Byla A-325-822/2015

Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymosi kompanija“, dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-878 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 vykdytojai Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijai, grąžinimo“.

5Skunde (I t., b. l. 1–9) nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos projektui „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68, energijos efektyvumo didinimas“ (toliau – Projektas) buvo skirtas finansavimas. Ūkio ministras 2013 m. spalio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 4-878 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 vykdytojai Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo nuspręsta pripažinti Projekto išlaidų sumą 166 304,22 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėjo įsitikinimu, šis Įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nuostatas, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintoms Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėms (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintoms Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėms (toliau – Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės), todėl yra neteisėtas bei nepagrįstas.

6Pabrėžė, kad Ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Nurodė, kad skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodoma, jog jis priimtas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) 2013 m. birželio 3 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039/IT02 (toliau – Pažeidimo tyrimo išvada). Neginčija fakto, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų, todėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų objektyvumo ir įstatymo viršenybės principų laikymasis turi būti užtikrintas, priimant tuos sprendimus ir išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, t. y. Pažeidimo tyrimo išvada. Teigia, kad LVPA Pažeidimo tyrimo išvada iš esmės grindžiama tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ nurodytais argumentais, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip įgaliota pareiškėjos perkančioji organizacija, 2010 m. kovo – gegužės mėn. vykdydama Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato, Architektų g. 68, renovavimo darbų viešąjį pirkimą (toliau – Pirkimas), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Pažeidimas grindžiamas aplinkybe, jog pagal Pirkimo dokumentų 9.2 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo ūkio subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ pripažinti laimėtoju, nes pateiktoje valstybės įmonės „Registrų centras“ 2010 m. balandžio 1 d. pažymoje nurodyta, kad UAB „Dalsta“ teisinis statusas yra „restruktūrizuojamas“. Pareiškėjas nesutiko su tokia išvada ir pažymėjo, kad viešojo pirkimo metu galiojusioje Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 33 straipsnio 2 dalyje buvo nurodytas išsamus sąrašas sąlygų, dėl kurių perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kada paraiška ar pasiūlymas atmetami. Akcentavo, kad nei VPĮ, nei ginčo Konkurso sąlygose nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuose pirkimuose, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad minėta ūkio subjektų grupė, laimėjusi konkursą, atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. gruodžio 23 d. Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pakeistas, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildant ir tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Ši VPĮ redakcija įsigaliojo tik nuo 2011 m. sausio 6 d.

7Atkreipė dėmesį į tai, kad LVPA, priimdama Pažeidimo tyrimo išvadą, nevertino aplinkybės, jog Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais (t. y. suformuota teismų praktika) ir aplinkybėmis, kurias ji laikė nepakankamomis savarankiškai išvadai dėl Viešojo pirkimo įstatymo pažeidimo nustatymo priimti ir dėl to kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Ūkio ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą, taip pat šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.).

8Dėl Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyto Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų pažeidimo, pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, priimant sprendimą dėl lėšų pripažinimo netinkamomis finansuoti, šis teisės aktas turi būti aiškinamas sistemiškai su kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinės paramos pagrįstumo nustatymo ir grąžinimo į biudžetą, nuostatomis. Nurodė, kad priimant Įsakymą taip pat vadovautasi Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių 5.2.2. punktu. Pažymėjo, kad lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais analizuojant pastarąją Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių nuostatą, matyti, jog įpareigojimo grąžinti gautą paramą pagrindas siejamas ne su bet kokiais teisės aktų (paramos sutarties) nuostatų pažeidimais, bet su pažeidimas, dėl kurių buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos suma. Šiuo atveju nei LVPA, nei atsakovas Ūkio ministerija nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atveju išmokėtų didesnių, nei priklauso Projekto vykdytojui, lėšų. Pabrėžė, kad, jei ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo tarnyba“, UAB „Dalsta“, UAB „Bikusta“ būtų pripažintos neatitinkančios nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, viešąjį pirkimą būtų laimėjęs kitas pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas (UAB „Eikos statyba“), kurio pasiūlymo kaina 1,89 proc. didesnė, nei minėtos ūkio subjektų grupės. Tai rodo, kad jam, kaip projekto vykdytojui, nebuvo išmokėtos didesnės, nei priklauso, lėšos. Pareiškėjo manymu, tiek LVPA, tiek atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad šiuo atveju darbai buvo įsigyti žemesne kaina, o pareiškėjas yra įpareigojamas grąžinti lėšas, kurios buvo tinkamai panaudotos Projektui įgyvendinti, ir nebuvo padaryta žala nei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, nei LVPA.

