Byla 2A-1028/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant bendraieškio bei atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ savininkės Lietuvos valstybės turtinių teisių ir neturtinių teisių įgyvendintojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Andriejui Bielinskiui,

4atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“ atstovei advokatei Evelinai Bakienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bendraieškio bei atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ apeliacinius skundus, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės šou agentūros „Promata“, uždarųjų akcinių bendrovių „Elguva“, „Vilniaus vandens parkas“ pareiškimus dėl prisidėjimo prie viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1341-567/2013 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo (dabar valstybės įmonė Turto bankas) ieškinį atsakovams viešajai įstaigai reabilitacijos centrui „Aušveita“, uždarajai akcinei bendrovei šou agentūrai „Promata“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Vilniaus vandens parkas“, „Elguva“ dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) reabilitacijos centrui „Aušveita“ (toliau – ir „Aušveita“), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) šou agentūrai „Promata“ (toliau – ir „Promata“), UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Elguva“, kurį vėliau patikslino teisių perėmėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės turto fondas (dabar VĮ Turto bankas), prašydamas:

91) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 2.3-6537 dėl dalininkų priėmimo (toliau – ir įsakymas dėl dalininkų priėmimo);

102) panaikinti VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-01, kuriuo VšĮ „Aušveita“ direktorius VšĮ „Aušveita“ dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ piniginius įnašus, padarytus iki bankroto bylos nutraukimo, pripažino VšĮ „Aušveita“ dalininkų įnašais ir nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas yra įvykdytas;

113) panaikinti VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-02, kuriuo VšĮ „Aušveita“ direktorius įsakė dalininkų įnašus, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre, informuojant dalininkus apie įnašų pakeitimus ir nustatė, kad naujai įstojusio dalininko pažymėjimas bus išduotas per 30 dienų nuo įnašo sumokėjimo dienos;

124) pripažinti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai;

135) panaikinti atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ išduotus VšĮ „Aušveita“ dalininkų pažymėjimus: 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimą Nr. l, išduotą UAB „Elguva“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimą Nr. 4, išduotą UAB „Elguva“; 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimą Nr. 2, išduotą UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimą Nr. 5, išduotą UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2008 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimą Nr. 7, išduotą UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimą Nr. 3, išduotą UAB „Promata“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimą Nr. 6, išduotą UAB „Promata“.

14Ieškovas nurodė, kad VšĮ „Aušveita“ direktorius, pasirašydamas 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-01, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį, kuriame nustatytos vienasmenio valdymo organo – viešosios įstaigos vadovo funkcijos, bei VšĮ „Aušveita“ įstatus, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147, kuriuose nustatytos direktoriaus kompetencijos ribos. Nei Viešųjų įstaigų įstatyme, nei minėtuose įstatuose nėra nurodytos įstaigos vadovo funkcijos, susijusios su naujų dalininkų priėmimu ar dalininkų sumokėtų įnašų įskaitymu. Direktorius, viršydamas savo kompetenciją, priėmė įsakymą, nesusijusį su įstaigos veikla, priskirtą viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai. VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymai prieštarauja ir susitarimams, sudarytiems iki buvo priimti ginčijami įsakymai.

15Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija su VšĮ „Aušveita“ ir kitais atsakovais 2006 m. vasario 1 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis, sutartis). Pagal šią sutartį ir šios sutarties pakeitimus, padarytus 2006 m. balandžio 3 d., bendrovės įsipareigojo įnešti sutartyje nurodytas lėšas, kurios turėjo būti panaudotos bankroto bylai nutraukti ir VšĮ „Aušveita“ mokumui, finansiniam stabilumui atkurti, kaip įnašą į bendradarbiavimo veiklą, o ne kaip VšĮ „Aušveita“ dalininkų įnašą. Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo pakeisti VšĮ „Aušveita“ įstatus, įtvirtindama naujų dalininkų priėmimo tvarką, ir atlikti veiksmus, kad naujais dalininkais būtų priimtos sutartį pasirašiusios bendrovės. Bendradarbiavimo 2006 m. balandžio 3 d. sutarties pakeitimu Nr. 1-1-45 buvo pakeisti Bendradarbiavimo sutarties 4.11.1 ir 4.12.1 punktai, aiškiai nustatant, kad lėšos, įneštos bankroto bylai nutraukti, laikomos ir suprantamos pradiniu bendradarbiavimo veiklos įnašu.

16Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo nusprendė VšĮ „Aušveita“ dalininkais priimti atsakovus ir nustatė dalininkų įnašų dydį – 15 000 Lt. Iki šio įsakymo priėmimo nebuvo priimti sprendimai dėl naujų VšĮ „Aušveita“ dalininkų priėmimo. Nuo šio įsakymo priėmimo dienos atsirado pagrindas atsakovams sumokėti nustatytą dalininkų įnašą. Tik įvykdžiusios 2006 m. liepos 3 d. įsakymo 3 punkte nustatytą nurodymą – VšĮ „Aušveita“ perduoti įnašus per penkias dienas nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos – minėtos bendrovės būtų tapusios VšĮ „Aušveita“ dalininkais (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147 patvirtinti VšĮ „Aušveita“ įstatai, juridinių asmenų registre įregistruoti 2006 m. liepos 1 d., nustatė, kad įstaigos dalininkais gali tapti asmenys, raštu pareiškę norą būti įstaigos dalininkais, perdavę įstaigai įnašą ir įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu priimti į įstaigos dalininkus.

17Ieškovo teigimu, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustatyto dydžio dalininkų įnašas nustatytu terminu nebuvo sumokėtas, todėl UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkėmis. Todėl VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 yra neteisėtas. Panaikinus šį įsakymą, neteisėtu pripažintinas ir VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas, kuriuo VšĮ „Aušveita“ direktorius įsakė dalininkų įnašus, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre. Šis direktoriaus įsakymas priimtas viršijant įstaigos vadovui priskirtą kompetenciją, prieštarauja VšĮ „Aušveita“ įstatams.

18Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra materialinių valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininko, teisių ir pareigų perėmėja, 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi į bylą bendraieškiu įtraukė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdo valstybės materialiųjų teisių realizavimą, o VĮ Valstybės turto fondas faktiškai valdo visą turtą, kuris nėra perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Be to, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis yra dvejopa, t. y. ji yra ir bendraieškis, ir VšĮ „Aušveita“ materialiųjų teisių realizuotojas.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiais nuo priėmimo momento: Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 2.3-6537; VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-01, 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-02; pripažino, kad UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkėmis; pripažino negaliojančiais nuo išdavimo momento UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ išduotus VšĮ „Aušveita“ dalininkų pažymėjimus, nurodytus ieškinyje; taikė restituciją: priteisė iš atsakovo VšĮ „Aušveita“ 208 217,06 Lt atsakovui UAB „Elguva“, 630 368,22 Lt – atsakovui UAB „Vilniaus vandens parkas“, 540 799,26 Lt – atsakovui UAB „Promata“.

21Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas dėl dalininkų priėmimo Nr. 2.3-6537 ir VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 bei 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-02 prieštaravo Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies nuostatoms, draudžiančioms kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teises. Ši aplinkybė, teismo nuomone, sudaro pagrindą ginčijamus įsakymus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, pažeidžiančius valstybės turtines teises ir viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Aušveita“ tikslas atstatyti mokumą ir atnaujinti veiklą savaime nereiškia, jog galima pažeisti šią imperatyvią įstatymo nuostatą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, viešosios teisės, visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principus, nes iš viešosios teisės pažeidimų negali atsirasti teisėta nuosavybė.

22Teismas atsakovų reikalavimu netaikė ieškinio senaties, nes tai, teismo nuomone, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatyti imperatyvių viešosios teisės normų pažeidimai ir būtina apginti viešąjį interesą – teisingumo užtikrinimą šalyje, o šiuo atveju ieškinio senaties taikymas reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir įteisintų viešosios teisės pažeidimų pagrindu atsiradusią neteisėtą nuosavybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes pradinis ieškinys buvo pareikštas operatyviai, t. y. 2008 m. balandžio 28 d., gavus 2008 m. vasario 7 d. informaciją iš VšĮ „Aušveita“, ginčijant išvestines Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo dėl dalininkų priėmimo teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas dėl dalininkų priėmimo buvo ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu ieškiniu, teismo nuomone, nesudaro pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes būtina užtikrinti teisingumo vykdymą šalyje. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senatį, nes priešingu atveju būtų pažeisti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtinės teisės ir teisėti interesai, bei visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, bei viešasis interesas – teisingumo užtikrinimas šalyje.

23Teismas nurodė, kad ginčijami VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 ir 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-02 yra išvestiniai lokalieji aktai, nes iš esmės Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies ir valstybės dalininko teisių pažeidimą lėmė valstybės dalininko teises įgyvendinusio subjekto Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kaip steigėjo, priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas dėl dalininkų priėmimo, sukūręs esmines teisines pasekmes. Teismas nevertino VšĮ „Aušveita“ direktoriaus veiksmų teisėtumo, nes VšĮ „Aušveita“ direktoriui, kaip fiziniam asmeniui, nagrinėjamoje byloje savarankiški reikalavimai nėra pareikšti.

24Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimus, siekdamas užtikrinti teisingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus procese, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taikė restituciją. Taikydamas restituciją teismas dar kartą pažymėjo, kad iš viešosios teisės pažeidimų negali atsirasti teisėta nuosavybė.

25III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kurioje teismas taikė restituciją ir iš VšĮ „Aušveita“ priteisė atsakovui UAB „Elguva“ 208 217,06 Lt, atsakovui UAB „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, atsakovui UAB „Promata“ – 540 799,26 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog VšĮ „Aušveita“ negali įvykdyti prievolių, tačiau teismas taikė restituciją, neįvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti konstatuota tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolę, priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę.

28Atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškinį pateikė neįgaliotas, materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo – VĮ Valstybės turto fondas. Kai buvo likviduota Vilniaus apskrities viršininko administracija, nebuvo paskirtas valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi, taikydamas analogiją, nutarė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijos likvidavimo“ 5.6 punktą šioje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas yra likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjas ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šios bylos nagrinėjimo metu minėtas nutarimas buvo pakeistas ir jo 5.5 punkte nustatyta, kad kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, ginčuose, susijusiuose su apskričių viršininkų administracijų įgyvendintomis įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teisėmis ar pareigomis, valstybei atstovauja institucijos, įstaigos, įgyvendinančios šių įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad po nutarimo pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nebuvo paskyrusi valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančio asmens, teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bus nustatytas VšĮ „Aušveita“ dalininko – valstybės –teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančiu asmeniu paskirta Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio nuostatas, ieškovu šioje byloje paliko VĮ Valstybės turto fondą, o Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri paskirta Vilniaus apskrities viršininko administracijos turėtų teisių perėmėją įtraukė į bylą atsakovu. Atsakovas UAB „Promata“ teismui nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas nėra tinkamas ieškovas byloje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
  2. Teismas netinkamai taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo valstybė turimų VšĮ „Aušveita“ dalininko teisių niekam neperleido. Valstybė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek ir po jo liko UAB „Aušveita“ dalininke. Įsakymu minėti atsakovai neįgijo iš valstybės jos, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininkės, turimos dalies. Bendradarbiavimo sutarties 4.8.1 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ priimti naujais įstaigos dalininkais, kurie įneš naujus įnašus į viešosios įstaigos veiklą. Kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pažeidimą, nebuvo pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį, įskaitant restituciją, nes Vilniaus apskrities viršininko įsakymas neprieštarauja imperatyviosioms Viešųjų įstaigų įstatymo normoms. Be to, atsakovų įneštų naujų įnašų pagrindu buvo atkurtas įstaigos mokumas ir veikla, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad naujų dalininkų priėmimas, valstybei toliau liekant VšĮ „Aušveita“ dalininke su nepakitusiu įnašu, pažeidžia pagrindinius valstybės turto valdymo principus.
  3. Teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes nebuvo pažeista Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis; ieškiniu nebuvo pareikštas prašymas taikyti restituciją; naujų dalininkų įnašai kartu buvo ir įnašais į jungtinę veiklą pagal Bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Kitoks vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), ypač kai VšĮ „Aušveita“ dėl nuo 2008 metų besitęsiančių VšĮ „Aušveita“ dalininkų teisminių ginčų jokio turto ir lėšų neturi, veiklos nevykdo.
  4. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 3 d. įsakymą, 2006 m. liepos 3 d. VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymus Nr. 0607-01 ir 0607-02 yra pareikšti praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą juridinio asmens organo sprendimams ginčyti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Pagal bylos duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracija apie ginčijamus VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymus sužinojo iš karto po jų priėmimo, dar 2006 metų vasarą. Ieškinio senatį teismas turėjo taikyti ir patikslintu ieškiniu ginčijamam Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymui. Apie Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ieškovui VĮ Valstybės turto fondui tapo žinoma dar 2011 metais, kai jis tapo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėju, tačiau Vilniaus apskrities viršininko įsakymas pradėtas ginčyti tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį.
  5. Sprendimas yra prieštaringas. Teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, tačiau tame pačiame sprendime konstatavo, kad ieškinio senatis vis dėlto yra taikytina ir egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tačiau bet kuriuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. VĮ Valstybės turto fondas prašymo atnaujinti ieškinio senatį nereiškė, nebuvo jokių objektyvių kliūčių tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tik vėliau jos procesinių teisių perėmėjams per tris mėnesius nuo sužinojimo apie ginčo įsakymų priėmimą juos ginčyti teisme. Teismo sprendimas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl to, kad buvo pažeisti valstybės interesai, pažeidžia esminius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnis).
  6. Teismas sprendimo negalėjo grįsti tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-27/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja kasacinį skundą, kuriuo yra skundžiamas minėtas sprendimas. Be to, civilinėje byloje Nr. 2A-27/2013 buvo nagrinėjamas valstybės turto – pastatų naudojimo klausimas, o ne atsakovų priėmimo naujais VšĮ „Aušveita“ dalininkais priėmimo teisėtumo klausimas.
  7. VĮ Valstybės turto fondas patikslino ieškinį, jį papildydamas reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą, tačiau su 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu nenurodė papildomai reiškiamo reikalavimo pagrindo. Tokiu būdu buvo pažeisti proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai, teisė į teisminę gynybą, nes atsakovams nebuvo sudaryta objektyvi galimybė atsikirsti į reikalavimą.

