Byla e2-767-994/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Orvita“, Vilniaus miesto savivaldybė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo T. M. atstovui advokatui Mindaugui Baneliui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovita“ atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, vadovui R. Z. (R. Z.), trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Orvita“ atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei, vadovui V. Z. (V. Z.), trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui A. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rovita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Orvita“, Vilniaus miesto savivaldybė.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Rovita“, L. Z., UAB „Liudmilos stilius“ solidariai 9 435,63 Eur žalą. Nurodė, kad 2015-03-06 apie 10:50 vai. ieškovas jam priklausančiu automobiliu BENTLEY CONTINENTAL FLYING SPUR valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. SCBBE53W05C030549, važiavo ( - ) pastato kiemu (pastato unikalus Nr. ( - ), Žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Užvažiavus ant prie pastato esančio požeminių komunikacijų šulinio, o pastarajam atsivėrus, buvo apgadinta vairuojamo automobilio apatinė kėbulo dalis. Komunikacijų šulinio dangtis versdamasis sulankstė automobilio išilginę siją, dėl ko teko automobilį remontuoti. Apie įvykį buvo informuota Vilniaus apskrities VPK kelių policija, kuri įvykį užregistravo ir suteikė registracijos Nr. 07-15-9123043, bei sudarė įvykio schemą. Įvykis įvyko dieną, šulinys nebuvo pažymėtas jokiais ženklais, įspėjančiais apie tai, jog jo dangtis gali atsiverti ar jis kelia grėsmę eismo dalyviams. Įvykis įvyko dėl netinkamai įrengto ar netvarkingo lietaus kanalizacijos šulinio ir/ar jo dangčio. Dėl minėto įvykio ieškovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, todėl dėl įvykio nėra jokios Ieškovo kaltės. Iš Vilniaus miesto savivaldybės gautos informacijos ir plano ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015-07-09 rašto Nr. 49SFN-759(14.48.104) nustatyta, kad žemės sklypo, kuriame yra požeminių komunikacijų šulinys, apgadinęs ieškovo vairuotą automobilį, esančio ( - )pastato kieme, nuomos sutartis sudaryta su nuomininkais UAB „ROVITA“, UAB „Liudmilos stilius“ ir L. Z.. 2015-08-21 ieškovas pateikė atsakovams raštišką pretenziją, kurioje nurodė, kad pretenzija reiškiama asmenims, kurie dėl neteisėto neveikimo, blogos šulinio eksploatacijos ir priežiūros, yra atsakingi dėl apgadinto ieškovui priklausančio automobilio ir padarytos žalos. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (2016 m. sausio 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (2015 m spalio 30 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563- 687/2015). Remiantis LAT senato nutarimo Nr.27 18 p. žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Ieškovas patyrė 6 435,63 tiesioginę žalą. Šios sumos dydį įrodo pridedamas defektacijos aktas, kurį apžiūrėjęs automobilį sudarė vienintelis „Bentley“ atstovas Baltijos šalyse, Latvijos kompanija SE LUXURY & SPORT CAR, bei ieškovo turėtos išlaidos už remonto darbus (aktas ir sąskaita pridedama). Be to, svarbu pažymėti, kad automobilis BENTLEY CONTINENTAL FLYING SPUR nėra dažnai sutinkama transporto priemonė, šių automobilių savininkai preciziškai tikrina automobilį bei jo įvykių istoriją. Dėl atliktų remonto darbų, automobilio rinkos vertė yra sumažėjusi. Kaip nustatė Latvijos kompanija SE LUXURY & SPORT CAR automobilio vertė iki įvykio buvo 52 000,00 EUR, po įvykio ir atlikto remonto automobilio vertė sumažėjo iki 49 000,00 Eurų. Todėl viso patirta žala yra 6 435,63 (remonto išlaidos) plius 3 000,00 Eurų (vertės sumažėjimas), kas sudaro 9 435,63 Eurų.

5Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė ieškinio atsiėmimą atsakovų UAB „Liudmilos stilius“ ir V. Z., perėmusio L. Z. procesines teises ir pareigas, atžvilgiu ir ieškinys šių atsakovų atžvilgiu paliktas nenagrinėtu (teismo 2016-12-09 nutartis).

