Byla e2-114-196/2017
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „FM Real Estate“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1784-619/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „FM Real Estate“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių solidariai 251 800,10 Eur skolos, 7 proc. metinių palūkanų už negrąžintą atsakovės UAB „FM Real Estate“ paskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė nepranešus atsakovėms UAB „Sun Industries“ ir UAB „FM Real Estate“ jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir būsimas lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sąskaitose, taip pat turtinių teisių areštą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė UAB „FM Real Estate“ vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, be to, jai yra taikomas areštas ir kitose bylose.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą tenkino; areštavo solidariai atsakovėms UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ nuosavybės teise priklausantį ir pas juos ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 251 800,10 Eur sumai, o, jų nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti pas atsakoves ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovėms priklausančias lėšas; areštavus lėšas, nutarė leisti atsakovėms vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetus, išmokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su ieškove; nutarė surasti ir aprašyti areštuojamą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises ir (ar) lėšas pavesti ieškovės pasirinktam, atsakovių turto buvimo ir (arba) jų gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui; išaiškino ieškovei, kad dėl šios nutarties vykdymo ji privalo kreiptis į antstolį; jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
  2. Teismas iš pareikšto ieškinio turinio nustatė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Teismo vertinimu, ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
  3. Teismo vertinimu, pareikšto ieškinio reikalavimo 251 800,10 Eur suma laikytina pakankamai didele. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  4. Teismas nustatė, kad duomenų apie atsakovių finansinę padėtį teismui nepateikta, taip pat kad atsakovėms buvo pranešta apie jų pareigą grąžinti skolą, tačiau jos šios pareigos geranoriškai neįvykdė. Pastaroji aplinkybė teismui leido konstatuoti, jog atsakovės galbūt veikia nesąžiningai, dėl ko iškyla reali grėsmė, jog, neužtikrinus ieškinio, atsakovės gali sumažinti savo mokumą, perleisti joms priklausantį turtą ar lėšas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  5. Teismas pažymėjo, jog lėšų areštas laikytina iš esmės viena labiausiai ekonominiu požiūriu varžanti laikinąja apsaugos priemone. Todėl tokia priemonė, vadovaujantis proporcingumo bei ekonomiškumo principais, gali būti taikoma tik nesant galimybės taikyti atsakovių turto arešto. Dėl to teismas pirmiausiai nutarė areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir, tik šių nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pas atsakoves ar trečiuosius asmenis esančias atsakovėms priklausančias lėšas, neviršijant ieškinio sumos – 251 800,10 Eur.
  6. Teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas nepranešus atsakovėms. Teismo vertinimu, iš anksto pranešus apie šio klausimo sprendimą, gali būti sutrukdoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jų taikymą gali padaryti nebeįmanomą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun industrines“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

    1. Teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, o taip pat neįvertino ypač svarbios aplinkybės, kad ieškovė iš esmės visiškai nepagrindė savo prašymo bei nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
    2. Teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą, nes ieškovė sąmoningai neteikė atsakovių teiktų prašymų ieškovei. Tuo atveju, jeigu teismas būtų turėjęs minėtus dokumentus ir preliminariai būtų įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, o ne būtų sprendęs apie ieškovės ieškinio pagrįstumą atsižvelgdamas tik į ieškovės pateiktus dokumentus, tai teismas būtų nustatęs, jog ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
    3. Savo ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovių 251 800,10 Eur skolos, palūkanų bei delspinigių sumą, kurią atsakovės vengia grąžinti, nors ieškovei buvo teiktas ne vienas prašymas (pasiūlymas), kuriuo ieškovei buvo siūloma grąžinti skolą ir (ar) kitaip išpirkti ieškovės turimas reikalavimo teises į atsakoves, tačiau ieškovė vengė ir šiuo metu vengia bendradarbiauti su atsakovėmis bei jokios informacijos atsakovėms neteikia, taip nesudarydama jokių galimybių atsakovėms vykdyti sutartį. Taigi tik dėl ieškovės kaltės sutartis nebuvo vykdoma ir todėl akivaizdu, kad nėra ir nebuvo jokio pagrindo skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų. Teismas, kuriam CPK 144 str. 1 d. nustato imperatyvią pareigą patikrinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, skundžiamoje nutartyje šios pareigos neįvykdė, todėl nenustatė ieškovės ieškinio atsakovių atžvilgiu nepagrįstumo.

11Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu pritaikė nesant vieno iš esminių šio instituto taikymo pagrindų – grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
    2. Nei ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų nagrinėjamu atveju egzistuojant realią grėsmę, kad galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas įvykdyti. Tiek ieškovės, tiek teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai apie atsakovių vengimą vykdyti prievoles yra hipotetiniai ir nurodyti neįvertinus realios situacijos. Dėl to teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi ieškovės vienašališkai pateikta informacija, kuri yra klaidinga, ir ją laikė pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Atsakovė UAB „FM Real Estate“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. saulės elektrines, kurios pastoviai generuoja pinigines sumas bei pačios yra vertingos, o tai suponuoja, kad atsakovėms ateityje nekils sunkumų įvykdyti galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą. Šią informaciją turėjo ir teismas, nes ieškovė pateikė išrašą iš Turto areštų akto registro, iš kurio matyti atsakovei UAB „FM Real Estate“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Įvertinus tai, kad atsakovės UAB „FM Real Estate“ vykdoma veikla generuoja pastovias pajamas, darytina išvada, kad teismo nutartyje iškeltos abejonės dėl to, kad atsakovėms ateityje galbūt bus sudėtinga įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą bei jo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu įvykdyti, yra atmestini kaip nepagrįsti.
    4. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nes teismas atsakovių atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškovė kartu su prašymu nebuvo pateikusi jokių realią grėsmę patvirtinančių įrodymų.
    5. Skundžiama nutartis neatitinka teisėtumo reikalavimo, nes priimta neturint ir teismui nevertinant įrodymų apie atsakovių turtinę būklę. Ieškovė nepateikė teismui bent tikėtinų duomenų apie atsakovių nemokumą, turto perleidimą ar slėpimą, bendrovės administracijos ir savininkų slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Blogą finansinę padėtį turi įrodyti ieškovė, nes nėra blogos finansinės padėties prezumpcijos.

12Dėl kitų proceso teisės normų pažeidimo

    1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Teismas nutartyje nepateikė jokių argumentų ir (arba) vertinimų, susijusių su ieškovės pareikšto ieškinio tikėtinu pagrįstumu, todėl nutartis priimta nesilaikant CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų, t. y. ji yra nemotyvuota.
    2. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtine skubos tvarka, t. y. nepranešus atsakovėms apie tokio klausimo svarstymą. Teismas priėmė skundžiamą nutartį prieš tai nesuteikdamas atsakovėms galimybės pateikti savo atsiliepimą. Dėl nurodytų priežasčių nutartis buvo priimta remiantis išimtinai tik ieškovės pateiktais deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ji buvo priimta nepranešus atsakovėms. Jei apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas būtų informavęs atsakoves, ir joms būtų buvusi suteikta galimybė pateikti savo atsiliepimą, teismas nebūtų pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

