Byla 2A-1267-910/2019
Dėl patirtų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Karklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Analekta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karklai“ dėl patirtų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 2876,97 Eur išlaidų, patirtų dėl parduoto netinkamos kokybės daikto taisymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PPS/201805F-1388 dėl transporto priemonės – vilkiko DAF FT XF, 2009 m. gamybos, pirkimo–pardavimo. Pagal sutarties sąlygas trečiasis asmuo (lizingo davėjas) perdavė ieškovei (lizingo gavėjai) valdyti ir naudotis lizingo sutarties sąlygomis transporto priemonę, o ieškovė ją priėmė. Kitą dieną po transporto priemonės perdavimo, techninio aptarnavimo metu paaiškėjo, kad transporto priemonė turėjo gedimų, dėl kurių jos toliau eksploatuoti pagal paskirtį nebuvo galima. Keisdami tepalus, serviso darbuotojai pastebėjo aliuminio drožles. Nuėmus pavarų dėžės filtrus, kurie taip pat buvo pilni aliuminio drožlių, specialistai nustatė, kad tolesnis pavarų dėžės eksploatavimas negalimas ir gedimą būtina šalinti. Transporto priemonės perdavimo metu šių trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti, nes jie buvo paslėpti ir išaiškėjo tik išardžius transporto priemonės dalis. Atsakovė iki šiol ieškovei nesumokėjo jos patirtų transporto priemonės remonto išlaidų.

83.

9Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, transporto priemonė savo eiga atvažiavo iš Vokietijos 2018 m. gegužės mėnesį ir 2018 m. gegužės 18 d. praėjo techninę apžiūrą Alytuje. Tuo metu buvo užfiksuota 780 302 km rida. Vilkikas buvo pirktas pagal skelbimą, kuriame rida nurodyta 780 000 km. Ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė pasiūlė grąžinti transporto priemonę arba suremontuoti atsakovės lėšomis, atsakovės pasiūlytame autoservise. Ieškovei taip pat buvo pasiūlyta pateikti transporto priemonę apžiūrai, nes atsakovė buvo įsitikinusi, kad drožlės greičių dėžės tepalo filtre yra nepavojingos ir netrukdo naudoti transporto priemonės pagal paskirtį, nes visų motorinių transporto priemonių greičių dėžėse yra įmontuoti magnetai, gaudantys metalo drožles. Tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė pateikti transporto priemonę apžiūrai ir atliko defektavimą IVECO autocentre UAB „Skuba“. Pretenzija buvo pareikšta tik suremontavus vilkiką. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė įsigijo devynerių metų senumo vilkiką, be to, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1095,78 Eur nuostolių priteisimo; priteisė ieškovei iš atsakovės 1781,19 Eur patirtų išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 6 Eur, iš atsakovės – taip pat 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; grąžino ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio dalį – 25 Eur, sumokėto 2018 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymu per AB Luminor Bank.

135.

14Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovas 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 1095,78 Eur nuostolių priteisimo, teismas priėmė šį ieškovės ieškinio dalies atsisakymą, kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

156.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PPS/201805F-1388 dėl transporto priemonės – vilkiko DAF FT XF, 2009 m. gamybos, pirkimo–pardavimo. Pagal sutarties 2.1 punkto sąlygas atsakovė (pardavėja) įsipareigojo perleisti trečiajam asmeniui (pirkėjui) nuosavybės teise transporto priemonę, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai kainą. Pardavėja patvirtino ir garantavo pirkėjui bei lizingo gavėjai, kad pagal sutartį perduodama transporto priemonė atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių ji negalėtų būti naudojama pagal paskirtį arba dėl kurių transporto priemonės naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas ir/ar lizingo gavėjas nebūtų jos pirkęs ar tiek už ją mokėjęs. Transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, tinkama eksploatacijai <...> (Sutarties 6.1.1, 6.1.2 punktai). Šalys susitarė, kad pirkėjui ir lizingo gavėjai bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje pardavėjos pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (Sutarties 6.1.5. punktas). 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė pirkimo–pardavimo sutarties priedą – transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį pardavėja perdavė pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas priėmė iš pardavėjos bei perdavė lizingo gavėjai laikinai valdyti ir naudotis lizingo sutarties sąlygomis transporto priemonę – vilkiką DAF FT XF, 2009 m. gamybos, identifikacijos Nr. ( - ). Lizingo gavėja patvirtino, kad transporto priemonė, jos techninė būklė ir komplektacija atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

177.