6Atsakovas UAB „Orvita“ atsiliepime į ieškinį (el. b. 1 t., b. l. 57-61) nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes jis nėra teritorijos, kurioje buvo nuotekų šulinys, ant kurio, kaip teigia ieškovas, jis užvažiavo su automobiliu, valdytojas ar savininkas. 2011-07-12 neeilinio atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (punktas 1.5) buvo nustatyta naudojimosi teritorija, esančia ( - ), Vilnius tvarka, kurios pagrindu žemės sklypo plane buvo numatyta atsakovo ir UAB „Orvita“ naudojama ir valdoma teritorijos, ( - ), Vilnius, dalis. Teritorija atitverta metaline tvora. Pagal nustatytą teritorijos, ( - ), Vilnius, naudojimosi planą, nuotekų šulinys, ant kurio užvažiavo ieškovas, ir kuris galimai apgadino ieškovo automobilį, yra UAB „Orvita“ naudojamoje ir valdomoje žemės sklypo dalyje, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas nurodytai įmonei, o ne atsakovui. Atsakovui pateikus įrodymus, jog šulinys, ant kurio užvažiavo ieškovas, yra UAB „Orvita“ valdomoje ir naudojamoje teritorijoje, laikytina, jog atsakovas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą ir yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Hipotetiškai laikant, jog atsakovui galėtų būti taikoma atsakomybė, ji negali būti kildinama iš CK 6.266 str., t. y. be kaltės, todėl ieškovas turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindu taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014). Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala ieškovui priklausančiam automobiliui buvo padaryta dėl žemės sklypo ar jame esančio nuotekų šulinio konstrukcinių trūkumų ar netinkamo naudojimo, todėl laikytina, jog atsakovui negali kilti atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, o ieškovas turi pareigą įrodyti konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį su jo patirta žala. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 9 435,63 Eur žalą, kurią sudaro 6 435,63 Eur automobilių remonto išlaidos bei 3 000 Eur tariamas automobilio nuvertėjimas. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo patirta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, jog ieškovo valdomas automobilis buvo apgadintas apsivertusio nuotekų šulinio dangčio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokius konkrečiai apgadinimus patyrė automobilis įvykio metu ir, kad 2015-04-30 sąskaitoje, išrašytoje praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po įvykio, nurodyto automobilių remonto darbai buvo susiję su 2015-03-06 įvykio metu patirtų automobilio defektų šalinimu. Ieškovo reikalavimas dėl 3 000 Eur priteisimo dėl tariamo automobilio nuvertėjimo po autoįvykio yra nepagrįstas, nes jis neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovo pateiktas BENTLEY RIGA 2015-04-09 patvirtinimas dėl automobilio vertės yra laikytinas tik nuomone, kadangi minėtame dokumente nenurodyta, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad automobilio vertė iki įvykio buvo 52 000 Eur. Abejoti pateiktomis išvadomis apie automobilio nuvertėjimą leidžia ir oficialiai prieinami duomenys apie šiuo metu rinkoje esančių 2005 m. pagamintų automobilių Bentley Continental, t. y. automobilių, analogiškų ieškovo automobiliui, kainos, kurių dydis vyrauja nuo 40 000 Eur iki 47 000 Eur. Vertinant ieškovui priteistinos sumos dydį turėtų būti atsižvelgta ir į pačio ieškovo galimai neatsargius veiksmus, kurie galėjo įtakoti žalos kilimą. Ieškovui priklausančio automobilio preliminarus svoris yra 2,5 tonos, todėl tokio didelio svorio užvažiavimas ant nuotekų šulinio galėjo būti priežastimi, dėl kurio jo dangtis atsivėrė. Ieškovas būdamas išskirtinio automobilio savininku ir turėdamas žinoti jo svorį galėjo nuspėti, kad pasirinktas kelias yra galimai nesaugus, todėl į minėtą aplinkybę turėtų būti atsižvelgta sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą (CK 6.282 str.). Prašo ieškinį atmesti.

7Trečiasis asmuo UAB „Orvita" atsiliepime į ieškinį (el. b. 4 t., b. l. 114-118) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo pateiktus dokumentus bei įrodymus, matyti jog ieškovas nepateikė pakankamai tikslių bei neginčytinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog patyrė būtent 9 435,63 Eur žalą. Ieškovas nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kokius konkrečiai apgadinimus patyrė automobilis įvykio metu. Antra, iš pateiktos sąskaitos faktūros negalima daryti išvados, jog išrašytoje sąskaitoje aprašyti būtent ieškinyje minimo autoįvykio metu padaryti pažeidimai. Automobilio būklė po autoįvykio (žala) buvo įvertinta tik praėjus daugiau nei mėnesio laiko terminui, o ne iš karto po autoįvykio, todėl vien šis faktas jau kelia daug pagrįstų dvejonių dėl žalos dydžio nustatymo. Ieškovo reikalavimas dėl 3 000 Eur priteisimo dėl automobilio nuvertėjimo po autoįvykio yra visiškai nepagrįstas bei niekinis, nes nėra pateikta jokių tą pagrindžiančių juridinių dokumentų bei faktų, įrodančių automobilio nuvertėjimą. 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu "Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos (toliau - Tvarka) l p. įtvirtinta, jog Tvarka reglamentuoja vienodą visai Lietuvos Respublikai kelių transporto priemonių procedūrą. Ieškovas reikalauja priteisti automobilio nuvertėjimo sumą, kas Tvarkos prasme atitinka jos 12 p. įtvirtintą prekinės vertės netekimo sąvoką - atstatytos (suremontuotos) transporto priemonės vertės sumažėjimas dėl remonto ar nepašalintų pažeidimų, lyginant su transporto priemonės verte iki apgadinimo (sužalojimo). Tvarkos 66 p. nustatyta, jos prekinės vertės netekimas apskaičiuojamas tik ne senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams. Šiuo nagrinėtinu atveju, ieškovo automobilis yra senesnis nei 12 metų. Ieškovo reikalavimas atlyginti netiesioginę 3 000,00 Eur žalą neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymi, jog ieškovo teiginys, kad egzistuoja visos „griežtosios atsakomybės sąlygos" yra visiškai niekinis. Pirmiausia, siekiant taikyti griežtosios civilinės atsakomybės sąlygas šiuo nagrinėtu atveju, būtina įrodyti, jog atsakovas neatliko ar netinkamai atliko šulinio eksploatavimo bei tvarkymo darbus. Trečiojo asmens žiniomis, jokie pagrindžiantys dokumentai apie netinkamą šulinio eksploatavimą nebuvo pateikti, kurie patvirtintų, jog žala ieškovui priklausančiam automobiliui buvo padaryta dėl žemės sklypo ar jame esančio nuotekų šulinio konstrukcinių trūkumų ar netinkamo naudojimo, todėl laikytina, jog atsakovui negali kilti atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, todėl ieškovas turi pareigą įrodyti konkrečius neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį su jo patirta žala, kurios dydis taip pat privalo būti pagrįstas objektyviais įrodymais. Nagrinėjant šią civilinę bylą turėtų būti įvertinti paties ieškovo neatidumas, nerūpestingumas bei netinkami veiksmai valdant jam priklausančią transporto priemonę, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šio automobilio svoris yra itin didelis, kas be jokios abejonės galėjo įtakoti galimos žalos kilimą. Atsakovas pareiškė, jog jis negali būti atsakingas už ieškovui galimai patirtą žalą, nes jis nėra teritorijos, kurioje buvo nuotekų šulinys, valdytojas ar savininkas. Atsakovas šį savo teiginį grindžia nurodydamas, jog 2011-07-12 neeilinio atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi teritorija, esančia ( - ), Vilnius tvarka, kurios pagrindu žemės sklypo plane buvo numatyta atsakovo ir trečiojo asmens esminės naudojimosi teritorija, ( - ), Vilnius, sąlygos. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka, kadangi minėtoji naudojimosi tvarka bei teritorija, niekada nebuvo priimta, užregistruota bei įtvirtinta juridiškai. 2011-07-12 visuotiniame akcininkų susirinkimo protokolo 1 p. buvo nuspręsta rengti atskyrimo sąlygų projektą numatytomis sąlygomis, tačiau tai savaime jokiu būdu nereiškia, jog šiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nustatyta teritorijos, esančios ( - ), Vilniuje, naudojimosi tvarka. Tokios sąlygos 2011-07-12 visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole įtvirtinta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2011-07-12 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. 2011-09-07 buvo parengtos UAB "ROVITA" atskyrimo sąlygos, kurių 9 d. aiškiai įtvirtinta, koks turtas perduodamas atskyrime dalyvaujančioms bendrovėms, t. y. atsakovui ir trečiajam asmeniui. Iš minėtų atskyrimo sąlygų aiškiai matyti, jog atsakovas trečiajam asmeniui teisių ir pareigų, kylančių iš Sutarties Nr. 02-21 dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais (sudarytos tarp atsakovo ir UAB "Grinda"), nei iš Sutarties Nr. 177 dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos (sudarytos tarp atsakovo ir Vilniaus apskrities viršininko) neperleido. Taigi trečiajam asmeniui jokios teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypo nuoma, tvarkymu, priežiūra ir atitinkamai su jame esančio įrengto šulinio priežiūra, tvarkymu neperėjo, todėl trečiasis asmuo niekaip negali būti atsakingas už žalą, jeigu vis tik būtų įrodytos tam būtinos įrodyti aplinkybės.

8Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (el. b. 3 t., b. l. 101-104) nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ numatė, kad Savivaldybių nuosavybėn priskiriamos vandenvietės, vandentiekio linijos (su hidrantais), vandens siurbimo stotys bei valymo įrenginiai, fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai (3 str. 3 d. 3 p. 5 p.). Šis turtas Savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus (4 str. 3 d.). Šio įstatymo pagrindu, tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo pasirašytas 1997 m. rugpjūčio 27 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 405-01, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei perduoti “Vamzdžiai”. Pažymėtina, kad perduodami „Vamzdžiai“ nėra aprašyti, todėl nėra galimybės nustatyti kokie, kokioje vietoje ir kokios paskirties vamzdžiai buvo perduoti savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, adresu ( - ), Vilnius esantys tinklai yra buvę seni žinybiniai tinklai, kurių perdavimo Savivaldybės nuosavybėn nenumatė nei minėtas įstatymas “Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn”, nei dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas. Tai, kad Aktu perduoti lietaus nuotekų „Vamzdžiai“ nėra aprašyti juos individualizuojančiais požymiais bei aplinkybę, kad nei anksčiau galioję, nei dabar galiojantys teisės aktai, nenumatė, kad savivaldybei perduodami žinybiniai tinklai, todėl negalima daryti prielaidos, kad lietaus nuotekų tinklai, esantys ( - ), Vilnius, buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad šulinys Nr. 108B nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso ir duomenų apie asmenis, kuriems priklauso šis šulinys, neturi. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad lietaus nuotekų tinklai, esantys žemės sklype, adresu ( - ), Vilnius, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015 išaiškino, kad tuo atveju, kai statinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, jo savininkas (valdytojas), kaip atsakomybės už statinį subjektas, identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama statinio priežiūra. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes, subjektas, turėjęs objektą savo žinioje ir faktiškai galėjęs jam daryti ūkinį bei fizinį poveikį eismo įvykio metu turėtų būti laikomas objekto valdytoju ir turėtų atsakyti pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ priklausančių lietaus nuotekų magistralinių tinklų priežiūrą vykdo UAB „Grinda“. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 19 d„ numatyta, kad nuotekų atidavimo riba, tai ta riba, iki kurios tęsiasi geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Grinda“ vykdo lietaus nuotekų tinklų priežiūrą tik iki nuotekų atidavimo ribos, t. y. iki pirmojo lietaus nuotekų šulinio, esančio už sklypo ribos, į kurį suteka lietaus nuotekos iš visų sklype esančių šulinių. Iš skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto žemėlapio ištraukos matyti, kad lietaus nuotekų šulinys Nr. 108 B yra skirtas surinkti nuo stogo nutekančias lietaus nuotekas ir nėra pirmasis šulinys už sklypo ribos, į kurį suteka visos lietaus nuotekos, todėl jo priežiūra, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 19 d., nėra numatyta UAB „Grinda“. Privačiuose sklypuose esančių lietaus nuotekų tinklų priežiūrą, kadangi įstatymas neįpareigoja lietaus nuotekų tvarkytojo prižiūrėti lietaus nuotekų tinklų, esančių iki nuotekų atidavimo ribos, todėl UAB „Grinda“ šių tinklų priežiūrą perduoda naudotojams (abonentams). UAB „Grinda“ ir UAB „Rovita“ 2002 m. rugsėjo 2 d. sudarė sutartį Nr. 02-21 „Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais“. Sutarties 2.2.2 papunkčiu UAB “Rovita” įsipareigojo “prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančią lietaus nuotėkynę” taip pat “įrengti ir prižiūrėti šulinius vandens mėginiams imti' (2.2.5 p.). Iš skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos (pridedama) matyti, kad lietaus nuotekų šulinys patenka į sklypo, adresu ( - ), Vilnius (kadastro Nr. 0101/0018:73) teritoriją, kurią, sprendžiant iš žemės sklypo, adresu ( - ), Vilnius (kadastro Nr. 0101/0018:73) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2000-03-17 valstybinės žemės nuomos (kadastro Nr. ( - )) sutartimi Nr. 177 N01/2000-22501 nuo 2000-03-17 iki 2098-10-17 išnuomojo žemės sklypą, adresu ( - ), Vilnius (kadastro Nr. ( - ) UAB „Rovita“, kas leidžia manyti, kad UAB “Rovita”, siekiant įgyvendinti pareigą tinkamai prižiūrėti išsinuomotą žemės sklypą, kyla pareiga tvarkyti ir prižiūrėti ir išsinuomotame sklype esančius lietaus nuotekų tinklus. Nesant duomenų apie šių nuotekų tinklų savininkus, CK 6.266 straipsnio nuostatų prasme UAB “Rovita” turėtų būti laikoma šulinio dangčio Nr. 108B teisėta valdytoja, kuriai prievolinės teisės pagrindu (Sutartimi) įsipareigojus prižiūrėti lietaus nuotekynę ir šulinius savo valdomame sklype, buvo perduotos valdymo teisės į lietaus nuotekų šulinį Nr. 108B.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo argumentus išdėstytus ieškinyje bei jo patikslinimuose ir papildomai nurodė, kad ginčo šulinys, kuriuo buvo sugadintas automobilis, nėra pastato priklausinys, kadangi jokios registracijos nekilnojamojo turto registre nėra. Kadangi UAB „Rovita“, remiantis 2002-09-02 sutartimi “Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais“, prižiūri visą nuotekyną žemės sklype, kurį nuomoja, ji ir turi atsakyti už padarytą žalą be kaltės. Sutartis yra galiojanti, atsakovas vykdo sutartį, mokėdamas UAB „Grinda“ mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilį pirko už 38 000 Eur, sumokėdamas 20 000 Eur avansą bei 18 000 Eur sumą grynais, nuvykęs į Vokietiją. Automobilis yra 2005 metų gamybos.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus bei papildomai paaiškino, kad UAB „Rovita“ yra netinkamas atsakovas. Pastatas, esantis ( - ), Vilnius, prie kurio yra ginčo šulinys, priklauso trečiajam asmeniui UAB „Orvita“. Kadangi šulinys tiesiogiai yra susijęs su pastatu funkciniu ryšiu, surenka vandenį nuo stogo, jis laikytinas pastato priklausiniu. Tad pastato savininkui kyla atsakomybė. Trečiasis asmuo UAB „Orvita“ naudojosi teritorijos dalimi prie pastato, remiantis dviejų įmonių akcininkų susitarimu, net ir nebus sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, todėl faktiškai valdydama žemės sklypą, ji taip pat turėjo vykdyti šulinio priežiūrą. Nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.266 straipsnis, o ieškovas neįrodė atsakovo visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų bei žalos. Pateiktos į bylą PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia žalos dėl automobilio remonto būtinumo. Automobilio nuvertėjimas dėl įvykio taip pat nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų nuostatų.

