Byla A-1813-624/2015
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Dirvono (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus Karoliniškių gimnazija (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“ (I t., b. l. 1–9).

5Pareiškėjas teigė, kad įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nuostatas, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintoms Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėms (toliau – ir Finansinės paramos grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintoms Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėms (toliau – ir Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės). Atsakovas pažeidė objektyvumo, taip pat įstatymo viršenybės (teisėtumo) principus. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodoma, kad jis yra priimtas atsižvelgiant į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063/IT01 (toliau – ir pažeidimo tyrimo išvada), t. y. pačiame įsakyme iš esmės nenurodytos faktinės įsakymo priėmimo aplinkybės. Pažeidimo tyrimo išvada iš esmės yra grindžiama tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ nurodytais argumentais. Nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, ( - ), rekonstravimo darbų viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalyje sąlygos, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, nebuvo nustatyta. Nei Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, nei konkurso sąlygose nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjo įgaliota perkančioji organizacija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pagrįstai nustatė, kad subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ visiškai atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir buvo pajėgi įvykdyti visus darbus, nurodytus konkurso sąlygose ir paslaugų pirkimo sutartyje (nėra nustatytų aplinkybių, kad ūkio subjektų grupė būtų neįvykdžiusi 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, ( - ), rekonstravimo darbų sutarties Nr. 110). Tik nuo 2011 m. sausio 6 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kuria šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. LVPA pažeidimo tyrimo išvada bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 4S-242 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ parengti įvertinus pasikeitusį teisinį reguliavimą ir vėlesnę teisminę praktiką. Nei LPVA, nei atsakovas nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atveju išmokėtų didesnių, nei priklausančių projekto vykdytojui, lėšų. Teigė, jog turi būti įvertinta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkto nuostata. Ir iš ginčijamo įsakymo, ir iš pažeidimo tyrimo išvados turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų, jog Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatyta žala buvo padaryta, nėra. Priešingai, viešuoju pirkimu darbai buvo įsigyti žemesne kaina palyginus su darbų kaina, jeigu darbų sutartis būtų sudaryta su antros vietos tiekėju. Todėl skundžiamas įsakymas nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas, tyrimas atliktas ir ginčijamas įsakymas priimtas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo vykdyto viešojo pirkimo, dėl to laikytinas šališku ir neteisėtu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnis). Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (IV t., b. l. 40–44).

7Rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195, 197 ir 198 punktų nuostatomis. Ūkio ministerijos nuomone, LVPA sprendimas dėl pažeidimo gali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos negali būti keičiama. Šias išvadas patvirtina ir kitos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos (1971, 1981, 1983, 211, 212 p.). Toks sprendimas yra reikšmingas pats savaime ir sukelia teisines pasekmes. Ūkio ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi VAĮ numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 188 ir 198.2 punktuose numatytą sprendimą. Administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turėjo būti nurodyti pačiame skundžiamame sprendime. Nesutiko, kad Ūkio ministerija nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atvejų išmokėtų didesnių, nei priklausančių projekto vykdytojui, lėšų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir aiškino, kad administracinio sprendimo formos trūkumai ar kiti formalūs jo priėmimo procedūros pažeidimai nėra pakankamas pagrindas tokiam sprendimui panaikinti, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti priimtas iš esmės neteisingas administracinis sprendimas. Skundžiamo sprendimo 2.1 punkte yra nurodyta konkreti grąžintinų lėšų suma – 104 997,88 Lt, kuri LVPA sprendimu dėl pažeidimo buvo pripažinta netinkama finansuoti, todėl yra nepagrįstai išmokėta pareiškėjui. Dėl to nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tokia suma nebuvo nustatyta. Sutiko, kad Ūkio ministerija dėl vykusio susirašinėjimo su LVPA dėl nustatyto pažeidimo praleido Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytą 15 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau pažymėjo, kad šis terminas nėra naikinamasis, nes Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nėra nustatytų šio termino praleidimo pasekmių, dėl kurių Ūkio ministerija negalėtų priimti sprendimo.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime su skundu nesutiko (I t., b. l. 74–78).