30Atsakovai UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ pareiškė pareiškimą dėl prisidėjimo prie VšĮ „Aušveita“ apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad palaiko šio apelianto skunde išdėstytus motyvus ir reikalavimus. Šie atsakovai atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su šio apelianto apeliaciniu skundu.

31Atsakovai atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Sveikatos apsaugos ministerija apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bylos aplinkybėmis.
  2. Valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančio asmens atsakomybė nebuvo ginčo dalyku šioje byloje, todėl teismas neturėjo pareigos sprendžiant dėl restitucijos taikymo nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su CK 2.50 straipsnio taikymu.
  3. Aplinkybė, kad valstybės įgaliota institucija pagal teisės aktus gali atsakyti už įsipareigojimų nevykdymą, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos. Kitoks aiškinimas prieštarautų šalių lygiateisiškumo, teisingumo principams.

32Atsakovas VšĮ „Aušveita“ atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, tenkinti VšĮ „Aušveita“ apeliacinį skundą.

33Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas nepagrįstai taikė restituciją, tačiau VšĮ „Aušveita“ nesutinka su Sveikatos apsaugos ministerijos motyvais, kurių pagrindu prašoma naikinti šią teismo sprendimo dalį. Restitucija šioje byloje negalėjo būti taikoma, nes atsakovų su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarytos Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovai buvo priimti naujais VšĮ „Aušveita“ dalininkais ir faktiškai įnešė įnašus.
  2. Skundo argumentai dėl neva neegzistuojančio pagrindo taikyti restituciją vien dėl to, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė iš įstaigos dalyvio išreikalauti įstaigai priteistas sumas, t. y. taikyti subsidiariąją atsakomybę, yra nepagrįsti. Šios civilinės bylos dalyku nebuvo CK 2.50 straipsnio taikymas, teisme šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ir vertinamos. Be to, skunde pateiktos tik ištraukos iš teismų praktikos, nepateikiant jokių argumentų, kaip tai susiję su šia byla. Dėl to skundas neatitinka CPK 360 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

34Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Sveikatos apsaugos ministerijos skundą tenkinti, o VšĮ „Aušveita“ apeliacinį skundą atmesti.

35Ieškovas atsiliepime nurodo, kad likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją byloje valstybei atstovavo ir ieškinį palaikė VĮ Valstybės turto fondas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. Atsižvelgiant į tai, VĮ Valstybės turto fondas 2013 m. kovo 15 d. perdavė visus nagrinėjamos civilinės bylos dokumentus Sveikatos apsaugos ministerijai ir 2013 m. kovo 20 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėju vietoje VĮ Valstybės turto fondo laikyti Sveikatos apsaugos ministeriją.

36Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atsakovo VšĮ „Aušveita“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

37Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Byloje ieškovas VĮ Valstybės turto fondas nepareiškė aiškaus noro trauktis iš bylos, buvo tinkamai įgaliotas dalyvauti procese, atstovaujant ieškovui, todėl teismas nepažeidė CPK 48 straipsnio nuostatų.
  2. Teismo išvados, kad Viešųjų įstaigų įstatymas neleido kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teisės, nes viešosios teisės principas itin aktualus nagrinėjamo ginčo kontekste, ir kad valstybės dalininko teisių tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kad tiesiogiai leista įstatyme, yra pagrįstos ir teisingos.
  3. Teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes ieškinio senaties taikymas reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir įteisintų viešosios teisės pažeidimų pagrindu atsiradusią neteisėtą nuosavybę.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

40Apeliantė Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo taikyta restitucija, ir prašo panaikinti šią sprendimo dalį. Apeliantas atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareikštą ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą, nes ieškinį padavė neįgaliotas, materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo – VĮ Valstybės turto fondas (dabar VĮ Turto bankas), daro išvadą, jog pirmiausia turi būti išnagrinėtos faktinės ir teisinės aplinkybes, susijusios su šioje byloje pareikšto ieškinio nagrinėjimo iš esmės galimybe.

42Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinį ieškinį byloje 2008 m. balandžio 28 d. padavė ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pagal bylos duomenis šis ieškovas ieškinį pareiškė, remdamasis tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo perduotos VšĮ „Aušveita“ steigėjo funkcijos bei materialiniai ir finansiniai ištekliai, t. y. kad Vilniaus apskrities viršininko administracija yra VšĮ „Aušveita“ steigėja ir valstybės, kuri pagal ieškinio padavimo dieną susiklosčiusią teisinę situaciją buvo VšĮ „Aušveita“ dalininkė, atstovė. 2011 m. liepos 1 d. VĮ Valstybės turto fondas informavo pirmosios instancijos teismą, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.5 ir 5.6 punktus ginčuose, susijusiuose su apskričių viršininkų administracijų įgyvendintomis įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teisėmis ir pareigomis, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atstovauja institucijos, įstaigos, įgyvendinančios šių įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas, ginčuose, susijusiuose su apskričių viršininkų administracijų valdytu, naudotu ar disponuotu turtu, apskričių viršininkų administracijų turėtas ginčo šalies teises ir pareigas įgyvendina institucijos, įstaigos, kurioms šis turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti, o jei šis turtas neperduotas, – VĮ Valstybės turto fondas. Taip pat buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją VšĮ „Aušveita“valstybės dalininkės teisės ir pareigos nėra perduotos kitiems asmenims, valstybei atstovaus VĮ Valstybės turto fondas (IV t., b. l. 151). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi vietoje Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškovu įtraukė VĮ Valstybės turto fondą, konstatuodamas, kad VĮ Valstybės turto fondas yra ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjas (IV t., b. l. 153-154).

43Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki paaiškės materialiųjų VšĮ „Aušveita“ valstybės savininko teisių ir pareigų perėmėjas, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, jog VĮ Valstybės turto fondas nelaikytinas valstybės institucija Viešųjų įstaigų įstatymo ir nutarimo kontekste bei galiojančiu teisiniu reguliavimu jam negalėtų būti pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininkės, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų (V t., b. l. 88-94). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra materialiųjų valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ savininkės, teisių ir pareigų perėmėja (V t., b. l. 118, 120-125). 2013 m. kovo 20 d. VĮ Valstybės turto fondas pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėju vietoje VĮ Valstybės turto fondo laikyti Sveikatos apsaugos ministeriją (V t., b. l. 142). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą sprendė 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje ir protokoline nutartimi tenkino šį prašymą iš dalies, įtraukdamas į bylą bendraieškiu Sveikatos apsaugos ministeriją, bei nurodydamas, kad atsižvelgia į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija vykdo valstybės materialiųjų teisių realizavimą, o VĮ Valstybės turto fondas faktiškai valdo visą turtą, kuris nėra perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Sveikatos apsaugos ministerijai (V t., b. l. 150-154). Pirmosios instancijos teismas priimtoje protokolinėje nutartyje taip pat nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis tampa byloje dvejopa, t. y. ji yra ir bendraieškis, ir VšĮ „Aušveita“ materialiųjų teisių realizuotojas (V t., b. l. 153). Ši pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis nebuvo panaikinta ar pakeista, o tai reiškia, kad šioje byloje tiek VĮ Valstybės turto fondas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija yra asmenys, kurie byloje dalyvavo kaip ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pareiškusio ieškinį, kuriuo siekiama apginti Lietuvos valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininkės (savininkės), teisėtus interesus, teisių perėmėjai. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčijama ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisė reikšti tokio pobūdžio ieškinį.

44Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo, kitų asmenų procesiniuose dokumentuose Sveikatos apsaugos ministerija įvardijama kaip atsakovas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog dėl tokių aplinkybių Sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis buvo pakeista ir ji prarado bendraieškio ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos statusą. Pažymėtina, kad kai kuriuose atsakovų dokumentuose Sveikatos apsaugos ministerija yra įvardijama ir kaip ieškovas (žr. UAB „Promata“ 2013 m. birželio 10 d. rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pateikti po minėtos pirmosios instancijos teismo priimtos protokolinės nutarties, ir kuriuose nurodyta, kad ieškovai yra du, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija ir VĮ Valstybės turto fondas; V t., b. l. 167-175). Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama procesinius dokumentus, yra nurodžiusi, kad byloje dalyvauja kaip likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja (V t., b. l. 253-255). Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat įvardijo, kad byloje dalyvavo atsakovo VšĮ „Aušveita“ savininkės Lietuvos valstybės turtinių teisių ir neturtinių teisių įgyvendintojos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Andriejus Bielinskis.

45Apibendrinant pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmimu ir VĮ Valstybės turto fondo bei Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukimu į bylą, kai buvo likviduota Vilniaus apskrities viršininko administracija, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo šioje byloje pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti šiuos pareikštus reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 2.3-6537, VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-01, 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 0607-02, pripažinti negaliojančiais atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ išduotus VšĮ „Aušveita“ dalininkų pažymėjimus; pripažinti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuos reikalavimus, juos iš esmės patenkino bei papildomai savo iniciatyva taikė restituciją. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniais skundais yra ginčijamos sprendimo dalys tiek dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, tiek dėl restitucijos taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja visas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes šioje byloje pareikštų reikalavimų esmė yra ta, ar atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ galėjo tapti bei tapo VšĮ „Aušveita“ dalininkais, įmokėję byloje nurodomas pinigų sumas, ir priėmus šioje byloje ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VšĮ „Aušveita“ vadovo sprendimus.

47Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2.3-6537, VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 0607-01 bei 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 0607-02

48Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtus įsakymus, nustatęs, kad šie įsakymai prieštaravo Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies nuostatoms, draudžiančioms kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teises. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka atsakovas VšĮ „Aušveita“ (apeliantas) bei atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, kurie prisidėjo prie apeliacinio skundo. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalį (byloje vadovaujamasi Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 8 d.) bei rėmėsi neteisingai nustatytu faktu, kad neva Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu valstybė perleido VšĮ „Aušveita“ dalininko teises atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo valstybė turimų VšĮ „Aušveita“ dalininko teisių niekam neperleido, nes valstybė tiek iki šio įsakymo priėmimo, tiek ir po jo liko VšĮ „Aušveita“ dalininke, t. y. įsakymu minėti atsakovai neįgijo iš valstybės jos, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininkės, turimos dalies, bei akcentuoja, kad Bendradarbiavimo sutarties 4.8.1 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ priimti naujais įstaigos dalininkais, kurie įneš naujus įnašus į viešosios įstaigos veiklą. Apeliantas teigia, kad UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra įmokėję dalininkų įnašus ir yra teisėtai tapę dalininkais.

49Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, primena, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymu, 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties 4.8.2, 4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktais, 2006 m. birželio 23 d. UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ prašymu, 2006 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą Nr. 2.23-6537 dėl dalininkų priėmimo, kuriuo nusprendė VšĮ „Aušveita“ dalininkais priimti atsakovus UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, nustatė dalininkų įnašų dydį – 15 000 Lt, nurodė įnašus VšĮ „Aušveita“ perduoti per 5 darbo dienas nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, taip pat nurodė, kad įsakymas įsigalioja nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų naujos redakcijos įregistravimo juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka (I t., b. l. 19). VšĮ „Aušveita“ direktorius 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 0607-01, vadovaudamasis Bendradarbiavimo sutarties 5.1, 4.14, 4.10, 4.11, 4.12 punktais bei minėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, įsakė dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ piniginius įnašus, padarytus iki bankroto bylos nutraukimo, pripažinti VšĮ „Aušveita“ dalininkų įnašais ir laikyti, kad minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra įvykdytas (I t., b. l. 34). Taip pat šiame įsakyme buvo nurodyta išduoti dalininkų pažymėjimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. liepos 31 d. buvo išduoti dalininkų pažymėjimai, kuriuose nurodomos 2006 m. liepos 1 d. įnašų sumos (I t., b. l. 37, 40, 44). VšĮ „Aušveita“ direktorius 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 0607-02, vadovaudamasis Bendradarbiavimo sutarties 5.1, 4.14, 4.10, 4.11, 4.12 punktais, įsakė VšĮ „Aušveita“ dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ įnašus, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre, informuojant dalininkus apie įnašų pakeitimus, naujai įstojusiojo dalininko pažymėjimą išduoti per 30 dienų nuo įnašo sumokėjimo (I t., b. l. 33). VšĮ „Aušveita” išdavė minėtiems dalininkams pažymėjimus (I t., b. l. 38, 41, 45). Byloje buvo teikiami įrodymai, kad UAB „Elguva“ 2006 metais įnešė 208 217,06 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 154 717,06 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Elguva“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog UAB „Elguva“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 154 717,06 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 4, kuriame nurodyta, jog UAB „Elguva“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d. įnašo suma yra 208 217,06 Lt. UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 metais įnešė 394 968,22 Lt, 2007 metais – 235 400 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 362 968,22 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Vilniaus vandens parkas“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 362 968,22 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 5, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d. įnašo suma yra 394 968,22 Lt, 2008 m. sausio 15 d. pažymėjimas Nr. 7, kuriame nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2007 m. gruodžio 31 d. įnašo suma yra 630 368,22 Lt. UAB „Promata“ 2006 metais įnešė 540 799,26 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 515 799,26 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Promata“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 3, kuriame nurodyta, jog UAB „Promata“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 515 799,26 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 6, kuriame nurodyta, jog UAB „Promata“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d. įnašo suma yra 540 799,26 Lt (I t., b. l. 36-45).

50Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi VšĮ „Aušveita“ iškelta bankroto byla, kuri buvo nutraukta 2006 m. birželio 15 d. nutartimi (I t., b. l. 133-134). Vilniaus apskrities viršininko administracija, VšĮ „Aušveita“, UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11, pagal kurią sutarties šalys susitarė atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas bus susijęs su medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, kokybiškų, tinkamų medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės sukūrimu (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad vykdant sutartį, šalies išleista pinigų suma bus įskaityta kaip šalies įnašas į bendrą veiklą (I t., b. l. 7-13). 2006 m. vasario 1 d. taip pat pasirašytas Bendradarbiavimo sutarties priedas Nr. 1, kuriame įtvirtintas preliminarus veiklos ir investicijų projektas (I t., b. l. 14-16), 2006 m. balandžio 3 d. sudarytas Bendradarbiavimo sutarties pakeitimas, kuriuo šalys susitarė, kad siekiant atkurti VšĮ „Aušveita” finansinį stabilumą, nutraukti bankroto bylą, UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ nupirks, o santykyje su valstybės institucijomis – sumokės (kompensuos) visus VšĮ „Aušveita“ bankroto byloje patvirtinus kreditorinius reikalavimus bei atlygins bankroto administravimo ir kitas, su minėtu tikslu susijusias, išlaidas, taip pat pakeitė sutarties 4.10.1, 4.11.1., 4.12, 5.3 punktus, susitardami, jog Bendradarbiavimo sutarties 4.16, 4.17 punktai įsigalios tik po to, kai bus nutraukta bankroto byla, pripažindami, kad Bendradarbiavimo sutarties pakeitimuose aptarti finansiniai įsipareigojimai yra piniginiai įnašai į bendradarbiavimo veiklą pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.10.1, 4.11.1, 4.12.1, 4.14 punktus (I t., b. l. 17-18). 2007 m. lapkričio 15 d. šalys pasirašė Bendradarbiavimo sutarties priedą Nr. 2, kuriuo šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo: nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1 d. sutarties priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasirašyti detalų veiklos ir investicijų projektą sutarčiai įgyvendinti (II t., b. l. 122-123).

51Šios bylos kontekste pažymėtina, kad iš Bendradarbiavimo sutarties 4.8.2, 4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktų, kuriais būtent ir buvo grindžiamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl dalininkų priėmimo, matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo priimti visus sprendimus, gauti leidimus ir atlikti kitus reikalingus veiksmus, užtikrinant, jog naujais dalininkais būtų priimti UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ (4.8.2 punktas); UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ įsipareigojo įnešti po 15 000 Lt, kaip įnašą Bendradarbiavimo sutarties tikslams pasiekti, bei nurodyta, kad šis įnašas bus įskaitomas ir laikomas VšĮ „Aušveita“ dalininko įnašu (4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktai).

52Taip pat iš byloje surinktų įrodymų, susijusių su VšĮ „Aušveita“ steigimu, matyti, kad tiek minėta Bendradarbiavimo sutartis, tiek UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ prašymas buvo surašyti, kai galiojo VšĮ „Aušveita“ įstatai, patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 4456, ir kuriuose buvo nustatyta, jog VšĮ „Aušveita“ steigėjas yra Vilniaus apskrities viršininkas (įstatų 4 punktas), bei nenustatyta, kad gali būti priimami dalininkai (VI t., b. l. 138-144). Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkas buvo vienas asmuo – valstybė, kuris ir buvo viešosios įstaigos savininkas (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos duomenis 2006 m. liepos 1 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruoti VšĮ „Aušveita“ įstatai, kuriuose nėra nurodomas steigėjas (steigėjai). Šiuos įstatus patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad VšĮ „Aušveita“ steigėja yra ne tik valstybė, bet ir kiti iš šios įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ar įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, ji ir priima sprendimą steigti viešąją įstaigą (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju steigėja buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri veikė valstybės vardu.

53Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad 2006 m. liepos 1 d. VšĮ „Aušveita“ steigėja bei vienintelė dalininkė buvo valstybė, kuri ir buvo viešosios įstaigos savininkė (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nuo 2006 m. liepos 1 d. pagal įregistruotus įstatus VšĮ „Aušveita“ yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas (įstatų 5.2 punktas). Pažymėtina, kad įstatuose buvo nustatyta, jog visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo, nustato dalininkų piniginių bei turto įnašų į įstaigos kapitalą dydį (įstatų 5.3.13 punktas), o įstaigos vadovui tokia teisė nenustatyta (žr. įstatų 5.19-5.23 punktus). Įstaigos direktorius atsako tik už įstaigos dalininkų registravimą (įstatų 5.20.5 punktas).

54Pirmosios instancijos teismas vienintelio dalininko 2006 m. liepos 3 d. sprendimą dėl dalininkų priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta VšĮ „Aušveita“ dalininkais priimti UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, vertino kaip valstybės (dalininko) teisių perleidimą UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes iš minėto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas dėl dalininkų priėmimo, o ne dėl valstybės, kaip dalininko, teisių perleidimo. Būtent 2006 m. liepos 1 d. juridinių asmenų registre įregistruotuose VšĮ „Aušveita“ įstatuose buvo nurodyta, kad įstaigos dalininkais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, perdavę įstaigai įnašą ir įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu priimti į įstaigos dalininkus (įstatų 4.1 punktas). Įstatų 4.3 punkte nurodyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime dėl įstaigos dalininko priėmimo nurodomas terminas, per kurį asmuo turi perduoti įnašą, įnašo pobūdis (piniginis ar turtinis) ir įnašo vertė (įstatų 4.3 punktas). Pagal įstatų 4.4 punktą asmuo įstaigos dalininku tampa nuo tos dienos, kurią, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo pagrindu, į įstaigos banko sąskaitą pervedama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nurodyta suma (piniginis įnašas). Minėtos įstatų normos nėra nuginčytos, o Viešųjų įstaigų įstatymo normos nedraudžia priimti dalininkus į viešąją įstaigą. Be to, byloje nebuvo pateikti jokie konkretūs įrodymai, kad minėtu įsakymu buvo nuspręsta dėl valstybės (dalininko) teisių ar jų dalies perleidimo kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (VI t., b. l. 77-82) buvo suteikęs galimybę tokius įrodymus pateikti, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.

