Byla 2-2315-748/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo
1Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovų UAB „Čili pica" ir UAB „Gamtos virtuvė" atstovui advokatui Kęstučiui Mažutavičiui, atsakovų UAB „Baltic shopping centers" ir UAB "Baltic Facility Management" atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovo Seesam Insurance A/S atstovei S. N.-Ž., atsakovo If P&C Insurance AS atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, trečiojo asmens AB „Yit Kausta“ atstovei Ž. G.,
2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Čili pica", UAB „Gamtos virtuvė", UAB „Baltic shopping centers", UAB "Baltic Facility Management", Seesam Insurance AS , If P&C Insurance AS, tretiesiems asmenims UAB „Kristiana“, AB „Yit Kausta“, UAB Caverion Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
3Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Nustatė
4ieškovas AB „Lietuvos draudimas" kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Baltic shopping centers", UAB „Čili pica", UAB „Gamtos virtuvė"(ankstesnis pavadinimas - UAB „Čili kaimas“), UAB "Baltic Facility Management", Seesam Insurance AS , If P&C Insurance AS , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 36.485 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b.l. 28-30). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-08-22 prekybos ir laisvalaikio centre (PLC) „Mega", esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, užsikimšus atsakovų UAB „Čili kaimas" ir UAB „Čili pica" kanalizacijai, išsimovė PLC „Mega" bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis virš UAB „Kristiana" parduotuvės ir nuotekomis užpylė UAB „Kristiana" priklausančias atsargas (kosmetikos ir parfumerijos prekes). Užpylimo metu sunaikinta 433 vnt. kosmetikos ir parfumerijos prekių, jos ieškovo draudėjos buvo nurašytos. Ieškovas įvertino dėl užpylimo draudėjai atsiradusią žalą, ją apskaičiavo ir kompensavo, išmokėdamas draudėjai 36.485 Lt draudimo išmoką. Pastato - prekybos ir laisvalaikio centras „Mega" savininkas yra atsakovas UAB „Baltic shopping centers". Atsakovas UAB „Čili kaimas" 2005-09-09 nuomos sutartimi išsinuomojo 462 kv. m. ploto patalpas, atsakovas UAB „Čili pica" 2005-03-24 nuomos sutartimi išsinuomojo 410 kv. m. patalpas, esančias Islandijos pl. 32, Kaune. Atsakovas UAB „Baltic facility management" yra PLC „Mega" administratorius ir organizuoja nuotekų sistemos technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), remontą. Atsakovas UAB „Baltic shopping centers", būdamas pastato savininku, o atsakovas UAB „Baltic facility management", būdamas pastato administratoriumi valdė pastatą; atsakovai UAB „Čili Kaimas", UAB „Čili pica", būdami patalpų nuomotojais taip pat buvo jų valdytojais. Ieškovo draudėjui atsirado žala dėl užsikimšusios atsakovų UAB „Čili Kaimas" ir UAB „Čili pica" kanalizacijos, išsimovė PLC „Mega" bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis virš UAB „Kristiana" parduotuvės ir nuotekomis užpylė UAB „Kristiana" priklausančias atsargas (kosmetikos ir parfumerijos prekes), t.y. tarp pastato nuotekų sistemos trūkumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovai atsakingi už dėl pastato nuotekų sistemos trūkumo ieškovo draudėjui padarytą žalą.
5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką UAB „Kristiana“, nes nuotekomis užpiltos prekės buvo nurašytos, imant domėn, kad jos prarado prekinę išvaizdą ir buvo netinkamos prekybai, prekės buvo sunaikintos. Atsiradusi žala buvo apskaičiuota pagal sugadinto turto savikainą, atskaičiavus besąlyginę išskaitą. Prašė taikyti solidariąją atsakomybę visiems atsakovams, kadangi prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais bendrai padarytos žalos atlyginimu.
6Atsakovas UAB „Baltic shopping centers“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad esminė užliejimo priežastis yra ne pastato kanalizacijos trūkumai (PLC „Mega“ bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdžio išsimovimas iš kanalizacijos), o jos užsikimšimas dėl maitinimo įstaigų UAB „Čili kaimas“ ir UAB „Čili pica“ (pastato patalpų nuomininkų) veiklos naudojant kanalizaciją. Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra nuomininkų veikla, o ne pastato trūkumai ar netinkama sistemų priežiūra. Nors atsakovas AB „Baltic Shopping Centers“ yra pastato savininkas, tačiau jis nėra patalpų ar kanalizacijos valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. 2007 m. gruodžio 14 d. Paslaugų teikimo sutarties (priedas 3, 4), sudarytos tarp atsakovų AB „Baltic Shopping Centers“, kaip pastato savininko, ir UAB „Baltic Facility Management“, kaip paslaugų teikėjo, pagrindu paslaugų teikėjui buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti pastatą, jo inžinerinius tinklus bei sistemas. UAB „Baltic Facility Management“ yra valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Atsakovo nuomone, UAB „Baltic Facility Management“ tinkamai atliko visas savo, kaip valdytojo, sutartines ir įstatymines prievoles, o dėl žalos padarymo kyla generalinio rangovo, stačiusio pastatą ir atsakančio už per garantinį terminą nustatytus defektus, civilinė atsakomybė, nes PLC „Mega“ bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdžio jungties, kuri išsimovė dėl kanalizacijos užsikišimo, nėra numatyta išpildomuosiuose statybos brėžiniuose, o pats jungimosi mazgas nebuvo sutvirtintas laikikliais. Taip pat nėra pagrindo atsakovui AB „Baltic Shopping Centers“ taikyti civilinės atsakomybės bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, nes nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės. (t.1, 112-117, t.3, b.l. 90-93).
7Atsakovas UAB „Baltic Facility Management“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis - nuomininkų veikla, o ne pastato trūkumai. Atsakovas tinkamai atliko visas savo, kaip sistemų valdytojo, sutartines ir įstatymines prievoles. Jungties, kuri išsimovė dėl kanalizacijos užsikišimo, nėra numatyta išpildomuosiuose statybos brėžiniuose, o pats jungimosi mazgas nebuvo sutvirtintas laikikliais, už tai yra atsakingas pastato generalinis statybos rangovas. (t.1, b.l. 73-78, t.3, b.l. 67-71).
8Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Baltic Facility Management“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad užliejimas įvyko dėl kanalizacijos užsikimšimo ir netinkamo aušinimo sistemos nuvedimo jungties pajungimo, todėl atsakomybė galėtų būti taikoma nebent tik pastato administratoriui ir rangovui ar subrangovui. Savininko UAB „Baltic shopping centers“ atsakomybės nėra. Įvykio nebūtų buvę, jeigu jungtis būtų tinkama, arba būtų pasekmės mažesnės. Žalos dydis nenustatytas, nėra objektyvių žalos duomenų, turtą sunaikino draudėjas. Solidari atsakomybė iš principo negalima, nes atsakovai nesusiję. Be to, pastato valdytojas UAB „Baltic Facility Management“ buvo apsidraudęs, todėl, kilus jo atsakomybei, žalos atlyginimas tenkintinas tik iš draudiko „Seesam Insurance AS“.