9Pažymėjo, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytų sprendimų. Pareiškėjo teigimu, Ūkio ministro Įsakymas priimtas praleidus minėtą terminą ir dėl šios aplinkybės laikytinas neteisėtu. Nurodė, kad LVPA Pažeidimo tyrimo išvadą parengė 2013 m. birželio 3 d., kurią su 2013 m. birželio 7 d. lydraščiu išsiuntė Ūkio ministerijai, tačiau Ūkio ministro įsakymas priimtas tik 2013 m. spalio 3 d.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 133–137) nurodė, kad vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktu, Ūkio ministerija priėmė sprendimą sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, LVPA sprendimu dėl pažeidimo pripažintų netinkamomis finansuoti, dalimi ir pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą. Teigia, kad skundžiamas Įsakymas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką – jame išdėstytas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į LVPA raštu pateiktą sprendimą dėl pažeidimo, taip pat vadovaujantis skundžiame sprendime nurodytų teisės aktų nuostatomis, o tai rodo, kad tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas buvo nurodyti. Pabrėžė, kad kilus abejonėms dėl Įsakymo formos trūkumų ar kitų formalių jo priėmimo procedūros pažeidimų, turi būti atsižvelgiama į LVAT praktiką, kurioje akcentuojama, kad administracinio sprendimo formos trūkumai ar kiti formalūs jo priėmimo procedūros pažeidimai nėra pakankamas pagrindas tokiam sprendimui panaikinti, jei iš faktinių aplinkybių nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti priimtas iš esmės neteisintas administracinis sprendimas.

12Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui neginčija Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo pakeitimo“, kuris jam sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, minėtas ūkio ministro įsakymas liktų galioti.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–5) nurodė, kad pirkimo vykdymo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 39 straipsnis nustatė, jog perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jei paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnis nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Perkančioji organizacija įtraukė šį reikalavimą į pirkimo dokumentus (9.2 punktas). Todėl ji privalėjo atmesti restruktūrizuojamo tiekėjo arba įmonių grupės, kurioje bent viena įmonė yra restruktūrizuojama, pasiūlymą, nes pirkimo dokumentų 11 punktas nustato, jog minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi atlikti kiekviena įmonių grupės įmonė. Kadangi įmonių grupei priklausanti UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama, įmonių grupės pasiūlymas turėjo būti atmestas.

15Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuria remiasi LVPA, grindžiama pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011 pateiktu Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų, aiškinimu, nurodė, kad, kai perkančioji organizacija įtvirtino ribojimą dalyvauti pirkime tiekėjui, kuris siekia susitarimo su kreditoriais, o restruktūrizuojama įmonė pagal savo faktinę ir teisinę padėtį vertintina kaip siekianti tokio susitarimo, restruktūrizuojamos įmonės pasiūlymas turi būti atmestas.

16Akcentavo, kad remiantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 11 punktu, įgyvendinančioji institucija turi teisę, įtarusi galimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projektų vykdytojų (perkančiųjų organizacijų) viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams. Nagrinėjamu atveju LVPA pasinaudojo šia teise ir kreipėsi išvados į Viešųjų pirkimų tarnybą.

17Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje minimu ES Teisingumo teismo 2011 m. gruodžio 21 d. prejudiciniu sprendimu byloje Ministre de l‘Interieur, de l‘Outre-mer et des Collectivites territoriales prieš Chambre de commerce et d‘industrie de l/Indre, C-465/10, pabrėžė, kad iš struktūrinių fondų neturi būti finansuojami veiksmai, vykdomi pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Dėl subsidijos gavėjo, kaip perkančiosios organizacijos, viešųjų pirkimų, siekiant įgyvendinti subsidijuojamas priemones, taisyklių pažeidimo būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos ir taip daroma žala Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui. Pabrėžė, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus.

18Nurodė, kad pagal Vykdomų pagal Lietuvos Respublikos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 ir 8.8 punktų nuostatas, visos išlaidos, patirtos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, yra laikomos netinkamomis finansuoti. Visas finansavimas, gautas pagal sutartis, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, laikomas nepagrįstai gauta nauda.

19Dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo terminų LVPA, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011 pateiktu išaiškinimu, nurodė, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose nėra įtvirtinta, jog ūkio ministras, praėjus 15 darbo dienų po to, kai gavo Agentūros siūlymą, negali priimti sprendimo dėl finansinės korekcijos, kad šis 15 darbo dienų terminas yra naikinamasis terminas. Tokių nuostatų nėra nei Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, nei Rekomendacijose.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymosi kompanija“ sutiko su pareiškėjo pateiktu skundu ir prašė jį tenkinti.

21Atsiliepime (b. l. 128–131) pabrėžė, kad nei Pirkimo metu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje, nei Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta kvalifikacinio reikalavimo, ribojančio restruktūrizuojamoms įmonėms teisę dalyvauti pirkime. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles ar Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Nurodė, kad pirkimo paskelbimo metu galiojęs viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nebuvo aiškus ir LVPA. Dėl šios priežasties LVPA kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes jis rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kuri buvo suformuluota praėjus daugiau nei vieneriems metams po pirkimo paskelbimo ir po Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų. Atsiliepime pabrėžiama, kad remiantis minėtais argumentais, pareiškėjas tinkamai vykdė Viešųjų pirkimų įstatymą, supaprastintas viešųjų pirkimų taisyklių, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas bei pirkimo sąlygas. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, neatsižvelgė į Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių 5.2.2. punktą. Nurodė, kad atsakovas ir LVPA įrodinėjo tik tą aplinkybę, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nenurodė nei vieno argumento, kuris patvirtintų, jog pareiškėjui išmokėtos didesnės, nei priklauso, lėšos.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos pareikštu skundu bei prašė jį tenkinti.