11Trečiasis asmuo UAB „Orvita“ atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad griežtoji civilinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina. Atlikti remonto darbai automobiliui kelia abejonių dėl jų priežastinio ryšio su įvykiu. Byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, nes nėra duomenų, kad šulinys buvo eksploatuotas netinkamai. Paties ieškovo veiksmai kelia klausimą, ar buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. UAB „Rovita“ ir UAB „Orvita“ atskyrimo sąlygas rengė UAB „Orvita“ vadovas, kuriose nėra jokių duomenų, kad UAB „Orvita“ perėjo teisės ir pareigos iš 2002-09-02 sutarties, sudarytos tarp UAB „Grinda“ ir UAB „Orvita“. Tomis įmonių atskyrimo sąlygomis nebuvo perduotos ir žemės sklypo nuomos teisės. Tad trečiajam asmeniui nekilo prievolė prižiūrėti šulinį, esantį atsakovo nuomojamame sklype

12Trečiojo asmens UAB „Orvita“ atstovas vadovas V. Z. papildomai paaiškino, kad jis nestatė tvoros, atskiriančios sklypą, kaip užfiksuota į bylą pateiktose foto nuotraukose. Jis iki šių metų nebuvo tikras, ar turės galimybę naudotis valstybiniu žemės sklypu prie įgyto pastato, adresu ( - ), Vilnius, kadangi įmonių atskyrimo sąlygose, kurias rengė atsakovo vadovas, nebuvo įformintas žemės sklypo pasidalijimo faktas. Nesutinka, kad šulinys prie trečiajam asmeniui priklausančio pastato aptarnauja tik pastatą. Tas šulinys tik nuotekyno dalis, o vanduo nuo stogo teka ant asfalto, bet ne į šulinį. UAB “Orvita” moka atsakovui už šaltą vandenį ir nežinojo iki šiol, kad pagal UAB “Grinda” išrašytas sąskaitas faktūras atsakovui.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Byloje ginčas kilo dėl žalos, kilusios ieškovui užvažiavus ant komunikacijų šulinio dangčio, esančio ties ( - ), Vilnius, pastatu, atlyginimo.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015-03-06 Vilniuje, ties ( - )pastatu, nuosavybės teise priklausančio UAB „Orvita“ (el. b. 1 t. b. l. 8-14; el. bylos popierinio priedo b. l. 48-52), atsakovo UAB „Rovita“ nuomojamame valstybinės žemės sklype (el. b. 3 t., b. l. 92-94) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Bentley Continental F. S., valst. Nr. HHC 056 užvažiavo ant komunikacijų šulinio, kurio dangčiu buvo apgadintas automobilio apatinė kėbulo dalis (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-10 nutarimas Nr. Av2-761; 2015-03-06 vyriausiojo patrulio D. Č. tarnybinis pranešimas; ieškovo 2015-03-06 paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-10 nutarimu nustatyta, kad automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (2015-03-10 nutarimas Nr. Av2-761). Duomenų apie automobilio savanoriško draudimo sutarties sudarymą į bylą nepateikta. Ieškovas tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir teikdamas pradinį ieškinį reiškė pretenzijas visiems valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nuomininkams, t. y. UAB „Rovita“, UAB „Liudmilos stilius“, L. Z. (el. b. 1 t., 22-23). Taip pat ir UAB „Orvita“ (el. b. 1 t., b. l. 27-28). Byloje nagrinėjimo eigoje 2016-11-24 buvo pateiktas ieškovo prašymas dėl ieškinio atsiėmimo atsakovų UAB „Liudmilos stilius“ ir V. Z., perėmusio L. Z. procesines teises ir pareigas, atžvilgiu, byloje trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus 2002-09-02 sutartį Nr. 02-21, sudarytą tarp atsakovo UAB „Rovita“ ir UAB „Grinda“ Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais (el. b. 3 t., b. l. 107-108; bylos popierinis priedas b. l. 53-54). Ieškinys reiškiamas atsakovui UAB „Rovita“, kaip lietaus nuotekų įrenginio (šulinio) valdytojui 2002-09-02 sutarties sudarytos su UAB „Grinda“ pagrindu. Dėl civilinės atsakomybės pobūdžio

17Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo UAB “Rovita”, kaip valdytojo, civilinę atsakomybę dėl jam padarytos žalos, teigia, kad ginčo atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė, remiantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, t. y. be kaltės, kadangi bet kuris požeminių komunikacijų šulinys laikytinas inžineriniu įrenginiu. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Orvita“ nesutiko su ieškovo pozicija dėl nagrinėjamu atveju kylančios griežtosios civilinės atsakomybės ir teigė, kad ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei kilusios žalos ir priežastinio ryšio su įvykiu.

18Teismas, vertindamas civilinės atsakomybės pobūdį, pritaria ieškovo pozicijai, kuri neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, spręsdamas žalos, padarytos užvažiavus ant kanalizacijos šulinio, atlyginimo klausimą, konstatavo, kad tokiu atveju spręstinas asmens, kuris yra statinio (lietaus nuotekų įrenginio) savininkas (valdytojas) bei griežtosios atsakomybės už žalą subjektas, atsakomybės klausimas. Tiek kasacinio teismo, tiek ir kitų teismų praktikoje ne kartą buvo vertinta komunikacijų šulinio padaryta žala, remiantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2277-232/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2014-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. A624-1698/2014 ir kt.). Dėl atsakovu traukiamo subjekto tinkamumo

19Ieškovas, patikslinęs atsakovu traukiamą subjektą, 2016-11-24 atsiėmęs ieškinį V. Z., perėmusio L. Z. teises ir pareigas, ir UAB „Liudmilos stilius“ atžvilgiu ir reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo UAB „Rovita“, įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju statinio (kanalizacijos šulinio) valdytoju pripažintinas UAB „Rovita“, kuri įvykio dieną buvo valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės, esančios ( - ), Vilniuje, 9 300 kv. m. ploto, nuomininkas (el. bylos popierinio priedo b. l. 48-52; el. b. 3 t., b. l. 92-93), kur įvyko įvykis, sukėlęs žalą, ko neneigė byloje pats atsakovas bei 2002-09-02 sutarties, sudarytos su UAB “Grinda” “Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais“ šalis (el. bylos popierinis priedas b .l. 53-54). Remiantis minėta sutartimi UAB „Rovita“ įsipareigojo prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančią lietaus nuotekynę (sutarties 2.2.2 p.).

20Ieškovas, reikšdamas ieškinį UAB „Rovita“, įrodinėja, kad atsakovui civilinė atsakomybė kyla kaip lietaus nuotekų įrenginio valdytojui, kadangi objektyvių duomenų, kas yra ginčo šulinio, kurio Nr. 108 b (el. bylos popierinis priedas b. l. 55), savininkas byloje nėra galimybių nustatyti. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie šulinio įregistravimą bei jo valdymą nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro duomenys - popierinio priedo b. l. 48-52). Ieškovo į bylą teikti susirašinėjimai su Vilniaus miesto savivaldybe bei UAB “Vilniaus vandenys” (el. b. l. 2 t., 131-136) taip pat neleidžia spręsti, esant galimybei nustatyti šulinio savininką. Dar daugiau, Vilniaus miesto savivaldybės išdėstyta pozicija atsiliepime į ieškinį bei juos pagrindžiantys įrodymai (el. b. 3 t., b. l. 101-130 ), kad 1997-08-27 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 405-01, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei perduoti “vamzdžiai“, remiantis įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ nuostatomis, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia, kad ginčo šulinys Nr. 108B (el. bylos popierinis priedas b. l. 55) yra perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, kuriai kaip savininkei kyla pareiga jį eksploatuoti ir prižiūrėti. Šias išvadas sustiprina ir UAB „Grinda“, kuri yra paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja, paaiškinimai (el. bylos popierinis priedas b. l. 46-47; el. b. 4 t., b. l. 96-106), kad ji vykdydama Vilniaus miesto savivaldybei pavestas funkcijas, eksploatuoja tik magistralinį - viešąjį lietaus (paviršinių) nuotekų tinklą iki privačių sklypų. Kadangi ginčo šulinys yra pastato priklausomybės ribose, UAB “Grinda” nėra atsakinga už tokio šulinio priežiūrą ir eksploatavimą. Ginčo tarp šalių dėl šulinio Nr. 108b savininko tinkamo nustatymo byloje nekilo.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas yra ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs, įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Taigi pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato ar statinio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Kai neįregistruotas viešame registre statinys, jo savininkas (valdytojas) kaip atsakomybės už statinį subjektas identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama jo priežiūra.

