Byla 3K-3-59-706/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Barkvita“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas A. K. įmonė „Grūdoteka“ pareikštu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė draudžiamuoju įvykiu pripažinti 983 maišų pašarinio DL-metionino trūkumą, nustatytą 2011 m. vasario 22 d. Almata-1 geležinkelio stotyje, Kazachstano Respublikoje, RAB LSS „Žoldostar” atidarytame dengtame geležinkelio vagone Nr. 24517260; priteisti iš atsakovo 306 495, 47 Lt (88 767,22 Eur) draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 24 d. Krovinių draudimo liudijimo PZULT Nr. 1266608 pagrindu sudarė savanorišką ne gyvybės draudimo sutartį, galiojančią iki 2011 m. kovo 31 d. Ši sutartis buvo sudaryta Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų atsakovo 2008 m. gruodžio 18 d. valdybos posėdyje ir galiojančių nuo 2009 m. sausio 1 d., sąlygomis. Draudimo sutartimi apdraustas krovinys, t. y. 66 000 kg neto svorio DL-metionino (supakuotas į 2640 vnt. maišų po 25 kg), krovinio ir naudos pagal draudimo sutartį gavėjui TOO „Enterprise Trade“ buvo išsiųstas iš Klaipėdos 2011 m. vasario 25 d. per muitinės tarpininką UAB „Baltlanta“ dengtame geležinkelio vagone Nr. 24517260 (20). Išsiunčiamas vagonas buvo tinkamai patikrintas ir užantspauduotas siuntėjo plombomis, siuntėjo įvykdytos eksporto procedūros teisingumą patvirtinant 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos muitinės spaudu krovinio siuntimo važtaraščio Nr. 857017 grafoje Nr. 26. Krovinys 2011 m. kovo 20 d. pristatytas į galutinę geležinkelio stotį Almatoje ir perduotas RAB LSS ,,Žoldostar“. Geležinkelio vagonas, dalyvaujant TOO ,,Enterprise Trade“ ir RAB LSS ,,Žoldostar“ darbuotojams, 2011 m. kovo 22 d. buvo apžiūrėtas ir, nenustačius vizualiai matomų plombų pažeidimų, atidarytas. Jį atidarius kilo įtarimų dėl galimo krovinio trūkumo, todėl, TOO „Enterprise Trade“ prašymu, vagonas iškrautas dalyvaujant Almatos m. prekybos ir pramonės rūmų RAB „AlmatyEkspertiza” ekspertei. Iškrovus vagoną surašytas 2011 m. kovo 22 d. krovinio iškrovimo aktas, nustatytas krovinio trūkumas – 983 vnt. maišų, t. y. faktiškai iškrauti 1643 maišai su nepažeista pakuote ir 14 maišų su įtrūkimais, bendras pažeistų maišų svoris – 293 kg. Žala dėl krovinio trūkumo ir sugadinimo sudaro 97 855,50 Eur. TOO „Enterprise Trade“ informavo ieškovą apie atgabento krovinio trūkumą, o šis apie įvykį informavo atsakovą, pateikdamas jam 2011 m. kovo 22 d. raštišką nustatytos formos pranešimą. Tačiau atsakovas, gavęs visus reikalautus dokumentus, 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr.04-15C-85803 informavo ieškovą apie priimtą sprendimą nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos. Tokį sprendimą jis motyvavo Taisyklių 2.3.5, 15.2.1 punktais. Ieškovo teigimu, atsakovas įvykio galėjo nepripažinti draudžiamuoju tik nustačius, kad krovinys žuvo, dingo ir (ar) buvo sužalotas dėl veikų, kurios Taisyklių 9 skyriuje nurodytos kaip nedraudžiamieji įvykiai. Tačiau atsakovas ieškovo