9Paaiškino, kad pažeidimo tyrimas buvo pradėtas gavus Finansų ministerijos 2013 m. kovo 29 d. raštą Nr. ((4.115-2409)-5K-l111980;1210594;1223825;1306856)-6K-1303158. Rėmėsi vykdant pirkimą galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 39 straipsniu. Perkančioji organizacija įtraukė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje numatytą reikalavimą į pirkimo dokumentus (9.2 punktas). Pirkimo dokumentų 11 punktas numato, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekviena įmonių grupės įmonė. Kadangi įmonių grupėje esanti UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama, pasiūlymas turėjo būti atmestas. Nesutiko su pareiškėju, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuria remiasi LVPA, grindžiama pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011. Nesutiko su pareiškėjo interpretacija, kad LVPA „aplinkybes“ laikė nepakankamomis savarankiškai išvadai priimti, nes kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Rėmėsi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 3, 11, 16 punktais, Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 dalimi, Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktais, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktu, 2.1.8 punktais, LVAT 2011 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2790/2011, ES Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu prejudiciniu sprendimu byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer et des Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10. Taip pat vadovauvosi Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006), 98, 99 straipsniais. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, laikytina, kad visas finansavimas, gautas pagal sutartis, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, laikomas nepagrįstai gauta nauda. Pareiškėjo teiginį, kad ūkio ministro įsakymas priimtas praleidus teisės aktų nustatytus terminus, paneigia LVAT 2012 m. gegužės 24 d nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti (IV t., b. l. 24–30).

11Paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas negali būti laikomas teisėtu, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Vadovavosi Finansinės paramos grąžinimo taisyklėmis, šių taisyklių 5.2.2 punktu. Viešojo administravimo subjekto sprendimas įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti lėšas į Lietuvos Respublikos biudžetą gali būti laikomas teisėtu tik patvirtinus abiejų sąlygų pagrindimą: pirma, turi būti nustatytas teisės aktų (paramos sutarties nuostatų) pažeidimas; antra, išmokėtų didesnių, nei priklauso, lėšų nustatymas (patvirtinimas). Pačiame įsakyme iš esmės nenurodytos faktinės įsakymo priėmimo aplinkybės. LVPA pažeidimo tyrimo išvada iš esmės yra grindžiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ nurodytais argumentais. Sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (kaip faktiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu). Vykdant viešąjį pirkimą galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Mokyklos pastato rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso sąlygų 9.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas atitiko tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Kvalifikacinio reikalavimo, atitinkančio tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo konkurso sąlygose nustatyta nebuvo. LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011 (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis) kvalifikacinis reikalavimas, ribojantis tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose, ir įvertinus, kad mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip įgaliotai perkančiajai organizacijai, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti, kad ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Paaiškino, kad įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamą viešą informaciją. Teigė, kad nebuvo teisinio pagrindo pripažinti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies pažeidimo, kadangi nebuvo nustatytas atitinkamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Dėl pareiškėjui išmokėtos arba už jį sumokėtos didesnės nei priklauso lėšų sumos bei dėl procedūrinių pažeidimų nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėjas. Atsakovas nepagrįstai įpareigojo grąžinti lėšas, kadangi nepagrindė didesnės lėšų sumos nei priklausytų pareiškėjui išmokėjimo fakto.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu (IV t., b. l. 144–155) panaikino ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“.

13Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į įsakymo turinį, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jis yra nemotyvuotas taip, kaip to reikalauja VAĮ nuostatos. Įsakymo preambulėje yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiasi ūkio ministras, taip pat nurodyta, kad priimant įsakymą buvo vadovaujamasi ir 2010 m. rugsėjo 16 d. projekto „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, ( - ), rekonstravimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 punktais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės išdėstytos kituose preambulėje nurodytuose dokumentuose, kuriuos pateikė LVPA 2013 m. birželio 7 d. rašte Nr. R4-6690(13.1.5), 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. R4-8825 (13.1.5). Ginčo įsakymo 2 punkte nustatytas lėšų grąžinimo terminas, delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, apskundimo tvarka. Kiti pavedimai išvardijami įsakymo 3 punkte. Iš visų įsakyme nurodytų teisės aktų, dokumentų, kuriuose yra aprašytos faktinės aplinkybės, yra aišku, kodėl pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas. Tai, kad pareiškėjas suprato pažeidimo esmę, jo padarymo faktines aplinkybes, taikytų teisės aktų turinį, akivaizdu iš pareiškėjo skundo teismui turinio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įsakymas buvo nemotyvuotas. Viešojo administravimo subjekto priimtas aktas nebūtinai yra išdėstytas viename dokumente. Tokios pozicijos laikosi LVAT (žr. 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.). Be to, tokią įsakymo formą suponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197–198 punktų nuostatos, nes ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos, privalo atsižvelgti į gautą iš LVPA pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas grindžiamas nurodytais dokumentais, vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, vertinami visi nurodyti dokumentai. Toks vertinimas atitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1971 ir 198 punktų reikalavimus.

14Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nebuvo pagrindo išvadai, kad LVPA neatliko savarankiško pažeidimo tyrimo. Nustatyta, kad LVPA tyrimą pradėjo 2013 m. balandžio 3 d., tyrimo metu surinko dokumentus, patvirtinančius LVPA poziciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad tyrimas neatliktas, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju taikyta finansinė korekcija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, taip pat dėl kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, tačiau šiose taisyklėse tik detalizuojamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. sausio 14 d. įgaliojimu Nr. 147, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, įgaliojime apibrėžta įgaliojimų apimtis.

15Nustatyta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija su 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr. 13-92 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai tvirtinti Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, ( - ), rekonstravimo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu sąlygas. Teismas atsižvelgė į šių sąlygų 9.2, 11, 2 punktų nuostatas. Atitinkamai tos pačios sąlygos įrašytos ir į kvalifikacijos deklaracijos formą.

16Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 13-132 pakvietė ūkio subjektų grupę AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ į supaprastintas derybas, nurodė, kad Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolu Nr. 27-2 nustatė, kad šios subjektų grupės kvalifikacijos duomenys atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Laimėjusiu pasiūlymu pripažinta ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“, kuriai pranešta apie tai 2010 m. balandžio 29 d. raštu. Šie ūkio subjektai teikė pirminius pasiūlymus. Kartu pateiktas Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas apie UAB „Dalsta“, jame nurodyta, kad šios bendrovės teisinis statusas – „Restruktūrizuojamas“. Taip pat apie šį statusą nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 3-24035, kurioje pasakyta, kad iškelta restruktūrizavimo byla (2009 m.), restruktūrizavimo dienai įmonės skola sudarė 50 777,67 Lt, tačiau 2009 m. liepos 20 d. įmokos sumokėtos ir VSD biudžetui skolos nėra. Tai atitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.3 punkto nuostatą, kad tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. UAB „Dalsta“ pateikė tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodė, kad tiekėjas nėra sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos, jo padėtis pagal šalies, kurioje įregistruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. UAB „Dalsta“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Vilniaus Karoliniškių gimnazija, užsakovas, 2010 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį su ūkio subjektų grupe, rangovais, pastato rekonstravimo darbams, sutarties kaina – 2 890 000 Lt.

17Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad sąlyga, numatyta tuo metu galiojusios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nagrinėjamajame viešajame pirkime buvo nustatyta – atsižvelgiant į sąlygų 9.2 punktą. Tačiau tuo metu Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje (nei 2 dalies 1, nei 2 punktuose) nebuvo nuostatos, kurioje būtų aiškiai pasisakyta, jog galima nustatyti minimalų kvalifikacinį reikalavimą sąlygose, kad paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte sąlygos išdėstytos alternatyviai. Teismas darė išvadą, kad šioje nuostatoje frazė dėl „šalies, kurioje jis registruotas“ taikytina tik ne Lietuvoje reziduojantiems ūkio subjektams, nes Lietuvos Respublikos įstatyme galima numatyti visus atvejus, kaip tiekėjas gali sudaryti susitarimą su kreditoriais tęsti veiklą ir pan. Tai, kad tokios sąlygos gali būti tiksliai nustatytos, patvirtina ir reali situacija, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo papildytas ir netinkamu tiekėju gali būti pripažintas tiekėjas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla. Tačiau nagrinėjamu atveju pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą joks minimalus kvalifikacijos reikalavimas pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas.

18Teismas vadovavosi nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio, 4 straipsnio, 4 straipsnio 4 bei 7 dalių, 5 straipsnio nuostatomis. Taigi joks susitarimas su kreditoriais, pateikiant prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo teismui, dar neturi būti pateikiamas, reiškia, gali būti dar nesudarytas. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepatikrino, ar UAB „Dalsta“ sudarė taikos sutartį su kreditoriais, kitokį susitarimą, pagal kurį tęsiama veikla. UAB „Dalsta“ deklaracijoje nurodė, kad tokių faktų, kurie numatyti minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.2 punkte, nėra, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal gautus duomenis galėjo padaryti išvadą, kad UAB „Dalsta“ atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nes nėra sudariusi su kreditoriais taikos sutarties, kitokio susitarimo tęsti tiekėjo veiklą ir pan.

19LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, pagrįsdama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą, vadovavosi LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011. Tačiau šioje nutartyje LAT sprendė ginčą, kai viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyti du minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai – ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir pagal 2 punktą. Nepaisant to, visgi LAT aiškino tik Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir priėjo išvadą, kad jame nurodyto tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusas atitinka restruktūrizuojamos įmonės statusą. LAT atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 6 d.), Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. LAT nagrinėtoje byloje pakako to, kad perkančioji organizacija nepaisė minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl pripažino, kad pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nors ir nebuvo analizuojama dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taikymo.

20Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija, nepaisydama minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris numatytas sąlygų 9.2 punkte pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nei nurodytoje LAT nutartyje, nei vėliau keičiant Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1–me punkte neatsirado įmonė, kurios statusas yra restruktūrizuojama, tai reiškia, kad įstatymų leidėjas visgi nemanė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas apima ir restruktūrizuojamas įmones (tokia išvada daroma sekant LAT nutarties logiką). Todėl nebuvo pagrindo reikalauti iš perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, kad ji taip plačiai aiškintų Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir tokiam kvalifikaciniam reikalavimui priskirtų restruktūrizuojamas įmones, nors įstatyme tai nebuvo nurodyta nei viešojo pirkimo momentu, nei nurodyta dabartiniu metu.

