Byla e2-853-781/2020
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto administratorės R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., A. J., I. J. ir I. P. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mankerta“ bankroto administratorė R. V. (toliau – bankroto administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

72.

8Nurodė, kad bankroto administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, bendrovės turtas; bankroto administratorės gauta informacija apie dokumentų praradimą yra prieštaringa ir neįtikinama; BUAB „Mankerta“ nemokumą nulėmė bendrovės piniginių lėšų paėmimas iš bendrovės banko sąskaitos, bendrovės lėšų naudojimas trečiųjų asmenų naudai. Taip pat BUAB „Mankerta“ nėra įvykdžiusi mokestinių prievolių, susidariusių nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., tačiau dengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tuo pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą.

93.

10Suinteresuotas asmuo buvusi BUAB „Mankerta“ vadovė I. P. (toliau – apeliantė) nurodė, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės dokumentų praradimo buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų dėl jos kaltės. Ji bendrovės direktore buvo iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., o bankroto byla buvo iškelta tik po dviejų metų, pasikeitus trims vadovams. Todėl jos veiksmai, kaip bendrovės vadovės, negalėjo lemti juridinio asmens bankroto, juolab – tyčinio.

114.

12Suinteresuotas asmuo buvęs BUAB „Mankerta“ vadovas R. S. nesutiko su bankroto administratorės nuomone. Jis nurodė, kad UAB ,,Mankerta“ vadovo pareigas jis ėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Su UAB ,,Mankerta“ apskaitos dokumentais jis buvo supažindintas. Kol vyko UAB ,,Mankerta“ mokestinis tyrimas, suinteresuotas asmuo R. S. nusprendė panaudoti bendrovės lėšas, kad būtų gaunama finansinė nauda bendrovei. Pinigus paskolino fiziniam asmeniui už palūkanas. Paaiškino, kad 2017 m. vasario mėn. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) paprašė pakartotinai pateikti UAB ,,Mankerta“ apskaitos dokumentus. Nuvykus į gamybines patalpas, kur buvo šie dokumentai, paaiškėjo, jog dokumentai per klaidą buvo išmesti, nes tuo metu patalpose vyko remontas. Šiaulių apylinkes teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi atleido suinteresuotą asmenį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metų terminui dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, laiduotoju paskiriant brolį R. S. ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

135.

14Suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad jam vadovaujant bendrovei, ji veiklos nevykdė, dokumentai apie įmonės veiklą jam perduoti nebuvo.

156.

16Suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad ketino realizuoti prekes, todėl jai buvo reikalinga bendrovė. Kai VMI pradėjo reikalauti pateikti dokumentus, jai kilo abejonės dėl UAB „Mankerta“ veiklos sąžiningumo.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

187.

19Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu.

208.

21Teismas nustatė, kad UAB „Mankerta“ buhalterinė apskaita nuo 2013 m. gegužės 11 d. nebuvo tvarkoma, nes įmonėje nebuvo profesionalaus buhalterio. Dėl to, kad nebuvo tinkamai vykdoma buhalterinė apskaita, buvo pažeista pareiga operatyviai apskaityti visas buhalterines operacijas. Kadangi dėl netinkamo dokumentų saugojimo ir jų sunaikinimo neįmanoma patikrinti įmonės veiklos, teismas sprendė, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

239.

24Apeliantė atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

259.1.

26Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė būtų tyčia netinkamai tvarkiusi bendrovės buhalterinę apskaitą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantei baigus vadovauti bendrovei jos buhalteriniai duomenys buvo perduoti naujam vadovui, kuris juos prarado. Todėl aplinkybės, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, negalima buvo vertinti kaip įmonės bankrotą įrodantį faktą.

279.2.

28Teismas akcentavęs, jog turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, skundžiama nutartimi šiuo aspektu tik aptarė teisės normas, bendrą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, tačiau jos nesubendrino ir neįvardijo, kokie apeliantės ar kitų asmenų veiksmai lėmė tyčinį bankrotą.

299.3.

30Skundžiamoje nutartyje teismas neatskleidė pareiškimo motyvo, kad tyčinis bankrotas privalo būti konstatuotas dėl neišsaugotų ir neatkurtų įmonės finansinių dokumentų. Byloje yra nustatyti ir pateikti duomenys, jog įmonės finansiniai duomenys buvo atkurti.

319.4.

32Teismas neįvertino, kad apeliantė iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ėjo bendrovės vadovės pareigas, ir bankroto byla UAB „Mankerta“ iškelta tik po dviejų metų pasikeitus daugiau nei trims vadovams, todėl ji niekaip negalėjo lemti įmonės bankroto, juo labiau tyčinio. Teismas nevertino įmonės veiklos iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto priežastingumo, tik apsiribojo formaliais kriterijais – įmonėje nebuvo profesionalaus buhalterio ir nebuvo išsaugota dalis dokumentų.

