Byla 3K-3-548/2013
Dėl juridinio asmens – akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, V. V. , V. G. ir K. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, V. G. , K. S. , V. V. dėl juridinio asmens – akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami teismo nutarties, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, skundžiamumo, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi, juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios teisėtumo, teisės į tinkamą procesą pažeidimo, teismo pakankamo informuotumo, bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros arbitruotinumo, ieškovo reikalavimų galimo patekimo į arbitražinės išlygos apimtį klausimai.

6Lietuvos Respublikai, kurios kaip AB „Lietuvos dujos“ (toliau – AB „Lietuvos dujos“ arba Bendrovė) akcininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, nuosavybės teise priklauso 83 030 367 paprastosios vardinės 1 Lt nominalios vertės akcijos, sudarančios 17,70 proc. atsakovo AB „Lietuvos dujos“ įstatinio kapitalo. Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra: Lietuvos Respublika – 17,70 proc.; OAO „Gazprom“ – 37,1 proc.; E.ON Ruhrgas International GmbH – 38,91 proc. Pagrindinė Bendrovės veikla – gamtinių dujų pirkimas (importas) ir pardavimas klientams, gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų teikimas. Bendrovės akcininkas OAO „Gazprom“ – vienintelis Bendrovės importuojamų gamtinių dujų tiekėjas. Gamtinių dujų pirkimo sąnaudos sudaro didžiąją dalį Bendrovės veiklos sąnaudų ir yra vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių galutinį Bendrovės veiklos rezultatą (pelną / nuostolį). Bendrovės veikla didžiąja dalimi grindžiama OAO „Gazprom“ ir Bendrovės sutartimi ( - ), pagal kurią Bendrovė perka gamtines dujas ir teikia gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugas.

7Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad, jo nuomone, Bendrovės valdymo organų nariai, pasinaudodami jiems suteiktais įgaliojimais, galbūt veikia ne Bendrovės ir jos visų akcininkų, kurių vienas yra Lietuvos Respublika, bet vieno iš pagrindinių Bendrovės akcininkų OAO „Gazprom“ naudai ir faktiškai atstovauja OAO „Gazprom“ interesams. Bendrovės valdymo organai nesiderėjo su OAO „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo sąlygų 2011 metams pagerinimo, o 2010 m. gruodžio mėn. Bendrovės valdyba pritarė, kad Lietuvos Respublikai gamtinės dujos 2011 metais būtų tiekiamos 2010 metų sąlygomis (nepagerinta tiekiamų gamtinių dujų kaina bei kitos sąlygos, be to, realių derybų su OAO „Gazprom“ nebuvo nuo 2004 metų). Bendrovės valdymo organai taip pat nesiderėjo su OAO „Gazprom“ dėl rinkos sąlygas atitinkančių gamtinių dujų tranzito kainų nustatymo, dėl ko Bendrovė gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugą teikė ir teikia mažesne nei rinkos kaina ir dėl to galbūt negauna pajamų. Bendrovės resursai (įskaitant darbuotojus) galbūt naudojami ne visų akcininkų, o stambiojo akcininko OAO „Gazprom“ naudai. Ieškovas, vadovaudamasis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. vasario 8 d. pateikė Bendrovei reikalavimą nutraukti netinkamą veiklą ir pašalinti tokias aplinkybes, tačiau tiek valdybos nariai, tiek generalinis direktorius atsisakė pašalinti nurodytus Bendrovės veiklos trūkumus ir neigė netinkamos Bendrovės veiklos faktą. Ieškovas neturi pakankamų įrodymų, kad Bendrovės valdymo organų narių veiksmais ar neveikimu Bendrovei neabejotinai buvo padaryta žala, taip pat neturi pakankamai įrodymų, kurie leistų ieškovui nustatyti Bendrovei galbūt padarytos žalos dydį, todėl kreipėsi į teismą dėl Bendrovės veiklos tyrimo. Ieškovas prašė:

81) pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą ir, nustačius, kad AB „Lietuvos dujos“ ir (ar) jos valdymo organų narių (atsakovų) V. G. , K. S. ir (ar) V. V. veikla yra netinkama:

91.1) pašalinti nurodytus asmenis iš AB „Lietuvos dujos“ valdymo organų narių, – V. G. ir K. S. – iš Bendrovės valdybos, V. V. – iš Bendrovės vadovo pareigų;

101.2) laikinai, iki pirmo Bendrovės valdybos posėdžio, kuriame dalyvautų AB „Lietuvos dujos“ visuotinio akcininkų susirinkimo vietoje teismo pašalintų valdybos narių išrinkti nauji valdybos nariai, Bendrovės vadovu paskirti ieškovo pasiūlytą asmenį, kurio kandidatūra bus pateikta teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios;

111.3) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti derybas su OAO „Gazprom“ dėl sąžiningos ir teisingos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti AB „Lietuvos dujos“ valdybai tvirtinti naujai suderėtas gamtinių dujų pirkimo iš OAO „Gazprom“ sąlygas;

121.4) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ metiniame pranešime skelbti informaciją apie:

131.4.1) iš gamtinių dujų tranzito veiklos AB „Lietuvos dujos“ gaunamas pajamas;

141.4.2) AB „Lietuvos dujos“ patiriamas sąnaudas, susijusias su gamtinių dujų tranzito veikla;

151.4.3) AB „Lietuvos dujos“ atliekamas investicijas, susijusias su gamtinių dujų tranzito veikla;

161.4.4) per ataskaitinį laikotarpį taikytą dujų tranzito paslaugų tarifą, nurodant šio tarifo apskaičiavimo būdą (formulę) ir visas dedamąsias dalis;

17per ataskaitinį laikotarpį AB „Lietuvos dujos“ mokėtą gamtinių dujų įsigijimo kainą, nurodant šios kainos apskaičiavimo būdą (formulę) ir visas dedamąsias dalis;

181.5) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ užtikrinti, kad derybos dėl gamtinių dujų įsigijimo sąlygų, taip pat dėl gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygų:

191.5.1) būtų vedamos sąžiningai, siekiant geriausių tiekimo sąlygų bei mažiausios tiekimo kainos ir aukščiausios tranzito paslaugos kainos;

201.5.2) būtų vedamos tinkamai joms pasirengus ir iki derybų atlikus išsamią analizę, kokius derybinius argumentus AB „Lietuvos dujos“ atstovai gali panaudoti derybose;

211.6) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ nustatyti sprendimų priėmimo procedūrą, kuri užtikrintų, kad sąžiningų derybų būdu suderėtas gamtinių dujų įsigijimo ir gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygos būtų tvirtinamos AB „Lietuvos dujos“ valdybos sprendimu ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 dieną, tvirtinant sąlygas Bendrovės valdybai privalomai turi būti pateikiama ši informacija bei dokumentai:

221.6.1) kokius veiksmus AB „Lietuvos dujos“ atstovai atliko derėdamiesi dėl gamtinių dujų pirkimo ir tranzito paslaugos teikimo sąlygų, kokie argumentai buvo parengti deryboms;

231.6.2) priežastys, kodėl teikiamos tvirtinti gamtinių dujų pirkimo ir tranzito paslaugos teikimo sąlygos turėtų būti laikomos geriausiomis AB „Lietuvos dujos“ galimomis išsiderėti sąlygomis;

241.6.3) AB „Lietuvos dujos“ vadovo rašytinis patvirtinimas, kad siūlomos tvirtinti sąlygos buvo nustatytos sąžiningų derybų būdu bei kad atitinka rinkos sąlygas, atsižvelgiant į tranzitu transportuojamų dujų kiekius ir AB „Lietuvos dujos“ paslaugų pakeičiamumo galimybes;

251.7) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ sudaryti ir patvirtinti efektyvias ir tarptautinę praktiką atitinkančias interesų konflikto vengimo taisykles.

26Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį (priimtas 2011 m. gruodžio 12 d.), kuriame nurodė, kad, nekeisdamas savo pozicijos dėl pradinio ieškinio dalyko, neatsisakydamas ir nesiaurindamas reikalavimų, performuluoja ir supaprastina pradiniame ieškinyje pateiktą pasiūlymą dėl poveikio priemonių. Ieškovas prašė:

271) įpareigoti Bendrovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti derybas su OAO „Gazprom“ dėl sąžiningos ir teisingos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Bendrovės valdybai tvirtinti naujai suderėtas gamtinių dujų pirkimo iš OAO „Gazprom“ sąlygas;

282) įpareigoti Bendrovę metiniame pranešime skelbti informaciją apie:

292.1)

30iš gamtinių dujų tranzito veiklos Bendrovės gaunamas pajamas;

312.2)

32Bendrovės patiriamas sąnaudas, susijusias su gamtinių dujų tranzito veikla;

332.3)

34Bendrovės atliekamas investicijas, susijusias su gamtinių dujų tranzito veikla;

352.4)

36per ataskaitinį laikotarpį taikytą dujų tranzito paslaugų tarifą, nurodant šio tarifo apskaičiavimo būdą (formulę) ir visas dedamąsias dalis;

372.5)

38per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės mokėtą gamtinių dujų įsigijimo kainą, nurodant šios kainos apskaičiavimo būdą (formulę) ir visas dedamąsias dalis,

393) įpareigoti Bendrovę užtikrinti, kad derybos dėl gamtinių dujų įsigijimo sąlygų, taip pat dėl gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygų:

403.1) būtų vedamos sąžiningai, siekiant geriausių tiekimo sąlygų bei mažiausios tiekimo kainos ir aukščiausios tranzito paslaugos kainos;

413.2) būtų vedamos tinkamai joms pasirengus ir iki derybų atlikus išsamią analizę, kokius derybinius argumentus Bendrovės atstovai gali panaudoti derybose;

424) kadangi ieškovo Bendrovei pateiktame Reikalavime ir šiame ieškinyje keliamais reikalavimais siekiama pašalinti netinkamą Bendrovės veiklą ir jos padarinius, kartu turėtų būti imamasi kompleksinių priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad veiklos tyrimo metu nustatyti trūkumai, kuriuos teismas įpareigos pašalinti, ateityje nebepasikartotų ir nebūtų poreikio pakartotinai inicijuoti veiklos tyrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas prašo teismo:

434.1)

44įpareigoti Bendrovę nustatyti sprendimų priėmimo procedūrą, kuri užtikrintų, kad sąžiningų derybų būdu suderėtas gamtinių dujų įsigijimo ir gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygos būtų tvirtinamos Bendrovės valdybos sprendimu ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 dieną, tvirtinant sąlygas Bendrovės valdybai privalomai turi būti pateikiama ši informacija bei dokumentai: i) kokius veiksmus Bendrovės atstovai atliko derėdamiesi dėl gamtinių dujų pirkimo ir tranzito paslaugos teikimo sąlygų, kokie argumentai buvo parengti deryboms, ii) priežastys, kodėl teikiamos tvirtinti gamtinių dujų pirkimo ir tranzito paslaugos teikimo sąlygos turėtų būti laikomos geriausiomis Bendrovei galimomis išsiderėti sąlygomis, iii) Bendrovės vadovo rašytinis patvirtinimas, kad siūlomos tvirtinti sąlygos buvo nustatytos sąžiningų derybų būdu bei kad siūlomos tvirtinti sąlygos atitinka rinkos sąlygas, atsižvelgiant į tranzitu transportuojamų dujų kiekius ir Bendrovės paslaugų pakeičiamumo galimybes.

454.2)

46įpareigoti Bendrovę sudaryti ir patvirtinti efektyvias ir tarptautinę praktiką atitinkančias interesų konflikto vengimo taisykles.

47Patikslintame ieškinyje nenurodyta, kad ieškovas reikalauja pašalinti AB „Lietuvos dujos“ valdymo organų narius (atsakovus): V. G. ir K. S. – iš Bendrovės valdybos, V. V. – iš Bendrovės vadovo pareigų (pradinio ieškinio reikalavimų 1.1 punktas). Vėliau, 2012 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, kad, pateikdamas patikslintą ieškinį, neatsisakė jokių pradiniame ieškinyje nurodytų reikalavimų.

48II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

49Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį ir nutarė pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą.

50Teismas, remdamasis CK 2.124 straipsniu, pažymėjo, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, kad juridinio asmens veikla yra tinkama. Tai teisinis būdas patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų Bendrovės veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos Bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent valdymo organo veiksmai (neveikimas). Teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad Bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, ir pasinaudoti CK 2.124 straipsnyje nustatytu teisiniu būdu patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovų veikla yra tinkama, ar dėl tam tikrų Bendrovės sprendimų gaunamas pelnas, kurį ši bendrovė gali gauti, yra maksimalus, atsižvelgiant į tai, kad dalį jos veiklos reguliuoja valstybė nustatydama Lietuvos vartotojams dujų kainas, ar vienoje iš Bendrovės veiklos sričių – tranzito veikloje – naudojamas turtas ir patiriamos sąnaudos yra tinkamai atskiriami nuo reguliuojamoje veikloje naudojamo turto ir patiriamų sąnaudų ir kt.

51Teismas konstatavo, kad ieškinys nagrinėtinas teisme, nes ginčas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nepriskiriamas arbitražo kompetencijai.

52Spręsdamas dėl Bendrovės susitarimo su OAO „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo 2011 metais kainų nustatymo bei galbūt netinkamo Bendrovės interesų atstovavimo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Bendrovė vykdė derybas dėl gamtinių dujų tiekimo 2011 metams sąlygų ir kainos.

53Teismas nurodė, kad ieškovas turi pagrindą abejoti Bendrovės valdymo organų veikla laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m., kai Lietuvoje dujų kainos didėjo nuo 2005 m. iki 2010 m. daugiau negu Europos valstybėse, atsižvelgiant į tai, kad dujų pirkimo kaina turi didesnę įtaką dujų pardavimo kainai, taip pat Bendrovės pelnui.

54Dėl gamtinių dujų tranzito paslaugos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį teikimo ne rinkos sąlygomis ir Bendrovės resursų naudojimo veikiant išimtinai vieno Bendrovės akcininko – OAO „Gazprom“ – naudai teismas sprendė, kad dėl skirtingų atsakovų pateiktų duomenų ir duomenų Bendrovės metiniame pranešime, taip pat dėl paaiškinimų įvertinimo tikslinga pasisakyti specialistams. Atsakovai nurodė, kad tranzito veiklos pelningumas yra didesnis nei valstybės nustatytas reguliuojamos perdavimo veiklos Lietuvos vartotojams pelningumas. Ieškovas nurodė, kad, laikant dujų tranzito kainą, sąnaudas ir pajamas komercine paslaptimi, Bendrovės pelno ataskaitoje neatribojant šioje srityje gaunamo pelno nuo bendro įmonės pelno, auditoriai neturi atskirai tikrinti ir pasisakyti dėl sąnaudų, priskiriamų tranzito veiklai, teisingumo. Be to, Bendrovei neatskleidžiant akcininkams ir visuomenei, kokia dalis Bendrovės pajamų ir pelno yra gaunama iš tranzito veiklos, susidaro prielaidos situacijai ir įtarimui, kad Bendrovės sąnaudos tranzito veiklai yra priskiriamos netinkamai ir de facto tranzito veikla yra subsidijuojama iš kitų Bendrovės veiklų Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų sąskaita.

55Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į aplinkybę, kad į dujų tranzito į Kaliningrado sritį tarifą buvo atsižvelgta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatant viršutines dujų perdavimo ir skirstymo kainų ribas, teismas sprendė, jog neįrodyta, kad OAO „Gazprom“ taikomas tarifas užtikrina Bendrovei tarptautinę praktiką atitinkančios pelno maržos gavimą.

56Dėl galimo Bendrovės finansinių resursų naudojimo veikloje, nukreiptoje prieš vieną iš Bendrovės akcininkų – Lietuvos Respubliką, atstovaujant kito akcininko – OAO „Gazprom“ – interesams teismas sprendė, kad, tik paskyrus ekspertus, kurie įvertintų ieškovo iškeltus ir pagrįstus jo nurodytomis aplinkybėmis klausimus dėl dviejų projektų (dujotiekis į Klaipėdą ir Jauniūnų dujų kompresorių stotis) vykdymo, galima spręsti, ar Bendrovės valdymo organai veikė sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir juridinio organo akcininkų atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

58Pasisakydama dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, teisėjų kolegija nurodė, kad juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardytų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai. Teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai, sprendimai ir nenustatinėjamas jų teisėtumas ar neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pirmiau nurodyti klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis).

59Teisėjų kolegija nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir išvadomis, jog atsakovai, priimdami Bendrovės valdybos nutarimus ir susitardami su OAO ,,Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo 2011 metais kainų nustatymo bei atstovaudami Bendrovei laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m., teikdami gamtinių dujų tranzito paslaugas į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ne rinkos sąlygomis ir naudodami Bendrovės resursus veikiant išimtinai vieno bendrovės akcininko – OAO ,,Gazprom“ naudai, galbūt veikė netinkamai, sutinka; sprendė, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.

60Pasisakydama dėl bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui, teisėjų kolegija nurodė, kad AB ,,Lietuvos dujos“ buveinės adresas pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą ir Bendrovės įstatų 1.6 punktą yra adresu: Aguonų g. 24, Vilnius, Lietuvos Respublika. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nagrinėjamoje byloje reikalaujama ištirti juridinio asmens AB ,,Lietuvos dujos“ veiklą nustatant, ar šio juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, todėl apeliantų argumentai, jog ši byla priklauso Rusijos Federacijos teismų jurisdikcijai, nes atsakovai V. G. ir K. S. yra šios valstybės piliečiai, nepagrįsti.

61Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atskiruosiuose skunduose nurodytus teiginius, kad teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, nes dalis ieškinyje išdėstytų reikalavimų yra priskirtini arbitražo jurisdikcijai; konstatavo, kad juridinio asmens veiklos tyrimas reglamentuojamas Civiliniame kodekse, nustatant privalomą tokio tyrimo pradėjimo, jo eigos ir baigties procedūrą bei teismo kompetenciją vadovauti šios procedūros atlikimui.

62Teisėjų kolegija pažymėjo, kad: Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi, įsigaliojusia nuo jos priėmimo dienos, netenkino pareiškėjo OAO ,,Gazprom“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo instituto (toliau – ir Arbitražo institutas) 2012 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto byloje pagal ieškovo OAO ,,Gazprom“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai; šiame sprendime, kuriuo remiamasi atskiruosiuose skunduose, nėra konstatuota, kad ieškovui šioje byloje yra draudžiama inicijuoti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą; jame tik nurodyta, kokios ieškinyje nurodytos galimos teismo taikomos priemonės pagal CK 2.131 straipsnį galėtų prieštarauti tarp OAO ,,Gazprom“ ir Lietuvos Respublikos sudarytiems susitarimams (sutartims), jeigu jos būtų taikomos priimant sprendimą byloje. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą ir priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo šiame proceso etape kliūčių nėra.

63Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovų V. G. ir K. S. aiškinimais, kad apie bylos nagrinėjimą jiems nebuvo tinkamai pranešta, nes jiems skirti procesiniai dokumentai ir pranešimai siųsti AB ,,Lietuvos dujos“ buveinės adresu (Aguonų g. 24, Vilnius), o turėjo būti įteikti jų gyvenamosiose vietose Rusijos Federacijoje. Vadovaudamasi CPK 123 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad: V. G. yra AB ,,Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas, o K. S. – valdybos narys; VĮ Registrų centro išduotame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad šie asmenys turi pirmiau nurodytą specialų statusą; išraše taip pat nurodyta, jog AB ,,Lietuvos dujos“ buveinės adresas: Aguonų g. 24, Vilnius; AB ,,Lietuvos dujos“ valdybos buveinė yra toje pačioje vietoje kaip ir Bendrovės buveinė; procesiniai dokumentai ir pranešimai V. G. ir K. S. buvo įteikinėjami AB ,,Lietuvos dujos“ buveinės adresu (Aguonų g. 24, Vilnius), apie jų gavimą pasirašant raštinės darbuotojams; iš V. G. ir K. S. rašytų dokumentų matyti, kad šie asmenys apie jiems siunčiamus procesinius dokumentus ir pranešimus žinojo, yra juos gavę, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šie dokumentai atsakovams neįteikti įstatymų ir tarptautinių susitarimų nustatyta tvarka.

64III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

65Kasaciniu skundu atsakovai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, ieškovo ieškinį, pareikštą 2011 m. kovo 25 d., ir patikslintą ieškinį, pareikštą 2011 m. gruodžio 9 d., palikti nenagrinėtus. Taip pat prašo ieškovo ieškinį, pareikštą 2011 m. kovo 25 d., ir patikslintą ieškinį, pareikštą 2011 m. gruodžio 9 d., atmesti.

66Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo pradžią, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo

67Ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje, nes: 2011 m. vasario 8 d. reikalavime (toliau – ir Reikalavimas) nėra nurodyta konkreti netinkama veikla ir motyvai, kodėl ji laikoma netinkama; nėra aišku, kokių veiksmų Bendrovė turi imtis, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškimą padavusio dalyvio teisės; nėra nurodytos konkrečios ieškovo turimų Bendrovės akcijų suteikiamos turtinės ir (ar) neturtinės teisės, kurios buvo galbūt pažeistos tariama netinkama veikla; nėra aiškiai suformuluotos abejonių dėl juridinio asmens veiklos tinkamumo ribos rationae materiae (esmės, faktinių aplinkybių atžvilgiu), rationae temporis (laiko atžvilgiu), reikalaujamas tariamai pažeistos teisės gynimo būdas (remedium); Bendrovė arba jau buvo įvykdžiusi arba papildomai įvykdė, kiek tai objektyviai įmanoma pagal teisės aktus, Reikalavime nurodytus abstrakčius ieškovo prašymus; nurodyti prašymai, kurių įvykdymas priklausė nuo visų Bendrovės akcininkų valios, inter alia prašymas dėl naujos Bendrovės valdybos suformavimo (juridinio asmens veiklos tyrimas skirtas tik valdymo organų veiklai tirti ir negali daryti įtakos juridinio asmens dalyvių, kai jie veikia ne kaip valdymo organas, teisėms ir pareigoms); nustatytas akivaizdžiai neprotingas trisdešimties kalendorinių dienų terminas tariamai netinkamoms veikoms nutraukti ir aplinkybėms pašalinti; 2011 m. kovo 25 d. ieškinyje bei patikslintame (2011 m. gruodžio 9 d.) ieškinyje nurodytos aplinkybės bei reiškiami reikalavimai skiriasi nuo nurodytųjų Reikalavime.

68Pradinis ir patikslintas ieškiniai neatitinka imperatyviųjų įstatymo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų) reikalavimų: juose nėra nurodytas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias galbūt netinkamą veiklą, konkrečias pažeistas teises ar teisėtus interesus, tam, kad atsakovai turėtų galimybę nurodyti teismui reikiamos kvalifikacijos ekspertus (CK 2.127 straipsnis), o teismas – juos paskirti, kad būtų aišku, kokios specialios žinios reikalingos, ką konkrečiai reikia ištirti. Ieškinyje nekeliamos abejonės dėl Bendrovės veiklos rezultatų ar ekonominių rodiklių, šį procesinį dokumentą sudaro abstraktūs teiginiai apie tariamus teisės normų, reguliuojančių valdymo organų pareigas, pažeidimus, atsakymams į kuriuos reikalingos tik teisinės žinios. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas pagal ieškovo ieškinį negali būti pradėtas ar atliktas. Ieškovo atstovų patvirtinimas 2012 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, kad jie negali nurodyti, kokio materialinio–teisinio rezultato siekiama pareikštu ieškiniu, patvirtina, kad ieškovas šioje byloje piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą.

69Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino Bendrovės pateiktų įrodymų dėl veiklos tyrimo nepagrįstumo. Teismai laikėsi pozicijos, kad, sprendžiant juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimą, nereikia tirti ir vertinti konkrečių juridinio asmens ar jo organų narių veiksmų, nustatinėti jų teisėtumo ar neteisėtumo bei įtakos juridinio asmens veiklai, pakankamas tam pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje nurodytų subjektų abejonė dėl juridinio asmens veiklos tinkamumo. Teismų nutartys nemotyvuotos (pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo bylos šalių argumentų pakartojimu, atsisakė tirti ir vertinti Bendrovės pateiktus įrodymus, nors buvo įpareigojęs Bendrovę atsiliepimuose į pradinį bei patikslintą ieškinius pateikti nesutikimo su ieškovo reikalavimu motyvus bei juos patvirtinančius įrodymus, visų byloje iškeltų klausimų nagrinėjimo pareigą perkeldamas ekspertams ir taip pažeisdamas teismo pareigą (CPK 183 ir 185 straipsnius) pačiam ištirti ir įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tik paminėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepasisakė dėl šalių pateiktų argumentų, susijusių su Bendrovės veiklos tinkamumu. Pirmiau nurodytas teismų CK 2.124 ir 2.125 straipsnių aiškinimas, atsisakymas tirti ir vertinti Bendrovės pateiktus įrodymus, prioritetą suteikiant subjektyviai ieškovo nuomonei, pažeidžia CK 2.126 straipsnio 4 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, 12, 13, 14, 17, 178 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Ilgai trunkančio Bendrovės veiklos tyrimo pradėjimas užuot Bendrovės veiklos tinkamumo klausimą išsprendus per pateiktų ir prašytų išreikalauti dokumentų įvertinimą, prieštarauja taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).

70Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. . v. A. Č. , UAB „Ad Locum“, bylos Nr. 3K-3-299/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Giovanni Petrillo v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, D. S. , bylos Nr. 3K-3-590/2008; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. ir kt. v. bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“, A. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2012) teismai, spręsdami klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti šalių nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos yra pagrindas priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir prašymą atmesti; juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradedamas tik jei teismas, atlikęs šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų vertinimą, nustato, kad i) juridinio asmens veiklos ekonominiai rezultatai yra tendencingai blogėjantys, ar ii) juridinio asmens veiklos rezultatai nėra iki galo aiškūs (atskleisti). Nagrinėjamoje byloje Bendrovės veiklos rezultatai buvo visiškai aiškūs ir ypač geri.

71CK 2.126 ir 2.127 straipsniuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nustatyta, kad juridinio asmens veiklos tyrimą sudaro du savarankiški etapai: pirmojo etapo metu teismas, vadovaudamasis CK 2.126 straipsnio 4 dalimi, privalo išklausyti bylos šalių paaiškinimus, įvertinti jų pateiktus įrodymus, ir nustatęs, kad yra pagrindas abejonei dėl tiriamo juridinio asmens veiklos tinkamumo, pereiti į antrąjį etapą – skirti ekspertus tyrimui atlikti. Nagrinėjamoje byloje teismai netyrė ir nevertino ieškovo abejonių dėl neva netinkamos Bendrovės veiklos pagrįstumo ir iš karto perėjo į antrąjį etapą, jo pradėjimo pagrindu laikydami ieškinyje išreikštas abejones (nuomonę) dėl Bendrovės veiklos tinkamumo.

72Sprendimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo gali būti priimtas tik nustačius, kad: tendencingai blogėja arba yra neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai bei yra tęstinis bendrovės valdymo organų narių galbūt netinkamas veikimas, kuris daro įtaką juridinio asmens veiklos rezultatams arba jų neaiškumui. Bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar aplinkybės dėl tendencingai blogėjančių arba neaiškių Bendrovės veiklos rezultatų yra įrodytos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), ar yra pagrindas tokias aplinkybes nustatyti, taip pat ar ieškovas įrodė tęstinius Bendrovės ar jos valdymo organų ar atskirų narių veiksmus, todėl priėmė nepagrįstas nutartis (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bendrovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jos veiklos rezultatai 2009 ir 2010 metais yra ne tik aiškūs, bet ir geresni už kitų ieškovo valdomų įmonių rezultatus.

73Teismai nepagrįstai nurodė, kad yra pagrindas abejoti, jog Bendrovė galbūt subsidijuoja tranzito veiklą iš kitų veiklų gaunamomis pajamomis, nes: netyrė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas kiekvienais metais pritardavo Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniui visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; nepasisakė dėl auditorių ataskaitų įrodomosios galios nagrinėjimo byloje, nepateikė motyvų, kodėl ignoravo auditorių pateiktas išvadas; nepasisakė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) nutarimo – didesnės įrodomosios galios rašytinio įrodymo, kuriame konstatuota, kad Bendrovės veiklos sąnaudos yra tinkamai atskirtos, reikšmės nagrinėjamai bylai.

74Ieškovas nurodė ir teismai nustatinėjo jau užbaigtus veiksmus, su kuriais ieškovas siejo abejones, kad: ieškovo nuomone, nepagrįstai aukšta gamtinių dujų tiekimo kaina, sutarta už 2006 – 2011 m., darė įtaką Bendrovės veiklos rezultatams; dėl Bendrovės jau sutartų gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygų Bendrovė negavo rinkoje įprastos pelno maržos (pajamų) o tranzito veiklos sąnaudos nebuvo tinkamai atskirtos; Bendrovė savo resursus panaudojo OAO „Gazprom“ interesais ir dėl to buvo padaryta turtinė žala kitiems Bendrovės akcininkams. Pats ieškovas konkrečiai apibrėžė laikotarpį, kuriuo, jo nuomone, Bendrovė veikė netinkamai, t. y. nuo 2006 iki 2010 metų. Taigi visi ieškovo nurodomi Bendrovės veiksmai yra pasibaigę, dėl dujų tranzito kainos taip pat jau yra sutarta. Ieškovas ieškinyje kritikuoja jau atliktus Bendrovės valdymo organų sprendimus ar veiksmus. Tokiu atveju (kai veiksmai yra pasibaigę) ieškovas turi teisę prašyti teismo pripažinti konkrečius sandorius ar Bendrovės sprendimus neteisėtais bei reikalauti tokiais sprendimais Bendrovei padarytą žalą atlyginti, o ne atlikti Bendrovės veiklos tyrimą. Be to, teismai netyrė aplinkybės, kad ieškovas jau pasinaudojo teise reikalauti atlyginti nuostolius už veiksmus, kuriais yra kaltinama Bendrovė – pareiškė ieškinį OAO „Gazprom“.

