalyje dėl reikalavimų pagal 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui R. J., ir 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui A. P., pripažino negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pripažinus Garantijas negaliojančiomis, atsakovė praranda teisinį pagrindą reikalauti iš ieškovo prievolių pagal Garantijas įvykdymo.

94Dėl ieškinio senaties termino priešieškinio reikalavimams pareikšti

95Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti, kadangi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo.

96Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 str. 2 d.), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 str. 2 d.), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Sutiktina su apeliante, kad, jeigu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl ieškinio senaties termino, tai nereiškia, jog pasibaigia ir garantija, kadangi garantija yra savarankiška prievolė, o garanto atsakomybė yra subsidiari.

97Nagrinėjamu atveju ginčo Garantijose numatyta, kad jos galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovė teismui priešieškinį pateikė 2013 m. kovo mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė ieškinio senaties termino praleidusi nebuvo.

98Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo

99Iš atsakovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo turinio matyti, jog minėtu apeliaciniu skundu atsakovė pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neskundė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo yra suformuluotas tik reikalavimas panaikinti papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo T. R. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Neišeidamas už apeliacinių skundų ribų, apeliacinės instancijos teismas vertins tik 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

100Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą byloje, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo; iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 1, 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendime skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina tai, jog ieškovas advokatei A. R. – B, už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei teisines konsultacijas ir duomenų iš registrų gavimą sumokėjo 7 650 Lt (2 215,59 Eur) (2 t., b.l. 30-35). Taisydamas šį procesinio pobūdžio trūkumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo papildomo sprendimo institutu ir priteisė ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių nebuvo pasisakęs 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendime. Nors atsakovė ir tvirtina, kad bendra ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kuris sudaro 9 508,80 Eur, vertintina kaip per didelė, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių, jog skundžiamu 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu ieškovui iš atsakovų priteista 7 267,45 Lt (2104,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei teisines konsultacijas ir duomenų iš registrų gavimą būtų akivaizdžiai per didelė ir viršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintus maksimalius dydžius.

101Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą.

102Dėl procesinės bylos baigties

103Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus ir faktines aplinkybes, tačiau nors motyvuojamojoje dalyje ir nurodė argumentus, kodėl ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai priteisė visas ieškovo reikalautas sumas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų priteisimo keistinas, sumažinant pirmos instancijos teismo pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį priteistą 42 300 Lt palūkanų sumą iki 13 142,55 Lt, ir pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį priteistą 9 760 Lt palūkanų sumą iki 6 756,84 Lt. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, taip pat paliktinas nepakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomas sprendimas. Pirmos instancijos teismo išvada dėl to, kad atsakovas neva praleido ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams reikšti, yra teisiškai neteisinga, tačiau tai, Garantijas pripažinus negaliojančiomis, jokios įtakos vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą neturi.

104Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

105Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus ar panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

106Nors pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies ir yra keistinas, sumažinant ieškovui priteistą sumą, tačiau pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme nėra, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo ir 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo turinio, nors pirmos instancijos teismas ieškovui rezoliucinėje dalyje ir priteisė visas jo prašomas sumas, tačiau ieškovui bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai jas sumažinęs atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

107Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

108Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

109Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atlyginimo. Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 414 434,25 Eur suma. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 4 667 Eur žyminio mokesčio (t. 6, b.l. 172). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei reikalaujama, atsakovei grąžino 690 Eur (t. 6, b.l. 222). Taigi atsakovė už apeliacinį skundą iš viso yra sumokėjusi 3 977 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad šiuo procesiniu sprendimu buvo tenkinta 7,76 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 308,62 Eur jos už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovai nepateikė. Tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 1 216,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad 92,24 proc. apeliacinio skundo reikalavimų buvo atmesta, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 1 122,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau įvertinus tai, kad iš ieškovo pateikto prašymo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, matyti, kad ieškovas prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant prašymą dėl vykdomojo rašto neapskųstoje sprendimo dalyje išdavimo, kuris buvo atmestas, o pastarųjų bylinėjimosi išlaidos suma nėra nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju būtų tikslinga nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškovui iš atsakovės priteisia tik 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.).

110Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

111Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipas išdėstant taip:

112„2. Priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 6 756,84 Lt (1 956,92 Eur) nesumokėtų palūkanų, 2580 Lt (747,22 Eur) delspinigių, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos.

1133. Priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija" 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 13 142,55 Lt (3 806,35 Eur) nesumokėtų palūkanų, 23 790 Lt (6 890,06 Eur) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2013-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumos.“.

114Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

115Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

116Priteisti iš ieškovo T. R. (a.k. ( - ) atsakovei UAB firmai „Lietuvos melioracija“ (j.a.k. 122264388) 308,62 Eur (tris šimtus aštuonis eurus šešiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