9Atsakovas UAB „Čili pica“ su pateiktu ieškiniu nesutiko šiais motyvais: nėra įrodyta, kad dėl kanalizacijos užsikišimo išsimovė bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis. Atsakovas nėra atsakingas už bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdyną ir už bendrųjų patalpų kondicionavimo sistemos montavimą. Ieškovas, būdamas draudiku, išmokėjo UAB „Kristiana" 100 procentų prekių savikainos dydžio išmoką, todėl prekės turėjo būti ne tik nurašytos, bet ir utilizuotos. Ieškinio patenkinimo atveju žala turėtų būti priteista ne iš atsakovo UAB "Čili pica", o iš jo draudiko „If P&C Insurance AS". (t.2, b.l. 64-68, t.3, b.l. 102-105, t.8, b.l. 65-68).
10Atsakovas UAB „Gamtos virtuvė“ (buvusi - UAB „Čili kaimas“) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovo UAB „Gamtos virtuvė“ kanalizacija nebuvo užsikimšusi. Atsakovas nevaldė visos PLC „Mega" kanalizacijos sistemos. Be to, atsakovo nuomone, neįrodytas priežastinis ryšys tarp kanalizacijos užsikišimo ir bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdžio išsimovimo. Atsakovas nėra atsakingas už bendrosiose patalpose esančių inžinerinių sistemų eksploatavimą ir priežiūrą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, ko pasėkoje išsimovė bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis iš nuotekų šalinimo sistemos. Atsakovas mano, kad nėra pateikta neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo civilinę atsakomybę, žalos atsiradimo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos bei reikalaujamos priteisti žalos dydį. UAB „Kristiana" turto apipylimo priežastis yra statybos defektai, ne pagal teisės aktų reikalavimus įrengtas bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis, o ne atsakovo neteisėti veiksmai.
11Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ atstovas paaiškino, kad nuomininkai UAB „Čili pica“ UAB „Gamtos virtuvė“ nebuvo atsakingi už riebalų surinktuvo eksploatavimą, o už vamzdžių jungties netinkamumą neatsako. Nuomininko atsakomybės ribos pagal nuomos sutartį baigėsi ties nuomojamų patalpų kanalizacijos įvadais. Be to, žalos dydis, jų nuomone, neįrodytas, kadangi prekės turėjo likutinę vertę, tačiau ji neatimta iš draudiminės išmokos sumos, prekės nerealizuotos kitiems asmenims. Ieškovas nesiėmė priemonių sumažinti nuostolius, todėl dalį nuostolių turi prisiimti pats. Draudiminio įvykio metu galiojo draudimo sutartis, todėl už atsakovus UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ nebent galėtų atsakyti tik draudikas „If P&C Insurance AS“.
12Atsakovas „If P&C Insurance AS“ su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai (t.8, b.l. 50-53). Nurodė, kad atsakovas UAB „Čili kaimas"(draudėjas) pateikė atsakovui If P&C Insurance AS filialui (draudikui) reikalavimą dėl žalos už įvykį atlyginimo pasibaigus Draudimo sutarties galiojimui bei praleidus Draudimo sutartyje nustatytą 30 dienų po Draudimo sutarties pasibaigimo terminą, todėl įvykis nėra laikomas draudiminiu, o atsakovui If P&C Insurance AS (draudikui) nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką.
13Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad neįrodytas žalos dydis, nes buvo sugadintos tik pakuotės, bet ne prekės, tačiau likučio vertė nebuvo apskaičiuota. Ieškovo elgesys neatitinka CK 1.5 str. teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, nes ieškovas nepasiūlė prekių, leido jas sunaikinti. Nėra atsakovų UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ kaltės, nes tik atsitiktinumas lėmė, kad vamzdis išsimovė po atsakovų jų naudojamomis patalpomis ir išsiliejo nuotekos, bet tai įvyko ne dėl jų kaltės. Nei dėl netinkamų statybos darbų atlikimo, nei dėl netinkamos pastato priežiūros atsakovai UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ nėra atsakingi, jie šioje byloje yra netinkami atsakovai. Be to, draudimo apsauga buvo pasibaigus galioti, įvykis nedraudiminis. Draudiko ir draudėjo solidari atsakomybė išvis negalima.
14Atsakovas „Seesam Insurance AS“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad buvo apdraudęs atsakovų UAB „Baltic shopping centers" ir UAB "Baltic Facility Management" civilinę atsakomybę. Įvykio metu galiojo pastato statytojo garantija, todėl nustačius pastato trūkumus žalą turėtų atlyginti pastato PLC „Mega" Islandijos pl. 32, Kaunas, statytojas. Atsakovas neturėtų teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos pagal sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 230 0001538/2010, vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 6.6 punktu. Be to, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje Nr. 230 0001639/2010 yra numatyta 51.792,00 Lt. franšizė, dėl to nebūtų teisinio pagrindo atlyginti nuostolių. Nėra aišku, kad būtent 2010-08-22 užliejimo metu buvo sugadinta turto už 36.485,00 Lt. (t.4, b.l. 22-24, t.8, b.l. 70-73).
15Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsiliepimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškovas neįrodė solidariosios atsakomybės pagrindo, todėl ji negali būti taikoma. Pastato savininko ir pastato administratoriaus atsakomybės nėra, nes įvykio nebūtų buvę, jei jungtis būtų įrengta tinkamai. Atsakingas už netinkamą jungtį generalinis rangovas. Žalos dydis neįrodytas, nes draudikas neįsitikino nuostolių dydžiu išmokėdamas draudimo išmoką, apie prekių defektavimą jokių duomenų nėra. Pastato administratoriaus civilinės atsakomybės sutartyje numatytos franšizės dydis šiuo atveju iš viso apskritai paneigia draudiko atsakomybę. Pastato savininkas taip pat nėra atsakingas šiomis aplinkybėmis.
16Trečiasis asmuo AB „Yit Kausta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005-04-07 sudarė „Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį" su AB „Baltic Shopping Centers"(statytojas) dėl PLC „Mega" projektavimo ir statybos. PLC „Mega" inžinerinių tinklų darbo projekto parengimą ir inžinerinių tinklų statybos bei įrengimo darbus generalinis rangovas AB „YIT Kausta" perdavė atlikti subrangovui UAB „YIT Technika" pagal 2005-05-28 „Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį". PLC „Mega" statyba, įskaitant pastato inžinerines sistemas, užbaigta 2005 m., kondensato nuvedimo sistema ir technologinė kanalizacija išbandyta ir priduota statytojui be defektų, 2005-11-07 PLC „Mega" pastatas pripažintas tinkamu naudoti. UAB „YIT Technika" pagal turimus duomenis nustatė, jog parduotuvė buvo užlieta dėl netinkamos technologinės nuotekų sistemos eksploatacijos ir priežiūros. Atsakydama į UAB „Baltic Facility Management" reikalavimą, AB „YIT Kausta" atsisakė atlyginti nuostolius, nes šie atsirado ne dėl statybos darbų defekto, o dėl netinkamos eksploatacijos. Nėra objektyvių įrodymų, kad žala buvo padaryta ir koks jos dydis.
17Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad nurodytos jungties įrengimas buvo leistinas, kadangi nebuvo draudžiamas. Laikiklio nebuvimas neįtakojo įvykio atsiradimo, nes įvykio priežastis buvo slėgio sukilimas vamzdyne, t.y. netinkama eksploatacija.
18Trečiasis asmuo UAB „Caverion Lietuva“ (2013-07-01 UAB „YIT Technika" pavadinimas pakeistas į UAB „Ceverion Lietuva") prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 28 d. tarp UAB „YIT Technika" ir AB „YIT Kausta" buvo sudaryta Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartis Nr. 5-16R (priedai Nr. T-2-T-11), pagal kurią UAB „YIT Technika" įsipareigojo įrengti PLC „Mega" inžinerinius tinklus, atliekant inžinerinių tinklų statybos bei įrengimo darbus. Tarp UAB „YIT Technika" ir AB „YIT Kausta" taip pat buvo sudaryti papildomi susitarimai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriais buvo susitarta dėl papildomų, 2005 m. balandžio 28 d. Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartyje Nr. 5-16R nenumatytų, darbų atlikimo (priedai Nr. T-12-T-14). Šildymo, oro kondicionavimo 1 aukšto plane (priedas Nr. T-16) UAB „Kristiana" patalpos yra tarp ašių B J/1 ir BK/1 bei tarp ašių B6/1 ir B9. Bendrųjų patalpų vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdis išsimovė maždaug ties BJ/1 vertikalia ašimi ir ties B8 ar B8/1 horizontalia ašimi. Kaip matyti iš šildymo, oro kondicionavimo 1 aukšto plano (priedas Nr. T-16), UAB „YIT Technika" neatliko inžinerinių tinklų statybos bei įrengimo darbų virš UAB „Kristiana" patalpų (tarp ašių BJ/1 ir BK/1 bei tarp ašių B6/1 ir B9). UAB „YIT Technika" padarė tik bendrą vėsinimo įrenginių kondensato nuvedimo vamzdžio įvadą iki UAB „Kristiana" patalpų, o koks rangovas atliko darbus virš žalą patyrusio trečiojo asmens UAB „Kristiana“ patalpų, UAB „YIT Technika" duomenų neturi. UAB „YIT Technika" nėra susijęs su UAB „Kristiana" kilusia žala.(t.4, b.l. 55-59).
19Trečiasis asmuo UAB „Kristiana“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
20Liudytojas E. L. parodė, kad apžiūrėjęs vietoje ir ištyręs aplinkybes bei pateiktus dokumentus nustatė, jog aušinimo sistemos nuvedimas buvo įrengtas neleistinai, nes jo nebuvo galima pajungti į technologinę kanalizaciją. Tai draudžia Statybos techninis reglamentas „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Tokios jungties nebuvo numatyta ir projekte. Panašioms jungtims normaliam funkcionavimui laikikliai yra reikalingi. Dėl riebalų gaudyklės užsikimšimo riebalų produktais užsipildė vamzdynas. Techninė riebalų gaudyklės užsikimšimo priežastis buvo netinkama jos priežiūra. Jeigu jungtis būtų buvusi sutvirtinta laikikliais, būtų išvengta užpylimo toje vietoje, nuotekų vanduo galėjo išsiveržti maisto įstaigų patalpose - kriauklėse, iš kur patenka nuotekos. Apžiūrint vamzdynas buvo išvalytas, negalima buvo nustatyti, ar leisdami nuotekas naudotojai ką nors pažeidė. Užpylimas įvyko nuotekų vandeniu iš kanalizacijos, ne kondensato vandeniu. Dalis pratekėjimo įvyko ir per įlajos jungtį – kur susirenka grindyse esantis vanduo, nes nesandari grindų hidroizoliacija, kadangi užsipildė visas vamzdynas dėl užsikimšimo. Jungties išsimovimo priežastis – hidraulinis slėgis vamzdyne. Atskirtuvas TUKA stovi automobilių aikštelės teritorijoje, vamzdis iki jo eina po grindimis. Jeigu nebūtų neleistinos jungties, tokios apimties užliejimo nebūtų buvę.
21Liudytojas T. Š. parodė, kad atlikdamas AB „Lietuvos draudimas“ žalų vertintojo darbines funkcijas, vietoje apžiūrėjo patalpas, peržiūrėjo sulietas prekes ir nustatė, kad jos buvo sugadintos, nes pakuotės aplietos, susigarankščiavusios. Jis apskaičiavo žalos dydį pagal prekių savikainą, remdamasis UAB „Kristiana“ pateiktais prekių nurašymo aktais, prekių sąrašu.
22Liudytoja V. J. parodė, kad 2010-08-22 pastebėjo, kad buvo stipri vandens srovė, aplietas didelis kampas lubų, baldai, vandeniu sulietos apie 400 vnt. prekių, vandeniui prasiskverbus po polietilenu sušlapusios jų popierinės pakuotės. Apie avariją ji pranešė parduotuvės direktorei ir pardavimų vadovei Petrulytei. Buvo informuota prekybos centro administracija. Prekes išėmė iš lentynų ir sudėjo į dėžes, sudarė sugadintų prekių sąrašą, nurodė kodus, skanavo prekes, nurodant pardavimo kainą. Apžiūrint prekes nustatyta, kad etiketės užrašai išsilieję nuo vandens, bet sudužusių buteliukų nebuvo. Po keleto dienų ar savaitės bėgyje prekės buvo pervežtos į Vilniaus UAB „Kristiana“.
23Liudytojas E. C. parodė, kad dalyvavo apžiūrint sugadintas prekes kaip draudimo įmonės Seesam Insurace AS atstovas. Prekės buvo dėžėse, pateiktas prekių sąrašas. Vienos prekės buvo smarkiai pažeistos, kitos – visai nepažeistos. Apžiūrėjo ir nufotografavo kai kurias prekes, visų prekių neapžiūrinėjo.
24Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
25Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“ dėl patalpų užliejimo metu atsiradusios žalos. 2010-08-22 prekybos ir laisvalaikio centre (PLC) „Mega“, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, pro lubas prasiveržusiu vandeniu buvo užpiltos trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“ priklausančios kosmetikos ir parfumerijos prekės (t.9, 5-27). Ištyrus technines užliejimo priežastis nustatyta, kad užpylimas įvyko užsikišus riebalų gaudyklei restoranų „Čili kaimas“ ir „Čili pica“ technologinėje kanalizacijoje F3 ir vandens lygiui pakilus bei išstūmus kondensato kanalizacijos jungtį; nustatyta, kad šio jungimosi nėra išpildomuosiuose statybos brėžiniuose ir pats jungimosi mazgas nebuvo sutvirtintas laikikliais, bei darbai atlikti ne pagal projekte numatytus sprendinius ir reikalavimus; riebalų atskirtuvo darbo įvertinimui buvo pildomas įrenginio eksploatacijos žurnalas, tačiau nebuvo atliekami nuotekų tyrimai, kurie parodo nuotekų, patenkančių į įrenginį, užterštumo būklę bei pagal juos būtų galima spręsti apie vamzdyno būklę (t.1, b.l. 15, t.3, b.l.71-75).