75Teismų išvados, kad yra pagrįstų abejonių dėl galbūt netinkamos Bendrovės veiklos, nes ši neva netinkamai derėjosi su OAO „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos, suderėta kaina yra netinkama ir šios kainos pakeitimai nebuvo tinkamai apsvarstyti Bendrovės valdyboje, nepagrįstos, prieitos ignoruojant byloje esančius įrodymus (tarp jų – didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą – oficialios Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat oficialiai paskelbtus duomenis apie gamtinių dujų kainas Europos Sąjungos šalyse). Ieškovas nenurodė, koks derybų rezultatas turėjo būti pasiektas (kokia dujų kaina laikytina tinkama) arba kokie veiksmai turėjo būti atlikti, kad derybos būtų laikomos įvykdytos tinkamai. Teismas, nepagrįstai atsisakęs patenkinti Bendrovės prašymus išreikalauti iš ieškovo palyginamuosius duomenis (apie derybas dėl gamtinių dujų kainos su OAO „Gazprom“), tiek iš kitų gamtines dujas Lietuvoje tiekiančių subjektų (apie OAO „Gazprom“ nustatytas gamtinių dujų kainas), kurie būtų leidę palyginti, ar Bendrovė tinkamai derėjosi, ar jai pavyko susitarti dėl tinkamos gamtinių dujų kainos, apribojo Bendrovės teisę į teisminę gynybą. Teismai ignoravo aplinkybes, kad: gamtinių dujų kaina priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainų; ieškovo įgaliotinis Bendrovės valdyboje pritarė Bendrovės suderėtai gamtinių dujų kainai; gamtinių dujų pelno marža yra griežtai reguliuojama (ieškovo nustatytas kainų reguliavimas nesuteikė Bendrovei galimybės, įsigijus dujas pigiau, parduoti tas gamtines dujas vartotojams už tą pačią kainą, už kurią Bendrovė parduoda gamtines dujas jas įsigijusi brangiau); neįrodyta, kad neva gamtinių dujų kainos pakeitimai nebuvo svarstyti Bendrovės valdyboje; kiekvienais metais VKEKK, svarstydama Bendrovės valdybos patvirtintas gamtinių dujų kainas reguliuojamiesiems vartotojams ar tarifus buitiniams vartotojams, detaliai analizavo ir tikrino Bendrovės gamtinių dujų kainas (tarifus) ir gamtinių dujų importo kainos skaičiavimo teisingumą; byloje surinkti įrodymai dėl tinkamo Bendrovės tikslų įgyvendinimo. Teismai neįvertino, kad Bendrovės derybinė galia, palyginus su OAO „Gazprom“, derybose dėl dujų kainos yra menka; susitarimas su vieninteliu gamtinių dujų pardavėju OAO „Gazprom“ dėl dujų kiekio, reikalingo Bendrovės vartotojams per atitinkamą laikotarpį, buvo pagrindinė Bendrovės veiklos sąlyga; Bendrovė 2010 metų pabaigoje neturėjo kitos išeities, kaip tik sutikti su OAO „Gazprom“ siūlymu ir pasirašyti dujų tiekimo sutarties pakeitimus, kur gamtinių dujų kainos nustatymo sąlygos paliktos nepakeistos. Teismai taip pat nepagrįstai ignoravo teisinius argumentus dėl konkurencijos teisės įtakos Bendrovės derybų rezultatams: ignoruota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika byloje Irish Sugar, kurioje šis teismas pabrėžė, kad selektyvus žemesnių kainų taikymas reikštų piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi; OAO „Gazprom“ yra įpareigota Lietuvos Respublikos geografinėje gamtinių dujų rinkoje veikiantiems gamtinių dujų tiekėjams tiekti dujas iš esmės panašiomis kainomis ir draudžiama pasirinktinai atskiriems tiekėjams taikyti skirtingus įkainius; OAO „Gazprom“ nusprendus taikyti Bendrovei mažesnes gamtinių dujų kainas, būtų pažeista konkurencijos teisė, nes Bendrovei turint didžiąją dalį (42 proc.) gamtinių dujų rinkos Lietuvoje, būtų išstumti Bendrovės konkurentai, kuriems dujos būtų tiekiamos brangiau. Netirti ir nevertinti Bendrovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad OAO „Gazprom“ Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinkoje veikiantiems subjektams taiko vienodas sąlygas.

76Nepagrįstos teismų išvados, susijusios su ieškovo abejonėmis dėl gamtinių dujų tranzito veiklos subsidijavimo, nes jas paneigia teismų netirti ir nevertinti Bendrovės pateikti įrodymai (VKEKK patikrinimų išvados, pagal Gamtinių dujų įstatymą privalomos auditorių ataskaitos, įrodymai, patvirtinantys, kad tranzito veikla yra pelninga ir šios veiklos pelningumas didesnis nei valstybės nustatytas reguliuojamos perdavimo veiklos Lietuvos vartotojams pelningumas), ieškovo atstovų paaiškinimų prieštaringumas. Ieškovas suklaidino teismą lygindamas visas Bendrovės patiriamas sąnaudas su sąnaudomis, patiriamomis tranzito veiklai, Bendrovės pateiktus duomenis su duomenimis, kurie buvo teikiami OAO „Gazprom“.

77Teismų išvados dėl tariamai netinkamai naudojamų Bendrovės išteklių prieitos pažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, Bendrovės paaiškinimai, ieškovo vieši pareiškimai patvirtina, kad Jauniūnų kompresorių stotis yra būtina Bendrovės veikloje ir ne vien tik Kaliningrado srities dujų vartotojų reikmėms, tačiau ir kitiems strateginiams Bendrovės veiklos bei Lietuvos Respublikos energetinio saugumo projektams. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ir ieškovo priimti teisės aktai: 2007 m. Nacionalinė energetikos strategija (toliau – ir NES), apibrėžianti pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 metų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1442 „Dėl NES įgyvendinimo 2008-2012 plano patvirtinimo“ (2.3 punktas), šio nutarimo pakeitimai, įsigalioję 2011 m. vasario 23 d. Teismai netinkamai vertino didesnę įrodomąją galią turinčius įrodymus, ignoravo: VKEKK nutarimą, kuriuo atsisakyta suderinti dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda statybos projektą; Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinę ataskaitą Europos komisijai; ieškovo prielaidas paneigiančius jo paties paaiškinimus bei Bendrovės atstovų paaiškinimus; įrodymus, sudarančius pagrindą nustatyti, kad įgyvendinant linijos Šakiai–Klaipėda projektą būtina visų pirma pastatyti Jauniūnų kompresorių stotį.

  1. Dėl 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalies, Komercinio arbitražo įstatymo ir CPK nuostatų pažeidimo

78Ieškovas yra sudaręs arbitražinį susitarimą su Bendrovės akcininku OAO „Gazprom“. Šis susitarimas draudžia ieškovui reikšti atitinkamus reikalavimus teisme.

79Arbitražo instituto sprendimu ieškovui uždrausta, pažeidžiant arbitražinį susitarimą, pareikšti atitinkamus reikalavimus teisme, inter alia pateikti teismui svarstyti tokių reikalavimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Teismai neteisėtai priėjo prie priešingos išvados, iš esmės pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, neteisėtai atskyrė ieškinio dalyką ir pagrindą, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė taikyti 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) II straipsnio 3 dalį, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei palikti nenagrinėtą tą ieškinio dalį (didžiąją dalį ieškovo pareikštų reikalavimų), kuri grindžiama arbitražo tribunolo jurisdikcijai priskirtomis aplinkybėmis (patenka į arbitražinio susitarimo sritį). Teismai nepagrįstai sprendė, kad, nors ieškovui uždrausta teisme reikšti atitinkamus reikalavimus, tačiau tokių reikalavimų faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės gali būti nagrinėjimo teisme dalykas.

80Arbitražo institutas įpareigojo ieškovą atsisakyti reikalavimų, kurie pažeidžia 2004 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos (atstovautos Valstybės turto fondo), OAO „Gazprom“ ir Ruhrgas Energie Beteiligungs AG sudarytą akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis), t. y. reikalavimų įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ pradėti derybas su OAO „Gazprom“ dėl sąžiningos ir teisingos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo ir pateikti Bendrovės valdybai tvirtinti naujai suderėtas gamtinių dujų pirkimo iš OAO „Gazprom“ sąlygas; įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ užtikrinti, kad derybos dėl gamtinių dujų įsigijimo sąlygų, taip pat dėl gamtinių dujų tranzito paslaugos sąlygų būtų vedamos sąžiningai; sąžiningų derybų būdu suderėtos gamtinių dujų įsigijimo ir gamtinių dujų tranzito paslaugos teikimo sąlygos būtų tvirtinamos AB „Lietuvos dujos“ valdybos sprendimu, o reikalavimą taikyti kitas CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones, kurios leistų užtikrinti tinkamą AB „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų (valdybos bei vadovo) veiklą, apriboti taip, kad nepažeistų Akcininkų sutarties.

81Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad arbitražo teismas turi išimtinę teisę spręsti dėl to, ar jis turi kompetenciją nagrinėti ginčą; kai sudarytas susitarimas dėl inicijuojamo ginčo sprendimo arbitraže, teismas turi pareigą palikti ieškinį nenagrinėtą; net nusprendęs nagrinėti inicijuotą ginčą, teismas negali ignoruoti arbitražo teismo sprendimo dėl arbitražo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2004 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje A. V. IĮ v. K. Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004). Bylą nagrinėjusių teismų nutartys yra neteisėtos, nes teismai pažeidė pareigą palikti ieškovo pareiškimą nenagrinėtą, ignoruodami aplinkybę, kad ginčo sprendimas priskirtinas arbitražo teismo kompetencijai.

82Arbitražo instituto sprendimu patvirtinta atsakovų V. G. ir K. S. išreikšta pozicija, kad ieškovo reikalavimai realiai yra reiškiami OAO „Gazprom“ ir pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų arbitruotinumo, įpareigojant ieškovą atsisakyti pirmiau nurodytų reikalavimų, taigi pasisakyta ir dėl apimties, kuria ieškovo reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme. Vadovaujantis Arbitražo instituto sprendimu, didžioji dalis ieškovo šioje byloje pareikštų reikalavimų negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismai turėjo pareigą išspręsti ieškovo pareikštus reikalavimus atsižvelgdami į Arbitražo instituto nustatytas ginčo arbitruotinumo ribas, tačiau analizavo ieškovo abejones dėl gamtinių dujų įsigijimo, kainos bei tranzito sąlygų, viršydami savo kompetenciją, priėmė neteisėtas nutartis, pažeisdami išimtinę Arbitražo teismo kompetenciją.

83Teismai sprendė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš asmens, besikreipiančio su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nėra reikalaujama pareiškime suformuoti konkrečias prašomas taikyti poveikio priemones; arbitražiniame teisme juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra yra negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. K. ir kt. v. bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“, A. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2012, pateiktas išaiškinimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arbitruotinumo pagal Komercinio arbitražo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2012 m. birželio 30 d. Teismai, priimdami nutartis, turėjo pareigą nagrinėti ieškovų pareikštą ieškinį pagal galiojančią teisę (CPK 3 straipsnis). Galiojančioje Komercinio arbitražo įstatymo redakcijoje (12 straipsnyje) įtvirtintas baigtinis nearbitruotinų ginčų sąrašas ir ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į jį nėra įtraukti, taigi gali būti sprendžiami arbitraže. Sisteminė galiojančio Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies analizė patvirtina, kad arbitražinė išlyga apima bet kokius Akcininkų sutarties šalių nesutarimus bei sudaro prielaidas arbitražo teismui nagrinėti ginčus, reguliuojamus Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo atveju – pagal CK 2.124 straipsnį. Taigi pakeitus teisinį reguliavimą išvados, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktos pirmiau nurodytoje nutartyje, prarado aktualumą, jomis teismai pagrindo vadovautis neturėjo.

  1. Dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo

84Teismai pažeidė kasatorių teisę atsikirsti į pareikštus reikalavimus (CPK 142 straipsnį), pripažinti byloje pareikštą reikalavimą (CPK 140 straipsnio 2 dalį), teisę derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo (CPK 140 straipsnio 3 dalį).

85Ieškovas nepareiškė konkretaus įvykdomo reikalavimo, nenurodė, kokiu konkrečiu būdu siekia apginti savo pažeistas teises. Bendrovė neturėjo galimybės ginti savo teises ir į tokį reikalavimą atsiliepti, o teismai neturėjo teisės jį nagrinėti, apribojo galimybę Bendrovei efektyviai gintis teisme.

86Bendrovė siekė, kad į bylą būtų pateikti duomenys, leidžiantys palyginti jos su OAO „Gazprom“ susiderėtas gamtinių dujų kainas su kitų Lietuvos dujų rinkoje veikiančių bendrovių su OAO „Gazprom“ susiderėtomis kainomis. Teismai nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie gamtinių dujų kainas AB „Achema“, UAB „Dujotekana“, UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“, UAB „Haupas“, taip teismai neturėjo galimybės įvertinti ieškovo teiginių apie neva diskriminacines Bendrovės suderėtas gamtinių dujų kainas bei galimybę dujas pirkti palankesnėmis sąlygomis pagrįstumo. Taip pat nepagrįstai atsisakyta išreikalauti duomenis apie ieškovo vykdytas derybas su OAO „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos AB „Achema“ naudai. Bendrovė šiais įrodymais siekė pagrįsti teiginį, kad Bendrovės derybose su OAO „Gazprom“ sutarta dujų kaina buvo maksimaliai palanki, kokią galėjo gauti savarankiškai, be ieškovo pagalbos, derėdamasi su dujų tiekėju. Bendrovei neužtikrinus galimybės pateikti į bylą reikšmingus įrodymus (CPK 199 straipsnio 1 dalis), pažeistos Bendrovės procesinės teisės (CPK 17 straipsnis).

87Kasaciniu skundu atsakovai V. G. ir K. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

88Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl teisės į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio) pažeidimo

89Kasatoriams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai įteikti į jiems suprantamą kalbą išversti procesiniai dokumentai (tarp jų – ieškinys), jie nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nebuvo apie tai pranešta tokiu būdu ir prieš tiek laiko, kad kasatoriai turėtų galimybę pasirengti bylos nagrinėjimui, faktiškai atvykti į teismo posėdį bei, pasitelkę kvalifikuotą atstovą, ginti savo interesus. Kasatorių tinkamai neinformavus, jų galimybė ginti savo teises dalyvaujant teismo posėdyje buvo nepagrįstai apribota, pažeistas viešasis interesas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) tokias faktines situacijas, kai tik viena šalis yra tinkamai pakviečiama dalyvauti teismo posėdyje, visada vertina kaip akivaizdų teisės į tinkamą procesą pažeidimą (EŽTT 1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Twalib v. Graikija, bylos Nr. 42/1997/826/1032, 40 par.; 2005 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Yakovlev v. Rusijos Federacija, bylos Nr. 72701/01, 19 par.; 2006 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Groshev v. Rusijos Federacija, bylos Nr. 69889/01, 28 par.; 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas byloje Larin v. Rusijos Federacija, bylos Nr. 15034/02, 52 par.). Būtinumą suteikti pakankamą laiko tarpą pasirengti bylos nagrinėjimui nustato ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisė bei ją aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (ESTT 1981 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Klompi v Michel, bylos Nr. C-166/80, 14 par.; 1982 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Pendy Plastic, 228/81). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino būtinumą užtikrinti tinkamą procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių normų taikymą ir aiškinimą panaikinant neteisėtus tokių normų pavyzdžius žemesnės instancijos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v. R. P. , J. P. , bylos Nr. 3K-3-228/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija, „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-397/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „GlaxoSmithKline Lietuva ir kt. v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-604/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-484/2010). Teismai pažeidė 1969 m. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės (toliau – ir Vienos konvencija), Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Teisinės pagalbos sutartis) 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį, CPK 113 straipsnio 3 dalį, 122 straipsnį, 123 straipsnį, 780 straipsnį, 803 straipsnio 3 dalį, 805 straipsnio 2 dalį.

90Teismas vertino procesinių dokumentų įteikimo kasatoriams tinkamumą i) vadovaudamasis išimtinai nacionalinės teisės normomis (CPK 123 straipsnio 2 dalimi); ii) taikydamas specialiąją teisės normą, reglamentuojančią procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims (kasatoriai – yra fiziniai asmenys) pagal analogiją, kai tai daryti draudžiama (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.12 straipsnio 3 dalis).

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad kai byloje dalyvaujantis atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis, bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas griežtai pagal Teisinės pagalbos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-275/2009). Bylą nagrinėję teismai atsisakė taikyti Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias ne Lietuvos, o Rusijos Federacijos teismų kompetenciją nagrinėti kasatoriams iškeltą bylą ir neteisėtai ją išnagrinėjo. Bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų kasatoriams, būtų teisminga Lietuvos teismams tik nustačius, kad kasatorių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ši Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata privaloma bylą nagrinėjusiems teismams (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Vienos konvencijos 26 straipsnio, 27 straipsnis). Analogiškai taisyklė įtvirtinta CPK 783 straipsnio 3 dalyje, Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje.

92Kasatoriai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jie yra Rusijos Federacijos piliečiai, Lietuvos Respublikoje neturintys ir neturėję gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino. Teisės aktų nenustatyta, kad Bendrovės registravimo vieta yra ir jos kolegialaus valdymo organo nario gyvenamoji vieta. Aplinkybė, kad kasatoriai yra išrinkti Bendrovės valdybos nariais, nesudaro pagrindo nustatyti kasatorių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Besąlygiška pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą, kai atsakovai neturi gyvenamosios vietos ES valstybėje narėje bei neatvyksta dalyvauti teismo posėdyje, nustatyta Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 26 straipsnio 1 dalyje. Pareigą vykdyti tarptautines sutartis nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Tarptautinio Teisingumo Teismo (toliau – ir TTT) praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gegužės 10 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai; ESTT 2007 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Graikijos Respublika v. Komisija, bylos Nr. T-231/04, 86 par.; TTT 2002 m. spalio 10 d. sprendimas byloje sausumos ir jūros siena tarp Kamerūno ir Nigerijos (Kamerūno Respublika v. Nigerijos Federacinė Respublika), 1997 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Gabčikovo–Nagymaros projektas (Vengrijos Respublika v. Slovakijos Respublika).

932.

94Dėl Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalies, Komercinio arbitražo įstatymo ir CPK nuostatų pažeidimo

95Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo materialinių teisinių reikalavimų, pareikštų ieškinyje, nagrinėjimas nėra priskirtinas arbitražo tribunolo jurisdikcijai. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas gali pateikti teismui svarstyti bet kokio pobūdžio aplinkybes ir reikalavimus, inter alia tuos, kurių nagrinėjimo teisme ieškovas yra atsisakęs sudarydamas arbitražinį susitarimą; neteisėtai atskyrė ieškinio dalyką ir pagrindą.

96Šis kasatorių argumentas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie pateikti atsakovų AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde.

97Kasatoriai prašo Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį klausimais, susijusiais su: taikytina Europos Sąjungos teise, nustatant, ar kasatoriai yra darbuotojai, ar prašymas tirti kasatorių veiklą yra suderinamas su Europos Sąjungos teisės draudimu diskriminuoti; 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose galiojimu, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymu.

98Atsiliepime į AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

99Nors teismas tyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, jis neprivalėjo dėl kiekvieno jų pasisakyti nutartyje, nes tokios pareigos teismui CPK nenustatyta. Įrodymo eksplicitiškas nepaminėjimas nutartyje nereiškia, kad jis nebuvo teismo tirtas. Teismas neturi pareigos nutartyje detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nes jį saisto tik pareiga teismo nutartyje atsakyti į visus pagrindinius ginčo klausimus.

100Kasatorių teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista, nes jie aktyviai dalyvavo procese: teikė prašymus, įrodymus, procesinius dokumentus, net septynias dienas pristatinėjo savo poziciją žodžiu teismo posėdyje bei naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis.

101Dispozityvumo, rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti, nes tai, kad ieškovo prašymas buvo patenkintas, nereiškia, jog nebuvo vertinami kasatorių pateikti įrodymai ir argumentai, tai reiškia, kad tokie įrodymai ir argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo prašymo tirti Bendrovės veiklą.

102Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradėtas tik nustačius, kad i) tendencingai blogėja arba yra neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai, ir ii) yra tęstinis bendrovės valdymo organų narių galbūt netinkamas veikimas, kuris darytų įtaką juridinio asmens veiklos rezultatams arba jų neaiškumui. Netinkama juridinio asmens veikla pirmiausia yra suprantama kaip juridinio asmens veiklos tikslų nesiekimas ir valdymo organų narių fiduciarinių pareigų pažeidimas, be to, teismų praktikoje nustatyta, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nėra pateikiamas aplinkybių, kurios laikytinos netinkama juridinio asmens veikla, sąrašas, atitinkamai teismai yra laisvi kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas abejonėms dėl juridinio asmens veiklos tinkamumo.

103Teismų praktika patvirtina, kad CK nenustatyta, kad reikalavimo nutraukti netinkamą juridinio asmens veiklą ir ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turinys turi idealiai sutapti, kaip bando įrodinėti kasatoriai. Taip pat nėra pagrindų laikyti, kad ieškovo pasiūlytas terminas Bendrovės veiklos trūkumams ištaisyti buvo nepakankamas. Kasatoriai turėjo teisę ir pareigą kreiptis dėl tokio termino pratęsimo, jeigu ketino imtis realių priemonių veiklos trūkumams pašalinti, tačiau manė, kad tai atlikti per nustatytą terminą yra neįmanoma.

104Nėra arbitražinio susitarimo, pagal kuri AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimas būtų priskirtas arbitražo teismo kompetencijai. Kadangi AB „Lietuvos dujos“ nėra Akcininkų sutarties ir joje esančios arbitražinės išlygos šalis, šios Bendrovės veiklos tyrimas negali būti nagrinėjamas arbitraže pagal pirmiau nurodytoje akcininkų sutartyje esančią arbitražinę išlygą. Arbitražo instituto sprendimas nėra pripažintas Lietuvoje, todėl neturi privalomumo.

105Arbitražo instituto sprendime nepaneigta Lietuvos Respublikos teismų kompetencija spręsti klausimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo pradžios; jame nėra konstatuota, kad ieškovui draudžiama inicijuoti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą.

106Precedentas Luksora byloje neprarado aktualumo nagrinėjamai bylai dėl Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimų.

107Atsiliepime į V. G. ir K. S. kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

108Kasatoriai neteisūs reikalaudami taikyti 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Ši byla iškelta pagal CK nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens veiklos tyrimą, todėl vienintelis privalomas ir pagrindinis

109atsakovas byloje yra AB „Lietuvos dujos“. Tai lemia, kad byla yra teisminga tik Lietuvos teismams, todėl ir kasatoriai, kurie yra Bendrovės valdybos nariai, turi dalyvauti procese Lietuvos Respublikoje. Pirmiau nurodyta dvišalė sutartis nenustato draudimo Lietuvos Respublikos teismams nagrinėti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą, kai vienas ar keli atsakovai yra Rusijos Federacijos rezidentai; ji skirta reglamentuoti teisinę pagalbą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, o juridinio asmens veiklos tyrimas turi viešosios teisės elementų, kurie pagal 1992 metais galiojusį teisinį reglamentavimą negalėjo būti priskirti „civiliniams, šeimos ir darbo“ santykiams. Vienas iš veiklos tyrimo instituto tikslų – ginti viešąjį interesą (ieškinį gali pareikšti ir prokuroras), o tai suponuoja bylos sąsajumą su Lietuvos Respublika, kurios teismai ir turi nagrinėti bylas dėl juridinio asmens, registruoto Lietuvos Respublikoje, veiklos tyrimo.

110Kasatoriai neįrodė, kad procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti netinkamai. Teismas turėjo teisę įteikti dokumentus per Bendrovę, kuri pagrįstai laikytina kasatorių darbo vieta CPK 122 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje gausu įrodymų, patvirtinančių, kad kasatoriai visus reikiamus dokumentus gavo ir aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, buvo konsultuojami profesionalių teisininkų ir todėl tinkamai įgyvendino savo teisę į gynybą.

111Kasatorių argumentai dėl Arbitražo instituto sprendimo yra nepagrįsti. Šis sprendimas nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje, be to, jis aiškiai patvirtina ieškovo teisę inicijuoti veiklos tyrimą. Aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nenagrinėtinos arbitraže.

112Kasatorių teiginiai, kad jie yra diskriminuojami kitų Bendrovės valdybos narių atžvilgiu, nepagristi. Ieškovas ieškinyje detaliai pagrindė, kad atlikti Bendrovės veiklos tyrimą yra būtina dėl galimo Bendrovės veikimo išskirtinai vieno akcininko – OAO „Gazprom“ – naudai. Kasatoriai yra OAO „Gazprom“ pasiūlyti Bendrovės valdybos nariai, užimantys vadovaujamas pareigas ir OAO „Gazprom“, todėl, spręsdami dėl Bendrovės ir OAO „Gazprom“ sudaromų sutarčių, kasatoriai, skirtingai nei kiti valdybos nariai, veikė interesų konflikto situacijoje. Būtent tai, o ne siekis diskriminuoti lėmė kasatorių įtraukimą į bylą atsakovais.

113Kasatorių reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra nepagrįstas, nes byloje nekilo Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimo, o ESTT į klausimus, kurie yra hipotetiniai arba nesusiję su byla, neatsakinėja.

114Kasatorių reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtą yra suformuluotas netinkamai. Net Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius, kad kasatoriai negalėjo būti įtraukti į bylą atsakovais, procesas dėl Bendrovės ir V. V. buvo pradėtas teisėtai, todėl palikti ieškinį nenagrinėtą ne tik dėk kasatorių, bet ir dėl Bendrovės bei V. V. , nėra pagrindo.

115Byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi byloje keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, kurie gali turėti įtakos ne tik šios bylos nagrinėjimui, tačiau ir vėlesnei Lietuvos teismų praktikai. Kasatoriams pateikus itin didelės apimties kasacinį skundą būtina išklausyti šalių argumentus žodžiu, kad Teismas galėtų susidaryti aiškią poziciją ir pateikti klausimus.

116Teisėjų kolegija

konstatuoja:

117IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

118Dėl teismo nutarties, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, skundžiamumo

119Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą keliamas teismo nutarties, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, skundžiamumo klausimas.

120CK 2.126 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad „teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta.“ Nei šioje, nei kitose juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančiose CK Antrosios knygos X skyriaus nuostatose, nei CPK nuostatose nėra aptarta, ar nutartis, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, gali būti apeliacinio, o kartu ir kasacinio apskundimo objektu atskirai nuo teismo sprendimo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl tokios nutarties skundžiamumo išsamiai nėra pasisakyta, tačiau kasaciniai skundai dėl tokio pobūdžio nutarčių yra nagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, D. S. , bylos Nr. 3K-3-590/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A. . v. A. Č. , UAB „Ad Locum“, bylos Nr. 3K-3-299/2010; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. K. ir kt. v. bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“, A. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2012), taip netiesiogiai pripažįstant, kad nutartys pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo.

121Juridinio asmens veiklos tyrimo bylos yra civilinės bylos, nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka. Teismas atskirais atvejais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Teismo nutarčių apskundimą reglamentuoja CPK 334 straipsnio 1 dalis, kuria remiantis pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis, kuria atsisakoma pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, galėtų būti vertinama kaip užkertanti kelią tolesnei juridinio asmens veiklos tyrimo bylos eigai, todėl būtų skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tolesnės proceso eigos požiūriu teismo nutartis, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, ne užkerta, o atvirkščiai, atveria kelią nagrinėti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl tokios nutarties skundžiamumo, būtina atsižvelgti į tokios nutarties teisinę prigimtį, ją priimant vertinamas aplinkybes ir sukeliamus teisinius padarinius.

122Priimdamas pareiškimą teismo žinion ir iškeldamas civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis), teismas vertina tik procesinio pobūdžio aplinkybes – ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią savo teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137–138 straipsniai). Priimdamas pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismas, be bendrųjų ieškinio priimtinumo sąlygų, įvertina, ar ieškovas turi specialųjį teisnumą (lot. locus standi) inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK 2.125 straipsnis), ar prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti (CK 2.126 straipsnio 2 dalis), t. y. ar laikytasi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ar laikytasi nuostatų dėl privalomo advokato dalyvavimo (CK 2.126 straipsnio 3 dalis). Iškeldamas civilinę bylą teismas apsiriboja tik procesinių aplinkybių vertinimu, todėl civilinės bylos iškėlimas atskirai nuo teismo sprendimo nėra skundžiamas.

123Priimdamas nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas analizuoja materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad juridinio asmens valdymo organas ar jų narys netinkamai veikė (CK 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis). Nors tokia nutartimi netinkama veikla nėra konstatuojama, o tik preliminariai įvertinama jos tikimybė, šių aplinkybių įtraukimas į teismo vertinamas aplinkybes neleidžia jos laikyti vien procesinio pobūdžio nutartimi. Tokios nutarties sukeliami teisiniai padariniai pasireiškia paskyrimu ekspertų, kurie parengs rašytinę ataskaitą dėl netinkamos veiklos bei rekomendacijas dėl priemonių, nustatytų CK 2.131 straipsnyje, taikymo (CK 2.127 straipsnio 1 dalis). CK 2.128 straipsnyje reglamentuotos ekspertų teisės kartu reiškia ir tiriamo juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių teisių tam tikrą apribojimą (eksperto teisę tikrinti juridinio asmens dokumentus, apklausti juridinio asmens dalyvius, organo narius ir darbuotojus atitinka šių asmenų pareiga sudaryti sąlygas ekspertui atlikti nurodytus veiksmus; ekspertų nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimybę patikrinti juridinio asmens turtą). Be to, pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas gali daryti neigiamą įtaką šio asmens dalykinei reputacijai.

124Argumentai, dėl kurių nutartis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą neturėtų būti skundžiama, susiję su proceso proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principais, nes apskundus tokią nutartį realus juridinio asmens veiklos tyrimas nepradedamas, o tai gali užkirsti kelią mažumoje esančiam juridinio asmens dalyviui operatyviai ginti savo teises naudojantis nagrinėjamu institutu. Kita vertus, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų sudėtingos ir brangios juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros atlikimas, kai tik priėmus galutinį sprendimą byloje ir jį apskundus aukštesnės instancijos teismui, atsirastų pagrindas įvertinti, ar procedūra apskritai pradėta teisėtai. Vertindama išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo keisti susiformavusios teismų praktikos, pagal kurią nutartis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti skundžiama apeliacine ir kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Dėl priimant nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą vertinamų aplinkybių visumos, klausimo kompleksiškumo, reikšmės, sukeliamų teisinių padarinių, tokia nutartis gali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo apeliacine tvarka, o esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnio 2 dalis) – ir kasacine tvarka.

125Dėl pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą formulavimo ir jo santykio su reikalavimu juridiniam asmeniui nutraukti netinkamą veiklą

126Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes jo reikalavime nutraukti netinkamą veiklą suformuluoti reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų, pateiktų teismui. Be to, neaiškiai suformuluotas reikalavimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą pagrindas ir dalykas apriboja kasatorių teisę gintis nuo pareikštų reikalavimų, o teismai į šiuos pažeidimus nereagavo.

127CK ir CPK nuostatose specialiai neaptartas pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą turinys. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename ieškinyje teismui būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir patį ieškovo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pareiškime pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą taip pat turi būti nurodytos pakankamai konkrečios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas mano, kad juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai neveikė tinkamai, taip pat konkrečios pareiškėjo prašomos teismo taikyti priemonės, atitinkančios CK 2.131 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas teismo galimas pritaikyti priemones. Neatitiktų pareiškimui keliamų reikalavimų pareiškimas, kuriame nebūtų nurodomas teisinis rezultatas, kurio pareiškėjas siekia užbaigus bylą. Pareiškėjo prašomos taikyti priemonės teismo nesaisto ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į bylos esmę, pritaikyti bet kurias iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, padėsiančių užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklą, tačiau tai neatleidžia bylą inicijuojančio pareiškėjo nuo pareigos nurodyti savo siekiamą rezultatą. Kartu pažymėtina, kad, pradėjus juridinio asmens veiklos tyrimą ir teismo paskirtiems ekspertams pateikus ataskaitą ir rekomendacijas, teismas privalo apie tai pranešti šalims bei jų atstovams ir išsiųsti kiekvienai šaliai bei jų atstovams ekspertų ir rekomendacijų kopijas bei sušaukti teismo posėdį ataskaitai ir rekomendacijoms aptarti (CK 2.130 straipsnio 1 dalis). Susipažinusioms su ekspertų ataskaita ir rekomendacijomis bylos šalims gali paaiškėti naujos juridinio asmens veiklos aplinkybės, todėl nėra draudžiama keisti ar pildyti prašomas taikyti priemones, kurias bet kokiu atveju teismas įvertina ir pritaiko savarankiškai.

128Skirtingai nei nurodo kasatorius, pareiškime ar kituose procesiniuose dokumentuose nebūtina konkretizuoti, kokią akcininko ar kito juridinio asmens dalyvio teisę pateikdamas pareiškimą siekia apginti pareiškėjas, nes akivaizdu, kad juridinio asmens dalyvis turi bendrąjį interesą, jog juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra, veiktų tinkamai.

129Remiantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama.

130CK 2.126 straipsnyje reglamentuota privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurios paskirtis yra sudaryti galimybę juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) savanoriškai pašalinti nurodomus veiklos trūkumus ir taip išvengti bylos nagrinėjimo teisme. Iš CK 2.126 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad pareiškime, paduotame ikiteismine tvarka, turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Nors įstatyme aiškiai nenurodoma, tačiau iš sisteminio teisės aiškinimo išplaukia, kad tokiame pareiškime taip pat turėtų būti nurodyta, kokiu būdu, pareiškėjo nuomone, reikėtų šalinti nurodytus trūkumus, tam, kad juridinis asmuo (jo valdymo organai ar jo nariai) realiai galėtų įvykdyti pareikštą reikalavimą. Teisės aktų imperatyviai nenustatyta, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka paduotas pareiškimas, jame nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo reikalavimai turėtų visiškai sutapti su pareiškime teismui nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytais reikalavimais. Pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, jo esmė yra išvengti bylinėjimosi, pasiekti geranorišką sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai. Pareiškimas, paduodamas teismui, neturi iš esmės išplėsti nurodomų netinkamos veiklos aplinkybių ar reikalauti iš esmės naujų trūkumų šalinimo būdų, nes priešingu atveju tai reikštų naujo ginčo inicijavimą ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą. Tačiau nedideli neatitikimai, reikalavimų detalizavimas, jų išplėtimas, aplinkybių, kuriomis grindžiama netinkama veikla, konkretizavimas nelaikomi kliūtimi teisme inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą.

131Vertindama reikalavimą nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka negali tapti pernelyg biurokratiška kliūtimi kreiptis į teismą. Jei iš šalių elgesio tampa aišku, kad trūkumai nėra pripažįstami ir jie nebus šalinami, laikytina, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tikslas nebus pasiektas, todėl laikotarpis pašalinti trūkumams neturi užkirsti kelio naudotis teismine gynyba. Kitu atveju, jei trūkumai yra pripažįstami ir šalinami, tačiau nustatytas terminas yra per trumpas, įgyvendindamos bendradarbiavimo principą (CPK 8 straipsnis) šalys turėtų spręsti termino pratęsimo klausimą. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžtas ryšys tarp ilgesnio termino nustatymo ir realių galimybių neteismine tvarka užtikrinti įmonės ir jos vadovo veiklos trūkumų pašalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, D. S. , bylos Nr. 3K-3-590/2008).

132Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovo ikiteismine tvarka pateiktas pareiškimas nutraukti netinkamą veiklą, kuria ieškovas įtaria atsakovus, atitiko pirmiau nurodytus kriterijus. Jame nurodytos aplinkybės, susijusios su gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymu, gamtinių dujų tranzito paslauga į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir galimu AB „Lietuvos dujos“ veikimu prieš Bendrovės akcininką, iš esmės atitinka aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismui pateiktas pareiškimas. Iš ikiteismine tvarka pateikto pareiškimo atsakovams turėjo būti suvokiama, kokia netinkama veikla jie įtariami ir kokių netinkamos veiklos šalinimo priemonių prašo ieškovas. Tai, kad atsakovai nepripažino netinkamos veiklos ir nesirengė šalinti ieškovo nurodomų trūkumų, rodo tiek jų elgesys iki ieškovui pateikiant pareiškimą teismui, tiek ir bylinėjantis teisme, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi ir per trumpo termino veiklos trūkumams pašalinti atmestini.

133Dėl teismo įsitikinimo lygio, pakankamo norint pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą

134Atsakovų AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai atsisakė vertinti kasatorių pateiktus įrodymus, patvirtinančius tinkamą AB „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organo narių veiklą, taip pat neatliko pakankamo vertinimo, o tai atveria kelią piktnaudžiauti juridinio asmens veiklos tyrimo institutu.

135Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymas nedetalizuoja sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinio. Aiškinant juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios sąlygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. . v. A. Č. , UAB „Ad Locum“, bylos Nr. 3K-3-299/2010). Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Prašyme nurodytų aplinkybių kiekis neturi reikšmės, tačiau teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar jos yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, D. S. , bylos Nr. 3K-3-590/2008).

136Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas.

137Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus AB „Lietuvos dujos“ argumentu, kad juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad juridinio asmens veiklos ekonominiai rezultatai yra tendencingai blogėjantys arba nėra iki galo aiškūs (atskleisti), o nagrinėjamu atveju kasatoriaus veiklos rezultatai buvo aiškūs ir ypač geri. Priešingai nei nurodo kasatorius, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartyje dėl bendros Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“ veiklos tyrimo (bylos Nr. 3K-3-353/2012), nei kitose kasacinio teismo nutartyse nėra suformuluotos tokios teisės aiškinimo taisyklės. Pažymėtina, kad blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai iš tiesų gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau tai nereiškia, kad, juridiniam asmeniui nebloginant rezultatų ir juos atskleidžiant, juridinio asmens veikla besąlygiškai turi būti tinkama. Net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo gali pažeisti mažumos dalyvių (akcininkų) interesus, juridinio asmens veikla taip pat gali būti neteisėta, pažeidžianti viešosios teisės normas ar visuomenės interesus, jo veiklos rezultatai galėtų būti dar geresni, o įstatymas neriboja galimybės tokio pobūdžio aplinkybes ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo procese.

138Šiame kontekste kasatoriai taip pat skundžiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK, Konvencija) 6 straipsnio pažeidimu, nes teismai, priėmę skundžiamas nutartis, tariamai ignoravo, nevertino ir neatsižvelgė į daugumą AB „Lietuvos dujos“ pateiktų įrodymų, paneigiančių ieškovo abejones, atsisakė tenkinti Bendrovės prašymus išreikalauti įrodymus, teismų nutartys nemotyvuotos (pirmosios instancijos teismas tik pakartojo bylos šalių argumentus, netyrė Bendrovės pateiktų įrodymų; apeliacinės instancijos teismas tik paminėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir kt.).

139Atsakant į nurodytus kasatorių argumentus, pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis teisėjas manytų esąs „pakankamai informuotas“ priimdamas teismo sprendimą, ir tas faktas, kad įrodymų išreikalavimas nėra įpareigojamas kiekvieną kartą, kai šalis to prašo, nėra nesuderinamas su Konvencija (žr., mutatis mutandis, Eternit v. France, no. 20041/10, 27 March 2012). Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra būtina pasisakyti dėl visų šalių argumentų. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Garc?a Ruiz v. Spain (GC), no. 30544/96, judgment of 21 January 1999, par. 26).

140Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai, nutardami pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir konstatuodami pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovai netinkamai veikė, nepažeidė nei nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nei tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pradėdamas juridinio asmens veiklos tyrimą, analizavo aplinkybes, sudariusias pagrindą įtarti netinkamą atsakovų veiklą. Remdamasis ieškovo nurodomomis aplinkybėmis dėl gamtinių dujų tiekimo kainos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus dėl derybų su OAO „Gazprom“ vykdymo ir dujų tiekimo sutarties pakeitimų neaptarimo AB „Lietuvos dujos“ valdyboje. Analogiškai teismas vertino visų šalių pateiktus įrodymus apie gamtinių dujų tranzito paslaugos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį galimą teikimą ne rinkos sąlygomis. Buvo įvertintos aplinkybės, kad AB „Lietuvos dujos“ neatskleidžia, kokia dalis pajamų ir pelno gaunama iš šios veiklos, ir kad nėra paneigti įtarimai, jog bendrovės sąnaudos tranzito veiklai gali būti subsidijuojamos iš kitos AB „Lietuvos dujos“ veiklos. Taip pat įvertinti atsakovo atsikirtimai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktų patikrinimų ir jų įtakos abejonėms dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Kasatorius teisingai nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011 m. rugsėjo 22 d. atliko planinį tikslinį patikrinimą, kurio išvadose nurodė, kad Bendrovė gamtinių dujų transportavimo tranzitu sąnaudas atskyrė teisingai. Tačiau, kaip teisingai pažymima atsiliepime į kasacinį skundą, tose pačiose išvadose konstatuota ir tai, kad skirtingi ilgalaikio turto vertės priskyrimo konkrečioms veikloms ir šio turto sąnaudų tarp veiklų paskirstymo principai yra skirtingi, o tai įtvirtina kryžminį subsidijavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į skirtinguose dokumentuose pateikiamas skirtingas dujų tranzitui priskiriamas išlaidas ir skirtingai nurodomą šios veiklos pelningumą. Nors kasatorius pateikė paaiškinimus dėl tokių duomenų skirtumų atsiradimo priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad juos teismas turi visapusiškai įvertinti ir patvirtinti ar paneigti prieš nuspręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. Aplinkybė, kad ieškovas pats pritardavo AB „Lietuvos dujos“ finansinių ataskaitų rinkiniui visuotiniuose akcininkų susitarimuose, nėra teisiškai reikšminga, nes įstatymas nesieja ankstesnio akcininko (nario, dalyvio) elgesio su jo teise inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, o vienoks ar kitoks akcininko balsavimas savaime nereiškia tinkamos ar netinkamos juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai į tirtinų aplinkybių sąrašą įtraukė AB „Lietuvos dujos“ investicinių projektų vykdymą, susijusį su Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba ir šio projekto vykdymu pirmiau nei dujotiekio Šakiai–Klaipėda statyba. Nors kasatorius pateikė daug argumentų, kodėl Jauniūnų dujų kompresorių stotis būtina ne tik Kaliningrado srities vartotojų reikmėms, bet ir Bendrovės veikloje ir kad pats ieškovas savo priimtais teisės aktais yra pripažinęs šios stoties reikšmingumą, pažymėtina, kad nei ieškovo pareiškime, nei teismų nutartyse nėra teigiama apie šio projekto nereikalingumą apskritai, o tik keliamas klausimas dėl jo įgyvendinimo aplinkybių. Kasatorius taip pat teigia, kad Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir dujotiekio Šakiai–Klaipėda statybos paralelinis įgyvendinimas nebuvo įmanomas dėl paties ieškovo neskirto finansavimo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsisakymo derinti dujotiekio statybos projektą, o bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nepagrįstai neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsisakymas derinti dujotiekio statybos projektą buvo siejamas būtent su Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų neskyrimu, tačiau analogiškomis aplinkybėmis Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba buvo įgyvendinta AB „Lietuvos dujos“ lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių projektų galimas prioritetas, Jauniūnų dujų kompresorių stoties statybos ankstesnis įgyvendinimas nei dujotiekio statybos projekto gali būti juridinio asmens veiklos tyrimo objektas, o kasatorių nurodytos aplinkybės neleidžia atmesti abejonių dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl visų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų išsamiai nepasisakė, tačiau pateikti motyvai, vertinant juos kartu su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, yra pakankami, kad šalys suprastų, kodėl pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas.

141Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad pradedant juridinio asmens veiklos tyrimą nebuvo pasiektas įstatymo reikalaujamas teismo įsitikinimo laipsnis ir kad įtarimai dėl netinkamos juridinio asmens veiklos yra paneigti. Jei šie atsakovų veiklos trūkumai pasitvirtintų, jie būtų reikšmingi AB „Lietuvos dujos“, kartu ir ieškovo, kaip šios bendrovės akcininko, veiklai, taigi jie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Taigi bylą nagrinėję teismai nepažeidė juridinio asmens veiklos tyrimo pradžią reglamentuojančių teisės normų, spręsdami, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pradėti tokį tyrimą.

142Dėl tariamo teisės į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) pažeidimo

143Visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių apsaugos standartų kontekste kasatoriai V. G. ir K. S. skundžiasi dėl to, kad nebuvo tinkamai (laiku, suprantama kalba, laikantis tarptautinio susitarimo) informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme, dėl to tariamai prarado teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, apimančią šalių lygybės, rungimosi principų garantijas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) procese. Kasatoriai teigia, kad pagal EŽTT praktiką tik vieną šalį tinkamai pakvietus dalyvauti teismo posėdyje akivaizdžiai pažeidžiama teisė į tinkamą procesą (žr., Twalib v. Greece, no. 24294/94, 9 June 1998; Yakovlev v. Russia, no. 72701/01, 15 March 2005; Groshev v. Russia, no. 69889/01, 20 October 2005; Larin v. Russia, no. 15034/02, 20 May 2010).

144Atsakydama į pirmiau nurodytus kasatorių argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, jog nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007, Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34).

145Dėl kasatorių argumentų, kad informavimo pareiga įvykdyta netinkamai, nes teismas netaikė nagrinėjamu atveju aktualios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, o vadovavosi išimtinai nacionalinėmis teisės normomis (CPK 123 straipsnio 2 dalis) ir specialiąją teisės normą, reglamentuojančią procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims (kasatoriai yra fiziniai asmenys), neleistinai pritaikė pagal analogiją, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti tai, ar teismo pasirinktas kasatorių informavimo apie procesą būdas ir informavimo pareigos praktinis įgyvendinimas tinkamai, veiksmingai užtikrino jų teisę į teisminę gynybą nacionalinės teisės ir Konvencijos, kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, atžvilgiu. Teisės būti tinkamai informuotam apie procesą užtikrinimas sudaro galimybę pasinaudoti kitomis fundamentaliomis procesinėmis garantijomis – šalių lygybės, rungimosi principais, teise į viešą bylos nagrinėjimą ir kt. Pažymėtina, kad proceso kontekste dokumentų įteikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos ir aiškinamos taip, kad ne pasunkintų asmens teisę į teisminę gynybą, bet padėtų ją efektyviai įgyvendinti. Tokią poziciją pagrindžia ir EŽTT praktika, kurioje nuosekliai akcentuojama, kad Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o praktines ir veiksmingas teises (žr., pvz., cituotą Yakovlev sprendimą, par. 21, ir kt.). Siekiant įvertinti pirmiau nurodytus aspektus, būtina apsvarstyti įvairias aplinkybes – teismo veiksmus (tinkamą proceso normų parinkimą, požiūrį į jų taikymą (dokumentų įteikimo įrodymai vertintini ne formaliai), šalių pareigos domėtis procesu vykdymą, proceso reikšmę šaliai ir pan. (žr. ten pat, taip pat cituotą Ovus sprendimą).

146Analizuodama kasatorių tvirtinimus dėl to, kad nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimas turėjo būti vykdomas, naudojant teisinės pagalbos sutarties mechanizmus, teisėjų kolegija pažymi, jog kasatorių nurodomas informavimo apie procesą būdas yra neabejotinai reikšmingas ir pritaria tam, kad tarptautinė dvišalė sutartis yra esminę reikšmę turintis teisės šaltinis. Taigi specifiškai susiklosčiusi situacija dėl kasatorių informavimo byloje analizuotina, atsižvelgiant ir į tai, ar nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 1 straipsnyje nurodomas tikslas – abiejų Susitariančiųjų Šalių piliečiams užtikrinti vienodą, efektyvią teisinę gynybą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis principinis tikslas nepaneigiamas, jei išimtiniais atvejais, specifinėmis bylos aplinkybėmis matyti, kad CPK nuostatų taikymas suteikė galimybę veiksmingiau, operatyviai, ekonomiškai išnagrinėti bylą, su sąlyga, kad nebuvo pažeistos kitos esminės proceso šalių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos. Tokį aiškinimą pagrindžia ypatingos šios bylos aplinkybės, dėl specifinio kasatorių ryšio su bendrove leidžiančios pagrįstai manyti, kad buvo galimas jų operatyvus, veiksmingas pasiekiamumas būtent per AB „Lietuvos dujos“ buveinę. Aptariamu atveju teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į kasatorių veiksmus, atskleidžiančius faktinį jų žinojimą apie procesą ir jame dalyvavimą pačių pasirinkta apimtimi, bei akcentuodama Bendrovę ir kasatorius siejantį specifinį ryšį, sutinka su tuo, kad kasatoriams V. G. ir K. S. skirtų procesinių dokumentų ir pranešimų siuntimas AB „Lietuvos dujos“ buveinės adresu buvo tinkamas ir veiksmingas pranešimo apie bylos nagrinėjimą būdas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 122 straipsnis, numatantis įteikimą fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje toks asmuo yra, turi būti aiškinamas poreikio užtikrinti efektyvų dokumentų įteikimą kontekste. Taikant CPK 122 straipsnio 1 dalį, įteikimas fizinio asmens darbo vietoje galimas ne tik tais atvejais, kai asmuo toje vietoje realizuoja savo darbą dirbdamas pagal darbo sutartį (pavaldumo teisinių santykių pagrindu vykdydamas tam tikrą funkciją ir gaudamas už tai atlyginimą), tačiau ir kitais atvejais, kai asmuo civilinių ar kitokių teisinių santykių pagrindu toje vietoje realizuoja savo gebėjimus ir toje vietoje jis gali būti pasiektas procesinių dokumentų įteikimo tikslu. Pažymėtina, kad valdybos pirmininko ir valdybos nario pozicija bendrovėje savaime suponuoja glaudaus ryšio buvimą ir didesnio rūpestingumo domėtis su bendrove susijusiais klausimais (įskaitant jos veiklos kontekste vykstančius teismo procesus) pareigą. Dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą, taip pat nurodyta ir EŽTT jurisprudencijoje (žr., mutatis mutandis, Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, 15 October 2002).

147Analizuodama kasatorių argumentus, susijusius su teismo pareiga užtikrinti, kad bylos šalių ir teismo procesinių dokumentai būtų išversti į rusų kalbą (teigiama, kad konkrečioje byloje daugelis jų, pavyzdžiui, pranešimai apie posėdžius, neišversti) bei būtų laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (teigiama, kad apie 2012 m. sausio 23 d. teismo posėdį pranešimas kasatoriams surašytas tik 2012 m. sausio 16 d., o apie 2012 m. kovo, gegužės, rugpjūčio mėnesio teismo posėdžius nebuvo pranešta), teisėjų kolegija pripažįsta tam tikrą teismo veiksmų nenuoseklumą informavimo apie procesą kontekste. Vis dėlto net ir nustačius tam tikrus informavimo defektus, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys tarptautinio susitarimo tikslo bei pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų, kasatorių nurodomų žmogaus teisių (dėl realios galimybės pristatyti savo poziciją teismo akivaizdoje ne mažiau palankiomis priemonėmis, kaip kad yra suteiktas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims) esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo. Kaip jau nurodyta pirmiau, proceso, kaip visumos, vertinimas pripažįstamas taip pat ir EŽTT praktikoje (žr. cituotą Zagorodnikov v. Russia, par. 28-35).

148Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kasatoriai žinojo apie aptariamą procesą ir teikė procesinius dokumentus byloje – prieštaravimus dėl jurisdikcijos, prašymą pridėti papildomą dokumentą byloje, priimti motyvuotą nutartį dėl jurisdikcijos, prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, atskirąjį skundą ir pan. Duomenų, kad jiems būtų realiai sutrukdyta paskirti atstovą byloje ar būtų kitų esminių kliūčių naudotis visomis teisingo proceso garantijomis, nenustatyta. Galiausia, kaip jau pirmiau minėta, iš kasatorių, kaip Bendrovės valdybos pirmininko ir nario, galima pagrįstai tikėtis didesnio rūpestingumo domintis šio proceso eiga, juolab kad jie ir patys neneigia tos aplinkybės, jog jiems buvo žinoma apie nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį bei tai, kad vėliau ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Tai, kad tam tikri kasatorių prašymai nebuvo tenkinti ir jų pasirinkta strateginė gynybos pozicija dėl bylos neteismingumo Lietuvos teismams nepasiteisino, savaime nepažeidžia Konvencijos 6 straipsnio, nes šis straipsnis negarantuoja asmeniui teisės į palankų proceso rezultatą (žr., mutatis mutandis, Andronicou and Constantinou v. Cyprus, no. 25052/94, 9 October 1997). Kasatorių cituojama byla Larin prieš Rusiją (no. 15034/02, 20 May 2010) savo aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje buvo kilusi teisingo bylos nagrinėjimo garantijų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui užtikrinimo civilinėje byloje problema. Galima teigti, kad aptariamos bylos skiriasi ne tik savo pobūdžiu, bet ir Larin bylos pareiškėjo situacijos sudėtingumu. Larin atveju nacionalinės valdžios institucijos ne tik neinformavo pareiškėjo apie civilinę bylą, kurioje jis buvo atsakovu, bet ir atsisakė jam leisti tiesiogiai dalyvauti vėlesniame procese (vidaus teisė neįtvirtino nuostatų dėl galimybės laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis pristatyti į civilinio ieškinio nagrinėjimą teisme), ignoravo jo daugkartinius prašymus suteikti teisinę pagalbą ir nesuteikė laiko pačiam susirasti atstovą (kita šalis naudojosi procesinėmis teisėmis visa apimtimi).

149Pirmiau pateikti argumentai atskleidžia tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės įgyvendintas Lietuvos ir Rusijos dvišalės sutarties tikslas abiejų Susitariančiųjų Šalių piliečiams užtikrinti vienodą, efektyvią teisinę gynybą.

150Dėl aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ginčą ir priėmė skundžiamą nutartį neturėdamas visos bylos medžiagos

151Nagrinėjamoje byloje kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. teigia, kad susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, jog joje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš Vilniaus apygardos teismo būtų gavęs ir turėjęs visą bylos medžiagą (58 segtuvus iš bendrovės išreikalautų dokumentų). Paaiškinimuose teigiama, kad nurodytais įrodymais ne tik ieškovas grindė savo poziciją teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme, procesiniuose dokumentuose, bet taip pat išreikalautus įrodymus tyrė, vertino bei jais vadovavosi Vilniaus apygardos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas nepakeitė Vilniaus apygardos teismo išvados dėl šių įrodymų. Kasatorių teigimu, tokios aplinkybės pažeidžia Konvencijos 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

152Atsakydama į pirmiau nurodytus kasatorių argumentus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog iš esmės įrodymų vertinimas yra nacionalinių teismų prerogatyva (žr., pvz., Wierzbicki v. Poland, judgment of 18 June 2002, par. 45; Colak and Tsakiridis v. Germany, no. 77144/01, 35493/05, 5 March 2009, par. 40); įrodymų priimtinumo, jų įrodomosios vertės klausimus reglamentuoja vidaus teisė (žr., pvz., Schenk v. Switzerland, judgment of 12 July 1988, par. 46; X. v. Belgium, Commission Decision of 16 October 1980, p. 235); EŽTT vertintų tik tai, ar procesas, kaip visuma, įskaitant įrodymų gavimo būdą, buvo teisingas, kaip to reikalauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, par. 68, ir kt.). Taigi bendroji taisyklė yra tokia, kad EŽTT neperžiūri vidaus teismų atlikto įrodymų vertinimo (nebent išskyrus tuos atvejus, kai įrodymų pagrindu padaromos savavališkos ar itin nepagrįstos išvados).

153Argumentuodami savo paaiškinimų pagrįstumą, kasatoriai remiasi EŽTT sprendimu, priimtu byloje Rowe ir Davis prieš Jungtinę Karalystę (no. 28901/95, 16 February 2000), kuriame Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas konstatuotas tariamai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas visų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų nurodytoje byloje Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas konstatuotas dėl to, kad baudžiamojoje byloje prokuroras tam tikrų gautų įrodymų nepateikė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismo teisėjui, motyvuodamas viešuoju interesu, ir nesuteikė galimybės šiam nuspręsti dėl poreikio juos atskleisti pareiškėjo gynybai, o apeliaciniame procese šis trūkumas nebuvo pakankamai ištaisytas. Taigi rėmimasis šios specifinės bylos aplinkybėmis nurodytu aspektu nėra tinkamas.

154Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ribota apimtimi atliekamą įrodymų vertinimą sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo svarbiausius bylos šalių dokumentus bei esminę reikšmę turinčią proceso pirmosios instancijos teisme medžiagą – gausius šalių paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, galima pagrįstai teigti, jog teismas buvo pakankamai informuotas, kad galėtų priimti teisingą sprendimą byloje.

155Dėl bylos teismingumo Lietuvos teismams, kai juridinio asmens veiklos tyrimo byloje tiriama ir juridinio asmens valdymo organo nario, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, veikla

156Kasatoriai V. G. ir K. S. kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla yra teisminga Rusijos Federacijos teismams pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnį (82–145 punktai). Teisėjų kolegija šiuos kasatorių argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau nurodytų motyvų.

157Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: kad „Kiekvienos Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas”. Kaip jau nurodyta pirmiau, ši byla yra dėl juridinio asmens AB „Lietuvos dujos” veiklos tyrimo, šis juridinis asmuo yra registruotas ir veikia Lietuvos Respublikoje, jo buveinės adresas, nurodytas Juridinių asmenų registre, yra Vilniaus mieste, Aguonų g. 24. Taigi kadangi ši byla savo esme yra byla dėl juridinio asmens, įregistruoto, valdomo ir veikiančios Lietuvos Respublikoje, tai Lietuvos teismai yra kompetentingi nagrinėti šią civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalies 2 sakinio nuostatas. Pagal CPK 29 straipsnį juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.

158Nagrinėjamoje byloje, be AB „Lietuvos dujos“, atsakovais yra įtraukti trys fiziniai asmenys, iš kurių du – V. G. ir K. S. – yra Rusijos Federacijos piliečiai, kurių teigimu, ši byla pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalį turi būti nagrinėjama Rusijos Federacijos teismuose. Kartu šie kasatoriai nurodo, kad pagal Reglamentą Nr. 44/2001, nenustačius kasatorių buveinės adreso Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą.