22Atsakovas UAB „Rovita“, neigdamas savo, kaip nuotekų šulinio, valdytojo atsakomybę, argumentavo, kad ginčo šulinys yra pastato, esančio ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), kurio savininkas UAB “Orvita”, priklausinys, aptarnaujantis pastatą, todėl pastato savininkas yra atsakingas už šulinio tinkamą eksploatavimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl daikto kvalifikavimo kaip priklausinio ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl šulinio kaip pastato priklausinio nėra pagrįsti byloje pateiktais objektyviais įrodymais. Iš UAB „Grinda“ 2017-01-23 rašto teismui (el. b. popierinis priedas b. l. 46-47) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo šulinys aptarnauja tik pastatą, kadangi UAB „Grinda“ rašte pažymėta, jog paviršinių nuotekų šulinys yra įrengtas paviršinių nuotekų nuvedimui į magistralinius tinklus, į kurį paviršinės nuotekos nubėga tiek nuo pastato stogo, tiek ir iš abonento aplinkinės teritorijos. Tad teigti, kad šulinio funkcinis ryšys su pastatu yra reikšmingas, konstatuojant jo kaip priklausinio statusą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Taigi, remiantis byloje pateiktais duomenimis, negalima konstatuoti, kad ginčo kanalizacijos šulinys yra nuolatinai susijęs su trečiojo asmens UAB „Orvita“ pastatu, skirtas šio pastato aptarnavimui (CK 4.19 str. 1 d.).

23Atsakovas, neigdamas savo atsakomybę dėl kanalizacijos šulinio, esančio jo nuomojamojoje žemės sklypo dalyje, taip pat įrodinėjo, kad 2011-07-12 neeilinio atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (punktas 1.5 - el. b. 4 t., 118-120 ) buvo patvirtinta nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - )., naudojimosi tvarka, kuria remiantis žemės sklypo dalį prie UAB „Orvita“ nuosavybės teise valdomojo pastato, ėmė valdyti ir naudoti po atskyrimo naujai sukurta bendrovė UAB „Orvita“, kuriai ir kilo pareiga prižiūrėti ginčo šulinį. Teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „Orvita“ argumentais, kad tiek 2011-07-12 akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtinti teritorijos, esančios ( - ), Vilnius, naudojimosi tvarkos esmines sąlygas (el. b. l. 4 t., b. l. 118-120), tiek UAB „Rovita“ atskyrimo sąlygos (el. b. 4 t., b. l. 121-134) nepatvirtina trečiojo asmens UAB „Orvita“ naudojimosi prie jai priklausančio pastato, adresu ( - ), Vilnius, unikalus Nr. 1098-6004-1187, žemės sklypu fakto. Šias teismo išvadas sustiprina ir trečiojo asmens atstovo vadovo paaiškinimai, kad tik 2017 metais buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, ką patvirtina ir atsakovo pateikti susirašinėjimai su Nacionaline žemės tarnyba (el. b. t. 3, b. l. 141-155 ) iki tol neturėjus jokių teisių į atsakovo nuomos teise valdomą žemės sklypą ir negalėjus atlikti jokių veiksmų nuomininko UAB „Rovita“ valdomame žemės sklype. Atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos (el. b. t. 3, b. l. 144), kuriose užfiksuotos 2016 metais buvusios faktinės aplinkybės – tvoros segmentai žemės sklypą dalijant į kelias dalis, nesuponuoja priešingos išvados, įvertinus akcininkų pasirašytas įmonių atskyrimo sąlygas, kad žemės sklypu, kuriame yra žalą sukėlęs šulinys, faktiškai naudojosi trečiasis asmuo UAB „Orvita“.

24Dar daugiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus ne tik pats nuomojamo žemės sklypo faktinis valdymas, lemiantis žemės sklypo priežiūrą, bet ir atsakovo sutartiniai įsipareigojimai su UAB „Grinda“, pasirašius 2002-09-02 sutartį Nr. 02-21 “Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotekynės tinklais ir valymo įrenginiais“ (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 53-54). Kaip jau minėta, statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Atsakovas į bylą pateiktos 2002-09-02 sutarties sudarymo fakto bei jos vykdymo neginčija, pateikdamas įrodymus, kad vykdo sutarties įsipareigojimus, mokėdamas kas mėnesį mokesčius UAB „Grinda“ (el. b. 4 t., b. l. 140-153). Vertinant atsakovo su UAB „Grinda“ pasirašytas sutartines nuostatas, darytinos išvados, kad UAB „Rovita“, įsipareigojusi prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančią lietaus nuotekynę (sutarties 2.2.2 p.), sudaryti sąlygas UAB “Grinda” atstovams patekti į savo teritoriją ir atlikti vidinių lietaus nuotekynės tinklų apžiūrą (sutarties 2.2.1 p.), įrengti ir prižiūrėti šulinius vandens mėginiams imti (sutarties 2.2.5 p.), laikytina nuotekų šulinio Nr. 108B, įvykio metu buvusio nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype, valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Atsakovo vertinimas, kad minėta sutartimi buvo susitarta tik dėl paviršinių nuotekų priėmimo į bendruosius nuotekų tinklus, UAB „Rovita“ įsipareigojus užtikrinti vandens kokybę bei jo neužterštumą, laikytinas tik atsakovo subjektyviu sutarties nuostatų traktavimu, kadangi priežiūra ir reguliarus nuotekynės, kurios sudedamoji dalis yra ir šulinys, remontas bei užtikrinimas vidinių lietaus nuotekynės tinklų apžiūros leidžia spręsti, kad tokia sutartimi buvo deleguota sutartinė pareiga UAB „Rovita“ tvarkyti ir prižiūrėti išsinuomotame sklype esančius lietaus nuotekų tinklus, kurių sudedamoji dalis yra ir nuotekų šulinys. Tad atsakovas UAB „Rovita“, būdamas lietaus nuotekynės, esančios nuomojamame valstybinės žemės sklype, valdytojas, turėjo teisę ir pareigą daryti ūkinį bei fizinį poveikį, t. y. eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą prievolinės teisės pagrindu. Atsakovo argumentai, kad trečiasis asmuo UAB „Orvita“ taip pat vykdo 2002-09-02 sutartį, apmokėdamas dalį UAB „Grinda“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos (el. b. 4 t., b. l. 154-169) nepaneigia atsakovo UAB „Rovita“, kaip sutarties pagrindu įgytų pareigų, turėtojo atsakomybės. Trečiojo asmens įmokų atsakovui UAB „Rovita“ mokėjimas pagal išrašytas UAB „Rovita“ sąskaitas faktūras (trečiojo asmens teigimu mokama už šalto vandens tiekimą) nesuponuoja išvados, kad tokiu būdu UAB „Orvita“ įgijo ir statinio (lietaus nuotekų įrenginio) valdymo teisę bei su juo susijusias pareigas. Jokie sutartiniai įsipareigojimai tarp trečiojo asmens UAB „Orvita“ bei atsakovo UAB „Rovita“ ar UAB „Grinda“ pasirašyti nebuvo.