18Ieškovės direktorius 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad būdamas įsitikinęs, jog perka tvarkingą transporto priemonę, jau buvo suplanavęs jos panaudojimą verslo tikslais (tarptautiniam krovinių pervežimui). Nors transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, tačiau kitą dieną po transporto priemonės perdavimo, techninio aptarnavimo metu paaiškėjo, kad transporto priemonė turėjo gedimų, dėl kurių automobilio toliau eksploatuoti pagal paskirtį nebuvo galima. Keisdami tepalus UAB „Skuba“ serviso darbuotojai pastebėjo aliuminio drožles. Nuėmus pavarų dėžės filtrus, kurie taip pat buvo pilni aliuminio drožlių, specialistai nustatė, kad tolesnis pavarų dėžės eksploatavimas negalimas ir gedimą būtina šalinti. Transporto priemonės perdavimo metu šių trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti, nes jie buvo paslėpti ir išaiškėjo tik išardžius transporto priemonės dalis.

198.

20Byloje nustatyta, kad automobilis į autoservisą buvo pristatytas 2018 m. gegužės 23 d., 7:53 val. Pagal pateiktą užsakymą–sutartį Nr. 9180372 autoservise buvo prašoma atlikti šiuos darbus: „stabdžių ir važiuoklės patikra, skysčių patikra agregatuose, sutepimas, ABS gedimas, neveikia garsinis signalas, apšvietimo patikra, remontas, vairo suvedimas, vairas kreivai stovi, nerodo variklio alyvos lygio, neveikia salono apšvietimas“. Kadangi numatomas atlikti remontas priskiriamas prie nesudėtingų, buvo planuojama visus darbus baigti iki tos pačios dienos 20 val., bet, vykdomo remonto metu atlikus automobilio diagnostiką ir užsakovo prašymu nuodugniau patikrinus jo techninę būklę, buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas, kurio remontas laikomas pakankamai sudėtingu. Žodžiu suderinus su ieškovės vadovu numatomo remonto apimtį, tą pačią dieną buvo pradėti remonto darbai, kurie užtruko iki 2018 m. gegužės 25 d. Kadangi ieškovės vadovas į autoservisą UAB „Skuba“ atvyko tik remonto darbų pabaigoje, antras užsakymas (Nr. 9180542) anksčiau nenumatytiems darbams (pavarų dėžės remontui) atlikti buvo įformintas jau atvykus į autoservisą 2018 m. gegužės 25 d., 17:48 val. Visi remonto darbai baigti 20 val., tą pačią dieną ieškovės vadovo prašymu išrašytos ir įteiktos dvi PVM sąskaitos faktūros REM Nr. 3268011 ir Nr. 3268013 bei visiškai suremontuotas automobilis grąžintas ieškovui. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės 1781,19 Eur pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą REM Nr. 3268013, išrašytą už pavarų dėžės remontą (pagal užsakymą Nr. 9180542).

219.

22Atsakovė nesutikimą su ieškiniu byloje iš esmės grindė tuo, kad byloje nepateikti įrodymai, jog transporto priemonė buvo parduota su esminiais defektais; atsakovė praėjo automobilio techninę apžiūrą ir defektų nerado; atsakovė tikrai nežinojo apie paslėptą defektą, nes automobilis važiavo savo eiga; ieškovė nepasinaudojo pirkėjo teise grąžinti automobilį, bet jį suremontavo.

2310.

24Atsižvelgdamas į tai, kad automobilis 2018 m. gegužės 23 d. važiavo iš Alytaus į Vilnių, ir todėl rida padidėjo 178 km, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl nesąžiningai padaryto įrašo dėl automobilio ridos.

2511.

26Vadovaudamasis formuojama praktika, teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip pardavėja, turi byloje įrodyti, jog automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus. Ieškovo, kaip pirkėjo, nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

2712.

28Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodyta, jog automobilio trūkumai buvo jo perdavimo pirkėjui metu, jie buvo esminiai, lemiantys automobilio techninę būklę. Atsižvelgdamas į nustatytus automobilio trūkumus ir jų pobūdį, teismas konstatavo, kad, neatlikus specialios automobilio patikros ir diagnostikos, neišardžius, o atliekant įprastą apžiūrą, aptariami trūkumai nebūtų išaiškėję. Tokią išvadą patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, kad automobilio trūkumai pradėjo aiškėti tik jį ardant autoservise. Tai reiškia, kad automobilio trūkumai pagal savo pobūdį buvo paslėpti, vizualiai nematomi ir nepastebimi. Dėl šių aplinkybių, ieškovės atstovo, apžiūrėjusio automobilį prieš pirkimą, elgesys negali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas. Aplinkybė, kad ieškovė, prieš pirkdama netikrino automobilio autoservise, tik patvirtina ieškovės teiginius, jog, vizualiai apžiūrėjus automobilį ir jį išbandžius, abejonių dėl būklės nekilo. Taigi nagrinėjamu atveju, automobilio defektai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi.

2913.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017 nurodyta, kad automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Kadangi ieškovė prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl automobilio remonto, šios išlaidos ieškovei turi būti atlygintos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 1781,19 Eur išlaidas (ieškovės vardu išrašytą sąskaitą faktūrą, UAB „Skuba“ patvirtinimą ir buhalterinius duomenis apie tai, kad ši sąskaita buvo apmokėta). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1781,19 Eur, patirtų dėl parduoto netinkamos kokybės daikto taisymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.327, 6.333 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

3114.

32Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei pateikus įrodymus apie sumokėtą 86 Eur žyminį mokestį ir patirtas 325 Eur išlaidas už advokato atstovavimą teismo posėdyje, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 378 Eur bylinėjimosi išlaidų (53 Eur + 325 Eur).

3315.

34Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, teismas jai grąžino 75 proc. žyminio mokesčio dalį – 25 Eur. Teismas taip pat lygiomis dalimis priteisė iš ieškovės ir atsakovės valstybės naudai 12 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3616.

37Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3816.1.

39Šiuo atveju parduoto daikto trūkumo faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nenustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.

4016.2.

41Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės pagal paskirtį įsigytas vilkikas tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, t. y. vilkikas užsivedė ir važiavo. Ieškovė įsigijo iš atsakovės devynių metų senumo vilkiką. Byloje nėra ginčo, kad vilkiko rida pardavimo metu buvo 780 302 km, todėl ieškovė, kaip apdairus ir protingas asmuo, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Įsigydama devynių metų senumo eksploatuotą vilkiką, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turintis specialiųjų žinių ir įrangos patikrinti perkamą automobilį, ieškovė privalėjo įvertinti tai, kad perka naudotą automobilį iš pardavėjo, ir pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), kad įsitikintų, ar parduodamo automobilio kokybė atitinka įprastus automobiliui keliamus reikalavimus ir jos lūkesčius. Sudarant ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, kartu su ieškove dalyvavo jos automobilių specialistas. Jie kartu apžiūrėjo automobilį. Ieškovė išbandė automobilį, jis užsivedė ir juo važiavo.

4216.3.

43Pagal teismų praktiką atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-819-210/2017). Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įprasti reikalavimai automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad pavarų dėžė sugedo automobiliui pravažiavus 471 km po automobilio įsigijimo. Teisėjų kolegija vertino, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutiko su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau septynerius metus naudotas automobilis. Nors apeliantė teigė, kad automobilio kokybės trūkumai buvo susiję ne su natūraliais nusidėvėjimas, atsirandančiais eksploatuojant automobilį, bet su esminiu automobilio kokybės trūkumu – greičių dėžės defektu, teismo vertinimu, apeliantė turėjo būti atidi ir rūpestinga bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena.

4416.4.

45Kitoje byloje teismas pažymėjo, kad pagal savo paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko, juo buvo galima važiuoti ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Be to, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Ginčo sutartis buvo sudaryta dėl 2003 metų gamybos automobilio pirkimo–pardavimo, t. y. ieškovė įsigijo anksčiau jau keturiolika metų eksploatuotą automobilį, be to, automobilio rida buvo 263 000 km, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

4616.5.

47Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas patvirtino faktą, kad atsakovė apie jokius paslėptus automobilio gedimus nežinojo ir negalėjo žinoti. Dėl to atsakovė negali būti atsakinga už automobilio gedimus atsiradusius po automobilio perdavimo pirkėjui. Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų svarbių aplinkybių (vilkikas buvo važiuojantis, senas, didelė rida, kt.), nepagrįstai suteikė prioritetus ieškovės argumentams.

4816.6.

49Pradinis ieškovės reikalavimas buvo 2876,97 Eur. Teismas patenkino reikalavimą dėl 1781,19 Eur sumos priteisimo (sprendimą patenkino iš dalies), todėl laikytina, kad reikalavimas patenkintas 61,91 proc. Atitinkamai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės ir nepriteisė atsakovės bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, tokiu būdu pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.

5016.7.

51Byla išnagrinėta pažeidžiant bendrąją teismingumo taisyklę, kad bylos nagrinėjamos pagal atsakovo buveinės vietą. Šiuo atveju ginčo šalys nebuvo sudariusios jokių rašytinių tarpusavio susitarimų, kurie pakeistų teritorinį bylos teismingumą. Ginčas kilęs ne iš sutarčių, bet dėl parduotos nekokybiškos prekės, todėl jo nagrinėjimui turėjo būti taikomos bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės.

5217.

53Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinės teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5417.1.

55Atsakovė apeliacinį skundą grindžia neteisinga prielaida, kad drožlės greičio dėžės tepalo filtre yra nepavojingos ir netrukdo naudoti vilkiką pagal paskirtį, nes visų motorinių transporto priemonių greičio dėžėse yra įmontuoti magnetai gaudantys metalo drožles. Kiekvienam su transporto priemonių eksploatavimu susijusiam asmeniui žinoma, kad visų šiuolaikinių komercinės paskirties automobilių pavarų dėžės turi sumontuotus filtrus su magnetais, kurių paskirtis: sulaikyti metalo abrazyvus (t. y. metalo dulkes), o metalo drožles – tik kritiniu atveju. Situacija, kai greičio dėžės tepalų filtruose aptinkamos metalo drožlės, yra kritinė: tai reiškia, kad šio mechanizmo detalės yra defektuotos arba trupa/lūžta nuo susidėvėjimo. Tokiais atvejais, kai greičio dėžės filtruose aptinkamos metalo drožlės, bet kuriame autoservise klientams patariama nebeeksploatuoti (kol nebus nustatytos atsiradusio defekto priežastys) avaringos būklės transporto priemonės, nes jos eksploatacija pavojinga dėl didelės tikimybės, kad remontuotinas mechanizmas subyrės važiavimo metu. Kitaip sakant, be kitų neigiamų padarinių (savininko išlaidos remontui, nuostoliai dėl komercinės paskirties automobilio prastovos ir pan.), greičio dėžės gedimas turi realios įtakos transporto priemonės avaringumui eksploatacijos (t. y. važiavimo keliais) metu. Metalo drožlių atsiradimas filtruose byloja būtent apie greičio dėžės gedimą. Tokios avaringos transporto priemonės (ypač komercinės paskirties, t. y. sunkiasvorės) eksploatavimas, nepašalinus greičio dėžės gedimo, yra negalimas.

5617.2.

57Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, magnetai motorinių transporto priemonių greičio dėžių filtruose yra įmontuoti tik metalo dulkėms „gaudyti“, o jeigu ant magnetų atsirado stambesnės, nei eksploatacijos metu įprasti abrazyvai, metalo drožlės – tai pirmas įspėjimas apie rimtą greičio dėžės gedimą (mechanizmo avaringumą): joks minimaliai apdairus automobilio savininkas netęs jo eksploatavimo, neišaiškinęs to priežasčių. Tuo labiau, esant tokiems greičio dėžės avaringumo požymiams, negalimas komercinės paskirties transporto priemonę eksploatavimas, nes vežimų sausumos keliais atstumai matuojami tūkstančiais kilometrų, vežami ne vieną dešimtį tonų sveriantys kroviniai, kurie būna brangūs (dažnai – greitai gendantys) ir turėtų būti pristatomi į paskirties vietą vežimo dokumentuose (CMR) griežtai nustatytais terminais. Išvažiavimas į tolimąjį reisą sunkiasvorio automobilio su akivaizdžiai avaringu pagrindiniu mazgu reikštų ne tik galimus didelius nuostolius jo savininkui ir tretiesiems asmenims, bet keltų avarijos grėsmę.