55Taigi nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymu buvo pažeistos imperatyviosios Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis įsakymas panaikintas, panaikintina ir ieškinio reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestinas. Pažymėtina, kad bendraieškiai kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas minėtas įsakymas, nėra nurodę. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakyme nėra įtvirtinta nuostata, kad atsakovai, nemokėdami įnašo, gali būti priimti į dalininkus. Būtent šiame įsakyme (visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime) ir buvo nustatyta, kokiomis sąlygomis atsakovai galėjo tapti viešosios įstaigos dalininkais.

56Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą, detaliai nenagrinėjo kitų ieškinio reikalavimų ir aplinkybių, susijusių su UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ (ne)pripažinimu dalininkais, su VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymų pagrįstumu ir teisėtumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su minėtų atsakovų (ne)pripažinimu dalininkais, VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymų pagrįstumu ir teisėtumu, o atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra viešosios įstaigos dalininkai ir VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymai priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl visi ieškinio reikalavimai turi būti atmesti būtent dėl minėtų aplinkybių, nagrinėja pradiniame ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu buvo įrodinėjama, kad priėmus Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą atsakovai netapo VšĮ „Aušveita“ dalininkais ir jie nėra dalininkai, o VšĮ „Aušveita“ direktoriaus įsakymai yra priimti, peržengiant jam Viešųjų įstaigų įstatymo ir VšĮ „Aušveita“ įstatų nustatytos kompetencijos ribas, bei atsikirtimus į šį ieškinį.

57Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, įrodymus, kuriais buvo įrodinėjami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į jį, konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymai Nr. 0607-01 ir Nr. 0607-02 ir jais remiantis išduoti dalininkų pažymėjimai yra teisėti. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstomis pradinio ieškinio faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškė ieškinio reikalavimus dėl VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymų Nr. 0607-01 ir Nr. 0607-02 panaikinimo, dalininkų pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais ir dėl pripažinimo, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai.

58Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakyme buvo nustatyti dalininkų įnašai – po 15 000 Lt, šie įnašai VšĮ „Aušveita“ turėjo būti perduoti per 5 darbo dienas nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Be to, šio įsakymo įgyvendinimas buvo siejamas su naujos įstatų redakcijos įregistravimu juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka. Pagal bylos duomenis iki naujos įstatų redakcijos įregistravimo 2006 m. liepos 1 d. jokie dalininkai į VšĮ „Aušveita“ negalėjo būti priimami ir atitinkamai negalėjo būti Vilniaus apskrities viršininko, kuris įgyvendino vienintelio dalininko (valstybės) teises, sprendimais nustatomi įnašai. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimais po 2006 m. liepos 1 d. buvo nustatyti dalininkų įnašai, didesni nei 15 000 Lt. Nei Viešųjų įstaigų įstatymo normos, nei VšĮ „Aušveita“ įstatai nesuteikė teisės VšĮ „Aušveita“ vadovui spręsti apie dalininkų įnašų dydį, jų sumokėjimą ir t. t., todėl be jokio teisėto pagrindo VšĮ „Aušveita“ vadovas byloje ginčijamais įsakymais nustatė dalininkų įnašus ir išdavė dalininkų pažymėjimus, kuriuose nurodė sumokėtus atsakovų įnašus, iš jų netgi didesnius nei 15 000 Lt. Pažymėtina, kad ne Bendradarbiavimo sutarties nuostatos, kuriomis rėmėsi VšĮ „Aušveita“ vadovas, priimdamas byloje ginčijamus įsakymus, yra pagrindas priimti naujus dalininkus su tam tikro dydžio įnašais, o įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas priimti į įstaigos dalininkus ir įnašų perdavimas įstaigai (įstatų 4.1 punktas). Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis VšĮ „Aušveita“ įstatų nuostatomis, nes Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad būtent įstatuose turi būti nurodyta naujų dalininkų priėmimo tvarka. Iš šioje byloje esančių įrodymų matyti, kad VšĮ „Aušveita“ vadovas taip pat sprendė klausimus ir dėl dalininkų įnašų padidinimo, nos pagal įstatų 4.15 punktą, jei dalininkas nori papildomai perduoti įstaigai įnašus, jis turi apie tai pranešti įstaigos direktoriui, kuris sušaukia neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą, kuris ir priima sprendimą, kuriame nurodomas terminas, per kurį asmuo turi perduoti įnašą, įnašo pobūdis (piniginis ar turtinis) ir įnašo vertė. Šiuo atveju nebuvo pateikti neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, kuriais buvo nutarta padidinti įnašus.

59Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ turėjo VšĮ „Aušveita“ perduoti įnašus po 15 000 Lt per 5 darbo dienas nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, t. y. nuo 2006 m. liepos 1 d. Tačiau tiek iš VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakymo Nr. 0607-01 turinio, tiek iš visos bylos medžiagos matyti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ per 5 darbo dienas nuo 2006 m. liepos 1 d. neįnešė VšĮ „Aušveita“ minėtų įnašų (po 15 000 Lt). VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakyme Nr. 0607-01 yra nurodomi minėtų atsakovų piniginiai įnašai, padaryti iki bankroto bylos nutraukimo, t. y. iki 2006 m. birželio 15 d. Byloje nėra pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, kad yra mokamas 15 000 Lt įnašas ar tas įnašas mokamas dalimis.

60Lietuvos valstybėje teisėtai vykdančių veiklą juridinių asmenų buhalterinę apskaitą reglamentuoja viešosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio nuostatas šis įstatymas nustato įvairių juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Šio įstatymo 2 straipsnio pateikiamose sąvokose nurodyta, kad pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Atsakovas VšĮ „Aušveita“, kiti atsakovai buvo nurodę, kad UAB „Elguva“ 2006 m. liepos 14 d. įnešė 20 000 Lt, UAB „Promata“ 2006 m. rugpjūčio 8 d. įnešė 25 000 Lt, o UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 m. rugpjūčio 23 d. įnešė 20 000 Lt ir tai padarė vykdydami Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą (I t., b. l. 109; II t., b. l. 1, 10, 17), tačiau šios nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmiausia VšĮ „Aušveita“, 2006 m. liepos 3 d. pripažindama minėtus atsakovus dalininkais, tuo nesirėmė, atsakovų mokėjimuose visiškai nenurodyta (I t., b. l. 139, 141, 142; II t., b. l. 2, 11), kad mokami įnašai, o konkrečiai nurodyta, kad mokama pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11.