25Konstatavus, kad atsakovas UAB „Rovita“ prievolinės teisės pagrindu buvo pavesta prižiūrėti ir tvarkyti nuotekų šulinius, esančius jo nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype šioje byloje ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.266 straipsnį privalo atlyginti atsakovas. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.266 straipsnį, atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio

26Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).

27Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K- 3-80-611/2016; 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014).

28Atsakovas UAB „Rovita“ bei trečiasis asmuo UAB „Orvita“ tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžių metu tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas ir automobilio vairuotojas – ieškovas T. M., kadangi automobilio svoris galėjo būti priežastimi, dėl kurio nuotekų šulinio dangtis atsivėrė. Ieškovas, įvertinęs transporto priemonės svorį (apie 2,5 tonos) galėjo nuspėti, kad pasirinktas kelias yra nesaugus. Su tokiais vertinimais teismas nesutinka.

29Kaip jau ir minėta, atsakovui tenka pareiga įrodyti žalą patyrusio asmens kaltę. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo neatsargumas ar tyčia sąlygojo žalos kilimą. Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent transporto priemonės svoris ir gabaritai sąlygojo šulinio dangčio prasivėrimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo valdytai transporto priemonei, įvertinus jos svorį, buvo draudžiama manevruoti įvykio vietoje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Orvita“ vairuotojo (ieškovo) kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojas buvo neatidus, nerūpestingas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Faktas, kad tokių aplinkybių įrodinėjimas atsakovui galimai buvo apsunkintas, taip pat nėra pagrindas atleisti jį nuo šios pareigos vykdymo, nes pagal įstatymą būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Remiantis įrodymų visuma, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad automobilio vairuotojas turėjo galimybę įvertinti eismo sąlygas kieme, ties ( - ), Vilnius, pastatu bei būnant rūpestingu ir atidžiu išvengti kliūties. Teismui nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą UAB „Rovita“. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Didelis nukentėjusiojo asmens neatsargumas šioje byloje turėtų būti suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Tokių išvadų, remiantis bylose esančių įrodymų visuma, daryti nėra faktinio pagrindo.

30Atsakovas bei trečiasis asmuo UAB „Orvita“ taip pat kelia abejones dėl byloje prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Anot atsakovo ir trečiojo asmens 2017-03-09 teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, nagrinėjamu atveju negalima tiksliai nustatyti, ar ieškovo automobiliui atlikti remonto darbai (2015-04-30 PVM sąskaita faktūra Nr. L-PRK 003318 – el. b. 1 t., b. l. 32-36) buvo susiję su 2015-03-06 įvykio metu patirtų automobilio defektų šalinimu ir buvo būtini būtent tokia apimtimi, kokie buvo atlikti.

31Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; taigi pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

32Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2015-03-06 ieškovo T. M. paaiškinimus dėl automobilio kėbulo iš apačios sulankstymą (el. b. 1 t., b. l. 18), 2015-03-06 vyriausiojo patrulio D. Č. tarnybinį pranešimą apie automobilio dešinės pusės slenksčio sulankstymą (el. b. 1 t., b. l. 17), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2015-03-20 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (el. b. 1 t., b. l. 16), kad prasivėręs šulinio dangtis apgadino automobilio apatinę kėbulo dangtį, teismas pažymi, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Įvertinus įrodymais pagrįstą faktinę situaciją, kad ieškovas perdavė transporto priemonę įmonei Luxury&Sports Cars SE (Bentley Riga) dešinio slenksčio keitimo ir dažymo darbams (el. b. 1 t., b. l. 32-35), teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais dėl ieškovo patirtos žalos, užvažiavus ant komunikacijų šulinio ir dangčiui apgadinus transporto priemonės dešinės pusės slenkstį, kas sąlygojo minėtus remonto darbus. Ieškovo pateiktuose įrodymuose nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių tokių sumų pagrįstumą, savo atsikirtimus grįsdamas daugiau prielaidomis, o ne specialiomis žiniomis. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės sugadinimai, kurių remonto paslaugas ieškovas yra apmokėjęs, yra susiję su minėtu eismo įvykiu (el. b. 1 t., b. l. 32-39; t. 2, 4-6). Atsakovas nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala nėra realiai patirta ar nesusijusi su įvykiu (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti remonto darbai buvo nebūtini ir pertekliniai, o analogiškus automobilio pažeidimus galima kokybiškai pašalinti kitais būdais ir žemesne kaina (CPK 178 str.).