5817.3.

59Aplinkybė dėl negalimumo eksploatuoti automobilį, kurio greičio dėžėje, keičiant filtrus, aptikti požymiai, bylojantys apie jos avaringą būklę, priskirtina prie „visiems žinomų“ (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl nebuvo būtinybės jos papildomai įrodinėti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ekspertizės skyrimas būtų neproporcingai brangus palyginti su nedidele ieškinio kaina ir neabejotinai užvilkintų procesą. Ginčo automobilį suremontavęs autoservisas išreiškė poziciją, kad tokios būklės komercinės paskirties transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama pagal paskirtį.

6017.4.

61Atsakovės pasiūlymas grąžinti automobilį arba suremontuoti atsakovės lėšomis neatitiko proporcingumo principo. Dėl automobilio 2018 m. gegužės 18 d. su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta lizingo sutartis ir sumokėta 4000 Eur sumą viršijanti pradinė įmoka, todėl automobilio grąžinimo procedūra būtų pernelyg sudėtinga ir brangi palyginus su greičio dėžės remonto kaina (2876,97 Eur). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė atsisakė ieškinio dėl 1095,78 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. padarė atsakovei 38 proc. dydžio nuolaidą, palyginus su remonto kaina (2876,97 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteista tik 62 proc. remonto kainos, mažai tikėtina, kad automobilį būtų pigiau suremontuoti atsakovės lėšomis jos parinktame autoservise. Be to, ginčo automobilis pirmąjį vežimą turėjo vykdyti jau 2018 m. gegužės 25 d. maršrutu Lietuva–Rusija (2018 m. gegužės 28 d. krovinys jau turėjo būti iškrautas Sankt Peterburge), todėl atsakovės pasiūlymo remontuoti automobilį atsakovės siūlomame autoservise ieškovė objektyviai negalėjo priimti, nes tokiu atveju jos nuostoliai būtų buvę didesni nei priteista iš atsakovės suma.

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6318.

64Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6519.

66Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

67Byloje nustatytos aplinkybės

6820.

69Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė (lizingo gavėja), atsakovė (pardavėja) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PPS/201805F-1388, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsakovė (pardavėja) įsipareigojo perleisti trečiajam asmeniui (pirkėjui) transporto priemonę (vilkiką) DAF FT XF. Sutartimi atsakovė (pardavėja) patvirtino ir garantavo trečiajam asmeniui (pirkėjui) ir lizingo gavėjai (ieškovei), kad pagal sutartį perduodama transporto priemonė atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį arba dėl kurių transporto priemonės naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas ir/ar lizingo gavėjas nebūtų jos pirkęs ar tiek už ją mokėjęs, taip pat kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatacijai (sutarties 6.1.1, 6.1.2 punktai). Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad pirkėjui ir lizingo gavėjui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (sutarties 6.1.5 punktas).

7021.

712018 m. gegužės 18 d. ieškovė (lizingo gavėja) ir trečiasis asmuo (lizingo davėjas) dėl nurodytos transporto priemonės sudarė lizingo sutartį Nr. 201805F-1388. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 18 d., ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo, vadovaudamiesi pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktu ir lizingo sutarties 4.4 punktu, sudarė pirkimo-pardavimo sutarties priedą – transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė (pardavėja) perdavė trečiojo asmens (pirkėjo) nuosavybėn, o trečiasis asmuo (pirkėjas) priėmė iš atsakovės (pardavėjos) bei perdavė ieškovei (lizingo gavėjai) laikinai valdyti ir naudotis lizingo sutarties sąlygomis, o ieškovė (lizingo gavėja) priėmė iš trečiojo asmens (pirkėjos ir lizingo davėjos) pirmiau nurodytą transporto priemonę. Pasirašydama transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą ieškovė patvirtino, kad transporto priemonė, jos techninė būklė ir komplektacija atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

7222.

73Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad, 2018 m. gegužės 23 d. UAB „Skuba“ autoservise atliekant ginčo transporto priemonės diagnostiką ir nuodugniau tikrinant jos techninę būklę, buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas, kurio remonto darbai užtruko iki 2018 m. gegužės 25 d.

7423.

75Ieškovė 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama kompensuoti pusę ieškovės patirtų transporto priemonės (pavarų dėžės) remonto išlaidų. Atsakovei ieškovės prašymo netenkinus, ieškovė su ieškiniu dėl patirtų išlaidų atlyginimo kreipėsi į teismą.

76Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

7724.

78Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

7925.

80Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

8126.

82CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

8327.

84Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo transporto priemonės trūkumai egzistavo jos perdavimo pirkėjui metu ir buvo esminiai, lemiantys automobilio techninę būklę, atsižvelgdamas į tai, kad šie transporto priemonės trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi, paaiškėjo tik atlikus specialią transporto priemonės patikrą ir diagnostiką bei ją išardžius, sprendė, jog transporto priemonės trūkumai pagal savo pobūdį buvo paslėpti, todėl ieškovės atstovo, apžiūrėjusio transporto priemonę prieš jos pirkimą, elgesys negali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas. Įvertinęs tai, kad ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašomas priteisti patirtas ginčo transporto priemonės (pavarų dėžės) remonto išlaidas, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 1781,19 Eur išlaidų už netinkamos kokybės daikto remontą.

8528.

86Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės atkartodama jos atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir argumentus, tačiau, išskyrus abstrakčius teiginius apie įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą ir nukrypimą nuo teismų praktikos, nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.

8729.

88Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

8930.

90Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, įvertinęs atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tas pačias aplinkybes ir įrodymus, pateikia dėl jų savo nuomonę, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės (apeliantės) nuomonė dėl byloje esančių tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą.

9131.

92Atsakovė (apeliantė) akcentuoja aplinkybę, kad ginčo transporto priemonė pardavimo metu užsivedė ir važiavo, todėl galėjo būti naudojama pagal paskirtį, be to, transporto priemonė buvo devynerių metų senumo, jos rida – didesnė nei 780 000 km, todėl ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar transporto priemonės nepriekaištingo veikimo kaip ir naujos transporto priemonės savininkas. Atsakovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

9332.

94Sutiktina su atsakovės argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

9533.

96Nagrinėjamu atveju atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje garantavo ieškovei, kad pagal sutartį perduodama transporto priemonė atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį arba dėl kurių transporto priemonės naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas nebūtų jos pirkęs ar tiek už ją mokėjęs, taip pat kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatacijai (sutarties 6.1.1, 6.1.2 punktai).

9734.

98Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

9935.

100Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

10136.

102Aptariamu atveju transporto priemonės pavarų dėžės gedimas nustatytas parėjus vos kelioms dienos nuo jos įsigijimo. Pavarų dėžės gedimas nustatytas specializuotame autoservise, atliekant nuodugnesnę ginčo transporto priemonės techninės būklės patikrą, tik pradėjus ardyti transporto priemonės dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šių trūkumų įprastai, apžiūrint transporto priemonę, be specialaus tyrimo nebuvo galimybės pastebėti, ir pagrįstai juos laikė paslėptais (neakivaizdžiais) trūkumais.

10337.

104Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai transporto priemonės atitiktį jos tiesioginei paskirčiai sieja tik su jos faktiniu važiavimu. Ieškovė pirko naudotą transporto priemonę (vilkiką), turėdama tikslą jį naudoti ūkinėje komercinėje veiklą, vykdant tarptautinius krovinių pervežimus, todėl pagrįstai tikėjosi, kad parduodamas vilkikas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju vilkiko pavarų dėžės gedimas nustatytas UAB „Skuba“ autoservise, jos remontas pripažintas sudėtingu. Bylos duomenimis, viena pagrindinių UAB „Skuba“ veiklos sričių nuo 1992 metų yra krovininių variklinių transporto priemonių remontas; UAB „Skuba“ turi išduotus galiojančius sertifikatus, patvirtinančius, kad įmonės vadybos sistema atitinka tarptautinius vadybos sistemos reikalavimus. Byloje nepateikta duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti nurodytos įmonės, atlikusios ginčo transporto priemonės remontą, kompetencija. Jau nurodyta, kad ieškovė vilkiką įsigijo ūkinei komercinei veiklai vykdyti, t. y. tarptautiniais maršrutais, kurie pasižymi dideliais atstumais, gabenti krovinius, todėl vien atsakovės nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonė galėjo realiai važiuoti, atsižvelgiant į nustatytą transporto priemonės gedimo pobūdį, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad transporto priemonė gali būti naudojama pagal paskirtį. Atsakovei suteiktus garantiją dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės, ji laikytina atsakinga už paslėptus šios transporto priemonės trūkumus.

