Byla 2-1755/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tyčinio organizuoto konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teises BPK ir CPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tyčinio organizuoto konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teises BPK ir CPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3606-392/2012 nagrinėjimo metu ir dėl padarytos žalos atlyginimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria nustatyti pareiškėjo ieškinio trūkumai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, nuomonės nenurodymo dėl sprendimo už akių priėmimo ir nepateikimo informacijos dėl bylos (ne)vedimo per advokatą, ir iki 2013 m. gegužės 6 d. nustatė terminą pašalinti trūkumus, nustatytus paliktoje galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties dalyje.

6Vilniaus apygardos teisme 2013 m. gegužės 13 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tyčinio organizuoto konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teise BPK ir CPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

9Teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos nutarties dalį, nustatančią ieškovo pareigą pašalinti trūkumus dėl neaiškaus faktinio ieškinio pagrindo, nepridėtų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio ir jo priedų kopijų. Iš patikslinto ieškinio teismas nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai E. Ž., A. D., D. V. ir Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai A. R., A. Š. organizuotai pažeidė ieškovo teises, sudarė nepatogumus ir trukdė jas realizuoti Lietuvos teismuose, dengdami nuo atsakomybės Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. U., N. C., D. P. – Z., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo V. B. neteisėtus veiksmus nagrinėjant bylas, pripažinti, kad Lietuvos teismų teisėjai turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir jie negali vykdyti teisingumo, priteisti iš atsakovo 2 559 269 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys turi būti suformuluotas pakankamai aiškiai, bei reiškiamus ieškinyje reikalavimus besikreipiantis į teismą turi pagrįsti. Ieškovui tai buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d., 2013 m. vasario 18 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartyse. Patikslintas ieškovo ieškinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, aiškiai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių, jeigu jos iš tiesų yra pažeidžiamos. Atsakovas, esant neapibrėžtam ieškinio pagrindui, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį. Teismas konstatavo, jog ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, vėlgi jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikia; nepateikia ir duomenų, kad objektyviai negali gauti dokumentų, kuriais, pasak jo, grindžiamas reikalavimas. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikti ieškovo ieškiniai, teismų procesiniai dokumentai nepagrindžia patikslinto ieškinio reikalavimų. Be to, teismui pateiktos dokumentų kopijos neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti pirma instancija iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes skundžiama nutartis be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas. Taip pat pažeistas CPK 18 straipsnis, nes skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kuriais vadovaujantis padarytos išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyti įpareigojimai neįvykdyti.
  2. Apelianto nuomone, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento praktikos civiliniame procese. Pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmė šališka teisėja, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
  3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio priėmimo stadijoje negalima reikalauti įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15Nepagrįstas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog ieškovas patikslintu ieškiniu neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apelianto skundžiama nutartis būtų negaliojanti CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

17Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos nutarties dalį, nustatančią ieškovo pareigą pašalinti trūkumus dėl neaiškaus faktinio ieškinio pagrindo, nepridėtų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio ir jo priedų kopijų. Gavęs patikslintą ieškinį teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui, patikslintas ieškovo ieškinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, aiškiai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių, jeigu jos iš tiesų yra pažeidžiamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

18Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ieškovas reiškia du reikalavimus dėl faktų pripažinimo: pripažinti, kad teismai ir teisėjai pažeidė jo teises civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu; pripažinti, kad Lietuvos teismų teisėjai turi protinių sveikatos sutrikimų ir negali vykdyti teisingumo instancine tvarka bei reikalavimą priteisti 2 559 269 Lt turtinę ir neturtinę žalą.

19Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareikšti minėti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas – kad nepagrįstai nenusišalino bylą nagrinėję teisėjai, pažeisti ieškinio priėmimo terminai ir išnagrinėjimas ir kt., tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises, iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (Nr. 2-3658-392/2013) procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės, teismui nagrinėjant bylas ir teisėjui einant pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamame ieškinyje, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Todėl ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas pripažinti, kad teisėjai E. Ž., A. D., D. V. ir Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai A. R., A. Š. organizuotai pažeidė ieškovo teises, sudarė nepatogumus ir trukdė jas realizuoti, nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šis ieškovo ieškinio reikalavimas, nenagrinėtinas teisme, todėl yra pagrindas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti.

20Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad Lietuvos teismų teisėjai turi protinių sveikatos sutrikimų ir negali vykdyti teisingumo instancine tvarka tai pat nenagrinėtinas teisme bei yra pagrindas atsisakyti priimti ir šį reikalavimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), kadangi teismas nesprendžia teisėjų kompetencijos ir gebėjimo vykdyti darbines funkcijas, teisėjų paskyrimo ir atleidimo klausimų, tai atlieka pareigūnai bei institucijos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatyta tvarka.

21Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi nurodytų trūkumų, susijusių su reikalavimu dėl žalos priteisimo. Laikytina, kad reikalavimas pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus dėl kurių atsirado žalos atlyginimas, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iš ko susideda žala ir kokie įrodymai ją patvirtina įvykdytas. Ieškinio turinys rodo, kad žalos atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo nuomone, patirtą žalą patvirtina tos aplinkybės, kad 2011 m. lapkričio 15 d. pateikto ieškinio priėmimo klausimas buvo neišspręstas, ieškinys buvo prijungtas prie kitos civilinės bylos, tačiau apie šias aplinkybes ieškovas nebuvo informuotas, nagrinėjimas buvo vilkintas ir byla neišnagrinėta per trumpiausią įmanomą laiką, šias aplinkybes ir 1 559 269 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą patvirtina 2011 m. lapkričio 15 d. ieškinys ir civilinių bylų Nr. 2-3658-392/2013, Nr. 2-804-450/2012, Nr. 2-7341-115/2011 eiga ir medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės įrodo, jog ieškovas nurodė, jo nuomone, reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, patirtos žalos dydį ir kas šią žalą turi atlyginti.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

23Atskirajame skunde prašoma perduoti bylą nagrinėti iš esmės kitam apygardos teismui, nurodant, kad skundžiamą nutartį priėmė šališka teisėja. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pareiškęs nušalinimą teisėjai (CPK 68 str.); kita vertus, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui turi teisę spręsti tik Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą šiuo klausimu nepasisako.

24Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas nepašalino ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ieškinys šioje dalyje priimamas ir perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti.

27Atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinio reikalavimus pripažinti, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai E. Ž., A. D., D. V. ir Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai A. R., A. Š. organizuotai pažeidė ieškovo teises, sudarė nepatogumus ir trukdė jas realizuoti Lietuvos teismuose, dengdami nuo atsakomybės Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. U., N. C., D. P. – Z., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo V. B. neteisėtus veiksmus nagrinėjant bylas, pripažinti, kad Lietuvos teismų teisėjai turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir jie negali vykdyti teisingumo.

28Ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą Lietuvos Respublikai dėl 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tyčinio organizuoto... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė ieškovui... 6. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. gegužės 13 d. gautas ieškovo patikslintas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi A. B. patikslintą... 9. Teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 18 d.... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas... 15. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis yra visiškai be... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio... 18. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ieškovas reiškia du reikalavimus dėl... 19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareikšti minėti... 20. Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad Lietuvos teismų teisėjai turi... 21. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo... 23. Atskirajame skunde prašoma perduoti bylą nagrinėti iš esmės kitam... 24. Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti.... 27. Atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinio reikalavimus pripažinti, jog... 28. Ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą Lietuvos Respublikai dėl 2 559 269 Lt...