Byla P-261-3-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-438-372/2010.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 79-3684 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. Z. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,9500 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0165:412, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniaus m., ir panaikinti minėto sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,34 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 2,2600 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k., Vilniaus m. sav.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

7Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

8II.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad ginčo miškai teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio

1123 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, t. y. po to, kai į ginčo sklypus pareiškėjai nustatyta tvarka buvo atkurtos nuosavybės teisės

12(1997 m. gruodžio 4 d.).

13Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime aiškindamas analogiškus teisinius santykius, kurie sprendžiami ir šioje byloje yra konstatavęs, kad „Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai“ ir kad „valstybinės reikšmės miškai – tai: <...> 2) miestų miškai; <...> 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams“. Beje, nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą). Taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“ (Byla Nr. 44/04-10/06).

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad „Konstitucija toleruoja ir tokį teisinį reguliavimą, kai įstatymu nustačius požymius, pagal kuriuos būtų apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, tie miškai nuosavybės teise galėtų priklausyti tik valstybei: šiuo atveju, jei miškai, nuosavybės teise priklausantys ne valstybei, būtų pripažinti turinčiais valstybinę reikšmę, jie galėtų būti paimti valstybės nuosavybėn;“.

15Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, kad ginčo žemės sklype esantis miškas yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškų kategorijai.

16Teismas padarė išvadą, kad formaliąja prasme, kad ginčijamas sprendimas jo priėmimo metu atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359 redakcija) 1 punkto reikalavimus.

17Teismas taip pat nustatė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises ir į 1,1 ha miško, esančio Vilniaus m. teritorijoje (b. l. 38). Tai, kad tam tikros dalys – 0,51 ir 0,34 ha miško atitinka valstybinės reikšmės miško kriterijus, buvo pripažinta tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

18Teismas pabrėžė, kad tai, jog priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti paisoma ir Miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimų „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams,“ ar ne, oficialiai buvo išaiškinta tik minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu.

19Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“

20Teismas padarė išvadą, kad nors ginčijamas sprendimas jo priėmimo metu (jo atitinkama dalis dėl miško tam tikros dalies) ir prieštaravo Miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tačiau teisinis šių klausimų neapibrėžtumas, jų neaiškumas, sukūrė tokias teisines sąlygas, kad nagrinėjami teisiniai santykiai tapo ilgalaikiais, bei stabiliais (trunkantys virš 10 metų).

21Toks teisinių santykių stabilumas, kolegijos nuomone, yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri eliminuoja iš valstybinės valdžios institucijų, byloje nagrinėjamu atveju, ginti valstybės ar visuomenės pažeistas teises, tokiu būdu kokiu tai yra daroma šioje byloje (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis – „Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.“; 1.125 straipsnio 1 dalis - „Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.“).

22Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla nėra identiška faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. išnagrinėtai bylai Nr. A525–19/2010, nes išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos bylos atveju, nuosavybės teisės buvo atkurtos po to, kai nustatyta tvarka buvo išspręstas miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams klausimams, o šioje byloje, kaip minėta, tai buvo padaryta iki tokio klausimo išsprendimo, kas esminiai keičia tiek teisės normų taikymo, tiek teisinių santykių vertinimo klausimus.

23III.

24Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

25Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypai, 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai. Teismas neteisingai aiškino, jog šioje teritorijoje, t. y. Vilniaus mieste augantis ginčo miško plotas valstybinės reikšmės miško statusą įgijo tik 2002 m. gruodžio 20 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 2013 pagrindu.

26Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. I-671 redakcija) 5 straipsnio 6 dalies 3 punktą miestų miškai visais atvejais buvo laikomi valstybinės reikšmės miškais. Šis ar kiti įstatymai bei teisės akiai nenumatė reikalavimo kokiu nors specialiu teisės aktu priskirti miesto teritorijoje esančius miškus miestų miškų grupei.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog „nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai LR Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“, ir „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“ (byla Nr. 44/04-10/06).

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, darytina išvada, kad miestų miškai, t. y. miestų teritorijoje esantys miškai, nuo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įsigaliojimo laikomi valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos yra papildomai specialiai tokiems priskyrusi, be to, jie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikai ir privačion nuosavybėn jų įsigyti negalima, net ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdu.

29Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abiejuose ginčo žemės sklypuose miško, atitinkančio Miškų įstatymo 2 straipsnio l dalyje nurodytą sąvoką, buvo jau ginčijamo VAVA 1997 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 79-3684 priėmimo metu.

30Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisės aktų, pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, galiojimo pagrindus, suformuluotus tiek LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo nutarimuose formuluojamas tam tikrų teisės normų turinio išaiškinimas leidžia formuoti vieningą teisinį šių teisės normų vertinimą, todėl toks teisės aiškinimas gali ir privalo būti taikomas ginčo situacijai spręsti, nepriklausomai nuo to, ar teisiniai padariniai yra atsiradę iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ar po jo (LR Konstitucijos 107 str., LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d.).

31Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suformuotos išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-19/2010, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010; 2009 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-998/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartyje Nr. A63-986/2009, 2010 m. sausio 25 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-19/2010, 2009 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-462/2009, 2009 m. lapkričio

326 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-634/2009, 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-138/2009, 2010 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-198/2010 bei daugelyje kitų nutarčių.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34III.

35Procesą atsisakytina atnaujinti.

36Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

37Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

38Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

39Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.

40Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jis ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktu Miškų įstatymo nuostatų aiškinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pareiškėjas šiais argumentais siekia įrodyti, kad teismas nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo.

41ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

42Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje administracinėje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškoje bylose priimtiems sprendimams. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A525-19/2010 pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

43Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-19/2010 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytoje bylose ir nagrinėjamoje byloje sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti esant skirtingam teisiniam reguliavimui, t. y. nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 79-3684 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. Z. S.“ buvo priimtas 1997 m. gruodžio 4 d., t. y. iki įsigaliojant Miškų įstatymo 2001 m. balandžio 10 d. redakcijai. Kai tuo tarpu pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose (pvz. Nr. A525-19/2010) sprendimai priimti jau esant naujam teisiniam reguliavimui. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A525-19/2010 išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. nutartyje aiškino ir taikė nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-240) 4 straipsnio nuostatas. Be to, nurodytoje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ginčo miškai buvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus.

44Taigi, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos ir ši byla pagal faktines aplinkybes nėra tapačios (analogiškos). Todėl pirmosios instancijos pagrįstai nesivadovavo administracinėje byloje Nr. A525-19/2010 pateiktu teisės normų aiškinimu.

45Pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ir aiškindami materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

46Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

47Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

48atsisakyti atnaujinti procesą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė teismo... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu... 7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras... 8. II.... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi... 10. Teismas nustatė, kad ginčo miškai teisės aktų nustatyta tvarka buvo... 11. 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų... 12. (1997 m. gruodžio 4 d.).... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo,... 15. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nustatyta tvarka... 16. Teismas padarė išvadą, kad formaliąja prasme, kad ginčijamas sprendimas jo... 17. Teismas taip pat nustatė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nuspręsta... 18. Teismas pabrėžė, kad tai, jog priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti... 19. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį... 20. Teismas padarė išvadą, kad nors ginčijamas sprendimas jo priėmimo metu (jo... 21. Toks teisinių santykių stabilumas, kolegijos nuomone, yra ta teisiškai... 22. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla nėra identiška faktinėmis... 23. III.... 24. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras Lietuvos vyriausiajam... 25. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypai, 1996 m. balandžio 24 d.... 26. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pagal Lietuvos Respublikos miškų... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1... 29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abiejuose ginčo žemės sklypuose... 30. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 31. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos... 32. 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-634/2009,... 33. Teisėjų kolegija... 34. III.... 35. Procesą atsisakytina atnaujinti.... 36. Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja... 37. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2... 38. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas... 39. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai... 40. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 41. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti... 42. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje... 43. Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 44. Taigi, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos ir ši byla pagal faktines... 45. Pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje... 46. Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas... 47. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 48. atsisakyti atnaujinti procesą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro... 49. Nutartis neskundžiama....