26Pastato nuosavybės teisė priklauso atsakovui UAB „Baltic shopping centers“ (T.1, 42-48), o trečiasis asmuo UAB „Kristiana“ nuomojosi šiame pastate 160 kv.m ploto patalpas parduotuvei pagal 2005-05-10 nuomos sutartį (VĮ „Registrų centras“ duomenys). UAB „Kristiana“ laikotarpiu nuo 2009-10-27 iki 2010-10-26 savo įmonės turtą buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų (t. 1, b.l. 7-14). Dėl užpylimo vandeniu buvo sugadinta 433 vnt. prekių už 37.284,99 Lt sumą, surašytas sugadintų prekių sąrašas (t.1, 19-28), dėl to UAB „Kristiana“ 2010-08-23 prekių nurašymo aktu Nr. N.KKI 004 šias prekes nurašė (t. 8, b.l. 39-48). 2010-08-26 pranešime-apskaičiavime draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, draudėjo UAB „Kristiana“ atstovas ir pastato savininko draudiko UADB „Seesam Lietuva“ atstovas draudiminio įvykio priežastimi nurodė vandens išsiliejimą ant dviejų prekybinių spintelių, išsinėrus kondicionavimo sistemos kanalizavimo vamzdyno jungtims, numatomu įvykio kaltininku nurodė pastato savininką, atsiradusius nuostolius nurodė taip: sulietos skaidrės - 6 vnt., iš spintelių į dėžes sudėtos kosmetikos ir parfumerijos prekės - 432 vnt., tačiau žalos neįvertino (T.1, 16-17). 2010-11-30 AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertintojas žalos byloje Nr. 1100016 apskaičiavo draudimo išmoką 36.485 Lt, įvertindamas nuostolius 100 proc. pagal sugadintų prekių savikainą 37.285 Lt ir atlikdamas besąlyginę išskaitą 800 Lt. (t.1, b.l.39, 40). 2010-12-01 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2010-08-22 draudiminio įvykio išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“ 36.485 Lt draudimo išmoką (t.1, b.l. 41). 2013-11-27 prekės 433vnt. , kurios buvo nurašytos aktu Nr. N.KKI 004, iš trečiojo asmens UAB „Kristiana“ buvo perduotos UAB „Imrena“ ir tą pačią dieną sunaikintos, surašant prekių sunaikinimo aktą (t.8, b.l. 88-89).
27Ieškinys tenkintinas iš dalies.
28Dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakovų atsakomybės už atsiradusią žalą
29Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų atsakomybės už įvykio metu atsiradusią žalą, žalos fakto ir žalos dydžio.
30Ieškovas savo teisę gauti žalos atlyginimą grindžia draudėjo teisės į žalos atlyginimą perėjimu draudikui. CK 6.1015 str. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nustatyta, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“, todėl sprendžiama, kad jis įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens ir įstojo į jo vietą teisiniuose santykiuose su patalpų savininku (nuomotoju) ir žalą padariusiais asmenimis.
31Reikalavimo teisė, perėjusi ieškovui kaip draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str.2d.), todėl nagrinėtina, kokie santykiai siejo trečiąjį asmenį UAB „Kristiana“ (draudėją) su atsakovais ir kokia atsakomybė kyla atsakovams dėl nagrinėjamo įvykio metu atsiradusios žalos.
32Bendrosios CK 6.245 str. – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės numato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Atsakovų UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“ atsakomybė yra kildinama iš delikto – 2010-08-22 įvykio užliejant UAB „Kristiana“ parduotuvėje buvusias parfumerijos ir kosmetikos prekes. Trečiąjį asmenį UAB „Kristiana“ ir atsakovą UAB „Baltic shopping centers“ siejo patalpų nuomos teisiniai santykiai, todėl spręstina dėl atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ kaip patalpų savininko atsakomybės, kylančios iš delikto. Atsakovas UAB „Baltic facility management“ pagal sutartį su atsakovu UAB „Baltic shopping centers“ teikė prekybos centro techninės priežiūros paslaugas – sutarties pagrindu buvo perėmęs dalį pastato savininko UAB „Baltic shopping centers“ pareigų, todėl jo atsakomybė taip pat yra sutartinė, tačiau ieškovo atžvilgiu atsakomybė kyla iš delikto. Atsakovai UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Baltic facility management“ buvo apsidraudę savo civilinę atsakomybę, todėl draudimo įmonių Seesam Insurance AS, If P&C Insurance AS civilinė atsakomybė kyla pagal sutartį. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui taikyti abi atsakomybės rūšis - sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį, bei išspręsti tinkamo atsakovo klausimus, nustatyti atsakomybės rūšį ir atsakomybės ribas.
33Nustatyta, kad užliejimo techninė priežastis buvo vandens išsiveržimas pro angą, atsiradusią techninės kanalizacijos nuotekų vamzdyne, išsimovus nesutvirtintai laikikliais aušinimo sistemos jungčiai dėl slėgio padidėjimo vamzdyne, kuris atsirado užsikimšus riebalų gaudyklei TUKA. Tai patvirtina Dalinis defektinis aktas, surašytas ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo E. L., jam atlikus užliejimo techninį įvertinimą (t.3, b.l. 71, 75) bei liudytojo E. L. parodymai teismo posėdyje. Taigi, laikytina, kad pirminė techninė įvykio priežastis – riebalų gaudyklės TUKA užsikimšimas, nes būtent dėl šios priežasties kanalizacijos nuotekų vamzdyne pakilo slėgis. Antroji techninė priežastis, įtakojusi žalos įvykio kilimą – laikikliais nesutvirtintos aušinimo sistemos jungties išsimovimas.
34Atsakovai neginčijo techninės užliejimo priežasties ir neteikė nurodytas priežastis paneigiančių įrodymų.
35Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2009).
36Dėl atsakovų UAB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Baltic facility management“ atsakomybės
37Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
38Atsakovas UAB „Baltic shopping centers“, kaip pastato savininkas, privalėjo tinkamai eksploatuoti pastato bendruosius inžinierinius statinius, tinklus ir jų sistemas ir juos prižiūrėti. Tokia jo pareiga kyla iš nuosavybės teisės turinio, numatyto CK 4.37str. 1d., nes atsiradus žalai dėl bendrųjų inžinerinių statinių, tinklų ar jų sistemų sugriuvimo ar kitokių trūkumų kyla savininko atsakomybė be kaltės.
392007 m. gruodžio 14 d. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „Baltic shopping centers“ pavedė UAB „Baltic Facility Management“ administruoti pastato ir jo inžinerinių tinklų ir sistemų eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo procesą (t.1, b.l. 119-139). Teismas sprendžia, kad perleisdamas šias funkcijas specialiai paskirtam juridiniam asmeniui - specialistui sutartimi, pastato savininkas tinkamai vykdė savininko pareigas, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu atsiradus žalai dėl netinkamos pastato bendrųjų inžinierinių statinių, tinklų ir jų sistemų eksploatacijos ir priežiūros, atsakomybė kyla pastato administratoriui UAB „Baltic Facility Management“, o ne pastato savininkui (Paslaugų teikimo sutarties 6.2 p.).
40Iš Dalinio defektinio akto matyti, kad tiriant užliejimo priežastis buvo nustatyta, kad technologinė kanalizacija turi būti tikrinama 1 kartą per metus, o riebalų atskirtuvas TUKA - du kartus per metus. Riebalų atskirtuvo darbo įvertinimui turėjo būti pildomas įrenginio eksploatacijos žurnalas, imami mėginiai tyrimams iš tekančios srovės. Nustatyta, kad pastato administratorius UAB „Baltic Facility Management“ prieš 2010-08-22 įvykusį užpylimą paskutinį riebalų atskirtuvo TUKA patikrinimą (techninį aptarnavimą) atliko 2010m. liepos 14d., tačiau nebuvo atliekami nuotėkų tyrimai, kurie parodytų nuotėkų, patenkančių į įrenginį, užterštumo būklę bei pagal kuriuos būtų galima spręsti apie vamzdyno būklę (t. 3, b.l. 71-74, t.1, b.l. 104-106). Liudytojas E. L. patvirtino, kad techninė riebalų gaudyklės užsikimšimo priežastis buvo netinkama jos priežiūra.