23Atsiliepime (b. l. 117–123) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip įgaliota perkančioji organizacija, 2010 m. kovo 26 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 22/2010 paskelbė apie vykdomas supaprastintas skelbiamas derybas „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato, Architektų g. 68, renovavimo darbai“ (toliau – ir mokyklos pastato renovavimo darbų viešasis pirkimas, viešasis pirkimas), pirkimo Nr. 86718. Nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti. Įvertinus tai, kad mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, atitinkantis tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo tarnyba“, UAB „Dalsta“, UAB „Bikusta“ neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

24Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių 5.2.2. punkto nuostatas, sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vien aplinkybė, jog galimai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, nėra pakankamas pagrindas taikyti sankciją. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, atsakovo Įsakymas galėtų būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad projekto vykdytojas nesilaikė teisės aktų ir (ar) paramos sutarties nuostatų ir dėl to jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso lėšų suma. Kadangi atsakovas nepagrindė didesnės lėšų sumos, nei priklausytų pareiškėjui, išmokėjimo fakto, jis nepagrįstai įpareigojo grąžinti lėšas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ūkio ministro Įsakymas yra priimtas praleidus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytus terminus.

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27Teismas nustatė, kad iš LVPA Pažeidimo tyrimo išvados turinio matyti, kad VPĮ pažeidimu yra laikoma tai, kad Pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimus neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas. Kvalifikacijos reikalavimo neatitikimu laikoma aplinkybė, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių – UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama.

28Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi ginčo viešojo pirkimo paskelbimo dieną – 2010 m. kovo 26 d.) 32 straipsnio 1 dalį, kiekviena perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal VPĮ 33–37 straipsniuose įtvirtintus kriterijus (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančio tiekėjų dalyvavimą konkurse). Tiekėjų, kurie neatitinka bent vieno iš minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama.

29VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime. Kiekviena perkančioji organizacija konkretaus pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tokiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali, bet neprivalo nustatyti, kad šiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. Taigi, dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti. Tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose.

30Ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojusios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, yra tokia pati ar panaši; šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu tiekėjui iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus.

31Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimų sąlygų 9.2 punkte buvo nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas: „tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši“. Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo nustatyta, jog minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi atlikti kiekviena įmonių grupės įmonė. Tokios Pirkimų sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų iš esmės atitiko ginčo santykiui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, ribojančias tam tikro statuso tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasinaudojo įstatymo jai suteikta diskrecijos teise nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar konkretus tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

32Ginčui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, taip pat pareiškėjo paskelbtų Pirkimų sąlygose nebuvo konkrečiai įrašyta, jog tiekėjui neturi būti iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau buvo nustatyta, kad tiekėjas inter alia neturi būti sudaręs taikos sutarties su kreditoriais. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011, kurioje atsižvelgdamas į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nurodytus restruktūrizuojamos įmonės padėties ypatumus, LAT padarė išvadą, kad tokia įmonė atitinka ginčui taikytino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusą. Pažymėjo, kad tokiai išvadai neturi reikšmės tai, ar jau yra teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas ar dar ne. LAT, aiškindamas VPĮ 33 straipsnio nuostatas, taip pat vertino tai, kad 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 6 d.) VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Įvertinęs VPĮ pakeitimų ir papildymų rengimo medžiagą, LAT sprendė, kad įstatymų leidėjas, papildydamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą sąlyga dėl tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, nenustatė naujos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, bet dėl visiško teisinio aiškumo iš tiekėjų, siekiančių susitarimo su kreditoriais, išskyrė ir atskirai nurodė tiekėjus, kuriems iškelta restruktūrizavimo byla. Remdamasi išdėstytais motyvais, LAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijos, galiojusios ginčo viešojo pirkimo metu, nuostatas perkančioji organizacija turėjo teisinį pagrindą riboti dalyvavimą viešajame pirkime tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla.

33Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ūkio subjektų grupės, kuri pripažinta ginčo viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja, narė UAB „Dalsta“, konkurso vykdymo metu turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Teismas sprendė, kad vertinant Pirkimų sąlygų 9.2 ir 11 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, darytina išvada, kad ūkio subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes vienas iš jos narių – UAB „Dalsta“ neatitiko Pirkimų sąlygose nustatytų kvalifikacijos kriterijų. Tačiau pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino, kad nurodyta ūkio subjektų grupė atitinka kvalifikacijos reikalavimus ir tuo pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalies nuostatą, jog kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis, bei Supaprastintų pirkimų taisyklių 35.1 punkto nuostatą, kad pirminis pasiūlymas turi būti atmestas, jeigu pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tai, kad konkurso laimėtoju pripažintas ūkio subjektas, kuris neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, leidžia teigti, kad perkančiosios organizacijos įgaliota institucija nevykdė VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įsitikinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl LVPA pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija padarė ir VPĮ 87 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

34Kadangi tolesnėse pirkimo procedūrose dalyvavo kvalifikacijos reikalavimus neatitinkantis ūkio subjektas, buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir Supaprastintų pirkimų taisyklių 9 punkte įtvirtinti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai. Konstatavus Supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimą, darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