veiksmuose nenustatė nė vienos iš nurodytų veikų, jis taip pat nesprendė klausimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Įvykis, per kurį dingo dalis krovinio, turėtų būti pripažintas draudžiamuoju, nes, remiantis Taisyklių 15.3 punktu bei Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką (Taisyklių 15.1.1 punktas). Ieškovas pažymėjo, kad TOO ,,Enterprise Trade” kelis kartus informavo vietos policiją apie įvykį: surašius krovinio iškrovimo aktą ir gavus Almatos m. Prekybos ir pramonės rūmų RAB ,,AlmatyEkspertiza” ekspertizės aktą Nr. 0564, kuriuose nustatytas krovinio trūkumas; gavus Almatos m. teismo ekspertizės regioninės mokslo gamybinės laboratorijos specialisto išvadą Nr. 3843 apie plombas. Be to, 2011 m. kovo 24 d. TOO ,,Enterprise Trade” kreipėsi į vežėjo AB ,,Nacionalnaja kompanija Kazachstan Temir Žoly” regioninę atstovybę Almata-1 stotyje. Šios atstovybės darbuotoja, atlikusi papildomą vagono apžiūrą dėl krovinio turinio visumos ir galimų įsilaužimo požymių, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vagono turinio visuma yra išlikusi, vizualinių nesankcionuoto patekimo požymių nenustatyta, todėl atsisakyta sudaryti komercinį aktą. Tačiau Taisyklių 2.3.5 ir 2.3.7 punktuose, reglamentuojančiuose draudėjo veiksmus įvykus įvykiui (vagystei), nereikalaujama policijai apie įvykį pranešti raštiškai ir nenustatyta, kad tik toks pranešimo būdas bus laikomas tinkamu pranešimu apie įvykį. TOO ,,Enterprise Trade“ 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 129 sutiko, kad draudimo išmoką, į kurios išmokėjimą kaip naudos gavėjas jis gali pretenduoti pagal krovinio draudimo polisą PZULT Nr. 1266608, būtų išmokėta draudimo polise nurodytam draudėjui, t. y. ieškovui. Toks naudos gavėjo sutikimas patvirtina, kad 306 495, 47 Lt (88 767,22 Eur) draudimo išmoka priteistina ieškovui (Taisyklių 14.9 punktas).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 228 065,94 Lt (66 052,46 Eur) draudimo išmokos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, 9002 Lt (2607,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 10,66 Lt (3,08 Eur) pašto išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 1841 Lt (533,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentus, grindžiamus Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – ir SMGS) 18 straipsnio, 23 straipsnio 1 paragrafo nuostatomis, nurodė, kad, remiantis SMGS 2 straipsnio 1 paragrafu, šis susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams), nesvarbu, koks jų valstybinis priklausomumas. Taigi šis susitarimas taikomas vežimo sutarties šalims ir krovinių vežėjams – geležinkelio santykiams reguliuoti. Nagrinėjamu atveju šalys 2011 m. vasario 24 d. pasirašė draudimo liudijimą, o ne krovinio pervežimo sutartį, todėl tarp jų kilusiam ginčui nagrinėti turi būti taikomos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios CK, Draudimo įstatymo ir draudimo sutarties nuostatos, o ne SMGS taisyklės. Atsakovas, būdamas draudėjas, nepatenka į SMGS reguliavimo sritį.