33Vertinant ieškovo reikalavimą dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo, eismo įvykiui sąlygojus transporto priemonės nuvertėjimą, teismas sutinka su atsakovo bei trečiojo asmens pozicija, kad ieškovo reikalavimas atlyginti netiesioginę 3 000 Eur žalą neturi jokio teisinio bei faktinio pagrindo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesiogiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Viena vertus, byloje neginčytini įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė yra įsigyta už 20 000 Eur (el. b. 2 t., b. l. 3). Kita vertus, surašytas Bentley atstovybės 2015-04-09 patvirtinimas apie transporto priemonės vertės sumažėjimą nuo 52 000 Eur iki 49 000 Eur, nepagrindžia ieškovo patirtos žalos, kadangi prekinės vertės netekimas skaičiuojamas automobiliams iki 5 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro 2000-04-17 įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 12 p.). Be to, automobilio rinkos vertė yra aktuali, kai automobilis yra neremontuotinas. Šiuo atveju, kai automobilis buvo remontuotinas ir automobilio remonto kaina buvo daug kartų mažesnė nei automobilio vertė, pažyma apie automobilio rinkos vertę nėra objektyvus įrodymas, pagrindžiantis ieškovo patirtą žalą. Ieškovas byloje neįrodinėjo fakto, kad eismo įvykis sąlygojo mažesnę automobilio kainą, jį realizuojant. Kita vertus, transporto priemonės vertę sąlygoja daugelis faktorius. Todėl teigti, kad buvo patirti netiesioginiai nuostoliai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

34Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 6 435,63 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, atsakovui UAB „Rovita“, kaip lietaus nuotekų šulinio valdytojo, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo nuotekų šulinį, kuris sąlygojo įvykį, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 str.). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo UAB „Rovita“ priteistina 6 435,63 Eur žalai atlyginti. Byloje nenustačius ieškovo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti žalos sumažinimo klausimo.

35Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

36Konstatavus, kad reikalavimas dėl 6 435,63 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo yra tenkintinas, pagrįstai ieškovas reikalauja priteisti iš šio atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-03-03 (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovas laiku neatlygino ieškovui jo patirtą žalą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 435,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Ieškovas patyrė viso 1 543,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant žyminį mokestį ir už suteiktas advokato teisines paslaugas (el. b. t. 1, b. l. 7; 2 t., b. l. 124-128).

38Atsakovas UAB „Rovita“ pateikė į bylą duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, apmokant advokato teisines paslaugas, kurias sudaro 1 508,25 (el. b. 2 t., b. l. 105-107; 4 t., b. l. 183-185).

39Trečiojo asmens UAB „Orvita“ bylinėjimosi išlaidos sudaro 800,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 4, b. l. 173-174, 186-187).

40Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies, t. y. 68 proc., ieškovui iš atsakovo UAB „Rovita“ patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 049,24 Eur (1 543 Eur×68 proc.), o atsakovui UAB „Rovita“ iš ieškovo atmestų reikalavimų daliai priteistina 482,64 Eur (1 508,25 Eur×32 proc.). Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovui T. M. iš atsakovo UAB „Rovita“ priteistina 566,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41Ieškinį tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui UAB „Orvita“, veikusiam atsakovo pusėje ir palaikusiam atsakovo poziciją dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, iš ieškovo priteistina 256,00 Eur (800 Eur × 32 proc.) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.)

42Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo T. M. priteistina 8,76 Eur (27,38 Eur×32 proc.), o iš atsakovo UAB „Rovita“ 18,62 Eur (27,38 Eur × 68 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 92 str.).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

44Ieškinį tenkinti iš dalies.

45Priteisti ieškovui T. M., a. k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovita“, įm. kodas 123543885, 6 435,63 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 63 ct) žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 435,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 566,60 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

47Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Orvita“, įm. kodas 302669434, iš ieškovo T. M., a. k. ( - ) 256,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

48Priteisti iš ieškovo T. M., a. k. ( - ) 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

49Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovita“, įm. kodas 123543885, 18,62 Eur (aštuoniolikos eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

50Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė ieškinio atsiėmimą atsakovų UAB... 6. Atsakovas UAB „Orvita“ atsiliepime į ieškinį (el. b. 1 t., b. l. 57-61)... 7. Trečiasis asmuo UAB „Orvita" atsiliepime į ieškinį (el. b. 4 t., b. l.... 8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (el. b.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo argumentus išdėstytus... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus bei... 11. Trečiasis asmuo UAB „Orvita“ atstovė advokato padėjėja papildomai... 12. Trečiojo asmens UAB „Orvita“ atstovas vadovas V. Z.... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kilusios ieškovui užvažiavus ant... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta,... 17. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo UAB “Rovita”, kaip valdytojo, civilinę... 18. Teismas, vertindamas civilinės atsakomybės pobūdį, pritaria ieškovo... 19. Ieškovas, patikslinęs atsakovu traukiamą subjektą, 2016-11-24 atsiėmęs... 20. Ieškovas, reikšdamas ieškinį UAB „Rovita“, įrodinėja, kad atsakovui... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal 22. Atsakovas UAB „Rovita“, neigdamas savo, kaip nuotekų šulinio, valdytojo... 23. Atsakovas, neigdamas savo atsakomybę dėl kanalizacijos šulinio, esančio jo... 24. Dar daugiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus ne tik pats... 25. Konstatavus, kad atsakovas UAB „Rovita“ prievolinės teisės pagrindu buvo... 26. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų,... 27. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266... 28. Atsakovas UAB „Rovita“ bei trečiasis asmuo UAB „Orvita“ tiek... 29. Kaip jau ir minėta, atsakovui tenka pareiga įrodyti žalą patyrusio asmens... 30. Atsakovas bei trečiasis asmuo UAB „Orvita“ taip pat kelia abejones dėl... 31. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra... 32. Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2015-03-06 ieškovo T. M.... 33. Vertinant ieškovo reikalavimą dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo, eismo... 34. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 6... 35. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai... 36. Konstatavus, kad reikalavimas dėl 6 435,63 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo... 37. Ieškovas patyrė viso 1 543,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant žyminį... 38. Atsakovas UAB „Rovita“ pateikė į bylą duomenis apie patirtas... 39. Trečiojo asmens UAB „Orvita“ bylinėjimosi išlaidos sudaro 800,00 Eur... 40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo... 41. Ieškinį tenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui UAB „Orvita“, veikusiam... 42. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo T. M.... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96,... 44. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 45. Priteisti ieškovui T. M., a. k. ( - )... 46. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 47. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Orvita“, įm.... 48. Priteisti iš ieškovo T. M., a. k. (... 49. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovita“, įm. kodas... 50. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...