Byla e2A-1614-413/2019

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-984-955/2019 pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokinio turto padalijimo, prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo V. Č. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo (15 t., b. l. 127–135).

82.

9Ieškovė A. Č. 2018 m. spalio 31 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė (16 t., b. l. 40–43):

103.

11Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

123.1.

131,9289 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), – 7 400,00 Eur vertės.

143.2.

15½ dalį lėšų, t. y. 500,00 Eur, už parduotą transporto priemonę FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), registruotą A. Č. vardu.

164.

17Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

184.1.

19Transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), – 6000 Eur vertės.

204.2.

21Televizorių (esantį miegamajame) – 750,00 Eur vertės;

224.3.

23TV spintelę, TV lentyną, baro spintelę – 781,97 Eur vertės;

244.4.

25Miegamojo lovą, naują čiužinį ir dvi spinteles – 2 491,88 Eur vertės;

264.5.

27Skalbimo mašiną „BOSCH“ ir skalbinių džiovyklę „BOSCH“ – 400,00 Eur vertės;

284.6.

29Televizorių svetainėje – 870,00 Eur vertės.

304.7.

31Įmontuotą garso aparatūrą (stiprintuvą, kolonėles lubose ir kt.) – 4 000,00 Eur vertės.

324.8.

33Minkštą baldų kampą ir kavos staliuką svetainėje – 2 287,00 Eur vertės.

344.9.

35Virtuvėje įmontuotą buitinę techniką – 2 000,00 Eur vertės.

364.10.

37Virtuvės baldus (spinteles (2 548,65 Eur), stalą – barą (850,00 Eur), 4 kėdes (470,34 Eur), Baltijos marmurą (lietas marmuro paviršius stalviršiams ir stalui (2 400,00 Eur), marmuro kriauklę (450,00 Eur) – viso 6 719 Eur vertės.

384.11.

39Terasos baldus – 1 000,00 Eur vertės.

404.12.

41Vonios spintelę pirmame aukšte – 100,00 Eur vertės.

424.13.

43Vonios spintelę antrame aukšte – 300,00 Eur vertės.

444.14.

45Užuolaidas: didžiojo kambario užuolaidas, didžiojo kambario romanetę, virtuvės romanetę, koridoriaus širmelę, vonios širmelę, katilinės širmelę, miegamo užuolaidą ant didelio lango, miegamo užuolaidą ant mažo lango, 2–o aukšto vonios širmelę, darbo kambario romanetę, kambario romanetę, kurių vertė – 3 325,00 Eur.

464.15.

47½ dalį kompensacijos, t. y. 500,00 Eur, gautą pardavus transporto priemonę FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), registruota A. Č. vardu.

485.

49Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 211,29 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

506.

51Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 33 498,00 Eur kompensaciją už turto – buto, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) – pagerinimą, sudarančią ½ dalį šalių bendromis lėšomis atliktų pagerinimų.

527.

53Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 154,58 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d.

548.

55Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 416,32 Eur kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos sumos per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 14 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.

569.

57Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

5810.

59Atsakovas V. Č. patikslintu priešieškiniu prašė padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti ieškovei natūra (16 t., b. l. 55–57):

6010.1.

611,9289 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), – 10 100 Eur vertės;

6210.2.

63Pas ieškovę esantį 4620 Eur vertės neregistruotą kilnojamąjį turtą – plaukų džiovintuvą BaByliss, kurio vertė 100 Eur; kavos aparatą Siemens, kurio vertė 700 Eur; dulkių siurblį Karcher, kurio vertė 550 Eur; virtuvės kombainą Bosch, kurio vertė 500 Eur; stalo įrankius (peilius, šakutes, šaukštus, šaukštelius), kurių vertė 100 Eur; virtuvinius puodus ir keptuves, kurių vertė 150 Eur; virtuvines lėkštes, puodelius, stiklines, kurių vertė 100 Eur; porcelianinį kavos servizą, kurio vertė 200 Eur; šampano ir vyno taures, kurių vertė 100 Eur; blenderį Bosch, kurio vertė 50 Eur; mikserį Bosch, kurio vertė 50 Eur; dekoratyvines gėles su vazonais, 4 vnt., kurių vertė 400 Eur; mobilaus ryšio telefoną Samsung, kurio vertė 400 Eur; garinį lygintuvą su lyginimo lenta, kurio vertė 200 Eur; sėdimą pufą, kurio vertė 50 Eur; auksinius auskarus, kurių vertė 140 Eur; sumuštinių kepimo aparatą, kurio vertė 30 Eur; duonos skrudinimo aparatą, kurio vertė 30 Eur; vaflinę, kurios vertė 20 Eur; televizorių „Sony“, kurio vertė 750 Eur;

6411.

65Priteisti atsakovui natūra:

6611.1.

67transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. ( - ) kurios vertė 6 000 Eur;

6811.2.

69pas atsakovą V. Č. esantį 1370 Eur vertės neregistruotą kilnojamąjį turtą – terasos baldų dalį, kurios vertė 500 Eur; užuolaidas, širmas, romanetes, kurių vertė 870 Eur.

7012.

71Priteisti atsakovui iš ieškovės 7171 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

7213.

73Priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

74II.

75Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7614.

77Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

7815.

79Teismas nusprendė:

802.1.

81Priteisti ieškovei A. Č. asmeninės nuosavybės teise 1,9289 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

822.2.

83Priteisti atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. 5 050,00 Eur kompensaciją už 1,9289 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

842.3.

85Priteisti ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. 2000 Eur kompensaciją už automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. ( - )

862.4.

87Priteisti atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. 500 Eur kompensaciją už automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. ( - ).

882.5.

89Priteisti atsakovui V. Č. natūra kilnojamuosius daiktus: televizorių – 750 Eur vertės; TV spintelę, TV lentyną, baro spintelę – 781,97 Eur vertės; miegamojo lovą, naują čiužinį ir dvi spinteles – 2 491,88 Eur vertės; skalbimo mašiną „BOSCH“ ir skalbinių džiovyklę „BOSCH“ – 400 Eur vertės; televizorių – 870 Eur vertės; įmontuotą garso aparatūrą (stiprintuvas, kolonėlės lubose ir kt.) – 4 000 Eur vertės; minkštą kampą ir kavos staliuką – 2 287 Eur vertės; virtuvėje įmontuotą buitinę techniką – 2 000 Eur vertės; virtuvės baldus (spintelės (2 548,65 Eur), stalas – baras (850 Eur), 4 kėdės (470,34 Eur), Baltijos marmuras (lietas marmuro paviršius stalviršiams ir stalui (2400 Eur) marmuro kriauklę (450 Eur) – viso 6 719 Eur vertės; terasos baldus – 1 000 Eur vertės; vonios spintelę – 100 Eur vertės; vonios spintelę – 300 Eur vertės; užuolaidas: didžiojo kambario užuolaidas, didžiojo kambario romanetę, virtuvės romanetę, koridoriaus širmelę, vonios širmelę, katilinės širmelę, miegamo užuolaidą (didelis langas), miegamo užuolaidą (mažas langas), 2 aukšto vonios širmelę, darbo kambario romanetę, kambario romanetę – 3325 Eur vertės.

902.6.

91Priteisti ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. 12 512,42 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančius kilnojamuosius daiktus.

922.7.

93Priteisti ieškovei A. Č. natūra kilnojamuosius daiktus: plaukų džiovintuvą BaByliss, kurio vertė 100 Eur; kavos aparatą Siemens, kurio vertė 700 Eur; dulkių siurblį Karcher, kurio vertė 550 Eur; virtuvės kombainą Bosch, kurio vertė 500 Eur; stalo įrankius (peilius, šakutes, šaukštus, šaukštelius), kurių vertė 100 Eur; virtuvinius puodus ir keptuves, kurių vertė 150 Eur; virtuvines lėkštes, puodelius, stiklines, kurių vertė 100 Eur; porcelianinį kavos servizą, kurio vertė 200 Eur; šampano ir vyno taures, kurių vertė 100 Eur; blenderį Bosch, kurio vertė 50 Eur; mikserį Bosch, kurio vertė 50 Eur; dekoratyvines gėles su vazonais, 4 vnt., kurių vertė 400 Eur; mobilaus ryšio telefoną Samsung, kurio vertė 400 Eur; garinį lygintuvą su lyginimo lenta, kurio vertė 200 Eur; sėdimą pufą, kurio vertė 50 Eur; auksinius auskarus, kurių vertė 140 Eur; sumuštinių kepimo aparatą, kurio vertė 30 Eur; duonos skrudinimo aparatą, kurio vertė 30 Eur; vaflinę, kurios vertė 20 Eur; televizorių „Sony“, kurio vertė 750 Eur.

942.8.

95Priteisti atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. 2 310 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančius kilnojamuosius daiktus.

962.9.

97Priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovei A. Č. 4 154,58 Eur kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d.

982.10.

99Priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovei A. Č. 5 416,32 Eur kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos sumos laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 14 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.

1002.11.

101Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

1022.12.

103Prievolę AB SEB bankui pagal Kredito sutartį Nr. ( - ), palikti asmenine atsakovo V. Č. prievole.

1042.13.

105Priteisti ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. 1 671 Eur bylinėjimosi išlaidas.

1062.14.

107Priteisti atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. 264 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10816.

109Dėl jungtinės veiklos pagrindų. Teismas nurodė, kad šioje byloje šalys skirtingai nurodo jų bendro gyvenimo pradžios momentą. Ieškovė nurodo, jog bendras gyvenimas su atsakovu prasidėjo 2007 m. liepos 7 d., šalims grįžus iš kelionės į Turkiją. Atsakovas nurodo, jog šalys bendrą gyvenimą pradėjo tik po santuokos sudarymo, t. y. 2009 m. vasario 14 d. Pažymėjo, kad teismai, spręsdami klausimus dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtą veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.

11017.

111Anot teismo, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys susipažino 2007 m. pavasarį ir nuo to momento kartu pradėjo vesti bendrą ūkį. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog nuo 2007 m. šalių elgesys rodė esant tikslą kurti bendrus turtinius ir neturtinius santykius. Liudytojai patvirtino, jog atsakovas gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė dalyvavo atsakovo šeimos šventėse, atsakovo šeima taip pat dalyvavo ieškovės asmeninėse šventėse (diplomo įteikimas). Be to, byloje nustatyta, jog ieškovė 2018 m. spalio 15 d. buvo įdarbina atsakovo mamos įmonėje, kadangi šalims buvo reikalingi pinigai. Byloje pateikti ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, jog iki santuokos sudarymo ieškovė yra pervedusi atsakovui pinigines sumas, kurias, kaip teigia ieškovė, šalys naudojo bendriems poreikiams. Kaip patvirtino liudytojai, ieškovė rūpinosi atsakovo buto įrengimu. Atsakovas neneigė, jog ieškovė dalyvaudavo pokalbiuose dėl buto įrengimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys 2009 m. birželio 1 d., t. y. po santuokos sudarymo praėjus tik daugiau kaip 3 mėnesiams, susilaukė sūnaus Justo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nuo 2007 m. liepos mėn. šalys elgėsi kaip sutuoktiniai, šalių gaunamos piniginės lėšos buvo bendros, kas sudaro pagrindą jungtinės veiklos fakto pripažinimui.

11218.