41Šie įrodymai yra pakankami išvadai, kad atsakovas UAB „Baltic Facility Management“ neatliko savo pareigų, kurias jam perdavė pastato savininkas UAB „Baltic shopping centers“ pagal Paslaugų teikimo sutarties 4.6 p., nes pažeidė PLC MEGA vidaus vandentiekio, ūkio-buities, lietaus nuotekų šalinimo sistemų aptarnavimo instrukcijos ir techninio aprašymo 2 dalį, kur numatyta, jog riebalų gaudyklių TUKA eksploatavimui turi būti vadovaujamasi gamintojo instrukcijomis DI-05, pažeidė riebalų atskirtuvo TUKA eksploatavimo instrukcijos DI-05 IV dalies 7 punktą ir V dalį, kur numatyta, kad tam, kad įrenginio darbo efektyvumas atitiktų normatyvinių dokumentų reikalavimus (LR Aplinkos apsaugos ministerija „Nuotekų užterštumo normos LAND 10-96) reikia įrenginį aptarnauti 1-2 kartus per metus ir kad mėginiai tyrimams imami iš tekančios srovės mėginių paėmimo vietose vadovaujantis mėginių paėmimo metodika (t.1, b.l. 97-98, 99-103), taip pat pažeidė LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymą Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, kuriame yra nustatyta didžiausia leidžiama (ribinė) riebalų koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą, bei šio įsakymo 40p., kur numatyta, kad į komunalinių nuotekų nuotakyną arba į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas“ (ISO 5667-1:2006) ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003) reikalavimus (neteisėti veiksmai).
42Atsakovas UAB „Baltic shopping centers“ neįrodė savo atsikirtimo, jog pareiga tinkamai eksploatuoti pastato bendruosius inžinierinius statinius, tinklus ir jų sistemas ir juos prižiūrėti būtų buvusi numatyta nuomininkams UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“. Nuomojamų patalpų inžinerinių sistemų priežiūros atsakomybės ribos nuomininkams buvo nustatytos nuo įvadų, tiekėjui perduodant šias sistemas nuomininkams atskiru aktu (vandentiekio sistemos). Duomenų apie nuotekų sistemos priežiūros perdavimą nuomininkams byloje nėra (t.2, b.l. 56-57, 116-117). Pareiga tinkamai eksploatuoti pastato bendruosius inžinierinius statinius, tinklus ir jų sistemas ir juos prižiūrėti nebuvo numatyta jų nuomos sutartyse (T. 2, b.l. 8-59, 69-113). Pažymėtina, kad pagal nuomos sutartis, nuomininkai kartu su nuomos mokesčiu mokėjo pastato savininkui jiems tenkančią su viso Prekybos centro ir jo bendrojo naudojimo patalpų ir įrangos administravimu, eksploatacija bei priežiūra susijusių išlaidų dalį (Nuomos sutarties 5.9 p.).
43Nustatyta, kad atsakovui UAB „Baltic Facility Management“ tinkamai neatlikus savo pareigų pagal Paslaugų teikimo sutartį, užsikimšo riebalų gaudyklė, o tai iššaukė nuotekų išsiliejimą ir dėl to atsirado žala, todėl vertinama, kad tarp atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą.
44Yra nustatyta, kad kita techninė priežastis, įtakojusi žalos įvykio kilimą, buvo laikikliais nesutvirtintos aušinimo sistemos jungties išsimovimas iš techninės kanalizacijos nuotekų vamzdyno.
45Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, pakilus nuotekų kanalizacijoje slėgiui dėl užsikimšimo, šios aušinimo sistemos jungties išsimovimas įvyko dėl to, kad ji nebuvo sutvirtinta laikikliais, kurie tokio pobūdžio jungtims yra būtini pagal STR „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 182.4.3 p. Be to, pati jungtis buvo įrengta nesilaikant išpildomųjų statybos brėžinių ir projekto ( t.3, b.l. 71-74, liudytojo E. L. parodymai). Toks aušinimo sistemos jungties įrengimas nesilaikant projekto ir norminių aktų laikytinas aušinimo sistemos ir kanalizacijos trūkumu.
46Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žala trečiajam asmeniui atsirado dėl pastato įrenginių – aušinimo sistemos ir kanalizacijos trūkumų, dėl to atsakomybė už žalą kyla CK 6.266 str. pagrindu pastato savininkui (valdytojui) - atsakovui UAB „Baltic shopping centers“ be kaltės.
47Neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pats daikto su trūkumais valdymas yra laikytinas neteisėtais savininko veiksmais. Ištyrus įvykio kilimo priežastis, buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu būtų buvusi tinkamai įrengta aušinimo sistemos jungtis, ji nebūtų išsimovusi ir nuotekos nebūtų užliejusios toje vietoje trečiojo asmens patalpų, o nuotekos būtų pakilusios vamzdynu ir galimai išsiliejusios jų patekimo vietoje – restoranų kriauklėse ir žalos būtų išvengta arba ji būtų mažesnės apimties (liudytojo E. L. parodymai). Atsakovas, kaip pastato savininkas, privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas – yra tiesioginė įvykio priežastis. Tai įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
48Šioje byloje nėra sprendžiama, ar generalinis rangovas ir subrangovas (tretieji asmenys AB „YIT Kausta“ ir UAB „Caverion Lietuva“) galėtų atsakyti už atsiradusią žalą, ar jie tinkamai įvykdė rangos sutartį, atlikdami statybos darbus. LAT yra pažymėjęs, kad teisę reikšti rangovui reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta rangos sutartis, turi tik kita šios sutarties šalis – užsakovas (LAT Civilinių bylų kolegijos 2012m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
49Atsakovui UAB „Baltic Facility Management“ civilinė atsakomybė dėl netinkamai įrengtos aušinimo sistemos jungties išsimovimo šiuo atveju negali būti taikoma, nes jis, kaip pastato bei jo inžinerinių sistemų valdytojas, vykdydamas 2007 m. gruodžio 14 d. Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtas pareigas eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti pastatą bei jo inžinerines sistemas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) - neįtakojo netinkamo jungties įrengimo ir jos valdymo.
50Atsakovų UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ atsakomybė už padarytą žalą yra dalinė, o ne solidari. Solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 str.1d.). Atsakovų UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ neteisėti veiksmai padarant trečiajam asmeniui žalos buvo ne bendri, šios bylos aplinkybėmis pastato administratorius negalėjo įtakoti pastato savininko neteisėtų veiksmų, o pastato savininkas – administratoriaus neteisėtų veiksmų. Kiekvieno iš jų veiksmai savarankiškai įtakojo žalos atsiradimą, todėl solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija pagal CK 6.6 str. 3d. netaikytina. Atsakomybės dydis nustatomas atitinkamai pagal tai, kiek kiekvieno iš jų veiksmai įtakojo žalos atsiradimą. Įvertinus tai, jog vienam ar kitam atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų būtų išvengta užliejimo toje vietoje ir žala trečiajam asmeniui nebūtų atsiradusi, laikytina, kad atsakovų UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ atsakomybė dėl žalos padarymo yra vienodo dydžio, todėl jie privalėtų šią žalą atlyginti lygiomis dalimis – po 50 proc.
51Dėl atsakovo Seesam Insurance AS atsakomybės
52Atsakovų UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ (draudėjai) civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta Seesam Insurance AS (draudikas) (t.1, b.l. 108-110, 151-154). Reikalavimas atlyginti žalą buvo pareikštas atsakovams UAB „Baltic shopping centers“, UAB „Baltic Facility Management“ ir Seesam Insurance AS kaip solidariems skolininkams. Kadangi žalą padariusius asmenis UAB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Baltic Facility Management“ ir draudiką Seesam Insurance AS siejo draudimo sutartis, joje nustatytų teisių ir pareigų apimtis turi įtakos ieškovo teisės reikalauti iš draudiko atlyginti žalą įgyvendinimui ir turi būti laikomasi atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylojeValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „ Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
54Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas (LR draudimo įstatymo 2 str.4p.). LR Draudimo įstatymo 105 str. nustato, kad, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. Draudimo išmoka mokama nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 105 str. ir 108 str.). Seesam Insurance AS Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.013 nustatė, kad draudikas apmoka žalą, už kurią draudėjas ir/ar apdraustasis yra atsakingas, o taip pat apmoka teisminio ginčo išlaidas (12.1 p., 11 p.). Nukentėjusiam trečiajam asmeniui numatyta teisė iš draudiko tiesiogiai reikalauti išmokėti jam draudimo išmoką už atsakingą už žalą asmenį (12.7p.) (t.4, b.l. 25-32). Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.1.1. p. nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju teisę į draudimo išmoką turi nukentėjusysis trečiasis asmuo, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, tada teisę į draudimo išmoką turi draudėjas ar apdraustasis; 15.3.p. nustatyta nukentėjusiojo trečiojo asmens teisė reikalauti draudimo išmokos tiesiogiai iš draudiko (t.4, b.l. 33-43).
55Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad atsakovai UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ civilinės atsakomybės draudimo sutarčių pagrindu įgijo savo apdraustų interesų apsaugą, kurią jiems pagal sutarčių sąlygas privalo suteikti atsakovas Seesam Insurance AS. Taigi esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Toks aiškinimas atitinka pirmiau nurodytos išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir vėlesnę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. vasario 20 d. nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012; ). Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad: „Draudimo įstatymo 108 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, nepaneigė draudėjo teisės ginti savo apdraustą interesą, kad draudikas atlygintų nukentėjusio asmens nuostolius“.
56Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. 2300001538/2010 patvirtina, kad draudėjas UAB „Baltic shopping centers“ laikotarpiui nuo 2010-03-01 iki 2011-03-01 apdraudė pas draudiką Seesam Insurance AS pastato savininko civilinę atsakomybę 3.452.800,00 Lt sumai su besąlygine išskaita 1000 Lt sumai (t.1, b.l. 151). Atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ kaip pastato savininko atsakomybė kilo pagal LR CK 6.266 str. dėl pastato trūkumų. Iš šalių paaiškinimo matyti, kad draudikui iškart buvo pranešta apie įvykį, draudiko atstovas dalyvavo 2010-08-26 apžiūrint trečiojo asmens UAB „Kristiana“ pateiktas sugadintas prekes (t.1, b.l.16-17). Nustatytomis bylos aplinkybėmis įvykis laikytinas draudžiamuoju, kadangi atitinka šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, todėl atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ prievolę atlyginti žalą turi iš dalies įvykdyti draudikas – atsakovas Seesam Insurance AS – tiek, kiek žalos atlyginimo prievolė viršija besąlyginės išskaitos dydį. Besąlyginės išskaitos sumoje – 1000 Lt žalos atlyginimo prievolė priklauso draudėjui - atsakovui UAB „Baltic shopping centers“ .
57Atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal draudėjo UAB „BALTIC RED MANAGEMENT“ Bendrosios civilinės atsakomybės sutartį, tai patvirtinta draudimo polisu Nr. 2300001693/2010 ir Draudimo patvirtinimu (t. 1, b.l. 108-110). Pagal sutarties sąlygas atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ profesinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2010-06-22 iki 2011-01-01 pas draudiką Seesam Insurance AS 3.452.800,00 Lt sumai su besąlygine išskaita 51.792,00 Lt sumai kiekvienam įvykiui.
58Atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ civilinė atsakomybė kilo dėl jo profesinės veiklos ir draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas draudikui Seesam Insurance AS neatsiranda pareiga už draudėją atlyginti žalą trečiajam asmeniui, nes besąlyginės išskaitos suma yra didesnė nei atlygintinos žalos suma. Esant tokioms draudimo sutarties sąlygoms, vadovaujantis LR CK 6.766str. už padarytą žalą profesinėje veikloje atsako pats atsakovas UAB „Baltic Facility Management“, o ieškinys šioje dalyje atsakovo Seesam Insurance AS atžvilgiu atmestinas.
59Dėl atsakovų UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“, If P&C Insurance AS atsakomybės
60Reikalavimą atsakovams UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“ dėl žalos atlyginimo ieškovas kildina iš delikto ir nurodo, kad pagal nuomos sutartis atsakovai buvo nuomojamų patalpų valdytojai, todėl, ieškovo nuomone, jų atsakomybė kyla solidariai su kitais pastato valdytojais – savininku ir administratoriumi, pagal CK 6.266 str.
61Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų ir nuomos sutarčių (T. 2, b.l. 8, 69), atsakovai UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ nuomojosi iš pastato savininko tam tikro dydžio patalpas. Byloje yra nustatyta, kad nuomininkų atsakomybė buvo apribota nuomos sutarčių sąlygomis ir jiems nekilo pareiga tinkamai eksploatuoti pastato bendruosius inžinierinius statinius, tinklus ir jų sistemas ir juos prižiūrėti. Šių objektų administravimo ir priežiūros paslaugas pagal sutartį teikė atsakovas UAB „Baltic Facility Management“. Teismas nustatė, jog įvykis kilo ne nuomininkams perduotoje valdyti pagal nuomos sutartį technologinės kanalizacijos tinklų dalyje, ne jų nuomojamose patalpose, todėl atsakovams UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ negali kilti atsakomybė pagal CK 6.266 str. Jie nėra šių tinklų valdytojai, o tik naudojosi šiais inžineriniais tinklais kaip technine tąsa, kuri tęsiasi iš jiems išnuomotų patalpų dalyse esančių tinklų.
62Be to, ieškovas neįrodė, jog atsakovų UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ atsakomybei kilti yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp jų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovo pareiga buvo pagrįsti savo reikalavimą kiekvienam atsakovui, teikiant įrodymus teismui (CPK 178str.).
63Dėl paminėtų argumentų ir motyvų, ieškovo ieškinys atsakovų UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“ atžvilgiu laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.
64Atsakovui If P&C Insurance AS ieškinio reikalavimas solidariai su kitais atsakovais atlyginti žalą buvo pareikštas remiantis atsakovų UAB „Čili pica“ ir UAB „Gamtos virtuvė“ civilinės atsakomybės draudimo sutartimis. Teismui nusprendus, kad atsakovams UAB „Čili pica“, UAB „Gamtos virtuvė“ neatsiranda civilinė atsakomybė, ieškinys atsakovo If P&C Insurance AS atžvilgiu taip pat atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
65Dėl žalos fakto ir žalos dydžio
66Ieškovas prašė priteisti 36.485 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovų, motyvuodamas tuo, kad būtent tokio dydžio draudimo išmoką jis išmokėjo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“.
67Apliejimo faktą išsinėrus kondicionavimo sistemos jungčiai ir žalos atsiradimą išsiliejus vandeniui ant prekybinių spintelių su prekėmis patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ 2010-08-25 raštas trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ (t.1, b.l. 15), 2010-08-26 pranešimas-apskaičiavimas žalos byloje Nr.1100016 (t.1, b.l. 16-17), AB „YIT Kausta“ 2010-08-31 raštas (t.3, b.l. 114), nuotraukos (t.3, b.l.122-124, t.9, b.l. 5-27), liudytojos V. J. parodymai.
68Ištyrus ieškovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad draudikas nustatė žalos dydį 36.485 Lt, remdamasis UAB „Kristiana“ atsargų nurašymo aktu pagal savikainą (37.285 Lt) tų kosmetikos ir parfumerijos prekių, kurias turto sugadinimo akte nurodė trečiasis asmuo, atlyginant 100 proc. jų vertės kaip nuostolį ir atskaičiavus 800 Lt besąlyginę išskaitą pagal draudimo sutarties sąlygas (liudytojo T. Š. parodymai, t.1, b.l. 39, 7-14, t.8, b.l. 39-48). Ieškovas, nustatydamas žalos dydį draudėjui ir pagal tai apskaičiuodamas draudimo išmoką įvertino, kad UAB „Kristiana“ savo prekybos tinkle negalės pardavinėti šių prekių dėl prekių pakuočių apliejimo vandeniu, sušlapimo, susigarankščiavimo, vertino, kad dėl kosmetikos ir parfumerijos prekių pakuočių apgadinimo prekės yra sugadintos ir atsirado 100 proc. prekių vertės dydžio nuostolis draudėjui. Liudytojas T. Š. teismui paaiškino, kad, veikdamas kaip ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertintojas ir nustatydamas trečiajam asmeniui UAB „Kristiana“ padarytą žalą, rėmėsi tik trečiojo asmens pateiktais sugadintų prekių sąrašu ir atsargų nurašymo aktu, žodiniu UAB „Kristiana“ atstovų paaiškinimu, kad sugadintomis prekėmis UAB „Kristiana“ neprekiauja.
69Atmetamas atsakovų atsikirtimo argumentas, kad neteisingai nurodyta prekių kaina. Kaip matyti iš byloje esančio Prekių nurašymo akto turinio, jame yra nurodyta prekių savikaina, todėl teismas neturi pagrindo tuo netikėti. Atsakovai, nesutikdami su tuo, kad prekių nurašymo akte esantys duomenys apie savikainą yra teisingi, turėjo galimybę teikti teismui atitinkamus įrodymus, savarankiškai juos išreikalavę iš trečiojo asmens UAB „Kristiana“. Kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius ir argumentus (CPK 178str.). Atsakovai tokių įrodymų neteikė, jie taip pat nenurodė, kad jiems buvo kliūčių šitokius įrodymus gauti ir teismo neprašė jų išreikalauti.
70Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo ( CK 6.251str.1d.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tačiau CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
71Vertinant, ar ieškovas įrodė, jog pagrįstai buvo nustatytas atlygintinos žalos dydis 36.485 Lt, kuris išmokėtas trečiajam asmeniui kaip draudimo išmoka, analizuotini teismo ištirti įrodymai. Ieškovo prašymu apklaustas liudytojas T. Š. teigė, kad jis kaip draudiko atstovas, nustatydamas žalos apimtį, apžiūrėjo visas prekes, kurios buvo išimtos iš aplietų vitrinų ir sudėtos į dėžes, ir nustatė, kad visos prekės buvo sugadintos. Tokius pačius parodymus teisme davė liudytoja V. J.. Tačiau liudytojas E. C., kuris kartu su T. Š. ir V. J. dalyvavo apžiūrint kosmetikos ir parfumerijos prekes ir nustatant UAB „Kristiana“ parduotuvės apliejimo mastą, nepatvirtino, kad buvo apžiūrėtos visos prekės. Nurodė, jog jis su T. Š. atvyko kartu, kai prekės buvo jau sukrautos į dėžes. Tvirtino, kad jie patys prekių neskaičiavo ir nenustatinėjo, ar visos dėžėse buvusios prekės buvo apgadintos. Parodė, kad jiems buvo pateiktas tik prekių sąrašas ir parodytos dvi lentynos, iš kur paimtos aplietos prekės, ir jie apžiūrėjo tik kai kurias prekes.
72Iš pranešimo-apskaičiavimo (t. 1, b.l. 16-17), matyti, kad nuostoliais įvardintos atsargos yra 432 vnt. prekių, tačiau sugadintų prekių sąraše (t.1, b.l.19-28) nurodoma 433 vnt. prekių.
73Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad prekės yra dėžėse: vienose dėžėse jos sudėtos tvarkingai, kitose – sumestos be jokios tvarkos. Matyti, kad kai kurios prekės sulietos, sušlapusios, pakuočių kampai susilamdę, dėžutės atsidariusios, tačiau ant kitų prekių jokių pažeidimų nematyti. Be to, nuotraukose taip pat matyti, kad kai kurios prekės iš viso nebuvo įpakuotos į popierines dėžutes. Vienos dėžės viršuje ant prekių uždėtas popieriaus lapas su užrašu „OK“ (t.9, b.l. 5-27).
74Ieškovo atstovas pripažino, kad apliejimo metu prekės nebuvo visiškai sugadintos, o buvo sugadintas tik kosmetikos ir parfumerijos prekių įpakavimas, tačiau pačios prekės – buteliukai, flakonai ir juose esantys gaminiai nepažeisti, nesugadinti.
75Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Pažymėtina, kad draudiko pareiga yra rūpintis ekonomišku žalos atlyginimu, reikalauti patikimų žalos atlyginimo įrodymų. (LR Draudimo įstatymo 96 str.2d.). Ieškovas nustatė draudimo išmokos dydį, neturėdamas patikimų duomenų, kad prekės yra visiškai bevertės ir nebegali būti realizuotos. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nepasirūpino šių prekių išsaugojimu, o nepagrįstai paliko jas UAB „Kristiana“ žinioje. Prasidėjus teisminiam procesui ir gavęs atsiliepimus į ieškinį, ieškovas iš parengiamųjų procesinių dokumentų žinojo, kad atsakovai nesutinka su tuo, kad buvo atlyginta už prekes 100 proc. jų savikainos, ir atsikirto į ieškinį tuo, kad prekės gali būti realizuojamos su nuolaida. Tačiau ieškovas ne tik kad neišsamiai atliko draudžiamojo įvykio tyrimą, bet ir nepagrįstai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti – nesikreipė į UAB „Kristiana“ dėl prekių perdavimo jam, neinformavo, kad prekes reikalinga saugoti. Jau pradėjus bylą nagrinėti teisme prekės buvo sunaikintos 2013-11-17 prekių sunaikinimo aktu (t. 8, b.l. 88), šitaip užkertant kelią jas apžiūrėti bei užkertant kelią sumažinti nuostolius. Atsakovai neteko galimybės, kad byloje būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog prekės, kurių pakuotės buvo sugadintos, dar galėjo būti naudojamos pagal savo paskirtį ir turėjo likutinę vertę. Toks ieškovo elgesys civiliniame procese vertintinas kaip šiurkščiai pažeidžiantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, kaip nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise (CPK 7str., 8 str., CK 1.5 str.).
76Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės grindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nuostata, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).
77Teismas vertina, kad esant prieštaringumui liudytojų parodymuose ir nesutampant dokumentuose nurodytam prekių kiekiui, nesant pagrindo teismui įsitikinti pagal ieškovo pateiktas nuotraukas, kad visos prekės buvo sugadintos, laikytina kad ieškovas neįrodė, jog trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydis buvo apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai, dėl to teismas sprendžia, kad ieškovo atlygintos trečiajam asmeniui žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ir neadekvatus realiam turto sugadinimo mastui.
78Nustačius, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai ir nesant galimybės nustatyti žalos dydį, vadovaudamasis CK 6.249 str.1d., teismas žalos dydį nustato pats. Teismui nustatant žalos dydį imama domėn, kad tikslaus žalos dydžio nebegalima nustatyti dėl ieškovo kaltės. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad draudimas yra ieškovo įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes vertinama, kad dėl dalies nuostolių atsiradimo yra ir ieškovo kaltės, todėl jo patirtų nuostolių atlyginimas mažintinas 50 proc. (CK 6.259 str. 2 d.). Tokiu būdu, atlygintina žalos suma yra laikytina 18.242,50 Lt
79Teismas yra nustatęs, kad atsakovų UAB „Baltic Facility Management“ ir UAB „Baltic shopping centers“ atsakomybė dėl žalos padarymo yra po 50 proc. ir kad atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ prievolę atlyginti žalą iš dalies turi įvykdyti atsakovas Seesam Insurance AS – tiek, kiek žalos atlyginimo prievolė viršija besąlyginės išskaitos dydį, o besąlyginės išskaitos sumoje – 1000 Lt žalos atlyginimo prievolė priklauso atsakovui UAB „Baltic shopping centers“. Nustačius tokią atsakomybės apimtį, ieškovui iš atsakovų priteistina: iš atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ – 9.121,25 Lt , iš atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ – 1.000 Lt , iš atsakovo Seesam Insurance AS – 8.121,25 Lt.
80Dėl palūkanų priteisimo
81Piniginės prievolės neįvykdymas laiku yra pagrindas reikalauti mokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.37, 6.210, 6.245 str.). Iš atsakovų UAB „Baltic Facility Management“, UAB „Baltic shopping centers“ ir Seesam Insurance AS ieškovui priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
82Dėl bylinėjimosi išlaidų
83Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir proceso išlaidos (CPK 96 str., 93 str., 98 str.).
84Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1095Lt išlaidos žyminiam mokesčiui ( t.1, b.l. 49), 1300 Lt išlaidos advokato pagalbai (t.1, b.l. 51, 52, 53). Ieškovas ieškinį su priedais pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jis turėjo sumokėti 822 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1 p. ir 7d.). Vadovaujantis CPK 87 str. 1d. 1 p., ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ grąžintinas permokėtas žyminis mokestis 273 Lt. Atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1050 Lt išlaidos advokato pagalbai (t.9, b.l. 45 - 48). Atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1050 Lt išlaidos advokato pagalbai (t.9, b.l. 49- 52). Atsakovo UAB „Gamtos virtuvė“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1625 Lt išlaidos advokato pagalbai (t.8, b.l. 94, 100). Atsakovo UAB „Čili pica “ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1625 Lt išlaidos advokato pagalbai (t.8, b.l. 98l, 102). Atsakovai If P&C Insurance AS ir Seesam Insurance AS bei tretieji asmenys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Valstybei atlygintinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 109,54 Lt.
85Atsižvelgiant į bylos apimtį, advokatų ruoštų procesinių dokumentų skaičių, jų sudėtingumą, proceso trukmę ir atsižvelgiant Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 nustatytus darbo apmokėjimo dydžius, šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai nelaikytinos per didelėmis.
86Ieškovo bylinėjimosi išlaidos atlygintinos 50 proc. – 411 Lt žyminio mokesčio ir 650 Lt advokato išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jos atlygintinos iš atsakovų ieškovui atitinkamomis dalimis. Ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ turėtų būti priteista: iš atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ – 530,50 Lt (205,50 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 325 Lt advokato pagalbos išlaidų); iš atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ – 58,35 Lt (22.60 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 35,75 Lt advokato pagalbos išlaidų); iš atsakovo Seesam Insurance AS – 472,15 Lt ( 182,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 289,25 Lt advokato pagalbos išlaidų). Iš atsakovų UAB „Gamtos virtuvė“, UAB „Čili pica “, If P&C Insurance AS ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškinio reikalavimai jų atžvilgiu atmesti.
87Iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ turėtų būti priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, jog netenkintas reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę, ir į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies: atsižvelgiant, kad atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ atžvilgiu ieškinio reikalavimas tenkintas 25 proc., jam priteisiama 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų - 787,5 Lt ; atsižvelgiant, kad atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ atžvilgiu ieškinio reikalavimas tenkintas 3 proc., jam priteisiama 97 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1018,50 Lt. Atsakovams UAB „Gamtos virtuvė“ ir UAB „Čili pica “ priteisiama po 100 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų – po 1625 Lt, nes ieškinys jų atžvilgiu yra atmestas.
88Atlikus vienarūšių priteistinų sumų įskaitymą tarp ieškovo ir atsakovų, priteistinos bylinėjimosi išlaidos šitaip:
- ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Seesam Insurance AS – 472,15 Lt bylinėjimosi išlaidų (182,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 289,25 Lt advokato pagalbos išlaidų);
- atsakovui UAB „Baltic Facility Management“ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ – 257 Lt advokato pagalbos išlaidų;
- atsakovui UAB „Baltic shopping centers“ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ - 960,15 Lt advokato pagalbos išlaidų;
- atsakovui UAB „Gamtos virtuvė“ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ – 1.625 Lt advokato pagalbos išlaidų;
- atsakovui UAB „Čili pica “ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ – 1.625 Lt advokato pagalbos išlaidų.
89Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ – 54,75 Lt, iš atsakovo UAB „Baltic Facility Management“ – 27,38 Lt, iš atsakovo Seesam Insurance AS – 24,36 Lt. Iš atsakovo UAB „Baltic shopping centers“ valstybei procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos (3,02 Lt) nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96str. 6d.).
90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str. – 270str.,
Nutarė
91Ieškinį tenkinti iš dalies.
92Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Facility Management“, įmonės kodas 301278614, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, žalos atlyginimo 9.121,25 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną litą 25 centus) ir 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (9.121,25 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
93Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic shopping centers“, įmonės kodas 111621714, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, žalos atlyginimo 1.000 Lt (vieną tūkstantį litų) ir 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1000 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
94Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, įmonės kodas 10055752, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, žalos atlyginimo 8.121,25 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną litą 25 centus), 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (8.121,25 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 472,15 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
95Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
96Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui UAB „Baltic Facility Management“, įmonės kodas 301278614, 257 Lt (du šimtus penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
97Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui UAB „Baltic shopping centers“, įmonės kodas 111621714, 960,15 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
98Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui UAB „Gamtos virtuvė“, įmonės kodas 301806773, 1.625 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
99Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui UAB „Čili pica“, įmonės kodas 301806798, 1.625 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų.
100Priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, – 54,75 Lt (penkiasdešimt keturi litai 75 centai), iš atsakovo UAB „Baltic Facility Management“, įmonės kodas 301278614, – 27,38 Lt (dvidešimt septyni litai 38 centai), iš atsakovo Seesam Insurance AS, įmonės kodas 10055752, – 24,36 Lt (dvidešimt keturi litai 36 centai). (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
101Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 273 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris litus) per daug sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2012-08-17 mokėjimo pavedimu Nr.90750, Swedbank, AB.
102Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.