35Pareiškėjas, vykdydamas pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu, taip pat pažeidė Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą, kuris nustato, kad išlaidos privalo atitikti viešųjų pirkimų reikalavimus, bei 8.8 punktą, kuris nustato, kad išlaidos atitinka šiose Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose (įgyvendinant visuotinių dotacijų priemones – visuotinių dotacijų priemonių aprašuose) ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančiosios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. Be to, viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimo faktas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsipareigojimų (2010 m. gegužės 28 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje buvo įsipareigojęs, be kita ko, laikytis ir šios sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punkto (privalo vadovautis VPĮ ir atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi) ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto (laikytis VPĮ).

36Teismas pažymėjo, jog nei Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, nei Projektų administravimo ir finansavimo administravimo taisyklėse nėra nustatytos už pažeidimus taikomos finansinės korekcijos – Projekto finansavimo lėšų sumažinimo – dydžiai, tačiau Rekomendacijų 26 punkte nurodyta, jog nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Gairės. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pagrįstai pritaikyta finansinė korekcija pagal Gairių 23 punktą, nes jis taikė neteisėtus Pirkimų laimėtojo atrankos kriterijus. LVPA pasiūlyta ir Projektui pritaikyta 5 proc. korekcija nuo pagrindinės sumos yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams ir yra taikyta teisėtai ir pagrįstai.

37Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Projektas, kurį įgyvendinant buvo atlikti ginčo pirkimai, yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LVPA pagrįstai pripažino, jog nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti. Todėl nustačiusi pažeidimus, dėl kurių projekto vykdytojui buvo nepagrįstai išmokėta dalis ES paramos lėšų, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktu, pagrįstai pateikė siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi (166 304,22 Lt – 5 proc. nuo pagrindinės projekto darbų sumos) ir, vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 punktu, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą.

38Pažymėta, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose nėra įtvirtinta, jog ūkio ministras, praėjus 15 darbo dienų po to, kai gavo LVPA siūlymą, negali priimti sprendimo dėl finansinės korekcijos, kad šis 15 darbo dienų terminas yra naikinamasis terminas. Tiek iš Projekto finansavimo ir administravimo sutarties, tiek iš Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Rekomendacijų nuostatų matyti, kad pažeidimo tyrimo, nustatymo procedūros neatsiejamos nuo lėšų susigrąžinimo procedūrų. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Įsakymu iš esmės siekiama lėšų susigrąžinimo, o lėšoms susigrąžinti nėra nustatytas 15 darbo dienų terminas nuo LVPA pasiūlymo gavimo. Taigi nurodyto termino praleidimas, remiantis aukščiau pateiktų teisės normų vertinimu, nėra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą.

39Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimų taisyklių 198.1, 198.2, 198.3 punktų nuostatomis, Ūkio ministerijai nebuvo ir nėra pavesta vertinti Projekto vykdytojo veiksmų teisėtumą, apskaičiuoti taikytinas finansines korekcijas, o jos funkcija nagrinėjamos procedūros požiūriu apsiribojo (apsiriboja) jau nustatytų pažeidimų pagrindu apskaičiuotų sumų išskaičiavimu ar neskyrimu, t. y. pirmiau priimtų įgyvendinančios institucijos sprendimų vykdymu. Todėl, konstatavus, jog LVPA pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, pagrįstai ir teisingai pritaikė pareiškėjui finansinę korekciją, teismo vertinimu, Ūkio ministerijos veiksmai priimant pareiškėjos skundžiamą 2013 m. spalio 3 d. Įsakymą Nr. 4-878 pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

40III.

41Pareiškėjas Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija pateikė apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 164–170), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

42Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes (netinkamai kvalifikuodamas viešajame pirkime nustatytas sąlygas, ribojančias tiekėjų dalyvavimą), kartu netinkamai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą minėtoje civilinėje byloje.

43Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo, galiojusio viešojo pirkimo paskelbimo dieną (2010 m. kovo 26 d.), 33 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir tik 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-1255 Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą (ši Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2011 m. sausio 6 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose buvo įtvirtintos dvi skirtingos ir savarankiškos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Atsižvelgiant į nurodytų sąlygų (būtent pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.) formuluotes, darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta „griežtesnė“ sąlyga, ribojanti tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, lyginant su 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu ribojimu (t. y. numatanti ribojimą tiekėjams dalyvauti viešajame pirkime, jeigu jie yra bankrutavę, likviduojami ir pan.). Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinį, pagal kurį šios normos prasme viešojo pirkimo dalyvio pasiūlymo atmetimo pagrindu būtų laikytina tokia tiekėjo finansinė padėtis, kuri galėtų būti prilyginta bankrotui ir sudarytų prielaidas manyti, kad tiekėjo veiklos tęstinumui yra kilusi reali grėsmė, tačiau tokia grėsmė turi būti vertinama, atsižvelgiant į Viešojo pirkimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto turinį. T. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta tiekėjo padėtis negali būti tokia, kad kartu atitiktų 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžtą situaciją (sąlygą, ribojančią tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose): tiekėjų padėtis šia prasme negali sutapti ir būti laikoma vienoda, nes tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų atmesti dalyvių pasiūlymą kaip neatitinkantį viešojo pirkimo sąlygų, nors konkretaus pirkimo dokumentuose tokia sąlyga ir nebūtų numatyta.

44Viešojo pirkimo sąlygų 9.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas atitiko tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ribojančias tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime. Kvalifikacinio reikalavimo, atitinkančio tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo konkurso sąlygose nustatyta nebuvo ir tai yra akivaizdu, palyginus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei pirkimo sąlygų 9.2 punkto turinį. Teismas, padaręs priešingą išvadą, nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 9.2 punktas iš esmės atitiko ginčo santykiui taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, ribojančias tam tikro statuso tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Todėl teismas iš esmės nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalis.

45Be to, vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties taikymą šios bylos kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatyti neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip įgaliotosios organizacijos, veiksmai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties vertinimo pagal kvalifikacinius reikalavimus, atitinkančius Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas. Mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, atitinkantis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, kad perkančioji organizacija turėtų atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjui iškelta restruktūrizavimo byla, o pirkimo dokumentuose buvo nustatyta sąlyga pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija konkretaus pirkimo sąlygose nustatė tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji, nustačiusi, kad tam tikro tiekėjo padėtis atitinka vieną iš nurodytų kriterijų, turi atmesti tokio tiekėjo paraišką ar pasiūlymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad restruktūrizuojama įmonė vertintina kaip siekianti susitarimo su kreditoriais Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, tačiau nenurodė, kad tokia situacija yra prilyginama taikos sutarties sudarymo faktui Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

46Įmonės restruktūrizavimo prilyginimas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodytoms sąlygoms, ribojančioms tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, yra nelogiškas, nes perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nenustačius sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tiekėjo, kuriam būtų iškelta bankroto byla arba bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka, pasiūlymas turėtų būti pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas ir perkančioji organizacija neturėtų teisinio pagrindo tokio pasiūlymo atmesti, tačiau tuo atveju, jei tiekėjas yra restruktūrizuojama įmonė ir perkančiajai organizacijai nenustačius sąlygos, draudžiančios tiekėjams dalyvauti viešajame pirkime VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tokio tiekėjo pasiūlymą vis tiek turėtų atmesti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgus į Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad įmonė, kurios finansinė padėtis yra žymiai labiau suvaržyta (iš esmės nemoki įmonė) lyginant su restruktūrizuojama įmone, turinčia laikinų finansinių sunkumų ir siekiančia išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 1 d.) turėtų teisę toliau dalyvauti pirkimo procedūrose (VPĮ 32 str. 7 d.), tuo tarpu restruktūrizuojamos įmonės pasiūlymas turėtų būti atmestas.

47Atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti, bei įvertinus, kad mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip įgaliotai perkančiajai organizacijai, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti, kad ūkio subjektų grupė neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Tokia išvada yra grindžiama ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gegužės 14 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimo viešuosiuose konkursuose (viešai skelbiama internetiniame tinklapyje www.vpt.lt), kuriame buvo paaiškinta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų taikymas yra laisvai pasirenkamas, todėl perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį bei sudėtingumą, kiekvieno viešojo pirkimo metu, paliekama teisė spręsti apie šių sąlygų taikymo tikslingumą (tokia išvada taip pat yra pakartota ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 14 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl restruktūrizuojamų įmonių status turinčių įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose).

48Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino aplinkybės, kad tik 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011 nurodė, kad įtvirtintu nauju teisiniu reguliavimu įstatymo leidėjas siekė teisinio aiškumo, t. y. pripažino, kad iki Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo teisinis reguliavimas nebuvo aiškus. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju Viešąjį pirkimą vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 7 dalį, nes tokia išvada buvo padaryta, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir vėlesnę teisminę praktiką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA 2013 m. liepos 1 d. rašte Nr. R4-7818(13.1.6) pažymėjo, kad įvertinusi pirkimų procedūras, neatitikimų teisės aktams nenustatė ir 2010 m. liepos 27 d. parengė Pirkimų ir pasirašytų pirkimo sutarčių tikrinimo lapus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tik aiškiai sureguliavus, t. y. pakeitus teisinį reglamentavimą, LVPA pakeitė savo poziciją ir 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.4-UM-03-V-04-039/IT02 konstatavo, kad buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo normos (3 str. 1 d., 32 str. 7 d.). Negali būti konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, o perkančioji organizacija laikoma atsakinga, jeigu atitinkamų viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu įstatymas nenumatė aiškios ir konkrečios sąlygos, o atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti ir įsigaliojo po atitinkamų procedūrų atlikimo. Antra vertus, tokia išvada yra ydinga, nes objektyviai nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės, tiksliai nenustatyta, kokios konkrečiai šio viešojo pirkimo dokumentuose buvo nustatytos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir kt.

49Vertinant Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių nuostatą (5.2.2 punktą), matyti, jog įpareigojimo grąžinti gautą paramą (gautos paramos dalį) pagrindas yra siejamas su pažeidimais, dėl kurių buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos suma, t. y. turi būti nustatytos dvi sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra privalomas: 1) Paramos sutarties nuostatų pažeidimas; 2) išmokėtų didesnių, nei priklauso, lėšų nustatymas. Šiuo atveju nei LPVA, nei atsakovas Ūkio ministerija nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atveju išmokėtų didesnių, nei priklausančių Projekto vykdytojui, lėšų. Tiek LVPA, tiek Ūkio ministerija turėjo pareigą nustatyti, kokios konkrečios didesnės nei priklauso lėšos buvo išmokėtos pareiškėjui. Renovavimo darbai buvo vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, pasirinktas Viešojo pirkimo būdas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui, kaip projekto vykdytojui, buvo išmokėtos didesnės, nei priklauso, lėšos, nes jis turėjo teisinį pagrindą organizuoti Viešąjį pirkimą, sudaryti rangos sutartį ir pirkti atitinkamus mokyklos pastato rangos darbus. Pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad šiuo atveju buvo įsigyti darbai žemesne kaina, t. y. pasiektas pigesnis rezultatas. Pareiškėjas yra įpareigojamas grąžinti lėšas, kurios buvo tinkamai panaudotos projekto veikloms įgyvendinti, ir nebuvo padaryta žala nei Ūkio ministerijai, nei LVPA. Byloje turi būti įvertinta, kad tiek iš ginčijamo Įsakymo, tiek iš 2013 m. birželio 3 d. Pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V- 04-039/IT02 turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų, kad žala buvo padaryta, nėra. Priešingai Viešuoju pirkimu darbai buvo įsigyti žemesne kaina nei būtų darbų kaina, sudarius darbų sutartį su antros vietos tiekėju.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 186–192), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

51Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Savo poziciją grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais bei argumentais analogiškais nurodytiems pareiškėjo apeliaciniame skunde.

52Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį tenkinti. Remiasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (IX t., b. l. 12–13).

53Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (IX t., b. l. 5–10, 16–17) su jais nesutiko ir prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

54Atsakovas remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ginčui aktualaus reglamentavimo aiškinimu ir išvadomis. Pasisakydamas dėl apeliantų argumentų, susijusių su didesnių nei priklauso lėšų pareiškėjui išmokėjimu, pažymi, jog vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 papunkčiu, LVPA nustačius Projekto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, dalis pareiškėjui išmokėtų tinkamų finansuoti išlaidų tapo netinkamomis finansuoti, todėl jos privalo būti grąžinamos, nes buvo panaudotos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nurodytas LVPA sprendime dėl pažeidimo. Remiasi LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011 pateiktu išaiškinimu ir išvada, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) 98 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 101 straipsnis imperatyviai įpareigoja valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, iš jų – atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (IX t., b. l. 1–4).

56Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi savo atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Pažymi, jog aplinkybė, kad konkretus kvalifikacinis reikalavimas neprivalo būti įtrauktas į pirkimo dokumentus, šiuo atveju nėra reikšminga. Perkančioji organizacija įtraukė šį reikalavimą į pirkimo dokumentus (9.2 punktas). Pirkimo dokumentų 11 punktas numatė, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekviena įmonių grupės įmonė.

57Nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirkimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas buvo neaiškus, o VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tik po to, kai apeliantas įvykdė pirkimą. Būtent iš aptariamos LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011 matyti, kad perkančiosios organizacijos, pagal pirkimo vykdymo metu galiojusią VPĮ redakciją, pirkimo dokumentuose numatę analogiškas sąlygas, atmesdavo restruktūrizuojamų įmonių pasiūlymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne pakeitė taikytą praktiką, o nurodė, kad tokia taikyta praktika buvo teisėta.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV.

60Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-878, kuriuo nuspręsta pripažinti Projekto išlaidų sumą 166 304,22 Lt ES finansinės paramos lėšų netinkamomis finansuoti išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

61Pareiškėjo Projektui finansavimas sumažintas ir jis įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, konstatavus, kad pareiškėjas padarė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą, o būtent, vykdydamas Projektą ir įsigydamas renovavimo darbus, viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju pripažino kvalifikacinius kriterijus neatitinkantį ūkio subjektą ir tuo pažeidė VPĮ nuostatas.

62Nustatyta, kad Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla 2010 m. sausio 28 d. pateikė LVPA paraišką „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68, energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ pagal priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu (III t., b. l. 3–26). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgaliota Projekto vykdytojo – pareiškėjo, vykdė Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato, Architektų g. 68, renovavimo darbų pirkimus (pirkimai Nr. 86718 ir Nr. 86722; paskelbti 2010 m. kovo 26 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ (V t., b. l. 25–27, 100, 101–102). Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 26-4 patvirtinta pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo – ūkio subjektų grupės: AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ (įgaliotas partneris AB „Specializuota komplektavimo valdyba“), kurios pasiūlymo kaina 3 589 000,00 Lt (V t., b. l. 126–127). Projekto vykdytojas 2010 m. balandžio 29 d. raštu pranešė Pirkimo dalyviams dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo (V t., b. l. 128–134). Konkurso dalyvė UAB „Eikos statyba“ 2010 m. gegužės 5 d. pateikė pretenziją dėl pranešimų apie preliminarią pasiūlymų eilę ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo, kurioje nurodė, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimas pripažinti tinkamu pirkimo dalyviu ūkio subjektų grupę AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ bei šią grupę įtraukti į sudarytą pasiūlymų eilę ir pripažinti ją supaprastintų skelbiamų derybų laimėtoju yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, nes ši ūkio subjektų grupė neatitinka Pirkimo sąlygų 9.2, 9.5 ir 9.7 punktuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų (VII t., b. l. 4–6). Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. 26-5 nuspręsta UAB „Eikos statyba“ pretenziją atmesti (VII t., b. l. 2–3). Projekto vykdytojas 2010 gegužės 28 d. pasirašė su rangovu sutartį Nr. ŪKS-50, kurios vertė – 3 589 000 Lt (VII t., b. l. 35–43). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos projektui „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68, energijos efektyvumo didinimas“ buvo skirtas finansavimas (I t., b. l. 25–26). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, LVPA ir Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla 2010 m. rugsėjo 19 d.sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 (toliau – Projekto finansavimo ir administravimo sutartis; VII t., b. l. 108–127). LVPA gavo Finansų ministerijos 2013 m. kovo 29 d. raštą Nr. ((4.115-2409)-5K 1111980;1210594;1223825;1306856)-6K-1303158, kuriuo informuojama apie Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliktą projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68 energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog Projekte vykdant Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68, renovavimo darbų viešąjį pirkimą nugalėtoja tapo įmonių, iš kurių viena buvo restruktūrizuojama, grupė, todėl minėtų įmonių pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis VPĮ reikalavimų ( I t.; b. l. 1470171; II t., b. l. 70–72, 73). LVPA 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R4-5346(1.6) „Dėl pirkimų Nr. 86722 ir Nr. 86718 dalinio vertinimo“ ir 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R4-5923 (1.6) „Dėl pirkimų Nr. 86722 ir 86718 dalinio vertinimo“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą išvados apie pirkimų atitiktį VPĮ reikalavimams (II t., b. l. 92–94). Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi LVPA pateiktus dokumentus, 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus (II t., b. l. 89–91).

63LVPA surašė 2013 m. birželio 3 d. bei 2013 m. birželio 7 d. pateikė Ūkio ministerijai Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-4.2-ŪM-03-V-04-039/IT02, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 (toliau – Supaprastintų pirkimų taisyklės) 9 ir 35.1 punkto nuostatas, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p., Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.7. ir 8.8 punktų nuostatas (I t., b. l. 140–144, II t., b. l. 40–47). Išvadoje siūloma taikyti pareiškėjo Projektui 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis dalys.

64Ūkio ministerija, atsižvelgusi į minėtas tyrimo išvadas, priėmė sprendimą dėl pareiškėjui taikytinų finansinių korekcijų: šioje byloje skundžiamu 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-878 pripažino projekto „Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos pastato Vilniuje, Architektų g. 68, energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ 166 304,22 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis. Ūkio ministras 2013 m. spalio 3 d. taip pat priėmė įsakymą Nr. 4-880 dėl pirminio įsakymo, kuriuo pareiškėjai skiriamos paramos lėšos, pakeitimo, sumažinant šių lėšų sumą taikytų finansinių korekcijų dydžiais (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 p.; I t., b. l. 138,139; II t., b. l. 11–14).

65Vadovaujantis Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis tam, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, turi būti patirtos nepažeidžiant teisės aktų viešųjų pirkimų srityje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą pažeidimas suprantamas kaip Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui.

66Nagrinėjamu atveju VPĮ pažeidimu yra laikoma tai, kad Pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimus neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas. Kvalifikacijos reikalavimo neatitikimu laikoma aplinkybė, kad vienas iš ūkio subjektų grupės narių – UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama.

67Pagal VPĮ (ginčui aktuali VPĮ 2010 m. vasario 11 d. redakcija XI-678, galiojusi viešojo pirkimo paskelbimo dieną – 2010 m. kovo 26 d.) 32 straipsnio 1 dalį, kiekviena perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal VPĮ 33–37 straipsniuose įtvirtintus kokybinės atrankos kriterijus (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančio tiekėjų dalyvavimą konkurse) (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45–50 straipsnius). Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) dalyvauja tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose ir konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Tiekėjų, kurie neatitinka bent vieno iš minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama.

68VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime. Kiekviena perkančioji organizacija konkretaus pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tokiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali, bet neprivalo nustatyti, kad šiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. Taigi, dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti. Tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose.

69Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, yra tokia pati ar panaši; šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu tiekėjui iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus.

70Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygų 9.2 punkte buvo nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas: tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši.

71Kaip matyti, minėtos Pirkimų sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų iš esmės atitiko ginčo santykiui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasinaudojo įstatymo jai suteikta diskrecijos teise nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar konkretus tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

72Pirkimo sąlygų 11 punkte buvo nustatyta, jog minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi atlikti kiekviena įmonių grupės įmonė (I t., b. l. 10–11, V t., b. l. 32–46, 68–97).