61Byloje nėra ginčo, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ pervedinėjo pinigus VšĮ „Aušveita“ ir po 2006 m. liepos 3 d. (pvz., UAB „Elguva“ pervedė 2006 m. liepos 14 d., rugsėjo 21 d., lapkričio 2 d., gruodžio 14 d.; UAB „Vilniaus vandens parkas“ pervedė 2006 m. rugpjūčio 27 d., gruodžio 27 d., 2007 metais; UAB „Promata“ pervedė 2006 m. rugpjūčio 8 d.). Teisėjų kolegija dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių neturi pagrindo sutikti su minėta atsakovų argumentacija ir pripažinti, kad šios pinigų sumos buvo pervedamos Viešųjų įstaigų įstatymo bei VšĮ „Aušveita“ įstatų nustatyta tvarka kaip dalininkų įnašai.

62Atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad naujieji dalininkai savo įnašais visiškai atsiskaitė su VšĮ „Aušveita“ kreditoriais ir atstatė įstaigos mokumą, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos procesinių teisių perėmėjai neginčija bei pripažįsta, kad iš privačių subjektų (atsakovų) gavo piniginę naudą, pirmosios instancijos teismas tai pripažino sprendime, tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovai mokėjimus atliko, kai VšĮ „Aušveita“ įstatai nenustatė naujų dalininkų priėmimo ir įnašų įmokėjimo, nebuvo ir teisiškai negalėjo būti vienintelio dalininko (valstybės) sprendimo priimti naujus dalininkus. Akivaizdu, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ žinojo tokias aplinkybes, nes Bendradarbiavimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga pakeisti įstatus, kai buvo kalbama apie atsakovų galimybę tapti įstaigos dalininkais. Atsakovams buvo žinomas VšĮ „Aušveita“ statusas bei turėjo būti žinomos Viešųjų įstaigų įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų imperatyviosios normos, reglamentuojančios dalininkų priėmimą.

63Teisėjų kolegija sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad minėti atsakovų mokėjimai, dėl kurių realaus sumokėjimo nėra ginčo, buvo atlikti vykdant Bendradarbiavimo sutarties ir jos pakeitimo nuostatas. Bendradarbiavimo sutarties 2006 m. balandžio 3 d. pakeitime Nr. 1-1-45 buvo nurodyta, kad lėšos, įneštos bankroto bylai nutraukti, laikomos ir suprantamos pradiniu bendradarbiavimo veiklos įnašu (žr. 2-4, 9 punktus); 2006 m. vasario 1 d. pakeitime susitarta, kad šiame Bendradarbiavimo sutarties pakeitime aptarti finansiniai veiksmai (kreditorinių reikalavimų nupirkimas, jų atsisakymas, siekiant nutraukti VšĮ „Aušveita“ bankroto bylą, valstybės institucijų VšĮ „Aušveita“ bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų tenkinimas, bankroto administravimo išlaidų atlyginimas, kitų būtinų ir pagrįstų su VšĮ „Aušveita“ mokumo atstatymu ir bankroto bylos nutraukimu susijusių išlaidų sumokėjimas) laikomi piniginiu įnašu į bendradarbiavimo veiklą pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.10.1, 4.11.1, 4.12.1, 4.14 punktus.

64Atsakovas VšĮ „Aušveita“ pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad atsakovų lėšomis atstačius viešosios įstaigos mokumą, nuo 2006 m. liepos 3 d. dalininkais buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija bei atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, pagal Bendradarbiavimo sutartį Vilniaus apskrities viršininko administracijos siekis buvo atsiskaityti su viešosios įstaigos kreditoriais, atstatyti įstaigos mokumą, o atsakovų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ – investuojamų į bankrutuojančią viešąją įstaigą piniginių lėšų pagrindu, atstačius įstaigos mokumą, tapti šios įstaigos dalininkais, dalininkų įnašais pripažįstant visas įneštas pinigines lėšas viešosios įstaigos veiklai atstatyti (I t., b. l. 107). Liudytojas G. G., buvęs Vilniaus apskrities viršininkas, parodė, kad Bendradarbiavimo sutarties esminė sąlyga buvo priimti atsakovus dalininkais (III t., b. l. 176). Šioje byloje įrodymų visuma nepatvirtina minėtų aplinkybių. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovų patirtos išlaidos, atstatant mokumą, pagal Bendradarbiavimo sutarties pakeitimus yra įnašas į bendradarbiavimo veiklą, o Bendradarbiavimo sutarties tikslas nėra atsakovų priėmimas dalininkais, tikslas – vykdyti bendrą veiklą (finansavimo, investicijų plėtros ir pan.) (Bendradarbiavimo sutarties 2.4 punktas). Bendradarbiavimo sutarties dalykas – atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas būtų susijęs su šiuolaikiškos medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, tinkamos kokybės medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės išplėtimu (Bendradarbiavimo sutarties 3.1 punktas). Bendradarbiavimo sutartimi buvo sutarta vykdyti bendrą veiklą bei buvo susitarta šalių įnašu pripažinti visa, ką šalis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Bendradarbiavimo sutarties 5.1 punktas). Pažymėtina, kad šalys buvo susitarusios, jog UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ turi imtis priemonių, jog būtų paruoštas detalus šalių veiklos ir investicijų projektas (Bendradarbiavimo sutarties 4.16 punktas). Bendradarbiavimo sutarties 5.3 punkte buvo susitarta dėl konkrečių šios sutarties įnašų tam, kad būtų pasiekti minėti tikslai.

65Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavo VšĮ „Aušveita“, UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, jog nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukia Bendradarbiavimo sutartį dėl esminių sąlygų nevykdymo (II t., b. l. 38). Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-27/2013 ir Nr. 3K-3-128/2014).

66Byloje pateikti 2006 m. gruodžio 8 d. VšĮ „Aušveita“ visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo kopija (I t., b. l. 178-180), iš kurio matyti, kad įvyko susirinkimas ir dalyvavo dalininkai Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“; Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11 priedo Nr. 2 kopija, kurioje nurodomi VšĮ „Aušveita“ dalininkai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ (II t., b. l. 122-123), atsakovai byloje yra nurodę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pati atsakovus pripažino dalininkais (CK 2.84 straipsnio 2 dalis), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, jog VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakymai dėl dalininkų yra teisėti, o atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ vien dėl šių aplinkybių turėtų būti pripažinti teisėtais dalininkais. Kaip jau buvo minėta, Viešųjų įstaigų įstatymo, VšĮ „Aušveita“ įstatų imperatyviosios nuostatos įsakmiai nurodo, kaip priimami dalininkai. Be to, ne sandorių pagrindu asmenys priimami dalininkais, o kaip jau buvo minėta, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nagrinėjamu atveju šių imperatyviųjų nuostatų nebuvo laikomasi, todėl priimti VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakymai yra niekiniai ir pagrįstai bei teisėtai panaikinti, taip pat pripažinta, kad atsakovai nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai.

