Byla 3K-3-63/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. G. dėl servituto nustatymo ir pažeistų teisių atkūrimo, tretieji asmenys: Tauragės apskrities viršininko administracija, Tauragės rajono savivaldybės administracija, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Tauragės rajono filialas.

3Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė yra kaimyninių namų valdų savininkai. Jam žemės sklypas buvo suteiktas 1960 metais, o jo broliui (buvusiam atsakovės žemės sklypo naudotojui) - 1966 metais. Jų bendru susitarimu iš abiejų žemės sklypų buvo įrengtas bendras įvažiavimas į abi namų valdas. Šiuo įvažiavimu jie naudojosi bendrai iki 1999 metų. Kilus nesutarimams dėl žemės sklypų dydžio, miesto Tarybos sprendimais buvo pakoreguotos ir nustatytos žemės sklypų ribos pagal atsakovės pasiūlytą planą, kuriame bendras įvažiavimas nebuvo numatytas. Atsakovė 1999 m. kovo 30 d privatizavo jos namų valdai priklausantį žemės sklypą, įsigydama 1023 m2 žemės. Parduodant jai žemės sklypą, servitutas nebuvo nustatytas. Atsakovė kelio viduryje pastatė tvorą ir taip panaikino bendrą įvažiavimą. Per daugelį metų buvo susiformavęs naudojimasis įvažiavimu, o jo ūkiniai pastatai pastatyti taip, kad prie jų galima privažiuoti tik per buvusį bendrą įvažiavimą. Atsakovė sudarė jam didelius nepatogumus ir suvaržė jo teisę netrukdomai naudotis savo turtu. Jos žemės sklypui turi būti nustatytas servitutas.

6Ieškovas prašė nustatyti atsakovės žemės sklypui, esančiam ( - ) 79 m2 kelio servitutinį naudojimąsi, leidžiant jam naudotis įvažiavimu į savo namų valdą bei įpareigoti atsakovę perkelti tvorą, kad būtų įgyvendintas servituto veikimas.

7Tauragės rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2002 m. liepos 19 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

8Ieškovas 2003 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - jo ieškinį patenkinti ir nustatyti Vitalijos Gedvilienės žemės sklypui, esančiam ( - ), 79 kv. m. kelio servitutą, nustatant kelio naudojimąsi bendrai ir įpareigojant atsakovę V. G. nukelti tvorą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. teismui atmetus jo reikalavimą dėl servituto nustatymo, jis parengė techninę dokumentaciją dėl kelio įrengimo į savo namų valdą prie buvusio kelio, tačiau jis turėtų būti nutiestas virš skysto kuro rezervuaro, kuris yra užkastas po žeme, todėl priešgaisrinė tarnyba neleidžia įrengti kelio. Įrengti įvažiavimą iš kitos namo pusės techniškai neįmanoma, nes įvažiavimas į jo namų valdą jo buvo padarytas, namų valdos kiemas ir ūkiniai pastatai pastatyti taip, kad išeina į kelią, kuris aptarnauja visą namų valdą: atsižvelgiant į kelio tikslinę paskirtį buvo statomi ūkio pastatai ir garažas, sodinamas sodas ir konstruojama namų valdos naudingos veiklos paskirtis; reikėtų išpjauti virš trisdešimt vaismedžių, įvažiavimas į kiemą būtų su posūkiu, būtų pažeistos kaimynų teisės.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Tauragės rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, procesą civilinėje byloje atnaujino.