73Kaip minėta, laimėjusiu pripažintas ūkio subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ pasiūlymas. Buvo pateiktas Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas apie UAB „Dalsta“, kuriame nurodyta, kad šios bendrovės teisinis statusas – „Restruktūrizuojamas“ (VI t., b. l. 46). Šis statusas nurodytas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 3-24035, kurioje pasakyta, kad iškelta restruktūrizavimo byla (2009 m.), restruktūrizavimo dienai įmonės skola sudarė 50 777,67 Lt, tačiau 2009 m. liepos 20 d. įmokos sumokėtos ir VSDF biudžetui įmonė neskolinga (VI t., b. l. 47). Pagal šiuos duomenis įmonė atitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.3 punkto nuostatą, kad tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. UAB „Dalsta“ pateikė 2010 m. balandžio 12 d. tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodė, kad su kreditoriais nėra sudariusi taikos sutarties, sustabdžiusi ar apribojusi savo veiklos, jos padėtis pagal šalies, kurioje įregistruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši (VI t., b. l. 96).

74Ginčui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, taip pat pareiškėjo paskelbtų Pirkimų sąlygose nebuvo konkrečiai įrašyta, jog tiekėjui neturi būti iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau buvo nustatyta, kad tiekėjas inter alia neturi būti sudaręs taikos sutarties su kreditoriais.

75Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusios redakcijos 2009 m. gruodžio 10 d. Nr. XI-560) nuostatas, šis įstatymas reglamentuoja įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio nuostatas, įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Restruktūrizuojama įmonė pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra ta, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, yra tik tokios sąlygos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesui: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad įmonės restruktūrizavimo procesas yra susijęs tik su siekiu susitarti su kreditoriais.

76Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad perkančioji organizacija tikrino, ar UAB „Dalsta“ su kreditoriais buvo sudariusi taikos sutartį, kitokį susitarimą, pagal kurį tęsiama veikla. Tačiau UAB „Dalsta“ deklaracijoje nurodė, kad tokių faktų, kurie numatyti minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.2 punkte, nėra, taigi perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal gautus duomenis galėjo padaryti išvadą, kad UAB „Dalsta“ atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nes nėra sudariusi su kreditoriais taikos sutarties, ar kitokio susitarimo tęsti tiekėjo veiklą.

77Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip ir LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, kuria grindžiamas skundžiamas atsakovo įsakymas, pagrįsdami Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011.

78Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LAT byloje Nr. 3K-3-567/2011 nagrinėjamo ginčo viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, atitinkantys tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tiek ir 2 punktą. LAT aiškino tik Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir konstatavo, kad jame nurodyto tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusas atitinka restruktūrizuojamos įmonės statusą. LAT pažymėjo, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte išvardytos tokios tiekėjo būsenos, kurios sukelia pagrįstų abejonių, kad dėl atsiradusių mokumo problemų tiekėjas negalės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai. LAT atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 6 d.), Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Šio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais, todėl tokiu įstatymo papildymu siekiama aiškiai įvardyti, jog perkančioji organizacija turėtų atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjui iškelta restruktūrizavimo byla, o pirkimo dokumentuose buvo nustatyta sąlyga pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nustatęs, kad perkančioji organizacija nepaisė minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte, LAT pripažino, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad LAT nutartyje nebuvo atskirai analizuojamas minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taikymas.

80Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pripažinti, kad perkančioji organizacija, nepaisė minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris numatytas sąlygų 9.2 punkte pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nei nurodytoje LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, nei vėliau pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1 punkte nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjui, kad jis nebūtų restruktūrizuojama įmonė. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas apima ir restruktūrizuojamas įmones, ir kad perkančioji organizacija į Pirkimo sąlygas įtraukusi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, turėjo atmesti įmonių grupės pasiūlymą dėl to, kad viena iš įmonių buvo restruktūrizuojama.

81Visi LVPA pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai (tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimai, tiek ir kitų teisės aktų, susijusių su finansinės paramos teikimu, pažeidimai) yra išvestiniai iš jau minėto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, įpareigojančių įvertinti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka patikrinus skundžiamos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą LVPA nurodomas pagrindinis pažeidimas – tai, kad Pirkimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančios ūkio subjektų grupės pasiūlymas, nenustatytas, konstatuotina, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ (redakcija nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d.) 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 9 ir 35.1 punkto nuostatas, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.7. ir 8.8 punktų nuostatas ir joje nurodytas siūlymas taikyti pareiškėjo Projektui 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis dalys, nepagrįsta. Paramos gavėjas, vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, tiekėjų atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams įvertino tinkamai.

82Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada ir ūkio ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigoti grąžinti išmokėtų lėšų dalį turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – LVPA pažeidimo tyrimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013).

83Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 4-878 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 vykdytojai Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijai, grąžinimo“, grindžiamas LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada, yra naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

84Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

85Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86Pareiškėjo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti.

87Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos skundą tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-878 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-039 vykdytojai Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijai, grąžinimo“.

88Sprendimas neskundžiamas.