3310.

34Pareiškėja BUAB „Mankerta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

3510.1.

36Bendrovės nemokumą nulėmė įsipareigojimų VMI nevykdymas. Įsipareigojimai šiam kreditoriui kilo būtent apeliantei nevykdant teisės aktuose numatytų įsipareigojimų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog apeliantė sąmoningai, tyčiniais veiksmais aplaidžiai, arba visai netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos.

3710.2.

38Apeliantė vengė teikti dokumentus patikrinimą atliekančiai institucijai. Nei operatyvinio patikrinimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl ko ji jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį gavusi pranešimą apie operatyvinį patikrinimą, dar oficialiai būdama įmonės vadove, negalėjo ir nepateikė reikiamų dokumentų. Bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, iš kurių būtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratorei, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta.

39Teismas

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4111.

42Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (apeliaciniuose) skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

43Dėl byloje nustatytų aplinkybių

4412.

45Byloje nustatyta, kad apeliantė bendrovės vadovės pareigas ėjo nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. UAB „Mankerta“ vadovu buvo suinteresuotas asmuo R. S., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 25 d. – suinteresuotas asmuo A. J., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – suinteresuotas asmuo I. J., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo – suinteresuotas asmuo R. S..

4613.

47Iš Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto Nr. (41.2) FR0680-24 matyti, kad Šiaulių apskrities VMI atliko UAB „Mankerta“ mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas pridėtinės vertės mokesčio nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas. Šiaulių apskrities VMI 2018 m. vasario 28 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (41.2) FR0682-65 patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo aktą ir UAB „Mankerta“ nurodė į valstybės biudžetą įmokėti 192 591,74 Eur. VMI 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtino skundžiamą Šiaulių apskrities VMI 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl 37 890,94 Eur PVM delspinigių ir 35 700 Eur PVM baudos.

4814.

49Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Mankerta“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2019 m. liepos 27 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotą pripažino tyčiniu.

50Dėl tyčinio bankroto požymių

5115.

52Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ĮBĮ), 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

5316.

54Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

5517.

56Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

5718.

58Analizuojamu atveju bankroto administratorė kreipėsi į teismą teigdama, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodyti BUAB „Mankerta“ tyčinio bankroto požymiai (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas; įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą; aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir tenkinęs bankroto administratorės prašymą, gausiai cituodamas kasacinio teismo praktiką, visiškai nevertino faktinių bylos aplinkybių, nedetalizavo, vadovaujantis kokiais ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintais požymiais juridinio asmens bankrotas pripažintinas tyčiniu.

59Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio

6019.

61Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

6220.

63Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).

6421.

65Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

6622.

67Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktinio bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

6823.

69Vadinasi, sprendžiant, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas byloje tokio tyrimo neatliko. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo iš esmės aplinkybių, kurios pagrįstų ar paneigtų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo taikymą. Nors byloje neginčytina, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis netiesioginiais įrodymais (sąskaitos faktūros, deklaracijos, VMI patirtinimo aktas, sprendimas) bei VĮ Registrų centras, Regitra duomenimis, nustatyti UAB „Mankerta“ pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru momentu.

7024.

71Akcentuotina ir tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalo itin kruopščiai išanalizuoti byloje esančius rašytinius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti UAB „Mankerta“ nemokumo momentą. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs turimo turto vertės ir skolinių įsipareigojimų dydžio, taip pat nevertinęs buvusių vadovų veiksmų (neveikimo) (pvz., ar egzistavo sąmoningo bendrovės turto išvaistymo, perleidimo faktas), kurie suponuotų išvadą dėl sąmoningo ir kryptingo bendrovės nemokumo siekimo ir / ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, neatskleidė bylos esmės dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio taikymo.

72Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio

7325.

74Bankroto administratorė prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nurodė, kad buvęs bankrutavusios įmonės vadovas, suinteresuotas asmuo R. S. sudarė įmonei nenaudingus sandorius – suteikinėjo paskolas trečiajam asmeniui, be to, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą.

7526.

76Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

7727.

78Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, neanalizavo UAB „Mankerta“ buvusių vadovų veiksmų, nevertino, ar jais buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto, ar jie blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, taip pat ar šių veiksmų pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Teismas nenagrinėjo sandorių sudarymo aplinkybių, jų kiekio, masto pinigine išraiška, tiksliai nenustatė bei nenurodė, kad sandoriai buvo sudaryti ne verslo rizikos sąlygomis, o siekiant patenkinti su nemokia įmone susijusių asmenų interesus prieš šiai bankrutuojant. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokių prievolių įvykdymo siekė išvengti buvę juridinio asmens valdymo organai, kaip buvo pažeistas atsiskaitymo su kitais kreditoriais eiliškumas.

79Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

8028.

81Bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad jai nėra perduoti su UAB „Mankerta“ veikla susiję buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl ko ji negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, struktūros. Anot bankroto administratorės, šie veiksmai patvirtina sąmoningą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tyčinio bankroto požymio, nurodyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su bankroto administratorės pozicija dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio taikymo tikslingumo, savo išvadą motyvavo vieninteliu argumentu, kad dėl netinkamo dokumentų saugojimo ir jų sunaikinimo neįmanoma patikrinti bendrovės veiklos.

8229.

83Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

8430.

85Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Lietuvos BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

8631.

87Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

8832.

89Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

9033.

91Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nedetalizavo, kokie dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei. Iš nutarties turinio neaišku, ar byloje esančių rašytinių dokumentų pagalba galima nors iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turtą, įsipareigojimus. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nenurodė, kokie konkretūs suinteresuotų asmenų veiksmai suponavo išvadą dėl netinkamai vykdomos byhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktų dėl dokumentų ir turto neperdavimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimo konstatavimas, neįvertinus suinteresuotų asmenų veiksmų, nenustačius byloje turimų dokumentų įrodomosios reikšmės, neturėtų suponuoti besąlygiškos išvados dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

92Dėl bylos procesinės baigties

9334.

94Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamą nutarties motyvavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje išdėstytas pastabas, dėl ko liko neatskleista klausimo esmė.

9535.

96Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

9736.

98Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti. Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis naikinama ir byla (klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo) grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9937.

100Klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nespręstinas.

101Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

102panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mankerta“... 7. 2.... 8. Nurodė, kad bankroto administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo buvusi BUAB „Mankerta“ vadovė I. P. (toliau –... 11. 4.... 12. Suinteresuotas asmuo buvęs BUAB „Mankerta“ vadovas R. S. nesutiko su... 13. 5.... 14. Suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad jam vadovaujant bendrovei, ji... 15. 6.... 16. Suinteresuotas asmuo I. J. nurodė, kad ketino realizuoti prekes, todėl jai... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 7.... 19. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Mankerta“... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad UAB „Mankerta“ buhalterinė apskaita nuo 2013 m.... 22. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 9.... 24. Apeliantė atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20... 25. 9.1.... 26. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė būtų tyčia... 27. 9.2.... 28. Teismas akcentavęs, jog turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo... 29. 9.3.... 30. Skundžiamoje nutartyje teismas neatskleidė pareiškimo motyvo, kad tyčinis... 31. 9.4.... 32. Teismas neįvertino, kad apeliantė iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ėjo... 33. 10.... 34. Pareiškėja BUAB „Mankerta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 35. 10.1.... 36. Bendrovės nemokumą nulėmė įsipareigojimų VMI nevykdymas. Įsipareigojimai... 37. 10.2.... 38. Apeliantė vengė teikti dokumentus patikrinimą atliekančiai institucijai.... 39. Teismas... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 11.... 42. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 43. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 44. 12.... 45. Byloje nustatyta, kad apeliantė bendrovės vadovės pareigas ėjo nuo 2013 m.... 46. 13.... 47. Iš Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto Nr. (41.2)... 48. 14.... 49. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės... 50. Dėl tyčinio bankroto požymių... 51. 15.... 52. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m.... 53. 16.... 54. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 55. 17.... 56. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 57. 18.... 58. Analizuojamu atveju bankroto administratorė kreipėsi į teismą teigdama, kad... 59. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio... 60. 19.... 61. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu... 62. 20.... 63. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 64. 21.... 65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1... 66. 22.... 67. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto... 68. 23.... 69. Vadinasi, sprendžiant, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų,... 70. 24.... 71. Akcentuotina ir tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin... 72. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio... 73. 25.... 74. Bankroto administratorė prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat... 75. 26.... 76. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 77. 27.... 78. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4... 79. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 80. 28.... 81. Bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad jai nėra... 82. 29.... 83. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 84. 30.... 85. Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu... 86. 31.... 87. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20... 88. 32.... 89. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20... 90. 33.... 91. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nedetalizavo, kokie... 92. Dėl bylos procesinės baigties... 93. 34.... 94. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 95. 35.... 96. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 97. 36.... 98. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės... 99. 37.... 100. Klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios... 101. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 102. panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą...