Byla 2A-198/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant prokurorei A. R. , atsakovo Z. F. G. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, atsakovo UAB „Stiklo briauna“ atstovams advokatui Nerijui Kirkilui, Teodorui Ūdrui, trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovei L. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys, pareikštas ginant viešąjį interesą, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Zdislavui F. G. , UAB „Stiklo briauna“ dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir sandorio pripažinimo niekiniu (tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. ), ir

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, gindamas viešąjį interesą, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Z. F. G. UAB „Stiklo briauna“ dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir sandorio pripažinimo niekiniu (1 t., b. l. 1-4), kuriuo prašė:

31. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ dalį dėl nuosavybės teisių į 1 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, atkūrimo natūra;

42. Pripažinti niekine 2005-05-10 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ dėl 4,92 ha žemės sklypo (kadastrinis numeris ( - )) dalį dėl 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui, pirkimo;

53. Pripažinti niekine 2005-05-12 tarp atsakovų Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ sudaryto ginčo sklypo priėmimo-perdavimo akto dalį dėl 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtos valstybės miškui, perdavimo;

64. Taikyti restituciją natūra - įpareigoti UAB „Stiklo briauna“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) dalį, kurią sudaro 1 ha ploto valstybės miškas, esantis Vilniaus m. savivaldybėje, Rokantiškių k;

75. Taikyti restituciją natūra - įpareigoti Z. F. G. grąžinti UAB „Stiklo briauna“ dalį kainos, gautos 2005-05-10 ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, proporcingą išreikalaujamai iš UAB „Stiklo briauna“ žemės sklypo daliai;

86. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

9Ieškovas nurodė, kad 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3,96 ha žemės sklypą, 0,96 ha miško, esančius Rokantiškių kaime, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės atkurtos natūra grąžinant bendrą 4,92 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Minėto sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje, Rokantiškių kaime, Z. F. G. vardu buvo suformuotas 4,92 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v.), kuriame yra 1 ha miško žemės, kuri pagal valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymą Nr. 16539, priskirta valstybinės reikšmės miškams. Ieškovo teigimu, 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-2660 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį, 16 straipsnį, LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, LR Žemės įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Be to, ieškovo teigimu, 2005-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Z. F. G. perleido ginčo sklypą atsakovui UAB „Stiklo briauna“, kuris, ieškovo manymu, šio sklypo dalį, priskirtą valstybės miškui, įgijo neteisėtai, pažeidžiant minėtas imperatyvias įstatymų nuostatas.

10Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 54-56) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo sklypo teritoriją buvo vykdomas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, pagal kurią nuosavybės teisės į Vilniaus ir kitų miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995-06-01, atkuriamos minėto įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Rokantiškių kaimo teritorija 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 dėl „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui, todėl atkūrimas nuosavybės teisių į Rokantiškių kaimo teritorijoje turėtą žemę pretendentams, remiantis minėta įstatymo nuostata, buvo vykdomas kaip kaimo teritorijoje. Be to, nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinis, apimantis daug veiksmų. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, E. C. PĮ pradėjo vykdyti projektavimo darbus, pagal kuriuos buvo suformuotas žemės sklypas grąžinimui. Ieškovas nenurodo jokių teisės aktų pažeidimų, todėl darytina išvada, kad projektavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, todėl pareiškėjas, ginčydamas dalį žemės sklypo, turi nurodyti konkrečią buvimo vietą, priešingu atveju sprendimo nebus galima įvykdyti.

11Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 86-88) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes byloje nėra jokių duomenų, jog buvo nesilaikyta žemės sklypo formavimo tvarkos ar kitaip pažeisti norminių aktų reikalavimai. Atsakovo nuomone, ieškovas, konstatuodamas valstybinio miško ginčo sklype buvimo faktą, nepagrįstai remiasi Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008-08-20 patikrinimo aktu Nr. 236, taip pat 2008-08-29 LR Miškų kadastro duomenimis, kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas bei nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos dar 2004 m. Be to, pagal 1996-09-24 LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 4 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo sklypo teisinė registracija buvo atlikta 2004-11-19, tačiau jokie duomenys apie ginčo sklype esantį mišką nebuvo įregistruoti. Aplinkos ministerija atsako už miško masyvų registravimą, užtikrina registravimo duomenų išsamumą bei jų atitikimą dokumentuose pateiktiems faktiniams duomenims. Šios nuostatos suponuoja kadastro įstaigos pareigą susijusiam registrui pateikti duomenis, kurie atitinka jos tvarkomame registre įrašytus ir atnaujintus duomenis ir nedelsiant informuoti apie nustatytas klaidas. Kadangi ginčo sklypas privačion atsakovo nuosavybės buvo perduotas dar iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo, nėra kitos galimybės suformuoti ir įregistruoti valstybinio žemės sklypo jame nustatyta tvarka, kaip tik paimant jį visuomenės poreikiams iš dabartinio savininko 1994-04-26 Žemės įstatymo Nr. I-446 46 str. nustatyta tvarka.

12Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 89-93) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes 2005-05-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1.3. punkto 2 papunktyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos: saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Be to, minėtos sutarties 4.5 punkte pardavėjas Z. F. G. , žemės sklypo savininkas, nurodė, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo UAB „Stiklo briauna“ nuosavybės teisei į sklypą, o žemės sklypo plane taip pat nebuvo nurodyta, kad šiame sklype sandorio sudarymo metu buvo valstybinės reikšmės miškas. 2008-12-12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-16609 (01) po kadastrinių matavimų buvo patikslintos žemės sklypo ribos, o UAB „Stiklo briauna“ buvo įpareigota laikytis specialiųjų naudojimosi sąlygų, kurių viena nurodo saugotinus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje. Po šio įsakymo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nepasikeitė duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimosi sąlygas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ginčo žemės sklype augantys saugotini medžių ir krūmų želdiniai galėjo ar turėjo būti laikomi mišku. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų dėl UAB „Stiklo briauna“ nesąžiningumo, todėl ginčo sklypas negali būti išreikalautas iš UAB „Stiklo briauna“. Be to, atsakovas nurodė, kad pagal 2009-01-15 registrų centro išrašą matyti, jog 4,9640 ha žemės sklype yra skirtingų žemės ūkio naudmenų, kurių kiekviena skiriasi ne tik savo ūkinio naudojimo ypatumais, bet ir atliekant vertinimą turėtų savo individualią vertę. Todėl, jei minėtame žemės sklype būtų konstatuotas valstybinės reikšmės miško buvimas, pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ariamos, sodų, kelių ir kitos žemės ploto vertė negali atitikti miško ploto vertei, taigi ir ieškovo skaičiavimas, taikant proporcingo kriterijų, nėra teisingas. Norėdamas pagrįstai ir teisingai nustatyti tikrąją miško ploto vertę ir ribas, ieškovas turėjo pagrįsti taikytiną vertės skaičiavimo kriterijų bei atlikti miško ribų nustatymą, tačiau to nepadarė.

13Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepime į pareikštą ieškinį (1 t., b. l. 60-62) nurodė, kad sutinka su jame išdėstytais reikalavimais bei motyvais, todėl prašo ieškinį patenkinti.

14Tretysis asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 52) nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, nes tvirtinant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, gavo visus dokumentus, būtinus sandoriui sudaryti. Nei notarei pateiktuose, nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse nebuvo informacijos apie valstybinės reikšmės mišką ginčo sklype.

15Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu (1 t., b. l. 243-248) iš dalies patenkino ieškovo ieškinį:

161) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 1 ha žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui;

172) panaikino 2005 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ dėl 4,92 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis numeris ( - )), dalį dėl pardavimo 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui;

183) panaikino 2005 m. gegužės 12 d. tarp atsakovų Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ sudaryto ginčo sklypo priėmimo-perdavimo akto dalį dėl perdavimo 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui;

194) pritaikė restituciją natūra, įpareigodamas UAB „Stiklo briauna“ grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, Rokantiškių k., (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), dalį, kurią sudaro 1 ha plotas, priskiriamas valstybės miškui;

205) atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti Z. F. G. grąžinti UAB „Stiklo briauna“ dalį kainos, t. y. 685 527, 60 Lt, gautos 2005-05-10 ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, proporcingą išreikalaujamai iš UAB „Stiklo briauna“ žemės sklypo daliai.

21Teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, miškų valstybės kadastre yra įregistruotas kaip miesto miškas Vilniaus miškų urėdijos 585 kvartalo 1 ha ploto miško sklypas Nr. 2, t. y. ginčo sklypas, taip pat konstatuota, jog jis atitinka įstatymų nustatytus miškui keliamus reikalavimus (1 t., b. l. 7-11). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Nors atsakovai Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ tvirtino, kad ginčo sklype nėra miško, yra tik saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir nepaneigė valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktų rašytinių įrodymų.

22Be to, teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 2013), kuris patvirtino Vilniaus mieste valstybinės reikšmės miškų plotą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, apie tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2003-02-18 raštu Nr. 12-2-1037 informavo Vilniaus apskrities administraciją (1 t., b. l. 65). Teismo teigimu, esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti, jog dalis – 1 ha sklypo, į kurį 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.4-01-2660 atkurtos nuosavybės teisės, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

23Apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų ploto schema ar ne, bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, yra laikytinas valstybiniu mišku, taip pat į Konstitucijos 47 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, padaro išvadą, jog sklypas, į kurį buvo atkurtos atsakovo Z. F. G. nuosavybės teisės, buvo priskirtas miestui bei jo dalis atitinka valstybinės reikšmės miškams keliamus reikalavimus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančia 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 dalį dėl 1 ha miško, panaikintina ir pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nes neteisėtai įgytas turtas negali būti perleistas.

24Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (1 t., b. l. 258-260). Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:

251. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad visa miško žemė, esanti miesto teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miškams. Įstatymo rengėjas numatė specialią nuosavybės teisių atkūrimo tvarką tose teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui. Atkūrimo įstatymas aiškiai nustato, kad nuosavybės teisių atkūrimas šiose teritorijose yra vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie Atkūrimo įstatymo nustatyti atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę.

262. Skundžiamame sprendime be pagrindo neatsižvelgta į tai, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai (žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje, kadastro duomenų parengimas) tarpusavyje susiję ir sukelia teisines pasekmes po jo einančiam nuosavybės teisių atkūrimo etapui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo (o ne ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu) ir buvo nustatytos ginčijamo žemės sklypo ribos. Dėl pirmiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi netyrė visų pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl teritorijų planavimo dokumentų, motyvuotai nenurodė, kodėl atmeta Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentus.

273. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenys apie miško žemę Nekilnojamojo turto registre, kur nurodyta, kad miško ginčo sklype nėra, neatitinka duomenų, pateiktų Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymoje Nr. 16539, kurioje nurodyta, kad 4,92 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) yra 1,00 ha miško žemės. Teismas, nesivadovaudamas registrų centro duomenimis, pažeidė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

284. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė tik grąžintino valstybei žemės sklypo dalies dydį (1 ha), bet ne jo dislokaciją, ribas. Valstybinės reikšmės miško plotas pažymėtas nenurodant miško ploto ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Nėra pateikta duomenų apie ginčo miško ploto ribų paženklinimą vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos objektas, nenurodžius konkrečių žemės sklypo dalies ribų, kuriose ieškovo teigimu, yra valstybinės reikšmės miškas, nebus galimybės įgyventi priimto teismo sprendimo.

29Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 14-17). Ieškovas atsiliepime teigia, kad:

301. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas neginčijo ginčo sklypo suformavimo dokumentų (žemės reformos žemėtvarkos projekto, sklypo paženklinimo vietovėje dokumentų, sklypo plano), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą. Kreipiantis į teismą dėl ginčijamų neteisėtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kitų ginčo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą. Tuo tarpu žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti atsakovo nurodyti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių.

312. Negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemę, esančią Rokantiškių kaime, buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje, pagal tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, t. y. iki minėtoje vietovėje, tarp jų ir ginčo sklype, esančių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Ta aplinkybė, kad minėtas Vyriausybės 2002-12-20 nutarimas Nr. 2013 buvo priimtas po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, neturi teisinės reikšmės, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnyje ir 13 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu, tarp jų ir atkuriant nuosavybės teises, perleisti privačion nuosavybėn miestų miškus, kurie visais atvejais pagal Miškų įstatymą laikomi valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos tokiems yra priskyrusi.

323. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nenustatyta ginčo miško dislokacija bei ribos, kadangi 1 ha miško žemės plotas yra lokalizuotas ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ir nurodytas 2008-08-29 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente Nr. P0808-0063.

334. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus (3 p., 4 p., 15 p., 19 p.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymą (2 str., 9 str.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (5 str.), miškai yra minėto miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro, objektas. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas darytina išvada, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro šioje byloje yra paneigti ir nuginčyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie ginčo sklype esantį miško žemės plotą.

34Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 20-23). Atsakovas nurodo:

351. Vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (2002 m. balandžio 15 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 527 redakcija), atsakovui Z. F. G. grąžintinas žemės sklypas ar jos dalis nebuvo įtraukti į valstybės išperkamos žemės plotus, todėl žemės sklypas buvo formuojamas remiantis faktiniais duomenimis apie tai, kad sklype yra saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, todėl pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.

362. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo sklypo teisinė registracija buvo atlikta 2004 m. lapkričio 19 d., tačiau jokie duomenys apie ginčo sklype esantį mišką nebuvo (nėra) įregistruoti, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovai Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna” neįrodė, kad ginčo sklype nėra miško.

373. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti byloje dalyvavę asmenys: ieškovo atstovė I. Z. , atsakovų atstovai M. B. ir advokatė L. U. , trečiojo asmens atstovas V. M. nėra ir nebuvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovais, nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylą ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi asmeniškai ar kaip atstovai neturėjo. Tokiu būdu, priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo pažeisti teismo sprendimo vientisumo reikalavimai.

38Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (2 t., b. l. 24-28). Atsakovas nurodo, kad:

391. Teismas negalėjo vadovautis Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, kadangi jis prieštarauja įstatymui (CPK 3 str. 4 d.).

402. Nekilnojamojo turto registras yra pagrindinis valstybės registras, jis turi prioritetą prieš kitus nepagrindinius registrus, todėl, esant prieštaravimų tarp įrašų, esančių skirtinuose registruose, duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, laikyti teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Nekilnojamojo turto registro įrašai gali būti užginčyti ir panaikinti teismo, tačiau tam reikia, kad teisme būtų iškeltas toks reikalavimas, kurio nagrinėjamu atveju ieškinyje nebuvo.

413. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 2008-12-12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-16609 (01), po kadastrinių matavimų buvo patikslintos ginčo žemės sklypo ribos. Šiuo įsakymu UAB „Stiklo briauna“ buvo įpareigota laikytis specialiųjų naudojimosi sąlygų, kurių viena nurodo saugotinus želdinius (medžius ir krūmus), augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje (minėto apskrities viršininko įsakymo 2.1.1. papunktis). Taigi, net ir po kadastrinių matavimų patikslinimo, išliko nepakitę duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimosi sąlygas – atsakovui išliko ta pati specialioji naudojimosi sąlyga - saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje.

424. Teismo sprendime padaryta procesinių pažeidimų, nurodant byloje dalyvavusius asmenis (atstovus), o rezoliucinė teismo sprendimo dalis neįvykdoma, kadangi nėra aiškios valstybei grąžintino žemės sklypo ribos, miško plotas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

43Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (2 t., b. l. 2-5). Nurodo, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko administracijos 2004-09-30 sprendimu Nr. 2.4-01-2660, priimtu po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas, atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus (Aplinkos ministerijos 2003-02-18 raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateiktos Nutarimu Nr. 2013 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų schemos). Atsakovas UAB „Stiklo briauna“, pirkdamas žemės sklypą su mišku (kai sklypai yra miesto teritorijoje), galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, juolab kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miško) priklausomybę išimtinai valstybei, skelbiamas viešai, todėl neturėtų būti taikomos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises.

44Apeliacinis skundas netenkintinas.

45Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

46Dėl teismo sprendimo atitikimo CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimams

47Teismo priimtas sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, atitikti įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, turi būti paremtas teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas, jame turi būti išdėstytos įrodymų tyrimo pagrindu padarytos išvados apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 260 str. 2 d., 263 str., 268 str., 270 str.). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

48Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso teisės normas (tarp jų ir aukščiau nurodytas) bei materialinį įstatymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, iš dalies patenkindamas ieškinį teismo sprendime nurodytais motyvais, kurie atitinka ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi nepasisakė dėl teritorijų planavimo dokumentų, kurie priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais ir nebuvo nuginčyti.

49Nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi vykti pagal sprendimo (kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės) priėmimo metu galiojusias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A3-438/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje A146-1189/2009). Beje, turint omenyje, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra dinamiškas procesas, kurio metu susiklosto dinaminiai teisiniai santykiai, o įgaliotos apskrities viršininko administracijos sprendimas atkurti nuosavybės yra pagrindas įregistruoti nuosavybę į suformuotą žemės sklypą, tai, kad nenuginčyti administraciniai – procedūriniai veiksmai, atlikti iki ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) sprendimo priėmimo, nereiškia, jog negalima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo.

50Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, o prie valstybinės reikšmės miškų priskirti ir miestų miškai (Įstatymo 4 str. 4 d. 2 p.). Atkūrimo įstatymo (2004-04-10 redakcija) nuostatomis, miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat miestų miškams ir miško parkams, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Įstatymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. 1 ir 3 p., 13 str. 4 p.), t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu jie neperduodami privačion nuosavybėn. Įstatymo nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybę į miškus, kurie yra priskirti miestų miškams, buvo nustatyta dar 1992 m. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2566 redakcija). Tokiu būdu viešasis interesas į miestų miškus egzistavo nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso atsiradimo.

51VAVA 2004-09-30 sprendimas Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Zdislavui F. G. “ buvo priimtas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

52Nagrinėjamoje byloje tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotą žemės sklypą, o kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams tiesioginių nuosavybės teisių atkūrimo pasekmių. Šiuo atveju nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado ginčijamo 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 pagrindu, o miškas, kuris pateko į žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, plotą, turėjo valstybinės reikšmės miško statusą. Dėl to ginčijamo spendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad nėra nuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šių administracinių aktų pagrindu buvo tik sudarytos sąlygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą, tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė. Kadangi ginčijama VAVA sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant jos priėmimo metu galiojusį imperatyvų teisinį reguliavimą, todėl neginčijimas administracinių aktų, kurių pagrindu priimta ginčijama administracinio sprendimo dalis, nesudaro pagrindo laikyti teisėta ir pagrįsta VAVA sprendimo dalį, kuria atkuriamos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, esantį miesto teritorijoje.

53

54Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto mišką tvarkos

55Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Miškų įstatymą valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pagal nuosavybės grąžinimo įstatymų nuostatas, miškas ir žemė yra savarankiškos nekilnojamojo turto rūšys, kurių nuosavybės teisių atkūrimo pagrindai ir tvarka skiriasi. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme atskirai reglamentuoti žemės ir miško išpirkimo atvejai bei sąlygos (Įstatymo 12 straipsnis). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimas, o šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimas į mišką, kaip ypatingą objektą, nepriklausomai nuo to, kur jis yra, taip pat ir mieste, be to, Įstatymo 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinti pažeistų nuosavybės teisių į mišką atkūrimo pagrindai, tvarka, išpirkimas ir kiti klausimai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad tokiu atveju gali būti atkurta ir nuosavybės teisė į valstybinės reikšmės mišką. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kuris nustato atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą sąlygas ir tvarką. Tai reiškia, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas žemė, nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., natūra negali būti grąžinama, jeigu ji yra priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Beje, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkte įtvirtinta taisyklė, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams ir miško parkams.

56Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame Vilniaus miesto teritorijoje, į kurį pretenduoja atsakovas Z. F. G. (dėl kurio priimtas VAVA ginčo sprendimas), yra 1 ha valstybinės reikšmės miško (1 t., b. l. 9-10), o, kaip minėta, įstatymas draudžia natūra atkurti nuosavybę į miškus, esančius miesto teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, todėl priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise; toks miškas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-559/09).

57Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisių į miesto teritorijoje turėtą žemę, kurioje yra miškas, atkūrimas pretendentams turėjo būti vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, todėl neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios teisės normos pažeidimo.

58

59Dėl duomenų apie ginčo sklype esantį mišką prieštaringumo

60

61Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymos Nr. 16539 duomenimis apie tai, kad 4,92 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) yra 1,00 ha miško, kadangi, apelianto teigimu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklype nėra miško.

62Respublikos miškų valstybės kadastras, kuris apima visumą duomenų apie miškus, yra numatytas Miškų įstatymu. Įgyvendinant Miškų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau - Nuostatai) numato, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miškai, šio kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Nuostatų 4,7,15 punktai). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41 punktai). Pagal Nuostatų 38 punktą, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tvarkant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje A146-1189/2009).

63Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 16539 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas, Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2008 m. rugpjūčio 29 d. fragmentas Nr. P0808-0063, 2008 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 236 bei jo grafinis priedas patvirtina, jog ginčo žemės sklypas buvo patikrintas vietoje ir nustatyta, jog šiame sklype valstybinės miško žemės plotas pagal Miškų valstybės kadastro duomenis ir natūroje sudaro 1,00 ha (1 t., b. l. 7-11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokie duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais, nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuose esančios miško žemės plotą bei miško žemės atitinkamuose sklypuose, kurie, atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo grąžinti natūra, buvimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2005 m. lapkričio 16 d. - adm. byloje Nr. A7-1733/2005; 2006 m. vasario 9 d. - adm. byloje Nr. A8-762/2006; 2006 m. vasario 12 d. - adm. byloje Nr. A4-782/2006).

64Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėti miškų valstybės kadastro tvarkytojo pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, jog atsakovui priimant 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013 į natūra grąžintą 4,92 ha žemės sklypą pateko 1,00 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis miesto teritorijoje.

65Dėl galimybės įvykdyti skundžiamą teismo sprendimą

66Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nenurodžius konkrečių žemės sklypo dalies ribų, kuriose yra valstybinės reikšmės miškas, ieškovo teigimu, nebus galimybės įgyventi priimto teismo sprendimo.

67Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Taigi CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti, o tam būtini kriterijai yra miško ploto dislokacija tam tikroje teritorijoje ir jo dydis. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame apygardos teismo sprendime (kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto dalys bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei) nurodyti abu pirmiau įvardyti miško konkretizavimo kriterijai; sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta valstybei grąžinamo miško dislokacija ir dydis („žemės sklypo, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, Rokantiškių k. (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), dalis, kurią sudaro 1 ha plotas, priskiriamas valstybės miškui“; 1 t., b. l. 247), ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CK 1.109 straipsnio reikalavimų.

68Dėl klaidos teismo sprendimo įžanginėje dalyje

69Skundžiamo apygardos teismo sprendimo įžanginėje dalyje (1 t., b. l. 243) nurodyti byloje nedalyvavę asmenys: „ieškovo atstovė I. Z. , atsakovų atstovai M. B. ir advokatė L. U. , trečiojo asmens atstovas V. M. “, kadangi iš 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio (kuriame buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas) protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą dalyvavo, ne pirmiau nurodyti asmenys, o ieškovo atstovas prokuroras R. K. , atsakovo VAVA atstovė I. Š. , atsakovo Z. F. G. atstovė advokatė Vilma Raklevičienė, atsakovo UAB „Stiklo briauna“ atstovai advokatas Nerijus Kirkilas ir direktorius T. O. bei trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovė L. M. (1 t., b. l. 236-237). Be to, bylos duomenimis, teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti asmenys (I. Z. , M. B. ir advokatė L. U. , V. M. ) nėra ir nebuvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovais, nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylą ir nėra duomenų, kad jie turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ar asmeniškai, ar kaip atstovai. Kolegijos nuomone, apygardos teismas suklydo, įžanginėje sprendimo dalyje nurodydamas byloje nedalyvavusius asmenis, todėl ištaisytina ši rašymo klaida, patikslinant teismo sprendimą, nurodant bylos nagrinėjime dalyvavusius asmenis pagal minėto apygardos teismo posėdžio protokolo duomenis (CPK 276 str.). Tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

70Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

72Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą, kurį patikslinti:

73teismo sprendimo įžanginėje dalyje vietoje klaidingai nurodytų byloje dalyvavusių asmenų: „ieškovo atstovės I. Z. , atsakovų atstovų M. B. ir advokatės L. U. , trečiojo asmens atstovo V. M. “, įrašyti, kad byla išnagrinėta, dalyvaujant „ieškovo atstovui prokurorui R. K. , atsakovo VAVA atstovei I. Š. , atsakovo Z. F. G. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, atsakovo UAB „Stiklo briauna“ atstovams advokatui Nerijui Kirkilui ir direktoriui T. Ū.“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su... 3. 1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-30 sprendimo Nr.... 4. 2. Pripažinti niekine 2005-05-10 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp... 5. 3. Pripažinti niekine 2005-05-12 tarp atsakovų Z. F. G. ir UAB „Stiklo... 6. 4. Taikyti restituciją natūra - įpareigoti UAB „Stiklo briauna“... 7. 5. Taikyti restituciją natūra - įpareigoti Z. F. G. grąžinti UAB „Stiklo... 8. 6. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.... 9. Ieškovas nurodė, kad 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr.... 10. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 11. Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 86-88) nurodė, kad... 12. Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 89-93)... 13. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepime į pareikštą ieškinį (1... 14. Tretysis asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. atsiliepime į... 15. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu (1 t., b. l.... 16. 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo... 17. 2) panaikino 2005 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės... 18. 3) panaikino 2005 m. gegužės 12 d. tarp atsakovų Z. F. G. ir UAB „Stiklo... 19. 4) pritaikė restituciją natūra, įpareigodamas UAB „Stiklo briauna“... 20. 5) atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti Z. F. G. grąžinti UAB „Stiklo... 21. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 22. Be to, teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 23. Apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos... 24. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu... 25. 1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad visa miško žemė, esanti... 26. 2. Skundžiamame sprendime be pagrindo neatsižvelgta į tai, kad sprendimo... 27. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenys apie miško žemę Nekilnojamojo... 28. 4. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė tik grąžintino valstybei žemės... 29. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos... 30. 1. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas neginčijo... 31. 2. Negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą atsakovo... 32. 3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nenustatyta ginčo miško dislokacija... 33. 4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255... 34. Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti ir... 35. 1. Vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl... 36. 2. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,... 37. 3. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti byloje dalyvavę... 38. Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 39. 1. Teismas negalėjo vadovautis Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu... 40. 2. Nekilnojamojo turto registras yra pagrindinis valstybės registras, jis turi... 41. 3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 2008-12-12 Vilniaus apskrities... 42. 4. Teismo sprendime padaryta procesinių pažeidimų, nurodant byloje... 43. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į... 44. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 45. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 46. Dėl teismo sprendimo atitikimo CPK 270 straipsnio 4 dalies... 47. Teismo priimtas sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, atitikti... 48. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei... 49. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi vykti pagal sprendimo (kuriuo... 50. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos... 51. VAVA 2004-09-30 sprendimas Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į... 52. Nagrinėjamoje byloje tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 53. ... 54. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto mišką tvarkos... 55. Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos... 56. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame Vilniaus... 57. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog nuosavybės... 58. ... 59. Dėl duomenų apie ginčo sklype esantį mišką prieštaringumo... 60. ... 61. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas... 62. Respublikos miškų valstybės kadastras, kuris apima visumą duomenų apie... 63. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 16539... 64. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėti miškų valstybės kadastro... 65. Dėl galimybės įvykdyti skundžiamą teismo sprendimą ... 66. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog... 67. Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali būti... 68. Dėl klaidos teismo sprendimo įžanginėje dalyje ... 69. Skundžiamo apygardos teismo sprendimo įžanginėje dalyje (1 t., b. l. 243)... 70. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25... 73. teismo sprendimo įžanginėje dalyje vietoje klaidingai nurodytų byloje...