Byla eB2-1160-524/2016
Dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Bonsa“ iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Advoc LT ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Bonsa“ iškėlimo,

Nustatė

2ieškovė teismo prašo iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodo, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 43 814,09 Eur. Teigia, kad yra visos sąlygos bankroto bylai iškelti.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo šiuo metu yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, turimų įsipareigojimų dydis neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki. Prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Pažymėtina, kad atsakovė 2016-05-05 pateikė teismui prašymą dėl teismo 2016-04-26 nutarties, kuria panaikintos jai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidimo vykdyti skubiai.

5Ieškinys atmestinas.

6Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numato, kad bankroto byla įmonei keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki ar vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, taip pat jeigu įmonė pasiskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

7Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės skolos dydis ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-196/2006 išaiškino, kad jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškinio teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė kreditoriui, nenustatinėjamas. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Todėl šioje byloje ieškovo kreditinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai tiek, kiek to reikalauja paminėtos bankroto įstatymo nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Pasisakydamas dėl atsakovės mokumo, teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009).

9Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

10Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Be to, tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).

11Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto 2015 m. balanso matyti, kad atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 428 795 Eur, taip pat trumpalaikio turto už 584 187 Eur, iš viso atsakovės turtas 2015-12-31 dienai sudarė 1 012 982 Eur. Iš balanso duomenų taip pat matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 578 637 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 356 145 Eur. Iš 2015 m. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovės veikla 2015 metais buvo pelninga, jos grynasis pelnas sudarė 11 510 Eur. Tuo tarpu 2016-04-18 įmonės balansas patvirtina, kad įmonė turi turto už 831 555 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 237 106 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 159 437 Eur, įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis, neskaitant ieškovės nurodyto atsakovės skolos dydžio (kuris yra ginčijamas kitoje byloje), siekia 56 115,41 Eur. Taigi, pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

12Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei.

13Pagal LR CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ji, naudodamasi LR CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo, šis ginčas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl spręsti dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su atsakovės galbūt turimu įsiskolinimu ieškovei, pagrįstumo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai nepagrįstai, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei, atmestinas.

14Nustatyta, kad atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 21 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, į tai, kad dalis argumentų, rengiant atsiliepimą į ieškinį, buvo panaudota iš atsakovės atskirojo skundo dėl teismo nutarties (kuria atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), laikytina, kad prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, minėtų iš ieškovės atsakovei priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 200 Eur. Viso iš ieškovės atsakovei priteistina 221 Eur.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 str., CPK 290, 291, 335 str., teisėja

Nutarė

16atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Bonsa“, juridinio asmens kodas 179333437, reg. Pramonės g. 5c, Tauragė.

17Atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti.

18Atmesti atsakovės prašymą teismo 2016-04-26 nutarties vykdymo skubiai.

19Priteisti iš ieškovės VšĮ Advoc LT atsakovei UAB „Bonsa“ 221 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo datos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso... 2. ieškovė teismo prašo iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodo, jog... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad šalių ginčas... 4. Pažymėtina, kad atsakovė 2016-05-05 pateikė teismui prašymą dėl teismo... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numato, kad... 7. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą teismui dėl... 8. Pasisakydamas dėl atsakovės mokumo, teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės... 9. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 10. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne... 11. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto 2015 m. balanso... 12. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas atsisakyti... 13. Pagal LR CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 14. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai... 15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 str., CPK... 16. atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Bonsa“, juridinio asmens kodas... 17. Atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti.... 18. Atmesti atsakovės prašymą teismo 2016-04-26 nutarties vykdymo skubiai.... 19. Priteisti iš ieškovės VšĮ Advoc LT atsakovei UAB „Bonsa“ 221 Eur... 20. Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo datos atskiruoju skundu gali būti...