113Dėl žemės sklypo padalijimo. Teismas nurodė, kad šalys santuokos metu įsigijo žemės sklypą ( - ), unikalus numeris ( - ) (12 t., b. l. 104–105, 127–128). Ieškovė teismui pateikė 2018 m. spalio 5 d. nekilnojamojo turto – 1,9289 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vertinimą nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, iš kurios matyti, kad šio turto rinkos vertė vertinimo dieną yra 7 400 Eur (16 t., l. 8–39). Atsakovas teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto – žemės sklypo ( - ) įvertinimo ataskaitą Nr. KTVA-201(18371147), kuri patvirtina, kad 1,9289 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 10 100 Eur (15 t., l. 3–30; 16 t., l. 60–87). Siekdamas nustatyti objektyvią minėto turto vertę, teismas kreipėsi į atsakingas institucijas ir 2018 m. gruodžio 20 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte nurodė, kad vertinimo ataskaitose Nr. KTVA-201(18371147) ir Nr. 2018-139 skiriasi nustatytos to paties nekilnojamojo turto vertės galimai dėl vertintojų pasirinktų skirtingų lyginamųjų objektų ir taikytų pataisų skaičiuojant vieno aro vertę (16 t., l. 153–155). Atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių pateiktos turto vertės ataskaitos atitinka įstatymo reikalavimus, teismas sprendė, jog objektyvesnė turto kaina yra nurodyta atsakovo pateiktoje ataskaitoje Nr. KTVA-201(18371147), kuri patvirtina, kad 1,9289 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 10 100 Eur. Šią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog visuotinai žinoma, jog pastaruoju metu nekilnojamojo turto kaina turi tendenciją didėti. Be to, teismo posėdžių metu ieškovė patvirtino, jog šis žemės sklypas yra dirbamas, jame ieškovė augina žemės ūkio kultūras, deklaruoja pasėlius ir gauna iš valstybės atitinkamas išmokas. Atsižvelgdamas į tai, šį žemės sklypą teismas priteisė natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – 5 050 Eur dydžio kompensaciją.

11419.

115Dėl kompensacijų už automobilius. Teismas nurodė, kad ieškovė už 1000 Eur pardavė jos vardu registruotą santuokos metu įsigytą transporto priemonę FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. ( - ) Ieškovė sutiko, kad iš jos atsakovui būtų priteista 500 Eur kompensacija. Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko ir nurodė, jog automobilis, remiantis viešais duomenimis, pardavimo metu galėjo būti įkainotas apie 2 600 Eur, pati ieškovė pradiniuose ieškiniuose šio automobilio vertę nurodė 2 500 Eur, todėl atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 250 Eur kompensaciją. Teismas nustatė, jog atsakovas 2019 m. vasario 8 d. pardavė santuokos metu įgytą transporto priemonę BMW320, valstybinis Nr. ( - ) už 4 000 Eur, kurią pradiniu priešieškiniu prašė priteisti jam, o ieškovei priteisti 754 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodė, jog transporto priemonę BMW 320D jis pirko iš asmeninių lėšų, todėl priteisiant kompensaciją ieškovei, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog atsakovas pasiskolino iš savo motinos 18 000 Lt, už kuriuos ir pirko automobilį. Šią paskolą atsakovas yra grąžinęs, kadangi jo tėvas V. Č. perdavė atsakovui 14 000 Lt, kurie buvo gauti iš draudimo bendrovės, apdraudus atsakovą.

11620.

117Teismas, įvertinęs byloje šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakovo prašymus, pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad automobilių vertės, nurodytos viešuose portaluose, gali būti laikomos tik preliminariomis. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie leistų paneigti ieškovės ir liudytojo M. D. argumentus, jog automobilis jo pardavimo metu buvo techniškai netvarkingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą ir iš ieškovės atsakovui priteisė 500 Eur kompensaciją už parduotą automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. ( - ) Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. ( - ) įsigijimo aplinkybių. Nors byloje liudijusi atsakovo mama patvirtino, jog paskolino atsakovui 18 000 Lt, kuriuos atsakovas grąžino, tačiau šios liudytojos argumentus teismas vertino kaip subjektyvius. Pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta faktinių duomenų, liudijančių, kad ieškovė ir atsakovas tiek iki santuokos sudarymo, tiek po santuokos sudarymo būtų kokiu nors būdu susitarę dėl piniginių lėšų naudojimo asmeniniams tikslams, kad savo lėšas būtų vertinę kaip asmenines. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp liudytojos ir atsakovo buvo pasirašytas skolos raštelis, atsakovo tėvas perdavė atsakovui 14 000 Lt, tačiau teismas šias aplinkybes vertino kaip tėvų piniginį indėlį į šalių šeimyninį gyvenimą. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo ½ automobilio vertės kompensaciją. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog minėtas automobilis parduotas už 4000 Eur. Ieškovė byloje automobilio vertės neginčijo, todėl teismas sprendė, jog ieškovė su šia verte sutinka. Remdamasis nurodytu, teismas priteisė ieškovei ieškovei iš atsakovo 2000 Eur kompensaciją už automobilį BMW 320D.

11821.

119Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti jai kompensaciją už iki santuokos sudarymo ir santuokos metu įsigytus ir po santuokos nutraukimo atsakovo bute likusius kilnojamuosius daiktus. Ieškovė šių daiktų priteisimo natūra nepageidavo, kadangi, ieškovės teigimu, visi šie daiktai yra pritaikyti naudoti atsakovo bute. Atsakovas su šiuo prašymu nesutiko ir nurodė, jog visi šie daiktai yra įsigyti iš jo asmeninių lėšų, padovanoti jo tėvų. Atsakovas taip pat prašė priteisti jam kompensaciją iš ieškovės už kilnojamuosius daiktus, kuriuos išeidama pasiėmė ieškovė. Ieškovė neneigė, jog minėtus daiktus pasiėmė, tačiau pažymėjo, jog dalis daiktų yra jai padovanoti arba įsigyti už asmenines lėšas. Teismas sprendė, jog visi šalių nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įsigyti vedant bendrą ūkį, t. y. iš šalių bendrų lėšų. Nors abi šalys teigė, jog dalis daiktų jiems yra padovanoti, tačiau teismas laikė, kad minėti daiktai šalims, jeigu ir buvo dovanoti, tai dovanoti šeimyniniam gyvenimui. Nei viena iš šalių neginčijo fakto, kad kilnojamieji daiktai iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Be to, viso proceso metu šalių procesinis elgesys buvo toks, jog leido teismui daryti išvadą, kad šalys realiai ir nesiekia pagrįsti šių reikalavimų. Dėl dalies daiktų kompensavimo atsakovas nurodė, jog reiškia reikalavimą „šiaip sau“. Ieškovė prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodė reiškianti pagal preliminarią turto vertę. Atsakovas nurodė, jog daiktai pirkti seniai ir galimai jau yra praradę savo vertę, nors atsakovas nesiekė ginčyti ieškovės nurodytų daiktų verčių. Ieškovė atsakovo nurodytų ir jos pasiimtų daiktų vertės taip pat neginčijo. Nors teismas proceso metu ragino šalis nustatyti objektyvią viso turto vertę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, gavusi teismo leidimą, nebuvo įleista su antstoliu į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Atsižvelgdamas į tokį šalių procesinį elgesį, teismas sprendė, jog nepateikus į bylą kitų rašytinių įrodymų, yra pagrindas vadovautis pačių šalių nurodytomis nekilnojamųjų daiktų vertėmis.

12022.

121Dėl kompensacijos už atsakovo prievolių vykdymą. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 9 d. AB SEB bankas ir V. Č. sudarė Kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu minėtas bankas suteikė atsakovui 288 000 Lt kreditą butui ir žemės sklypui Kaune, Žuvų g. 15 pirkti (2 t., l. 70–72). Atsakovas butą nusipirko iki santuokos sudarymo, butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš SEB banko pagal Kredito sutartį Nr. ( - ). Atsakovas nuo 2007 m. liepos 1 d. kredito įmokoms padengti sumokėjo 19 141,81 Eur. Byloje nėra ginčo, kad butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovo prievolė pagal kredito sutartį yra jo asmeninė prievolė. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju prievolių pagal būsto kredito sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šalių šeimos interesais. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai ir pačių šalių parodymai patvirtina, jog šeima į ginčo butą gyventi įsikraustė 2008 metais, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Todėl akivaizdu, kad prievolės bankui vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesą grąžinti jo asmeninę skolą už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą atsakovas tiek iki santuokos, tiek ir po jos sudarymo su atsakove naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais.

12223.

123Išanalizavęs šalių pateiktus banko sąskaitų išrašus, teismas nustatė, kad ieškovė pervesdavo atsakovui pinigines lėšas, tačiau tiksli pinigų pervedimo paskirtis nebuvo nurodyta. Iš ieškovės sąskaitų išrašų nuo 2009 m. vasario 14 d. akivaizdžiai matyti, jog ieškovė į atsakovo sąskaitas pervesdavo nemažas pinigų sumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad nuo pat gyvenimo pradžios tarp šalių susiklostė tokie santykiai, jog šalys gautas lėšas laikė bendromis. Išanalizavęs šalių pateiktus finansinius dokumentus teismas sprendė, jog tam tikrais ginčo laikotarpiais atsakovas nebūtų buvęs finansiškai pajėgus vien iš savo gautų pajamų sumokėti banko kredito sumą. Pagal SEB banko duomenis, per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d. atsakovas sumokėjo 8 309,17 Eur įmokų, o per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. – 10 832,64 Eur. Iš VSDFV Valdybos Kauno skyriaus pažymos teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. rugsėjo mėn. atsakovas gavo apie 40 000 Lt pajamų, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. – tik apie 10 000,00 Lt pajamų. Ieškovės pateiktos Metinės pajamų mokesčių deklaracijos patvirtina, jog ieškovė per minėtą laikotarpį gavo ženklias pajamas, kurios galėjo išleisti atsakovo prievolių bankui vykdymui. Atsakovui ir ieškovei pasirinkus tokį šeimos santykių modelį, jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami ikivedybinę ar povedybinę sutartį (pvz., nustatant joje, kad atsakovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta.

12424.

125Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas tiek iki santuokos, tiek santuokos su ieškove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 19 141,81 Eur, naudojo bendrą šalių turtą, todėl jis privalo kompensuoti jungtinės veiklos bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šių sumų (4 154,58 Eur ir 5 416,32 Eur).

12625.