10Teismas, atmesdamas atsakovo argumentą, kad nei ieškovui, nei TOO „Enterprise Trade“ nepriklauso draudimo išmokos reikalavimo teisė, nes neįrodyta jų nuosavybės teisė į krovinį, nurodė, jog krovinio draudimo sutarties šalys yra ieškovas ir atsakovas, sutartis yra galiojanti, o draudimo dalykas nebuvo susietas su krovinio nuosavybės teise. Įvertinęs Taisyklių 2.3.2, 2.3.3, 14.8, 14.9 punktų nuostatas, TOO „Enterprise Trade“ 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštą, kuriuo jis sutiko, kad draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovui kaip draudėjui, teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo savo naudai, todėl pripažino jį tinkamu ieškovu byloje.

11Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Taisyklių 2.3.5, 15.2.1 punktų, CK 6.64 straipsnio, 6.1015 straipsnio 4 dalies, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo Taisyklių 2.3.5 punkto įvykdymą (ieškovas apie įvykį nedelsdamas nepranešė policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms), tačiau, teismo vertinimu, šis pažeidimas neturi visiškai atleisti atsakovo nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, bet gali būti pagrindas spręsti dėl draudimo išmokos mažinimo pagal Taisyklių 15.1.1 punktą. Nepranešimą teisėsaugos institucijoms apie vagystę atsakovas nepagrįstai tapatina su negalimumu nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Sprendžiant draudimo išmokos (ne)mokėjimo ar jos mažinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar draudėjas (ieškovas) šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudimo išmoka neturėtų būti mokama tais atvejais, kai nustatoma, jog draudėjas tyčia, siekdamas apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį. Nagrinėjamu atveju 2011 m. kovo 24 d., t. y. praėjus dviem dienoms nuo krovinio atvykimo į Kazachstaną ir jo trūkumo nustatymo, Almatos m. Prekybos ir pramonės rūmų RAB „AlmatyEkspertiza“ buvo sudarytas ekspertizės aktas Nr. 0564, kuriame užfiksuotas pašarinio metionino maišų skaičius, jo kiekis pažeistuose vienetuose, detaliai aprašytas vagonas. Almatos m. teismo ekspertizės regioninei mokslo gamybinei laboratorijai 2011 m. balandžio 19 d. buvo pateikta užklausa tyrimui atlikti, siekiant išaiškinti, ar buvo nuimtos ir pakartotinai uždėtos tiriamos plombos ir pan. Teismo vertinimu, ekspertizių atlikimas parodo siekį kuo detaliau užfiksuoti visas įvykio aplinkybes, gauti kvalifikuotas išvadas; kreipimasis į policiją padidintų, tačiau negarantuotų žalą padariusio asmens suradimo ir reikalavimo į jį nukreipimo tikimybės. Net ir nenustačius kalto asmens, atsakovas vis tiek turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas tyčia, siekdamas suklaidinti atsakovą, apsunkinti jo galimybę nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, apie įvykį nepranešė Kazachstano teisėsaugos institucijoms, ir kad būtent šie veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį; ieškovo Taisyklių 2.3.5 punkto neįvykdymas sudaro pagrindą sumažinti draudimo išmokos dydį 25 proc., priteisiant ieškovui 75 proc. jo apskaičiuotos ir prašomos išmokos, t. y. 228 065, 94 Lt (66 052,46 Eur) (Taisyklių 15.1.1 punktas).

12Teismas sutiko su atsakovu, kad bylos kontekste ieškinio reikalavimas pripažinti 2011 m. vasario 22 d. Almata-1 geležinkelio stotyje, Kazachstano Respublika, RAB LSS „Žoldostar“ atidarytame dengtame geležinkelio vagone Nr. 24517260 nustatytą 983 maišų pašarinio DL-metionino trūkumą draudžiamuoju įvykiu nėra aktualus, nes atsakovas sprendimo šį įvykį pripažinti nedraudžiamuoju nepriėmė, o draudimo išmoką atsisakė mokėti dėl Taisyklių nuostatų pažeidimo.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 4 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą nepakeistą.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Taisyklių 2.3.2, 14.9 punktų nuostatas, TOO „Enterprise Trade“ 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinio draudimo sutarties šalys yra ieškovas ir atsakovas, sutartis yra galiojanti, draudimo dalykas nesusietas su krovinio nuosavybės teise, todėl atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę į draudimo išmoką, t. y. neįrodė, kad ieškovas ar krovinio gavėjas, kuris atsisakė draudimo išmokos ieškovo naudai, turi turtinį interesą – kad krovinys nuosavybės teise priklauso ieškovui ar krovinio gavėjui.

15Remdamasi CK 6.1015 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 15.2.1, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas įvykdė Taisyklių 2.3.5. punkto reikalavimą, tačiau jis ėmėsi tam tikrų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo tyčios apie įvykį nepranešant Kazachstano teisėsaugos institucijoms ir kad būtent šie pastarojo veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo Taisyklių 2.3.5 punkto neįvykdymas suponuoja galimybę tik sumažinti draudimo išmokos dydį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų dalis, kuriomis iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimai, ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

181. Teismai, pripažindami ieškovo teisę į draudimo išmoką, sprendė, kad naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, taip pat draudėjas, naudos gavėjui atsisakius draudimo išmokos draudėjo naudai, turi teisę reikalauti draudimo išmokos neatsižvelgiant į tai, ar apdraustas krovinys draudžiamojo įvykio metu jiems priklausė nuosavybės teise, ar dėl draudžiamojo įvykio jie patyrė nuostolių, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jie turi teisėtą turtinį subjektyvų interesą, ar ne. Tokia teismų išvada prieštarauja Draudimo įstatymo nuostatoms, pagal kurias būtina turto (nuostolių) draudimo sutarties sudarymo, taip pat draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo ar apdraustojo asmens turtinis (draudimo) interesas, kurį galima įvertinti pinigais, o draudiko mokėtina draudimo išmoka lygi draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jeigu šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Draudimo įstatymo 89 straipsnio 4 dalis, 92, 100, 102 straipsniai). Spręsdami, kad krovinio priklausymas ieškovui ar naudos gavėjui nuosavybės teise nėra reikšmingas pripažįstant ieškovo teisę į draudimo išmoką, teismai taip pat pažeidė CK 6.1011 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad apdrausto turto nuosavybės teisei pereinant kitam asmeniui, jam taip pat pereina ir teisės bei pareigos pagal draudimo sutartį. Byloje esantys, tačiau teismų neteisėtai netirti ir nevertinti įrodymai patvirtina, kad ieškovas krovinį pardavė Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovei „Wenger Complex AG“, kuri su juo yra visiškai atsiskaičiusi, todėl dėl krovinio dalies trūkumo ir apgadinimo ieškovas nepatyrė nuostolių ir neturi turtinio intereso, t. y. neturi teisės reikalauti jam priteisti draudimo išmoką. Įrodymų, patvirtinančių krovinio gavėjo nuosavybės teisę į krovinį, byloje nėra.

19Teismai, pripažinę ieškovo teisę į draudimo išmoką neįvertinus, ar jis turi turtinį (draudimo) interesą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos draudimo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad draudimo teisiniai santykiai gali atsirasti tik egzistuojant asmeniniam (subjektyviam) draudėjo arba asmens, kurio naudai sudaroma draudimo sutartis, interesui; kad draudėjas neturi intereso sudaryti draudimo sutartį dėl ne jam nuosavybės teise priklausančio turto; kad krovinio draudimo sutartimi draudžiami krovinio savininko ar kito suinteresuoto kroviniu asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe krovinį valdyti, naudoti ar juo disponuoti paskirties vietoje, taip pat dėl šių veiksmų galima nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB DK „Baltic polis“, bylos Nr. 3K-3-643/2003; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. ir kt. v. AB „Empower“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2010).

202. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką CK 6.1015 straipsnio 4 dalies pagrindu, rėmėsi SMGS susitarimo nuostatomis, reglamentuojančiomis vežėjo (geležinkelių) civilinę atsakomybę už pervežamam kroviniui padarytą žalą, jos taikymo sąlygas. Taigi atsakovas byloje įrodinėjo, kad dėl ieškovo ir krovinio gavėjo kaltės – SMGS susitarimo nustatytų reikalavimų pažeidimo (SMGS susitarimo 18 straipsnio 3 paragrafas, 29 straipsnio 7 paragrafas, 30 straipsnio 1 paragrafas), tapo negalima įgyvendinti reikalavimo teisę į vežėją dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo. Byloje esantys, tačiau teismų netirti įrodymai patvirtina, kad buvo padaryti pažeidimai, užkertantys kelią reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už krovinio dalies trūkumą ir apgadinimą vežėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudiko subrogacijos teisę ir jos įgyvendinimo sąlygas, nepagrįstai sprendė, kad tarp bylos šalių kilusiam ginčui nagrinėti turi būti taikomos tik draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, bet ne SMGS susitarimo nuostatos. Darydamas tokią išvadą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nuoseklios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, išaiškinančios, kad subrogacijos atveju draudimo išmoką išmokėjęs draudikas įgyja draudėjo (naudos gavėjo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, dėl ko prievolė nepasibaigia ir nepasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „BTA Draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2013). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su SMGS susitarimo nuostatų taikymu sprendžiant šalių ginčą.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. K. įmonė „Grūdoteka“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

221. Remiantis Draudimo įstatymo 86 straipsniu, Taisyklių 1.12, 7.1 punktais ir šalių pasirašytu draudimo liudijimu, turtinį interesą nagrinėjamu atveju sudarė naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su gabento krovinio, vežamo geležinkeliu, sugadinimu, žuvimu, dingimu. Sudarant draudimo sutartį draudimo objektas nebuvo susietas su krovinio priklausomybe nuosavybės teise draudėjui ar naudos gavėjui.

232. Kadangi šalys sudarė draudimo sutartį ir jas sieja draudimo teisiniai santykiai, o, remiantis SMSG 2 straipsnio 1 paragrafu, šis susitarimas taikytinas vežimo sutarties šalims (geležinkeliams, krovinių siuntėjams ir gavėjams), tai kasacinio skundo argumentai dėl SMSG susitarimo nuostatų taikymo nagrinėjamam šalių ginčui yra nepagrįsti.

24Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

28Dėl įvykio, per kurį buvo prarasta dalis draudimo sutartimi apdrausto krovinio, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu

29Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas (draudėjas) reiškė du reikalavimus: pripažinti draudžiamuoju įvykiu apdrausto krovinio trūkumą ir priteisti iš atsakovo (draudiko, kasatoriaus) draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą, kad pareikštas reikalavimas priteisti draudimo išmoką yra iš dalies pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasatorius nesprendė klausimo dėl įvykio, kurio metu buvo prarasta dalis krovinio (nustatytas krovinio dalies trūkumas), pripažinimo draudžiamuoju, padarė išvadą, kad šis reikalavimas bylos kontekste nėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, dėl ieškovo reikalavimo pripažinti minėtą įvykį draudžiamuoju ir pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytos išvados pagrįstumo nepasisakė.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties.

31Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ieškovas (draudėjas) ir kasatorius (draudikas) 2011 m. vasario 24 d. Krovinių draudimo liudijimo PZULT Nr. 1266608, kurio sudėtine dalimi yra Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklės Nr. 001 (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje, pagrindu sudarė vežamų krovinių draudimo sutartį (Taisyklių 1.5, 1.6 punktai). Liudijime nurodyta, kad draudimo objektas yra vežami kroviniai, o naudos gavėjas yra TOO „Enterprise Trade“. Taigi ieškovas, kaip draudėjas (Taisyklių 1.2 punktas), apdraudė ne savo, o naudos gavėjo TOO „Enterprise Trade“ (Taisyklių 1.4 punktas) turtinį interesą (Taisyklių 1.12 punktas), susijusį su vežamu (transportuojamu) kroviniu, t. y. TOO „Enterprise Trade“ galimus atsirasti nuostolius dėl vežamo krovinio sugadinimo, žuvimo, dingimo (Taisyklių 7.1 punktas). Draudimo sutartimi buvo susitarta dėl visų rizikų draudimo pagal Taisyklių 8.1.1 punktą, t. y. dėl draudimo nuo visų krovinio transportavimo rizikų, išskyrus rizikas, kylančias dėl Taisyklių 9 punkte nurodytų nedraudžiamųjų įvykių. Tai reiškia, kad draudimo sutartimi šalių susitarta dėl nuostolių draudimo, orientuoto į naudos ir krovinio gavėjo draudimo intereso apsaugą. Dėl šios priežasties, sprendžiant klausimą dėl to, ar nagrinėjamu atveju kasatoriui atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar įvyko draudžiamasis įvykis, t. y. ar dėl nustatyto krovinio trūkumo TOO „Enterprise Trade“ patyrė nuostolių. Kasatorius klausimo dėl to, ar Almatos geležinkelio stotyje 2011 m. vasario 22 d. nustatytas krovinio trūkumas yra draudžiamasis įvykis, ar ne, nesprendė, o atsisakymą motyvavo Taisyklių 2.3.5, 15.2.1 punktais, t. y. tuo, kad ieškovas (naudos gavėjas) dėl įvykio raštu nesikreipė į teisėsaugos instituciją ir į krovinio pervežimą vykdžiusį asmenį, todėl nebuvo nustatytos tikslios įvykio aplinkybės, prarasta galimybė nustatyti įvykio kaltininkus ir kasatoriaus galimybė įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Taisyklių 2.3.5, 2.3.7 punktais, draudėjas privalo kiekvienu atveju apie įvykį nedelsdamas pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms; vagystės atveju per įmanomai trumpą laiką, bet ne vėliau kaip per 24 val., informuoti policiją; pateikti policijai ir draudikui visą žinomą informaciją apie įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad nei jis, nei naudos gavėjas policijai raštu apie įvykį nepranešė, tačiau nurodo, kad policija buvo informuota kitaip (žodžiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklėse nėra reikalavimo dėl privalomojo raštiško pranešimo policijai, jos informavimo apie įvykį būdai nedetalizuoti, todėl darytina išvada, kad policiją galima informuoti įvairiais būdais, taip pat ir žodžiu. Tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad byloje neįrodytas toks (žodinis) policijos informavimo būdas, todėl padarė išvadą, kad Kazachstano teisėsaugos institucijos apie įvykusį krovinio dalies praradimą (trūkumą) informuotos nebuvo. Ši teismų išvada šalių neginčijama. Pagal Taisyklių 2.3.10 punktą, sužinojęs apie įvykį, draudėjas privalo nedelsdamas įspėti raštu trečiąją šalį, kuri pagal sutartį su draudėju yra prisėmusi įsipareigojimus už krovinio saugumą įvykio metu, apie jos atsakomybę ir galimas pretenzijas dėl nuostolių. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo transportuojamas geležinkeliais, todėl, remiantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 23 straipsnio 1 paragrafo nuostatomis, tokia trečioji šalis būtų vežėjas (geležinkelis). Byloje teismų nustatyta ir ieškovas šią aplinkybę pripažįsta, kad pretenzija dėl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo nei AB „Lietuvos geležinkeliai“, nei Kazachstano geležinkeliams pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas ir (ar) naudos gavėjas nesikreipė į policiją dėl žalos padarymo dėl vežėjo ar kitų asmenų veiksmų, nereiškia, kad neįvyko draudžiamasis įvykis. Ši aplinkybė nepaneigia paties įvykio, o tokie draudėjo (naudos gavėjo) veiksmai (neveikimas) ar dėl jų atsiradę (padidėję) nuostoliai nelaikytini nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 9 punktą. Be to, kasatorius byloje neįrodinėjo, kad įvykęs krovinio trūkumas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Taisyklių 9 punktą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad Almatos geležinkelio stotyje iškrovus vagoną nustatyta, jog dalis krovinio dingo, dalis buvo sugadinta. Kasatorius šios aplinkybės neginčija, ją taip pat patvirtina 2011 m. kovo 22 d. krovinio iškrovimo aktas (T. 1, b. l. 13, 14), 2011 m. kovo 24 d. ekspertizės aktas Nr. 0564 (T. 1, b. l. 16–21), 2011 m. birželio 10 d. ataskaita (T. 2, b. l. 85–109). Kadangi byloje neginčytinai nustatyta, kad dalis draudimo sutartimi apdrausto krovinio buvo prarasta (dingo), o byloje neįrodinėta, kad įvykis, dėl kurio tai atsitiko, yra nedraudžiamasis pagal Taisyklių 9 punktą, tai darytina išvada, kad šis įvykis laikytinas draudžiamuoju.