    1. Ieškovė, aiškiai ir motyvuotai suformulavo ieškinio reikalavimą (iš atsakovių priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius kurių bendra suma sudaro 251 800,10 Eur), bei teismui pateikė visas faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (2012 m. spalio 3 d. paskolos sutartis; 2012 spalio 16 d. laidavimo sutartis ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas preliminariai patikrino ieškinio pagrįstumą, įvertino pateiktus įrodymus, taip pagrįstai konstatuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
    2. Atsakovių pateikiami argumentai nepaneigia fakto, kad atsakovės yra skolingos kredito unijai ir to net neneigia, skola nėra grąžinta laiku ir kredito unija turi teisę imtis teisėtų priemonių siekiant šios skolos grąžinimo, t. y. šiuo konkrečiu atveju pareiškiant ieškinį dėl skolos priteisimo.
    3. Tarp atsakovių ir kredito unijos buvusios derybos vilkinamos atsakovėms neteikiant kredito unijos prašomos informacijos ir vengiant bendradarbiauti. Dėl to kredito unija yra priversta ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
    4. Nors kredito unijai buvo pateikti prie atskirojo skundo pridėti pasiūlymai, tačiau atsakovės, derybų metu vykusių susitikimų metu prižadėjusios pateikti papildomus dokumentus, kurie yra būtini siekiant bankroto administratoriui įvertinti galimo susitarimo finansinę išraišką, iki šiol jų ieškovei taip ir nepateikė. Ieškovės atstovai keletą kartų papildomai kreipėsi dėl žadėtų duomenų pateikimo, tačiau atsakovių atstovai į šiuos prašymus niekaip nereagavo ir juos ignoravo. Dėl to atsakovių teiginiai, kad kredito unija nebendradarbiauja yra visiškai nepagrįsti.
    5. Atsakovės visais būdais vilkina skolos sumokėjimą, nevykdo susitarimų ir siekia išvengti skolos ieškovei grąžinimo. Nepagrįsti yra atsakovių teiginiai, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes atsakovės siūlė grąžinti skolą. Kredito unija nemato jokių kliūčių atsakovėms skolinius įsipareigojimus kredito unijai įvykdyti, atsakovėms yra žinomi kredito unijos duomenys, banko sąskaitos, todėl atsakovės bet kuriuo metu gali grąžinti skolą, tačiau iki pat šios dienos to nėra padarę ir visomis priemonėmis vilkina įsipareigojimų kredito unijai vykdymą. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog bankrutuojanti kredito unija yra suinteresuota greitu ir efektyviu skolos grąžinimu, taigi nepagrįstai atsakovių vilkinamos derybos, pažeidžia ne tik kredito unijos, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

14Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Ieškinio reikalavimo suma yra 251 800,10 Eur, o tai pripažintina didele suma bet kuriam asmeniui, įskaitant ir atsakoves, kas sudaro vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Klaidinančiais laikytini atsakovių nurodyti argumentai, jog atsakovėms ateityje nekils sunkumų įvykdyti kredito unijai galimai palankų sprendimą. Atsakovių pateikti įrodymai nepaneigia, jog pareikšto ieškinio suma joms yra didelė. Atsakovių vykdoma veikla nėra pelninga, o turimo nekilnojamo turto vertė yra visiškai nepakankama galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės deklaratyviai nurodo, kad elektrinių veikla generuoja pajamas, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, priešingai, šiuos duomenis atsakovės slepia ir nuo kredito unijos, kuriai daugybę kartų žadėjo duomenis pateikti, tačiau iki pat šios dienos nepateikė. Tai, kad atsakovės nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, kurio vertė nagrinėjamu atveju yra žymiai per maža, o įrodymai apie pajamas nei teismui, nei kredito unijai nėra pateikiami, negali būti laikomi pakankamais argumentais atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina ir įrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, nes egzistuoja didelė grėsmė, jog atsakovės nebus pajėgios įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir per bylos nagrinėjimo laikotarpį sieks paslėpti bei perleisti kitiems asmenims jiems priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti išieškoma bent dalis skolos.

15Dėl kitų proceso teisės normų pažeidimo

    1. Nepagrįstais laikyti atsakovių argumentai, jog skundžiama nutartis neatitinka procesinių reikalavimų.
    2. Iš paties ieškinio reikalavimų bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio bei kitų objektyviai egzistuojančių aplinkybių, matyti, kad ieškovė prima facie pagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo įpareigota išimtinai pateikti atsakovių turtinę padėtį atspindinčius dokumentus. Priešingai, kredito unijai kyla pareiga viso pateikto ieškinio kontekste įrodyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir būtinumą, kredito unijos pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis.
    3. Nagrinėjamu atveju atsakovėms kilo pareiga pateikti teismo išvadas paneigiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų kartu su atskiruoju skundu atsakovės nepateikė. Priešingai, atskiruoju skundu atsakovės formuoja visiškai nepagrįstus argumentus dėl nutarties nepagrįstumo bei iškreipia šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, savo įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkeldami kredito unijai.
    4. Proceso teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Taigi nepagrįstais laikytini atsakovių argumentai, jog atsakovėms nepateikus nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skundžiama nutartis pripažįstama nepagrįsta ir neteisėta. Tiek įstatyme, tiek ir teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą pranešti atsakovėms apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovėms UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun industrines“ turtui laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs abi sąlygas. Apeliančių teigimu, šiuo atveju neegzistuoja nei viena sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

20Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun industrines“ 251 800,10 Eur dydžio įsiskolinimą, 7 proc. metinių palūkanų už negrąžintą atsakovės UAB „FM Real Estate“ paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina atsakovių skolos egzistavimą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kuriuos teismas turės įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjus iš esmės, galimybė apskritai egzistuoja. Pažymėtina, kad apeliančių atskirojo skundo argumentai, jog ieškovei atsakovės teikė ne vieną prašymą (pasiūlymą), kuriuo ieškovei buvo siūloma grąžinti skolą ir (ar) kitaip išpirkti ieškovės turimas reikalavimo teises į atsakoves, ne paneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o priešingai, patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą priteisti skolą bei palūkanas, nes apeliantės patvirtino, jog yra skolingos ieškovei.

21Dėl atsakovių turtinės padėties

  1. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).
  2. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimams užtikrinti nusprendė areštuoti atsakovėms UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 251 800,10 Eur sumai; nesant ar nepakankant ieškovės piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovių UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto nutarė areštuoti atsakovių turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 251 800,10 Eur sumos, leidžiant atsakovėms UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones solidariosioms atsakovėms UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ grindė didele joms ieškiniu pareikšto reikalavimo suma - 251 800,10 Eur. Taigi apeliantės, siekdamos paneigti būtinumą taikyti joms laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma atsakovėms nėra didelė, o jų finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas joms galbūt nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12, 178 straipsniai).
  4. Apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodamos ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Iš šių kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei UAB „FM Real Estate“ nuosavybės teise priklauso 10 fotovoltinių saulės elektrinės, kurių bendra vertė 183 000 Lt suma (18 300 Lt x 10). Tai reiškia, kad UAB „FM Real Estate“ priklausančių elektrinių vertė yra 53 000,46 Eur (183 000 Lt : 3,4528), kai ieškovės reikalavimas atsakovėms siekia 251 800,10 Eur. Kitų įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovių argumentus apie galimybes įvykdyti galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą, apeliantės nepateikė.
  5. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovės nėra įvykdžiusios pareigos ir nepateikė viešojo registro tvarkytojui finansinių ataskaitos dokumentų rinkinio už 2015 m., taip pat nėra pateikta šio rinkinio už 2016 m., o iš 2014 m. UAB „Sun Industries“ balanso, pateikto Juridinių asmenų registrui, matyti, kad jos turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą, o UAB „FM Real Estate“ turimi įsipareigojimai yra beveik lygūs jos turtui (turtas – 761 498 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 760 258 Lt), abiejų įmonių veikla nuostolinga. Be to, sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovių teiginiai apie elektrinių generuojamas pajamas yra deklaratyvūs (CPK 178 ir 314 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovės nepateikė jokių mokėjimų nurodymų, sąskaitos išrašų, finansinės ataskaitos rinkinių, kurie galėtų pagrįsti, jog joms 251 800,10 Eur suma nėra didelė. Taigi atsakovės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės tokiam sprendimui įvykdyti egzistavimo (CPK 144 straipsnis).

22Dėl teismo pareigos pranešti apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Apeliantės atskirajame skunde nurodo, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas, nepagrįstai nepranešus apie šio prašymo nagrinėjimą atsakovėms.
  2. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
  3. Atsižvelgus į nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovėms apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantėms, pažeidė CPK normas ar apribojo apeliančių procesines teises. Pažymėtina, kad savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; kt.). Tokią savo teisę apeliantės realizavo, todėl negalima pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos atsakovių procesinės teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje.

23Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį

  1. Apeliantės taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes ji nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nesutinka su nurodytu atskirojo skundo argumentu.
  2. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoti, kad teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių ieškovės prašymo argumentų bei argumentavo savo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai