Byla 2-238-723/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant D. D.,

3dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,

4atsakovui V. V., adv. R. P.

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

6Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 8808,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir 264 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V.. Ieškinyje nurodė, kad 2008-11-15 Vilniaus r., Putniškių k., įvykusios avarijos metu buvo sugadintas UAB ,,( - )“ priklausantis automobilis ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. ( - ) apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo UAB ,, ( - )“ buvo padarytas 8806,60 Lt dydžio žala. AB ,,Lietuvos draudimas“ už sugadintą automobilį draudėjui UAB ,, ( - )“ išmokėjo 8808,60 Lt dydžio draudimo išmoką. Remiantis Vilniaus rajono policijos komisariato 2008-11-17 pažyma, avarija įvyko dėl į važiuojamąją kelio dalį išėjusio arklio, o automobilio ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo bei Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Arklio savininkas yra V. V. (b.l. 2).

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l. 45-46). Nurodė, kad sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatomis reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, gyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai ar automobilį 2008-11-15 vairavo teisėtas valdytojas, kadangi pagal automobilio techninio paso duomenis jo savininkas tuo metu buvo UAB ,,( - )“, o lizingo sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „( - )“ buvo teisėtas šio automobilio valdytojas autoįvykio metu, teismui nėra pateikta. Taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tariamai automobilį vairavęs R. J. būtų teisėto automobilio valdytojo darbuotojas ar turėtų kitokią teisę, kuri suteikė jam vairuoti automobilį. Sprendžiant atlygintinos žalos klausimą taip pat yra aktualus ir ieškininės senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kuomet yra išmokėta draudimo išmoka, tačiau nors autoįvykis yra įvykęs daugiau negu prieš tris metus (maksimalus ieškininės senaties terminas pareikšti ieškiniui dėl žalos atlyginimo), tačiau byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų kada konkrečiai buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl tokių dokumentų nebuvimas eliminuoja atsakovo teisę pareikšti prašymą dėl ieškininės senaties taikymo. Pirmasis ieškovo pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas yra surašytas tik 2008-11-17, t.y. praėjus dviem paroms po autoįvykio kai tuo tarpu byloje nėra jokios informacijos apie tai kur ir kokiomis sąlygomis po autoįvykio iki apžiūros automobilis buvo saugomas ir ar dėl netinkamo automobilio saugojimo jis negalėjo būti paveiktas trečiųjų asmenų. Kartu ieškovo pateiktas transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktas prie žalos bylos Nr. ( - ) negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kadangi pagal jame užfiksuotą informaciją neįmanoma nustatyti kada, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytos jame užfiksuotos aplinkybės. Surašant abu patikrinimo aktus ir apžiūrint automobilį nedalyvavo atsakovas, jis nebuvo apie tai informuotas, todėl tai taip pat kelia pagrįstas abejones ar aktuose užfiksuota informacija atitiko realias aplinkybes. Taip pat nesant byloje draudimo sutarties kopijos yra visiškai neaišku kokius veiksmus turėjo atlikti vairuotojas po autoįvykio, t.y. visiškai neaišku kada apie autoįvykį buvo pranešta draudimo bendrovei, ar tas pranešimas buvo atliktas per nustatytą draudimo sutartyje terminą. Pagal kartu su ieškiniu pateiktą informaciją taip pat nėra visiškai aiškios ir paties autoįvykio aplinkybės, kadangi automobilyje buvusių asmenų paaiškinimai dėl autoįvykio aplinkybių yra prieštaringi ir kartais paneigiantys vieni kitus. Dėl ieškovo pateikto akto prie žalos bylos Nr. ( - ) turime pastebėti, kad jame užfiksuota draudimo išmokos suma ir ieškinio suma skiriasi, todėl visiškai neaišku kodėl buvo atsisakyta reikalauti dalies įvykdytos išmokos sumos ir ar su tuo susijusios aplinkybės nesudaro prielaidų atmesti bent iš dalies ir ieškinyje keliamus reikalavimus. Minėtame akte taip pat nurodoma, kad remonto darbai su PVM yra įvertinti 10866,15 Lt, o išlaidų detalėms ir kitų išlaidų vertinė išraiška yra lygi nuliui. Šiuo aspektu yra akivaizdu, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų tokias dideles atliktų remonto darbų išlaidas. Nesant tokių dokumentų atsakovas mano, kad reikalavimas priteisti tokias remonto išlaidas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 4 d. nuostatomis - jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė priteisti iš atsakovo 8808,60 Lt žalos atlyginimo, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką, todėl subrogacijos teise prašo žalos iš atsakingo asmens pagal CK 6 knygą ir draudimo taisykles. Transporto priemonę galėjo valdyti visi asmenys, pagal sudarytą sutartį jokių apribojimų nebuvo. Draudimo taisyklės yra bendros standartinės sąlygos, o sutartyje sąlygos aptariamos individualiai ir vadovaujamasi draudimo liudijimu. Remonto kaina nurodyta su PVM mokesčiu, nes automobilio valdytojas yra PVM mokėtojas, išmokos suma mažinta PVM mokesčio suma, įskaičiuota 400 Lt frančizė. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl nebuvo galimybių išvengti susidūrimo. (b.l.82-86).

9Atsakovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam priklausantis arklys atitrūko nuo grandinės ir išbėgo į kelią. Supranta, kad jis turėjo pasirūpinti arkliu, matė autoįvykį, po įvykio iškvietė veterinarą, nes arklys buvo sužalotas. Vairuotoju prisistatė R. D., bet protokole surašė, kad J.. Policijai kovo mėnesį nurodė, kad automobilio vairuotojas ne tas. Vairuotojas kaltas, kad užvažiavo ant arklio, nes reikia atsargiai važinėti, pasukti į šoną, siekiant išvengti susidūrimo. Taip pat nurodė, kad yra įregistruotas darbo biržoje, pajamų neturi, išmokų negauna, dirba atsitiktinius darbus su arkliu, žiemą gauna pajamų (b.l.84-85).

10Liudytoja S. V. nurodė, kad yra atsakovo žmona, autoįvykis įvyko 30-50 metrų nuo jų namų, po įvykio ją iškvietė policija, bet įvykio ji nematė. Automobilyje sėdėjo trys vyrai – vienas labai jaunas vairuotojas 1983 m gimimo, kitas 1957 metų gimimo. Vienas vaikinas labai drebėjo. Arklys buvo visas kruvinas, todėl iškvietė veterinarą, atvykęs nurodė, kad arklys negyvens. Policija liepė rašyti pasiaiškinimą ir sakė, kad dėl įvykio kalti ,,pusę per pusę“ – vairuotojas ir arklys. Vairuotojas parodė teises, kur liudytoja pamatė, kad jis yra 1957 m. gimimo, jo pavardės neatsimena. Paskui susiskambino su juo ir jis pasakė, kad jie visi sveiki ir jie yra Klaipėdoje. Po įvykio automobilį nuvairavo vyresnysis vyras. Taip pat nurodė, kad ji uždirba minimumą, vyras ieško darbo, šeimos pajamos – 900 Lt (b.l. 85-86).

11Atsakovo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo ir liudytojos parodymai kelia abejonių kas vairavo automobilį įvykio metu. Sutinkamai su Taisyklių 4.1.4. p. nedraudiminiu įvykiu laikoma, kai automobilį vairuoja asmuo neturintis teisės vairuoti. Byloje nėra informacijos ar R. D. turėjo teisę vairuoti automobilį, o tai svarbu sprendžiant bylą, J. ir D. parodymai skiriasi dėl greičio, šviesų, akivaizdu, kad vairuotojas neatsižvelgė ir vairavo neatsargiai, nesiėmė atsargumo priemonių, todėl dalis kaltės yra ir vairuotojo. Sprendžiant žalos dydžio klausimą, reikia spręsti ir kaltės klausimą, žalą mažinti proporcingai kaltei. Prašyme išmokėti draudimo išmoką, nenurodyta, kas vairavo automobilį, dokumentai pildyti paviršutiniškai nesilaikant taisyklių, nėra informacijos koks asmuo apskaičiavo žalą, pačios žalos apskaičiavimas kelia abejonių, ieškovo atstovas posėdžio metu taip pat negalėjo pagrįsti žalos dydžio (b.l. 86).