33Minėta, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė reikalavimo pripažinti įvykusį krovinio dalies praradimą (trūkumą) draudžiamuoju įvykiu, nors tokią pareigą turėjo. Tačiau teismai, iš dalies tenkindami reikalavimą priteisti draudimo išmoką, iš esmės pripažino įvykus draudžiamąjį įvykį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), sprendžia, kad šis bylą nagrinėjusių teismų padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės ar pirmosios instancijos teismui.

34Dėl ieškovo teisės reikalauti draudimo išmokos mokėjimo

35Kasatorius, nesutikdamas su teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriais iš jo ieškovui priteista dalis reikalautos draudimo išmokos, kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas, kuriam apdraustas krovinys nepriklausė nuosavybės teise, dėl krovinio trūkumo nepatyrė nuostolių, todėl jis neturi turtinio intereso į draudimo išmoką, t. y. neturi teisės reikalauti jam priteisti draudimo išmoką.

36Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutarties dalykas – asmens turtinis interesas, susijęs su turtu, gyvybe ar sveikata. Draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save arba kitą asmenį nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių, o ne išsaugoti draudžiamas vertybes (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Draudimo sutarties dalykas ir yra šis turtinis interesas, kuris nustatomas nurodant objektą, su kuriuo turtinis interesas siejamas, t. y. konkretų turtą, konkretaus asmens gyvybę, sveikatą arba civilinę atsakomybę. Taigi turtinis interesas – svarbiausia ir būtiniausia visų draudimo sutarčių sudarymo sąlyga. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, draudimo teisiniai santykiai negali atsirasti be teisėto turtinio subjektyvaus draudėjo arba kito asmens, kurio naudai sudaroma sutartis, intereso. Taigi draudžiami tik asmens turtiniai interesai, tai reiškia, kad asmuo dėl draudžiamojo įvykio patiria neigiamus turtinius padarinius – nuostolį. Turtinis interesas, kurį objektyviai galima įvertinti pinigais, sudaro draudimo interesą (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas, 92 straipsnis). Nuostolių draudimo sutartyse, kuriomis yra ir turto (taip pat krovinio) draudimo sutartys, draudimo interesą kompensuoja draudimo išmoka, kuri negali būti didesnė už patirtą nuostolį ir kurią gauti gali tik nuostolį patyręs asmuo, t. y. asmuo, kurio draudimo interesas buvo apdraustas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas, 89 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties asmuo, siekiantis draudimo išmokos, turi pagrįsti faktą, kad draudžiamojo įvykio metu turėjo turtinį interesą, t. y. dėl draudžiamojo įvykio patyrė nuostolių.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto draudimo atveju turtinis interesas yra susijęs su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Taigi turtinis interesas, susijęs su turtu ir esantis draudimo dalyku, skiriasi nuo paties turto (konkretaus daikto), esančio draudimo objektu, todėl turtinis interesas, kaip ir turtinės bei daiktinės teisės, yra platesnis, negu vien tik nuosavybės teisė. Nes draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktą. Todėl draudimo objektu gali būti ir turtas (daiktas), kuris draudėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau kuriuo jis teisėtai naudojasi ar jį valdo. Taigi, vertinant daikto teisėto valdytojo teisę apdrausti valdomą daiktą savo naudai, būtina atsižvelgti, koks yra jo paties turtinis interesas daikto atžvilgiu. Krovinio draudimo sutartimi draudžiami krovinio savininko ar kito suinteresuoto kroviniu asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe krovinį valdyti, naudoti ar juo disponuoti paskirties vietoje.