127Dėl kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise turimo turto pagerinimą. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad statybines medžiagas ir kitas medžiagas pirko atsakovo tėvas. Byloje liudiję liudytojai patvirtino, jog abiejų butų įrengimą finansavo atsakovo tėvas. UAB „Rimidus“, kurio įmonė įrengė butus, nurodė, jog su įmone atsiskaitė atsakovo tėvas. Nors ieškovė nurodė, jog namo įrengimui 100 000 Lt jai davė močiutė, tačiau išanalizavęs į bylą VMI prie FM pateiktas B. K. Metinių pajamų mokesčio deklaraciją teismas nustatė, jog ieškovės močiutė niekada nebuvo deklaravusi, kad tokią pinigų sumą ji turi. Tuo tarpu atsakovo tėvo V. Č. Metinių pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina faktą, jog atsakovo tėvas ginčo laikotarpiu gavo nemažas pajamas, todėl turėjo finansines galimybes įrengti du butus (atsakovo ir savo). Nepagrįstais teismas pripažino ieškovės argumentus, kad ji skyrė savo asmeninių lėšų grindų betonavimui, sklypo pakėlimui atvežtomis žemėmis, terasos įrengimui, namo vidaus mūrijimo darbams. Iš atsakovo pateikto 2006 m. birželio 19 d. Susitarimo prie 2006 m. gegužės 29 d. Preliminarios buto pirkimo pardavimo sutarties, teismas nustatė, kad UAB „Mano būstas“ ir atsakovas susitarė, jog sklypo pakėlimą atvežant žemes, buto grindų betonavimą įskaitant medžiagas, vidaus pertvarų mūrijimo darbus, tvoros pamato įrengimą, įskaitant medžiagas, ir tvoros stulpelių mūrijimo darbus, terasos įrengimą atliks ši įmonė ir šių darbų atlikimo kaina įeis į bendrą šalių pasirašytos 2006 m. gegužės 29 d. sutarties kainą. Nors preliminariai būtų galima spręsti, jog ieškovė, gyvendama atsakovo bute, savo darbu ar nežymiomis piniginėmis lėšomis galėjo prisidėti prie atsakovo būsto gerinimo, aplinkos tvarkymo, tačiau jokių rašytinių įrodymų ar kitų pagrįstų duomenų ieškovė teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už atsakovo turto pagerinimą.

12826.

129Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinį ir patikslintus ieškinius 2015 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimu Nr. 18/1621, 2016 m. sausio 12 d. mokėjimu, 2018 m. kovo 26 d. mokėjimu per EPP iš viso sumokėjo 1118 Eur (434 + 660 + 24) žyminį mokestį (1 t., l. 16; 2 t., l. 18; 5 t., l. 10; 7 t., l. 77; 10 t., l. 159). Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 060 Eur atstovavimo teisme išlaidas. Atsakovas byloje sumokėjo 440 Eur žyminį mokestį (2015-11-13) 4 t., b. l. 32). Įvertinęs tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, teismas nustatė, jog tenkino apie 40 proc. visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo atitinkamai 447 Eur žyminio mokesčio dalį ir 1224 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 264 Eur žyminio mokesčio dalį.

130III.

131Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13227.

133Apeliaciniu skundu atsakovas V. Č. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį tokiu būdu:

1341.1.

135Ieškovei iš atsakovo priteistą 2 000 Eur kompensaciją už automobilį BMW 320D, valst. Nr. ( - ) sumažinti iki 720 Eur.

1361.2.

137Atsakovui iš ieškovės priteistą 500 Eur kompensaciją už automobilį Ford Focus, valst. Nr. ( - ) padidinti iki 1 250 Eur.

1381.3.

139Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistas televizorius 750 Eur vertės, ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

1401.4.

141Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tarp šalių padalinta TV spintelė, TV lentyna, baro spintelė – 781,97 Eur vertės; miegamojo lova, naujas čiužinys, dvi spinteles – 2 491,88 Eur vertės; virtuvėje įmontuota buitinė technika – 2000 Eur vertės; virtuvės baldai (spintelės, stalas-baras, 4 kėdės, Baltijos marmuras (lietas marmuro paviršius stalviršiams ir stalui), marmuro kriauklė – 6719 Eur vertės; vonios spintelė – 100 Eur vertės; vonios spintelė – 300 Eur vertės; skalbimo mašina „Bosch“ ir skalbinių džiovyklė „Bosch“ – 400 Eur vertės; minkštas kampas ir kavos staliukas – 2287 Eur vertės; terasos baldų dalis – 500 Eur vertės, ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti;

1421.5.

143Už kitą atsakovui priteistą terasos baldų dalį – 500,00 Eur vertės, priteisti ieškovei iš atsakovo 250,00 Eur kompensaciją.

1441.6.

145Sumažinti atsakovui priteisto turto vertę: televizoriaus – nuo 870 Eur iki 435 Eur; įmontuotos garso aparatūros (stiprintuvas, kolonėlės lubose ir kt.) – nuo 4000 Eur iki 2000 Eur; užuolaidų: didžiojo kambario užuolaidos, didžiojo kambario romanetės, virtuvės romanetės, koridoriaus širmelės, vonios širmelės, katilinės širmelės, miegamo užuolaidos dideliam langui, miegamo užuolaidos mažam langui, 2–o aukšto vonios širmelės, darbo kambario romanetės, kambario romanetės – nuo 3 325 Eur iki 1 662,50 Eur (arba užuolaidas priteisti ieškovei) ir priteisti ieškovei iš atsakovo už televizorių, garso aparatūrą, užuolaidas 2048,75 Eur kompensaciją.

1461.7.

147Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovei 4 154,58 Eur kompensacija už 1/2 dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d., ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti;

1481.8.

149Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, jas paskirstant tarp šalių atsižvelgiant į bylos baigtį.

15028.

151Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1522.1.

153Teismo išvados dėl šalių bendro ūkio vedimo jungtinės veiklos pagrindu iki šalims sudarant santuoką yra nepagrįstos. Teismas niekaip nevertino bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės nurodytų skirtingų aplinkybių apie šalių bendro gyvenimo pradžią, jau nekalbant apie bendro ūkio vedimą jungtinės veiklos pagrindu. Pradiniame ieškinyje (1 t., b. l. 1), ieškovė nurodė, kad šalys pradėjo gyventi kartu nuo 2007 m. spalio mėn., analogiškai ji nurodė ir papildomame ieškinyje (5 t., b. l. 1). Tuo tarpu patikslintame ieškinyje, paduotame praėjus apie 2,5 metams po bylos iškėlimo, ieškovė nurodė, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2007 m. liepos mėn. (13 t., b. l. 15, p. 62). Teismas neįvertino tai, kad ieškovė šią aplinkybę pakeitė nesąžiningai bandydama prisiderinti prie vėliau į bylą pateiktų įrodymų apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įrengimą, t. y. pagal 2007 m. liepos 4 d. sutartį (8 t., b. l. 33–37) įgyto buto būklė nurodyta 2007 m. rugpjūčio 7 d. turto vertinimo ataskaitoje (9 t., b. l. 2–56), kurioje pažymėta, kad tuo metu buvo pradėtas buto įrengimas (įrenginėjama šildymo sistema) (9 t., b. l. 9), kai tuo tarpu iki šių įrodymų gavimo ieškovės pateiktame papildomame ieškinyje nurodoma, kad tai atlikta nuo 2007 m. spalio mėn. šalims gyvenant kartu (5 t., b. l. 2–3, p. 5.1). Tai yra, gavus byloje papildomus įrodymus, ieškovė pakeitė įrodinėjamą aplinkybę apie šalių bendro gyvenimo pradžią, siekdama gauti kompensaciją už atsakovo buto įrengimo darbus nuo 2007 m. liepos iki spalio mėn. Visuma įrodymų patvirtina, kad šalys nuo 2007 m. pavasario palaikė artimus tarpusavio santykius, susitikinėdavo, kartu leisdavo laisvalaikį, švęsdavo šventes, vykdavo į keliones. Tuo tarpu neginčytinų įrodymų, kad 2007 m. vasarą šalys apsigyveno kartu ieškovės bute, juo labiau, kad šiuo klausimu šalių ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, į bylą nepateikta.

1542.2.

155Atsakovas 2008 m. rugsėjo 9 d. gavo iš ieškovės į savo sąskaitą 2 000 Lt be nurodytos mokėjimo paskirties (5 t., b. l. 53, 2-as išrašas), 2008 m. spalio 9 d. gavo 1 500 Lt, iš kurių 1 000 Lt mokėjimo paskirtis nenurodyta, o 500 Lt mokėjimo paskirtyje nurodyta „už kažką“ (5 t., b. l. 62, abu išrašai). Atsakovas pateikė 2008 m. birželio 18 d. turizmo paslaugų sutartį, kuri patvirtina, kad šalys 2008 m. vasarą vyko į kelionę Turkijoje, už kurią atsakovas sumokėjo 6 198 Lt (5 t., b. l. 64) ir paaiškino, kad ieškovė po kelionės pervesdama jam 3 500 Lt, tokiu būdu kompensavo ieškovei tenkančią 3099 Lt kelionės kainos dalį ir kelionėje turėtų išlaidų dalį, kurias mokėjimo paskirtyje įvardijo „už kažką“. Tuo tarpu atsakovas iš savo sąskaitos ieškovei 2009 m. vasario 9 d. pervedė 1000 Lt mokėjimo paskirtis „už kostiumą“ (5 t., b. l. 63). Ši pinigų suma buvo mokama likus 5 dienoms iki šalių vestuvių, kompensuojant ieškovei už jos lėšomis apmokėtą atsakovo vestuvinį kostiumą. Tai rodo, kad šalys siekė aiškiai išskirti mokamų pinigų sumų mokėjimo paskirtis, taip individualizuodamos jų turimas išlaidas, kas tik patvirtina iki pat santuokos sudarymo buvusį šalių finansinį savarankiškumą. Taigi, vien nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, nesant įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą ir bendro turto kūrimą jų lėšomis ir darbu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jų bendro ūkio vedimą jungtinės veiklos pagrindu.

1562.3.

157Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteisti kilnojamieji daiktai, o ieškovei iš atsakovo priteista 12 512,42 Eur kompensacija. Nurodo, kad teismas šiuos daiktus tarp šalių padalijo atsižvelgdamas į savo išvadą, jog šalių bendras gyvenimas prasidėjo jau 2007 metų, taigi visi šalių nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įsigyti vedant bendrą ūkį, iš bendrų lėšų. Nors teismas visus daiktus, kuriuos priteisė atsakovui, padalino kaip šalių bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau akivaizdu, kad dalis daiktų buvo įgyti santuokoje, ką pripažįsta abi šalys, o dalis daiktų atsakovo buvo įgyti iki santuokos asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti iš esmės peržiūrėtas.

1582.4.

159Teismas sprendimu priteisė atsakovui kompensaciją už daiktus, kuriuos ieškovė pasiėmė kartu su savimi, šiuos daiktus natūra priteisdamas ieškovei, tarp jų ir televizorių („Sony“ buvusį miegamajame) – 750 Eur vertės. Todėl tas pats televizorius natūra negalėjo būti priteistas ir atsakovui, o ieškovei už jį negalėjo būti priteista piniginė kompensacija. Teismas taip padalindamas turtą, t. y. nepagrįstai dalindamas šalių iki santuokos įgytą turtą, tikriausiai rėmėsi atsakovo priešieškinyje klaidingai nurodyta aplinkybe, kad televizorius miegamajame patenka tarp daiktų, kurie buvo įgyti iki santuokos (4 t., b. l. 20). Tai, kad šioje priešieškinio dalyje buvo padaryta klaida, matyti iš pasikartojančios daiktų numeracijos „2“. Šis televizorius šalių buvo įgytas santuokoje, kaip teisingai nurodyta kitoje to paties priešieškinio dalyje (4 t., b. l. 18, p. 5.20), kuris to paties priešieškinio rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas kaip pas ieškovę esantis šalių turtas, už kurį atsakovui turėtų būti priteista kompensacija (4 t., b. l. 21). Šis televizorius buvo nurodytas kaip ieškovės pasiimtas turtas ir patikslintame priešieškinyje (15 t., b. l. 160–161, p. 4.20).

1602.5.