12Ieškinys tenkintinas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad tarp AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,, ( - )“ buvo sudaryta transporto priemonės ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutartis (b.l. 3-4). Draudimo sutarčiai taikomos AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (b.l. 64-77). Automobilis registruotas UAB ,,( - )“ Klaipėdos atstovybės vardu, juo neterminuotai naudojasi UAB ,, ( - )“ (b.l. 18-19).

14Iš byloje pateikto Nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. ( - ) nustatyta, kad 2008-11-15 apie 17.30 val. V. V. priklausantis arklys pabėgo iš ganyklos, esančios šalia V. V. namo kitoje kelio pusėje ir išbėgo tamsiu paros metu ant važiuojamosios kelio dalis. Tuo metu nuo Užulaukių link Putiniškių važiavo automobilis, valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas R. J., kuris išvengti susidūrimo su arkliu nesugebėjo, nes buvo labai mažas atstumas, o arklys išbėgo netikėtai, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis ir nukentėjo arklys (b.l .5).Teismo metu atsakovas papildomai paaiškino,kad arklys išbėgo iš kairės važiuojamosios kelio dalies į dešinę pagal automobilio judėjimo kryptį(b.l.84-85). Eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia, policijos pareigūnai nustatė tokius transporto priemonės sugadinimus – priekinis stiklas, variklio dangtis, kairės pusės statramstis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės veidrodėlis, priekinis bamperis, kairės pusės žibintas, kairės pusės priekinės durelės (b.l. 6). Eismo įvykio aplinkybes patvirtina Eismo įvykio schema, R. J. ir V. V. paaiškinimai, pažyma iš AB ,,Lietuvos draudimas“ bylos Nr. ( - ) (b.l. 10-17),prašymas išmokėti draudimo išmoką(b.l.20).Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovo atstovo argumentais,kad kelių policininkai negali objektyviai užfiksuoti visų realių sugadinimų,nes tokios apžiūros galimybės įvykio vietoje nėra.

152008-11-17 UAB ,, ( - )“ kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b.l. 20). Atlikus transporto priemonės apžiūrą buvo nustatyti šie transporto priemonės sugadinimai variklio gaubtas, pr. k. p. žibintas, pr. k. p. sparnas, pr. stiklas, pr. panelė, pr. stiklo apdaila, k. p. gaubto amortiz.; remontuojamos dalys – pr. k. p. durys, pr. k. p. lonžeronas (b.l. 22), atlikus papildomą techninę apžiūrą buvo nustatyti šie sugadinimai, neįtraukti į pirminį transporto priemonės techninės apžiūros aktą: keičiamos dalys – veidrodėlis k. p. (kompl. 3 vnt.), troselio laikiklis, valytuvų skydas, valytuvų apdaila 2 vnt., stiklo vidinė apdaila, oro filtro korpusas, valytuvo mechan., valytuvo koja, posparnis, grotelės k. d.; remontuojamos dalys – kėbulo def., prietaisų pan., met. skyd., k. p. lonžeronas, k. p. pr. stat. (b.l. 23). Automobilio sugadinimus patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b.l. 58-63). AB ,,Lietuvos draudimas“ apskaičiavo 9208,60 Lt draudimo išmokos sumą (b.l. 24) ir 2009-02-20 išmokėjo 8808,60 Lt draudimo išmoką UAB ,, ( - )“ (b.l. 33). Byloje pateiktos UAB ,, ( - )“ sąskaitos faktūros Nr. ( - ) (b.l. 25-27).Ieškovo reikalavimas paremtas trečiąja faktūra,kurios pagrindu buvo sumokėta draudimo išmoka 2009-02-20(b.l.33).Tokiu būdu atsakovo nurodymas ,kad ieškovas praleido trijų metų senaties terminą neturi pagrindo.

16Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija Nr. ( - ) prašydamas atlyginti žalą (b.l. 7), tačiau atsakyme į pretenzija atsakovas su ja nesutiko. Nurodė, kad nesuprantantis, kodėl turi atlyginti žalą, nei kokiu pagrindu priskaičiuota žalos suma, mano, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už žalos atlyginimą, nes pats patyrė žalą dėl kumelės partrenkimo (b.l. 8-9).