21Visi pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai yra susiję vien tik su minėtu, pasak LVPA, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimu, kadangi ir nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimai, ir kitų nurodytų teisės aktų (susijusių su finansinės paramos teikimu) pažeidimai yra išvestiniai, jie nurodomi tik dėl to, kad neva buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, beje, niekur neįvardinta, kokios, neanalizuota, kodėl tokia išvada padaryta taikant pirkimo sąlygų 9.2 punktą. Nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeisti straipsniai susiję tik su procedūromis, kurios reiškia, kad dėl nurodyto kvalifikacinio reikalavimo nepaisymo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, kandidatų ir dalyvių kvalifikacinių duomenų vertinimas, taisyklių nesilaikymas ir pan. Jokie kiti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, išskyrus pirmiau aptartą, nebuvo nustatyti, jų faktinės aplinkybės skundžiamame įsakyme (kartu su jį lydinčiais dokumentais) nėra aprašytos ir teisiškai kvalifikuotos, todėl teismas darė išvadą, kad buvo konstatuotas vienintelis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, įpareigojančių įvertinti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pažeidimas, kuris ir aprašytas pažeidimo tyrimo išvadoje ir viename LVPA raštų.

22Nagrinėjamu atveju parama buvo teikiama pagal Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų taisykles. Teismas vadovavosi šių taisyklių 8 punkto, 8.7 punkto nuostatomis. Nagrinėjamu atveju LVPA privalėjo pripažinti išlaidas atitinkančias projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, tačiau LVPA padarė priešingą išvadą. Ši išvada yra surašyta, ji yra skundžiamo įsakymo sudėtinė dalis. LVPA ištyrė pažeidimą ir padarė išvadą, kad pagal nurodytą teisės aktą būtent bendrieji išlaidų atitikties reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti, išlaidos negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti, nes dalis išlaidų, padarytų vykdant projektą, padarytos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, šio pažeidimo faktinės aplinkybės aprašytos. Atsižvelgdamas į jau išdėstytus argumentus, teismas vertino, kad pažeidimo tyrimo išvadose be pagrindo analizuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas ir visai nėra pasisakyta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo, tai būtų reikšminga nagrinėjamu atveju.

23Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą galimai padarė viešąjį pirkimą atlikusi institucija, šiuo atveju nebuvo reikšmingi, nes tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas, finansinė parama nebūtų galima, finansinės paramos teikimo taisyklės nedetalizuoja, ar svarbu, kas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Teismas pažymėjo, jog terminų pažeidimas priimant skundžiamą įsakymą negalėtų būti pripažintas esminiu, galinčiu sąlygoti neteisėto akto priėmimą ir sąlygą jam panaikinti, kaip tai nustato ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pareiškėjo nurodyti terminai nėra naikinamieji.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“, kurio sudėtinė dalis yra LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada, visa apimtimi yra panaikinamas, nes yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Paramos gavėjas, vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, tiekėjų atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams įvertino tinkamai.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 159–164) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos skundą atmesti.

26Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė vienintelę išvadą, kurios pagrindu panaikino ūkio ministro įsakymą: kad „nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija, nepaisydama minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris numatytas sąlygų 9.2 pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą“. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Sutinka, kad pasiūlymo teikimo metu UAB „Dalsta“ tenkino tik 3 iš 5 sąlygų, t. y. nebuvo bankrutavusi, nebuvo likviduojama ir nebuvo sustabdžiusi veiklos. Vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2011 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-502/2011, 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-682/2011, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 2A-794/2011). Joks susitarimas su kreditoriais, pateikiant prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo teismui, dar neturi būti pateikiamas, reiškia, gali būti dar nesudarytas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nuostatos, jog tiekėjas negali būti sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, pagrindas yra ne įmonės teisinis statusas, o faktinė įmonės situacija.

27Pažymi, kad viena iš sąlygų restruktūrizuojamos įmonės statusui įgyti yra kreditorių sprendimas, o restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų vykdymas gali būti stabdomas, ribojamos kreditorių teisės naudotis savo teisių gynimo priemonėmis bei taikomi kiti įstatyme nustatyti draudimai. Nors teismas nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnį teikiant teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo privalo būti pateikiami įmonės restruktūrizavimo plano matmenys, kuriems pritarė kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas, tačiau neargumentavo, kodėl to nelaiko susitarimu su kreditoriais dėl įmonės veiklos tęsimo, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti, nors būtent tokia teismų praktika yra susiformavusi

28Teismas visiškai nenagrinėjo kitos sąlygos – įmonės veiklos apribojimo, kai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnis numato konkrečius įmonės veiklos apribojimus nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

29Taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog pažeidimo tyrimo išvadose be pagrindo analizuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas ir visai nėra pasisakyta dėl 1 punkto aiškinimo ir taikymo. Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo nurodyta LAT nutartis tik kaip pagrindas, kodėl buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados gavimo. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadą pateikė 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4S-2424. Tuo tarpu teismas nepagrįstai rėmėsi ne minimoje LAT nutartyje išdėstytais argumentais ir išaiškinamais, o kasatoriaus argumentais, kurių teismas nepalaikė.

30LVPA su kitais teismo argumentais, t. y. su tuo, kad ūkio ministro įsakymas atitinka administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, kad nėra reikšminga, jog viešojo pirkimo procedūras atliko ne pareiškėjas, o jo įgaliota kita perkančioji organizacija bei, kad terminų pažeidimas priimant skundžiamą įsakymą negalėtų būti pripažintas esminiu, galinčiu sąlygoti neteisėto akto priėmimą ir sąlygą jam panaikinti, sutinka ir jų neginčija.

31Ūkio ministerija apeliaciniu skundu (V t., b. l. 11–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, jog atsižvelgiant į nurodyto įsakymo turinį, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jis yra nemotyvuotas taip, kaip to reikalauja VAĮ nuostatos (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-2152/2013 ir Nr. A756-2046/2013).

33Atkreipia dėmesį, kad teismas sutiko su Ūkio ministerijos argumentais atsiliepime į Vilniaus Karoliniškių gimnazijos skundą, tačiau panaikino Ūkio ministerijos sprendimą dėl LVPA 2012 m. liepos 11 d. Pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01, kuria neva nepagrįstai konstatuotas Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimas.

34Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3407-484/2014, kurioje LVPA nustatė analogišką pažeidimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV t., b. l. 178–185) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o LVPA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad Viešojo pirkimo sąlygų 9.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas atitiko vykdomo Viešojo pirkimo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos būtent 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinį. Atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės LVPA nepaneigė. Iš Pažeidimo tyrimo išvados turinio matyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas buvo konstatuotas vertinant būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kurių taikymas ir pažeidimo konstatavimas šios administracinės bylos kontekste būtų ydingas (kadangi sąlyga, ribojanti tiekėjų dalyvavimą šiuo pagrindu, Viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta) ir nėra galimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad pati LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje neišanalizavo svarbių faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011, iš esmės keisdama savo poziciją jau po administracinės bylos iškėlimo.

37Nurodo, kad tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie atvejai turėtų būti konkrečiai nustatyti atskiro viešojo pirkimo sąlygose.

38Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose buvo įtvirtintos dvi skirtingos ir savarankiškos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta „griežtesnė“ sąlyga, ribojanti tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, lyginant su 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu ribojimu.

39Teismo padaryta išvada, kad joks minimalus kvalifikacijos reikalavimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą Viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas, yra pagrįsta ir teisinga. Pažymi, kad tuo tarpu LAT nagrinėtoje byloje (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis) kvalifikacinis reikalavimas, ribojantis tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. LAT išaiškino, jog restruktūrizuojama įmonė vertintina tik kaip siekianti susitarimo su kreditoriais Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

40Teigia, kad yra aiškiai išreikšta įstatymo leidėjo valia įmonės restruktūrizavimo statusą prilyginti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto atvejams. Pažymi, kad LVPA cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys buvo priimtos iki LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011.

41Teigia, jog tik aiškiai sureguliavus, t. y. pakeitus teisinį reglamentavimą, LVPA pakeitė savo poziciją ir 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063/IT01 konstatavo, kad vykdant mokyklos rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Negali būti konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, o perkančioji organizacija laikoma atsakinga, jeigu atitinkamų viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu įstatymas nenumatė aiškios ir konkrečios sąlygos, o atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti ir įsigaliojo po atitinkamų procedūrų atlikimo.

42Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Dalsta“ iškėlimo, o 2012 m. kovo 9 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl juridinio asmens pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, šios administracinės bylos kontekste neturi jokios reikšmės, kadangi nurodytos aplinkybės kilo jau po perkančiosios organizacijos atliktų Viešojo pirkimo procedūrinių veiksmų.

43Vilniaus Karoliniškių gimnazija atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV t., b. l. 188–193) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o LVPA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės pakartoja Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į LVPA apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

45Ūkio ministerija atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV t., b. l. 195–198) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Atsakovas sutinka su LVPA apeliaciniu skundu ir jame dėstomais argumentais visa apimtimi ir jį palaiko.

47LVPA atsiliepimu į Ūkio ministerijos apeliacinį skundą (V t., b. l. 46–47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

48LVPA palaiko Ūkio ministerijos apeliacinio skundo prašymą, bei laikosi LVPA apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos.

49Vilniaus Karoliniškių gimnazija atsiliepimu į Ūkio ministerijos apeliacinį skundą (V t., b. l. 49–51) prašo Ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, su kokiais kokias pirmosios instancijos sprendimo motyvais ir kokiu pagrindu, nesutinkama. Toks apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

51Ūkio ministerija apeliaciniame skunde akcentavo, jog nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. I-3407-484/2014 yra analogiškos. Tačiau apeliacinio skundo teikimo metu, sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3407-484/2014 dar nebuvo įsiteisėjęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos skundą tenkino ir panaikino ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-878 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 vykdytojai Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijai, grąžinimo“.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53Byloje ginčas kilo dėl ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-879, kuriuo, konstatavus, kad pareiškėjas padarė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą – Projekto vykdymo metu, įsigydamas rekonstravimo darbus, viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju pripažino kvalifikacinius kriterijus neatitinkantį, t. y. restruktūrizuojamą, ūkio subjektą ir tuo pažeidė VPĮ nuostatas, nuspręsta pripažinti Projekto išlaidų sumą 104 997,88 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų netinkamomis finansuoti išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

54Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ Vilniaus Karoliniškių gimnazijos projektui „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, ( - ), rekonstravimas“ buvo skirtas finansavimas (I t., b. l. 40–41). Ūkio ministerija, LVPA ir Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. rugsėjo 16 d. sudarė projekto „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, ( - ), rekonstravimas“, vykdomo pagal priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 (I t., b. l. 171–198), kuria Projektui, kurio veiklų įgyvendinimo pradžia yra 2009 m. gegužės 19 d., skirta 2 341 297 Lt, įskaitant PVM, Europos Sąjungos lėšų suma. Pirkimus, reikalingus vykdant šį projektą (pirkimas Nr. 86722, paskelbtas 2010 m. kovo 26 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 22), vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgaliota Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 2010 m. sausio 14 d. įgaliojimu Nr. 147, pagal Vilniaus Karoliniškių gimnazijos su 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr. 13-92 pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos patvirtintas Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, ( - ), rekonstravimo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu sąlygas (II t., b. l. 15-47), kurių, nurodant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus bei reikalaujamus dokumentus ir informaciją, patvirtinančius šiuos reikalavimus, 9.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi būti nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši, o atitikimą šiems reikalavimams turi būti patvirtintas: 1) VĮ Registrų centro išduotu išrašu ar šios įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka išduotu dokumentu, patvirtinančiu jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis nurodytoms aplinkybėms įrodyti, arba teismo išduotais išrašais iš sprendimo, jei toks yra, arba šalies, kurioje yra registruotas teikėjas, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo ar viešojo administravimo institucijos išduota pažyma; 2) laisvos formos tiekėjo deklaracija, kad tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, nesustabdęs ar apribojęs savo veiklos. Minėtų sąlygų 11 punkte nustatyta, kad jeigu pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, 9.1–9.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti reikiamus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 27-4 patvirtinta supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdyto pirkimo metu gautų pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo, kuriuo pripažintas ūkio subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ (įgaliotas partneris AB „Specializuota komplektavimo valdyba“) pasiūlymas, kurio kaina – 2 890 000,00 Lt (II t., b. l. 187–188). LVPA gavus Finansų ministerijos 2013 m. kovo 29 d. raštą Nr. ((4.115-2409)-5K 1111980;1210594;1223825;1306856)-6K-1303158, kuriuo, be kita ko, informuojama apie Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atlikto tyrimo dėl Projekto galutinę išvadą, kad Projekto vykdymo metu atlikto viešojo pirkimo nugalėtoja tapo įmonių, iš kurių viena buvo restruktūrizuojama, grupė, todėl minėtų įmonių pasiūlymas turėjo būti atmestas (I t., 141–143), LVPA 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R4-5346(1.6) „Dėl pirkimų Nr. 86722 ir Nr. 86718 dalinio vertinimo“ ir 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R4-5923 (1.6) „Dėl pirkimų Nr. 86722 ir Nr. 86718 dalinio vertinimo“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą išvados apie pirkimų atitiktį VPĮ reikalavimams (I t., b. l. 163–165). Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi LVPA pateiktus dokumentus, 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus (I t., b. l. 108, 160–162). LVPA 2013 m. birželio 3 d. surašė bei 2013 m. birželio 7 d. pateikė Ūkio ministerijai Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-4.2-ŪM-03-V-04-039/IT01, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 ir 8.8 punktų nuostatas, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 (toliau – Supaprastintų pirkimų taisyklės) 9 ir 35.1 punktų nuostatas (I t., b. l. 111–118). Išvadoje siūloma taikyti pareiškėjo Projektui 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis dalys. Ūkio ministras, atsižvelgdamas į minėtas LVPA tyrimo išvadas, byloje skundžiamu 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-879 pripažino Projekto 125 563,87 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis, ir nustatė, kad pareiškėjas privalo grąžinti 104 997,88 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, o 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-880 sumažino 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ skirtos paramos lėšų sumą taikytos finansinės korekcijos dydžiu (I t., b. l. 84–87).

55Vilniaus Karoliniškių gimnazijai apskundus 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-879, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu jį panaikino konstatavęs, kad išvada, jog kvalifikacijos reikalavimo neatitikimu laikoma aplinkybė, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių – UAB „Dalsta“ – buvo restruktūrizuojama, prieštarauja teisės aktų, pagal kuriuos vykdytas viešasis pirkimas, nuostatoms. Pirmos instancijos teismas kitus pareiškėjo skundo teiginius dėl ginčijamo neteisėtumo, t. y. dėl jo turinio neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei priėmimo procedūros pažeidimo, atmetė kaip nepagrįstus.

56Ūkio ministerija ir LVPA, nesutikdami su šia teismo išvada, padavė apeliacinius skundus. Ūkio ministerija apeliaciniame skunde pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-3407-484/2014, kurios faktinės aplinkybės ir taikyta teisė yra itin panašios, padarė priešingą išvadą, t. y. jog kvalifikacijos reikalavimo neatitikimu laikoma aplinkybė, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių, kuriuo šiuo atveju taip pat buvo UAB „Dalsta“, yra restruktūrizuojamas.

57Kadangi nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. I-3407-484/2014 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos Nr. A-325-822/2015) reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise yra itin panašios – projektas, kurio vykdytojas Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija, taip pat buvo vykdomas pagal priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, jam skirtas Europos Sąjungos finansavimas, dėl ko sudaryta finansavimo ir administravimo sutartis, viešuosius pirkimus, reikalingus vykdant šį projektą, vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu sąlygų, nurodant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, 9.2 punkto nuostatos buvo analogiškos (tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, nėra tokia pati ar panaši), VPĮ pažeidimu taip pat buvo laikoma tai, kad pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimus neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas, kadangi vienas iš ūkio subjektų grupės narių (UAB „Dalsta“) buvo restruktūrizuojamas, į šioje byloje priimtame įsiteisėjusiame procesiniame sprendime pateiktus išaiškinimus dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo atsižvelgti yra būtina: pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat pabrėžiama jurisprudencijos tęstinumo principo laikymosi būtinybė (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

58Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-325-822/2015, aiškindamas ir nagrinėjamai reikšmingą teisinį reguliavimą, nurodė: „<...>. Nagrinėjamu atveju VPĮ pažeidimu yra laikoma tai, kad Pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimus neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas. Kvalifikacijos reikalavimo neatitikimu laikoma aplinkybė, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių – UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama.

59Pagal VPĮ (ginčui aktuali VPĮ 2010 m. vasario 11 d. redakcija Nr. XI-678, galiojusi viešojo pirkimo paskelbimo dieną – 2010 m. kovo 26 d.) 32 straipsnio 1 dalį, kiekviena perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal VPĮ 33–37 straipsniuose įtvirtintus kokybinės atrankos kriterijus (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančio tiekėjų dalyvavimą konkurse) (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45–50 straipsnius). Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) dalyvauja tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose ir konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Tiekėjų, kurie neatitinka bent vieno iš minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama.

60VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime. Kiekviena perkančioji organizacija konkretaus pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tokiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali, bet neprivalo nustatyti, kad šiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. Taigi, dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti. Tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose.

61Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, yra tokia pati ar panaši; šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu tiekėjui iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus.

62Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygų 9.2 punkte buvo nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas: tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši.

63Kaip matyti, minėtos Pirkimų sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų iš esmės atitiko ginčo santykiui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasinaudojo įstatymo jai suteikta diskrecijos teise nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar konkretus tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

64Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo nustatyta, jog minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi atlikti kiekviena įmonių grupės įmonė <...>.

65Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pripažinti, kad perkančioji organizacija, nepaisė minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris numatytas sąlygų 9.2 punkte pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nei nurodytoje LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, nei vėliau pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1 punkte nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjui, kad jis nebūtų restruktūrizuojama įmonė. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas apima ir restruktūrizuojamas įmones, ir kad perkančioji organizacija į Pirkimo sąlygas įtraukusi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, turėjo atmesti įmonių grupės pasiūlymą dėl to, kad viena iš įmonių buvo restruktūrizuojama.

66Visi LVPA pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai (tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimai, tiek ir kitų teisės aktų, susijusių su finansinės paramos teikimu, pažeidimai) yra išvestiniai iš jau minėto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, įpareigojančių įvertinti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka patikrinus skundžiamos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą LVPA nurodomas pagrindinis pažeidimas – tai, kad Pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas, nenustatytas, konstatuotina, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ (redakcija nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d.) 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 9 ir 35.1 punktų nuostatas, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.7. ir 8.8 punktų nuostatas ir joje nurodytas siūlymas taikyti pareiškėjo Projektui 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis dalys, nepagrįsta. Paramos gavėjas, vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, tiekėjų atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams įvertino tinkamai. <...>“.

67Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-325-822/2015, pateiktą nagrinėjamai bylai reikšmingo teisinio reguliavimo aiškinimą, argumentų dėl kurio keitimo nagrinėjamoje byloje nėra pateikta, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies ir kitų aktų nuostatas aiškino bei reikšmingą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose taikė tinkamai, todėl jo išvada, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija, vykdydama supaprastintą viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, tiekėjų atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams įvertino tinkamai, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su sprendimo motyvais šioje dalyje, jų nekartos. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas teismo sprendimo motyvavimo svarbą, yra nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

68Kadangi su kitais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo motyvais dėl ginčijamo ūkio ministro įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo administracinės bylos šalys, kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos, iš esmės sutiko, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pagrindų, kurie būtų nulemtų nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiuo aspektu, nėra, apeliacinis skundas yra netenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

70atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinius skundus atmesti.

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistu.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus Karoliniškių... 5. Pareiškėjas teigė, kad įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutiko... 7. Rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195, 197 ir 198... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra... 9. Paaiškino, kad pažeidimo tyrimas buvo pradėtas gavus Finansų ministerijos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime... 11. Paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas negali būti laikomas... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu (IV... 13. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į įsakymo turinį, nėra pagrindo... 14. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nebuvo pagrindo išvadai, kad LVPA neatliko... 15. Nustatyta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija su 2010 m. vasario 2 d. raštu... 16. Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 13-132... 17. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad sąlyga, numatyta tuo metu... 18. Teismas vadovavosi nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusios... 19. LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo... 20. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija,... 21. Visi pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai yra... 22. Nagrinėjamu atveju parama buvo teikiama pagal Vykdomų projektų išlaidų ir... 23. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą galimai padarė viešąjį pirkimą... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad ūkio ministro 2013... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA apeliaciniu skundu (IV t., b. l.... 26. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė vienintelę išvadą, kurios... 27. Pažymi, kad viena iš sąlygų restruktūrizuojamos įmonės statusui įgyti... 28. Teismas visiškai nenagrinėjo kitos sąlygos – įmonės veiklos apribojimo,... 29. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog pažeidimo tyrimo išvadose be... 30. LVPA su kitais teismo argumentais, t. y. su tuo, kad ūkio ministro įsakymas... 31. Ūkio ministerija apeliaciniu skundu (V t., b. l. 11–14) prašo panaikinti... 32. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, jog... 33. Atkreipia dėmesį, kad teismas sutiko su Ūkio ministerijos argumentais... 34. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28... 35. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV t., b.... 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad Viešojo... 37. Nurodo, kad tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo... 38. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2... 39. Teismo padaryta išvada, kad joks minimalus kvalifikacijos reikalavimas pagal... 40. Teigia, kad yra aiškiai išreikšta įstatymo leidėjo valia įmonės... 41. Teigia, jog tik aiškiai sureguliavus, t. y. pakeitus teisinį reglamentavimą,... 42. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. rugsėjo 12 d.... 43. Vilniaus Karoliniškių gimnazija atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės pakartoja Vilniaus... 45. Ūkio ministerija atsiliepimu į LVPA apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 46. Atsakovas sutinka su LVPA apeliaciniu skundu ir jame dėstomais argumentais... 47. LVPA atsiliepimu į Ūkio ministerijos apeliacinį skundą (V t., b. l.... 48. LVPA palaiko Ūkio ministerijos apeliacinio skundo prašymą, bei laikosi LVPA... 49. Vilniaus Karoliniškių gimnazija atsiliepimu į Ūkio ministerijos apeliacinį... 50. Teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, su kokiais kokias pirmosios... 51. Ūkio ministerija apeliaciniame skunde akcentavo, jog nagrinėjama... 52. Teisėjų kolegija... 53. Byloje ginčas kilo dėl ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-879,... 54. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro... 55. Vilniaus Karoliniškių gimnazijai apskundus 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr.... 56. Ūkio ministerija ir LVPA, nesutikdami su šia teismo išvada, padavė... 57. Kadangi nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr.... 58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d.... 59. Pagal VPĮ (ginčui aktuali VPĮ 2010 m. vasario 11 d. redakcija Nr. XI-678,... 60. VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai draudžiamas tiekėjų... 61. Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo... 62. Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygų 9.2 punkte buvo nustatytas minimalus... 63. Kaip matyti, minėtos Pirkimų sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacijos... 64. Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo nustatyta, jog minimalius kvalifikacinius... 65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 66. Visi LVPA pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai (tiek... 67. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo... 68. Kadangi su kitais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....