161Ieškovė pateikė pas atsakovą likusių terasos baldų nuotraukas (4 t., b. l. 93), darytas po bylos iškėlimo, iš kurių matyti visi terasos baldai. Tačiau šios nuotraukos neįrodo terasos baldų įgijimo aplinkybių, t. y. nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių, kad 1/2 dalis terasos baldų buvo įgyta iki santuokos, o likusi 1/2 dalis santuokos metu. Nesant įrodymų, kad šalys iki santuokos vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu, 1/2 dalis terasos baldų, įgytų iki santuokos, neturėjo būti dalijama, o dalijant likusią 1/2 dalį terasos baldų, kurios vertė 500 Eur, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 250 Eur kompensacija.

1622.6.

163Santuokos metu įgytas užuolaidas teismas įvertino 3325 Eur verte, t. y. ieškovės nurodyta verte. Ieškovė į bylą pateikė 2009 m. balandžio 29 d. Z. V. elektroninį laišką, su kuriuo buvo atsiųsta užuolaidų sąmata 12 733 Lt (3 687,73 Eur) sumai (7 t., b. l. 52–54). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad užuolaidos buvo gaminamos pagal šią sąmatą, juo labiau, kaip matyti iš 2009 m. spalio 14 d. elektroninio laiško, dėl užuolaidų buvo bendraujama jau su D. Š.. Atsakovas neatsimena aplinkybių, kas pagamino užuolaidas, tačiau gali patvirtinti, kad 12 000 Lt suma už jas nebuvo mokama, užuolaidos kainavo apie 3 000 Lt, todėl priešieškinyje atsakovas nurodė jų vertę 870 Eur.

1642.7.

165Kita vertus, tiek dėl užuolaidų, tiek dėl kitų daiktų atsakovas teisme yra paaiškinęs, kad jie yra pirkti seniai ir jau praradę savo vertę. Atsakovas pateikė būsto draudimo liudijimą, pagal kurį apdraustas jo kotedžo tipo bute esantis turtas (17 t., b. l. 37–39) ir šio būsto draudimo liudijimo priedą (17 t., b. l. 40), kuriame pateiktas daiktų metinis nusidėvėjimas procentais, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant draudimo išmoką draudiminio įvykio atveju. Tačiau teismas šio įrodymo niekaip nevertino, nors aplinkybė, kad kilnojamieji daiktai greitai dėvisi yra visuotinai žinoma. Pagal nurodytą draudimo liudijimo priedą užuolaidos priskirtinos prie kitų daiktų, kurių metinis nusidėvėjimas 10 procentų. Tuo tarpu užuolaidos pirktos prieš 10 metų, taigi jų nusidėvėjimas yra 100 procentų, nors pagal savo funkcinę paskirtį dar naudojamos. Sutinkamai su CPK 1.5 str., siekiant teisingai išspręsti šį ginčą, atsakovas sutiktų užuolaidas atiduoti ieškovei, o iš jos gauti kompensaciją, remiantis jos pačios įvardinta turto verte (3325 Eur), mažinant ją pusiau, t. y. iki 1/4 dalies, kas sudarytų 813,25 Eur.

1662.8.

167Ieškovė taip pat prašė padalinti turtą, kuris, anot ieškovės, buvo įgytas santuokoje (1 t., b. l. 7, p. 7, 8; 5 t., b. l. 7, p. 5, 7; 13 t., b. l. 13, p. 42.7, 42.6; 16 t., b. l. 43, p. 2.7, 2.8): televizorių (svetainėje) - 870 Eur vertės; įmontuotą garso aparatūrą (stiprintuvas, kolonėlės lubose ir kt.) - 4000 Eur vertės. Atsakovas nurodė, kad šis turtas buvo įgytas iki santuokos (4 t., b. l. 7, 8) ir šią aplinkybę siejo su vidaus apdailos darbų atlikimu, nes televizorius buvo įstatomas, garso aparatūra įmontuojama į gipso karkasą. Ieškovė pateikė nuotraukas, kad šalims įsikėlus į atsakovo kotedžo tipo butą, kuriame buvo atlikti apdailos darbai, į gipso karkasą įstatyto televizoriaus ir įmontuotos garso aparatūros nėra. Atsakovas tiksliai nepamena, kada tai buvo atlikta, tačiau laikosi pozicijos, kad šis turtas įgytas iki santuokos. Vis tik, jei apeliacinės instancijos teismas dalintų šį turtą kaip įgytą santuokoje ir valdomą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėtų būti atsižvelgta, kad pagal aukščiau aptartą draudimo liudijimo priedą (17 t., b. l. 40) vaizdo ir garso aparatūrai numatytas 10 procentų metinis nusidėvėjimas, o atsižvelgiant vien į tai, kad po bylos iškėlimo jau praėjo 4 metai, sutinkamai su CK 1.5 str., ieškovės nurodyta turto vertė turėtų būti mažinama pusiau, t. y. televizoriaus – nuo 870 Eur iki 435 Eur, o garso aparatūros – nuo 4000 Eur iki 2000 Eur, atitinkamai sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistiną kompensaciją iki 217,50 Eur ir 1000 Eur. Atitinkamai, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas sutiktų, kad pas atsakovę esančio televizoriaus vertė būtų mažinama nuo 750 Eur iki 375 Eur, sumažinant už jį iš ieškovės atsakovui priteistiną kompensaciją iki 187,50 Eur.

1682.9.

169Dalis turto atsakovui buvo dovanotas jo tėvų, todėl neturėjo būti dalijamas: skalbimo mašina „Bosch“ ir skalbinių džiovyklė „Bosch“ – 400 Eur vertės; minkštas kampas ir kavos staliukas – 2 287 Eur vertės. Atsakovas nurodė, kad skalbimo mašiną ir skalbinių džiovyklę jam padovanojo jo tėvas V. Č. (4 t., b. l. 19), kuris apklausiamas liudytoju taip pat patvirtino šią aplinkybę. Tuo tarpu ieškovė pradiniame ieškinyje nurodydama, kad šį turtą šalys įgijo santuokos metu (1 t., b. l. 7, p. 5), jau papildomame ieškinyje nurodė, kad šį turtą šalys įgijo iki santuokos (5 t., b. l. 4, p. 4), kas rodo, kad ieškovei nėra žinomos šio turto įgijimo aplinkybės, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo ir liudytoju apklausto jo tėvo parodymais apie tai, kad šis turtas atsakovui buvo dovanotas. Tuo tarpu dėl minkšto kampo su kavos staliuku atsakovas nurodė, kad šiuos baldus jam padovanojo jo motina (3 t., b. l. 97) ir pateikė šių baldų įsigijimą patvirtinančią sąskaitą, išrašytą atsakovo motinai R. Č. (3 t., b. l. 105), kuri apklausta liudytoja nurodė, kad šiuos baldus nupirko iš ekspozicijos ir padovanojo atsakovui (2019-02-06 teismo posėdžio II-as garso įrašas nuo 01:03:08 iki 01:03:54 val.). Teismas atsakovui jo tėvų dovanotus daiktus padalijo motyvuodamas tuo, kad daiktai atsakovui buvo dovanojami šeimyniniam gyvenimui ir buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Nors atsakovo motina 2009 m. sausio 26 d. dovanodama atsakovui baldus (minkštą kampą su kavos staliuku) jau žinojo, kad ieškovė laukiasi ir šalys ketina sudaryti santuoką, o atsakovo tėvas skalbimo mašiną ir skalbinių džiovyklę atsakovui dovanojo jam esant santuokoje, sutinkamai su CK 3.89 str. 1 d. 2 p., kurį teismas turėjo taikyti, bet nepagrįstai netaikė, dovanotas turtas yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė, išskyrus atvejus, jei dovanojant nurodoma, kad turtas dovanojamas kelių asmenų bendrojon nuosavybėn. Tuo tarpu tai, kad turtas atsakovui buvo dovanotas šeimyniniam gyvenimui ir buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nėra atsakovo asmeninė nuosavybė.

1702.10.

171Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo ieškovei priteista 1/2 dalis įmokų (4154,58 Eur dydžio kompensacija), sumokėtų laikotarpiu iki santuokos sudarymo. Pažymi, kad 2006 m. birželio 9 d. kredito sutartį (1 t., b. l. 68–70) atsakovas sudarė dar nepažinodamas atsakovės, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d. (santuokos sudarymo) atsakovas bankui sumokėjo 8 309,17 Eur. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, kur nurodoma tik 40 000 Lt, vien per 2007-2008 metus, iš draudžiamųjų pajamų atskaičius įmokas, atsakovas iš darbo užmokesčio gavo 72 919,10 Lt (21 118,83 Eur) pajamų, t. y. per 2007 m. gavo 42 015,13 Lt (63 640 - 21 624,87), per 2008 m. gavo 30 903,97 Lt (46 810 - 15 906,03) pajamų (15 t., b. l. 112). Taigi, atsakovas laikotarpiu iki santuokos sudarymo buvo finansiškai pajėgus vykdyti įsipareigojimus bankui, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų perdavusi ar pervedusi atsakovui į sąskaitą atitinkamas pinigų sumas, reikalingas mėnesinėms kredito grąžinimo įmokoms mokėti. Todėl teismo sprendimo dalis dėl 4 154,58 Eur piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei už laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d. įvykdytą prievolę bankui yra nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu aspektu.

1722.11.

173Atsižvelgdamas į automobilio BMW 320D, valst. Nr. ( - ) pardavimo kainą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur kompensaciją. Tačiau teismas netinkamai įvertino šio automobilio įsigijimo aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 1/2 dalies dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad šio automobilio įsigijimui santuokos metu buvo panaudota 64 proc. jo asmeninių lėšų, o 36 proc. – bendrų santuokinių lėšų, todėl iš jo ieškovei priteistina kompensacija turėjo sudaryti 18 proc. nuo automobilio pardavimo kainos, kuri atitiko tuometinę automobilio rinkos vertę, t. y. 720 Eur. Atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus apie tai, kad šį automobilį 2012 m. lapkričio 24 d. pirko už 8000 Eur (16 t., b. l. 158–159), iš kurių 3 800 Lt (1100,55 Eur) panaudojo iš lėšų, gautų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kitą automobilį (4 t., b. l. 25), 2012 m. lapkričio 22 d. iš savo motinos pasiskolintų 18 000 Lt (5213,16 Eur) (4 t., b. l. 24) ir 1 686,29 Eur bendrų santuokinių lėšų. Atsakovas nurodė, kad pinigus iš motinos skolinosi žinodamas, jog netrukus gaus 14 000 Lt kaupiamojo gyvybės draudimo, kuriuo jį buvo apdraudęs tėvas, išmoką. Šią išmoką atsakovo tėvas jam pervedė 2012 m. gruodžio 13 d. (4 t., b. l. 26, 9 t., b. l. 153). Iš šios išmokos atsakovas grąžino savo motinai dalį skolos, t. y. 14 000 Lt, kuriuos gavo iš tėvo (t. y. iš asmeninių lėšų): 2012 m. gruodžio 20 d. motinai pervedė 4 000 Lt, 2012 m. gruodžio 28 d. motinai pervedė 3 600 Lt mokėjimo pavedimais (9 t., b. l. 153) ir 6400 Lt nusiėmęs iš sąskaitos motinai perdavė grynaisiais, o likusius 4000 Lt grąžino iš bendrų santuokinių lėšų. Atsakovo motina R. Č. apklausta liudytoja patvirtino paskolos suteikimo ir jos grąžinimo jai aplinkybes (2019-02-06 teismo posėdžio II-as garso įrašas nuo 00:35:40 iki 00:40:15 val.).