10538.

106Atsakovės (apeliantės) argumentas, kad ieškovė nesutiko su atsakovės pasiūlymu grąžinti transporto priemonę atsakovei arba suremontuoti ją atsakovės lėšomis, laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) būdais (nutarties 25 punktas). Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko su atsakovės teiktais pasiūlymais dėl transporto priemonės grąžinimo arba jos remonto atsakovės pasirinktame servise, savaime neeliminuoja ieškovės teisės pasirinkti kitą įstatyme tiesiogiai įtvirtintą alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą, pavyzdžiui, reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10739.

108Atsakovė byloje iš esmės neįrodinėjo ir neįrodė, kad transporto priemonės trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, taip pat kad transporto priemonės trūkumai atsirado po jos perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

10940.

110Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai nustatė, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei parduotos transporto priemonės trūkumų.

111Dėl bylos teismingumo

11241.

113Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi bendrąja teisingumo taisykle ir ieškinys turėjo būti reiškiamas teismui pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.

11442.

115Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą, tačiau CPK 32 straipsnio 1 dalis suteikia šalims teisę rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties 10.1 punkto pagrindu šalys susitarė, kad su sutartimi susiję ginčai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinį teismingumą nustatant pagal pirkėjo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, patirtus dėl atsakovės pirkimo–pardavimo pareikštų pareiškimų ir garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.5 punktas), todėl ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjo buveinės vieta yra Vilniuje, pagrįstai buvo paduotas ir išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

11643.

117Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

118Dėl procesinės bylos baigties

11944.

120Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

121Dėl bylinėjimosi išlaidų

12245.

123Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, nors ieškiniu buvo patenkinta apie 62 proc. ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės, o atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

12446.

125Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2876,97 Eur nuostolių, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dalies dėl 1095,78 Eur nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

12647.

127Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

12848.

129Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į sumažintą pareikštų reikalavimų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dalies ieškinio reikalavimo byloje atsisakė, siekdama suteikti atsakovei 38 proc. nuolaidą, t. y. gera valia, o ne dėl to, jog atsakovė būtų pripažinusi ieškinį ar patenkinusi ieškinio reikalavimus. Dėl to, ieškovei atsisakius ieškinio dalies ir teismui šią bylos dalį nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas.

13049.

131Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 378 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 53 Eur dydžio žyminis mokestis ir 325 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylos duomenimis, atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

13250.

133Jau nurodyta, kad, įvertinus ieškinio dalies atsisakymo priežastis, laikytina, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Dėl to patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį reikalavimą dėl 2876,97 Eur išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismui priteisus iškovei iš atsakovės 1781,19 Eur išlaidų atlyginimo, laikytina, kad buvo patenkinta 62 proc. ieškinio reikalavimų.

13451.

135Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo patenkinta 62 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 234,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (378 Eur x 62 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 152 Eur (400 Eur x 38 proc.). Atlikus ieškovės ir atsakovės viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 82,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (234,36 Eur – 152 Eur).

13652.

137Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 325 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

13853.

139Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

14054.

141Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 325 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

14255.