117Priteisti ieškovui T. R. (a.k. ( - ) iš atsakovės UAB firmai „Lietuvos melioracija“ (j.a.k. 122264388) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas T. R. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs, teismo prašė:... 4. 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2005-05-13 paskolos sutartį... 5. 2) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“, 150 000 Lt... 6. 3) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 650 000 Lt... 7. 4) priteisti iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ 5 proc.... 8. 5) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento:... 9. 5.1 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp... 10. 5.2 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp... 11. 5.3 2006-02-24 garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui R. J.;... 12. 5.4 2006-02-24 garantiją, išduotą T. R. garantijos gavėjui A. P..... 13. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“... 14. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė UAB firma „Lietuvos... 15. Be to, ieškovas ir atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ (Paskolos... 16. Ieškovas ir atsakovė 2012-01-30 sudarė ir pasirašė tarpusavio... 17. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) UAB firma „Lietuvos... 18. 1) iš ieškovo T. R. priteisti 380 000 Lt skolą, 32 744 Lt dydžio palūkanas... 19. 2) iš ieškovo T. R. priteisti 275 000 Lt (79 646 Eur) skolą, 24 750 Lt (7... 20. 3) iš ieškovo T. R. priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 21. 4) pagal ieškovo T. R. 2013 m. sausio 25 d. ieškinį iš atsakovo UAB firmos... 22. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ nurodė, kad ji 2013 m. sausio... 23. Taip pat atsakovė tvirtino, kad 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo... 24. Atsakovės teigimu, UAB „Finansų srautai” direktorius ir garantas T. R.... 25. Ieškovas T. R. prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, jog 2006-02-24... 26. Pasisakydamas dėl reikalavimų, kildinamų iš 2013-01-10 reikalavimo... 27. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad nei pradinis kreditorius R. J., nei... 28. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateikta 2006-02-24... 29. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija” pripažino, kad ieškovo... 30. Ieškovo reikalaujama priteisti 42 300 Lt dydžio suma, atsakovės teigimu, yra... 31. Atsakovai ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais... 32. Be to, atsakovai pažymėjo, kad ieškovas, ginčydamas Reikalavimo perleidimo... 33. Atsakovas A. P. prašė tenkinti atsakovės UAB firmos „Lietuvos... 34. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 35. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį... 36. 1) 750 000 Lt (217 215,01 Eur) skolos, 90 000 Lt (26 065,80 Eur) nesumokėtų... 37. 2) 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos, 9 760 Lt (2 826,69 Eur) nesumokėtų... 38. 3) 650 000 Lt (188 253,01 Eur) skolos, 42 300 Lt (12 250,93 Eur) nesumokėtų... 39. 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos... 40. Be to, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis buvo priteista iš viso 7 404... 41. Teismas taip pat pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo... 42. 1) 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui R. J.;... 43. 2) 2006-02-24 garantiją, kurią T. R. išdavė garantijos gavėjui A. P.;... 44. 3) 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp R.... 45. 4) 2013-01-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, sudarytą tarp A.... 46. Dėl garantijų ir reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo... 47. Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus,... 48. Taip pat pirmos instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipė... 49. Be to, pripažinęs negaliojančiomis Garantijas, pirmos instancijos teismas... 50. Dėl prašomų priteisti palūkanų ir netesybų... 51. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos paskolos priteisimo... 52. Teismas nustatė, kad ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas... 53. Teismas sprendė, kad ieškovas pagal 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį... 54. Vertindamas ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už 183... 55. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu... 56. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 57. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ su pirmos instancijos teismo... 58. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 59. 1. Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovui... 60. 2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė... 61. 3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo praleistas... 62. 4. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo išvadai, jog Garantijos ir... 63. 5. Išsprendus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo... 64. Atsakovai R. J. ir A. P. prisidėjo prie atsakovės UAB firmos „Lietuvos... 65. Ieškovas T. R. su atsakovų apeliaciniais skundu nesutinka, atsiliepimu į... 66. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:... 67. 1. Atsakovai netinkamai aiškina palūkanų ir delspinigių mokėjimą... 68. 2. Apeliantai klaidina teismą dėl byloje esančių ekspertizės aktų... 69. 3. Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ ginčijamas 2006-02-24... 70. 4. Net jeigu ir vertintume, kad ginčo Garantijos buvo išduotos, tai nuo tos... 71. 5. Pirmos instancijos teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamus... 72. 6. Palikus pakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, paliktas nepakeistas... 73. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 75. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 76. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas T. R. yra vienas iš atsakovės UAB... 77. Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo... 78. Kaip matyti iš ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio, nagrinėjamu... 79. Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų... 80. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagal 2007 m. gegužės 3 d.... 81. Kaip pagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė pirmos... 82. Be to, ieškovas iš atsakovės prašė priteisti ir delspinigius. Pagal 2007... 83. Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti... 84. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmos instancijos teismas šioje... 85. Dėl įrodymų vertinimo ... 86. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl... 88. Lietuvos ekspertizės centro 2013-10-19 ekspertizės akte padaryta išvada -... 89. Apeliatės teiginys, kad ekspertų išvados buvo padarytos atlikus ekspertizę... 90. Kaip jau ir buvo minėta, ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys... 91. Nors apeliantė skunde ir nurodo, kad ieškovas ginčo Garantijomis remiasi... 92. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmos instancijos teismo... 93. Konstatavus, kad ginčijamos Garantijos nebuvo pasirašytos garanto T. R.,... 94. Dėl ieškinio senaties termino priešieškinio reikalavimams pareikšti... 95. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas... 96. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri... 97. Nagrinėjamu atveju ginčo Garantijose numatyta, kad jos galioja iki 2015 m.... 98. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo... 99. Iš atsakovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 100. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų prašymu arba... 101. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio teisinio... 102. Dėl procesinės bylos baigties... 103. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus,... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ... 105. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus ar panaikinus pirmosios instancijos... 106. Nors pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies ir yra keistinas,... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 109. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš... 110. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 111. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti, jo... 112. „2. Priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos... 113. 3. Priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės UAB firmos „Lietuvos melioracija"... 114. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą... 115. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą palikti... 116. Priteisti iš ieškovo T. R. (a.k. ( - ) atsakovei UAB firmai „Lietuvos... 117. Priteisti ieškovui T. R. (a.k. ( - ) iš atsakovės UAB firmai „Lietuvos...