1742.12.

175Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys apie automobilio FORD vertę (2620 Eur) yra preliminarūs (13 t., b. l. 106), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose įvardijo artimą rinkos vertei šio automobilio vertę (2500 Eur) (1 t., b. l. 7, 3 t., b. l. 97). Tuo tarpu dėl sumažėjusios automobilio vertės jo pardavimo metu teismas rėmėsi ieškovės ir jos brolio M. D. parodymais apie tai, kad automobilis buvo sugedęs. Nors liudytojas M. D. ir nurodė, kad automobiliui gedo pavarų dėžė ir variklis, tačiau liudytojas nenurodė, kad jam važiuojant su šiuo automobiliu jo įvardinti gedimai būtų pasitvirtinę (2019-02-06 teismo posėdžio I-as garso įrašas nuo 01:54:04 iki 01:54:54 val., nuo 01:56:52 iki 01:59:20 val.). Kita vertus, liudytojas nėra automechanikas ar kitoks specialių žinių turintis asmuo, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (autoremonto dirbtuvių, techninių apžiūrų centro išvadų ar pan.) apie jos ir liudytojo įvardintus automobilio gedimus. Be to, šio automobilio pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie ieškovės ir liudytojo įvardyti automobilio gedimai (13 t., b. l. 42). Todėl tai, kad ieškovė automobilį pardavė už daugiau negu dvigubai mažesnę kainą, nei jos rinkos vertė, nesudaro pagrindo mažinti iš jos atsakovui už automobilį priteistinos kompensacijos sumą, kuri turėjo sudaryti puse nuo 2500 Eur, t. y. 1250 Eur.

1762.13.

177Teismas, atsižvelgdamas į patenkintas ieškinio ir priešieškinio proporcijas, priteisė ieškovei iš atsakovo 1671 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteisė 264 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovės jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias atsakovas turėjo dar neišskirtos bylos dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo, o vėliau šioje iš santuokos nutraukimo bylos išskirtoje byloje dėl turto ir prievolių padalijimo, kurias patvirtina į bylą pateiktas prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai (18 t., b. l. 44–46). Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai, priklausomai nuo bylos baigties, turėtų būti perskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

17829.

179Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1803.1.

181Priešingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, ieškovė neturėjo jokio tikslo prisitaikyti prie į bylą pateiktų įrodymų, o tiesiog dėstė objektyvią tiesą ir tikrąsias aplinkybes. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir motyvai pagrindžia ieškovės dėstomą poziciją dėl bendro ūkio vedimo nuo 2007 metų liepos mėnesio. Tokiu būdu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad neva ieškovė stengėsi prisiderinti prie vėliau į bylą pateiktų įrodymų apie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo tipo buto įrengimą yra tik atsakovo samprotavimai ir nuomonė, nepaneigianti pirmosios instancijos teismo išvadų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys susipažino 2007 metų pavasarį. Tuo tarpu nuo kada ir kaip greitai šalių pažintis gali peraugti į šeimyninį gyvenimą, jokie įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato ir vertinama inidividualiai. Todėl nieko nuostabaus, kad šalys po kelių mėnesių draugystės nutarė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Tai, kad tarp šalių šeimyninis gyvenimas prasidėjo 2007 metų liepą, o ne rudenį, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog 2007 metais šalys vyko į kelionę Turkijon. Akivaizdu, kad jei laikytis atsakovo pozicijos, kad tarp jų nebuvo jokių neva artimų santykių ar bendro ūkio vedimo, šalys po kelių mėnesių tikrai nebūtų kartų važiavę į kelionę, o atsakovas nemokėtų už kelionę.

1823.2.

183Ieškovei išsikrausčius iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, didelė dalis pirkimo dokumentų liko pas atsakovą ir ieškovė kai kurias kainas galėjo nurodyti tik iš atminties, taigi ir sąžiningai suklysti. Natūralu, kad atsakovui į bylą pateikus atitinkamus įrodymus, ieškovė kiek koregavo daiktų vertes, kai kurias net gerokai mažesnes, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Atsakovo teigimu, TV spintelė, TV lentyna, baro spintelė, miegamojo lova, naujas čiužinys ir dvi spintelės, virtuvėje įmontuota buitinė technika, virtuvės baldai, vonios spintelė buvo įsigyti iš esmės laikotarpiu nuo 2008 metų vidurio, dalis daiktų net 2008 metų gruodyje. Pažymėtina, kad vėliausiai, kaip pats nurodo atsakovas, ieškovė galėjo pastoti jau 2008 metų rugsėjį ir ne už ilgo apie tai sužinoti. Todėl logiška, kad tuo metu jau buvo ruošiamasi vestuvėms, dėl ko šeimos poreikių tenkinimui dar iki santuokos bendromis lėšomis buvo perkami baldai. Vien tai, kad jie įsigyti neužilgo iki santuokos sudarymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl jų įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tas pats pasakytina ir apie terasos baldus. Kita vertus, visiškai natūralu, kad ne tik nagrinėjamos bylos atveju, bet ir apskritai šalys bendrus interesus ir išlaidas bei pajamas turi iki santuokos sudarymo, todėl šalims žinant apie būsimą vaiko gimimą (esant ieškovei nėščiai) bei suplanavus vestuves, 2008 metų pabaigoje įsigyti daiktai tik labiau patvirtina jų įsigijimą bendromis šalių lėšomis bendrojon nuosavybėn.

1843.3.

185Atsakovas kvestionuoja užuolaidų įsigijimo kainą bei vertę, tačiau savarankiškai nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą vertę. Nors atsakovas nurodo, kad neva televizorius ir įmontuota garso aparatūra buvo įsigyti iki santuokos sudarymo, tačiau byloje pateiktos nuotraukos (15 t., b. l. 64) patvirtina, kad gimus sūnui (sūnus gimė po santuokos) ir šalims įsikėlus į gyvenamąjį namą, į gipso karkasą įstatyto televizoriaus ir įmontuotos garso aparatūros vis dar nebuvo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė būtų pasiėmusi SONY televizorių, ar kad šis televizorius būtų pas ieškovę. Pažymėtina, kad buitinė technika „BOSCH“ buvo pirkta naudota, pačių šalių. Jų įsigijimo data – jau po santuokos sudarymo. Tuo tarpu R. Č. minkštas kampas buvo padovanotas kaip dovana šalims artėjančių vestuvių proga, t. y. šeimos poreikių tenkinimui, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

1863.4.

187Atsakovo prievolių pagal kredito sutartį vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesus grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą namą. Lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tuo tarpu teismui konstatavus, kad šalis iki santuokos sudarymo siejo šeimos bei jungtinės veiklos santykiai, akivaizdu, kad ieškovei nepretenduojant ir nereiškiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jai priklauso kompensacija (1/2) ne tik už po santuokos sudarymo mokėtas kredito įmokas, bet mokėtas ir iki santuokos sudarymo. Priešingas aiškinimas reikštų atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, nes ieškovės lėšomis įvykdžius jo asmeninę prievolę, pastarasis sumažino savo kreditorinį įsipareigojimą bankui, o tuo pačiu ir išlaikė teisę į turtą.

1883.5.

189Net jeigu ir laikyti, kad tuo metu atsakovo pajamos buvo tokios, kokios nurodytos apeliaciniame skunde, tai nepaneigia ieškovės indėlio į asmeninės atsakovo paskolos dengimą. Kita vertus, tuo pat metu vyko ir namo įrengimo darbai, todėl dalis atsakovo lėšų buvo skiriama šiems darbams, todėl be ieškovės indėlio atsakovas nebūtų turėjęs galimybę mokėti ir paskolą, ir įsirengti namą bei tenkinti savo būtiniausius poreikius.

1903.6.

191Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, išskyrus jo paties paaiškinimus, kad būtent už parduotą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį gautos lėšos bei lėšos, gautos iš atsakovo mamos, buvo panaudotos automobilio BMW 320D įsigijimui (CPK 177, 178 str.). Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, pagal kurią turtas, įsigytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors atsakovas nurodo ir byloje liudijusi atsakovo mama patvirtino, jog paskolino atsakovui 18 000 Lt, kuriuos atsakovas grąžino, tačiau ši aplinkybė visiškai neįrodo ir nepatvirtina, kad šios lėšos tikslingai buvo pasiskolintos automobilio įsigijimui.

1923.7.

193Atsakovas ginčija automobilio Ford Focus, valst. Nr. ( - ) 2500 Eur ar 2620 Eur vertę, tačiau tokių kainų nurodymas prieštarauja elementariai logikai. Pažymi, kad automobilis buvo įsigytas 2011 m. rugsėjo 10 d. už 10 300 Lt (2 983,09 Eur). Automobilio pagaminimo metai – 2004. Automobilis buvo parduotas 2016 metais už 1000 Eur. Vadovaujantis atsakovo logika, jeigu automobilis buvo pirktas už 2983,09 Eur, o jo vertė pagal pateiktą Emprekis pažymą yra 2620 Eur, vadinasi automobilis per 5 metus nuvertėjo vos kiek daugiau nei 300 Eur. Žinant kasmetinę automobilių senėjimo ir kainos mažėjimo tendencijas, 300 Eur nuvertėjimas per 5 metus yra neįmanomas. Dėl šios priežasties vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma nėra jokio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas automobilį BMW 320D įsigijo 2012 m. lapkričio 24 d. už 8 000 Eur. Tuo tarpu šį automobilį pardavė už 4 000 Eur. Iš to seka, kad automobilis per atitinkamą laikotarpį galėjo nuvertėti daugiau nei per pusę. Taigi, atsakovas, nurodydamas byloje aptariamų automobilių vertes, iš esmės taiko dvigubus standartus.

1943.8.

195Atsakovas nurodo, kad netinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bet šio teiginio tinkamai nepagrindžia ir nenurodo, kaip gi turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

196Teisėjų kolegija

konstatuoja:

197IV.

198Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19930.

200Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

20131.

202Byloje kilo ginčas dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos momento pradžios, iki santuokos ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

203Dėl jungtinės veiklos pagrindų ir kompensacijos už atsakovo prievolių iki santuokos sudarymo vykdymą

20432.

205Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2009 m. vasario 14 d. (4 t., b. l. 12). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys pradėjo vesti bendrą ūkį ir jungtinės veiklos pagrindu kurti bendrą dalinę nuosavybę nuo 2007 m. liepos mėnesio. Priešingai nei nustatė teismas, šalys kartu vesti bendrą ūkį pradėjo tik po santuokos sudarymo, t. y. po 2009 m. vasario 14 d. Dėl to apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš apelianto 4 154,58 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario 14 d.

20633.

207Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog šalys susipažino 2007 m. pavasarį, kad tų pačių metų vasarą jie kartu atostogavo užsienyje, tačiau iškilo ginčas, nuo kada gali būti pradėtas skaičiuoti šalių jungtinės veiklos (partnerystės) momentas.

20834.

209Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, 1) dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; 2) visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); 3) kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje.

21035.

211Pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti ir nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

21236.

213Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.).

21437.

215Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

21638.

217Taigi, vadovaujantis teismų praktika, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kuomet (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. Kita vertus, sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

21839.

219Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 29 d. tarp UAB „Mano biuras“ ir apelianto V. Č. sudarytos Preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo nupirkti, o UAB „Mano būstas“ parduoti butą, esantį ( - ) (16 t., b. l. 160–168). 2006 m. birželio 19 d. Susitarimu prie Preliminarios buto pardavimo sutarties Nr. 2006-05-29 pakeitimo atsakovas su pardavėju UAB „Mano biuras“ susitarė, kokius darbus turėjo atlikti pardavėjas ir kokias prekes pirkti (16 t., l. 168–169).

22040.

2212006 m. birželio 9 d. AB SEB bankas ir atsakovas sudarė Kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 288 000 Lt (83 410,56 Eur) kreditą minėtam butui ir žemės sklypui pirkti (2 t., b. l. 70–72).

22241.

2232007 m. liepos 4 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 5689, kurios pagrindu UAB „Mano biuras“ pardavė atsakovui 794/1522 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir butą, kurio baigtumas 51 proc., unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (8 t., l. 33–38). Pažymėtina, kad apelianto įsigytas butas buvo kotedžo tipo name, susidedantis iš dviejų butų, kitą butą įsigijo apelianto tėvai.

22442.

225Iš byloje esančio AB SEB banko išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d. (santuokos sudarymo datos) matyti, kad pagal 2006 m. birželio 9 d. kredito sutartį nuo apelianto sąskaitos buvo nurašoma grąžintino kredito dalis (14 t., b. l. 117–121). Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d. apeliantas sumokėjo 8 309,17 Eur įmokų.

22643.

227Apelianto teigimu, rangos darbais ir statybinėmis medžiagomis iš esmės rūpinosi jo tėvas V. Č.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas ir jo tėvas V. Č. su rangovais sudarinėjo sutartis dėl buto projektavimo ir įrengimo darbų atlikimo, pirko įvairias medžiagas.

22844.

2292007 m. rugsėjo 27 d. apeliantas V. Č. ir UAB „Laiptų karalystė“, atstovaujama direktoriaus Ž. D., sudarė Rangos sutartį Nr. 060907, pagal kurią UAB „Laiptų karalystė“ įsipareigojo suprojektuoti ir suderinti laiptų konstrukciją objekte Kauno r., Domeikavos sen., Žuvų g. 15-2, už 7 080 Lt. Tą pačią dieną rangovui buvo sumokėta 5 000 Lt, 2008 m. kovo 3 d. – 1 000 Lt, 2018 m. gegužės 30 d. – 1080 Lt (iš viso – 7 080 Lt). Visuose mokėjimo kvituose mokėtoju nurodytas V. Č., t. y. apelianto tėvas (16 t., b. l. 170–174).

23045.

2312007 m. lapkričio 5 d. UAB „Gajausta“ ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 7/1105-1TV, kuriuo bendrovė įsipareigojo parduoti apeliantui atveriamus vartus už 8 500 Lt sumą. Šios sutarties pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė ir apmokėjo atsakovas (16 t., b. l. 177–181). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ( - ). Bylos duomenimis, ši gyvenamoji vieta buto įrengimo metu buvo apelianto tėvų.

23246.

2332008 m. kovo 22 d. atsakovas pateikė UAB „Eurotopas“ užsakymą 9 550 Lt sumai ir 2008 m. gegužės 16 d. užsakymą 380 Lt sumai interjero darbams atlikti (16 t., b. l. 182– 183). Minėtų užsakymų pagrindu 2008 m. kovo 21 d. atsakovas sumokėjo UAB „Eurotopas“ 3 800 Lt, 2008 m. balandžio 23 d. – 6 450 Lt, 2008 m. gegužės 16 d. – 150 Lt, 2008 m. gegužės 30 d. – 270 Lt, 2008 m. birželio 17 d. –165 Lt (16 t., b. l. 184–188).

23447.

2352008 m. kovo 12 d. pateikė užsakymą UAB „Irlanda“ statybinėms medžiagoms pirkti už 8349,39 Lt sumą. Minėtame užsakyme nurodyta, kad kaina su nuolaida siekia 7 614,45 Lt, apeliantas sumokėjo avansą 2 000 Lt (16 t., b. l. 189).

23648.

2372008 m. vasario 27 d. pateiktas užsakymo patvirtinimas Nr. PU24293UAB „Gaudrė“, iš kurio matyti, kad „privatus pirkėjas, Vytautas“ pateikė užsakymą Nr. PU24293 elektronikos prekėms (šviestuvams, lempoms visame name) pirkti už 5 431,01 Lt sumą. Minėtame užsakyme ranka parašyta, kad sumokėta suma 1 000 Lt (16 t., b. l. 190).

23849.

2392008 m. gegužės 28 d. UAB „Aztrekas“ ir atsakovas sudarė sutartį Nr. V20080528, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti apeliantui virtuvės baldų komplektą ir spintas, kurių vertė 14 800 Lt. Šioje sutartyje nurodyta, kad yra sumokėtas 2 500 Lt avansas, o 2008 m. rugsėjo 16 d. sumokėta likusi suma – 12 300 Lt (3 t., b. l. 100).

24050.

2412008 m. birželio 3 d. UAB „Aztrekas“ ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. V20080603, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti TV spintelę, TV lentyną ir baro spintelę, iš viso už 2 700 Lt. Šioje sutartyje yra ranka padarytas prierašas, kad baldai pristatyti ir sumontuoti 2008 m. rugpjūčio 1 d. (3 t., b. l. 101).

24251.

2432008 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo kvitas 500 Lt sumai ir 2008 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitas 312 Lt sumai patvirtina, kad V. Č. iš UAB „Vokė-III“ įsigijo kėdes, iš viso už 812 Lt (4 t., b. l. 29).

24452.

2452008 m. spalio 21 d. V. Č. iš UAB „Vokė-III“ pirko 2 vnt. pusbario kėdžių už 812 Lt, sumokėdamas 500 Lt avansą (3 t., b. l. 102).

24653.

2472008 m. spalio 13 d. užsakymas Nr. 10/24K patvirtina, kad baldų salone „Agora“ buvo užsakyta lova be čiužinio ir 2 vnt. spintelių už 6 100 Lt, sumokėtas 1 800 Lt avansas (3 t., b. l. 103).

24854.

2492008 m. gruodžio 12 d. V. Č. iš UAB „Pigu“ pirko čiužinį ir sumokėjo 2 504 Lt (3 t., b. l. 104).

25055.

2512009 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra SOF Nr. 14222 patvirtina, kad apelianto motina R. Č. pirko minkštą kampą ir svetainės stalelį už 7 897 Lt (3 t., b. l. 105). Anot apelianto, šiuos baldus ji padovanojo savo sūnui, t. y. apeliantui.

25256.

253Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto argumentus, jog gyvenamojo namo ( - ) įrengimo darbais rūpinosi apeliantas ir jo tėvas, nes statybinės medžiagos ir dalis baldų 2007 metais ir 2008 metų pirmoje pusėje buvo perkami apelianto iš asmeninių savo lėšų.

25457.

255Ieškovė teigia, šalių jungtinės veiklos pradžia turėtų būti laikoma 2007 metų vasarą (liepos mėn.), nes nuo tada šalys pradėjo gyventi kartu ir rūpintis buto įrengimu. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė teikė į bylą 2007 m. vasarą ir 2007 m. pabaigoje darytas nuotraukas apie šalių bendrą poilsį ir dalyvavimą šeimos šventėse. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad minėti įrodymai nėra pakankami konstatuoti bylai reikšmingą juridinę reikšmę turinčią aplinkybę – kad šalys nuo 2007 m. liepos mėn. pradėjo bendrai tvarkyti ūkį ir buvo sutarusios bendrai veikti siekdamos vienodo tikslo – bendro turto sukūrimo, kuris joms priklausytų dalinės nuosavybės teise.

25658.

257Pirmieji ieškovės nuosavų lėšų panaudojimo požymiai bendriems tikslams atsispindi tik 2008 metais. Į bylą pateikti bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė A. Č. 2008 m. rugsėjo 9 d. apeliantui pervedė 2000 Lt, 2008 m. spalio 9 d. – 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už kažką“ (1 t., b. l. 50, 5 t., b. l. 11) ir 1000 Lt, iš viso 1500 Lt (5 t., b. l. 62). Nors apeliantas teigia, kad tokiu būdu ieškovė kompensavo jam pusę poilsinės kelionės kainos, nes 2008 m. vasarą šalys kartu vyko atostogauti į Turkiją, už kurią apeliantas sumokėjo 6 198 Eur (5 t., b. l. 64), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad nuo 2008 metų rudens tarp šalių susiklostė artimi šeimyniniams santykiai, kuriuos patvirtina ne tik šalių bendras poilsis, bet ir žemiau nurodomos aplinkybės.

25859.

259Kaip nurodė pats apeliantas, jis su ieškove 2007 – 2008 metais palaikė tik draugiškus ryšius, o susituokti šalys nutarė tik tuomet, kai 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovė sužinojo besilaukianti kūdikio. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais teisme apklausti apelianto motina R. Č., patvirtindama, kad šalys santuoką nusprendė sudaryti tada, kai ieškovė sužinojo, jog ji laukiasi. Liudytojas M. D. (ieškovės brolis), teisme paliudijo žinąs, kad A. Č. draugas turi namą, kurį jis įsirenginėja ir kad jie ruošiasi tuoktis bei ketina į tą namą įsikelti ir gyventi kartu.

26060.

261Asmeninių lėšų panaudojimą bendriems tikslams bei šalių tarpusavio santykių bendrumą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad 2009 m. vasario 9 d. apeliantas į ieškovės sąskaitą pervedė 1000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už kostiumą“ (5 t., b. l. 17, 63). Minėta pinigų suma pervesta prieš pat šalių vestuves 2009 m. vasario 14 d.

26261.

263Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad šalys neužilgo po susipažinimo 2007 m. pavasarį, jau po kelių mėnesių pradėjo vesti bendrą ūkį, ruoštis šeimyniniam gyvenimui ir įgyvendinti kitas jungtinės veiklos dalyvių teises siekiant bendro tikslo. Šios nutarties 57–59 punktuose konstatuota, kad šalys pradėjo bendrai palaikyti ir kurti šeimyninius ir turtinius santykius nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, kai sužinojo, jog ieškovė laukiasi kūdikio, apie tai pranešdami ir savo artimiesiems.

26462.

265Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kada šalys pradėjo vesti bendrą ūkį ir siekti bendro tikslo. Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, šis momentas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio, ką patvirtina bylos faktiniai duomenys – pinigų judėjimas iš ieškovės į atsakovo sąskaitą, liudytojų paaiškinimai, bendro kūdikio laukimas, vestuvių planavimas, dalyvavimas šeimos artimųjų šventėse, baldų (dvigulės lovos, čiužinio ir kt.) pirkimas iki santuokos, taip pat ir tai, jog iki santuokos sudarymo šalys visą laiką buvo kartu ir vedė bendrą ūkį.

26663.

267Teisėjų kolegijai nustačius momentą, nuo kada šalys pradėjo vesti bendrą ūkį, darytina išvada, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį – 4154,58 Eur kompensacijos už padengtą iš bendrų lėšų atsakovo asmeninę paskolos dalį laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d., keistina.

26864.

269Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d. apeliantas sumokėjo 8309,17 Eur įmokų pagal 2006 m. birželio 9 d. Kredito sutartį Nr. ( - ) (14 t., b. l. 117–121). Iš byloje esančios sąskaitos išklotinės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario 14 d. pagal minėtą kredito sutartį buvo sumokėta 895,10 Eur įmokų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę į 1/2 dalį – 447,55 Eur (895,10 Eur / 2) kompensacijos už padengtą atsakovo asmeninės paskolos dalį laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d.

270Dėl kompensacijų už automobilius

27165.

272Byloje nėra ginčo, kad šalys santuokos metu įsigijo kelias transporto priemones: BMW 320D, valst. Nr. ( - ) ir Ford Focus C-MAX, valst. Nr. ( - ) Bylos duomenimis, 2012 m. lapkričio 24 d. atsakovas įsigijo automobilį BMW 320D už 8 000 Eur (16 t. b. l. 158–159), kurį 2019 m. vasario 8 d. pardavė už 4000 Eur (17 t. b. l. 103). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apelianto 2000 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą automobilį, kas sudaro ½ dalį automobilio pardavimo kainos. Analogiškai teismas sprendė ir dėl kitos transporto priemonės, nurodydamas, kad ieškovė savo vardu 2011 m. įregistravo transporto priemonę Ford Focus C-MAX, valst. Nr. ( - ) 2004 m. gamybos (1 t., b. l. 41), kuri 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo parduota už 1000 Eur (13 t. b. l. 42). Todėl skundžiamu sprendimu teismas priteisė apeliantui iš ieškovės ė ½ dalį gautos už parduotą automobilį sumos – 500 Eur.

27366.

274Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir prašo ieškovei priteistą 2000 Eur piniginę kompensaciją sumažinti iki 720 Eur, o iš ieškovės apeliantui priteistą 500 Eur piniginę kompensaciją padidinti iki 1250 Eur. Anot apelianto, teismas neteisingai vertino automobilio BMW 320D, valst. Nr. ( - ) įsigijimo aplinkybes, atsakovo panaudotų asmeninių lėšų proporciją, taip pat į tai, kad automobilio Ford Focus C-MAX, valst. Nr. ( - ) vertė pardavimo metu buvo daug didesnė – 2500 Eur.

27567.

276CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

27768.

278Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 22 d. R. Č. ir V. Č. sudarė Beprocentinės paskolos sutartį, pagal kurią apelianto motina R. Č. paskolino apeliantui trijų mėnesių laikotarpiui (iki 2013 m. kovo 22 d.) 18 000 Lt (5213,16 Eur) (4 t., l. 24). Apeliantas automobilį įsigijo 2012 m. lapkričio 24 d. už 8 000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad automobilio BMW 320D, valst. Nr. ( - ) įsigijimui apeliantas iš savo mamos skolinosi didžiąją dalį pinigų, kuriuos greitu laiku atidavė. Šiuos apelianto argumentus patvirtina 2012 m. gruodžio 12 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. Č. pardavė kitą automobilį BMW 730, valstybinis Nr. ( - ) už 3800 Lt (atitinkamai – 1100,56 Eur) (4 t., l. 25). Taip pat iš 2012 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad apelianto tėvas V. Č. savo sūnui apeliantui pervedė 14 000 Lt (atitinkamai 4054,68 Eur) (4 t., b. l. 26). Apelianto teigimu, pastarąją sumą jis atidavė savo motinai, taip grąžindamas jai dalį pasiskolintų automobilio pirkimui pinigų, o kitą dalį – 4000 Lt – motinai grąžino, kaip nurodo pats apeliantas savo skunde, iš bendrų sutuoktinių lėšų.

27969.

280Atsižvelgiant į šios nutarties 67 punkte nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo išvadai, jog įgyjant automobilį BMW 320D atsakovas aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose neneigė, jog santuokos metu nors ir apsipykdavo, tačiau santykiai buvo geri, jie siekė bendro tikslo auginti vaiką, puoselėti bendrą veiklą, nors didžiąją dalį pinigų apeliantas skolinosi iš savo motinos, tačiau gavęs kitų pajamų, skolą nedelsiant grąžindavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto tėvo atsakovui pervesta 14 000 Eur suma buvo skirta ir panaudota išimtinai atsakovo interesais. Šios aplinkybės teikia pagrindo daryti priešingą apelianto argumentams išvadą, nes minėtas santuokos metu įsigytas automobilis naudotas šeimos poreikių tenkinimui. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų aiškią apelianto valią įsigyti automobilį tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismas pagrįstai minėtą automobilį pripažino ir padalino kaip šalių bendrąją jungtinę nuosavybę.

28170.

282Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta ir teismo patvirtinta automobilio Ford Focus C-MAX, valst. Nr. ( - ) verte 1000 Eur, teigdamas, kad VšĮ „Emprekis“ 2018 m. balandžio mėn. duomenimis, lengvojo automobilio Ford Focus C-MAX vidutinė kaina Lietuvoje buvo 2620 Eur (13 t., b. l. 106). Be to, pasak apelianto, pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose įvardijo artimą rinkos vertei šio automobilio vertę (2500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, VšĮ „Emprekis“ interneto svetainėje nurodyta tokių pačių metų ir tokio paties tipo automobilio vertė negali būti laikoma lygiaverčiu rašytiniu įrodymu, paneigiančiu ieškovės pasirašytoje pirkimo – pardavimo sutartyje įvertintą automobilio pardavimo kainą. Tai, kad internetiniame puslapyje analogiško automobilio kaina yra didesnė, arba kad šalys iki automobilio pardavimo buvo nurodę didesnę kainą, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia apelianto teiginį dėl automobilio Ford Focus C-MAX didesnės vertės ir paneigiančia teiginį, kad ieškovė už šį automobilį gavo daugiau nei 1000 Eur.

28371.

284Apelianto teigimu, šio automobilio pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie ieškovės ir pirkėjo įvardyti automobilio gedimai, todėl jo vertė buvo ne 1000 Eur, už kurią automobilį pardavė ieškovė, o 2500 Eur. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir nustatyti parduodamo–perkamo turto kainą (CK 6.156 str. 1 d.), todėl tai, kad nebuvo įrašyti automobilio gedimai, nedaro pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia. Kitų įrodymų, paneigiančių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą automobilio kainą, byloje nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilių vertės, nurodytos viešuose portaluose, gali būti laikomos tik preliminariomis, todėl nesant įrodymų, kad ieškovė už parduotą automobilį Ford Focus C-MAX gavo didesnę sumą, nėra jokio pagrindo naikinti ar pakeisti šią sprendimo dalį.

285Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

28672.

287Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys neginčija fakto, jog abiejų šalių nurodyti kilnojamieji daiktai egzistuoja, tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog visi šalių nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įsigyti vedant bendrą ūkį, t. y. iš šalių bendrų lėšų ir buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, jog viso proceso metu šalių procesinis elgesys buvo toks, jog leido teismui daryti išvadą, kad jos (šalys) realiai ir nesiekia pagrįsti šių reikalavimų (daiktų vertės). Dėl dalies daiktų kompensavimo atsakovas nurodė, jog reiškia reikalavimą „šiap sau“. Ieškovė prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodė reiškianti pagal preliminarią turto vertę. Atsakovas pažymėjo, kad daiktai pirkti seniai ir galimai jau prarado savo vertę, nors leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pats nesiekė ginčyti ieškovės nurodytų verčių. Ieškovė daiktų vertės taip pat neginčijo. Nors teismas proceso metu ragino šalis pateikti objektyvius duomenis apie dalintinų daiktų vertes, tuo tikslu išdavė ieškovei ir teismo leidimą, tačiau ieškovė ir antstolis nebuvo įleisti į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Atsižvelgiant į tokį procesinį elgesį ir nesant kitų rašytinių įrodymų, teismas, nustatydamas dalintinų daiktų vertes, vadovavosi pačių šalių nurodytomis kilnojamųjų daiktų vertėmis.

28873.

289Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (jo kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

29074.

291Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims buvo išaiškinęs teisę ir pareigą pateikti byloje įrodymus, patvirtinančius jų reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų egzistavimo, jų įsigijimo ir vertės.

29275.

293Bylos duomenimis, antstolis R. S. 2018 m. spalio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/18/63, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties pagrindu turėjo konstatuoti A. Č. ir V. Č. bendrai priklausančius kilnojamuosius daiktus ir jų būklę, kurie yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliantas į namo teritoriją antstolio neįsileido ir nesudarė jam galimybės atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo, į skambučius telefonu neatsiliepė, į siųstas SMS žinutes neatsakė. Antstolio foto kamera buvo užfiksuotas V. Č. priklausantis žemė sklypas ir išorinis gyvenamojo namo vaizdas (14 t., l. 169–175).

29476.

295Teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi taikė įrodymų užtikrinimo priemonę ir įpareigojo atsakovą V. Č. per 10 kalendorinių dienų sudaryti sąlygas ieškovei A. Č. bei jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo patalpas, esančias ( - ). Tačiau, kaip nurodė ieškovė, ji negalėjo įvykdyti minėtos teismo nutarties, kadangi atsakovas nesutiko įsileisti ieškovę į gyvenamąjį namą ir jo teritoriją be turto vertintojo, o atvykus su turto vertintoju – atsakovas neleido jam fotografuoti. Nors atsakovas teigė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl turto vertintojo yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės, kadangi jos atsivestas turto vertintojas nebuvo savo srities specialistas, nepaneigia fakto, kad teismo taikytos įrodymų užtikrinimo priemonės nebuvo įgyvendintos dėl atsakovo kaltės. Kita vertus, nesutikdamas su ieškovės pateiktu ir atsakovo ginčijamu turto įvertinimu, turėdamas visas galimybes pateikti minėtų daiktų nepriklausomą vertinimą (specialisto/eksperto išvadas), apeliantas tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalims nesiėmus priemonių nustatyti tikrąją kilnojamųjų ir dalintinų daiktų vertę, teismas turėjo pagrindą vadovautis šalių nurodytomis vertėmis.

29677.

297Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis kilnojamųjų daiktų, kuriuos teismas skundžiamu sprendimu priteisė natūra apeliantui, pusę šių daiktų vertės kaip kompensaciją priteisdamas iš atsakovo ieškovei, yra įsigyti iki santuokos sudarymo iš jo asmeninių lėšų. Be to, dalis daiktų yra dovanoti apelianto tėvų, todėl laikytini asmenine atsakovo nuosavybe, o kitos dalies santuokoje įgytų daiktų vertė nurodyta per didelė, todėl teismas turėjo įvertinti daiktų nusidėvėjimą ir padalinti juos pagal mažesnės vertes.

29878.

299CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

30079.

301Teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovui natūra televizorių 750 Eur vertės, ieškovei – televizorių ( - ) Eur vertės. Apelianto teigimu, tai tas pats televizorius, tačiau jį yra pasiėmusi ieškovė, todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neigia apelianto nurodytą aplinkybę ir teigia priešingai, jog byloje nėra įrodymų, kad minėtą televizorių SONY ieškovė yra pasiėmusi.

30280.

303Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kurie patvirtintų šalių nurodytas aplinkybes, t. y., jog atsakovui natūra priteistas televizorius 750 Eur vertės yra tas pats televizorius, kurį pasiėmė ieškovė ir kuris teismo sprendimu tokios pat vertės priteistas natūra ieškovei. Šalys savo procesiniuose dokumentuose deklaratyviai prašė priteisti televizorius, tačiau jokių konkrečių minėtą daiktą apibūdinančių požymių nenurodė. Pažymėtina, kad iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas nė viename savo procesiniame dokumente neteigė, jog ieškovės prašomas priteisti miegamajame esantis televizorius 750 Eur vertės yra tas pats, kurį išeidama pasiėmė ieškovė. Ši aplinkybė nurodyta tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims nepateikus įrodymų, jog abiem šalims natūra priteistas televizorius 750 Eur vertės yra vienas ir tas pats televizorius, nėra pagrindo šioje dalyje skundžiamą sprendimą keisti arba naikinti.

30481.

305Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skalbimo mašiną „BOSCH“ ir skalbinių džiovyklę „BOSCH“ bendros 400 Eur vertės apeliantui, esant šalims santuokoje, asmeniškai padovanojo tėvas, o minkštą kampą ir kavos staliuką 2287 Eur vertės iki santuokos asmeniškai apeliantui nupirko ir padovanojo jo motina.

30682.

307Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad dovanotojai yra atsakovo tėvai, teismas turėjo pagrįstą pagrindą nesant rašytinės dovanojimo sutarties ir atsižvelgdamas į padovanotų daiktų funkcinę paskirtį, vadovautis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie šalių gyvenimą kartu, jų santuoką ir dovanojimo momentą. Todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėti baldai buvo padovanoti sutuoktiniams kaip vestuvių dovana, nes jie nupirkti likus pusei mėnesio iki šalių santuokos, t. y. daiktai buvo skirti ne asmenių, o šeimos bendrų poreikių tenkinimui.

30883.

309Be to, pats apeliantas nurodė, kad skalbimo mašiną su džiovykle jo tėvas padovanojo šalims esant santuokoje. Rašytinės dovanojimo sutarties byloje nėra. Kitokių įrodymų, kad minėtas turtas apeliantui padovanotas asmeniškai, byloje taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors šie daiktai buvo padovanoti apelianto tėvo, tačiau buvo skirti šalių šeimyniniam gyvenimui ir buvo naudojami bendrai. Todėl keisti ar naikinti teismo sprendimą šioje dalyje apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo.

31084.

311Apelianto teigimu, TV spintelę, TV lentyną, baro spintelę 781,97 Eur vertės, miegamojo lovą, naują čiužinį ir dvi spinteles 2491,88 Er vertės, televizorių 870 Eur vertės, įmontuotą garso aparatūrą 4000 Eur vertės, virtuvėje įmontuotą buitinę techniką 2000 Eur vertės, virtuvės baldus 6719 Eur vertės, dvi vonios spinteles apeliantas įsigijo iki santuokos, prieš pradedant gyventi name, todėl šie daiktai neturi būti įtraukti į dalintino turto balansą.

31285.

313Ieškovės teigimu, nors ir minėti apelianto baldai buvo įsigyti iki santuokos, tačiau šalys jau ruošėsi tuoktis, todėl nurodytus daiktus pirko iš bendrų lėšų.

31486.

315Teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė (nustatė), kad virtuvės baldų komplektas, keturios baro kėdės, lova, čiužinys buvo įsigyti 2008 m. rudenį, kuomet šalys pradėjo vesti bendrą ūkį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie televizoriaus 870 Eur vertės, įmontuotos garso aparatūros 4000 Eur vertės, dviejų vonios spintelių, bendros 400 Eur vertės, įsigijimo laikotarpį, šios aplinkybės neneigia ir apeliantas. Ieškovė šiuos daiktus į dalintino turto balansą buvo įtraukusi nuo pat pradžių, apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybės, kad minėti daiktai yra tik jo vieno asmeninė nuosavybė, juo labiau, ieškovė pateikė nuotrauką, darytą jau po vaiko gimimo, iš kurios matyti, kad garso aparatūra nėra įmontuota. Į bylą nepateikta nė vieno rašytinio įrodymo apie minėtų daiktų dabartinę vertę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad jo nurodyti daiktai neturi būti įtraukti į dalintino turto balansą, taip pat nesant įrodymų apie nurodytų daiktų vertę, nėra pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą teismo sprendimą.

31687.

317Teisėjų kolegija šios nutarties 49 punkte nustatė, kad TV spintelę, TV lentyną ir baro spintelę, pirktus už 2700 Lt (781,97 Eur), apeliantas įsigijo iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iki apeliacinės instancijos teismo nustatytos datos, kada šalys pradėjo vesti bendrą ūkį su ieškove, nes bylos duomenimis šie baldai buvo sumontuoti 2008 m. rugpjūčio 1 d. (3 t., b. l. 101). Tai reiškia, kad ieškovė minėtus daiktus nepagrįstai įtraukė į bendrą dalintino turto balansą, dėl to ieškovei iš atsakovo priteista kompensacija mažintina.

31888.

319Apeliantas pripažįsta, kad dalis terasos baldų 500 Eur, visos užuolaidos bendros 3325 Eur vertės, yra įsigytos šalims gyvenant santuokoje. Kita dalis terasos 500 Eur vertės įsigyta apelianto iki santuokos, todėl neturi būti įtraukta į dalintino turto balansą, o užuolaidos įsigytos beveik prieš dešimt metų, todėl, atsižvelgus į jų nusidėvėjimą, jos laikytinos bevertėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vėlgi, apeliantas nepatiekė jokių įrodymų apie dalies terasos baldų 500 Eur vertės įsigijimo momentą, be to, apeliantas neidentifikuoja, kokia tai terasos baldų dalis, todėl pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegijai spęsti kitaip, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

32089.

321Apelianto teigimu, jo gyvenamajame name esančios užuolaidos yra nusidėvėjusios, todėl laikytinos bevertėmis, be to, anot apelianto, byloje nėra įrodymų, už kokią kainą visos užuolaidos pirktos.

32290.

323Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

32491.

325Byloje yra pateiktas 2009 m. balandžio 29 d. A. Č. (buvusios D.) susirašinėjimas dėl perkamų užuolaidų, sąmatos ir pan., bei 2009 m. spalio 14 d. A. Č. ir interjero dizainerės susirašinėjimas dėl užuolaidų užsakymo (8 t., l. 52–55). Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad užuolaidos buvo modeliuojamos visam namui, visuose kambariuose.

32692.

327Apeliantas prašo užuolaidų nusidėvėjimą nustatyti pagal byloje pateiktą nekilnojamojo turto objekto būsto draudimo liudijimą laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. spalio 14 d., kuriame nurodyta papildoma informacija apie draudimo objektą bei kilnojamojo namų turto nusidėvėjimo normatyvai (18 t., l. 37–40).

32893.

329Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis šiuo įrodymu, nes jame nenurodytas konkrečiai užuolaidų nusidėvėjimo procentas. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyti jų nusidėvėjimo taip pat nėra galimybės. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesudarė galimybių ieškovei pasitelkus specialistus įvertinti ne tik užuolaidų, bet ir kitų kilnojamųjų daiktų vertes. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kilnojamojo turto vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra kitokia, todėl mažinti šio turto vertę, atsižvelgiant į aptartą paties atsakovo netinkamą procesinį elgesį, apsunkinusį ieškovei apžiūrėti ir įvertinti dalintiną turtą, nėra pagrindo.

33094.

331Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

332Dėl procesinės bylos baigties

33395.

334Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės teisingai, išskyrus jos dalį dėl bendrojo gyvenimo kartu momento nustatymo, dėl prievolės iki santuokos pagal asmeninę kreditavimo sutartį priteisimo ir atitinkamai turto dalies (kompensacijos) padalijimo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog priteistina iš atsakovo V. Č. ieškovei A. Č. 447,55 Eur kompensacija už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario 14 d. Taip pat mažintina ieškovei iš atsakovo priteista kompensacija, kadangi ieškovė nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė TV spintelę, TV lentynėlę, baro spintelę 781,97 Eur vertės. Bylos duomenimis, bendra dalintino turto vertė buvo nurodyta 25 024,84 Eur, todėl atėmus iš jos TV spintelės, TV lentynėlės, baro spintelės 781,97 Eur dydžio vertes, bendra dalintino turto vertė sumažėja iki 24 242,87 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančius kilnojamuosius daiktus mažintina iki 12 121,44 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

335Dėl bylinėjimosi išlaidų

33696.

337Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

33897.

339Bylos duomenimis, patikslintų ieškinio reikalavimų turtiniuose ginčuose suma buvo 66 180,19 Eur. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 218 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 16; 2 t., b. l. 18; 5 t., b. l. 10; 7 t., b. l. 77; 10 t., b. l. 159) ir 3 060 Eur atstovavimo teisme išlaidos, iš viso – 4 278 Eur.

34098.

341Atsakovo V. Č. pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 440 Eur žyminis mokestis ir 3 650 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso – 4 080 Eur (4 t., b. l. 32).

34299.

343Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies nustatė, jog teismas tenkino apie 40 proc. visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo pakeista teismo sprendimo dalis, kuria priteistos kompensacijos sumažintos: nuo 4154,58 Eur sumažinta iki 447,55 Eur ir nuo 12 512,42 Eur sumažinta iki 12 121,44 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta 40 proc. proporcija mažintina iki 38 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų ir 62 proc. atmestų ieškinio reikalavimų.

344100.

345Atsižvelgiant į tai, ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. priteistina 1626 Eur (4278 Eur x 38 proc./100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. priteistina 2530 Eur (4080 Eur x 62 proc./100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui V. Č. iš ieškovės A. Č. priteistina 904 Eur (2530 Eur – 1626 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 str.).

346101.

347Apeliacinio skundo suma buvo 25 000,68 Eur, už kurį apeliantas sumokėjo 563 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1563 Eur. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

348102.

349Teismas apeliacinį skundą patenkino 16 proc. (4098,01 Eur x 100 proc./25 000,68 Eur), sumažindamas iš atsakovo ieškovei priteistas sumas 4098,01 Eur (3707,03 Eur + 390,98 Eur).

350103.

351Atitinkamai ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. priteistina 1016 Eur (1210 Eur x 84 proc./100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 250 Eur (1563 Eur x 16 proc./100 proc.) apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei A. Č. iš atsakovo V. Č. priteistina 766 Eur (1016 Eur – 250 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 str.).

352Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

353pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei A. Č. (a. k. ( - ) priteista iš atsakovo V. Č. (a. k. ( - ) 4154,58 Eur kompensacija už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d., ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

354„Priteisti ieškovei A. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. Č. (a. k. ( - ) 447,55 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 55 ct) kompensaciją už ½ dalį padengtos atsakovo asmeninės paskolos, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario 14 d.“

355Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei A. Č. (a. k. ( - ) priteista iš atsakovo V. Č. (a. k. ( - ) 12 512,42 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančius kilnojamuosius daiktus ir šią dalį išdėstyti taip:

356„Priteisti ieškovei A. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. Č. (a. k. ( - ) 12 121,44 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 44 ct) kompensaciją už atsakovui atitenkančius kilnojamuosius daiktus.“

357Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui V. Č. (a. k. ( - ) iš ieškovės A. Č. (a. k. ( - ) 904 Eur (devynis šimtus keturis eurus) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

358Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

359Priteisti ieškovei A. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. Č. (a. k. ( - ) 766 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

360Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.