159Tokie kasatorių kasacinio skundo argumentai nepagrįsti pirmiausia dėl to, kad jiems ieškinys Lietuvos Respublikos teisme yra pareikštas kaip AB „Lietuvos dujos“ valdymo organų nariams. Kai juridinio asmens veiklos tyrimo byloje reiškiami reikalavimai tiek dėl paties juridinio asmens, tiek dėl jo valdymo organo narių veiklos tyrimo, egzistuoja privalomasis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dėl juridinio asmens ir juridinio asmens valdymo organo nario negali būti pradedamos atskiros civilinės bylos, kurios būtų nagrinėjamos skirtingų valstybių teismuose. Tai patvirtina ir reikalavimų, reiškiamų šiems kasatoriams, pobūdis – jie byloje dalyvauja kaip atsakovai, nes yra AB „Lietuvos dujos“ juridinio asmens valdymo organų nariai, todėl byla ir dėl jų yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Priešingas aiškinimas reikštų, kad faktiškai tampa neįmanoma efektyviai vykdyti juridinio asmens veiklos tyrimo, jei bylos atsakovams – ne Lietuvos Respublikos piliečiams – turėtų būti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

160Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

161Kasatoriai V. G. ir K. S. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje reikalingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas ir prašo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

162Kasatoriai nurodo, kad ES teisė nustato teismo dokumentų įteikimo procedūrą pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas Nr. 1348/2000), be to, teigia, kad nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse bylose ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose santykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Reglamento Nr. 1348/2000 nuostatos nėra svarbios, nes jis nereglamentuoja dokumentų įteikimo ne ES valstybėse narėse. Reglamento Nr. 1348/2000 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis taikomas civilinėms ir komercinėms byloms, kuriose teisminiai ar neteisminiai dokumentai turi būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteikti. Kasatoriai pateikė daug ir išsamių argumentų kasaciniame skunde, įrodinėdami, kad jie gyvena Rusijos Federacijoje, taigi dokumentų įteikimui nagrinėjamoje byloje Reglamento Nr. 1348/2000 nuostatos nėra taikomos; be to, šio reglamento nuostatų aiškinimas, galiojantis ES teisėje, niekaip neveikia Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose aiškinimo ir taikymo.

163Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jiems neaiškus 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija dėl dokumentų įteikimo) ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose santykis, tačiau pateikia nuorodą į Hagos konvencijos dėl dokumentų įteikimo 11 straipsnį, kuriame nustatyta: „Ši Konvencija netrukdo dviem arba daugiau Susitariančiųjų Valstybių susitarti leisti naudoti kitus nei numatyti ankstesniuose straipsniuose teisminių dokumentų perdavimo įteikimui būdus, o ypač tiesioginius jų atitinkamų įstaigų ryšius“. Taigi Hagos konvencija dėl dokumentų įteikimo leidžia valstybėms sudaryti dvišales sutartis, pagal kurių nuostatas dokumentai būtų įteikiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nepagrįstas dar ir dėl to, jog šis teismas neturi kompetencijos priimti prejudicinio sprendimo kasatorių formuluojamais klausimais dėl Hagos konvencijos dėl dokumentų įteikimo ir dvišalės sutarties nuostatų taikymo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį.

164Kasatoriai taip pat remiasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I) nuostatomis ir nurodo, kad ir dėl šio reglamento išaiškinimo reikalingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių nurodomu aspektu šio reglamento nuostatos nėra taikytinos nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra taikytinas Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos sudarytas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje „darbuotojo“ sąvoka turi būti aiškinama pagal ES teisę. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau išaiškino, kad kasatoriams nagrinėjamoje byloje dokumentai buvo įteikiami kaip valdymo organo nariams to juridinio asmens, kurio veiklos tyrimas yra pradėtas. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nekyla „darbuotojo“ sąvokos aiškinimo klausimo, nes kasatoriai yra trečiosios valstybės piliečiai, ir, kaip nurodė, neturintys gyvenamosios vietos nei Lietuvoje, nei kitoje ES valstybėje narėje. Šie asmenys nesinaudoja ES laisvo asmenų judėjimo, apimančio ir laisvą darbuotojų judėjimą, nuostatomis, taigi nekyla ES teisės garantuojamų teisių pažeidimo ar suvaržymo rizikos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą šiuo klausimu.

165Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros arbitruotinumo

166Nagrinėjamoje byloje kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai turėtų būti panaikinti, o ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes, jų manymu, arbitražinė išlyga, įtvirtinta Akcininkų sutartyje, sudaro prielaidas nagrinėti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą arbitraže. Kasatorių nuomone, arbitražo teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal CK 2.124 straipsnį. Tuos pačius argumentus, tik plačiau, kasaciniame skunde išdėstė kasatoriai V. G. ir K. S. ir nurodė, kad, jų manymu, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

167Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnį arbitražas – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Arbitražas yra lygiavertis valstybės teismui, alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris pripažįstamas Lietuvos teisėje. Tai patvirtina ne tik galiojantis nacionalinis reglamentavimas – Civilinio proceso kodekso nuostatos, Komercinio arbitražo įstatymas, tačiau ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 metų Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija), kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, ja privalo vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis).

168Kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo praktikoje, arbitražinis susitarimas – tai dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas, tokia arbitražinio susitarimo apibrėžtis įtvirtinta Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika arbitražinio susitarimo tikslas – atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, kuris yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Be to, arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą. Pažymėtina, kad Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog valstybės dalyvės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nusiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti (angl. null and void, inoperative or incapable of being performed) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ribotos atsakomybės bendrovė „Kutter“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-181/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ v. ALSTOM Power Sweden (AB), bylos Nr. 3K-3-199/2012; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,ORLEN Lietuva“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007, kt.).

169Taigi, kai šalys sudaro galiojantį arbitražinį susitarimą, jos apsisprendžia, kad tarp jų galbūt kilsiančius ginčus nagrinėtų arbitražas. Tačiau arbitražo teismui šalys gali perduoti tik tuos ginčus, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas, t. y. yra arbitruotini (šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ v. ALSTOM Power Sweden (AB), bylos Nr. 3K-3-199/2012).

170Kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad, palyginus Komercinio arbitražo redakciją, galiojusią iki 2012 m. birželio 30 d., su įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2012 m. birželio 30 d., darytina išvada, kad ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nėra nurodyti Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje tarp nearbitruotinų ginčų, todėl gali būti sprendžiami arbitraže. Taip pat kasaciniame skunde pasisako ir kasatoriai V. G. ir K. S. . Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

171Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui: tai ginčai, kurie nagrinėtini administracinių bylų teisena, bylos, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos, taip pat ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas, taip pat ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra imperatyviosios, todėl teismas, spręsdamas dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo, turi įsitikinti, ar ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2012 m. birželio 30 d. galiojusio Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, nustatančios nearbitruotinų ginčų sąrašą, nuostatas, nurodė, kad nearbitruotinų ginčų išvardijimas Komercinio arbitražo įstatyme per se nereiškia, kad ginčai, kurie negali būti arbitražo ginčo dalykas, turi būti įtvirtinti viename teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje WTE Wassertechnik GmbH, AB ,,Požeminiai darbai“ v. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB ,,Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. ir kt. v. bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“, bylos Nr. 3K-3-353/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, nearbitruotinais pripažinti taip pat ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje WTE Wassertechnik GmbH, AB ,,Požeminiai darbai“ v. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB ,,Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011) ir ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. ir kt. v. bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Luksora“, bylos Nr. 3K-3-353/2012), nors tokie ginčai tiesiogiai nebuvo priskirti prie nearbitruotinų galiojusios redakcijos Komercinio arbitražo įstatyme. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išvada, kad ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo negali būti sprendžiami arbitražu, padaryta sistemiškai aiškinant juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą reglamentuojančias CK nuostatas, atsižvelgiant į imperatyvų tokios procedūros pobūdį, jos nesuderinamumą su komercinio arbitražo teisine prigimtimi ir arbitro įgaliojimais.

172Papildomai pažymėtina, kad arbitražo procesas remiasi konfidencialumo, proceso šalių lygybės, šalių autonomiškumo, rungimosi, laisvo disponavimo savo teisėmis principais (Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnis), tai privatus šalių procesas dėl jų pačių teisių. Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros taisyklės yra susijusios ne tik su bylos šalių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų, o taip pat viešojo intereso apsauga. Kai kurios juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančios teisės normos nesuderinamos su minėtais arbitražo principais. Antai, ekspertų ataskaita ir rekomendacijos turi būti išsiųstos atitinkamoms valstybės institucijoms, kurios remdamosi įstatymais atlieka juridinio asmens veiklos priežiūrą (CK 2.130 straipsnio 2 dalis), spręsdamas ar likviduoti juridinį asmenį teismas turi įvertinti ne tik šalių, bet ir kitų juridinio asmens dalyvių, darbuotojų ir viešąjį interesą (CK 2.131 straipsnio 3 dalis), teismas nėra saistomas pareiškėjo reikalavimais ir gali pritaikyti bet kurias CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones ir kt.

1732012 m. birželio 30 d. įsigaliojus naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo redakcijai, jos 12 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, taip pat praplėstas arbitruotinų ginčų sąrašas ir nurodyta, kad ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, gali būti perduoti arbitražui, jei arbitražinis susitarimas yra sudarytas po to, kai kilo ginčas. Tačiau teisinis reguliavimas, susijęs su juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra, nesikeitė, taigi nepakito nei tokios procedūros pobūdis, nei jos nesuderinamumas su komercinio arbitražo principais, t. y. teisinis reguliavimas, kuris sudarė pagrindą suformuoti teismų praktiką dėl juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros nearbitruotinumo išliko toks pat, koks jis buvo priimant 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemato konstituciškai pagrįstų pagrindų keisti tokią praktiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). 2012 m. birželio 30 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymas neįtvirtino priešingos teismų praktikoje suformuluotai taisyklės dėl juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros nearbitruotinumo, todėl tokį ginčą nagrinėti kompetenciją turi tik teismas.

174Dėl ieškovo reikalavimų, galbūt patenkančių į arbitražinės išlygos apimtį

175Nagrinėjamoje byloje arbitražinė išlyga įtvirtinta AB „Lietuvos dujos“ 2004 m. kovo 24 d. Akcininkų sutarties 7.14 punkte: „Bet kokie su šia sutartimi ar su jos pažeidimu, galiojimu, įsigaliojimu ar nutraukimu susiję ginčai, nesutarimai ar prieštaravimai galutinai sprendžiami arbitraže pagal Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto taisykles <...>“. Taigi, ginčai, kurie tarp susitariančiųjų šalių kyla dėl sutarties ar jos pažeidimo, galiojimo, nutraukimo, arba su tuo susiję ginčai, turi būti perduoti arbitražui. Pažymėtina, kad arbitražinėje išlygoje nebuvo sulygta, kad ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo taip pat bus sprendžiami arbitraže, taigi šalys nesutarė komercinio arbitražo būdu spręsti ginčą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas spręsti arbitražui. Dėl šios priežasties nekyla klausimo dėl arbitražinės išlygos galiojimo ir jos teisėtumo.

176Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Energetikos ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą, ir, nustačius, kad AB „Lietuvos dujos“ ir (ar) jos valdymo organų narių V. G. , K. S. ir (ar) V. V. veikla yra netinkama, imtis tam tikrų priemonių. OAO „Gazprom“, būdamas vienas iš AB „Lietuvos dujos“ akcininkų ir Akcininkų sutarties bei arbitražinės išlygos viena iš šalių, Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo institutui 2011 m. rugpjūčio 29 d. įteikė ieškinį prieš Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, veikiančią Lietuvos Respublikos vardu. OAO „Gazprom“ teigimu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu, kreipimasis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą pažeidė arbitražinę išlygą.

177Arbitražo institutas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu, inicijuotas teisminis ieškinio nagrinėjimas Lietuvos teisme iš dalies pažeidė 2004 m. kovo 24 d. Akcininkų sutarties arbitražo susitarimą; nurodė atsakovui atsisakyti kai kurių 2011 m. gruodžio 9 d. patikslinto ieškinio reikalavimų (t. y. įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ pradėti sąžiningas derybas su OAO „Gazprom“ dėl sąžiningos ir teisingos gamtinių dujų įsigijimo kainos, gamtinių dujų teikimo tranzito paslaugos teikimo sąlygų bei šias suderėtas sąlygas pateikti tvirtinti AB „Lietuvos dujos“ valdybai) bei apriboti savo reikalavimą, nurodytą patikslinto ieškinio 1.6 punkte (taikyti kitas Lietuvos Respublikos CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones), priemonėmis, kurios nepažeistų 2004 m. kovo 24 d. Akcininkų sutartyje nustatytų teisių ir pareigų ir kurių atsakovas negalėtų reikalauti arbitražo teisme, sušauktame pagal Akcininkų sutarties arbitražinę išlygą.

178Šis Arbitražo instituto sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas, jo pripažinimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris 2013 m. spalio 10 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

179Atsakovai prašo sustabdyti šią kasaciniame teisme nagrinėjamą bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros pradžios, kol nebus išspręstas klausimas dėl Arbitražo instituto 2012 m. liepos 31 d. sprendimo pripažinimo, nes tarp abiejų bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. nuo to, ar Lietuvos Respublikoje bus pripažintas Arbitražo instituto sprendimas, priklausys ir Lietuvos teismų kompetencija nagrinėti bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

180Siekdama įvertinti bylos sustabdymo poreikį, teisėjų kolegija turi nustatyti juridinio asmens veiklos tyrimo bylos ir bylos, kurioje sprendžiamas Arbitražo instituto sprendimo pripažinimo klausimas, ryšį.

181Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kol užsienio arbitražo teismo sprendimas nėra pripažintas Lietuvoje, tol jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, jis nesukelia teisinių padarinių ir neprivalo būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pripažintas ir leistas vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kaip ir Lietuvoje priimtas arbitražo teismo sprendimas, t. y. įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 3 dalis), o arbitražo teismo sprendimas tampa vykdytinu dokumentu, vykdomu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

182Jei Arbitražo instituto sprendimas būtų pripažintas Lietuvoje, res judicata galią įgytų Arbitražo instituto sprendime nustatytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, pateikdama ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir formuluodama reikalavimus pagal patikslinto ieškinio 1.1, 1.3, 1.4 ir iš dalies pagal 1.6 punktą pažeidė AB „Lietuvos dujos“ akcininkų sudarytos 2004 m. kovo 24 d. sutarties 7.14 punkte įtvirtintą arbitražinę išlygą. Kartu turėtų būti vykdomas Arbitražo instituto sprendime nurodytas įpareigojimas ieškovui atsiimti pirmiau išvardytus patikslinto ieškinio 1.1, 1.3, 1.4 punktuose nurodytus reikalavimus, o 1.6 punkte nurodytą reikalavimą (taikyti kitas CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones, kurios leistų užtikrinti tinkamą AB „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų (valdybos bei vadovo) veiklą) apriboti priemonėmis, kurios nekeltų pavojaus teisėms ir įsipareigojimams pagal Akcininkų sutartį ir kurių negalima teikti nagrinėti arbitražo teismui, sušauktam pagal Akcininkų sutarties arbitražinę išlygą. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nebegalėtų būti nagrinėjami kai kurie iš ieškovo pareikštų reikalavimų, kurie Arbitražo instituto sprendimu pripažinti patenkančiais į Akcininkų sutarties arbitražinės išlygos taikymo sritį.

183Jei Arbitražo instituto sprendimą būtų atsisakyta pripažinti Lietuvoje, toks sprendimas minėtos teisinės galios Lietuvos Respublikoje neįgytų. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos teismams tektų savarankiškai įvertinti Akcininkų sutarties arbitražinės išlygos apimtį tam, kad būtų nustatyta, ar ši arbitražinė išlyga draudžia ieškovui tam tikrus reikalavimus pareikšti teisme, o ne arbitraže. Taigi nuo Arbitražo instituto sprendimo pripažinimo priklausys, ar Lietuvos Respublikoje Akcininkų sutarties arbitražinės išlygos aiškinimui privalomai bus suteikta Arbitražo instituto sprendime nurodyta prasmė, ar bus laikomos nustatytomis aplinkybės dėl ieškovo šioje byloje atlikto arbitražinės išlygos pažeidimo ir ar turės būti vykdomi ieškovui pateikti įpareigojimai atsiimti ir apriboti kai kuriuos iš juridinio asmens veiklos tyrimo byloje pareikštų reikalavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp Arbitražo instituto sprendimo pripažinimo bylos ir nagrinėjamos juridinio asmens veiklos tyrimo bylos yra prejudicinis ryšys. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios teisėtumo, o šis teisėtumas iš dalies priklauso nuo Arbitražo instituto sprendimo pripažinimo, nagrinėjama byla sustabdoma esant privalomajam jos sustabdymo pagrindui – kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

184Pažymėtina ir tai, kad ne visi ieškovo juridinio asmens veiklos tyrimo byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su Akcininkų sutarties arbitražine išlyga, kaip ji išaiškinta Arbitražo instituto sprendime. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, ieškovo prašomų ištirti aplinkybių visuma negali būti išskaidyta tokiu būdu, kad būtų įmanoma tirti tik dalį aplinkybių, nurodytų kaip netinkama atsakovų veikla, ir spręsti tik dėl dalies ieškovo prašomų priemonių taikymo. Be to, būtų neekonomiška juridinio asmens veiklos tyrimo procesą pradėti tik dėl dalies ieškovo nurodytų aplinkybių ir pareikštų reikalavimų, kol nėra aišku, ar juridinio asmens veiklos tyrimo procesas galės tęstis visa apimtimi. Dėl to stabdytina visa civilinė byla, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-326/2013 dėl Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo instituto 2012 m. liepos 31 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

185Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 163 straipsnio 3 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

186Atmesti kasatorių V. G. ir K. S. prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

187Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-326/2013 dėl Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo instituto 2012 m. liepos 31 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

188Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliami teismo nutarties, kuria pradedamas juridinio... 6. Lietuvos Respublikai, kurios kaip AB „Lietuvos dujos“ (toliau – AB... 7. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 8. 1) pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą ir, nustačius, kad AB... 9. 1.1) pašalinti nurodytus asmenis iš AB „Lietuvos dujos“ valdymo organų... 10. 1.2) laikinai, iki pirmo Bendrovės valdybos posėdžio, kuriame dalyvautų AB... 11. 1.3) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį... 12. 1.4) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ metiniame pranešime skelbti... 13. 1.4.1) iš gamtinių dujų tranzito veiklos AB „Lietuvos dujos“ gaunamas... 14. 1.4.2) AB „Lietuvos dujos“ patiriamas sąnaudas, susijusias su gamtinių... 15. 1.4.3) AB „Lietuvos dujos“ atliekamas investicijas, susijusias su gamtinių... 16. 1.4.4) per ataskaitinį laikotarpį taikytą dujų tranzito paslaugų tarifą,... 17. per ataskaitinį laikotarpį AB „Lietuvos dujos“ mokėtą gamtinių dujų... 18. 1.5) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ užtikrinti, kad derybos dėl... 19. 1.5.1) būtų vedamos sąžiningai, siekiant geriausių tiekimo sąlygų bei... 20. 1.5.2) būtų vedamos tinkamai joms pasirengus ir iki derybų atlikus išsamią... 21. 1.6) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ nustatyti sprendimų priėmimo... 22. 1.6.1) kokius veiksmus AB „Lietuvos dujos“ atstovai atliko derėdamiesi... 23. 1.6.2) priežastys, kodėl teikiamos tvirtinti gamtinių dujų pirkimo ir... 24. 1.6.3) AB „Lietuvos dujos“ vadovo rašytinis patvirtinimas, kad siūlomos... 25. 1.7) įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ sudaryti ir patvirtinti efektyvias ir... 26. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį (priimtas 2011 m. gruodžio... 27. 1) įpareigoti Bendrovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo... 28. 2) įpareigoti Bendrovę metiniame pranešime skelbti informaciją apie:... 29. 2.1)... 30. iš gamtinių dujų tranzito veiklos Bendrovės gaunamas pajamas;... 31. 2.2)... 32. Bendrovės patiriamas sąnaudas, susijusias su gamtinių dujų tranzito veikla;... 33. 2.3)... 34. Bendrovės atliekamas investicijas, susijusias su gamtinių dujų tranzito... 35. 2.4)... 36. per ataskaitinį laikotarpį taikytą dujų tranzito paslaugų tarifą,... 37. 2.5)... 38. per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės mokėtą gamtinių dujų įsigijimo... 39. 3) įpareigoti Bendrovę užtikrinti, kad derybos dėl gamtinių dujų... 40. 3.1) būtų vedamos sąžiningai, siekiant geriausių tiekimo sąlygų bei... 41. 3.2) būtų vedamos tinkamai joms pasirengus ir iki derybų atlikus išsamią... 42. 4) kadangi ieškovo Bendrovei pateiktame Reikalavime ir šiame ieškinyje... 43. 4.1)... 44. įpareigoti Bendrovę nustatyti sprendimų priėmimo procedūrą, kuri... 45. 4.2)... 46. įpareigoti Bendrovę sudaryti ir patvirtinti efektyvias ir tarptautinę... 47. Patikslintame ieškinyje nenurodyta, kad ieškovas reikalauja pašalinti AB... 48. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 49. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino Lietuvos... 50. Teismas, remdamasis CK 2.124 straipsniu, pažymėjo, kad... 51. Teismas konstatavo, kad ieškinys nagrinėtinas teisme, nes ginčas dėl... 52. Spręsdamas dėl Bendrovės susitarimo su OAO „Gazprom“ dėl gamtinių... 53. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pagrindą abejoti Bendrovės valdymo... 54. Dėl gamtinių dujų tranzito paslaugos į Rusijos Federacijos Kaliningrado... 55. Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į aplinkybę, kad į dujų... 56. Dėl galimo Bendrovės finansinių resursų naudojimo veikloje, nukreiptoje... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Pasisakydama dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, teisėjų kolegija... 59. Teisėjų kolegija nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartyje... 60. Pasisakydama dėl bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui, teisėjų... 61. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atskiruosiuose skunduose nurodytus... 62. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad: Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m.... 63. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovų V. G. ir K. S. aiškinimais, kad apie... 64. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 65. Kasaciniu skundu atsakovai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. prašo panaikinti... 66. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    67. Ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos,... 68. Pradinis ir patikslintas ieškiniai neatitinka imperatyviųjų įstatymo ( 69. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino Bendrovės pateiktų įrodymų... 70. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos... 71. CK 2.126 ir 2.127 straipsniuose bei Lietuvos Aukščiausiojo... 72. Sprendimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo gali būti priimtas... 73. Teismai nepagrįstai nurodė, kad yra pagrindas abejoti, jog Bendrovė galbūt... 74. Ieškovas nurodė ir teismai nustatinėjo jau užbaigtus veiksmus, su kuriais... 75. Teismų išvados, kad yra pagrįstų abejonių dėl galbūt netinkamos... 76. Nepagrįstos teismų išvados, susijusios su ieškovo abejonėmis dėl... 77. Teismų išvados dėl tariamai netinkamai naudojamų Bendrovės išteklių... 78. Ieškovas yra sudaręs arbitražinį susitarimą su Bendrovės akcininku OAO... 79. Arbitražo instituto sprendimu ieškovui uždrausta, pažeidžiant... 80. Arbitražo institutas įpareigojo ieškovą atsisakyti reikalavimų, kurie... 81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 82. Arbitražo instituto sprendimu patvirtinta atsakovų V. G. ir K. S. išreikšta... 83. Teismai sprendė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą... 84. Teismai pažeidė kasatorių teisę atsikirsti į pareikštus reikalavimus ( 85. Ieškovas nepareiškė konkretaus įvykdomo reikalavimo, nenurodė, kokiu... 86. Bendrovė siekė, kad į bylą būtų pateikti duomenys, leidžiantys palyginti... 87. Kasaciniu skundu atsakovai V. G. ir K. S. prašo panaikinti Lietuvos... 88. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
      89. Kasatoriams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo... 90. Teismas vertino procesinių dokumentų įteikimo kasatoriams tinkamumą i)... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad kai byloje... 92. Kasatoriai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jie yra... 93. 2.... 94. Dėl Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalies, Komercinio arbitražo... 95. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo materialinių... 96. Šis kasatorių argumentas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais,... 97. Kasatoriai prašo Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sustabdyti bylos... 98. Atsiliepime į AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasacinį skundą ieškovas... 99. Nors teismas tyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, jis neprivalėjo dėl... 100. Kasatorių teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista, nes jie aktyviai... 101. Dispozityvumo, rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti,... 102. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti... 103. Teismų praktika patvirtina, kad CK nenustatyta, kad... 104. Nėra arbitražinio susitarimo, pagal kuri AB „Lietuvos dujos“ veiklos... 105. Arbitražo instituto sprendime nepaneigta Lietuvos Respublikos teismų... 106. Precedentas Luksora byloje neprarado aktualumo nagrinėjamai bylai dėl... 107. Atsiliepime į V. G. ir K. S. kasacinį skundą ieškovas prašo palikti... 108. Kasatoriai neteisūs reikalaudami taikyti 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos... 109. atsakovas byloje yra AB „Lietuvos dujos“. Tai lemia, kad byla yra teisminga... 110. Kasatoriai neįrodė, kad procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti... 111. Kasatorių argumentai dėl Arbitražo instituto sprendimo yra nepagrįsti. Šis... 112. Kasatorių teiginiai, kad jie yra diskriminuojami kitų Bendrovės valdybos... 113. Kasatorių reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl... 114. Kasatorių reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtą yra suformuluotas... 115. Byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi byloje... 116. Teisėjų kolegija... 117. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 118. Dėl teismo nutarties, kuria pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas,... 119. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą... 120. CK 2.126 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad „teismas,... 121. Juridinio asmens veiklos tyrimo bylos yra civilinės bylos, nagrinėjamos 122. Priimdamas pareiškimą teismo žinion ir iškeldamas civilinę bylą ( 123. Priimdamas nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas... 124. Argumentai, dėl kurių nutartis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą... 125. Dėl pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą formulavimo ir jo... 126. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad pareiškėjas nesilaikė... 127. CK ir CPK nuostatose specialiai... 128. Skirtingai nei nurodo kasatorius, pareiškime ar kituose procesiniuose... 129. Remiantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas teismui... 130. CK 2.126 straipsnyje reglamentuota privaloma išankstinio... 131. Vertindama reikalavimą nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį... 132. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovo ikiteismine tvarka... 133. Dėl teismo įsitikinimo lygio, pakankamo norint pradėti juridinio asmens... 134. Atsakovų AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde nurodoma, kad... 135. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti,... 136. Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad... 137. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus AB „Lietuvos dujos“ argumentu,... 138. Šiame kontekste kasatoriai taip pat skundžiasi Žmogaus teisių ir... 139. Atsakant į nurodytus kasatorių argumentus, pažymėtina, kad konkrečiai... 140. Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai, nutardami pradėti... 141. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad... 142. Dėl tariamo teisės į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių... 143. Visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių apsaugos standartų kontekste... 144. Atsakydama į pirmiau nurodytus kasatorių argumentus, teisėjų kolegija... 145. Dėl kasatorių argumentų, kad informavimo pareiga įvykdyta netinkamai, nes... 146. Analizuodama kasatorių tvirtinimus dėl to, kad nagrinėjamoje byloje... 147. Analizuodama kasatorių argumentus, susijusius su teismo pareiga užtikrinti,... 148. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kasatoriai žinojo apie aptariamą procesą... 149. Pirmiau pateikti argumentai atskleidžia tai, kad nagrinėjamoje byloje iš... 150. Dėl aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ginčą ir... 151. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. teigia, kad... 152. Atsakydama į pirmiau nurodytus kasatorių argumentus Konvencijos 6 straipsnio... 153. Argumentuodami savo paaiškinimų pagrįstumą, kasatoriai remiasi EŽTT... 154. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ribota apimtimi atliekamą... 155. Dėl bylos teismingumo Lietuvos teismams, kai juridinio asmens veiklos tyrimo... 156. Kasatoriai V. G. ir K. S. kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla yra... 157. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos... 158. Nagrinėjamoje byloje, be AB „Lietuvos dujos“, atsakovais yra įtraukti... 159. Tokie kasatorių kasacinio skundo argumentai nepagrįsti pirmiausia dėl to,... 160. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio... 161. Kasatoriai V. G. ir K. S. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje... 162. Kasatoriai nurodo, kad ES teisė nustato teismo dokumentų įteikimo... 163. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jiems neaiškus 1965 m. Hagos... 164. Kasatoriai taip pat remiasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.... 165. Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros arbitruotinumo... 166. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame... 167. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnį arbitražas – ginčo... 168. Kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo praktikoje, arbitražinis susitarimas... 169. Taigi, kai šalys sudaro galiojantį arbitražinį susitarimą, jos... 170. Kasatoriai AB „Lietuvos dujos“ ir V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad,... 171. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti ginčai,... 172. Papildomai pažymėtina, kad arbitražo procesas remiasi konfidencialumo,... 173. 2012 m. birželio 30 d. įsigaliojus naujos redakcijos Komercinio arbitražo... 174. Dėl ieškovo reikalavimų, galbūt patenkančių į arbitražinės išlygos... 175. Nagrinėjamoje byloje arbitražinė išlyga įtvirtinta AB „Lietuvos dujos“... 176. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Energetikos... 177. Arbitražo institutas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo... 178. Šis Arbitražo instituto sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas, jo... 179. Atsakovai prašo sustabdyti šią kasaciniame teisme nagrinėjamą bylą dėl... 180. Siekdama įvertinti bylos sustabdymo poreikį, teisėjų kolegija turi... 181. Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje... 182. Jei Arbitražo instituto sprendimas būtų pripažintas Lietuvoje, res judicata... 183. Jei Arbitražo instituto sprendimą būtų atsisakyta pripažinti Lietuvoje,... 184. Pažymėtina ir tai, kad ne visi ieškovo juridinio asmens veiklos tyrimo... 185. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 186. Atmesti kasatorių V. G. ir K. S. prašymą kreiptis į Europos Sąjungos... 187. Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme... 188. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...