11Tauragės rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi priimtas teismo procesinis sprendimas atnaujinti procesą byloje neatsižvelgiant į tai, ar ieškovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, nagrinėjant bylą galėjo būti žinomos ieškovui ir teismui bei ar šios aplinkybės turi esminę reikšmę. Teismas sprendė, kad ieškovas iki bylos ir bylos nagrinėjimo metu galėjo aiškintis aplinkybes dėl kelio įsirengimo ir pateikti teismui įrodymus dėl negalėjimo to padaryti. Be to, ieškovo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad norint įsirengti naują įvažiavimą, jam reikėtų iškirsti gyvatvorę, perkelti dalį sodinių ir atlikti kitus darbus ir didelėmis jo išlaidomis, kurie yra vienkartinio pobūdžio darbai ir išlaidos, daroma išvada, kad ieškovas patirtų analogiškas išlaidas, kaip ir atsakovė atribodama žemės sklypus tvora. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam taip naudingiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę (LR CK 4.126 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tarp šalių besitęsiančią konfliktinę situaciją, o taip pat į tai, kad ieškovas turi techninę ir realią galimybę įsirengti atskirus įvažiavimus ir juos naudoti kiekvienam savo nuožiūra, toje pačioje vietoje, jį praplečiant ar kitoje namo pusėje, t.y. taip, kaip buvo nurodyta plane, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovui teisę naudotis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2005 m. birželio 23 d. nutartimi jį atmetė ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo metu galėjo aiškintis aplinkybės dėl kelio įsirengimo ir pateikti teismui įrodymus dėl negalėjimo to padaryti. Faktas, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teismas taip pat sutiko su teismo išvada, kad įsirengdamas naują įvažiavimą, ieškovas patirtų analogiškas išvadas kaip atsakovė, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovui teisę naudotis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas V. B. prašo teismo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismų priimtos nutartys yra nepagrįstos, nes teismai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė procesinės teisės normas. CPK 185 straipsniu teismui suteikta teisė vertinti įrodymus ir daryti jų pagrindu išvadas. Teismas konstatavo, kad pagal detalųjį planą statybos pradžioje, t. y. 1961 m. po žemės sklypo suteikimo, buvo nustatyta, kad įvažiavimas į ieškovo namų valdą yra suprojektuotas iš kairės pusės. Tačiau tai patvirtino tik Tauragės rajono savivaldybės administracija, dėl kurios kaltės V. G. buvo leista netinkamai privatizuoti žemės skly­pą yra trečiojo asmens kaltė. Kasatoriaus teigimu, pastačius namą ir ūkio pastatus, jie buvo priimti valstybinės komisijos, tačiau ieškovui jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, dėl to, kur jis įrengė važiavimą į namų valdą. Po to papildomai buvo statomas garažas ir taip pat niekas nepriekaištavo ar draudė jį statyti, jis priimtas valstybinės komisijos. Be to, ruošiant de­taliuosius planus dėl žemės privatizavimo niekas nenurodė, kad kelias turi būti formuojamas kitoje namo pusėje. Šis kelias buvo įrengtas ir naudojamas ieškovo, tačiau teismas vertindamas šių įrodymų visumą sprendė, kad atsakovė V. G. pagrįstai privatizavo žemės sklypą ir, gindama savo nuosavybės teisę į išsipirktąjį žemės sklypą, turėjo teisę iš esmės pažeisti kitų asmenų teises ir kelio viduryje pastatyti tvorą. Tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimo kriterijams, o tai laikytina esminiu procesinio įstatymo pažeidimu. Šiuo atveju teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu būtų svarbu svarstyti žemės sklypo apribojimų (servitutų) taikymo praktiką ir jos netaikymo pasekmių bei kitų asmenų subjektinių teisių gynybos sąlygas ir perspektyvas.

162. Negalėdamas įsirengti įvažiavimo į savo žemės sklypą, kasatorius prarado savo prigimtinę teisę naudotis savo nuosavybe, kuri yra ginama ne tik Konstitucijos, bet ir kitų įstatymų nuostatomis.

173. Teismas, išnagrinėjęs bylą po teismo proceso atnaujinimo, nepasisa­kė kaip ieškovui įgyvendinti savo teises. Teismas sprendė, kad atsakovė, statydama tvorą, turėjo išlaidų, tačiau neįvertino, ar atsakovė tai padarė teisėtai. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas gali bet kur kitur įsirengti įvažiavimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcin­gumo kriterijais.

18Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

19Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė yra kaimyninių namų valdų... 6. Ieškovas prašė nustatyti atsakovės žemės sklypui, esančiam ( - )... 7. Tauragės rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovas 2003 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Tauragės rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo... 11. Tauragės rajono... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas V. B. prašo teismo panaikinti Tauragės rajono... 15. 1. Teismų priimtos nutartys yra nepagrįstos, nes teismai netinkamai įvertino... 16. 2. Negalėdamas įsirengti įvažiavimo į savo žemės sklypą, kasatorius... 17. 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą po teismo proceso atnaujinimo, nepasisa­kė... 18. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.... 19. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...