38Remiantis Draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo.

39Kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovas apdraudė ne savo, o naudos gavėjo TOO „Enterprise Trade“ turtinį interesą, susijusį su vežamu kroviniu, naudos gavėjo galimus atsirasti nuostolius dėl vežamo krovinio sugadinimo ir (ar) praradimo (Draudimo įstatymo 100 straipsnis). Draudimo liudijime vežamo krovinio savininkas nenurodytas (Taisyklių 1.7 punktas), todėl teismai sprendė, kad draudimo sutarties dalykas nebuvo susietas su krovinio nuosavybės teise. Kasatorius šios teismų išvados neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius bylos nagrinėjimo metu ir kasaciniu skundu taip pat neįrodinėja, kad naudos gavėjas nebuvo teisėtu krovinio valdytoju, jog jis neturėjo turtinio intereso apdrausto krovinio atžvilgiu ir kad jis dėl krovinio dalies praradimo nepatyrė nuostolių. Kasatorius, minėta, iš esmės siekė įrodyti, kad krovinys ieškovui nuosavybės teise nepriklausė, todėl šis nuostolių dėl jo dalies praradimo nepatyrė ir todėl neturėjo teisės reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo.

40Pagal Taisyklių 14.8 ir 14.9 punktus teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką turi draudėjas ir, draudimo sutartyje nurodytais atvejais, naudos gavėjas; draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, o jeigu yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas arba naudos gavėjo nėra – draudėjui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2011 m. kovo 22 d. pranešė kasatoriui apie įvykusį įvykį (T. 1, b. l. 15), naudos gavėjas 2011 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į kasatorių dėl draudimo išmokos išmokėjimo (T. 1, b. l. 147, 149, 154 ), o 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštu jis sutiko, kad draudimo išmoką pagal draudimo sutartį gautų ieškovas (T. 1, b. l. 42, 43). Taigi naudos gavėjas kreipėsi į kasatorių dėl draudimo išmokos mokėjimo, o jo sutikimas dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovui (draudėjui) negali būti prilygintas atsisakymui nuo reikalavimo teisės pagal CK 6.1015 straipsnio 4 dalį. Šis sutikimas savo esme yra reikalavimo teisės ieškovui perleidimas CK 6.101 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kad naudos gavėjas reikalavimo perleidimui jokių sąlygų savo sutikime ieškovui nenustatė, tai reikalavimo teisė į draudimo išmokos mokėjimą ieškovui perėjo visa apimtimi. Kadangi ieškovui teisė reikalauti draudimo išmokos mokėjimo perėjo iš naudos gavėjo, o ne atsirado draudimo sutarties pagrindu, tai aplinkybė, ar dėl krovinio dalies praradimo ieškovas patyrė nuostolių, nagrinėjamu atveju neaktuali. Minėta, kad kasatorius neįrodinėjo, jog naudos gavėjas nuostolių nepatyrė, be to, jis taip pat neįrodinėjo, kad naudos gavėjas neturėjo teisės perleisti savo reikalavimo ieškovui ar kad toks reikalavimo perleidimas nagrinėjamu atveju buvo draudžiamas (CK 6.102 straipsnis). Dėl šios priežasties teismai, atsižvelgdami į tai, kad išmokėti draudimo išmoką reikalauja draudėjas, kuriam sutartyje nurodytas naudos gavėjas raštiškai suteikė teisę gauti draudimo išmoką, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti draudimo išmokos mokėjimo ir, atitinkamai, turi teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį.