143Atsakovės apeliacinį skundą atmetus (atmestas materialusis reikalavimas), jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

144Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

145atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

146Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

147Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ (juridinio asmens kodas 121987927) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karklai“ (juridinio asmens kodas 300007656) 82,36 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 36 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

148Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ (juridinio asmens kodas 121987927) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karklai“ (juridinio asmens kodas 300007656) 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, atsakovė ir... 8. 3.... 9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovas 2018 m. spalio 18 d. teismo... 15. 6.... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2018 m.... 17. 7.... 18. Ieškovės direktorius 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad... 19. 8.... 20. Byloje nustatyta, kad automobilis į autoservisą buvo pristatytas 2018 m.... 21. 9.... 22. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu byloje iš esmės grindė tuo, kad byloje... 23. 10.... 24. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilis 2018 m. gegužės 23 d. važiavo iš... 25. 11.... 26. Vadovaudamasis formuojama praktika, teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip... 27. 12.... 28. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodyta, jog automobilio... 29. 13.... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje... 31. 14.... 32. Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovė turi teisę į... 33. 15.... 34. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, teismas jai grąžino 75... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 16.... 37. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 38. 16.1.... 39. Šiuo atveju parduoto daikto trūkumo faktą, t. y. kad daiktas neatitinka... 40. 16.2.... 41. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės pagal paskirtį įsigytas... 42. 16.3.... 43. Pagal teismų praktiką atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra... 44. 16.4.... 45. Kitoje byloje teismas pažymėjo, kad pagal savo paskirtį įsigytas... 46. 16.5.... 47. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas patvirtino faktą, kad... 48. 16.6.... 49. Pradinis ieškovės reikalavimas buvo 2876,97 Eur. Teismas patenkino... 50. 16.7.... 51. Byla išnagrinėta pažeidžiant bendrąją teismingumo taisyklę, kad bylos... 52. 17.... 53. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 54. 17.1.... 55. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia neteisinga prielaida, kad drožlės... 56. 17.2.... 57. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, magnetai motorinių transporto... 58. 17.3.... 59. Aplinkybė dėl negalimumo eksploatuoti automobilį, kurio greičio dėžėje,... 60. 17.4.... 61. Atsakovės pasiūlymas grąžinti automobilį arba suremontuoti atsakovės... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 63. 18.... 64. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 65. 19.... 66. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 67. Byloje nustatytos aplinkybės ... 68. 20.... 69. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė... 70. 21.... 71. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė (lizingo gavėja) ir trečiasis asmuo... 72. 22.... 73. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad, 2018 m. gegužės 23 d. UAB... 74. 23.... 75. Ieškovė 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija,... 76. Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių... 77. 24.... 78. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje.... 79. 25.... 80. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje... 81. 26.... 82. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti,... 83. 27.... 84. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo transporto priemonės... 85. 28.... 86. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 87. 29.... 88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 89. 30.... 90. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį,... 91. 31.... 92. Atsakovė (apeliantė) akcentuoja aplinkybę, kad ginčo transporto priemonė... 93. 32.... 94. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl... 95. 33.... 96. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje garantavo ieškovei,... 97. 34.... 98. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę,... 99. 35.... 100. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tais... 101. 36.... 102. Aptariamu atveju transporto priemonės pavarų dėžės gedimas nustatytas... 103. 37.... 104. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai transporto... 105. 38.... 106. Atsakovės (apeliantės) argumentas, kad ieškovė nesutiko su atsakovės... 107. 39.... 108. Atsakovė byloje iš esmės neįrodinėjo ir neįrodė, kad transporto... 109. 40.... 110. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 111. Dėl bylos teismingumo... 112. 41.... 113. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 114. 42.... 115. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys... 116. 43.... 117. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto... 118. Dėl procesinės bylos baigties... 119. 44.... 120. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina... 121. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 122. 45.... 123. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 124. 46.... 125. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2876,97 Eur... 126. 47.... 127. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, šaliai sumažinus savo reikalavimus,... 128. 48.... 129. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas... 130. 49.... 131. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios... 132. 50.... 133. Jau nurodyta, kad, įvertinus ieškinio dalies atsisakymo priežastis,... 134. 51.... 135. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo patenkinta 62 proc. ieškinio... 136. 52.... 137. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 325 Eur advokato pagalbos išlaidų... 138. 53.... 139. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 140. 54.... 141. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai,... 142. 55.... 143. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus (atmestas materialusis reikalavimas), jo... 144. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 145. atmesti atsakovės apeliacinį skundą.... 146. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės... 147. Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,... 148. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ (juridinio...