17Ieškovas į bylą pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas, nukentėjusiojo UAB „( - )“ draudikas, atlygino pastarosios patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, t.y. atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas LR CK 6.1015 straipsnį yra konstatavęs, kad „CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atkreipė dėmesį, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare - „pakeisti, išrinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Toks aiškinimas atitinka ir taisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę“. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, įstatymo pagrindu perėjo draudėjos UAB „( - )“ teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju draudėją UAB „( - )" ir atsakovą sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovas, kuriam perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę. Vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovo padėtis yra tokia pati, kokia būtų UAB „( - )". Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Todėl ieškovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. LR CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjai UAB „( - )", įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą atsakovą, ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą, Šią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 1.125 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje nustatytas teisės normas yra konstatavęs, kad „Kadangi tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina išvada, kad atmesti ieškovo reikalavimą taikant CK 1.125 straipsnio 7 dalį, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, nebuvo pakankamo teisinio pagrindo. Šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-255/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-73/2007).

18Teismas šioje byloje pagal esamus įrodymus mato,kad dėl autoįvykio kaltas ne vairuotojas,o arklys ir jo savininkas,kuris nesugebėjo jį pririšti tokiu būdu,kad šis neturėtų galimybės išbėgti į važiuojamąją kelio dalį,ko pasekoje įvyko autoįvykis.Automobilio vairuotojas pagal byloje esančius duomenis buvo R. J..Atsakovo nurodomos abejonės dėl kito asmens vairavimo paremtos tik suinteresuotų asmenų-jo paties ir jo žmonijos paaiškinimais,kuriuos teismas vertina kritiškai.Taip pat teismui akivaizdu,kad išbėgus arkliui iš kairės į dešinę,vairuotojas privalėjo stabdyti,jeigu tai įmanoma,bet ne sukti vairą į dešinę,į šalikelę ir rizikuojant savo ir keleivių gyvybe bandyti išvengti susidūrimo net ir tuo atveju jeigu tai taip pat buvo techniškai įmanoma atlikti(pasukti vairą laiku)(KET 9,134p.).

19LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.).

20Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT nutartys - 3K-3-503/2005 ir 3K-3-46/2009 ) yra pasisakęs dėl subrogacijos sampratos, šio instituto paskirties ir taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumų:,,Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.Subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, ką šiam išmokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė.Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.Nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.).“

21Nagrinėjamu atveju ieškovui (draudikui) atlyginus draudėjo UAB ,, ( - )“ patirtą žalą, ieškovas subrogacijos pagrindu perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, nagrinėjamu atveju – atsakovo V. V., todėl ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 8808,60 Lt žalos atlyginimas (CK 6.1015 str. 1 d.).

22LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

23Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 264 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) (LR CPK 93 str. 1 d.).

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 265 str., 268 str., 269,270 str., teismas

Nutarė

25Ieškinį tenkinti visiškai.

26Priteisti iš atsakovo V. V. (a.k. ( - ) ieškovui AB ,,Lietuvos Draudimas“ (į.k.110051834, buv. Vilnius, Basanavičiaus g. 12) 8808,60 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis litus 60 ct) žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų už priteistus 8808,60 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,264 Lt (du šimtus šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų .

27Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant D. D.,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,... 4. atsakovui V. V., adv. R. P.... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 8808,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc.... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l. 45-46). Nurodė, kad sutinkamai su LR CK... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 9. Atsakovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 10. Liudytoja S. V. nurodė, kad yra atsakovo žmona, autoįvykis įvyko 30-50... 11. Atsakovo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo ir liudytojos... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad tarp AB ,,Lietuvos... 14. Iš byloje pateikto Nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo... 15. 2008-11-17 UAB ,, ( - )“ kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti... 16. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija Nr. ( - ) prašydamas atlyginti... 17. Ieškovas į bylą pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas,... 18. Teismas šioje byloje pagal esamus įrodymus mato,kad dėl autoįvykio kaltas... 19. LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 20. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT nutartys - 3K-3-503/2005 ir 3K-3-46/2009... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovui (draudikui) atlyginus draudėjo UAB ,, ( - )“... 22. LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos... 23. Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 264 Lt žyminio... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 265 str., 268 str.,... 25. Ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Priteisti iš atsakovo V. V. (a.k. ( - ) ieškovui AB ,,Lietuvos Draudimas“... 27. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...