67Dėl restitucijos taikymo

68Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją ir iš VšĮ „Aušveita“ atsakovui UAB „Elguva“ priteisė 208 217,06 Lt, UAB „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, UAB „Promata“ – 540 799,26 Lt. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, ar šios pinigų sumos laikytinos atsakovų įmokėtais dalininkų įnašais. Atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad restitucija negalėjo būti taikoma dėl to, jog nebuvo pažeista Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis bei dėl to, kad naujų dalininkų įnašai kartu buvo įnašai ir į jungtinę veiklą pagal Bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neturėjo būti taikoma restitucija. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal bylos duomenis atsakovai minėtas pinigų sumas įmokėjo ne kaip konkrečius dalininkų įnašus pagal Viešųjų įstaigų įstatymo bei VšĮ „Aušveita“ įstatų reikalavimus, o vykdydami Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, konstatuoja, jog šioje byloje restitucija netaikytina. Dėl įmokėtų pinigų grąžinimo / negrąžinimo atsakovams turi būti sprendžiama pagal Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, o šioje byloje reikalavimai, kilę iš Bendradarbiavimo sutarties, nėra pareikšti. Taip pat šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pasekmių. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje taikyta restitucija, panaikintina.

69Dėl ieškinio senaties taikymo

70Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų reikalavimo šioje byloje taikyti ieškinio senatį ir pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti dėl ieškinio senaties. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo atnaujintas ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti teisingumą ir nebūtų įteisinta neteisėtai atsiradusi nuosavybė. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas operatyviai, gavus 2008 m. vasario 7 d. informaciją.

71Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas teigia, kad turėjo būti taikyta ieškinio senatis ir pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo atnaujino ieškinio senatį, pažymi, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).

72Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, atsižvelgė į minėtas aplinkybes, o kadangi atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ nėra teisėtai tapę VšĮ „Aušveita“, kurios steigėjas yra Lietuvos valstybė, dalininkais, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinumo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

73Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, t. y. panaikintina sprendimo dalis, kurioje panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas, ieškinio reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo atmetant; panaikintina sprendimo dalis, kurioje priteista iš VšĮ „Aušveita“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elguva“ 208 217,06 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, uždarajai akcinei bendrovei šou agentūrai „Promata“ – 540 799,26 Lt; kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

74Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

75Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad šis išnagrinėtų, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 94 „Dėl viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ savininko turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo“, kuriuo nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir 109 straipsnio 1 dalyje numatytam principui, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui; sustabdyti bylos nagrinėjimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jei viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama minėto turinio nutarimą (norminį aktą), perėmė išskirtinai teismo kompetencijai priklausančią teisingumo vykdymo funkciją – faktiškai išsprendė bylą iš esmės, nustatydama, kad VšĮ „Aušveita“ savininkė ir tuo pačiu vienintelė dalininkė yra Lietuvos valstybė, nors būtent šioje byloje yra sprendžiama, ar atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra dalininkai.

76Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą prašymą, pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, išaiškinta, kad <...> bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

77Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

78Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šios bylos aplinkybes, susijusias su atsakovų (ne)buvimu dalininkais, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl UAB „Elguva“ atstovės iškeltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 94 neatitikimo Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir 109 straipsnio 1 dalyje numatytam principui, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, turi būti tenkinamas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

80Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

81Panaikinti sprendimo dalį, kurioje panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 2.3-6537, ieškinio reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo atmesti.

82Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elguva“ 208 217,06 Lt, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei šou agentūrai „Promata“ – 540 799,26 Lt.

83Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant bendraieškio bei atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos... 4. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“ atstovei advokatei... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bendraieškio bei... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 28... 9. 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymą Nr.... 10. 2) panaikinti VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą... 11. 3) panaikinti VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymą... 12. 4) pripažinti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens... 13. 5) panaikinti atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“,... 14. Ieškovas nurodė, kad VšĮ „Aušveita“ direktorius, pasirašydamas 2006... 15. Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija su... 16. Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas 2006 m. liepos 3... 17. Ieškovo teigimu, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustatyto dydžio... 18. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė, kad... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 21. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d.... 22. Teismas atsakovų reikalavimu netaikė ieškinio senaties, nes tai, teismo... 23. Teismas nurodė, kad ginčijami VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m.... 24. Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimus, siekdamas užtikrinti teisingumo,... 25. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog... 28. Atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 30. Atsakovai UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens... 31. Atsakovai atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    32. Atsakovas VšĮ „Aušveita“ atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos... 33. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
      34. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 35. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad likvidavus Vilniaus apskrities viršininko... 36. Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atsakovo VšĮ „Aušveita“... 37. Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 40. Apeliantė Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde nesutinka su... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas VšĮ „Aušveita“... 42. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinį ieškinį byloje 2008 m.... 43. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė šią... 44. Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 45. Apibendrinant pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo... 46. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti... 47. Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2.3-6537,... 48. Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtus įsakymus, nustatęs, kad šie... 49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus apeliacinio skundo argumentus,... 50. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi... 51. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad iš Bendradarbiavimo sutarties 4.8.2,... 52. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų, susijusių su VšĮ „Aušveita“... 53. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir Viešųjų... 54. Pirmosios instancijos teismas vienintelio dalininko 2006 m. liepos 3 d.... 55. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006... 56. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Vilniaus apskrities viršininko 2006... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus bylos... 58. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d.... 59. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą Vilniaus apskrities viršininko 2006 m.... 60. Lietuvos valstybėje teisėtai vykdančių veiklą juridinių asmenų... 61. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB... 62. Atsakovas VšĮ „Aušveita“ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad naujieji... 63. Teisėjų kolegija sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad minėti... 64. Atsakovas VšĮ „Aušveita“ pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad... 65. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m.... 66. Byloje pateikti 2006 m. gruodžio 8 d. VšĮ „Aušveita“ visuotinio... 67. Dėl restitucijos taikymo... 68. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją ir iš VšĮ „Aušveita“... 69. Dėl ieškinio senaties taikymo... 70. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų reikalavimo šioje byloje... 71. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo VšĮ „Aušveita“... 72. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą,... 73. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir... 74. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ... 75. Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 76. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą prašymą, pažymi, kad CPK 3... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į... 78. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šios bylos aplinkybes,... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.... 81. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje panaikintas Vilniaus apskrities viršininko... 82. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovo viešosios įstaigos... 83. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....