41Dėl mokėtinos draudimo išmokos mažinimo

42Pagal Taisyklių 5 ir 14.10 punktus, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi subrogacijos teisę neperžengdamas išmokėtos draudimo išmokos ribų; draudėjo pareiga – pateikti visus dokumentus ir vykdyti visa kita, ko reikia draudikui pasinaudoti šia teise, ir nedaryti nieko, kas gali pakenkti subrogacijos teisei. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovas (naudos gavėjas) šios pareigos neįvykdė, t. y. nepateikė krovinį transportavusiam vežėjui pretenzijos dėl krovinio dalies praradimo. Pagal Taisyklių 2.3.11 punktą, be draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės duoti raštiškų sutikimų trečiajai šaliai anuliuoti jos prisiimtus įsipareigojimus dėl atsakomybės už krovinį. Šiuo atveju byloje neįrodinėta ir nenustatyta, kad ieškovas ar naudos gavėjas būtų raštu davęs vežėjui ar kitiems asmenims sutikimą anuliuoti jų prisiimtus įsipareigojimus dėl atsakomybės už krovinį. Pagal Taisyklių 15.1.1 punktą, draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu draudėjas pažeidžia Taisyklėse nustatytas pareigas, o pagal 15.2.1 punktą, draudimo išmoka gali būti nemokama jei draudėjas atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ir (ar) naudos gavėjas būtų atsisakęs reikalavimo teisės į vežėją ar kitus už krovinio dalies praradimą atsakingus asmenis.

43Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo (naudos gavėjo) veiksmų (neveikimo) nereiškiant vežėjui pretenzijų dėl krovinio dalies praradimo, padarė išvadą, kad šie veiksmai vertintini pagal Taisyklių 15.1.1 punktą, kaip sudarantys teisę mažinti dėl įvykio mokėtiną draudimo išmoką. Ieškovas šios teismų išvados neginčija, taigi jis iš esmės pripažįsta, kad netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas ir tai sudaro pagrindą mažinti mokėtiną draudimo išmoką. Tačiau kasatoriaus teigimu, šie ieškovo veiksmai turėtų būti vertintini pagal Taisyklių 15.2.1 punktą, nes dėl jų tapo neįmanoma kasatoriaus subrogacijos teisė į žalą padariusius asmenis (CK 6.1015 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti ieškovo (naudos gavėjo) veiksmai (neveikimas) bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo vertintini pagal Taisyklių 15.1.1 punktą. Vien faktas, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nereiškė krovinį transportavusiam vežėjui pretenzijų dėl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo, nereiškia, jog subrogacija apskritai nėra galima. Ieškovo neveikimas iš tikrųjų galbūt apsunkino galimą kasatoriaus subrogacijos teisę į krovinį transportavusį asmenį, tačiau tai nereiškia, kad jos iš viso nebus įmanoma įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje tokių įrodymų nėra. Kasatoriaus teiginiai dėl subrogacijos negalimumo yra tik hipotetinio pobūdžio, pernelyg nutolę nuo nagrinėjamos bylos rezultato priežastinio ryšio požymiu (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7, 8 dalys). Dėl šios priežasties teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas mažinti dėl įvykio mokėtiną draudimo išmoką. Kadangi kasatorius kasaciniu skundu iš jo ieškovui priteistos draudimo išmokos dydžio mažinti neprašė (prašė ieškinį atmesti visa apimtimi), teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl draudimo išmokos mažinimo dydžio (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šią civilinę bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudiko pareigą įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

47Ieškovas prašė priteisti jo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui, pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų dydį – 521,32 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.14 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovo patirtos advokato atstovavimo išlaidos.

48Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 10,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (atsakovo) (CPK 92, 96 straipsniai).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) ieškovui A. K. įmonei „Grūdoteka“ (j. a. k. 140758566) 521,32 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) valstybei 10,04 Eur (dešimt Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.